Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.3; 1.1.8.6.14; 1.1.10.1.; 1.1.2.1; 2.4.6.1

2023 m. spalio 10 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir vaizdo konferencijos būdu (nuteistiesiems V. S. ir A. D.) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. D. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalį (keturios veikos), 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimu;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimu;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu – A. D. paskirta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. D. paskirta galutinė bausmė – 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimas.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas A. D. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. vasario 27 d. ir pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 10 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kitos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintos.

Bausmės atlikimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuteistojo A. D. sulaikymo dienos.

V. S. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalį (keturios veikos), 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimu;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimu;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimu;

– pagal BK 184 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 203 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu – V. S. paskirta 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. S. paskirta galutinė bausmė – 4 (ketverių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimas.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas V. S. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. sausio 21 d., nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. sausio 16 d., nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. sausio 18 d. ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Bausmės atlikimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuteistojo V. S. sulaikymo dienos.

Priteista solidariai iš A. D. ir V. S. nukentėjusiajai J. D. 3 191,68 Eur turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam V. K. (V. K.) 2 052,98 Eur turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai D. S. 1 430,47 Eur turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam M. G. 1 519,64 Eur turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam R. K. 2 126,97 Eur turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai K. N. 1 571,91 Eur turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam A. R. 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam V. V. 2 850,00 Eur turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam L. S. 1 329,20 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos – 2018 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš A. D. ir V. S. lygiomis dalimis priteista nukentėjusiajam L. S. 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

A. D. ir V. S. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad turėdami tikslą apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, veikdami kartu konkrečioje teritorijoje – Biržų rajone, V. S. laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. einant uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „B.“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas ir tyčia veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, o A. D. tai žinant, A. D., V. S. žinant, 2014 m. rugpjūčio 14 d. apie 14.01 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su R. U. dėl miežių pirkimo, 2014 m. rugpjūčio 16 d. apie 17.50 val. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į Biržų r., (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (miežius) nemokės, apie 17.50 val. V. S. pasirašius melagingą susitarimą su R. U. dėl miežių pirkimo–pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti miežių, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku A. D. kartu su V. S. pakrovė 10 t miežių (1 303,30 Eur vertės) į samdytą automobilį ir išvežė į Plungę ūkininkui A. L., paskui tęsdami nusikalstamą veiką, A. D. kartu su V. S. 2014 m. rugpjūčio 19 d. apie 7.54 val. atvyko Biržų r., (duomenys neskelbtini), kur V. S. UAB „B.“ vardu pasirašė su R. U. grūdų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2545, kurioje melagingai nurodė, jog UAB „B.“ perka 10 t miežių, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį, už gautą prekę (10 t miežių) neatsiskaitė ir taip R. U. padarė 1 303,30 Eur žalą.

1.1. Tęsdami nusikalstamą veiką, A. D. ir V. S., veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. tai žinant, 2014 m. rugpjūčio 16 d. apie 17.50 val. tyčia veikdami kartu Biržų r., (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodami, kad pinigų už įgytą prekę (miežius) nemokės, apie 17.50 val. V. S. pasirašė melagingą susitarimą su J. V. dėl miežių pirkimo–pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti miežių, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku A. D. kartu su V. S. pakrovė 30 t miežių (3 909,90 Eur vertės) į samdytą automobilį ir išvežė į Plungę ūkininkui A. L., paskui tęsdami nusikalstamą veiką A. D. kartu su V. S. 2014 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.47 val. atvyko į Biržų r., (duomenys neskelbtini), kur V. S. UAB „B.“ vardu pasirašė su J. V. grūdų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai nurodė, jog perka 30 t miežių, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį, už gautą prekę (30 t miežių) neatsiskaitė ir taip J. V. padarė 3 909,90 Eur žalą.

1.2. Tęsdami nusikalstamą veiką, A. D. ir V. S., veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. tai žinant, 2014 m. rugpjūčio 16 d. apie 17.50 val. tyčia veikdami kartu Biržų r., (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodami, kad pinigų už įgytą prekę (miežius) nemokės, apie 17.50 val. melagingai žodžiu susitarė su L. S. dėl miežių pirkimo–pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti miežių, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku kartu A. D. su V. S. pakrovė 20 t miežių (2 606,60 Eur vertės) į samdytą automobilį ir išvežė į Plungę ūkininkui A. L., tokiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį, už gautą prekę (20 t miežių) neatsiskaitė ir taip L. S. padarė 2 606,60 Eur žalą.

1.3. Tęsdami nusikalstamą veiką, A. D. ir V. S., veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. tai žinant, 2014 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.47 val. A. D. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su R. U. dėl avižų pirkimo, 2014 m. rugpjūčio 18 d. A. D. nuvyko kartu su V. S. pas nukentėjusįjį į Biržų r., (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (avižas) nemokės, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. 20.47 val. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d. 22.41 val. melagingai susitarė su R. U. dėl avižų pirkimo–pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti avižų, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku A. D. kartu su V. S. pakrovė 21 t avižų (1 824,60 Eur vertės) į samdytą automobilį ir išvežė į Plungę ūkininkui A. L., tokiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį, už gautą prekę (21 t avižų) neatsiskaitė ir taip padarė R. U. 1 824,60 Eur žalą.

1.4. Tęsdami nusikalstamą veiką, A. D. ir V. S., veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. tai žinant, A. D. 2014 m. rugpjūčio 18 d. apie 14.26 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su J. V. dėl avižų pirkimo, 2014 m. rugpjūčio 18 d. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į Biržų r., (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (avižas) nemokės, apie 20.47 val. V. S. melagingai žodžiu susitarė su J. V. dėl avižų pirkimo–pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti avižų, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku kartu su V. S. pakrovė 49 t avižų (4 257,40 Eur vertės) į samdytą automobilį ir išvežė į Plungę ūkininkui A. L., tokiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį, už gautą prekę (49 t avižų) neatsiskaitė ir taip padarė J. V. 4 257,40 Eur žalą.

1.5. Tęsdami nusikalstamą veiką, A. D. ir V. S., veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. tai žinant, A. D. 2014 m. rugpjūčio 15 d. apie 12.59 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su G. J. dėl avižų pirkimo, 2014 m. rugpjūčio 18 d. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į Biržų r., (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (avižas) nemokės, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. 20.47 val. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d. 22.41 val. V. S. melagingai žodžiu susitarė su G. J. dėl avižų pirkimo–pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti avižų, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku A. D. kartu su V. S. pakrovė 36 t avižų (3 127,90 Eur vertės) į du samdytus automobilius ir išvežė į Plungę ūkininkui A. L., tokiais bendrais tyčiniais veiksmais su V. S. suklaidino nukentėjusįjį, už gautą prekę (36 t avižų) neatsiskaitė ir taip G. J. padarė 3 127,90 Eur žalą.

Iš viso tokiais veiksmais A. D. savo ir V. S. naudai, o V. S. savo ir A. D. naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 60 t miežių ir 106 t avižų, kurių vertė 17 029,70 Eur, padarydami R. U. 3 127,90 Eur žalą, J. V. 8 167,30 Eur žalą, L. S. 2 606,60 Eur žalą, G. J. 3 127,90 Eur žalą.

A. D. ir V. S. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia veikdami kartu, turėdami tikslą apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimą turtą, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. 2014 m. rugpjūčio 15 d. apie 13.15 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su M. M. ir jo seserimi K. N. dėl miežių pirkimo, 2014 m. rugsėjo 5 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, A. D. bendrais veiksmais su V. S., abiem nuvykus pas nukentėjusįjį į Kaišiadorių r., Kruonio sen., Sevelionių k., ir iš anksto žinant, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (miežius) nemokės, ir būnant toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, V. S. UAB „B.“ vardu pasirašius grūdų pirkimo–pardavimo sutartį su M. M. (K. N. vardu), tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiosios nupirkti miežių ir už juos sumokėti, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku sumokėję 1 448,10 Eur avansą bei išrašę pinigų priėmimo kvitą, serija (duomenys neskelbtini), A. D. ir V. S. tokiais bendrais veiksmais suklaidino nukentėjusiąją dėl sandorio įvykdymo ir įgijo pasitikėjimą dėl likusios sumos sumokėjimo, vėliau A. D. kartu su V. S. pakrovė 24,25 t miežių (3 090,25 Eur vertės) į samdytą automobilį ir išvežė į Latvijos Respubliką, o 2014 m. rugsėjo 19 d. V. S. pranešė nukentėjusiajam M. M., jog miežių kokybė prasta, ir sumažino bendrą miežių kainą iki 3 020,01 Eur, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais A. D. ir V. S. suklaidino nukentėjusiąją ir už gautą prekę (24,25 t miežių) nesumokėjo likusių 1 571,91 Eur, taip A. D. savo ir V. S. naudai, o V. S. savo ir A. D. naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 24,25 tonas miežių, kurių vertė 1 571,91 Eur.

A. D. ir V. S. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, tyčia veikdami kartu, turėdami tikslą apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimą turtą, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. 2014 m. rugsėjo 16 d. apie 15.51 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su V. V. dėl miežių pirkimo, 2014 m. rugsėjo 17 d. nuvyko kartu su V. S. pas nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (miežius) nemokės, V. S. pasirašė UAB „B.“ vardu melagingą sutartį su V. V. dėl miežių pirkimo–pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti miežių ir už juos sumokėti, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku A. D. kartu su V. S. pakrovė 24 t miežių (2 851 Eur vertės) į samdytą automobilį ir išvežė į Kretingoje esančią UAB „A. G.“, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį ir už gautą prekę (24 t miežių) neatsiskaitė, tokiu būdu A. D. savo ir V. S. naudai, o V. S. savo ir A. D. naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 24 tonas miežių, kurių vertė 2 851 Eur, ir taip V. V. padarė 2 851 Eur žalą.

A. D. ir V. S. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, tyčia veikdami kartu, turėdami tikslą apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimą turtą, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, veikdami kartu konkrečioje teritorijoje – Telšių r., A. D. 2014 m. rugsėjo 22 d. apie 10.54 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su M. G. dėl kviečių pirkimo, 2014 m. rugsėjo 23 d. nuvyko pas nukentėjusįjį į Telšių r., (duomenys neskelbtini)., ir iš anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (kviečius) nemokės, A. D. kartu su V. S. pakrovė 9,9 t kviečių (1 519,64 Eur vertės) į samdytą automobilį ir išvežė į Kretingoje esančią UAB „A. G.“, paskui, tęsdami nusikalstamą veiką bendrais veiksmais, 2014 m. rugsėjo 23 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, būnant akcinėje bendrovėje (toliau – ir AB) „B.“, esančioje (duomenys neskelbtini), V. S. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje melagingai nurodyta, kad M. G. parduoda, o UAB „B.“, atstovaujama V. S., perka 9,9 t kviečių, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį, už gautą prekę (9,9 t kviečių) neatsiskaitė ir taip padarė M. G. 1 519,64 Eur žalą.

