Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.; 1.2.14.5.2.1.;1.2.14.6.2.; 1.2.14.7.1.; 1.2.17.7.2.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1.1.

2023 m. sausio 23 d.

nukentėjusiesiems: T. C., J. D., M. G., G. J., R. K., V. K., K. N., A. R., R. R., L. R., T. R., D. S., L. S., R. U., J. V., V. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis MB „E. L.“ transporto vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2003 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 274 straipsnio 2 dalį (1961m. red.) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Taikytas BK 47 ¹ str.ir bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi veika perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2)Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2004 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį( 10 epizodų), 63 straipsnio 1, 4 dalis, laisvės atėmimu 2 metams. Ši bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 8 dalimis subendrinta su Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2003 m. kovo 4 d. nuosprendžiu ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Taikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2004 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį(6 epizodai), 63 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi bausmė subendrinta su Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2003 m. kovo 4 d. nuosprendžiu ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams; Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nuosprendis pakeistas, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2005 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalį, laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. liepos 14 d. nuosprendžiu ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 metams 9 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo2005 m. birželio 30 d. nutartimi nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 metams;

5) Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo2010 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį(3 epizodai), 63 straipsnio 1, 4 dalis, laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

6) Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

7) Ukmergės rajono apylinkės 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams;

8) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 , 4., 9 dalimis bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 8 mėnesių 20 dienų, 2012 m. kovo 14 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus APT Vilniaus probacijos skyriaus;

9) Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus nutarimu A. D. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 1 metų 3 mėnesių 11 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalyje ( keturios veikos), 300 straipsnio 1 dalyje;

V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „S.“, direktorius pavaduotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (7 epizodai), 63 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu dvejiems metams;

2) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį, 63straipsnio 1 ir 4 dalis, laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 ir 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bauda 30 MGL (3900 Lt) dydžio; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bauda sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bauda 20 MGL (2600 Lt) dydžio;

5)Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams subendrinta su dalimi neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, pridedant 1 metus neatliktos bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Nuosprendis neįsiteisėjęs.

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalyje (keturios veikos), 300 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. ir V. S., turėdami tikslą apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, veikdami kartu konkrečioje teritorijoje ((duomenys neskelbtini) rajone), V. S. laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. einant UAB „B.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas ir tyčia veikiant UAB „B.“, kuri naudojama nusikalstamai veikai atlikti, vardu, o A. D. tai žinant, A. D., V. S. žinant, 2014-08-14 apie 14.01 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su R. U. dėl miežių pirkimo, 2014-08-16 apie 17.50 val. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (miežius) nemokės, apie 17.50 val. V. S. pasirašius melagingą susitarimą su R. U. dėl miežių pirkimo-pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti miežių, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku, A. D. kartu su V. S. pakrovė 10 t miežių 1303,3 eurų vertės į samdytą automobilį ir išsivežė į (duomenys neskelbtini) ūkininkui A. L., po to, tęsdami nusikalstamą veiką A. D. kartu su V. S. 2014-08-19 apie 7.54 val. atvyko (duomenys neskelbtini), kur V. S. UAB „B.“ vardu pasirašė su R. U. grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai nurodė, jog UAB „B.“ perka 10 t miežių, taip bendrais veiksmais tyčia suklaidino nukentėjusįjį ir už gautą prekę (10 t miežių) neatsiskaitė, tokiu būdu R. U. padarė 1303,3 eurų žalą

tęsdami nusikalstamą veiką, A. D. ir V. S., veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, kuri naudojama nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. tai žinant, 2014-08-16 apie 17.50 val. tyčia veikdami kartu (duomenys neskelbtini) iš anksto žinodami, kad pinigų už įgytą prekę (miežius) nemokės apie 17.50 val. V. S. pasirašė melagingą susitarimą su J. V. dėl miežių pirkimo-pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti miežių, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku, A. D. kartu su V. S. pakrovė 30 t miežių 3909,9 eurų vertės į samdytą automobilį ir išvežė į (duomenys neskelbtini) ūkininkui A. L., po to, tęsdami nusikalstamą veiką A. D. kartu su V. S. 2014-08-18 apie 20.47 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), kur V. S. UAB „B.“ vardu pasirašė su J. V. grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai nurodė, jog perka 30 t miežių, taip bendrais veiksmais tyčia suklaidino nukentėjusįjį ir už gautą prekę (30 t miežių) neatsiskaitė, tokiu būdu J. V. padarė 3909,9 eurų žalą;

tęsdami nusikalstamą veiką, A. D. ir V. S., veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, kuri naudojama nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. tai žinant, 2014-08-16 apie 17.50 val. tyčia veikdami kartu (duomenys neskelbtini) iš anksto žinodami, kad pinigų už įgytą prekę (miežius) nemokės apie 17.50 val. melagingai žodžiu susitarė su L. S., dėl miežių pirkimo-pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti miežių, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku, kartu A. D. su V. S. pakrovė 20 t miežių 2606,6 eurų vertės į samdytą automobilį ir išsivežė į (duomenys neskelbtini) ūkininkui A. L., taip bendrais veiksmais tyčia suklaidino nukentėjusįjį ir už gautą prekę (20 t miežių) neatsiskaitė, tokiu būdu L. S. padarė 2606,6 eurų žalą;

tęsdami nusikalstamą veiką, A. D. ir V. S., veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, kuri naudojama nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. tai žinant, 2014-08-18 apie 20.47 val. A. D. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su R. U. dėl avižų pirkimo, 2014-08-18 A. D. nuvyko kartu su V. S. pas nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) ir iš anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (avižas) nemokės, laikotarpiu nuo 2014-08-18 20.47 iki 2014-89-19 22.41 val. melagingai susitarė su R. U. dėl avižų pirkimo-pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti avižų, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku, A. D. kartu su V. S. pakrovė 21 t avižų (1824,6 eurų vertės) į samdytą automobilį ir išsivežė į (duomenys neskelbtini) ūkininkui A. L., taip bendrais veiksmais tyčia suklaidino nukentėjusįjį ir už gautą prekę (21 t avižų) neatsiskaitė, tokiu būdu padarydami R. U. 1824,6 eurų žalą,

tęsdami nusikalstamą veiką, A. D. ir V. S., veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, kuri naudojama nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. tai žinant, A. D. 2014-08-18 apie 14.26 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su J. V. dėl avižų pirkimo, 2014-08-18 A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) ir iš anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (avižas) nemokės, apie 20.47 val. melagingai V. S. žodžiu susitarė su J. V. dėl avižų pirkimo-pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti avižų, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku, kartu su V. S. pakrovė 49 t avižų (4257,4 eurų vertės) į samdytą automobilį ir išsivežė į (duomenys neskelbtini) ūkininkui A. L., taip bendrais veiksmais tyčia suklaidino nukentėjusįjį ir už gautą prekę (49 t avižų) neatsiskaitė, tokiu būdu padarė J. V. 4257,4 eurų žalą,

tęsdami nusikalstamą veiką, A. D. ir V. S., veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, kuri naudojama nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. tai žinant, A. D. 2014-08-15 apie 12.59 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su G. J. dėl avižų pirkimo, 2014-08-18 A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) ir iš anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (avižas) nemokės, laikotarpiu nuo 2014-08-18 20.47 val. iki 2014-08-19 22.41 val. V. S. melagingai žodžiu susitarė su G. J. dėl avižų pirkimo-pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti avižų, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku, A. D. kartu su V. S. pakrovė 36 t avižų (3127,9 eurų vertės) į du samdytus automobilius ir išsivežė į (duomenys neskelbtini) ūkininkui A. L., taip bendrais veiksmais su V. S. tyčia suklaidino nukentėjusįjį ir už gautą prekę (36 t avižų) neatsiskaitė, tokiu būdu G. J. padarė 3127,9 eurų žalą,

viso tokiais veiksmais A. D. savo ir V. S. naudai, o V. S. savo ir A. D. naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 60 tonų miežių ir 106 tonas avižų, kurių vertė 17 029,7 eurų, padarydami R. U. 3127,9 eurų žalą, J. V. 8167,3 eurų žalą, L. S. 2606,6 eurų žalą, G. J. 3127,9 eurų žalą. Šiais veiksmais A. D. ir V. S. padarė nusikalstamą veiką numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje.

A. D. ir V. S., tyčia veikdami kartu, turėdami tikslą apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimą turtą, V. S. veikiant UAB „B.“, kuri naudojama nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. 2014-08-15 apie 13.15 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su M. M. ir jo seserimi K. N. dėl miežių pirkimo, 2014-09-05, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, A. D. bendrais veiksmais su V. S., nuvykus pas nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) ir iš anksto žinant, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (miežius) nemokės ir būnant toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, V. S. UAB „B.“ vardu pasirašius grūdų pirkimo-pardavimo sutartį su M. M. (K. N. vardu) tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiosios nupirkti miežių ir už juos sumokėti, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku, sumokėjus 1448,10 eurų avansą bei išrašius pinigų priėmimo kvitą serija CSA Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdų A. D. bendrais veiksmais su V. S., suklaidino nukentėjusiąją dėl sandorio įvykdymo ir įgijo pasitikėjimą dėl likusios sumos sumokėjimo, vėliau A. D. kartu su V. S. pakrovė 24,25 t miežių (3090,25 eurų vertės) į samdytą automobilį ir išsivežė į (duomenys neskelbtini) o 2014-09-19 V. S. pranešė nukentėjusiajam M. M., jog miežių kokybė prasta ir sumažino bendrą miežių kainą iki 3020,01 eurų, taip tyčia A. D. bendrais veiksmais su V. S. suklaidino nukentėjusiąją ir už gautą prekę (24,25 t miežių) nesumokėjo likusių 1571,91 eurų, tokiu būdu A. D. savo ir V. S. naudai, o V. S. savo ir A. D. naudai, įgijo svetimą turtą, t. y. 24,25 tonas miežių, kurių vertė 1 571,91 eurų. Šiais veiksmais A. D. ir V. S. padarė nusikalstamą veiką numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje.

A. D. ir V. S., tyčia veikdami kartu, turėdami tikslą apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimą turtą, V. S. veikiant UAB „B.“, kuri naudojama nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. 2014-09-16 apie 15.51 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su V. V. dėl miežių pirkimo, 2014-09-17 nuvyko kartu su V. S. pas nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) iš anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (miežius) nemokės, V. S. pasirašė UAB „B.“ vardu melagingą sutartį su V. V. dėl miežių pirkimo-pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti miežių ir už juos sumokėti, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku, A. D. kartu su V. S. pakrovė 24 t miežių (2851 eurų vertės) į samdytą automobilį ir išsivežė į (duomenys neskelbtini) UAB „A. G.“ , taip tyčia suklaidino nukentėjusįjį ir už gautą prekę (24 t miežių) neatsiskaitė, tokiu būdu A. D. savo ir V. S. naudai, o V. S. savo ir A. D. naudai, įgijo svetimą turtą, t. y. 24 tonas miežių, kurių vertė 2851 eurų, tokiu būdu V. V. padarė 2851 eurų žalą. Šiais savo veiksmais A. D. ir V. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

A. D. ir V. S., tyčia veikdami kartu, turėdami tikslą apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimą turtą, V. S. veikiant UAB „B.“, kuri naudojama nusikalstamai veikai atlikti, vardu, veikdami kartu konkrečioje teritorijoje ((duomenys neskelbtini) r.), A. D.

2014-09-22 apie 10.54 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su M. G. dėl kviečių pirkimo, 2014-09-23 nuvyko pas nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) ir iš anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (kviečius) nemokės, A. D. kartu su V. S. pakrovė 9,9 t kviečių (1519,64 eurų vertės) į samdytą automobilį ir išsivežė į (duomenys neskelbtini) UAB „A. G.“ , po to, tęsdami nusikalstamą veiką bendrais veiksmais, 2014-09-23, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, būnant AB „K. G.“, adresu (duomenys neskelbtini) V. S. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje melagingai nurodyta, kad M. G. parduoda, o UAB „B.“ , atstovaujama V. S., perka 9,9 t. kviečių, tokiu būdu tyčia suklaidino nukentėjusįjį ir už gautą prekę (9,9 t kviečių) neatsiskaitė, tokiu būdu padarė M. G. 1519,64 eurų žalą,

tęsdami nusikalstamą veiką, tyčia veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, kuri naudojama nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. 2014-09-22 apie 13.53 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su R. K. dėl kviečių pirkimo, 2014-09-23 nuvyko pas nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) ir iš anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (kviečiai) nemokės, kartu su V. S. pakrovė 15,3 t kviečių (2126,97 eurų vertės) į samdytą automobilį ir išsivežė į (duomenys neskelbtini) UAB „A. G.“, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, A. D. bendrais veiksmais su V. S., 2014-09-23, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, V. S. būnant AB „K. G.“, adresu (duomenys neskelbtini) ir UAB „B.“ vardu pasirašius melagingą sutartį su R. K. dėl grūdų pirkimo-pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti kviečių ir už juos sumokėti bei išrašius 2014-09-24 PVM sąskaitą faktūrą, kurioje melagingai nurodyta, kad R. K. parduoda, o UAB „B.“ , atstovaujama V. S., perka 15,3 t kviečių, tokiu būdu tyčia suklaidino nukentėjusįjį ir už gautą prekę (15,3 t kviečių) neatsiskaitė, tokiu būdu R. K. padarė 2126,97 eurų žalą,

tęsdami nusikalstamą veiką, tyčia veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, kuri naudojama nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. 2014-09-22 apie 16.11 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su A. R. dėl miežių pirkimo, 2014-09-23 nuvyko pas nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) ir iš anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (miežiai) nemokės, V. S. UAB „B.“ vardu pasirašė melagingą sutartį su A. R. dėl miežių pirkimo-pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti miežių ir už juos sumokėti bei išrašius PVM sąskaitą faktūrą, kurioje melagingai nurodyta, kad A. R. parduoda, o UAB „B.“ atstovaujama V. S., perka 23,7 t miežių, tokiu būdu bendrais veiksmais A. D. su V. S. tyčia suklaidino nukentėjusįjį, A. D. kartu su V. S. pakrovė 23,7 t miežių (3432 eurų vertės) į samdytą automobilį ir išvežė į (duomenys neskelbtini) UAB „A. G.“ ir už gautą prekę (23,7 t miežių) neatsiskaitė, tokiu būdu A. D. savo ir V. S. naudai, o V. S. savo ir A. D. naudai, įgijo svetimą turtą 23,7 t miežių, tokiu būdu A. R. padarė 3432 eurų žalą.

Viso tokiais veiksmais A. D. savo ir V. S. naudai, o V. S. savo ir A. D. naudai, įgijo svetimą turtą, t. y. 25,2 tonas kviečių ir 23,7 tonas miežių, kurių vertė 7078,61 eurų, padarydami M. G. 1519,64 eurų žalą, R. K. 2126,97 eurų žalą ir A. R. 3432 eurų žalą. Šiais savo veiksmais A. D. ir V. S. padarė nusikalstamą veiką numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje.

