- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-16
- Bylos Nr.
- 2K-446/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Aldona Rakauskienė, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- D. Z.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Z. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. vasario 13 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutarties.
Šiaulių apygardos teismo 2007 m. vasario 13 d. nuosprendžiu D. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams šešiems mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2002 m. gruodžio 5 d. iki 2003 m. vasario 3 d. Iš D. Z. AB „Akmenės cementas“ priteista 109 406,16 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2007 m. vasario 13 d. nuosprendis pakeistas – nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyta, kad iš AB „Akmenės cementas“ pagrobto mazuto kiekis yra 256,14 t, o pagrobto mazuto vertė – 115 293,73 Lt. Iš D. Z. AB „Akmenės cementas“ priteistas turtinės žalos atlyginimas sumažintas nuo 109 406,16 Lt iki 101 970,18 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Z. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2002 m. lapkričio mėnesį, AB „Akmenės cementas“, esančios Naujojoje Akmenėje, J. Dalinkevičiaus g. 2, teritorijoje, įgyvendindamas vieningą tyčią, apimančią nusikalstamą sumanymą – pagrobti didelės vertės svetimą turtą – mazutą, slapta per devynis kartus, naudodamasis technologine įranga, perpumpavo iš aštuonių technologiškai sujungtų cisternų į A. P. vairuojamą mazutvežį „Volvo F-16“ (valst. Nr.(duomenys neskelbtini); priekabos valst. Nr. .(duomenys neskelbtini) 256,14 t mazuto, o A. P. išvežus šį mazutą iš AB „Akmenės cementas“ teritorijos, pagrobė AB „Akmenės cementas“ priklausančias 256,14 t mazuto, kurio vertė 115 293,73 Lt.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis D. Z. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. vasario 13 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Skunde kasatorius nurodo, kad buvo pažeista jo atpažinimo tvarka pagal BPK 192 straipsnį, nes pareigūnai be pagrindo vadovavosi šio įstatymo 5 dalimi ir atliko kasatoriaus atpažinimą pagal nuotraukas, nors tuo metu jis jau buvo sulaikytas ir galėjo būti parodytas. Jei kasatoriui būtų užtikrinta teisė dalyvauti šiame procesiniame veiksme, jis būtų turėjęs galimybę pateikti klausimus atpažįstančiajam asmeniui A. P. Šios BPK normos pažeidimas nulėmė įstatymų garantuotų teisių suvaržymą. Teismų sprendimuose netinkamai pritaikytas BPK 301 straipsnis, reikalaujantis, kad teismas savo išvadas pagrįstų patikimais įrodymais. Teismai be pagrindo beatodairiškai tikėjo liudytojo A. P. parodymais ir, nors tyrimo pradžioje jis buvo įtariamuoju, o vėliau tapo liudytoju, neįžvelgė šio asmens suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismai apkaltinamąjį nuosprendį taip pat pagrindė A. P. sąsiuvinyje esančiais rankraštiniais užrašais, kuriuose nėra datų, parašų, neginčijamai patvirtinančių tai, kad būtent tokiu maršrutu važiavo A. P. vairuojamas mazutvežis. Be to, šis liudytojas buvo suinteresuotas žymėtis sau palankius užrašus, nes jam buvo mokama už nuvažiuotų kilometrų skaičių. Kasatorius pažymi, kad teismas negali grįsti nuosprendžio spėjimais ir turi būti įsitikęs kaltinamojo kaltumu. Teismų sprendimai taip pat pagrįsti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu padarytais pokalbių įrašais. Ekspertizės akte dėl šių įrašų padarytos tikėtinos išvados, tačiau teismai šį įrodymą laikė patikimu ir neginčijamu. Teismai neatsižvelgė į tai, kad kratos metu iš kasatoriaus paimtą mobiliojo ryšio telefoną jis palikdavo dispečerinėje, todėl juo naudotis darbo metu galėjo ir kiti darbuotojai. Skunde taip pat ginčijamas BK 178 straipsnio 3 dalies taikymas. Kasatorius mano, kad jo padaryta veika nėra tęstinė, ji susideda iš devynių atskirų nusikalstamų veikų. Teismai nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinė nutartis Nr. 2K–649/2006). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kasatorius turėjo vieningą sumanymą pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, nors tai yra pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis. Remdamasis 2003 m. kovo 31 d. specialisto išvada, D. Z. tvirtina, kad netgi materialiai atsakingi AB „Akmenės cementas“ darbuotojai tiksliai nežinojo, koks mazuto kiekis buvo aštuoniose talpyklose ir kokia jo vertė. Tokie duomenys kelia rimtų abejonių tiek dėl nusikaltimo dalyko, tiek dėl kaltininko vieningos tyčios. Kasatoriaus manymu, teismams turėjo iškilti abejonių dėl pagrobto kuro kiekio, kasatoriaus kaltės ir veikos kvalifikacijos. Tas pats liudytojas A. P., esant pradiniam kaltinimui, neneigė, kad prisipylė tokį kuro kiekį, koks buvo nurodytas suklastotose sąskaitose-faktūrose ir kaltinamajame akte, tačiau apeliacinis teismas nustatė, jog atskirais atvejais toks kuro kiekis fiziškai negalėjo tilpti į mazutvežio cisterną. Teismas netinkamai vertino svarbią veikos kvalifikavimui aplinkybę – mazuto vertę. Mazutas dėl didelio vandens kiekio jame, pakitusios spalvos negali būti vertinamas kaip kokybiškas produktas, už kurį mokama rinkos kaina.