4.1. Tęsdami nusikalstamą veiką, tyčia veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. 2014 m. rugsėjo 22 d. apie 13.53 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su R. K. dėl kviečių pirkimo, 2014 m. rugsėjo 23 d. nuvyko pas nukentėjusįjį į Telšių r. (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (kviečius) nemokės, kartu su V. S. pakrovė 15,3 t kviečių (2 126,97 Eur vertės) į samdytą automobilį ir išvežė į Kretingoje esančią UAB „A. G.“, paskui, tęsdami nusikalstamą veiką, A. D. bendrais veiksmais su V. S. 2014 m. rugsėjo 23 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, V. S. būnant AB „B.“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir UAB „B.“ vardu pasirašius melagingą sutartį su R. K. dėl grūdų pirkimo–pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti kviečių ir už juos sumokėti, bei išrašius 2014 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje melagingai nurodyta, kad R. K. parduoda, o UAB „B.“, atstovaujama V. S., perka 15,3 t kviečių, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį, už gautą prekę (15,3 t kviečių) neatsiskaitė ir taip R. K. padarė 2 126,97 Eur žalą.

4.2. Tęsdami nusikalstamą veiką, tyčia veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. 2014 m. rugsėjo 22 d. apie 16.11 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su A. R. dėl miežių pirkimo, 2014 m. rugsėjo 23 d. nuvyko pas nukentėjusįjį į Telšių r (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (miežius) nemokės, V. S. UAB „B.“ vardu pasirašė melagingą sutartį su A. R. dėl miežių pirkimo–pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti miežių ir už juos sumokėti, bei išrašius PVM sąskaitą faktūrą, kurioje melagingai nurodyta, kad A. R. parduoda, o UAB „B.“, atstovaujama V. S., perka 23,7 t miežių, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais A. D. su V. S. suklaidino nukentėjusįjį, A. D. kartu su V. S. pakrovė 23,7 t miežių (3 432 Eur vertės) į samdytą automobilį, išvežė į Kretingoje esančią UAB „A. G.“ ir už gautą prekę (23,7 t miežių) neatsiskaitė, tokiu būdu A. D. savo ir V. S. naudai, o V. S. savo ir A. D. naudai įgijo svetimą turtą (23,7 t miežių) ir taip A. R. padarė 3 432 Eur žalą.

Iš viso tokiais veiksmais A. D. savo ir V. S. naudai, o V. S. savo ir A. D. naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 25,2 t kviečių ir 23,7 t miežių, kurių vertė 7 078,61 Eur, padarydami M. G. 1 519,64 Eur žalą, R. K. 2 126,97 Eur žalą ir A. R. 3 432 Eur žalą.

A. D. ir V. S. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, tyčia veikdami kartu, turėdami tikslą apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, veikdami kartu konkrečioje teritorijoje – Šalčininkų r., A. D. 2014 m. rugsėjo 3 d. apie 10.23 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su T. C. dėl rugių pirkimo, 2014 m. rugsėjo 26 d. apie 9.00 val. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (rugius) nemokės, bendrais veiksmais su V. S., V. S. UAB „B.“ vardu pasirašius melagingą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su T. C. dėl rugių pirkimo–pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojus iš nukentėjusiojo nupirkti rugių ir už juos sumokėti, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku A. D. kartu su V. S. pakrovė 28,5 t rugių (3 384,21 Eur vertės) į samdytą automobilį ir išvežė į Varėnoje esančią UAB „S.“, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusįjį, už gautą prekę (28,5 t rugių) neatsiskaitė ir taip T. C. padarė 3 384,21 Eur žalą.

5.1. Tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. 2014 m. rugsėjo 23 d. apie 17.17 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su D. S. (D. S.) dėl rugių pirkimo, 2014 m. rugsėjo 26 d. apie 9.15 val. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (rugius) nemokės, V. S. UAB „B.“ vardu pasirašius melagingą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su D. S. (D. S. vardu) dėl grūdų pirkimo–pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiosios nupirkti rugių ir už juos sumokėti, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku A. D. kartu su V. S. pakrovė 26,7 t rugių (3 170,47 Eur vertės) į samdytą automobilį ir išvežė į Varėnoje esančią UAB „S.“, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusiąją, už gautą prekę (26,7 t rugių) neatsiskaitė ir taip D. S. padarė 3 170,47 Eur žalą.

5.2. Tęsdami nusikalstamą veiką, tyčia veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. 2014 m. rugsėjo 30 d. apie 13.30 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su J. D. dėl grikių pirkimo, 2014 m. spalio 3 d. apie 9.00 val. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusiąją į Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodami, kad pinigų už įgytą prekę (grikius) nemokės, V. S. UAB „B.“ vardu pasirašius melagingą sutartį Nr. VAR 47 su J. D. dėl grikių pirkimo–pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiosios nupirkti grikių ir už juos sumokėti, bei išrašius 2014 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje melagingai nurodyta, kad J. D. parduoda, o pirkėja UAB „B.“, atstovaujama V. S., perka 21,64 t grikių, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais suklaidino nukentėjusiąją, toje pačioje vietoje ir laiku A. D. kartu su V. S. pakrovė 21,64 t grikių (6 016,68 Eur vertės) į samdytą automobilį, juos išvežė į Šalčininkų rajone esančią UAB „S.“, už gautą prekę (21,64 t grikių) neatsiskaitė ir taip J. D. padarė 6 016,68 Eur žalą.

5.3. Tęsdami nusikalstamą veiką, tyčia veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. 2014 m. spalio 3 d. apie 7.53 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su V. K. dėl grikių pirkimo, 2014 m. spalio 3 d. apie 19.00 val. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (grikius) nemokės, V. S. UAB „B.“ vardu pasirašius melagingą sutartį Nr. VAR 48 su V. K. dėl grikių pirkimo–pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti grikių ir už juos sumokėti, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku kartu su V. S. pakrovė 12 t grikių (3 857,74 Eur vertės) į samdytą automobilį, juos išvežė į Šalčininkų rajone esančią UAB „S.“, už gautą prekę (12 t grikių) neatsiskaitė ir taip V. K. padarė 3 857,74 Eur žalą.

5.4. Tęsdami nusikalstamą veiką, tyčia veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. melagingai susitarė su T. R. dėl grikių pirkimo ir apie 20.00 val. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (grikius) nemokės, V. S. UAB „B.“ vardu pasirašius melagingą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)su T. R. (L. R. vardu) dėl grikių pirkimo–pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti grikių ir už juos sumokėti, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku kartu su V. S. pakrovė 3,78 t grikių (1 215 Eur vertės) į samdytą automobilį, juos išvežė į Šalčininkų rajone esančią UAB „S.“, už gautą prekę (3,78 t grikių) neatsiskaitė ir taip L. R. padarė 1 215 Eur turtinę žalą.

Iš viso tokiais veiksmais A. D. savo ir V. S. naudai, o V. S. savo ir A. D. naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 55,2 t rugių ir 37,42 t grikių, kurių vertė 17 644,10 Eur, padarydami T. C. 3 384,21 Eur žalą, D. S. 3 170,47 Eur žalą, J. D. 6 016,68 Eur žalą, V. K. 3 857,74 Eur žalą, L. R. 1 215 Eur žalą.

A. D. ir V. S. nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia veikdami kartu, turėdami tikslą apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimą turtą, A. D. 2014 m. rugsėjo 13 d. apie 11.16 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su R. R. dėl grikių pirkimo, 2014 m. spalio 13 d. apie 15.00 val. V. S. nuvykus pas nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodami, kad UAB „T. A. Lt“ pinigų už įgytą prekę (grikius) nemokės, apie 17.49 val. pateikę (panaudoję) pasirašyti nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens suklastotą, t. y. netikrą dokumentą, žinodami, kad jis netikras (UAB „T. A. Lt“ grūdų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje atspausdinti tikri UAB „T. A. Lt“ kontaktiniai duomenys ir atliktas rankraštinis įrašas (parašas) neva tai UAB „T. A. Lt“ vardu pasirašė direktorius M. P., o R. R. pasirašius, UAB „T. A. Lt“ vardu išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija RR Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai nurodė, kad R. R. parduoda, o UAB „T. A. Lt“, atstovaujama direktoriaus M. P., perka 24,28 t grikių, paskui toje pačioje vietoje ir laiku pakrovė 24,28 t grikių (6 328,77 Eur vertės) į samdytą automobilį ir išvežė į Panevėžio rajone esančią UAB „S.“, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais su V. S. suklaidino nukentėjusįjį, už gautą prekę (24,28 t grikių) neatsiskaitė, savo ir V. S. naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 24,28 t grikių, kurių vertė 6 328,77 Eur, ir taip R. R. padarė 6 328,77 Eur žalą.

V. S. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d., būdamas UAB „B.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), direktorius, materialiai atsakingas už bendrovės turtą, disponuodamas visomis šios bendrovės lėšomis, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. iššvaistė svetimą UAB „B.“ turtą, o būtent: 2014 m. rugsėjo 12 d. pagal sudarytą grūdų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „A. G.“ iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „D. B.“, pervedus 14 017,608 Eur (48 400 Lt) į UAB „B.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, 2014 m. rugsėjo 13 d. apie 13.07 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nesant teisinio pagrindo pervedė 868,86 Eur (3 000 Lt) į E. Č. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2014 m. rugsėjo 13 d. apie 14.25 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai (nesant teisinio pagrindo) pervedė 1 448,1 Eur (5 000 Lt) į G. B. (ankstesnė pavardė – Š.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, taip iššvaistė UAB „B.“ priklausančius 2 316,96 Eur, nepateikdamas dokumentų, pateisinančių šių pinigų panaudojimą.

V. S. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d., eidamas vadovaujamas UAB „B.“, j. A. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, būdamas materialiai atsakingas už bendrovės turtą, 2014 m. rugsėjo 10 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, sudaręs elektroniniu būdu su UAB „A. G.“ grūdų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „B.“ įsipareigojo parduoti UAB „A. G.“ 100 t grūdų (miežių), UAB „A. G.“ 2014 m. rugsėjo 12 d. iš UAB „A. G.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „D. B.“, pervedus 14 017,608 Eur (48 400 Lt) į UAB „B.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, 2014 m. rugsėjo 12 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pervedęs dalį pinigų 5 792,40 Eur (20 000 Lt) į kitą UAB „B.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, iš kurios 2014 m. rugsėjo 12 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, AB DNB bankomate, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, išgryninęs 579,24 Eur (2 000 Lt), 1 100,556 Eur (3 800 Lt), 579,24 Eur (2 000 Lt), iš viso 2 259,036 Eur, 2014 m. rugsėjo 13 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, AB DNB bankomate, esančiame Gedimino per. 49A, Vilniuje, išgryninęs 579,24 Eur (2 000 Lt), 2014 m. rugsėjo 15 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pervedęs iš UAB „B.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, 753,012 Eur (2 600 Lt) į A. M. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. rugsėjo 15 d. pervedęs iš UAB „B.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, likusią pinigų dalį – 5 792,40 Eur (20 000 Lt) – į A. M. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 15 d. A. M. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Vilniuje, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, išgryninus 1 158,48 Eur (4 000 Lt) ir perdavus, paskui 2014 m. rugsėjo 16 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. M. AB SEB banko Gedimino skyriuje, esančiame Gedimino per. 12, Vilniuje, išgryninus 3 185,82 Eur (11 000 Lt) ir perdavus, 2014 m. rugsėjo 16 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. M. AB SEB banko bankomate, esančiame Gedimino pr. 12, Vilniuje, išgryninus 579,24 Eur (2 000 Lt); 289,62 Eur (1 000 Lt); 579,24 Eur (2 000 Lt); 579,24 Eur (2 000 Lt), iš viso 2 027,34 Eur, ir perdavus 2014 m. rugsėjo 18 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus iš UAB „B.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, AB DNB bankomate, esančiame Plytų g. 9, Palangoje, išgryninęs 434,43 Eur (1 500 Lt); 579,24 Eur (2 000 Lt), iš viso 1 013,67 Eur, o 2014 m. rugsėjo 23 d. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Butkų Juzės g. 9, Klaipėdoje, išgryninęs 28,962 Eur (100 Lt), jų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, į kasą jų neįmokėjo, taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „B.“ priklausantį turtą (pinigus) – 10 252,548 Eur.