A. D. ir V. S., tyčia veikdami kartu, turėdami tikslą apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, V. S. veikiant UAB „B.“, kuri naudojama nusikalstamai veikai atlikti, vardu, veikdami kartu konkrečioje teritorijoje ((duomenys neskelbtini) r.), A. D. 2014-09-03 apie 10.23 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su T. C. dėl rugių pirkimo, 2014-09-26 apie 9.00 val. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) ir iš anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (rugius) nemokės, bendrais veiksmais su V. S., V. S. UAB „B.“ vardu pasirašius melagingą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su T. C. dėl rugių pirkimo-pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojus iš nukentėjusiojo nupirkti rugių ir už juos sumokėti, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku, A. D. kartu su V. S. pakrovė 28,5 t rugių (3384,21 eurų vertės) į samdytą automobilį ir išvežė į (duomenys neskelbtini) UAB „T.“ , taip tyčia suklaidino nukentėjusįjį ir už gautą prekę (28,5 t rugių) neatsiskaitė, tokiu būdu T. C. padarė 3384,21 eurų žalą,

tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, kuri naudojama nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. 2014-09-23 apie 17.17 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su D. S. dėl rugių pirkimo, 2014-09-26 apie 9.15 val. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) ir iš anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (rugius) nemokės, V. S. UAB „B.“ vardu pasirašius melagingą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su D. S. (D. S. vardu) dėl grūdų pirkimo-pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiosios nupirkti rugių ir už juos sumokėti, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku, A. D. kartu su V. S. pakrovė 26,7 t rugių (3170,47 eurų vertės) į samdytą automobilį ir išsivežė į (duomenys neskelbtini) UAB „T.“, taip tyčia suklaidino nukentėjusiąją ir už gautą prekę (26,7 t rugių) neatsiskaitė, tokiu būdu D. S. padarė 3170,47 eurų žalą,

tęsdami nusikalstamą veiką, tyčia veikdamas kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, kuri naudojama nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. 2014-09-30 apie 13.30 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su J. D. dėl grikių pirkimo, 2014-10-03 apie 9.00 val. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusiąją į (duomenys neskelbtini) ir iš anksto žinodami, kad pinigų už įgytą prekę (grikius) nemokės, V. S. UAB „B.“ vardu pasirašius melagingą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su J. D. dėl grikių pirkimo-pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiosios nupirkti grikių ir už juos sumokėti, bei išrašius 2014-10-03 PVM sąskaitą faktūrą, kurioje melagingai nurodyta, kad J. D. parduoda, o pirkėjas UAB „B.“, atstovaujama V. S., perka 21,64 t. grikių, tokiu būdu tyčia suklaidino nukentėjusiąją ir toje pačioje vietoje ir laiku, A. D. kartu su V. S. pakrovė 21,64 t grikių (6016,68 eurų vertės) į samdytą automobilį ir išsivežė į (duomenys neskelbtini) UAB „T.“ o už gautą prekę (21,64 t grikių) neatsiskaitė,tokiubūdu J. D. padarė 6016,68 eurų žalą,

tęsdami nusikalstamą veiką, tyčia veikdamas kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, kuri naudojama nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. 2014-10-03 apie 07.53 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su V. K. dėl grikių pirkimo, 2014-10-03 apie 19.00 val. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) ir iš anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (grikius) nemokės, V. S. UAB „B.“ vardu pasirašius melagingą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su V. K. dėl grikių pirkimo-pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti grikių ir už juos sumokėti, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku, kartu su V. S. pakrovė 12 t grikių (3857,74 eurų vertės) į samdytą automobilį ir išvežė į (duomenys neskelbtini) UAB „T.“, o už gautą prekę (12 t grikių) neatsiskaitė,tokiu būdu V. K. padarė 3857,74 eurų žalą,

tęsdami nusikalstamą veiką, tyčia veikdamas kartu, V. S. veikiant UAB „B.“, kuri naudojama nusikalstamai veikai atlikti, vardu, A. D. melagingai susitarė su T. R. dėl grikių pirkimo ir apie 20.00 val. A. D. kartu su V. S. nuvyko pas nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) ir iš anksto žinodami, kad UAB „B.“ pinigų už įgytą prekę (grikius) nemokės, V. S. UAB „B.“ vardu pasirašius melagingą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su T. R. (L. R. vardu) dėl grikių pirkimo-pardavimo, tokiu būdu UAB „B.“ tariamai įsipareigojo iš nukentėjusiojo nupirkti grikių ir už juos sumokėti, vėliau toje pačioje vietoje ir laiku, kartu su V. S. pakrovė 3,78 t grikių (1215 eurų vertės) į samdytą automobilį ir išsivežė į (duomenys neskelbtini) UAB „T.“, o už gautą prekę (3,78 t grikių) neatsiskaitė, tokiu būdu L. R. padarė 1215 eurų turtinę žalą.

Viso tokiais veiksmais A. D. savo ir V. S. naudai, o V. S. savo ir A. D. naudai, įgijo svetimą turtą, t. y. 55,2 tonas rugių ir 37,42 tonas grikių, kurių vertė 17 644,1 eurų, padarydami T. C. 33847,21 eurų žalą, D. S. 3170,47 eurų žalą ir J. D. 6016,68 eurų žalą, V. K. 3857,74 eurų žalą, L. R. 1215 eurų žalą.. Šiais savo veiksmais A. D. ir V. S. padarė nusikalstamą veiką numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje.

A. D. ir V. S., tyčia veikdami kartu, turėdami tikslą apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimą turtą, A. D. 2014-09-13 apie 11.16 val. telefoninio pokalbio metu melagingai susitarė su R. R. dėl grikių pirkimo, 2014-10-13 apie 15.00 val. V. S. nuvykus pas nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodami, kad UAB „T. A.“ pinigų už įgytą prekę (grikius) nemokės, apie 17.49 val. pateikus (panaudojo) pasirašyti nukentėjusiajam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens suklastotą, t. y. žinomai netikrą dokumentą (UAB „T. A.“ grūdų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje atspausdinti tikri UAB „T. A.“ kontaktiniai duomenys ir atliktas rankraštinis įrašas (parašas) neva tai UAB „T. A.“ vardu pasirašė direktoriaus M. P., o R. R. pasirašius, UAB „T. A.“ vardu išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija RR Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai nurodytė, kad R. R. parduoda, o UAB „T. A.“ atstovaujama direktoriaus M. P. perka 24,28 t grikių, po to, toje pačioje vietoje ir laiku pakrovė 24,28 t grikių (6328,77 eurų vertės) į samdytą automobilį ir išvežė į (duomenys neskelbtini) UAB „T.“, taip tyčia bendrais veiksmais su V. S. suklaidino nukentėjusįjį ir už gautą prekę (24,28 t grikių) neatsiskaitė, tokiu būdu savo ir V. S. naudai įgijo svetimą turtą t. y. 24,28 tonas grikių, kurių vertė 6328,77 eurų, tokiu būdu R. R. padarė 6328,77 eurų žalą. Šiais savo veiksmais A. D. ir V. S. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir182 straipsnio 1 dalyje.

V. S. nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d., būdamas UAB „B.“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir būdamas materialiai atsakingas už bendrovės turtą, disponuodamas visomis šios bendrovės lėšomis, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. iššvaistė svetimą UAB „B.“ turtą, o būtent: 2014-09-12, pagal sudarytą grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A. G.“ iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Danske Bank“ banke pervedus 14 017,608 Eurų (48 400 Lt) į UAB „B.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, 2014-09-13 apie 13.07 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nesant teisinio pagrindo pervedė 868,86 Eurus (3000 Lt) į E. Č. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2014-09-13, apie 14.25 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai (nesant teisinio pagrindo) pervedė 1448,1 Eurus (5000 Lt) į G. B. (buvusi Š.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tokiu būdu iššvaistė UAB „B.“ priklausančius 2316,96 eurus nepateikdamas dokumentų, pateisinančių šių pinigų panaudojimą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje .

V. S. laikotarpiu nuo 2014-08-14 iki 2014-10-22 eidamas vadovaujančias UAB „B.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, kuris yra materialiai atsakingas už bendrovės turtą, 2014-09-10, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, sudaręs elektroniniu būdu su UAB „A. G.“ grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „B.“ įsipareigojo parduoti UAB „A. G.“ 100 t grūdų (miežių), UAB „A. G.“ 2014-09-12 iš UAB „A. G.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Danske Bank“ banke pervedus 14 017, 608 Eurų (48 400 Lt) į UAB „B.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB „DNB“ banke, 2014-09-12, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pervedęs dalį pinigų 5 792,4 Eurų (20 000 Lt) į kitą UAB „B.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, iš kurios 2014-09-12, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, AB „DNB“ bankomate, esančiame adresu Vilnius, Ozo g. 25 išgryninęs 579,24 Eurų (2000 Lt), 1 100,556 Eurų (3800 Lt), 579,24 Eurų (2000 Lt), bendrai 2 259,036 Eurų, 2014-09-13, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, AB „DNB“ bankomate, esančiame adresu Vilnius, Gedimino pr. 49A, išgryninęs 579,24 Eurų (2000 Lt), 2014-09-15, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pervedęs iš UAB „B.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke, 753,012 Eurų (2600 Lt) į A. M. AB „SEB“ bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-09-15 pervedęs iš UAB „B.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke likusią dalį pinigų – 5792,4 Eurų (20 000 Lt) į A. M. AB „SEB“ bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-09-15 A. M. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Vilniuje, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, išgryninus 1 158,48 Eurų (4000 Lt) ir perdavus, po to 2014-09-16, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. M. AB „SEB“ bankas Gedimino skyriuje, Vilniuje, Gedimino pr. 12, išgryninus 3 185,82 Eurų (11 000 Lt) ir perdavus 2014-09-16, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. M. AB „SEB“ banko bankomate Gedimino pr. 12, Vilnius išgryninus 579,24 Eurų (2000 Lt); 289,62 Eurų (1000 Lt); 579,24 Eurų (2000 Lt);579,24 Eurų (2000 Lt), bendrai 2 027,34 Eurų ir perdavus, 2014-09-18, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus iš UAB „B.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke, AB „DNB“ bankomate, esančiame adresu Palanga, Plytų g. 9, išgryninęs 434, 43 Eurų (1500 Lt); 579,24 Eurų (2000 Lt), bendrai 1 013,67 Eurų, o 2014-09-23 AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Butkų Juzės g. 9, Klaipėda, išgryninęs 28,962 Eurų (100 Lt), jų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, jų į kasą neįnešė, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį, svetimą, UAB „B.“ priklausantį turtą – pinigus, o būtent 10 252, 548 Eur. Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

V. S. laikotarpiu nuo 2014-08-14 iki 2014-10-22, eidamas vadovaujančias UAB „B.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, kuris vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. ir 2 d. nuostatomis būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų išsaugojimą, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1d., kuri numato, kad privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data;4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, 13. str. 3 d. „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų.“ apgaulingai tvarkė UAB „B.“ buhalterinę apskaita taip, kad buhalterinėje apskaitoje nebuvo atvaizduotos faktiškai įvykusios ūkinės operacijos, t. y. laikotarpiu nuo 2014-08-14 iki 2014-10-22 į UAB „B.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė ūkinių finansinių operacijų:

21) 2014-09-10 grūdų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „A. G.“,

bei duomenų apie 2014-09-12 iš UAB „A. G.“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg. adr. (duomenys neskelbtini)) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Danske Bank“, banko pervestas pinigines lėšas į UAB „B.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB „DNB“ banke, kuriu jokių būdu neatvaizdavo buhalterinėje apskaitoje,

pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-57419 str. 1 d., 2 d. „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuris turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ bei 2004-03-30 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“ nepateikė ir paslėpė apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, nurodytus 2014-10-16 Dokumentų perdavimo akte: duomenų teikimo elektroniniu būdu sutartį, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninius išrašus, darbo sutartis, darbuotojų prašymus, direktoriaus įsakymus, darbo užmokesčio paketą (žiniaraščiai, tabeliai, lydraščiai 2014-04-01 iki 2014-10-10), Gyventojo pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas 2014-04-01 iki 2014-10-10, pirkimo-pardavimo dokumentus, kasos pajamų-išlaidų orderius, grūdinių kultūrų pirkimo pardavimo sutartis, pirkimų faktūrų žurnalo (2014-01-01 iki 2014-10-16), mokėjimų žurnalo (2014-01-01 iki 2014-10-16), tiekėjų skolų suvestinės, įplaukų žurnalo ir pirkėjų suvestinės, kurios vadovaujantis 1996-02-22 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymu Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nustatytas buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo laikas, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 10 metų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „B.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

V. S. laikotarpiu nuo 2014-08-14 iki 2014-10-22, eidamas vadovaujančias UAB „B.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, tyčia veikdamas UAB „B.“, kuri naudojama nusiklstamai veikai atlikti, vardu, iš anksto žinodamas, kad UAB „B.“ jokios ūkinės-komercinės veiklos nevykdys, o bus naudojama nusikalstamai veikai, apgaule įgyto turto nuslėpimui, vykdyti, organizavo bendrovės vadovavimą taip, kad vadovavimo laikotarpiu nuo 2014-08-14 iki 2014-10-22 į UAB „B.“ įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą neįtraukė ūkinių finansinių operacijų, o būtent grūdų pirkimo-pardavimo sandorių su fiziniais asmenimis R. U., J. V., L. S., G. J., K. N., V. V., M. G., A. R., R. K., T. C., D. S., J. D., V. K., L. R., R. R. ir juridiniais asmenimis – UAB „A. G.“, bei automobilio nuomos teikimo paslaugų sandorio su juridiniu asmeniu – IĮ „T. A.“. Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje.

II. BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI IR JŲ VERTINIMAS

Kaltinamasis A. D. apklausiamas teisme kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies. Dėl kaltinime nurodytos veikos, įvykdytos (duomenys neskelbtini) rajone (nukentėjusieji R. U., J. V., L. S., G. J.) kaltę pripažino; dėl veikos, įvykdytos (duomenys neskelbtini) rajone (nukentėjusieji M. M., K. N.) kaltę pripažino; dėl sukčiavimo, įvykdyto nukentėjusiojo V. V. atžvilgiu kaltės nepripažino; dėl veikos, įvykdytos (duomenys neskelbtini) rajone (nukentėjusieji M. G., R. K., A. R.) kaltę pripažino; dėl sukčiavimo, įvykdyto (duomenys neskelbtini) rajone (nukentėjusieji J. D., V. K., D. S., T. C., T. R., L. R.) kaltę pripažino; dėl veikų įvykdytų R. R. atžvilgiu kaltės nepripažino.

Kaltinamasis A. D. parodė, kad pažinojo V. S. Atlikus bausmę jis susitiko su V. S. pastarojo iniciatyva. Susitikimo metu V. S. papasakojo, kad dirba statybų sferoje, stato namus, biznis nelabai sekasi. Sakė, kad turi įmonę, akcijų su kažkokia moterimi, yra bendrasavininkas. Praėjus mėnesiui ar dviem V. S. vėl paskambino, susitikimo metu pasakė, kad statybų verslas jam nelabai sekasi ir paklausė, ar jis, A. D., galėtų padėti, pakonsultuoti, kad jis galėtų tarpininkauti su grūdais ir kažką uždirbti. V. S. buvo sakęs, kad dirba su grūdais, tarpininkauja. Nuo to ir prasidėjo jų tolimesnis bendradarbiavimas. Jis paaiškino V. S. apie grūdus: kokie yra grūdai, kaip jie yra vertinami, kokia darbo specifika. Su V. S. bandė pradėti dirbti, kadangi pastrasis turėjo įmonę ir buvo sutarta, kad jis, A. D., pats tarpininkauja parduodant grūdus ir padeda V. S., t. y. komiso pagrindais už tarpininkavimą ir nuo pardavimo gauna nuo 5 iki 10 procentų sumos. Dėl tokios veiklos jokio raštiško susitarimo nebuvo, buvo pasitikėjimas. Jis su V. S. važiuodavo į visus krovimus, dalyvavo visuose pardavimuose. Po kiekvieno atkrovimo ir po kiekvieno pardavimo jam buvo išmokamas komisas. Tai kažkokio raštiško pasižadėjimo jam nereikėjo, buvo taip sutarę. Jis, A. D., padėjo V. S. vykti į vietą, davė savo kontaktus, tarėsi dėl pirkimo-pardavimo, dėl kainų.