Žemesnės instancijos teismas
Atsileipimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo D. Z. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad BPK 192 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti, kai D. Z., kuris tuo metu jau buvo sulaikytas, atpažinimas buvo atliktas pagal nuotraukas, nes iš šios normos turinio matyti, jog ji nėra imperatyvi ir suteikia teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui savo nuožiūra spręsti, kada tikslingiausia asmens atpažinimą atlikti pagal jo nuotrauką. D. Z. teisė pateikti klausimus liudytojui A. P. nebuvo suvaržyta, nes liudytojas buvo apklausiamas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose ir kasatorius turėjo galimybę pateikti jam klausimus. D. Z. teiginys, kad jo kaltė padarius jam inkriminuotą veiką pagrįsta prielaidomis, neatitinka tikrovės. Teismai nepažeidė BPK 20, 301 straipsnių reikalavimų. Abiejų instancijų teismai motyvuotai įvertino liudytojo A. P. parodymus. Šio liudytojo parodymai visą laiką iš esmės buvo vienodi ir jie buvo išanalizuoti bei palyginti su kitais byloje esančiais įrodymais. Liudytojo A. P. užrašai apie maršrutus, kuriais jis gabeno mazutą, pagrįstai (pagal BPK 96 straipsnio 1 dalies 3 punktą) pripažinti dokumentu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Šiuose įrašuose esanti informacija buvo įvertinta kartu su kitais byloje esančiais duomenimis ir pagrįstai nustatyta, kad ji patvirtina liudytojo A. P. parodymus. Tai, kad atlikus teismo fonoskopinę ekspertizę, tik dėl keturių tyrimui pateiktų pokalbių įrašų buvo duota tikėtina išvada, nesumenkina ekspertizės akto, kaip įrodymo, vertės. Be to, tai, kad telefoniniuose pokalbiuose įrašytas D. Z. balsas, buvo įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis. Teismai tinkamai pritaikė BK 178 straipsnio 3 dalį. D. Z. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Nors ir nustatyta, kad jis mazutą iš bendrovės vogė devynis kartus, tačiau tai nelaikytina pavieniais nusikaltimais, nes bylos medžiaga rodo, jog kasatorius mazutą vogė sistemingai, pagal suderintą su S. M. vežimo bei atsiskaitymo grafiką ir tvarką, patvirtinančią, kad D. Z. tyčia buvo nukreipta į žymiai didesnio neapibrėžto mazuto kiekio pagrobimą. Apeliacinis teismas, remdamasis duomenimis apie puspriekabę–cisterną, liudytojo A. P. parodymais, patikrinimo aktu, apskaičiavo pagrobto mazuto kiekį ir nors jį sumažino, tačiau veikos kvalifikavimo tai nekeičia, nes pagal BK 190 straipsnyje pateiktą didelės vertės turto išaiškinimą D. Z. veika vis tiek atitinka BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. Z. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl veikos pripažinimo tęstine nusikalstama veika
Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito paprastai nenutolusių, padarytų analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis veiksmų, kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vienas nusikalstamas sumanymas (vieninga tyčia) dėl to paties objekto.
Teismai teisingai pripažino, kad D. Z. įvykdė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, susidedančią iš devynių atskirų nusikalstamos veikos epizodų. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į bylos duomenis, kurie patvirtina, kad D. Z. turėjo vieningą tyčią užvaldyti didelės vertės svetimą turtą. Bylos duomenimis, mazutas buvo vagiamas sistemingai, buvo susitarta dėl atsiskaitymo tvarkos, suderintos mazuto išvežimo iš AB „Akmenės cementas“ teritorijos grafikas, mazutas buvo gabenamas ta pačia cisterna, iš tų pačių technologiškai sujungtų talpyklų, kiekvienu atveju toks pats kiekis, grobiamas buvo vienas ir tas pats kuras (mazutas), dėl jo gabenimo tarėsi tie patys asmenys, jį visais atvejais mazutvežiu gabeno vienas ir tas pats asmuo – A. P. Nuteistasis D. Z. vieno pokalbio su S. M. metu pareiškė, kad jis dar turi tūkstantį šimtą tonų mazuto. Visa tai patvirtina, kad D. Z. turėjo vieningą sumanymą – užvaldyti didelės vertės svetimą turtą. Veika teisingai įvertinta kaip tęstinė, nes atskiri ją sudarantys neteisėti veiksmai įvykti tomis pačiomis aplinkybėmis, tokiu pačiu būdu, siekiant vieningo rezultato.