V. S. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 n. spalio 22 d., eidamas vadovaujamas UAB „B.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1–2 dalių nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų išsaugojimą, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas BAĮ 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (‑osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, 13 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, apgaulingai tvarkė UAB „B.“ buhalterinę apskaita taip, kad buhalterinėje apskaitoje nebuvo atvaizduotos faktiškai įvykusios ūkinės operacijos, t. y. laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. į UAB „B.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė šių ūkinių finansinių operacijų:

1) 2014 m. rugpjūčio 14 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2545 su R. U.;

2) 2014 m. rugpjūčio 18 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties su R. U.;

3) 2014 m. rugpjūčio 14 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2545 su J. V.;

4) 2014 m. rugpjūčio 18 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties su J. V.;

5) 2014 m. rugpjūčio 16 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties su L. S.;

6) 2014 m. rugpjūčio 16 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties su G. J.;

7) 2014 m. rugsėjo 5 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties su K. N.;

8) 2014 m. rugsėjo 5 d. pinigų priėmimo kvito, serija CSA, Nr. 202;

9) 2014 m. rugsėjo 18 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties su V. V.;

10) 2014 m. rugsėjo 4 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties su M. G.;

11) 2014 m. rugsėjo 23 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties su A. R.;

12) 2014 m. rugsėjo 23 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties su R. K.;

13) 2014 m. rugsėjo 26 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)su T. C.;

14) 2014 m. rugsėjo 26 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)su D. S.;

15) 2014 m. spalio 3 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)su J. D.;

16) 2014 m. spalio 3 d. PVM sąskaitos faktūros;

17) 2014 m. spalio 3 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)su V. K.;

18) 2014 m. spalio 3 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)su L. R.;

19) 2014 m. spalio 13 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)su R. R.;

20) 2014 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitos faktūros, serija RR, Nr. (duomenys neskelbtini);

21) 2014 m. rugsėjo 10 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „A. G.“;

22) 2014 m. rugsėjo 25 d. automobilio nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini);

23) 2014 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini);

bei duomenų apie 2014 m. rugsėjo 12 d. iš UAB „A. G.“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: Šiaulių g. 21, Klaipėda) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „D. B.“, banko pervestas pinigines lėšas į UAB „B.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, kurių neatvaizdavo buhalterinėje apskaitoje, pažeisdamas BAĮ 19 straipsnio 1–2 dalis, kuriose nustatyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuris turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ bei 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus, kuriuose nustatyta, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nepateikė ir paslėpė apskaitos dokumentus bei apskaitos registrus, nurodytus 2014 m. spalio 16 d. dokumentų perdavimo akte: duomenų teikimo elektroniniu būdu sutartį, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninius išrašus, darbo sutartis, darbuotojų prašymus, direktoriaus įsakymus, darbo užmokesčio paketą (žiniaraščiai, tabeliai, lydraščiai nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. spalio 10 d.), gyventojo pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. spalio 10 d., pirkimo–pardavimo dokumentus, kasos pajamų ir išlaidų orderius, grūdinių kultūrų pirkimo–pardavimo sutartis, pirkimų faktūrų žurnalo (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 16 d.), mokėjimų žurnalo (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 16 d.), tiekėjų skolų suvestines, įplaukų žurnalo ir pirkėjų suvestines, kuriems, kaip buhalterinės apskaitos dokumentams, pagal Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ yra nustatytas ne trumpesnis kaip 10 metų saugojimo terminas, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „B.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d.

V. S. nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d., eidamas vadovaujamas UAB „B.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, tyčia veikdamas UAB „B.“, naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, vardu, iš anksto žinodamas, kad UAB „B.“ jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdys, o bus naudojama nusikalstamai veikai – apgaule įgytam turtui nuslėpti, organizavo bendrovės vadovavimą taip, kad vadovavimo laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. į UAB „B.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą neįtraukė ūkinių finansinių operacijų – grūdų pirkimo–pardavimo sandorių, sudarytų su fiziniais asmenimis: R. U., J. V., L. S., G. J., K. N., V. V., M. G., A. R., R. K., T. C., D. S., J. D., V. K., L. R., R. R., ir juridiniu asmeniu – UAB „A. G.“, taip pat automobilio nuomos teikimo paslaugų sandorio, sudaryto su individualia įmone (toliau – IĮ) „T.“.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Nuteistasis A. D. (toliau – ir nuteistasis/apeliantas) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendį: nuteistojo A. D. padarytas dvi nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti kaip atskiras pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip dvi tęstines veikas, siedamas veikų baigtinumą ne su turto perdavimo momentu, o su nukentėjusiųjų gyvenamąja teritorija arba kaimo ar rajono vietove, kurioje vyko turto perdavimas. Pažymima, kad nuteistasis A. D. niekada neturėjo tyčios apgauti (duomenys neskelbtini) kaimo ar Šalčininkų rajono ūkininkus. Kiekvieną kartą su kiekvienu ūkininku tarėsi individualiai – iki susitarimo nežinodavo, kokį grūdų kiekį ir kokios vertės grūdus ūkininkas sutiks perleisti, prekė buvo paimama sutartu su savininku laiku, nedalyvaujant kitiems nukentėjusiesiems, t. y. be jų bendro veikimo ar sutarimo, todėl teigiama, kad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip pavienės nusikalstamos veikos.

1.2. Apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis sunkią jo ir jo motinos sveikatos būklę bei tai, kad savo noru nukentėjusiesiems atlygino dalį padarytos žalos:

– Dėl sunkios jo ir jo motinos sveikatos būklės nuteistasis pažymi, kad jis yra vienintelis sunkiai sergančios motinos D. M. D., kuri nesiorientuoja aplinkoje, nesuvokia laiko ir kuriai būtina nuolatinė pagalba, globėjas. Atkreipiamas dėmesys, kad D. M. D. nustatytas (duomenys neskelbtini). Atliekant bausmę kalėjime, jis negalės pasirūpinti motina, todėl baiminamasi katastrofiškų padarinių. Pažymima, kad paties nuteistojo sveikatos būklė taip pat sunki – atlikdamas ankstesnę bausmę patyrė (duomenys neskelbtini), dėl to jam yra sunku vaikščioti.

– Nukentėjusiesiems, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo atlyginta dalis jiems padarytos turinės žalos: D. S. – 1 720 Eur, J. D. – 2 750 Eur, V. K. – 1 750 Eur, L. S. – 1 200 Eur. Pažymima, kad žala nukentėjusiesiems ir toliau nuolat atlyginama iš jo darbo pajamų.

1.3. Nuteistasis nesutinka su teismo paskirta bausme, mano, kad teismas jam paskyrė pernelyg griežtą bausmę. Bausmės tikslai, A. D. įsitikinimu, gali būti pasiekti teismui paskyrus ir su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pažymi, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos praėjo daug metų. Būdamas laisvėje nuo 2016 metų siekia nenusikalsti, gyvena dorai. Būdamas izoliuotas nuo visuomenės atlyginti žalos nukentėjusiesiems nebus pajėgus, taip pat negalės prižiūrėti sunkiai sergančios motinos.

Nuteistasis V. S. (toliau – ir nuteistasis/apeliantas) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendį: paskirtos bausmės vykdymą atidėti taikant BK 75 straipsnio 3 dalį. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.4. Apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis jau ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, patvirtino jų faktines aplinkybes ir jau teisminio nagrinėjimo metu pradėjo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą – negalėdamas atlyginti žalos iš karto, žalą nukentėjusiesiems atlygina dalimis. To negalės padaryti, jei atliks bausmę kalėjime.

1.5. Nuteistojo įsitikinimu, bausmės tikslai, atsižvelgiant į jo asmenybę, požiūrį į jo padarytas veikas, galimybę operatyviai atlyginti padarytą žalą, gali būti pasiekti jam pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą, numatytą BK 75 straipsnio 3 dalyje. Nurodo, kad jis padarė kelis apysunkius ir kelis sunkius nusikaltimus, todėl jam tinkamiausia bausmė būtų 6 (šešių) mėnesių nedelsiant atliktina laisvės atėmimo bausmė ir 3 (trejų) metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji A. D. ir V. S. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė V. S. apeliacinį skundą tenkinti, A. D. – tenkinti iš dalies ir, atsižvelgus į baudžiamojo įstatymo pataisas, įsigaliojusias nuo 2023 m. birželio 1 d., neprieštaravo, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės būtų atidėtos taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Nuteistieji bei jų gynėjai taip pat prašė taikyti apeliantų atžvilgiu palankesnę baudžiamojo įstatymo redakciją.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir nuteistųjų A. D. ir V. S. apeliacinių skundų argumentus, nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat neperžengdama nuteistųjų A. D. ir V. S. apeliacinių skundų ribų, t. y. patikrinusi skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi nusikalstamų veikų kvalifikavimo taisyklių ir pagrįstai A. D. apeliaciniame skunde ginčijamas nusikalstamas veikas, atitinkančias pavienių sukčiavimo nusikaltimų požymius, kvalifikavo kaip dvi tęstines pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taip pat parinkdamas nuteistiesiems bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, ir nuteistiesiems paskyrė teisingas bei proporcingas bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas. Keisti skundžiamą nuosprendį nuteistųjų A. D. ir V. S. apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.