Dėl (duomenys neskelbtini) rajono ūkininkų (nukentėjusieji R. U., J. V., L. S., G. J.) parodė, kad grūdų pirkimą-pardavimą (duomenys neskelbtini) rajone pamena. Jis, A. D., skambino ir tarėsi dėl grūdų pirkimo, dėl pardavėjų irgi derino. Bet prieš tai jis su V. S. apsvarstė tokį dalyką. V. S. buvo paaiškinta, kad jo pradedamam bizniui bus reikalingi gryni pinigai atsiskaitymams, kadangi dauguma ūkininkų prašo mokėti pinigus į priekį arba labai trumpai dvi, trys ar penkios dienos po pakrovimo. Jis, A. D., su ūkininkais telefonu buvo suderinęs tą klausimą, kad bus atsiskaityta 3-5 dienų laikotarpiu. Tokiomis sąlygomis jis buvo sutaręs tą visą pirkimą ir atsiskaitymą. V. S. suprato, kad jam bus reikalingi gryni pinigai grūdų pirkimui, kad perkami grūdai už vieną kainą, pvz. 130 litų, ir parduodami už kitą - 110 litų, t. y. grūdai buvo perkami brangiau, o parduodami pigiau. V. S. įvardino, kad tai yra „nesąžiningas verslas“. Būdavo tą pačią dieną pakraunami ir tą pačią dieną jie buvo parduodami. Perkama ir iš karto parduodama. Taip buvo (duomenys neskelbtini) ūkininkų atveju. Važiuojant į namus V. S. jam iš karto sumokėdavo komisą. Kokią pinigų sumą gavo, nepamena.

Iš minėtų ūkininkų nupirkti grūdai buvo parduoti, gyvenvietės nepamena, šalia (duomenys neskelbtini). Vietoje jau buvo A. L. su savo buhaltere I., pavardės nepamena. Pats buvo su ūkininkais, o V. S. tvarkė dokumentus, sėdėjo pas juos automobilyje ir vyko atsiskaitymas. Automobiliai buvo sveriami, A. L. dalyvavo svarstyklių parodymuose, po to A. L. ir V. S. kartu atsisėdo į automobilį, pasiskaičiavo visą tonažą, ir automobilyje vyko visas atsikaitymas. Buvo atsiskaitant V. S., A. L. ir mergina I. Negali pasakyti, kuris mokėjo pinigus I. ar A. L. Po to jie atsisėdo į M. autobusiuką ir pakeliui jam V. S. sumokėjo komisą. V. S. jam pasakė, kad ūkininkams dalį pinigų jis sumokės 3-5 dienų laikotarpiu. Daugiau apie tai nieko nežino. Po to jam skambino ūkininkai, klausė apie atsiskaitymą, tai jis galvojo, kad V. S. kažkokią tai sumą iš dalies sumokėjo. Nežinojo, kad ūkininkams iš viso nemokėta. V. S. buvo reikalingi pinigai pirkimui grūdų.

Jis, A. D., skambino ir tarėsi, kad bus atsiskaitoma per kelias dienas, tačiau patys ūkininkai diktavo sąlygas ir būdavo 3-5 dienos ar savaitė, kad atsikaityti, kartais 10 dienų. Ūkininkai patys sakydavo, per kiek nori atsiskaityti. Iš pradžių jis, A. D., kai skambindavo nurodydavo, kad bus atsikaityta per 3-5 dienas, o paskui sutarčių pasirašymo metu tą patį nurodydavo V. S. ūkininkams (duomenys neskelbtini) rajone. Realiai grūdai buvo parduoti A. L. nuo svarstyklių, už pigesnę kainą. Jis, A. D., kaltę pripažįsta, nes žinojo, kad grūdai bus parduodami pigiau, negu pirkti iš ūkininkų, tikėjosi, kad V. S. kažkokiu būdu kompensuos ūkininkams ir atsiskaitys. Žinojo, kad įmonė “B.” buvo susijusi su statybomis ir jis žinojo, kad šitą įmonę V. S. panaudos grūdų pirkimui. Grūdų pirkimo dokumentus tvarkė V. S., viską jis rašė, niekur nėra jo, A. D., parašų. Žinojo, kad grūdai perkami įmonės “B.” vardu.

Dėl (duomenys neskelbtini) rajono (nukentėjusieji M. M., K. N.) ūkininkų parodė, kad kartu su V. S. važiavo į (duomenys neskelbtini) rajoną. Galimai buvo paimti mėginiai. Vienas automobilis buvo krautas ir išvežtas į Latviją. Kiek pamena buvo kviečiai, buvo forminti dokumentai. Dar nurodė, kad buvo mokėtas simbolinis avansas. Nuvežus grūdines kultūras į Latviją, paaiškėjo, kad buvo šiukšlingumas ir drėgmė. Buvo išduoti dokumentai, kad kultūra yra drėgna ir šiukšlinga, buvo paimti dokumentai iš Latvijos, pats V. S. važiavo su automobiliu ir su tarpininku jie susitikinėjo, buvo su V. S. asmeniškai atsiskaityta. Nakvojo abu viešbutyje (duomenys neskelbtini) ir kitą dieną grįžo pro (duomenys neskelbtini) ir susitiko su ūkininku. Jam buvo pateikti dokumentai „analizės lapelis“, kuriame buvo nurodyta drėgmė, šiukšlingumas. Jie susitiko (duomenys neskelbtini) degalinėje su ūkininku, buvo pateikti tie dokumentai, kalbėjo V. S., ką kalbėjo nežino. Kas surado ūkininką, nepamena, tačiau važiavo kartu su V. S. Latvijos įmonę per tarpininką surado jis, A. D. Surado per (duomenys neskelbtini) įmonę „E.“ vadybininką vardu A., pavardės nepamena. Lietuvoje buvo viena kaina, o Latvijoje kita. Kokia kaina buvo perkami ir parduodami grūdai nepamena. Grūdai buvo perkami pigiau ir parduodami brangiau. Pirkimo momentu V. S. neturėjo aparato drėgmei ir šiukšlingumui matuoti. Grūdai buvo perkami turint tikslą uždirbt pinigus, tačiau realiai patyrė nuostolius. Grūdų kainos negali pasakyti. (duomenys neskelbtini) jau po Latvijos susitiko su ūkininku dėl grūdų kainos, pateikti įrodantį dokumentą, kad grūdai buvo parduoti, kad jie drėgni ir šiukšlingi ir automatiškai nuo to nuskaičiuoti kainą. Už šį sandorį gavo pinigų (duomenys neskelbtini), sumokėjo V. S., sumos nepamena. Vairuotojui V. S. sumokėjo.

Dėl veikos (duomenys neskelbtini) rajone (nukentėjusysis V. V.) parodė, kad apie ją nieko nežino, toje veikoje nedalyvavo. Tai vėliau sužinojo. Šiam ūkininkui nėra skambinęs, nebendravo su juo, nėra jo matęs. Pats asmeniškai dėl 24 tonų miežių su juo nesitarė.

Dėl veikos (duomenys neskelbtini) rajone (nukentėjusieji M. G., R. K., A. R.) parodė, kad kviečiai ir miežiai (duomenys neskelbtini) rajone buvo perkami pagal sutartį, kurią V. S. sudarė su įmone „A. G.“, kuri užsiėminėjo grūdų verslu. Buvo dirbęs su minėta įmone, todėl turėjo jų pasitikėjimą ir pats buvo kaip garantas, kad V. S. įmonė įvykdys įsipareigojimus. UAB „A. G.“ pervedė S. už grūdus kažkokią pinigų sumą, kokią tiksliai negali pasakyti. Ieškojo grūdų už pigesnę kainą. Buvo smulkus ūkininkai ir kaina ženkliai skyrėsi nuo stambių ūkininkų kainos. Pirkimas ilgai užtruko, gal dvi paras, sunkus privažiavimas buvo, skirtingose vietose, kažkas su technika buvo nutikę. Vyko kartu su V. S., buvo krovimai, po to vežimai. Vyko į (duomenys neskelbtini) sverti grūdų, buvo pasirašytos sutartys su V. S. įmone. Smulkmenų nepamena. Tai buvo „A. G.“ pinigai, kuriuos turėjo pagal kontrakto sąlygas, grūdus turėjo vežti į (duomenys neskelbtini) elevatorių pridavinėt jų vardu. Sutartis buvo sudaryta tarp įmonių „ A. G.“ ir „B.“. Pinigai buvo pervesti V. S. Už tuos pinigus turėjo pirkti grūdus. „A. G.“ vardu buvo vežama į (duomenys neskelbtini) elevatorių. Sutarties nematė, tačiau jam žmonės paskambino ir pasakė, kad pervedė pinigus ir kad reikia sukontroliuoti. Įmonė „A. G.“ užsiminėjo grūdais. Su kuo bendravo iš įmonės „A. G.“ negali pasakyti. Kadangi V. S. neįvykdė iki galo tos sutarties, metė visus reikalus, kas lietė kontraktą su „A. G.“, turėjo pats įvykdyti likusią sutarties dalį. Žmonės pervedė pinigus, o V. S. juos gavo į sąskaitą. Pats nei viename sutarties pasirašyme ar atsiskaityme nėra dalyvavęs. Jis „A. G.“ garantavo, kad V. S. įmonė įvykdys savo pažadą ir atveš grūdus, jeigu V. S. neįvykdys sutarties, kad tokio dalyko kaip neatsiskaitymas, nepamokėjimas - to nebus. Tačiau nežino, ar tai buvo numatyta sutartyje. Sutartyje numatyti kiekiai sutapo su atvežtais grūdų kiekiais ir jie pretenzijų jokių neturėjo. Buvo su pavėlavimais atvežti grūdai. Sutartis buvo pilnai įvykdyta, bet uždarbis buvo nulis. Pats nieko negavo. Dalyvavo, kai buvo kraunami grūdai pas tuos ūkininkus. Važiavo savo automobiliu BMW (duomenys neskelbtini). Grūdai buvo išvežti į (duomenys neskelbtini) visų šitų ūkininkų. Dėl automobilių, kuriais buvo vežami grūdai, buvo skambinama į pervežimo kompaniją, samdomas transportas. Greičiausiai jis pats samdė automobilį. Jis nesidomėjo dėl atsiskaitymo su ūkininkais, apie tai neklausė ir V. S. Pats V. S. turėjo sumokėti ūkininkams, nes kainos ženkliai skyrėsi.

Dėl veikos (duomenys neskelbtini) rajone (nukentėjusieji T. C., D. S., D. S., J. D., V. K., T. R., L. R.) parodė, kad apie V. K., T. R., L. R. nieko negali pasakyti, labai blogai pamena. Buvo kraunama po trupučiuką, mašina pilna neišvažiavo, gal tik pusė mašinos išvažiavo. Dėl J. D., D. S. parodė, kad jis tarpininkavo parduodant. Buvo pakrautos dvi mašinos (duomenys neskelbtini) ir tai buvo rugiai iš T. C. ir D. S., ir iš J. D. grikiai. Dėl rugių, tai jis su V. S. išnuomotu automobiliu atvažiavo į vietą. Automobilis buvo išnuomotas įmonės vardu. Buvo vienas išnuomotas automobilis, po to kitas pernuomotas. Su tuo automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini). Prieš tai skambino jis arba V. S. Atvažiavus į vietą bendravo tiek jis, tiek ir V. S., iš pradžių su vienu ūkininku, po to lygtai kitas buvo atvažiavęs. Kaina buvo normali, turėjo uždirbti. Jis, A. D., buvo su vairuotojais, smulkmenų nepamena, o V. S. bendravo su šeimininku ir buvo įkrauti du automobiliai, išvežti į (duomenys neskelbtini). Buvo susiskambinta su (duomenys neskelbtini) elevatoriumi, kainos buvo palankios, kad uždirbti, bet gavosi situacija tokia, kad nuvežus rugius į elevatorių buvo paimti mėginiai ir paaiškėjo, kad rugiuose labai stipriai padidintas skalsio kiekis, o tai nuodai, rugiai praktiškai buvo nebenaudojami, pasakė utilizuoti, išversti į griovį. Tuomet jie skambino ne D., o kitam šeimininkui, kur pirma mašina krovėsi, nes norėjo tuos rugius grąžinti. Susitikus su juo (duomenys neskelbtini) mieste jam pasiūlė grąžinti, žmogus atsisakė, sakė parduoti už tiek už kiek parduos, tik tai atgal negrąžinti. Vardo to asmens nepamena, susitikime dalyvavo trise - jis, V. S. ir tas asmuo. Susitarė už kokią kainą nupirks už tokią ir parduos. Tada susiskambino su kitais savo pažįstamais, kiek pamena paskambino R. Š. Pastarajam paaiškino situaciją ir jis pasakė, kad trupučiuką reikės palaukti, pabandys susisiekti su Latvija. V. S. tą visą dalyką žinojo. Laukė iki vakaro, mašinų neiškrovė. Jam paskambino ir paprašė atsiųsti vairuotojo telefono numerį. Jis davė vairuotojo kontaktą ir jie su vairuotoju susiskambino, važiavo tamsiu paros metu, kainą pasakė ne tokią, kokios jie norėjo, o ženkliai mažesnę. R. Š. paskambino jam paryčiais ir sutiko (duomenys neskelbtini) degalinėje, atvežė pinigus už rugius, tačiau ženkliai mažiau,vos ne pusę kainos, kiek jie kainavo. Pinigus perdavė jam, A. D., o jis grįžęs į (duomenys neskelbtini) perdavė visą pinigų sumą V. S. Tos grūdinės kultūros buvo išvežtos į Latviją ir parduotos. Į (duomenys neskelbtini) UAB „T.“ negalėjo būti išvežta. Šalia R. Š. buvo „T.“ direktorius S. S., tada buvo parduoti tie rugiai su skalsiu ir tame pardavime dalyvavo ir R. Š. ir „T.“, o su „T.“ (duomenys neskelbtini) niekas nefigūravo. Kiekių grūdų negali pasakyti, bet į vieną automobilį galima pakrauti iki 25 tonų.

Dėl veikos (duomenys neskelbtini) rajone (nukentėjusysis R. R.) parodė, kad apie šitą dalyką sužinojo vėliau. Su įmonė „T. A.“ nieko bendro neturi, apie ją nebuvo girdėjęs ir nežinojo. Kas skambino ūkininkui ir tarėsi su juo nežino. V. S. pats asmeniškai veiklą vykdė be jo. Jam buvo pasiūlyti grikiai, o jis tuos grikius pasiūlė R. Š. ar S. S. Iš pradžių nesutiko, po to kaina buvo ženkliai nuleista. Tai vienas iš paskutinių atvejų buvo.

Atsakydamas į klausimus parodė, kad jis nuo pelno gaudavo 5 procentus už avižas, 10 už kviečius. (duomenys neskelbtini) variante jis gaudavo 7-8 procentus nuo pelno. Imant (duomenys neskelbtini) variantą tai grūdus pardavė pigiau, pelno nebuvo, bet jis gavo savo procentus, nes taip buvo sutarę. Nuo pat pradžios V. S. su jo, A. D., pamąstymu, ruošėsi parduoti pigiau tuos grūdus, kad turėti apyvartinių lėšų. Jis, A. D., tą žinojo ir to neneigia. (duomenys neskelbtini) buvo startinis kapitalas V. S., kur buvo parduota grūdai mažesne kaina negu pirko ir jis tai žinojo. Visur kitur parduoti pigiau nebuvo net kalbos. Kiek uždirbdavo procentaliai jam sunku pasakyti, viską tvarkė V. S.

Atsakydamas į klausimą, kodėl ūkininkai jį atpažino kaip asmenį prisistačiusį kitu vardu, paaiškino, kad kadangi su V. S. nuo pat pradžių buvo šnekama, kad jam bus reikalingi gryni pinigai grūdų pirkimui, buvo suderintos sąlygos, kad V. S. perka grūdus už vieną kainą, bet parduoda už kitą, kaip jis išsireikęs yra, kad tai „nesąžiningas verslas“. Jo paties tas dalykas neturėjo jaudinti, nes galvojo, kad bus atsiskaityta, nepilnai, bet bėgant laikui V. S. padengs tuos likučius. Dėl to, kai atvažiavo į vietą ir jo paklausė koks vardas, automatiškai pasakė „A.“. Su žmonėmis bendravo. V. S. teigė savo parodymuose, kad jis išgirdęs pasakymą „A.“ suprato kažką tai negero. V. S. visą laiką šneka, kad jis, A. D., viską išvežė, viską atidavė kažkam, jis nieko nematė. Negalėjo pasakyti, kodėl prisistatė A.