Dėl įrodymų teisėtumo ir jų vertinimo (BPK 20 straipsnis)
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymo nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais teisiamajame posėdyje išnagrinėti, patikrinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnis). BPK 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.
Teismai duomenis, užfiksuotus atpažinimo, kurio metu A. P. atpažino nuteistąjį D. Z. pagal jo nuotrauką, protokole, pripažino įrodymu, atitinkančiu BPK 20 straipsnio reikalavimus ir baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė. BPK 192 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Taigi iš šios normos turinio matyti, kad ji nėra imperatyvi ir suteikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui teisę savo nuožiūra spręsti, kada tikslingiausia asmens atpažinimą atlikti pagal jo nuotrauką. Atsižvelgdama į tai, kolegija laiko, kad 2002 m. gruodžio 3 d. asmens (D. Z.) parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką buvo atliktas teisėtai ir įstatymų garantuotų jo teisių nesuvaržė, nors tuo metu buvo galima parodymo atpažinti veiksmą atlikti tiesiogiai parodant D. Z. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia atpažinti asmens pagal jo nuotrauką ir, išskyrus du atvejus, t. y. kai parodyti asmens negalima arba kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti, konkrečiai nenurodo, kada asmuo gali būti atpažįstamas pagal jo nuotrauką.
Kolegija taip pat neturi pagrindo manyti, kad teismai nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnyje, ir atmeta kasacinio skundo argumentus dėl BPK 301 straipsnio pažeidimo.
Teismai patikrino liudytojo A. P. parodymų patikimumą, juos išanalizuodami, lygindami su kitais byloje esančiais duomenimis ir jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, bei, įvertinę šiuos parodymus visų bylos duomenų kontekste, nustatė, kad A. P. parodymai atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, yra patikimi ir patvirtina D. Z. kaltę padarius BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką. Atsižvelgdami į tai, kad liudytojo A. P. parodymai viso proceso metu iš esmės buvo vienodi, teismai nustatė, jog A. P. procesinės padėties pasikeitimas (pradžioje jis buvo įtariamasis, vėliau tapo liudytoju) neturėjo įtakos jo parodymų turiniui, ir paneigė D. Z. teiginį apie liudytojo suinteresuotumą bylos baigtimi.
Kiti kasaciniame skunde ginčijami įrodymai (liudytojo A. P. sąsiuvinyje užfiksuoti rankraštiniai įrašai apie maršrutus, kuriais buvo vežamas mazutas, 2006 m. lapkričio 23 d. ekspertizės aktas Nr. .(duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefono priskyrimas D. Z.) taip pat buvo išsamiai ištirti, patikrinti ir įvertinti. Visi kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kurie, beje, analogiški apeliaciniame skunde išdėstytiems, buvo motyvuotai paneigti apeliacinio teismo. Nesutikimas su apeliacinio teismo motyvais nepagrindžia BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo fakto.
Kolegija neturi pagrindo manyti, kad apeliacinis teismas klaidingai nustatė pagrobto mazuto kiekį ir jo vertę. Iš AB „Akmenės cementas“ išvežto mazuto kiekis nustatytas pagal liudytojo A. P. parodymus, kuriais šis patvirtino, kad visais devyniais atvejais mazuto buvo pripilama pilna puspriekabė–cisterna ir iki tos pačios ribos, bei pagal AB „Krekenavos agrofirma“ 2002 m. lapkričio 19 d. aktą „Dėl gauto krovinio neatitikimo“, kuriuo nustatyta, jog į autocisterną buvo įpilta 28 460 kg mazuto. Tuo tarpu pagrobto mazuto vertė nustatyta atsižvelgiant į AB „Akmenės cementas“ pateiktą pažymą ir sąskaitą–faktūrą, kurios patvirtina, kad AB „Akmenės cementas“ iš AB „Mažeikių nafta“ pirko mazutą už vieną toną mokėdama 450,12 Lt. Be to, teismas, įvertinęs tą faktą, kad baudžiamojoje byloje esančiose PVM sąskaitose–faktūrose, pagal kurias buvo parduodamas vogtas mazutas, nurodyta mazuto pardavimo kaina yra didesnė už tą, kurią mokėjo AB „Akmenės cementas“ pirkdama mazutą iš AB „Mažeikių nafta“, padarė motyvuotą išvadą, jog AB „Akmenės cementas“ nurodyta mazuto pirkimo kaina nėra per didelė ir ja pagrįstai galima remtis nustatant AB „Akmenės cementas“ padarytos turtinės žalos dydį.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų nuosprendžio ir nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo D. Z. kasacinį skundą.