Dėl tęstinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje

Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde neginčija, jog jis byloje nustatytu laiku ir aplinkybėmis, veikdamas kartu su bendrininku V. S., sukčiaudamas bendrais tyčiniais veiksmais apgaule savo ir V. S. naudai įgijo svetimą turtą – įvairių rūšių grūdines kultūras iš nukentėjusiųjų R. U., J. V., L. S., G. J., T. C., D. S., J. D., V. K. ir L. R., taip nukentėjusiesiems padarydamas kaltinime nurodytą žalą. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis padarė dvi tęstines nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, teigdamas, kad bendros, išankstinės tyčios apgauti Biržų rajono, o vėliau ir Šalčininkų rajono ūkininkus ir įgyti didelės vertės nukentėjusiesiems priklausantį turtą niekada neturėjo – tyčia kiekvieną kartą susiformuodavo iš naujo, todėl nurodoma, kad nuteistojo A. D. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip nusikalstamų veikų daugetas, t. y. kaip vienuolika atskirų sukčiavimo nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde nei kaltės, nei nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimo neginčija.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčijamos apgaulės būdu įgyto turto (įvairių rūšių grūdų) iš minėtų nukentėjusiųjų faktinės aplinkybės, taip pat pripažįstama ir kaltė padarius atskirus sukčiavimo atvejus, iš esmės ginčijant tik bendro sumanymo, jungiančio atskirus nusikalstamų veikų epizodus, buvimą, bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija pasisakys tik dėl teisinio nuteistojo A. D. veiksmų vertinimo tęstinės nusikalstamos veikos kontekste.

BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, todėl šios sąvokos turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje, priimant sprendimus konkrečiose bylose.

Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-474/2010, Nr. 2K-P-31-788/2021). Taigi, pirmas ir pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023). Praktikoje, taip pat ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir turtas gali būti įgyjamas iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-788/2015, Nr. 2K-250-699/2017, Nr. 2K-P-51-719/2023). Pabrėžiama ir tai, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-51-719/2023).

Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, Nr. 2K-312/2013). Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, Nr. 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį, pavyzdžiui, kai atskirus narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinimo epizodus jungia noras išplatinti kuo didesnį kiekį šios medžiagos, taip siekiant kuo daugiau uždirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007). Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, Nr. 2K-446/2008, Nr. 2K-112-788/2015, Nr. 2K-555-788/2015, Nr. 2K-207-788/2021). Kaltės turinys teismų praktikoje atskleidžiamas ne tik remiantis kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromus veiksmus ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-307-648/2016, Nr. 2K-250-699/2017).

Pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu A. D. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas kartu su bendrininku V. S. Biržų r., (duomenys neskelbtini) k., laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 16 d. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d., bendrais tyčiniais veiksmais, sukčiaudamas apgaule savo ir V. S. naudai įgijo didelės vertės – 17 029,70 Eur svetimą turtą – įvairių rūšių grūdus iš nukentėjusiųjų R. U., J. V., L. S. ir G. J.. Taip pat A. D. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas kartu su bendrininku V. S. Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini)., laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. spalio 3 d., bendrais tyčiniais veiksmais, sukčiaudamas apgaule savo ir V. S. naudai įgijo didelės vertės – 17 644,10 Eur svetimą turtą – įvairių rūšių grūdus iš nukentėjusiųjų T. C., D. S., J. D., V. K. ir L. R.

Nors nuteistojo A. D. apeliaciniame skunde teigiama, kad jis neturėjo išankstinio sumanymo apgaule įgyti apibrėžto dydžio turto iš Biržų r. ūkininkų, o vėliau ir iš Šalčininkų r. ūkininkų, motyvuojant tuo, kad tyčia kiekvieną kartą, tariantis su kiekvienu ūkininku atskirai dėl grūdų pardavimo, susiformuodavo iš naujo, tačiau šiuos apeliacinio skundo teiginius paneigia objektyvios bylos aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. D., veikdamas su bendrininku V. S., svetimą turtą (įvairių rūšių grūdus) iš skirtingų nukentėjusiųjų užvaldė naudodamas tuos pačius apgaulės būdus ir priemones. Byloje nustatyta tokia nusikalstamo veikimo schema: A. D. per skelbimus surasdavo ūkininkus, kurie parduoda grūdus, jiems paskambindavo ir preliminariai susitardavo dėl grūdų pirkimo–pardavimo. Po to kartu su V. S. nuvykdavo pas ūkininkus į sutartą susitikimo vietą, kur V. S., būdamas UAB „B.“ direktorius, UAB „B.“ vardu sudarydavo apsimestinius sandorius su nukentėjusiaisiais, t. y. pirkimo–pardavimo sutartis ar sutarimus, įsipareigojant už įgytą prekę kelių dienų laikotarpiu pervesti pinigus į grūdų pardavėjų banko sąskaitas, nors iš anksto žinojo, kad sutarčių ar susitarimo sąlygų nevykdys. Sudarius pirkimo–pardavimo sutartis ar susitarimus, tą pačią dieną grūdai buvo pakraunami į specialią transporto priemonę ir nedelsiant išvežami parduoti trečiajam asmeniui, superkančiam grūdus. Grūdai visais atvejais buvo įgyjami brangiau, parduodami pigiau. Pardavus grūdus nuteistieji pinigų už įgytas prekes per sutartyse nurodytus ar sutartus terminus pardavėjams nesumokėdavo ir su jais neatsiskaitydavo. Visais atvejais nusikalstamų veikų daryme, kaip priemonė turtui įgyti, buvo panaudota UAB „B.“, kuri realiai jokios ūkinės–komercinės veiklos nevykdė. Byloje nustatytas nusikalstamų veikų darymo mechanizmas rodo, kad nuteistieji buvo pasiskirstę konkrečiais vaidmenimis, bendro tikslo buvo siekiama kryptingai, tarpusavyje bendradarbiaujant, todėl darytina išvada, jog A. D., atlikdamas tokius nevienkartinio pobūdžio veiksmus, suprato, kad atlieka dalį veiksmų, būtinų bendram nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, ir suvokė, kad jis kartu su V. S. vykdo bendrą susitarimą, ir to siekė.

Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad visi šeši sukčiavimo atvejai Biržų r., (duomenys neskelbtini) k. buvo padaryti toje pačioje apibrėžtoje teritorijoje, naudojant tą pačią, prieš tai aptartą, nusikalstamo veikimo schemą (mechanizmą) ir įgyvendinti per pakankamai trumpą laiką, t. y. vos kelių dienų laikotarpiu – nuo 2014 m. rugpjūčio 16 d. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d.: 2014 m. rugpjūčio 16 d. apgaulės būdu įgyti grūdai iš nukentėjusiųjų R. U., J. V. ir L. S., 2014 m. rugpjūčio 18 d. apgaulės būdu buvo įgyti grūdai iš nukentėjusiųjų R. U. bei J. V., o laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d. apgaulės būdu įgyti grūdai iš nukentėjusiojo G. J.. Visų sukčiavimo atvejų tikslas buvo tas pats – apgaulės būdu įgyti neapibrėžto kiekio ir rūšių grūdus, juos realizuoti ir tokiu būdu kuo daugiau užsidirbti (pasipelnyti), tačiau dėl nusikalstamos veikos ypatumų šis sumanymas buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus. Be kita ko, nustatyta, kad iš nukentėjusiųjų R. U., J. V., L. S. ir G. J. įgyti grūdai buvo vežami ir parduodami tam pačiam pirkėjui – A. L.. Šios objektyvios bylos aplinkybės, kurios buvo nustatytos pirmosios instancijos teisme, ištyrus byloje surinktų įrodymų visetą, priešingai nei teigiama nuteistojo A. D. apeliaciniame skunde, patvirtina nusikalstamos veikos tęstinumą, o kartu ir bendro sumanymo (bendros tyčios) A. D. veiksmuose buvimą. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad tariantis su ūkininkais A. D. nežinojo nei koks kiekis, nei kokios rūšies grūdai jiems bus perleisti, tačiau šios aplinkybės nepaneigia veikos tęstinumo, priešingai, patvirtina, kad nuteistasis, įgyvendindamas išankstinį sumanymą, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – A. D. išankstinė tyčia buvo nukreipta į neapibrėžtą skaičių analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, o tikslo pasiekimui kaltininką tenkino bet koks (nekonkretizuotas) rezultatas. Tikslą pasipelnyti, be aptartų aplinkybių, patvirtina ir tai, kad nė vienas iš nuteistųjų nusikalstamų veikų darymo metu neturėjo pakankamo ir pastovaus pajamų šaltinio. Nuteistasis V. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad A. D. kreipėsi į jį su siūlymu užsiimti grūdų perpardavimo veikla ir taip užsidirbti pinigų, nors nei jis, nei A. D. neturėjo lėšų įgyvendinti pastarojo sumanymą (t. 19, b. l. 154–162, 171–174). A. D. iš esmės patvirtino V. S. nurodytas aplinkybes parodydamas, jog įgydamas grūdus iš Biržų r. ūkininkų nei jis, nei jo bendrininkas neturėjo lėšų su jais atsiskaityti. Be to, iš „Sodros“ duomenų matyti, kad A. D. tuo metu niekur nedirbo. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šios paskatos (siekis prasimanyti lėšų pragyvenimui) lėmė aptariamų nusikalstamų veikų darymą. Nuteistojo A. D. apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad buvo siekiama apgaule gauti turtinę naudą ne iš to paties šaltinio, aptartų bylos aplinkybių kontekste, taip pat nepaneigia veikos tęstinumo požymio. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant turtinės nusikalstamos veikos tęstinumo (pakartotinumo) klausimą, to paties turto šaltinio kriterijus neturi būti absoliutinamas. Nustačius, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos bendra tyčia, jos buvo nukreiptos išvilioti kuo daugiau pinigų iš patiklių asmenų, taikant tuos pačius apgaulės metodus, padaryta veika kvalifikuotina kaip vienas tęstinis sukčiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-788/2015, Nr. 2K-250-699/2017, Nr. 2K-192-788/2017, Nr. 2K-170-495/2023). Teisėjų kolegija, įvertinusi veikų padarymo mechanizmą, specifiką, naudotas priemones, būdą, intensyvumą, daro išvadą, kad A. D., savo ir bendrininko naudai apgaule užvaldydamas pirmojo nukentėjusiojo R. U. turtą, jau turėjo susiformavusį sumanymą ir dėl tolesnių analogiškų neteisėtų veiksmų ir tai patvirtina, jog savo veiksmus jis suvokė kaip vientisą nusikalstamą veiką. Taigi, nors nuteistasis užvaldė keturių skirtingų nukentėjusiųjų turtą, tačiau nustačius, kad visi šeši sukčiavimo atvejai (nustatyta, kad du kartus užvaldytas tų pačių ūkininkų R. U. ir J. V. turtas) Biržų rajone buvo padaryti per pakankamai trumpą laiką – kelių dienų laikotarpiu, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, siekiant bendro tikslo – pasikartojančiais, analogiškais veiksmais gauti pajamų kasdieniams poreikiams tenkinti, A. D. padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiant į įgyto turto bendrą vertę, pagrįstai kvalifikuota kaip tęstinė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad kiti penki sukčiavimo atvejai buvo padaryti taip pat apibrėžtojoje teritorijoje – Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini)., taikant tuos pačius apgaulės metodus, t. y. tą pačią nusikalstamo veikimo schemą, ir įgyvendinti per pakankamai trumpą laiką – nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. spalio 3 d.: 2014 m. rugsėjo 26 d. apgaule įgyjant grūdus iš nukentėjusiųjų T. C. ir D. S., o 2014 m. spalio 3 d. apgaule įgyjant grūdus iš nukentėjusiųjų J. D., V. K. ir T. R.. Tikslas visų sukčiavimų atveju buvo tas pats – apgaulės būdu įgyti neapibrėžto kiekio ir rūšių grūdus, juos realizuoti ir tokiu būdu kuo daugiau užsidirbti (pasipelnyti), tačiau dėl nusikalstamos veikos ypatumų šis sumanymas, kaip ir pirmuoju atveju, buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus. Be kita ko, nustatyta, kad iš nukentėjusiųjų T. C., D. S., J. D., V. K. ir L. R. įgyti grūdai buvo vežami ir parduodami vienam ir tam pačiam pirkėjui – UAB „S.“. Šios objektyvios bylos aplinkybės patvirtina nusikalstamos veikos tęstinumą, o kartu ir bendro sumanymo (bendros tyčios) A. D. veiksmuose buvimą. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad visi penki sukčiavimo atvejai Šalčininkų rajone buvo padaryti per pakankamai trumpą laiką – savaitės laikotarpiu, kiekvieno iš nukentėjusiųjų atžvilgiu naudojant tuos pačius apgaulės būdus ir priemones, siekiant bendro tikslo – pasikartojančiais, analogiškais veiksmais gauti pajamų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. nustačius, kad Šalčininkų rajono ūkininkai buvo apgauti analogišku būdu ir priemonėmis kaip ir Biržų rajono ūkininkai (pagal tą pačią nusikalstamo veikimo schemą), nekartodama jau anksčiau nurodytų motyvų dėl užvaldyto turto iš skirtingų šaltinių, daro išvadą, kad A. D. padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiant į įgyto turto bendrą vertę, pagrįstai kvalifikuota kaip tęstinė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Nors byloje, kaip minėta, nustatyta, kad Šalčininkų rajono ūkininkai buvo apgauti analogišku būdu ir priemonėmis kaip ir Biržų rajono ūkininkai, tačiau matyti, kad šios nusikalstamos veikos nebuvo jungiamos bendros tyčios – nuteistųjų A. D. ir V. S. tyčia kiekvienu atveju susiformavo iš naujo. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nusikalstamą veiką Biržų rajone nuo nusikalstamos veikos Šalčininkų rajone skyrė kiek daugiau nei mėnesio laiko tarpas, veikos padarytos skirtingose teritorijose, grūdai (nusikalstamos veikos dalykas) realizuoti skirtingiems tretiesiems asmenims. A. D. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino bylą nagrinėjant teisme, nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo mėn. pagal skelbimus pradėjo ieškoti ūkininkų, galinčių parduoti grūdus be išankstinio apmokėjimo, kadangi nebeturėjo pinigų, taip surado keletą ūkininkų Šalčininkų rajone, su kuriais susitarė dėl grūdų pirkimo–pardavimo (t 14., b. l. 40–41). Nuteistasis V. S. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės patvirtino tas pačias aplinkybes, kad A. D. 2014 m. rugsėjo mėn. rado dar keletą ūkininkų, parduodančių grūdus Šalčininkų rajone be išankstinio apmokėjimo (t. 4, b. l. 13–15), perskaičius šiuos jo parodymus bylą nagrinėjant teisme, V. S. savo parodymus patvirtino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad grūdinių kultūrų įgijimas apgaule Šalčininkų rajone nebuvo iš anksto suplanuotas, kadangi jį lėmė ne pradinio sumanymo tolimesnis realizavimas, o pasibaigę pinigai. Būtent šios priežastys, teisėjų kolegijos vertinimu, lėmė nuteistųjų apsisprendimą vėl sukčiauti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo A. D. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip du atskirus nusikaltimus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Vis dėlto apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini)., veika nukentėjusiojo L. R. atžvilgiu), padarymo faktines aplinkybes, nors ir teisingai nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė apgaulės būdu iš nukentėjusiojo L. R. įgytą turtą ir jo vertę, vietą, padarinius, valandas bei kitas svarbias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau nenurodė nusikalstamos veikos padarymo laiko. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų, motyvų ir argumentacijos akivaizdu, kad nuteistieji A. D. ir V. S. sukčiaudami apgaulės būdu svetimą turtą (grikius) iš nukentėjusiojo L. R. įgijo 2014 m. spalio 3 d. 20.00 val. Toks pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies trūkumas vertintinas kaip rašymo apsirikimas, kuris nesukelia jokių neigiamų teisinių pasekmių nuteistiesiems ir nesuvaržo įstatymu garantuojamų jų teisių, todėl nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, šis rašymo apsirikimas, kuris nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės, taisytinas nurodant, kad nusikalstama veika nukentėjusiojo L. R. atžvilgiu buvo padaryta 2014 m. spalio 3 d. 20.00 val.