Jam skambindavo ūkininkai dėl atsiskaitymų. Dažnai tuo metu buūdavo kartu su V. S. ir pastarasis liepdavo sakyti, kad grūdai Latvijoje. Tik paskutiniu metu sužinojo, kad V. S. neatsiskaitė su niekuo. Tuomet pats skambino ūkininkams ir informavo, kad reikia žiūrėti, nes įmonė parduota, kad jie nieko negaus.

Dėl įmonės „B.“ paaiškino, kad pradėjus skambinti ūkininkams sužinojo, kad įmonė parduodama. Tuomet jis nuvažiavo pas V. S. į (duomenys neskelbtini), klausė, kodėl jam skambina ūkininkai. Jam skambino iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sakė, kad paduos į teismą, kad nėra sumokėta. Tik (duomenys neskelbtini) V. S. buvo sumokėjęs. V. S. jam pasakė nepergyventi, kad sutvarkys dokumentus, yra Rusijos pilietis, kurio vardu bus perrašoma įmonė. Sakė, kad per savo buhalterę viską sutvarkys, parduos įmonę su visom skolom. Pats nėra matęs nei įmonės dokumentų, nei buhalterio. Neįsivaizduoja, koks yra motyvas V. S. jį apkalbėti. Jis nebuvo niekur su buhalteriniais dokumentais, Registrų centre nebuvo.

Į klausimą, kaip buvo apskaitomi jam išmokami pinigai, neatsakė, paaiškino, kad jam buvo toks įspūdis, kad V. S. dalį paduoda be jo. Kai nieko neuždirbo, tai galimai iš asmeninių lėšų jam V. S. mokėjo, tačiau visada mokėjo laiku. Su V. S. kalbėjo apie pinigus po visko, konflikto nebuvo, bet jis prašė pinigų ir prašė 10 000 litų, davė suprasti, kad jis, A. D. turi tuos pinigus grąžinti (duomenys neskelbtini). Jis po visų pardavimų sakė V. S. pagalvoti, kaip be žmogaus juridiškai galės perrašyti Registrų centre įmonę. V. S. pradėjo dvejoti. Kai buvo suimtas, tai V. S. buvo atėjęs pas jo buvusią žmoną ir grasino, kad susidoros, kad turi ilgas rankas.

Ūkininkai skambindavo tiek jam, tiek ir V. S. Iš nukentėjusiųjų J. iš (duomenys neskelbtini) prašė jo telefono numerio. Iš (duomenys neskelbtini) ūkininkas jam lygtai skambino. Pastarajam jo telefono numerį davė V. S., kuris jį, A. D., pristatydavo kai įmonės vadybininką. Įmonės „B.“ vadybininku nedirbo ir nesiruošė dirbti. Dažniausiai su V. S. būdavo kartu ir kai skambindavo ūkininkai. V. S. kai skambindavo ūkininkai, jis skambutį nukreipdavo, sakydamas “skambinkite vadybininkui“. Pats tą girdėjo. Buvo susipykęs su V. S., kad šis pristatydavo jį kaip vadybininką. Skambinusiems žmonėms jis liepdavo perskambinti direktoriui, aiškindavo, kad nedirba toje įmonėje. Savo lėšų į V. S. verslą neinvestavo, o ar V. S. savo lėšų investavo, negali pasakyti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo A. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 14, b. l. 35-37; 40-41; 43-44; 56; 58-59), kuriuos jis patvirtino kaip teisingus, bei tarnybinis pranešimas (t. 8, b. l. 113-115).Po parodymų garsinimo patikslino, kad grūdai, kuriuos pirko (duomenys neskelbtini) nebuvo išvežti į Latviją, o parduoti Lietuvoje. Pinigai buvo sumokėti iš karto vietoje. Parodė, kad galimai skambino R. R., tačiau nežinojo, kam skambina ir kad pastarasis susijęs su įmonės „T. A.“ sutartimi. Pradėjus skambinti ūkininkams dėl nesumokėtų pinigų, turėjo pakeisti telefono numerį. Nepamena naudoto telefono numerio.

Kaltinamasis V. S. parodė, kad kaltę dėl visų jam inkriminuojamų veikų pripažįsta, tačiau iš jo parodymų darytina išvada, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Jis parodė, kad įmonė „B.“ buvo įkurta 2014 m., G. U. buvo vadovė, kartu su ja buvo akcininkai ir bendrasavininkai. Įmonė veikla buvo statybos, tačiau 2014 m. rugsėjį - spalį įmonė veikė jau vangiai, jau uždarinėjo statybas. A. D. jam pasiūlė pirkti - perparduoti grūdinę kultūrą, sakė, kad tai pelninga. Su pastaruoju buvo susitikęs ne vieną kartą. Pasakė A., kad apie šią sritį nieko nenusimano, bet pastarasis patikino, jog pats turi pakankamai žinių bei pažįsta asmenis, kurie padės iš finansinės pusės. A. teigė, jog pažįsta asmenis Latvijoje, kurie nupirks grūdinės kultūros produkciją už labai gerą kainą, todėl ši veikla bus pelninga. Po ilgai trukusių įkalbinėjimų sutiko su A. pasiūlymu. Ne viską dabar pamena. Buvo nuvažiuota į (duomenys neskelbtini), pasirašytos sutartys su (duomenys neskelbtini) ir įsigyta grūdinė kultūra. Kadangi nebuvo apyvartinių lėšų, buvo sutarta, kad bus sumokėta po kažkiek laiko. Liudytojo A. L. nurodytos 56 tūkstančių sumos sumokėta nebuvo. Buvo sakoma, kad grūdinė kultūra keliaus į Latviją, nes Latvija geriau moka, kad turi kažkokį pažįstamą ar kolegų, kurie gerai moka, kad bus pliusas. Bandė įvertinti sąmatą. Dėl kainos nepamena kokios tiksliai buvo nurodytos. Gavosi, kad liko kaip ir apgautas iš dalies. Grūdai kaip ir buvo nuvežti į Latviją, bet iš bylos sužinojo, kad visai ne į Latviją, o kažkur šalimais. Buvo važinėjama po Lietuvą, į (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) pusę, iš žmonių buvo imami grūdai, su kažkuo buvo atsiskaityta, su kažko nebuvo atsiskaidyta, su kažkuo tik iš dalies buvo atsiskaityta. Tik iš bylos sužinojo, kad kai kurie asmenys buvo atsikaitę, bet tie pinigai jo nepasiekė. Manė, kad pinigai nėra gauti. Tiesiog buvo per didelis pasitikėjimas. Apgailestauja dėl to kas įvyko, daug metų praėjo ir ne viską pamena.

Nurodė, kad UAB „B.“ nuo 2014 m. rugpjūčio 14 iki spalio 22 d. jau uždarinėjo vykdomas statybas, kažkiek iki rugsėjo mėnesio dar veikė. Grūdų pirkimu-pardavimu užsiėmė įkalbėtas A. D. Pagal įmonės įstatus buvo prašyta, kad gali užsiimti veikla neprieštaraujančia LR įstatymams, o ar galėjo užsiimti grūdų pirkimu-pardavimu, nežino. Nuo rugpjūčio mėnesio jis buvo vienintelis įmonės akcininkas.

Dėl inkriminuoto BK 203 straipsnio 2 dalies parodė, kad jis asmeniškai neįtarė, kad bus daromas nusikaltimas, buvo suklaidintas. Šitą įmonę rodė, prisistatė jos vardu. Jei būtų ketinęs daryti nusikaltimą, tai niekam nebūtų mokami pinigai, nebūtų sudaromos sutartys. Davė savo kontaktus, savo duomenis, nesislėpė. Jis kaip vadovas atsakingas už daugybę faktų, bet per didelis pasitikėjimas privedė, kad dabar yra teisiamųjų suole. Prisipažįsta kaltas, nes neatliko daug pareigų, nes per daug pasitikėjo A. D., jo žodžiais. A. D. sakė, kad turi pažįstamų Latvijoje, kurie nupirks už gerą kainą, kad uždarbis stabilus, kad nėra labai daug darbo, prašė susitarti, kad apmokėjimas po kažkiek laiko bus, nes kol nuvažiuoja iš uosto į uostą, kol persikrauna. Su A. D. sutarė, kad bus sudarinėjamos sutartys, pirks grūdus, juos perparduos už geresnę kainą, bus atsiskaidyta su žmonėmis. Buvo paskaičiuotas vežimas, plius procentas kažkoks, kuris sutartyje yra numatytas. Nebuvo kalbos, kad kažką daryti nelegalaus, nuslėpti. Tačiau taip, kaip susitarė, iš tikrųjų nebuvo. Tai įvyko tik su keliais asmenimis. Galvojo, kad jis pats yra negavęs pinigų, o gavosi, kad buvo prisistatinėjama jo vardu ir tam žmogui mokoma nebuvo. Sutartys buvo pasirašomos UAB „B.“ vardu. Po sutarčių sudarymo, kad ją įvykdyti, jis bendravo su A., nes šis turėjo kontaktus su nukentėjusiais. Skambino į įmones dėl apmokėjimo ir atsakyta buvo, kad pinigai nesumokėti. Klausė A. kaip ten su pinigais, tačiau šis teigė, kad viskas tvarkoje, kad greitai bus sumokėta. Galvoja, kad nukentėjusiesiems turėjo sumokėti jis, V. S., įmonės vardu, nes jis už įmonę atsakingas, tačiau to nebuvo padaryta. Pinigai kažkur išgaravo. Neketino specialiai neatsiskaityti su nukentėjusiaisiais. Tikėjo, kad bus atsikaitinėjama. Vėliau, kai viskas pradėjo aiškėti, suprato, kad žmones yra apgavęs. Jaučia tą kaltę už tuos žmones. Suvokimas, kad kažkas negerai atėjo, kai žmonės labai dažnai pradėjo skambinti ir sakyti, kad neatsiskaityta. Tuomet galvojo, kad iš dalies nėra atsiskaityta, nes nesakė, kad pilnai neatsiskaityta. Pinigai buvo duodami A. D. ir galvojo, kad jis juos dalina. Didžioji dalis nukentėjusiųjų norėjo ir buvo tartasi, kad mokėti grynais. Nors sutartyje buvo nurodoma, kad pinigai į sąskaitą, bet buvo sutarta, kaip jam aiškino, kad grynais.

Dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, dėl 48 400 litų, kurie pagal kaltinimą iš UAB „A. G.“ sąskaitos buvo pervesti į UAB „B.“ sąskaitą, paaiškino, kad UAB „A. G.“ pinigai buvo skirti apmokėti už transportą, tarėsi A., tačiau jokių buhalterinių dokumentų dėl to nėra. Tie pinigai buvo skirti mokėti ir mokėti žmonėms už grūdus. Pamena, kad pinigai buvo nuimti nuo sąskaitos, grynais, tačiau detaliau negali nurodyti, nes nepamena. A. pasirašė buhalterinius dokumentus, pats jam davė grynus pinigus,o pastarasis pasirašė. Buvo sutarta,kad A. sumokės, tačiau paaiškėjo, kad nesumokėjo. Dėl 3 tūkstančių litų pervestų į E. Č. sąskaitą, paaiškino, kad buvo padaryti keli pavedimai A. nurodymu žmonėms už grūdus. A. jam davė sąskaitą. Iš E. Č. nepirko grūdų, tačiau pervedė pinigus, nes buvo kvailas, patikėjo A. pasakymu, kad tas E. Č. yra kažkieno giminaitis. Dėl 5000 litų, pervestų į G. Š. sąskaitą nurodė nežinojęs, kad G. Š. yra A. D. dukra. Paaiškino, kad pervedė į jos sąskaitą pinigus už grūdus. Jam A. D. tiesiog nurodė, ką įrašyti ir kad už grūdus ir jis aklai pervedė. Pats nesiskolino nei cento. Pats iš G. Š. nesiskolino pinigų. Jam. A. D. pasakė daryti pavedimus į šias sąskaitas po truputį, kad tai likutis už grūdus. Kaltinime nurodytos aplinkybės, kad atsiskaitė už asmeninio naudojimo prekes viso už 1 610 litų „B.“ įmonės pinigais, nepripažįsta.

Dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį,nurodė, kad A. M. pažinojo, į jos sąskaitą per kelis kartus buvo pervesta apie 20 tūkstančių litų, pinigai buvo skirti ūkininkams. Paskambino A. D. ir pasakė, kad reikia su ūkininkais atsikaityti. Pastebėjo, jog yra pametęs piniginę su dokumentais, o reikia atsiskaityti grynais. Suprato, kad be reikiamų dokumentų negalės išgryninti pinigų, todėl apie 20 000 litų pervedė į A. M. sąskaitą ir paprašė išgryninti, prieš tai pasitaręs su A. Pastaroji sutiko ir perdavė jam asmeniškai pinigus kai išgrynino. Pavedimą į jos sąskaitą atliko savarankiškai, ne kieno nors nurodymu. Šie pinigai buvo sumokėti ūkininkams iš (duomenys neskelbtini), šie asmenys nėra įtraukti į nukentėjusiųjų sąrašą, jų įvardinti negali. Neturi pinigų perdavimą ūkininkams įrodančių dokumentų. Buhalteriniai dokumentai buvo atiduoti A. D., kai įmonė buvo parduota. Pastarasis turėjo juos perduoti kitam vadovui. A. D. davė tuos dokumentus parduodant įmonę. Kiek pamena, buvo pasirašytas pinigų priėmimo-perdavimo dokumentas kai perdavė žmonėms pinigus ir jie pasirašė, kad gavo tuos pinigus. Buhalterijoje tai turėjo atsispindėti. Buhalterijai tų dokumentų neperdavė, gal ir buvo pateikęs buhalterijai, nepamena. Dėl pinigų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad A. D. dažniausiai nurodydavo, kam sumokėti. Kur buvo panaudoti pinigai, išgryninti bankomate Palangoje 1500 ir 2000 litų negali pasakyti, ir ar apiforminti dokumentai. Gali būti, kad 100 litų išgryninti Klaipėdoje, buvo panaudoti kurui užsipilti. Turi būti čekiai, nes jie buvo renkami ir dedami į papkę. Vėliau tuos visus dokumentus atidavė A. D. Kodėl nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą- nežino. Įmonės B. pirkėją surado A. D., pastarasis jam ir pasiūlė įmonę parduoti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 29-31; 4 t., b. l. 13-15; 177-178; 12 t., b. l. 170-173; 180-181; 183-185; 13 t., b. l. 14-15; 21-22). Po pagarsinimo kaltinamasis patvirtino savo parodymus, nurodė, kad jie teisingi, patikslino, jog įmonės dokumentus duodavo A. D. UAB „B.“ banko sąskaitomis turėjo teisę disponuoti jis kol buvo vadovas. Generatoriaus ar prieigos prie sąskaitos kitiems asmenims nebuvo perdavęs. Perrašant įmonę Rusijos piliečiui, nepamena ar buvo perduotas pastarajam sąskaitų valdymas. Ar prieš užsiimant grūdų pirkimu-pardavimu įmonės „B.“ vykdyta statybų veikla buvo atspindėta buhalteriniuose dokumentuose, negalėjo atsakyti. Kai jis perėmė įmonę, važinėdavo į buhalteriją. UAB „B.“ buvo sudariusi sutartį su buhalterine įmonė „F.“ dėl buhalterijos vedimo. Jis pateikdavo įmonei „F.“ įmonės „B.“ buhalterinius dokumentus. Mano, kad be jo daugiau niekas įmonei „F.“ įmonės „B.“ dokumentų nepateikdavo. Sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkomo su UAB „F.“ jis nutraukė.Pasikeitus veiklos pobūdžiui įmonės, rugpjūčio- spalio mėn. įmonei „F.“ buvo nuvežami dokumentai, pats veždavo, tik negali pasakyti kokie dokumentai.

Dėl UAB „B. akcijų pardavimo paaiškino, kad jis realiai to asmens, kuris norėjo pirkti įmonę, nematė. To asmens paso duomenis, kurie buvo rasti pas jį namuose, jam davė A. D. Neskubėjo tų dokumentų atiduoti, nes norėjo sužinoti, ar žmonėms sumokėti pinigai. Nežino, kas pateikė duomenis Registrų centrui dėl akcininko pasikeitimo, tačiau ne jis. Kiek praėjo laiko kol akcijas pardavė negali pasakyti. Nei dėl vienos grūdinės kultūros pardavimo asmeniškai su nieko nesitarė. Prieš važiuojant pirkti grūdus suskambindavo su ūkininkais A. Prieš užsiimant grūdų pirkimu pardavimu, kokia grūdų kaina, jis galutinai nežinojo. Nežinojo tikslios kainos, nors jomis domėjosi. Žinojo, kiek svyruoja kaina už toną.

Negali pasakyti, kiek lėšų prieš važiuojant pas pirmą ūkininką UAB „B.“ turėjo. Buvo sutarta, kad dalis jo lėšų, kitą dalis A. D., iš tų lėšū planavo pikti grūdus pas pirmą nukentėjusįjį. Tą tikrai pamena. A. D. su savimi irgi turėjo grynuosius, buvo parodęs. Neatsiskaitė, nes A. pasakė, kad sutarė, kad iš karto nereikia atsikaityti su ūkininkais, o atsikaitys, kai grūdai bus parduoti ir bus su jais atsiskaityta. Sutartis pasirašė jis. Kodėl nesumokėjo ūkininkams savo turėtos dalies pinigų nenurodė, paaiškino, kad tai jo klaida.

Jam pinigai už įmonės pardavimą nebuvo sumokėti. Sutartį dėl įmonės pardavimo pasirašė jis, o pirkėjas sutartį jau buvo pasirašęs. Jam sutartis buvo atvežta jau pasirašyta. Nežino, ar įmonė buvo perregistruota judrinių asmenų registre. Pamena, kad važiavo tik į banką pranešti, kad keičiasi vadovai, A. nuvežė atrodo. Asmeniškai nesikreipė į juridinių asmenų registrą dėl įmonės perrašymo. Jam buvo nurodyta, kad tas asmuo pats užregistruos tik reikia dokumento įmonės, kad galėtų užregistruoti.

Dėl pinigų pervedimo Š. paaiškino, kad jis su A. pildė pavedimą per bankinę e.sistemą per kompiuterį, kartu sėdėdami, nes buvo tartasi, kas bus pilnas grūdų kiekis tai sumai. Jam A. pasakė, kad tokią sumą reikia pervesti, nes yra užsakyti tai sumai grūdai. Pavedimo paskirtyje nurodyta, kad skola, nes geriau nurodyti „skola“, kad pinigai nedingtų. Tai buvo apsidraudimas. Pinigai pateko į Š. sąskaitą, vėliau buvo gražinti, o grūdai nebuvo grąžinti.

Sutartys dėl grūdų pirkimo buvo vienodos tik įrašomas grūdų kiekis, rūšis ir kaina. Sutartis jam davė A. D. ir pasakė, kad pagal tokias sutartis yra dirbama, jam jas kažkas iš pažįstamų davė. Tie punktai dėl papildomų dokumentų sutartyse yra nurodyti. Poreikis pateikti tuos papildomus dokumentus atsirasdavo kai susisiekdavo su A. Į jo klausimus dėl pinigų A. atsakydavo, kad dalis sumokėta, bet jiems dar reikia dokumentų, reikia paprašyti, kad atsiųstų tuos dokumentus, nes jie negali sumokėti ir dėl to jie (jis su A.) pilnai negali atsiskaityti su žmonėmis. Tie papildomi dokumentai ar turėjo būti pateikti prieš pasirašant sutartį ar po sutarties nepamena. Kitų dokumentų, negu buvo nurodyti sutartyje, nereikėjo pateikti. Nepamena, ar sutarties pasirašymo metu jam tų dokumentų reikėjo. Su jais visais daugiausia A. D. ir bendravo.

2022 m. kovo 17 d. teismo posėdžio metu atsakydamas į klausimus parodė, kad jis veikė UAB „B.“ vardu, buvo tos įmonės vadovas ir sutartis sudarinėjo UAB „B.“ įmonės vardu. Pripažįsta kaltinime nurodytą aplinkybę, kad veikė kartu su A. D. ir apgaulė buvo naudojama jo paties ir A. D. naudai. Dėl kaltinimo pagal BK 203 straipsnį nurodė, kad nebuvo planuojama, kad UAB „B.“ bus naudojama nusikalstamai veikai. Jis neplanavo įmonės sieti su nusikaltimu. Kaltas, nes nesužiūrėjo. Sandoriai nebuvo įtraukti į UAB „B.“ buhalterinę apskaitą, nes jis buvo suklaidintas. Jis nežinojo tam tikrų įstatymų, atsakomybė liko ant jo pečių. Tie sandoriai nebuvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. Dėl UAB „B.“ buhalterinės apskaitos apgaulingo vedimo kaltę pripažįsta, nes buhalterinė apskaita nebuvo vedama, nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitą finansinės operacijos, kurios nurodytos kaltinime.

Nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje (nukentėjuieji R. U., J. V., L. S., G. J.)

Kaltinamasis A. D. dėl sukčiavimo, įvykdyto (duomenys neskelbtini) rajone (nukentėjusieji R. U., J. V., L. S., G. J.) kaltę pripažino. Nurodė, kad jis skambino ir tarėsi dėl grūdų pirkimo ir pardavimo. Sutardavo su ūkininkais telefonu, kad bus atsiskaityta pes 3 -5 dienas. Nurodė, kad V. S. suprato, kad jam bus reikalingi gryni pinigai ir žinojo, kad grūdai bus perkami brangiau, o parduodami už pigesnę kainą. V. S. tai įvardijo „nesąžiningu verslu“. Realiai grūdai buvo parduoti A. L. nuo svarstyklių, už pigesnę kainą. Jis, A. D., žinojo, kad grūdai bus parduodami pigiau, tikėjosi, kad V. S. kažkokiu būdu kompensuos ūkininkams ir atsiskaitys. Grūdai buvo parduoti už pigesnę kainą nei nupirkti, nes reikėjo gauti apyvartinių lėšų. Nepergyveno, kad šį kartą grūdai buvo parduoti už pigesnę kainą, nes buvo įsitikinęs, jog V. S. viską sutvarkys.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. sausio 15 d. A. D. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį kartu su V. S. naudojantis pastarojo kompiuteriu surado skelbimus, kad (duomenys neskelbtini) rajone ūkininkai parduoda grūdus. Tada jis, A. D., su jais susitarė, kad pirks grūdus ir ieškojo su V. S., kas juos nori nupirkti. Jis su V. S. atvažiavo pas (duomenys neskelbtini) r. ūkininkus, V. S. sudarė su jais grūdų pirkimo-pardavimo sutartis UAB „B.“ vardu, nurodant, kad pinigus sumokės per 5-6 dienas, pervedant pinigus į jų banko sąskaitas (14 t., b.l. 35-37).

Apklaustas papildomai įtariamuoju 2015 m. sausio 29 d. A. D. paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį jis rado skelbimą, kad superka grūdus, susiskambino, tai buvo pirkėjai A. ir I. Tada pagal skelbimą su asmeniu vardu J. susitarė, kad pastarasis parduos miežių. Kiekio nepamena, bet buvo trys sunkvežimiai miežių ir keturi kviečių. Tada per dvi dienas, iš anksto susitartus su I. ir A., jų transportas atvyko pas ūkininkus, kur pakrovė grūdus. Tuomet jis, V. S. ir J. nuvažiavo prie svarstyklių. J. palydėjęs prie svarstyklių išvažiavo. Grūdų pirkimo-pardavimo sutartis su ūkininkais pasirašė pats V. S. Prie svarstyklių matė, kaip I. grynaisiais atsiskaitė su V. S. už grūdus, jokių sutarčių ir pinigų priėmimo aktų surašoma nebuvo. Pinigų ūkininkams už grūdus nesumokėjo. Pusę gautos sumos pasidalino su V. S. per pusę, o likusią pusę pinigų paliko pas V. S. vėlesniems užpirkimams. Pagal pasirašytas sutartis su ūkininkais jau iš anksto žinojo, kad per nustatytą terminą jiems nesumokės, galimai vėliau, kai atsiras pinigų. Kadangi su V. S. žinojo iš anksto, kad pinigų ūkininkams negrąžins, susitarė su juo, kad sakys ūkininkams, kad pardavė grūdus Latvijoje ir latviai su jais neatsiskaito, todėl ir jie negali atsiskaityti. Kadangi dabar jau turėjo laisvų lėšų, tai tolimesni pirkimai –pardavimai vyko teisėtai, su ūkininkais buvo atsiskaitoma, dokumentai turėtų būti pas V. S. V. S. po kažkurio laiko vėl privėlė, kad patys į minusą nuėjo, t.y. neturėjo lėšų, nes po (duomenys neskelbtini) r. įvykių patys iš ūkininkų pirko grūdus atsiskaitydami grynaisiais pinigais, o tada ieškojo kam parduoti ir pirkėjai per pus pigesne kaina pasiūlydavo, negu patys nupirko, nes drėgnumas buvo per aukštas grūdų, ir jų kainą automatiškai mažesnę siūlydavo. Todėl jiems vėl reikėjo pradinio kapitalo (14 t., b. l. 40-41).

Kaltinamasis V. S. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Nurodė, kad prieš važiuojant pirkti grūdų suskambindavo su ūkininkais A. Teigė kartu su A. D. pirkęs grūdus iš ūkininkų, visos sutartys dėl grūdų pirkimo buvo vienodos tik įrašomas grūdų kiekis, rūšis ir kaina. Sutartis jam davė A. D. Pas pirmą ūkininką planavo grūdus pirkti iš savo ir A. D. lėšų, tačiau neatsiskaitė, nes A. D. pasakė, kad nereikia iš karto atsiskaityti su ūkininkais. Teigė, kad apgaulės jo veiksmuose nebuvo. Grūdai buvo išvežti į Latviją, taip jam buvo paminėta. Žino, kad A. L. tikrai nėra sumokėta 56 tūkstančių kaip teigė, su jais asmeniškai jam neteko bendrauti, o bendravo būtent A. D. ir visų detalių kaip buvo tartasi nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos neatsimena, gali būti įtarime nurodytos datos, jis su A. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur kaip UAB „B.“ direktorius pasirašė keletą sutarčių su vietiniais ūkininkais, kurių duomenų neatsimena. Jis su A. važiavo jo pažįstamo M. F. automobiliu VW Transporter (valst. Nr. neprisimena), o sunkvežimius grūdams gabenti pasamdė A. Ūkininkus surado A. D., t.y. jis tarėsi su jais dėl įtarime minėtų grūdinių kultūrų supirkimo. Atvykus pas ūkininkus, pasirašė su jais grūdų pirkimo-pardavimo sutartis ir jie pakrovė jų sunkvežimius grūdus, kokios kultūros, neatsimena, tačiau tai gali būti įtarime nurodytos grūdinės kultūros. A. paaiškino, kad grūdai iškeliaus į Latviją, į (duomenys neskelbtini). Važtaraštį užpildė pats UAB „B.“ vardu. Už transportavimą A. buvo atsiskaitęs iš anksto. Pinigų už šiuos grūdus jam į bendrovės sąskaitą pervesta nebuvo. Negalėjo paaiškinti, kodėl pinigai nebuvo pervedami jam pačiam. A. aiškino, kad latviai nemoka už grūdus. Jam skambino ūkininkai iš (duomenys neskelbtini), klausė, kada jiems bus sumokėti pinigai, ir jis jiems aiškino tai, ką jam sake A. – kad trūksta dokumentų, todėl latviai neatsiskaito ir su ūkininkais negali atsiskaityti. Nurodė, kad bendraujant su ūkininkais A. D. prisistatinėjo A. vardu ir jam, V. S., kilo įtarimas, kad kažkas čia negerai, tačiau A. D. įtikino, jog taip reikia, ir tuomet suprato, kad galimai daro nusikalstamą veiką. Po to jis su A. D., veikdami pagal analogišką grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo schemą apgavo kitus ūkininkus (3 t., b. l. 29-31).

Vėlesnėje apklausoje 2015m. liepos 13 d. V. S. davė iš esmės analogiškus parodymus dėl šios veikos, detalizavo, kad A. D. visada išnuomodavo sunkvežimius grūdams transportuoti ir ieškodavo grūdų pardavėjų ir pirkėjų, o jis nuvykęs pas grūdų pardavėjus sudarydavo su jais grūdų pirkimo-pardavimo sutartis UAB „B.“ vardu bei pasirašydavo kaip bendrovės direktorius. Gavosi taip, kad grūdus pagal sutartis pirko už didesnę kainą, o parduodavo už mažesnę, nes buvo prasta grūdų kokybė. Dalį pinigų A. D. mokėdavo už išnuomotą transportą, o likusia dalimi pasidalino. 2014 m. rugpjūčio mėn. iš (duomenys neskelbtini) r. ūkininkų nusipirkę grūdus juos pardavė vietiniams supirkėjams I. ir A., jie atsiskaitė už prekę su jais, bet sumokėjo mažiau negu nurodė sutartyse su (duomenys neskelbtini) r. ūkininkais perkant iš jų grūdus, todėl pasidalino pinigais ir tikėjosi surasti kitą ūkininką iš kurio nupirkę grūdus juos parduos (4 t., b. l. 13-15).

2015 m. sausio 14 d. apklaustas įtariamuoju V. S. dėl šios veikos parodė analogiškai ir konkretizavo, kad prisiminėvieno ūkininko prisiminė vardą – J., kuris ir paminėjo jam vardą A., kaip asmens kuris buvo su juo, V. S., atvažiavęs pirkti grūdu. Tada ir suprato, kad A. melagingai prisistatė svetimu vardu, kad jo niekas nenustatytų. Suprato, kad kažkas ne taip vyksta, tačiau į tai nekreipė dėmesio.( 12 t., b. l. 170-173).

2015 m. sausio 16 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. S. parodė, kad sutarus su A. perpardavinėti grūdus be licencijos, pirmieji ūkininkai, pas kuriuos vyko, buvo (duomenys neskelbtini) rajone. Buvo įsigyta grūdinių kultūrų ir grūdai nuvežti į Latviją, kuri jis buvo su A. ir kitu vairuotoju. Pinigai už grūdus nebuvo gauti, su ūkininkais neatsikaitė. A. paaiškino, kad trūksta dokumentų, todėl jie negali atsiskaityti su ūkininkais. Kai jam skambino ūkininkai, jiems taip ir paaiškindavo. Visu šiuo kroviniu rūpinosi A. D., buvo pasirašyti važtarsčiai( 12 t., b. l. 180-181).

2017 m. spalio 23 d. papildomai apklaustas V. S. patvirtino, kad buvo (duomenys neskelbtini) rajone, pirko miežius ir avižas kartu su A. D., kurias pardavė pastarojo rastam pirkėjui A. L. Pinigus mokėjo grynais (13 t., b. l. 21-22).