Dėl lengvinančių aplinkybių

Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad tiek A. D., tiek V. S. prašo pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistieji savo noru atlygino nukentėjusiesiems dalį padarytos turtinės žalos. Be kita ko, nuteistasis A. D. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo ir jo motinos sveikatos būklę; nuteistasis V. S. – tai, kad jis savo noru prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme nustatytas veikas. Su šiais apeliacinių skundų teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama kaltininko padarytos žalos savanoriškas atlyginimas ar pašalinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas savo noru pats ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-476/2010, Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-345/2013). Kuo anksčiau kaltininkas atlygina ar pašalina nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą žalą, tuo didesnę reikšmę tai turi skiriant jam bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. D. ir V. S. bendrais nusikalstamais veiksmais žala buvo padaryta iš viso penkiolikai nukentėjusiųjų, iš kurių tik devyni pareiškė ieškinius dėl turtinės žalos ir du – dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nukentėjusiesiems nusikalstamomis veikomis padaryta žala nei iki bylos išnagrinėjimo pirmos instancijos teisme, nei iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nebuvo atlyginta ir tik kai kuriems (keturiems nukentėjusiesiems) atlyginta iš dalies.

Kaip minėta, byloje civilinius ieškinius pareiškė devyni nukentėjusieji: J. D. –6 016,68 Eur turtinei žalai atlyginti, V. K. – 3 822,98 Eur turtinei žalai atlyginti, D. S. – 3 170,47 Eur turtinei žalai atlyginti, M. G. – 1 519,64 Eur turtinei žalai atlyginti, R. K. – 2 126,97 Eur turtinei žalai atlyginti, K. N. – 1 571,91 Eur turtinei žalai atlyginti, A. R. – 3 432 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, V. V. – 2 850 Eur turtinei žalai atlyginti, L. S. – 2 529,20 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų M. G., R. K., K. N. ir V. V. ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino pilnai, J. D., V. K., D. S., L. S. – tenkino iš dalies ir iš nuteistųjų A. D. ir V. S. solidariai priteisė likusią neatlygintą turtinę žalą – J. D. 3 191,68 Eur, V. K. 2 052,98 Eur, D. S. 1 430,47 Eur, L. S. 1 329,20 Eur ir 300 Eur neturtinę žalą. Nustačius, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimu už akių buvo tenkintas A. R. ieškinys ir A. R. iš atsakovės UAB „B.“ priteista 3 432 Eur, nukentėjusiojo A. R. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos šioje byloje atmestas, tačiau ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir iš nuteistųjų solidariai priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kiti nukentėjusieji padarytos turtinės žalos dydžio nedetalizavo ir civilinių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo teisme nepareiškė, nors iš bylos duomenų matyti, kad bendrais nuteistųjų nusikalstamais veiksmais šešiems nukentėjusiems taip pat buvo padaryta įvairaus dydžio turtinė žala: R. U. – 3 127,90 Eur, J. V. – 8 167,30 Eur, G. J. – 3 127,90 Eur, T. C. – 3 384,21 Eur, L. R. – 1 215 Eur, R. R. – 6 328,77 Eur.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (iki teismo nuosprendžio priėmimo) nustatyta, kad nuteistasis A. D. atlygino dalį turtinės žalos keturiems nukentėjusiesiems: D. S. 1 720 Eur iš 3 170,47 Eur, J. D. 2 750 Eur iš 6 016,68 Eur, V. K. 1 750 Eur iš 3 822,98 Eur, L. S. 1 200 Eur iš 2 529,20 Eur. Nuteistasis V. S. taip pat atlygino dalį turtinės žalos trims nukentėjusiesiems: J. D. 75 Eur iš 2 750 Eur, V. K. 20 Eur iš 3 822,98 Eur, D. S. 20 Eur iš 3 170,47 Eur. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka V. S. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad papildomai dviem nukentėjusiesiems atlygino dalį priteistos turtinės žalos: J. D. – 30 Eur (t. 22, b. l. 78, 81), D. S. – 20 Eur (t. 22, b. l. 79, 80). A. D. nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusiesiems atlygino ar iš dalies papildomai atlygino priteistą žalą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog L. S. ir R. R. būtų atlyginta jiems priteista neturtinė žala.