Nukentėjusysis R. U. teisme parodė, kad internete buvo įdėjęs skelbimą, kad parduoda rugius. Paskambino kiek pamena iš vardo A. D. ir klausė rugių, tačiau jų jau nebeturėjo, tačiau turėjo miežių nepilną mašiną, ir avižų. Tuomet klausė, gal kas iš kaimynų turi. Pasiūlė neblogą kainą. Tuomet jis, R. U., pasiūlė S., J. ir V. Atvažiavo jie miežių išvežti, žadėjo greitai sumokėti. Sakė, kai atvažiuos paimti avižų, kažkiek sumokės gynais už miežius, o likusią dalį pavedimu. Pirmiausia paskambino tr tą pačią dieną ar kitą atvažiavo miežių V. S. ir A. D. ir vairuotojas, tuos miežius pakrovė. Jis bendravo daugiausia su A. D., važiuojant su juo pastarasis pasakojo, kad turi Latvijoje armijos draugą ir ten geriau parduoti. Ar formino dokumentus nepamena, tačiau avižų jie atvažiavo po kelių dienų. Sakė, kad kai atvažiuos avižų – supildys dokumentus, tai kai atvažiavo – surašė sutartis. Kai atvažiavo avižų, pirma mašiną ar dvi pas J. V. pakrovė, tada pas jį, R. U., ir surašė sutartis. V. S. pasirašė sutartis kaip „B.“ direktorius. Lygtai dėl abiejų grūdų pildė sutartis. Antrą kartą atvažiavo abu – ir V. S. ir A. D. Jie buvo žadėję atvežti kažkiek pinigų, bet neatvežė. Kai grūdus paėmė, jis skambino V. S., domėjosi „B.“, pamatė, kad jie žemės ūkiu neužsiima ir kreipėsi į policiją. Miežius sakė, kad veš į Latviją, abu taip sakė. Civilinio ieškinio byloje nėra pareiškęs. Jam nebuvo sumokėta virš 10 000 litų. A. D. jam nebuvo prisistatęs vardu, tik tiek, kad kalbėjo su juo telefonu. D. vardas lygtai A. Kiek pamena, jie tarpusavyje jį vadino A., S. ne lietuviška pavardė ir įsimenama. Teisingai kaltinime nurodyta, kad buvo miežių 10 t, kaina 1264,60 eurai, o avižų 21 t, kaina 1784,16 eurų.

2014 m. rugpjūčio 26 d. R. U. protokole-pareiškime užfiksuota, kad internete buvo įdėjęs skelbimą, kad parduoda grūdus. 2014-08-13 jam paskambino vyriškis tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris prisistatė UAB „B.“ darbuotoju ir pasiteiravo kokius grūdus parduoda ir kiek turi. Jam atsakė, kad turi daug avižių, šiek tiek miežių bei kad turi kvietrugių, bet jie bus vėliau. 2014-08-16 jam paskambino tars pats asmuo ir pasakė, kad jam labai reikia nemažo kiekio miežių. Už 1 toną pasiūlė sumokėti 450 Lt ir pasakė, kad patys atvažiuos pasiimti. Pasiūlymu susigundė, tačiau pats didelio kiekio miežių neturėjo, tad pasiūlė savo kaimynams L. S. ir J. V. parduoti miežių, nes siūloma gana gera kaina. Kaimynai savo miežius parduoti taip pat sutiko. Per visus surinko 60 t miežių, 30 t buvo J. V., 20 t L. S. ir 10 t paties. Tuomet susiskambino su UAB „B.“ darbuotoju ir pranešė, kad susirinko dvi priekabos miežių. Susitarė, kad įmonė atvažiuos pasiimti miežių. 2014-08-16 apie 17 val. pasitiko UAB „B.“ darbuotojus prie (duomenys neskelbtini) įvažiavimo, esančio iš (duomenys neskelbtini) pusės. Įmonės darbuotojai buvo penki, du sunkvežimių vairuotojai, kurie vairavo sunkvežimius šiais valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Bei trys asmenys sėdėjo autobusiuke, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Visi kartu nuvyko pas ūkininką T. B., pasverti automobilius ir miežių. Miežius perkrovė į jų sunkvežimius. Asmuo prisistatęs V. S., UAB „B.“ direktoriumi, parodė įmonės registracijos dokumentus bei savo asmens tapatybės kortelę. Tuomet ant kalendorinio sąsiuvinio lapelio užrašė savo duomenis, įmonės duomenis bei kiek miežių jiems pardavė. Surašęs šiuos duomenis V. S. pasakė, kad sutartį atvyks sudaryti kitą dieną. Iš viso V. S. liko skolingas jiems 27 000 lt. Žadėjo atsiskaityti per 3-5 darbo dienas, taip pat minėjo, kad dalį sumokės pavedimu. 2014-08-18 pačiam paskambino vėl iš to paties tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad nori nupirkti iš paties avižas. Pats atsisakė, grįsdamas tuo, kad dar negavo pinigų už miežius. Minėtas asmuo pasakė, kad atvyks paimti avižų, surašys sutartį dėl miežių. Pasakė, kad kol nebus pinigų, daugiau nieko iš jo negaus. 2014-08-19 UAB „B.“ darbuotojai atvyko į (duomenys neskelbtini), nes susitarė su jo kaimynais G. J. ir J. V., kad šie parduos savo turimas avižas . Atvyko UAB „B.“ direktorius V. S. pas jį ir sudarė su juo miežių pirkimo-pardavimo sutartį bei įkalbėjo parduoti savo avižas. Pardavė 21 t jam priklausančių avižų, G. J. 36 t, J. V. 49 t. Už avižų toną buvo siūloma 300 lt. Iš viso už avižas turėjo būti išmokėta 31 800 lt Išsiveždami avižas UAB „B.“ darbuotojai žadėjo, kad 2014-08-20 atvyks su visomis sutartimis ir dalimi pinigų. Tačiau žadėtą dieną neatvyko. Su kaimynais skambino UAB „B.“ numeriu, pasidomėti, kada direktorius atvyks su sutartimis ir pinigais. Porą sykių buvo pažadėta, kad atvyks sekančią dieną. Kadangi UAB „B.“ atstovų nesulaukė, bandė skambinti vėl, bet į jų skambučius niekas neatsiliepė. Jam padaryta 10 800 lt žala, kadangi pats pardavė 10 t. miežių už 1 t buvo siūlyta sumokėti 450 lt ir 21 t avižų, u 1 t buvo siūlyta 300 lt. Iš viso pardavė miežių už 4500 lt ir avižų už 6 300 lt. (1 t., b. l. 172-173).

Prie 2014 m. rugpjūčio 26 d. R. U. protokolo-pareiškimo pridėtas lapelis -UAB „B.“ direktoriaus surašytas juodraštis (rankraštinis įrašas)dėl grūdų pirkimo, kuriame nurodyta, kad 2015-08-16 iš V. nupirkta 30 tonų 140 kg grūdų, o iš R. U. 2015-08-16 30 tonų grūdų bei grūdų pirkimo-pardavimo sutartis. (1 t., b. l. 174-177).

Iš 2014 rugpjūčio 14 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pardavėjas yra R. U., pirkėjas UAB “B.“, kurios vardu pasirašė V. S., direktorius, sutarties objektas grūdai, kurių rūšis ir kiekis sutartyje nenurodomas (1 t., b. l. 175-177).

Iš 2014m. rugsėjo 23 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. U. pateikė 2014 m. rugsėjo 3 d. pranešimą (kopiją), adresuotą R. U., kurį pasirašė UAB „B.“ direktorius V. S., jame nurodoma, kad į Latvijos uostą laiku neatvyksta laivai, todėl pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negali atsiskaityti su R. U., nes su bendrove negali atsiskaityti Latvijos grūdinių kultūrų supirkėjas. (1 t., b. l. 185-186).

2014 m. rugsėjo 23 d asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. U. atpažino V. S., esantį nuotraukoje Nr. 1, kaip asmenį, su kuriuo sudarė grūdų pirkimo-pardavimo sutartį, kuris prisistatė ir sutartyje pasirašė kaip UAB „B.“ direktorius (1 t., b. l. 187-188).

2015 m. sauskio 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. U. atpažino A. D., esantį nuotraukoje Nr. 4, kaip asmenį, kuris 2014 m. rugpjūčio mėnesį iš jo kartu su V. S. UAB „B.“nupirko grūdus. Jis prisistatė A. vardu, taip jį vadino V. S. Su šiuo asmeniu bendravo telefonu konkrečiai dėl savo grūdų pardavimo-pirkimo. (1 t., b. l. 189-192).

Nukentėjusysis J. V. teisme nurodė, kad pamena, kad grūdų pirkime-pardavime abu kartus dalyvavo abu kaltinamieji ir buvo vairuotojas. Aplinkybių nurodė nepamenantis ir prašė garsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 2) ir ( t. 2, b. l. 6), kuriuos nukentįjusysis patvirtino kaip teisingus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. rugpjūčio 26 d. J. V. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 16 d. jam paskambino kaimynas R. U. ir pasiūlė kartu parduoti savo turimus miežius, kadangi siūloma gera kaina, bet reikia didelio kiekio. Sutiko. Į sunkvežimį pakrovė 30 t jam priklausančių miežių. Už 1 t buvo žadėta 450 lt, iš viso turėjo gauti 13 500 lt. Kai UAB „B.” atvyko pasiimti miežių, įmonės direktorius V. S. pasakė, kad sutartį atvyks sudaryti kitą dieną. Jo kaimynui R. U. padavė juodraštį su įmonės rekvizitais bei sąrašu, kiek miežių pardavė. 2014-08-18 jam paskambino iš UAB „B.“ ir pasiūlė parduoti avižas. Iš karto sutiko, kadangi už 1 t pasiūlė 300 lt. Iš viso pardavė 49 t avižų už kurias jam turėjo būti išmokėta 14 700 lt. Kai UAB „B.“ atvyko pasiimti avižų, direktorius V. S. su juo sudarė miežių pirkimo-pardavimo sutartį. Jis iš karto pastebėjo, kad V. S. sutartyje neįrašė kainos, tačiau pastarasis paaiškino, kad išmokės už 1 t 450 lt ir sąlygos nesikeis. Dėl avižų pirkimo V. S. jam jokio dokumento nedavė. V. S. savo pirkimo-pardavimo sutartyje pažymėjo, kad priima avižas, tačiau užrašė tik pirmo pardavimo kiekį. Savo avižas V. S. atidavė per du sunkvežimio pakrovimus. Miežių pirkimo-pardavimo sutartį sudarė dviem egzemplioriais. Kai paėmė avižas V. S. pažadėjo atsiskaityti 2014-08-20. Kai V. S. nesulaukė, pradėjo su kaimynais skambinti į UAB „B.“ teirautis, kada gaus pinigus. Jiems vis žadėjo atvykti sutartą dieną ir atsiskaityti, tačiau pinigų negavo. 2014-08-26 apie 12.00 val. Jam paskambino V. S. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir teigė, kad turi problemų su atsiskaitymais iš pirkėjų, pažadėjo, kad 2014-08-27 atvyks atsiskaityti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai 2014m. rugsėjo 23 d. J. V. davė parodymus iš esmės analogiškus duotiems parodymams, papildomai nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-09-15 iki 2014-09-16 jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino V. S. iš telefono abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), aiškino, kad reikalinga jo banko sąskaita ir jis padarytų sąskaitos papildymą, pastarajam atsakė, kad nereikalingas sąskaitos papildymas, reikalinga PVM sąskaita faktūra. Kai gaus sąskaitą - faktūrą, tada galės pateikti ir banko sąskaitą, V. S. aiškino, kad pateikus sąskaitą - faktūrą jiems nereiks PVM susimokėti, tačiau jis, J. V., pasiliko prie savo nuomonės, kad kaip ir buvo susitarta, kad pasirašytos pirkimo - pardavimo sutartys, V. S. žadėjo atsiust sąskaitas - faktūras. V. S. pasakė, kad ieškos sprendimo būdų. Dar nurodė, kad kartu su V. S. buvo asmuo vardu A., kuris buvo su V. S. kaip vadybininkas, naudojasi tel. Nr (duomenys neskelbtini), jis automobilio nevairavo. Jis panašus į (duomenys neskelbtini) L. K. Su juo bendravo telefonu grūdų pardavimo dienomis, pastarasis tikrino ar grūdai geri, tačiau dokumentuose jis niekur nesirašė. Gūdai buvo sveriami pas ūkininką B. Antrą kartą 2014-08-16 parduodant grūdus ir nuvykus sverti pas B. matė stovintį vyšninės spalvos automobilį, galimai VW Saran, iš kurio išlipo vyras su moterimi, kurie priėjo prie svarstyklių. Moteris kaip suprato buvo vardu I. Dar vadybininkas A. pasakė, kad šitie žmonės yra ar tai jų porininkai, ar naudoja tas pačias transporto priemones grūdams vežti, kažkas panašaus. (2 t., b. l. 6).

Po parodymų garsinimo dar parodė, kag gavo pranešimus, buhalterė išrašė sąskaitą ir išsiuntė el. paštu įmonei „B.“ 2014 m. spalio 15 d., bet jokio atsakymo negavo. Pateikė prijungimui prie bylos teismui sąskaitos išsiuntimo elektroniniu paštu duomenis. Iš įmonės “B.” gavo du pranešimus, kad negali laiku atsiskaityti, vienas 2014-09-03 dienos, o antras 2014-10-01, juos pasirašė V. S. Iš jo buvo pakrauta miežių 30 t , kurių vertė 3793, 80 eurai, o avižų 49 t, kurių vertė 4163,4 eurai. Jam sakė, kad grūdus veš į Latviją, į (duomenys neskelbtini) uostą. Sutartį su V. S. jis pasirašė autobusiuke, o su A. D. bendravo apie grūdus. Paaiškino, kad vardas A. jam žinomas, nes buvo dar trečias asmuo be vairuotojo. Yra išsaugojęs telefone pranešimą, kuriame nurodoma, kad ryt atvyksta su A. su pinigeliais, siųsta buvo iš telefono (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugpjūčio 25 d. 1,10 val. nakties. Policijoje jam buvo pateiktos nuotraukos atpažinimui. Jis paaiškino, kad atpažinimo pagal nuotrauką metu ( 2 t. 18-21 b.l.) suklydo, tai buvo tas trečias žmogus. Buvo trys žmonės, su kuriais daug bendravo. A. D. atpažino, o kaip jis prisistatinėjo nežino, buvo trys žmonės – A., D. ir vairuotojas. Pagarsinus asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą (t. 2., b. l. 18-21) nukentėjusysis J. V. atsakydamas į klausimus nurodė, kad vienas asmuo buvo panašus į L. K., bet perkant grūdus buvo trys asmenys ir vairuotojas ketvirtas. Protokole sumaišė arba vardą arba suklydo dėl jaudulio. Pagarsinus asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą (t. 2., b. l. 16-17) nukentėjusysis J. V. atsakydamas į klausimus nurodė, kad A. tai yra A. L. ir jis jam buvo panašus į L. K. Prašė tikėti jo teisme dabar duotais parodymais. Jam susimaišė vardai A. ir A. Neturi atsakymo, kodėl keičiasi jo parodymai. A. D. buvo, su juo kalbėjo apie grūdus. Kitos aplinkybės tiek parodymuose, tiek atpažinimuose nurodytos teisingai.

2014 m. rugsėjo 22 d. J. V. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2014-08-16 jis UAB „B.“ pardavė 30 tonų miežių bendros 13 500 Lt vertės bei 49 tonų avižų bendros 14 700 Lt vertės, tačiau iki šios dienos UAB „B.“ už grūdus neatsiskaito ir atsiskaityti vengia. Dėl šio įvykio padaryta 28 200 Lt turtinė žala. (2 t., b. l. 1)

Iš pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad 2014-08-14 grūdų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ją 2014-08-18 pasirašė UAB „B.“ direktorius V. S. ir J. V. Šioje sutartyje nurodyta, kad iš J. V. laikotarpiu nuo 2014-08-14 iki 2014-08-16 nupirkta I klasės miežių 30,140 tonos (2 t.,b. l. 3-5).

Iš 2014 m. rugsėjo 23 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. V. pateikė 2014-09-03 pranešimą (kopiją), adresuotą J. V., pasirašytą UAB „B.“ direktoriaus V. S., kuriame teigiama, jog į Latvijos uostą laiku neatvyksta laivai, todėl pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negali atsiskaityti su J. V., kadangi negali su bendrove atsiskaityti Latvijos grūdinių kultūrų supirkėjas. (2 t., b. l. 8-9).

Iš 2014 m. lapkričio 25 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. V. pateikė 2014-10-01 pranešimą (kopiją), adresuotą J. V., pasirašytą UAB „B.“ direktoriaus V. S., kuriame teigiama, kad J. V. nėra pateikęs UAB „B.” pagal sutartį dokumentų, todėl negali su juo atsiskaityti( 2 t., b. l. 11); elektroninio susirašinėjimo duoemnis - 2014-10-15 J. V. parašytas el. laišką siūstą į (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta J. V. banko sąskaita ir neapmokėtos sumos už nupirktus grūdus 15 600 Lt už avižas ir 13 563 Lt už miežius. (2 t., b. l. 10-12).

2014 m. rugsėjo 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad J. V. atpažino V. S., esantį nuotraukoje Nr. 3, kaip asmenį, su kuriuo 2014-08-14 - 2014-08-16 sudarė grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Jį pažįsta, kaip UAB „B.“ direktorių. (2 t., b. l. 14-15).

2014 m. rugsėjo 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad J. V. atpažino A. L., esantį nuotraukoje Nr. 3, kaip asmenį, kuris J. V. antrą kartą parduodant grūdus buvo pas B. prie svarstyklių su moterimi vardu I. ir pagal vadybininko A. pareiškimą jie yra UAB „B.“ porininkai (2 t., b. l. 16-17).

2015 m. sausio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad J. V. atpažino A. D., esantį nuotraukoje Nr. 5, kaip asmenį, kuris 2014 m. rugpjūčio mėn. nupirko iš jo grūdus ir kuris buvo atvykęs su V. S. Grūdų pirkimo-pardavimo metu jis prisistatė vardu A., dokumentų nepildė, dalyvavo grūdų svėrime. Jis žadėjo, kad kai tik Latvijoje parduos grūdus, atsiųs apmokėti dalį grynais, o dalį pavedimu.Atpažįsta pagal veido bruožus, jau anksčiau sake, kad A. jam labai panašus į (duomenys neskelbtini) L. K. (2 t.,b. l. 18-21).

Nukentėjusysis L. S. parodė, kad atvažiavo V. S. ir A. D., kurie sakė, kad grūdus perka. Kalbėjo su abiem ir sutarė dėl miežių pirkimo-pardavimo, sutarė, kad parduos 20 tonų, kurių kaina 2529,20 eurai. Pakrovė su trakroriumi, jis pats skirtė grūdus. Grūdai buvo sandėlyje, (duomenys neskelbtini) r., iš ten grūdai buvo pakrauti ir paimti, pakraunant dalyvavo V. S. ir A. D. Jis, L. S., skirstė grūdus. Kalbėjo, kad veš lygtai į Rygą, tiksliai nepamena. Baigiant krauti labai stipriai lijo ir sutarė, kad kitą dieną jie atvažiuos ir atveš dokumentus. Jie nepasirašė jokios sutarties. Susisiekti nebuvo įmanoma ir kai neatsiskaitė, kreipėsi į policiją. Ar pasirašė kokius nors dokumentus nepamena, jie buvo atvyką kitą ar dar kitą dieną. Reiškia civilinį ieškinį, kurį palaiko, turtinė žala - 2529,20 ir neturtinė – 2000 eurų. Pergyveno dėl įvykusio, tuo metu 3 vaikai buvo nepilnamečiai, juos reikėjo išlaikyti. Į gydytojus nesikreipė dėl pergyvenimų.

2014 m. rugsėjo 24 d. L. S.protokole-pareiškime nurodė, kad 2014-08-16 UAB „B.“ pardavė 20 tonų miežių bendros 9 000 Lt vertės, tačiau iki šios dienos UAB „B.“ už grūdus neatsiskaito ir atsiskaityti vengia. Dėl šio įvykio padaryta 9 000 Lt turtinė žala. (2 t., b. l. 24)

2014 m. rugsėjo 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad L. S. atpažino V. S., easntį nuotraukoje Nr. 4, kaip asmenį, kuris prisistatė UAB „B.“ direktoriumi V. S. Su juo sudarė žodinę grūdų pirkimo-pardavimo sutartį, jam pardavė 20 tonų miežių, pastarasis pažadėjo atvykti kitą dieną ir surašyti grūdų pirkimo-pardavimo rašytinę sutartį (2 t., b. l. 29-30).

2015 m. sausio 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad L. S. atpažino A. D., esantį nuotraukoje Nr. 1, kaip asmenį, kuris 2014 m. rugpjūčio mėn. kartu su V. S. iš jo ir dar kelių (duomenys neskelbtini) r. ūkininkų supirko grūdus. (2 t., b. l. 31-34).

Nukentėjusysis G. J. teisme parodė, kad iš vakaro pirko grūdus pas kaimynus – J. V. ir R. U., ir jie pasakė, kad reikia avižų, o jis avižų turėjo. Atvažiavo abu kaltinamieji su mašina, sutarė dėl kainos, pardavė ir pakrovė dvi mašinas avižų. Sutartį turėjo atvežę atspausdinę, tik reikėjo vietoje užpildyti ranka. Kuris pildė sutartį nebepamena. Vakare pakrovė ir žadėjo per keletą dienų atsiskaityti. Praėjo savaitė ar daugiau, vis žadėjo atsiskaityti, bet neatsiskaitė, tada kreipėsi į policiją. Jis pardavė avižų už 12 ar 13 tūkstančių litų. Gali būti, kad 36 tonas už 3058,56 eurus, buvo dvi mašinos. Jos abi buvo pakarautos vieną dieną, sandėlyje, kaime, sandėlis jo paties. Pakrovime dalyvavo abu kaltinamieji. Bendravo su abiem, S. buvo tylesnis, o D. aktyvesnis. Kažkuris iš kaltinamųjų sakė, kad grūdus išveš į Latviją, o ar vežti į (duomenys neskelbtini), nežino. Dėl nesumokėtų pinigų skambino A. D., kaimynai buvo davę jo telefono numerį, sakė, kad su jais neatsiskaitė, todėl ir jie negali atsiskaityti. Tyrėjams pateikė sutartį. Parodžius nukentėjusiajam G. J. voką ir pranešimą (t. 2, , b. l. 64 ir 65), paaiškino, kad buvo tokie dokumentai. Dabar jau nepamena. Galimai ir skambino juos gavęs. Pirkimo pardavimo sutartyje sąskaita nebuvo nurodyta, nes buvo žadėję atvežti grynais pinigus. Kuris žadėjo – nebepamena. Po to laiško lygtai siuntė sąskaitos numerį, nepamena tiksliai, galimai laišku siuntė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti G. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l.57-58), kuriuos nukentėjusysis patvirtino, prašė jais vadovautis. Patikslino, kad sutartis rašė V. S. Bendravo kai pardavinėjo grūdus ir su V. S., ir su A. D.. A. D. irgi žadėjo atsiskaityti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. rugsėjo 24 d. G. J. parodė, kad J. V. pasiūlius, 2014-08-18 pats UAB „B." pardavė grūdus - 36 tonas avižų bendros 10 800 litų vertės. UAB „B." V. S. direktorius sudarė su pačiu grūdų pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau vienu egzemplioriumi ir sutarties originalas liko direktoriui, o pats teturi pirmo lapo kopiją. Direktorius - V. S. pažadėjo tos pačios dienos vakare atvežti pilnai užpildytą sutartį ir per 3-5 dienas atsiskaityti už grūdus, tačiau praėjus sutartam laikui atsiskaityta už grūdus nebuvo. Po to ne kartą telefonu skambinosi V. S., jo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau dar kažkurį laiką jis atsilepdavo, aiškindavo, kad turi problemų su jam neatsiskaitančia įmone, todėl jis negali atsiskaityti su jais. Grūdus UAB „B." pardavė ir ūkininkai R. U., J. V., L. S. Nei UAB „B." nei pas V. S. paties banko sąskaitos pateikti neprašė, todėl pats ir nepateikė, jokių dokumentų V. S. pateikti papildomai neprašė. Sutartyje nurodytų 1.5 punkte dokumentų UAB „B.", pats nepateikė. Grūdus išvežė parduoti per du kartus. Pirmą kartą 2014-08-18 ryte (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančių sandėlių pakrovė į vieną UAB „B." krovininį automobilį 26 tonas avižų. Pas patį atvažiavęs vairuotojas buvo apie (duomenys neskelbtini) metus, neaukštas, apystambio kūno sudėjimo, kalbėjo lietuvių kalba, be akcento, tamsių plaukų. Jis jokių dokumentų nepildė. Buvo ir antras UAB „B." krovininis automobilis, jo vairuotojas buvo jaunesnis nei pirma nurodytas, gana kūdas, plaukų spalvos neatsimena. Dar buvo pats V. S., jis atvažiavo autobusiuku, kurį vairavo lieso sudėjimo vairuotojas, kuris su jais nebendravo, visą laiką buvo autobusiuke, o kartu su V. S. buvo dar vienas asmuo, kuris derėjosi dėl kainos, buvo apie 1.50 m., ūgio, šviesių plaukų, vardo neprisimena, jis jokių dokumentų nepildė, sutartis pildė V. S. Pakrovus pirmą automobilį, važiavo pasverti grūdų pas ūkininkus B., pirmą kartą sveriant ir buvo surašyta sutartis, o antrą kartą, vakare tą pačią dieną, apie 1 val., nakties pats vėl pakrovė antrą UAB „B." krovininį automobilį, pakrovė 10 tonų avižų. Antrą kartą sveriant pats jau nebedalyvavo, ten dalyvavo V. O kadangi UAB „B." už grūdus neatsiskaito, tai daryti vengia, mano yra apgautas, prašo pripažinti patį civiliniu ieškovu 10 800 litų sumai turtinei žalai atlyginti. 2014-09-05- 2014-09-07 tikslios dienos nebe pamena paštu gavo iš UAB „B." 2004-09-03 pranešimą, kuriame nurodė, kodėl jis negali sumokėti pinigų, laiške nurodyta, kad rugsėjo 10-13 su jais turi atsiskaityti, o tada bus atsiskaityta su pačiu, tačiau šiandien jau 2014-09-23 ir jokio atskaitymo negauna. Su pačiu buvo sutarta, kad jis atsiskaitys grynais pinigais, nors po to sakė, kad dalį išmokės grynais, o dalį į sąskaitą, kurią užsirašys atvežęs dalį grynųjų pinigų. Tačiau V. S. pažadai ir lieka pažadais. Prie apklausos prideda 2014-09-03 UAB „ B." pranešimo kopiją. (2 t., b . l. 57-58).

2014 m. rugsėjo 24 d. G. J. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 16 d. jis UAB „B.“ pardavė 36 tonų avižų bendros 10 800 litų vertės, tačiau iki šios dienos UAB „B.“ už grūdus neatsiskaito ir atsiskaityti vengia. Dėl šio įvykio padaryta 10 800 litų turtinė žala. (2 t., b. l. 55).

Iš 2014 m. rugsėjo 24 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. J. pateikė 2014 m. rugsėjo 3 d. pranešimą, adresuotą G. J., pasirašytą UAB „B.“ direktoriaus V. S., kuriame teigiama, kad Latvijos grūdų supirkėjai nėra atsiskaitę su UAB „B.“, todėl negali atsiskaityti su G. J. Planuojamas latvių atsiskaitymas rugsėjo 10-13 d. Jeigu su bendrove atsiskaityta bus už statybos darbus, tuomet anksčiau atsiskaitys su G. J. (2 t., b. l. 61-62).

2015 m. sausio 27 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad G. J. pateikė voką, pranešimą UAB “B.” ir jo pranešimas UAB”B.” su rekvizitais G. J. Matyti, kad vokas išsiųstas 2014 m. spalio 13 d., registruotas UAB „B.“ iš (duomenys neskelbtini) pašto ir gautas 2014 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini) pašte G. J. vardu. Pranešimas 2014 m. spalio 1 d., pasirašytas UAB „B.“ V. S. vardu, ardesuotas G. J., kuriame pranešama, kad bendrovė nėra gavusi iš G. J. dokumentų, todėl negali su juo atsiskaitytii G. J. el. laiško išsiųsto 2014-10-15 13.29 val. el. paštu (duomenys neskelbtini) nuorašas, kuriame nurodyta G. J. banko sąskaitos Nr., asmens duomenys ir kontaktai. (2 t., b. l. 63-66).

2014 m. rugsėjo 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad G. J. neatpažino nei vieno iš jam parodytų asmenų, tačiau nurodė, kad asmuo, esantis nuotraukoje Nr.2, kaip nustatyta V. S., pagal nosies formą yra panašiausias į UAB „B.“ direktorių V. S. su kuriuo sudarė pirkimo – pardavimo grūdų sutartį, tačiau sutarties jam, G. J., nepaliko. (2 t.,b. l. 67-68).

2015 m. sausio 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad G. J. atpažino A. D., esantį nuotraukoje Nr. 3, kaip asmenį, kuris 2014 m. rugpjūčio mėn. kartu su V. S. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) r. ir iš jobei kitų ūkininkų supirko grūdus. Šis vyras niekur nepasirašinėjo, prisistatė vardu A. (2 t., b. l. 73-76)

2015 m. spalio 27 d. gauta (el. p.) iš Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkodaros skyriaus „Grūdų ir rapsų supirkimo kainų Lietuvoje (iš augintojų ir kitų subjektų) 2014 m. EUR/t „ lentelė su grūdinių kultūrų kainomis laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn iki 2014 m. gruodžio mėn.(2 t.,b. l. 78-80).

Liudytojas M. F. parodė, kad V. S. pažįsta nuo penkiolikos metų. V. paprašė jį nuvežti į reikiamą vietą. Važiavo su įmonės automobiliu, kuris priklauso tėvui G. F. Paaiškino, kad V. sumokėjo už kurą ir pažadėjo kavinėje pavaišinti maistu. V. navigacijoje suvedė reikiamą adresą ir jie nuvyko į kaimą. Toje vietovėje augo grūdai. Parodė, kad jis liko sėdėti automobilyje, o V. išėjo ir po pusantros valandos grįžo su dokumentais. Po to važiavo į (duomenys neskelbtini). Kelyje pasivijo vilkiką, kuris gabeno grūdus. Netrukus juos sulaikė policija.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo M. F. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 92), kuriuos liudytojas patvirtino, nurodė, kad jie teisingi. Pažymėjo, kad pirmieji parodymai tikslesni, nes praėjo daug laiko.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. sauskio 7 d. liudytojas M. F. (M. F.) parodė, kad naudojasi savo tėvo G. F. (G. F.) priklausančiu automobiliu „VW Multivan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Su V. S. yra pažįstamas apie 10 m. V. S. žinodamas, kad jis turi keleivinį automobilį paprašė, kad nuvežtų V. S. ir dar vieną asmenį vardu A. (asmens duomenų nežino) 2014 m. rugpjūčio mėn.16-19 d.(tikslios dienos neatsimena) į (duomenys neskelbtini) r. kaimą. Tikslaus kaimo pavadinimo neatsimena. Jokios raštiškos sutarties su V. S. nesudarė. Jokie darbo santykiai juodu nesieja. Į jo automobilį nieko nekrovė. Nebuvo išlipęs iš automobilio. Jam sumokėjo V. apie 500 lt grynais už vairavimą. Apmokėjimo patvirtinančių dokumentų neturi. V. kontaktinis tel. Nr. (duomenys neskelbtini). V. S. gyvenamosios vietos nežino. V. S. jam sakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) r. darbo reikalais. Kaime, į kurį buvo nuvažiavę jo automobiliu, buvo pasirašinėjama pirkimo-pardavimo sutartis tarp V. S. ir A. ir kitų asmenų, su kuriais susitiko kaime. (2 t., b. l. 92).

Liudytojas A. L. parodė, kad nuo įvykių praėjo labai daug laiko ir jis nieko neprisimena, prašė vadovautis pirminiais jo parodymais.

BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 112-113), kuriuos liudytojas patvirtino, nurodė, kad parodymai yra teisingi.