Taigi iš bylos duomenų matyti, kad iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nė vienam iš devynių nukentėjusiųjų priteista žala pilnai nebuvo atlyginta: penkiems nukentėjusiesiems žala nė iš dalies nebuvo pradėta atlyginti, keturiems – atlyginta iš dalies, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Jau minėta, kad, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, ir dalinis žalos atlyginimas gali būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei atlygintos žalos dydis yra pakankamai didelis ir yra pagrįstų prielaidų nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios. Teisėjų kolegija, įvertinusi kiekvieno nuteistojo indėlį, konstatuoja, kad A. D. ir V. S. atlygintos žalos dydis nėra pakankamai didelis. Nustatyta, kad iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tik vienai nukentėjusiajai J. D. atlyginta kiek daugiau nei pusė jai padarytos turtinės žalos, kitiems trims nukentėjusiesiems D. S., V. K. ir L. S. atlyginta mažiau nei pusė jiems padarytos turtinės žalos, likusiems penkiems – M. G., R. K., K. N., A. R. ir V. V., kaip minėta, neatlyginta jokia turtinės žalos dalis. Be kita ko, nustatyta, kad nuteistieji neatlygino nė dalies nukentėjusiesiems L. S. bei R. R. priteistos neturtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų A. D. ir V. S. pastangos atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą laikytinos nepakankamomis ir nenuoširdžiomis, todėl negali būti pripažintinos atsakomybe lengvinančia aplinkybe nė vieno iš nuteistųjų atžvilgiu, juo labiau, kai šioje byloje nebuvo nustatytos net minimalios nuteistųjų pastangos atlyginti žalą kitiems nukentėjusiesiems, nepareiškusiems civilinių ieškinių, nors padarytos turtinės žalos dydis šioje byloje yra aiškus ir neginčijamas. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, A. D. ir V. S. prašymas pripažinti jų atsakomybe lengvinančia aplinkybe dalinį žalos atlyginimą laikytinas nepagrįstu, todėl atmetamas.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) tik tuomet, jei teismas nustato bent vieną iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020). Teismų praktikoje nurodoma, kad deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015). Taip pat teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. S. pirmosios instancijos teismas nuteisė už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą. V. S., priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, baudžiamojo proceso metu savo kaltės dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S., apklausiamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos) bei BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), nors ir teigė, kad kaltę pripažįsta dėl visų jam inkriminuotų sukčiavimo veikų, tačiau įvertinus nuteistojo parodymų turinį matyti, jog jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, t. y. pripažino tik kai kurias veikų padarymo faktines aplinkybes, o būtent tai, kad būdamas UAB „B.“ direktorius ir veikdamas kartu su A. D. UAB „B.“ vardu su ūkininkais sudarė grūdų pirkimo–pardavimo sutartis ir tokiu būdu iš nukentėjusiųjų įgijo kaltinime nurodytus įvairių rūšių ir kiekio grūdus, už kuriuos su nukentėjusiaisiais neatsiskaitė. Iš esmės viso baudžiamojo proceso metu, išskyrus 2015 m. sausio 16 d. apklausą ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 29–31), nuteistasis teigė, kad tyčios apgauti nukentėjusiuosius neturėjo, tvirtindamas, kad su ūkininkais už įgytus grūdus neatsiskaitė tik dėl neigiamai susiklosčiusių aplinkybių bei dėl to, kad pats buvo apgautas A. D. (t. 3, b. l. 29–31; t. 4, b. l. 13–15, 177–178; t. 12, b. l. 170–173, 180–181, 183–185; t. 13, b. l. 21–22; t. 19, b. l. 127–137). Kitaip tariant, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu V. S. iš esmės neigė jo veiksmuose buvus apgaulę, nors byloje neginčytinai nustatyta, kad V. S., veikdamas bendrai su A. D., iš anksto žinojo, jog sutarčių ir susitarimų, sudarytų su pardavėjais, nevykdys ir už įgytas prekes – grūdus pinigų ūkininkams nemokės. Be kita ko, nuteistasis V. S., duodamas parodymus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (Biržų r., (duomenys neskelbtini) k. epizodas), klaidingai nurodė, jog įvairių rūšių grūdai, įgyti iš Biržų raj. ūkininkų, buvo vežami ir parduoti latviams, kai tuo tarpu byloje nustatyta, jog grūdai, įgyti iš Biržų rajono ūkininkų, buvo parduoti ūkininkui A. L.. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, V. S. kaltės nepripažino ir neigė bet kokias aplinkybes, jog būdamas UAB „B.“ direktorius, pasisavino bendrovės pinigines lėšas – 10 252,548 Eur, taip pat neigė kaltę ir dėl bendrovės lėšų – 2 783,35 Eur išvaistymo (t. 4, b. l. 177–178; t. 12, b. l. 170–173; t. 13, b. l. 21–22; t. 19, b. l. 127–137). V. S. nepripažino kaltės ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, teigdamas, kad nežinojo, jog sutartis, kurią jam davė A. D. ir kurią jis davė nukentėjusiajam R. R. pasirašyti, buvo suklastota (t. 4, b. l. 13–15; t. 19, b. l. 127–137). Taip pat iš nuteistojo V. S. parodymų matyti, kad pastarasis kaltės nepripažino ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 203 straipsnio 2 dalyje, viso proceso metu teigdamas, kad UAB „B.“ nebuvo naudojama neteisėtai veiklai (nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams) nuslėpti (t. 3, b. l. 29–31; t. 4, b. l. 13–15; t. 12, b. l. 170–173; t. 19, b. l. 127–137). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltę V. S. pilnai pripažino tik dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, t. y. dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (t. 19, b. l. 127–137), kai tuo tarpu byloje buvo įrodyta pastarojo kaltė padarius visas jam inkriminuotas veikas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas bei bylos proceso metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad V. S., duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, nesistengė nurodyti teisingų veikų padarymo aplinkybių, klaidino teismą bei stengėsi kuo labiau minimizuoti savo vaidmenį nusikalstamų veikų daryme, todėl tokie V. S. parodymai negali būti laikomi prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ar, juo labiau, negali būti laikomi reikšmingu prisidėjimu prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Nors V. S. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, tačiau vien tik išreikštas nuteistojo apgailestavimas dėl savo veiksmų ir kilusių padarinių nėra pakankamas aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui, kadangi, kaip minėta, duodamas parodymus, nuteistasis iš esmės kaltę pripažino tik dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje bei BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų kaltę pripažino iš dalies, o dėl kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, kaltę apskritai neigė. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo V. S. prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo pagal BK 59 straipsnio 2 dalį

Kaip minėta, apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. prašo jo ir jo motinos sudėtingą sveikatos būklę bei pastarosios priežiūrą pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Ši aplinkybė nėra numatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalyje, sąraše, tačiau BK 59 straipsni 2 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga, pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia ir tokią aplinkybę, kuri nenurodyta minėto straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus, teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-648/2021).

Byloje nustatyta, kad nuteistojo A. D. motina D. M. D. iš tiesų serga sunkiomis ligomis – D. M. D. nustatyta (duomenys neskelbtini) liga, (duomenys neskelbtini) (t. 19, b. l. 110). Nors byloje nėra atnaujintų duomenų apie nuteistojo motinos sveikatos būklę, tačiau nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2023 m. vasario 2 d. D. M. D. buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (t. 19, b. l. 111). Iš pateiktų medicininių dokumentų taip pat matyti, kad nuteistojo motina yra patyrusi įvairių kaulų lūžių, serga ir kitomis lėtinėmis ligomis – (duomenys neskelbtini) (20 metų), tačiau priepuoliai – reti (t. 19, b. l. 111). Nors nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis yra vienintelis sunkiai sergančios motinos globėjas, tačiau šios aplinkybės nėra patvirtintos jokiais objektyviais duomenimis, tokių duomenų nuteistasis nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Priešingai, byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog 2020 m., kuomet nuteistojo motina D. M. D. skundėsi sveikatos pablogėjimu, ja rūpinosi ne sūnus, o jos garbaus amžiaus motina, nors A. D. tuo metu buvo laisvėje (t. 19, b. l. 114), be to, nuteistasis A. D. turi suaugusią dukrą, kuri gali pasirūpinti sergančia močiute (t. 13, b. l. 75–78). Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti sunkia nuteistojo motinos sveikatos būkle bei tuo, kad D. M. D. reikalinga tam tikra speciali priežiūra bei pagalba, tačiau šios aplinkybės pačios savaime nemažina nei A. D. padarytų veikų, nei paties nuteistojo asmenybės pavojingumo, todėl jas pripažinti atsakomybę lengvinančiomis pagal BK 59 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo.

Nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir nuteistojo A. D. sveikatos būklės. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad A. D. iš tiesų turi tam tikrų sveikatos problemų – jam 2021 m. buvo atlikta kelio sąnario operacija, nustatytas (duomenys neskelbtini); 2018 m. diagnozuota ir (duomenys neskelbtini) (t. 19, b. l. 82, 117–121). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad A. D. 2023 m. kovo 21 d. patyrė (duomenys neskelbtini) (nedarbingumo pažymėjimas dėl patirtos traumos buvo išduotas nuo 2023 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. liepos 26 d.) (t. 22, b. l. 97). Nors šios ligos nuteistajam buvo diagnozuotos jau po nusikalstamų veikų padarymo, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl progresuojančių ligų dabartinė nuteistojo sveikatos būklė būtų tokia sunki, jog būtų galima pagrįstai spręsti apie mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie nuteistojo sveikatos būklę nėra pakankamos, kad jas būtų galima pripažinti atsakomybę lengvinančiomis.

Esant šioms aplinkybėms, A. D. prašymas pripažinti jo ir jo motinos sveikatos būklę jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių, skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir atitinkamų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuriuo buvo pakeisti, be kita ko, BK 182, 183, 184, 190, 203 ir 222 straipsniai, už kuriuose nustatytų nusikalstamų veikų padarymą nagrinėjamoje byloje priimtu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra nuteisti V. S. ir A. D.. Nors žemesnės instancijos teismas nuosprendžio priėmimo metu tinkamai taikė nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, tačiau dėl įsigaliojusių baudžiamojo įstatymo pakeitimų atsiranda pareiga iš naujo įvertinti pasikeitusį teisinį reguliavimą nuteistųjų teisinės padėties aspektu.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

A. D. ir V. S. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už tai, kad sukčiaudami apgaulės būdu, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 16 d. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d., savo naudai įgijo svetimą R. U., J. V., L. S., G. J. (veika Biržų r., (duomenys neskelbtini) k.) priklausantį didelės vertės turtą – įvairių rūšių grūdus, kurių vertė 17 029,70 Eur. Taip pat A. D. ir V. S. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už tai, kad sukčiaudami apgaulės būdu, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. spalio 3 d., savo naudai įgijo svetimą T. C., D. S., J. D., V. K., L. R. (veika Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini).) priklausantį didelės vertės turtą – įvairių rūšių grūdus, kurių vertė 17 644,10 Eur. Šiuo atveju nuteistųjų veiksmus kvalifikuojantis požymis yra didelės vertės – 17 029,70 Eur (Biržų r., (duomenys neskelbtini) k.) ir 17 644,10 Eur (Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini).) turto įgijimas. Palyginus BK 182 straipsnio 2 dalies nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią redakciją su nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančia BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija matyti, kad straipsnio dispozicija nėra pasikeitusi – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamąją atsakomybę pagal BK 182 straipsnį įstatymų leidėjas diferencijuoja pagal turto vertę, šiuo atveju tampa aktuali nauja BK 190 straipsnio redakcija, kurioje yra pateiktas turto vertės išaiškinimas.

Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją didelės vertės turtu buvo laikomas turtas, kurio vertė viršijo 250 MGL. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje turtas yra laikomas labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL, didelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL, o nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Pažymėtina, kad „minimalaus gyvenimo lygio“, arba MGL, sampratos bei jo dydžio baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja, tai priskiriama kitų teisės aktų sričiai.

Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2015 m. sausio 1 d., t. y. nusikalstamų veikų padarymo metu, galiojo patvirtintas 130 Lt (37,66 Eur) dydžio bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. galiojo patvirtintas 37,66 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (atkreiptinas dėmesys, kad nors pasikeitė nacionalinė valiuta, tačiau dydis išliko toks pat – 37,66 Eur (130 Lt)). Pagal minėto teisės akto redakciją, galiojančią nuo 2018 m. sausio 1 d. iki šiol, galioja patvirtintas 50 Eur dydžio bazinis bausmių ir nuobaudų dydis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad minimalus gyvenimo lygis (MGL) yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142-719/2019, Nr. 2K-233-895/2019, Nr. 2K-120-895/2020, Nr. 2K-140-788/2022).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl sukčiavimu A. D. ir V. S. įgyto svetimo turto vertės pagal BK 190 straipsnį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), taikomas ne teismo procesinių sprendimų priėmimo metu galiojantis MGL dydis – 50 Eur, bet nusikalstamų veikų padarymo metu (2014 m.) galiojęs MGL dydis – 130 Lt (37,66 Eur). Kaip minėta, pagal veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą didelės vertės turtu buvo laikomas turtas, kurio vertė viršijo 250 MGL (9 415 Eur (32 500 Lt)) dydžio sumą. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje turtas yra laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL (15 064 Eur (52 000 Lt)) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (33 894 Eur (117 000 Lt)) dydžio sumos (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Nepaisant to, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujajai baudžiamojo įstatymo pakeitimo redakcijai pasikeitė BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio – apgaule įgyto didelės vertės turto dydžio ribos, nustatytos BK 190 straipsnyje, tačiau nuteistųjų nusikalstamu būdu įgytas turtas ir toliau išlieka didelės vertės ir atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) požymius, kadangi abiejų nusikalstamų veikų atvejais A. D. ir V. S. apgaule įgyto turto vertė viršija 400 MGL (15 064 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (33 894 Eur) dydžio sumos. Kitaip tariant, A. D. ir V. S. įgyto svetimo turto vertė (17 029,70 Eur Biržų r., (duomenys neskelbtini) k. ir 17 644,10 Eur Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini).) ir pagal veikų padarymo metu, ir pagal šiuo metu galiojančią naują BK 190 straipsnio redakciją atitinka didelę turto vertę (BK 182 straipsnio 2 dalis). Vis dėlto palyginus naują BK 182 straipsnio 2 dalies redakciją su nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia šio straipsnio dalies redakcija matyti, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai nagrinėjamu atveju numato tris alternatyvias švelnesnes bausmės rūšis – baudą, laisvės apribojimą, areštą, taip pat sumažintas maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydis iki šešerių metų. Atsižvelgiant į tai, nauja BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija laikytina nusikalstamą veiką padariusių asmenų teisinę padėtį lengvinančia, dėl to A. D. ir V. S. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuojamos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

V. S. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „B.“ priklausantį didelės vertės turtą – pinigines lėšas – 10 252,548 Eur. Šiuo atveju V. S. nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis yra didelės vertės turto pasisavinimas. Nustatant pasisavinto turto dydį pagal BK 190 straipsnį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), taikomas nusikalstamų veikų padarymo metu (2014 m.) galiojęs MGL dydis – 130 Lt (37,66 Eur). Kaip minėta, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 190 straipsnio redakcijoje didelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 400 MGL (15 064 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (33 894 Eur) dydžio sumos (BK 183 straipsnio 2 dalis), nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (112,98 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (376,60 Eur) dydžio sumos (BK 183 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į V. S. pasisavinto svetimo turto vertę – 10 252,548 Eur, toks turtas pagal šiuo metu galiojančią BK 190 straipsnio redakciją nepripažįstamas didelės vertės turtu, kadangi neviršija 400 MGL (15 064 Eur) dydžio sumos, tačiau viršija nedidelio turto vertę – 10 MGL (376,60 Eur), todėl V. S. padaryta veika, pasikeitus aptartiems turto vertės dydžiams, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), požymius. Palyginus šiuo metu galiojančią BK 183 straipsnio 1 dalies redakciją su nusikalstamų veikų metu galiojusia BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) redakcija matyti, kad BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos švelnesnės, alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų, kai tuo tarpu BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo įtvirtinta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų, todėl nauja BK 183 straipsnio 1 dalies redakcija laikytina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančia. Atsižvelgiant į tai, V. S. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV‑1925 redakcija).

V. S. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) už svetimo UAB „B.“ priklausančio turto – piniginių lėšų – 2 316,96 Eur iššvaistymą laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. Palyginus nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 184 straipsnio 1 dalies redakciją su nauja šio straipsnio redakcija, galiojančia nuo 2023 m. birželio 1 d., matyti, kad BK 184 straipsnio 1 dalies dispozicija nesikeitė – pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir toliau atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Šiuo atveju nėra aktuali ir pasikeitusi BK 190 straipsnio redakcija, kadangi V. S. iššvaistyto turto vertė – 2 316,96 Eur yra didesnė nei 10 MGL (376,60 Eur), bet nėra didesnė nei 400 MGL (15 064 Eur). Pažymėtina, kad nustatant iššvaistyto turto vertės dydį pagal BK 190 straipsnį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV‑1925 redakcija), taikomas nusikalstamų veikų padarymo metu (2014 m.) galiojęs MGL dydis – 130 Lt (37,66 Eur). Vis dėlto palyginus naują BK 184 straipsnio 1 dalies redakciją su nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia šio straipsnio dalies redakcija matyti, kad naujoje BK 184 straipsnio 1 dalies redakcijoje yra įtvirtinta nauja, švelnesnė bausmės rūšis – areštas. Atsižvelgiant į tai, nauja BK 184 straipsnio 1 dalies redakcija laikytina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančia, dėl to V. S. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

V. S. nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) už vadovavimą UAB „B.“, naudojant ją nusikalstamai veikai atlikti ir apgaule įgytam turtui nuslėpti. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 203 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 203 straipsnio 2 dalies redakcijoje papildomai įtvirtintas naujas alternatyvus požymis – juridinio asmens įsigijimas neteisėtai veiklai nuslėpti. Šioje byloje V. S. inkriminuotas požymis – vadovavimas juridiniam asmeniui, naudojamam nusikalstamai veikai nuslėpti, ir toliau išlieka numatytas naujoje BK 203 straipsnio 2 dalies dispozicijoje. Vis dėlto palyginus naują BK 203 straipsnio 2 dalies redakciją su nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia šio straipsnio dalies redakcija matyti, kad naujoje BK 203 straipsnio 2 dalies redakcijoje yra įtvirtintos dvi naujos, švelnesnės bausmių rūšys – viešieji darbai ir laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl V. S. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

V. S. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) už apgaulingą UAB „B.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje papildomai įtvirtintos naujos alternatyvios veikos (nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo) bei naujas požymis – alternatyvūs padariniai – didelė žala. Šioje byloje V. S. inkriminuotas apgaulingas apskaitos tvarkymo požymis toliau išlieka nustatytas naujos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Tačiau palyginus šiuo metu galiojančią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją su nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia šio straipsnio dalies redakcija matyti, kad naujos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta nauja, švelnesnė laisvės atėmimui alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Esant šiai situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl V. S. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) perkvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. D. ir V. S. taip pat buvo nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos) (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Nors nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, pagal kurią, kaip minėta, pasikeitė BK 182 straipsnio nuostatos, tačiau palyginus BK 182 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu, su šiuo metu galiojančia BK 182 straipsnio 1 dalies redakcija matyti, kad nesikeitė nei BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicija, nei BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmių rūšys ar jų dydžiai. Taip pat nuteistųjų teisinei padėčiai neturi įtakos ir nauja BK 190 straipsnio redakcija, kadangi A. D. ir V. S. apgaulės būdu įgyto svetimo turto vertė – 1 571,91 Eur (veika K. N. atžvilgiu), 2 851 Eur (veika V. V. atžvilgiu), 7 078,61 Eur (veika M. G., R. K., A. R. atžvilgiu), 6 328,77 Eur (veika R. R. atžvilgiu) – yra didesnė nei 10 MGL (376,60 Eur), bet mažesnė nei 400 MGL (15 064 Eur). Pažymėtina, kad nustatant apgaule įgyto turto vertės dydį pagal BK 190 straipsnį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV‑1925 redakcija), taikomas nusikalstamų veikų padarymo metu (2014 m.) galiojęs MGL dydis – 130 Lt (37,66 Eur). Taigi šiuo metu galiojanti BK 182 straipsnio 1 dalies redakcija neturi reikšmės A. D. ir V. S. teisinei padėčiai, todėl nuteistųjų nusikalstamos veikos, kvalifikuotos BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), nėra perkvalifikuojamos.

Dėl bausmės

Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi dėl įsigaliojusių nuteistųjų teisinę padėtį palengvinančių baudžiamojo įstatymo pakeitimų anksčiau paminėtas nuteistųjų nusikalstamas veikas perkvalifikavus pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, iš naujo sprendžiamas A. D. ir V. S. paskirtų bausmių tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinės bausmės paskyrimo klausimas, kartu įvertinant nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo jiems paskirtų bausmių švelninimo.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

A. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė septynis baigtus nusikaltimus, iš kurių penki, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos) bei 300 straipsnio 1 dalyje, priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), du, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje, – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau buvo nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. D. buvo pagrindinis šių nusikalstamų veikų sumanytojas ir aktyvus jų vykdytojas, nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, priešingai, iš anksto suplanuotos ir visais atvejais daromos dėl savanaudiškų paskatų, siekiant pasipelnyti. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. D. nusikalstamais veiksmais padaryta įvairaus dydžio turtinė žala net penkiolikai nukentėjusiųjų, kuri pastariesiems pilnai nėra atlyginta. A. D. yra teistas devynis kartus, daugiausiai už turtinio pobūdžio nusikaltimus, tuo pačiu ir už identiško pobūdžio nusikalstamas veikas – sukčiavimus, už kuriuos nuteistajam ir anksčiau buvo skiriamos tik laisvės atėmimo bausmės. Šias nusikalstamas veikas nuteistasis padarė neišnykus ankstesniems teismams, baustas ir administracine tvarka. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad A. D. du kartus taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, o atliekant laisvės atėmimo bausmę – ir lygtinis paleidimas, tačiau nei teismo išreikštas pasitikėjimas, nei paskirtos pačios griežčiausios bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad būdamas laisvėje ir neišnykus ankstesniems teistumams, A. D. ir toliau darė naujas analogiško pobūdžio tyčines nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų; teismo išreikšto pasitikėjimo juo nė karto nepateisino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, A. D. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė šių straipsnių sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą, nustatydamas jų dydį žymiai mažesnį nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Nors nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde akcentuoja savo ir jo motinos sveikatos būklę bei jai reikalingą priežiūrą, šios aplinkybės savaime negali atsverti kitų neigiamai nuteistąjį bei jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių bylos duomenų bei nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad išimtinai tik dėl susiklosčiusios sunkios šeiminės situacijos (jo paties bei jo motinos sveikatos būklės) bausmės tikslai galėtų būti pasiekti kitomis švelnesnėmis bausmėmis. Byloje nėra duomenų, jog dėl sveikatos būklės nuteistasis A. D. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kad atliekant laisvės atėmimo bausmę jam ar jo motinai nebūtų suteikta reikiama pagalba. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, pasikeitus nuteisto bausmę atliekančio asmens sveikatos būklei, atleidimo nuo bausmės klausimas gali būti sprendžiamas nuosprendžio vykdymo stadijoje BPK 359, 362 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistojo sveikatos būklė blogėtų, ligos progresuotų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamą gydymą, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad net ir pasikeitus teisiniam reguliavimui – A. D. padarytas dvi nusikalstamas veikas perkvalifikavus pagal šiuo metu galiojančią BK 182 straipsnio 2 dalies redakciją, kuri švelnina nuteistojo teisinę padėtį, už šias padarytas nusikalstamas veikas paskirti nuteistajam tiek savo rūšimi, tiek dydžiu švelnesnes bausmes nėra pagrindo, todėl A. D. skirtinos tos pačios rūšies ir dydžio bausmės. Nenustačius jokių išimtinių aplinkybių, nėra pagrindo koreguoti ir už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. D. paskirtų bausmių.

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. D. inkriminuoti nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (apgaule įgytas turtas iš R. R.), sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės bendrinamos apėmimu būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, su kitomis paskirtomis bausmėmis bendrinama dalinio sudėjimo būdu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos nelabai skiriasi pagal pavojingumą, bei, atsižvelgiant į pakankamai ilgą baudžiamojo proceso trukmę, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pridedant nedideles dalis kitų švelnesnių bausmių, paskirtų pagal BK 182 straipsnio 1, 2 dalis. Taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, šia nutartimi už atskiras nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su A. D. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, į paskirtos subendrintos bausmės laiką visiškai įskaitant bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendį.

V. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vienuolika baigtų nusikaltimų, iš kurių aštuoni, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje, priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), trys, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) bei 222 straipsnio 1 dalyje – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau buvo nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). V. S. nors ir nebuvo šių nusikalstamų veikų organizatorius, tačiau buvo aktyvus jų vykdytojas; nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, priešingai, iš anksto suplanuotos ir visais atvejais daromos dėl savanaudiškų paskatų, siekiant pasipelnyti. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. S. nusikalstamais veiksmais padaryta įvairaus dydžio turtinė žala net penkiolikai nukentėjusiųjų, kuri nėra pilnai atlyginta. Nuteistasis V. S. taip pat charakterizuojamas neigiamai – teistas penkis kartus, tuo pačiu ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (sukčiavimą, disponavimą suklastotu dokumentu, apgaulingą apskaitos tvarkymą), už kurias nuteistajam ir anksčiau buvo skiriamos tik laisvės atėmimo bausmės. Šias nusikalstamas veikas V. S. padarė neišnykus ankstesniems teistumams, baustas ir administracine tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad V. S. yra taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nei teismo išreikštas pasitikėjimas, nei paskirtos pačios griežčiausios savo rūšimi bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad būdamas laisvėje ir neišnykus ankstesniems teistumams, V. S. ir toliau darė naujas tyčines nusikalstamas veikas net ir žinodamas gresiančius teisinius padarinius už įstatymų pažeidimus. Šios teisėjų kolegijos nustatytos ir įvertintos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip asmenį, nelinkusį laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų bei daryti teigiamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų. V. S. padarytos nusikalstamos veikos ir šiuo atveju yra ne atsitiktinės, o dėsninga nusikalstamo elgesio pasekmė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, V. S. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė šių straipsnių sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą, nustatydamas jų dydžius žymiai mažesnius nei baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad net ir pasikeitus teisiniam reguliavimui – V. S. padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikavus pagal naujas BK 182 straipsnio 2 dalies, 184 straipsnio 1 dalies, 203 straipsnio 2 dalies, 222 straipsnio 1 dalies redakcijas, kurios švelnina nuteistojo teisinę padėtį, už šias padarytas nusikalstamas veikas paskirti nuteistajam tiek savo rūšimi, tiek dydžiu švelnesnes bausmes nėra pagrindo, todėl V. S. už minėtų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos tos pačios rūšies ir dydžio bausmės. V. S. nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir nustačius, kad pirmosios instancijos teismas už visas nusikalstamas veikas nuteistajam skyrė bausmes, ženkliai mažesnes nei straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, V. S. už šią nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė, nei straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Nenustačius jokių išimtinių aplinkybių, nėra pagrindo koreguoti ir už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą V. S. paskirtų bausmių.

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. S. inkriminuoti nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (apgaule įgytas R. R. turtas), sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės bendrinamos apėmimu būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, su kitomis paskirtomis bausmėmis bendrinama dalinio sudėjimo būdu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos nelabai skiriasi pagal pavojingumą, bei, atsižvelgiant į pakankamai ilgą baudžiamojo proceso trukmę, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pridedant nedideles dalis kitų švelnesnių bausmių, paskirtų pagal BK 182 straipsnio 1, 2 dalis, 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, šia nutartimi paskirta subendrinta bausmė už atskiras nusikalstamas veikas dalinio sudėjimo būdu subendrinama su V. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendį.

Iš V. S. apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis prašo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti taikant BK 75 straipsnio 3 dalį. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamajame įstatyme (BK 75 straipsnyje) bausmės vykdymo atidėjimo institutą, jo taikymo klausimą paliko teismo diskrecijai. Būtent bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas bausmės vykdymo atidėjimo (dalinio bausmės vykdymo atidėjimo) nuteistajam sąlygas ir padaręs motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį, gali taikyti visos ar dalies bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-697/2023).‏‏‎

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal to paties straipsnio 3 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Šiuo atveju pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, taikoma šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija, kadangi ankstesnės BK 75 straipsnio redakcijos, įskaitant ir BK 75 straipsnio redakciją (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), galiojusią nusikalstamų veikų padarymo metu, nenumatė galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu paskirta bausmė buvo didesnė nei ketveri metu už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas palengvina V. S. teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią.

Šiuo sprendimu nuteistojo V. S. nusikalstamas veikas perkvalifikavus pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, nustatyta, kad V. S. padarė aštuonis nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir tris nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) bei 222 straipsnio 1 dalyje, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). V. S. už šiuos nusikaltimus, kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, skirtina tos pačios rūšies laisvės atėmimo bausmė, tačiau, paskyrus pagal 183 straipsnio 1 dalį mažesnę bausmės trukmę, sutrumpės ir galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Vis dėlto nustačius, kad paskirtos galutinės bausmės terminas viršija ketverius metus, sprendžiant klausimą dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo nuteistojo V. S. atžvilgiu turi būti vertinamos BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Kaip minėta, Nors V. S. formaliai atitinka BK 75 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, įvertinusi V. S. teistumų skaičių bei tai, kad nuteistajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat nenustačiusi esminių aplinkybių, apibūdinančių jo asmenybę, pasikeitimo, kuris sudarytų pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals, sprendžia, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, V. S. prašymas taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas atmetamas kaip nepagrįstas.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio bei rezoliucinės dalies matyti, kad nuteistiesiems A. D. ir V. S. pirmosios instancijos teismo paskirta galutinė bausmė už atskiras nusikalstamas veikas dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su ankstesniais teismų nuosprendžiais nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistiesiems galutinę subendrintą bausmę, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, vis dėlto padarė rašymo apsirikimo klaidą skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje ir aprašomojoje dalyse nenurodydamas BK 63 straipsnio dalies, numatančios bausmių bendrinimo būdą, t. y nors ir teisingai nurodė, jog paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, tačiau tai padarė be nuorodos į atitinkamą įstatymo dalį. Šis netikslumas laikytinas akivaizdžiu rašymo apsirikimu, todėl patikslinamas, nurodant, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu tiek A. D., tiek V. S. paskirta nauja laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu turėjo būti subendrinta su ankstesniais teismo nuosprendžiais jiems paskirtomis bausmėmis vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 ir 4 dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi nuteistiesiems buvo paskirtos naujos bausmės, perkvalifikavus jų atskiras nusikalstamas veikas pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, šis nustatytas pirmosios instancijos teismo rašymo apsirikimas ištaisomas apeliacinės instancijos teismui iš naujo išsprendus nuteistiesiems paskirtų bausmių subendrinimo klausimą.

Dėl civilinių ieškinių

Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunde nėra ginčijami nuteistiesiems A. D. ir V. S. priteistų civilinių ieškinių dydžiai ar kiti klausimai, susiję su jų išsprendimu, tačiau teisėjų kolegija, nustačiusi, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis V. S. papildomai atlygino dalį priteistos žalos dviem nukentėjusiosioms, neperžengdama apeliacinių skundų ribų pasisako tik dėl šio klausimo teisinio vertinimo.

Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka V. S. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad dviem nukentėjusiosioms atlygino dalį priteistos turtinės žalos: J. D. – 30 Eur (t. 22, b. l. 81) iš 3 191,68 Eur, D. S. – 20 Eur iš 1 430,47 Eur (t. 22, b. l. 79). BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistasis ar kitas asmuo gali atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą tiek bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tiek vėlesnėje baudžiamojo proceso stadijoje. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai išsprendė klausimus dėl civilinių ieškinių, ir nustačius, kad po nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. S. savanoriškai atlygino priteistos nusikaltimais padarytos turtinės žalos dalį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nukentėjusiosioms J. D. ir D. S. priteistų civilinių ieškinių dydis atlyginta suma nemažinimas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje nekeičiamas. Nuteistojo V. S. savanoriškai atlygintos žalos dalys (savanoriškai sumokėta pinigų suma) nuosprendžio vykdymo procese bus išskaičiuojamos iš apygardos teismo nuosprendžiu kiekvienai nukentėjusiajai priteisto žalos atlyginimo dydžio sumos, todėl spręstina, kad nei nuteistojo, nei nukentėjusiųjų teisės šiuo atveju nebus pažeistos. Tai atitinka ir teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A‑113‑318/2023).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. balandžio 26 d. ir 2023 m. rugpjūčio 29 d. buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminės pažymos Nr. ATD-2023-07326 ir Nr. ATD-2023-13048 dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1A-213-478/2023. Pažymose nurodyta, kad už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nuteistajam A. D. buvo patirtos 396,67 Eur dydžio išlaidos, už nuteistajam V. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą patirtos 450,10 Eur dydžio išlaidos.

Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, todėl nuteistiesiems A. D. ir V. S. buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinkti gynėjai (t. 22, b. l. 32–33). Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši nuostata apeliantams buvo išaiškinta teismo pranešimu, kuriuo nuteistieji buvo informuoti apie jiems paskirtus gynėjus apeliacinės instancijos teisme.

Sprendžiant klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistųjų A. D. ir V. S., atsižvelgiama į tai, kad apeliacinis procesas vyko išimtinai pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, kuriais buvo prašoma pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti iš dalies. Apeliaciniai skundai buvo atmesti. Nors nuteistieji jokių argumentų dėl sunkios finansinės padėties ir prašymo nepriteisti iš jų antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepareiškė, tačiau atsižvelgus į priteistus civilinių ieškinių dydžius ir į tai, kad nuosprendžiui įsiteisėjus, nuteistieji turės atlikti jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistųjų šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų A. D. ir V. S. netenkinami.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų A. D. ir V. S. apeliacinius skundus atmesti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. D. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Biržų r., (duomenys neskelbtini) k.) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. D. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini).) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šia nutartimi paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalyje, ir A. D. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, V. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Biržų r., (duomenys neskelbtini) k.) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, V. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini).) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, V. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, V. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, V. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, V. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šia nutartimi paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį, ir V. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą ir patikslinti nuosprendžio aprašomąją dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini)., nukentėjusiojo L. R. atžvilgiu), padarymo laiko, nurodant, kad A. D. ir V. S. nusikalstamą veiką padarė 2014 m. spalio 3 d. 20.00 val.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų už teiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistųjų A. D. ir V. S. nepriteisti.