Atsakant į klausimus liudytojas nurodė, kad asmenų atpažinimai vyko iš nuotraukų, bet jis nebeprisimena ar asmenis atpažino. Dar nurodė, kad apskaitininkė K. važiavo su juo kartu vieną dieną, o kitas dienas jis važiavo vienas. Tuo metu jo įmonė užsiėmė grūdų transportavimu. Nebeprisimena kokį kiekį grūdų įgijo, grūdų kainos, nepamena kokiu būdu buvo apmokėtas 58 000 litų avansas. Vieta, kurioje buvo kraunami grūdai buvo apie 80 km nuo jų buveinės. Dėl sąskaitų išrašymo bendravo su abiem kaltinamaisiais, prisimena, kad jie delsė ir viskas nutrūko.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. lapkričio 2 d. liudytojas A. L. parodė, kad ūkininkauja ir pagal individualią veiklą vykdo transporto paslaugas. Šiuo metu turi 6 vilkikus, kuriuos išnuomoja ūkininkams ir privatiems asmenims grūdų pervežimui. 2014 m. rugpjūčio mėn., tiksliai dienos neatsimena, telefonu buvo gavęs užsakymą, kad du vilkikai vežtų grūdus iš (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) rajoną, ta pačią dieną jis ir finansininkė I. K. nuvyko susitikti su užsakovais. Susitiko su dviem vyriškiais, kurie prisistatė UAB „B.“ vadovais, vyriškis ilgesniais plaukais buvo pristatytas, kaip direktorius. Pokalbio metu, kuris vyko jo automobilyje, jie pasiūlė pirkti didelį kiekį grūdų, žemesne nei rinkos kaina. Kalbėjo apie 800-900 tonų įvairių rūšių grūdų, kainos dabar neatsimena. Šie vyriškiai pažadėjo, kad bus UAB „B.“ vardu išrašytos sąskaitos dėl grūdų pardavimo. Pats šiems vyriškiams sumokėjo 58 000 lt, tikslios sumos neatsimena, kaip avansą, kad vilkikai nedelsiant galėtų pradėti vežti grūdus. Pats su I. K. pasiliko laukti kaime, kuriuo pavadinimo tikrai neatsimena (šiame kaime buvo svarstyklės), o abu vyriškiai su vilkikais išvyko pasikrauti grūdų. Laukė apie valandą laiko, nes jiems buvo pasakyta, kad važiuos apie 15 km iki pasikovimo vietos. Vilkikams grįžus jie buvo pasverti ir grūdai išvežti į supirkimo punktą (duomenys neskelbtini) „Ž. G.“. Kadangi nebuvo pasitikėjimo, todėl į (duomenys neskelbtini) r. dalyvauti grūdų svėrimą vyko tris dienas, per tris dienas buvo pasverti ir į supirkimo punktą išvežti 8 vilkikai su grūdais. Per visas tris dienas vyriškiai su kuriais tarėsi dėl grūdų pardavimo jiems delsė išrašyti sąskaitas, todėl jiems kilo įtarimas, jie pradėjo nebeatsakinėti į skambučius. Pasiskaičiavo, kad už sumokėtą pinigų sumą jie grūdų jau išvežė, todėl su jais nebesusisiekė grūdų vežimas buvo nutrauktas. Vėliau kelis kartus dar bandė susisiekti turimais telefonais, tačiau jie buvo išjungti. Pats jokių grūdų iš ūkininkų nesupirkinėjo. Vairuotojų kaita yra didelė, todėl pasakyti, kas tuo metu vairavo automobiliu Skania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) negali (2 t.,b. l. 112-113).

2015 m. lapkričio 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. L. atpažino V. S., esantį nuotraukoje Nr. 2, kaip asmenį, kuris prisistatinėjo UAB „B.“ direktoriumi. (2 t. b.l. 114-117)

2015 m. lapkričio 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. L. atpažino A. D. nuotraukoje Nr. 1, kaip asmenį, su kuriuo buvo tartasi dėl grūdų pardavimo (2 t., b. l. 118-121).

2015 m. spalio 27 d. VĮ „Regitra“ duomenimis, krovininis automobilis „SCANIA“, valst,. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-04-16 ir krovininis automobilis „SCANIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-08-12 nuosavybės teise priklauso A. L. (2 t., b. l. 97-102).

Iš juridinio asmens duomenų registro matyti, kad A. L. nuo 2015 m. vasario 25 d. yra UAB “L.” vadovas ( 2 t., b. l. 104-105), o Sodros duomenimis ( 2 t., b. l. 103) registruotas nuo 2013 m. kovo 16 d/ kaip asmuo vykdantis individualią žemės ūkio veiklą.

Liudytoja I. K. teisme parodė, kad nepamena aplinkybių. Teisme vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji paaiškino, kad dirba A. L. ūkyje apskaitininke - administratore. 2014 metų rugpjūčio mėnesį telefonu A. gavo užsakymą, kad jo ūkio vilkikai pervežtų grūdus (duomenys neskelbtini) rajone. Tiksliai dienos neatsimena, ji kartu su A. nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajoną, kur susitiko su dviem vyriškiais, kurie prisistatė UAB „B.“ vadovais ir pradėjo tartis dėl grūdų pervežimo paslaugos. Jie pasiūlė pirkti didelį kiekį grūdų, mažesne nei rinkos kaina. Kalba ėjo apie 800 tonų grūdų. A. šiems vyriškiams sumokėjo avansą, apie 58 000 litų, tačiau ar ši suma buvo sumokėta iš karto ar per kelis kartu, neatsimena. Šie vyriškiai pažadėjo išrašyti sąskaitą faktūrą, tačiau tą dieną neišrašė. Minėti vyriškiai kartu su dviem vilkikų vairuotojais išvyko pasikrauti grūdų, o jiedu liko laukti kažkokiame kaime prie svarstyklių. Vilkikai grįžo pakrauti grūdais, juos pasvėrėme ir grudai buvo išvežti į priėmimo punktą. Kitą dieną ir trečią dieną vėl vyko dalyvauti grūdų svėrime. Per tris dienas minėti vyriškiai sąskaitų, dėl grūdų pardavimo nepateikė, vėliau nebeatsakinėjo telefonu, todėl susitarimas nutrūko. A. L. skaičiavimais, jie gavo grūdų maždaug už tokią sumą, kuri buvo sumokėta kaip avansas (2 t., b. l. 127-128). Liudytoja šiuos parodymus patvirtino kaip teisingus.

Iš 2015 m. lapkričio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad I. K. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino V. S., kaip asmenį, kuris tariantis dėl grūdų pardavimo buvo prisistatęs UAB „B.“ vadovu (2 t., b. l. 129-132)

Iš 2015 m. lapkričio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad I. K. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino A. D., kaip asmenį, su kuriuo buvo tartasi dėl grūdų pardavimo (2t., b. l. 133-136).

2015 m. lapkričio 5 d daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad I. K. pateikė:

2014-08-18 UAB „A.“ PVM sąskaitos faktūros, serija AJ Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje nurodyta, kad už 29,900 t. miežių (1 t 430 lt) įskaitomą svorį sumokėtina 15556,97 Lt su PVM, 1 t kaina atlikus nuoskaitas 520,30 lt su PVM;

2014-08-18 UAB „A.“ PVM sąskaitos faktūros serija AJ Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje nurodyta, kad už 29,680 t. miežių (1 t 430 lt) įskaitomą svorį sumokėtina 15083,13 Lt su PVM, 1 t kaina atlikus nuoskaitas 508,19 lt su PVM ;

2014-08-19 UAB „A.“ PVM sąskaitos faktūros serija Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje nurodyta, kad už 25,4540 t avižų (1 t 320 lt) įskaitomą svorį sumokėtina 8 615,64 lt su PVM, 1 t kaina atlikus nuoskaitas 338,48 lt su PVM;

2014-08-19 UAB „A.“ PVM sąskaitos faktūros serija Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje nurodyta, kad už 25,6880 t avižų (1 t 320 lt) įskaitomą svorį sumokėtina 9 307,33 lt su PVM, 1 t kaina atlikus nuoskaitas 362,32 lt su PVM;

2014-08-19 UAB „A.“ PVM sąskaitos faktūros serija Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje nurodyta, kad už 53,0470 t avižų (1 t 320 lt) įskaitomą svorį sumokėtina 19988,26 lt su PVM, 1 t kaina atlikus nuoskaitas 376,80 lt su PVM (2 t.,b. l. 141-149).

Iš UAB “B.” juridinio asmens duomenų matyti, kad nuo 2014-04-09 direktorė buvo G. U. ( 2 t., b. l. 156-158).

Byloje yra pateikta UAB “B.”, G. U. ir V. S. naudojamų banko sąskaitų duomenys (2 t., b.l. 159-161).

Iš 2014-12-18 tarnybinio pranešimo ( 2 t., b. l. 190-191) matyti, kad atlikta gautų telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi grūdų supirkėjai) išklotinės analizė.

2015-12-07 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad atlikus abonentų Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) išklotinių bei surinktų dokumentų ikiteisminio tyrimo metu analizę, nustatyta, kad A. D. ir V. S. 2014-08-16, (duomenys neskelbtini) r., sudarydami UAB „B.“ vardu sutartis, dėl miežių pirkimo užvaldė R. U., L. S. ir J. V. priklausančius miežius, kuriuos pardavę A. L., su miežių savininkais neatsiskaitė. Nustatyta, kad su ūkininkais telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo A. D., taip pat jis kitu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) bendravo su A. L. 2014-08-19, (duomenys neskelbtini) r., sudarydami UAB „B.“ vardu sutartis, dėl avižų pirkimo užvaldė R. U., G. J. ir J. V. priklausančius avižas, kurias pardavę A. L., su avižų savininkais neatsiskaitė. Nustatyta, kad su ūkininkais telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo A. D. taip pat jis kitu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) bendravo su A. L. A. D. naudotų telefono numerių: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) analizė byloja, kad abiem atvejais, t.y. 2014-08-16 vakare bei 2014-08-19 dieną jis telefoninio susižinojimo metu, prisijungdamas prie įvairių (duomenys neskelbtini) r. celių buvo minėtų grūdinių kultūrų pakrovimo vietoje ir bendravo su minėtais ūkininkais. V. S., tuo metu naudotu savo telefono numeriu (duomenys neskelbtini), nei 2014-08-16 vakare nei 2014-08-19 dieną nesinaudojo (8 t., b. l. 113-115, 116-130)

Nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji K. N.)

Kaltinamasis A. D. dėl veikos, įvykdytos (duomenys neskelbtini) rajone (nukentėjusioji K. N.) kaltę pripažino. Nurodė, kad nepamena, kas surado ūkininką, tačiau važiavo abu su V. S. į (duomenys neskelbtini) rajoną. Formino dokumentus, pirko kviečius, sumokėjo avansą. Neatsiminė už kokią kainą buvo perkami ir parduodami grūdai, tačiau patyrė nuostolius. Grūdus vežė į Latviją, įmonę surado pats per tarpininką vardu A. Latvijoje paaiškėjo, kad grūdai drėgni, šiukšlingi, buvo išduotas tai patvirtinantis dokumentas. Kitą dieną susitiko su ūkininku, V. S. kalbėjo su juo, parodė dokumentą. Tiek jam, tiek vairuotojui sumokėjo V. S.

Apklaustas 2015 m. sausio 30 d. A. D. parodė, kad apgaudamas kartu su V. S. ūkininkus nupirko iš jų grūdus. 2014 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje rugsėjo mėn. pradžioje jis, A. D., susirado ūkininką M. M., sutarė, kad nupirks iš jo apie 25 t grūdų, kokių tiksliai neatsimena. Tada išnuomavo sunkvežimį ir kartu su V. S. nuvažiavo pas M. M. į (duomenys neskelbtini), kur pakrovė sunkvežimį ir V. S. pasirašė su ūkininku grūdų pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje buvo įrašyta ir realiai sumokėtas 5 000 Lt avansas, dar liko pagal sutartį sumokėti apie 5 000 Lt ūkininkui pardavus grūdus. Sunkvežimį išsinuomavo pagal skelbimą internete, vairuotojo vardas B. Tada ieškojo su V. S., kas galėtų perparduoti grūdus Latvijoje. Surado pagal skelbimus R. Š., kuris užsiiminėjo grūdu pirkimu ir pardavimu, pastarasis davė kontaktą savo vadybininko vardu A., kuris tarpininkaudamas ras klientą Latvijoje. Susitiko su A. (duomenys neskelbtini) ir A. su V. S. nuvažiavo lydėti sunkvežimio į Latviją, pats liko jų laukti Lietuvoje. Po to kai Latvijos elevatoriuje buvo parduoti grūdai, V. S. grįžo su pinigais, kurie jam buvo išmokėti Latvijoje grynais – apie 8-9 000 Lt, t. y. dėl prastos grūdų kokybės jiems mažiau sumokėjo latviai, patyrė nuostolį. V. S. atvežė iš elevatoriaus grūdų kiekio ir drėgnumo pažymą, kurioje buvo nurodyta, kad drėgnumas aukštesnis negu pasirašytoje su ūkininku sutartyje, dėl to grūdų pirkimo kaina buvo žymiai mažesnė. Iš tos sumos sumokėjo vairuotojui ir likusią sumą apie 2 000 lt. pasidalino su V. S. per pusę ir išleido asmeninėms reikmėms. Buvo nuvykę pas M. ir paaiškino, kad likutinės dalies nemokės, kadangi jis juos apgavo, prastos kokybės grūdus pardavė, bet jis nurodė, kad turi sumokėti likutinę sumą. Įvyko žodinis ginčas ir daugiau jokių ryšių su M. nepalaikė, jam nesumokėjo. Kiek žino dar V. S. susirašinėjo paštu su M. (14 t. b.l. 43-44).

Kaltinamasis V. S. duodamas parodymus teisme paaiškino, kad ne viską pamena. Teigė, kad buvo sudaromos sutartys su nukentėjusiasiais, jas jis pasirašė UAB „B.‘ vardu. Sutartyse buvo nurodomas laikotarpis per kurį turėjo atsiskaityti su nukentėjusiasiais. Pripažino, kad laiškus nukentėjusiesiems dėl papildomų dokumentų pateikimo, siuntė jis. Teigė, kad išankstinio ketinimo neatsisakityti nebuvo, galvojo, kad dalis pinigų nukentėjusiesiems sumokėta. Pripažino, kad neatsiskaitė su žmonėm, nors tokią pareigą turėjo. Detalesnių paaiškinimų nedavė.

V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. D. 2014 m. rugsėjį surado ūkį (duomenys neskelbtini) r., kur atvykę abudu berods su A. D. išnuomotų transportu nusipirko grūdus, kuriuos pardavė Latvijoje per A. D. pažįstamą vadybininką iš (duomenys neskelbtini) m., t.y. pats vietoje ūkininkui sumokėjo avansą, o pardavęs grūdus Latvijoje, pats likusią dalį pinigų pats nuvežė ir sumokėjo tam ūkininkui kitą dieną į vakarą, bet mažiau negu pagal sutartį buvo sutartą, nes prasti buvo grūdai. Pats ir laišką rašė dėl to ūkininkei, kad jos grūdai prastos kokybės. (4 t., b. l. 13-15).

2017 m. spalio 23 d. papildomai apklaustas V. S. parodė, kad pagal sutartį buvo susitarta dėl 24,25 t miežių pirkimo viena suma, tačiau jis išvežė grūdus parduoti į Latvijos Respubliką, drėgnumo matuokliu pamatavus miežiusbuvo nustyatyta, kad jų kokybė prasta, todėl latviai daug pigiau nupirko miežius. Apie tai jis informavo M. ir tuomet susitarė, kad sumažins kainą, lyginant su nurodyta sutartyje.teigė, kad kai latviai atsiskaitė, atvežė pinigus ir sumokėjo M. ar padarė pavedimą. Patys liko minuse, pinigų užteko atsiskaityti su M. ir už transport išlaidas (13 t., b. l. 21-22).

Nukentįjusioji K. N. teisme parodė, kad paskambino jos broliui M. M. dėl grūdų. Jis su jais daugiau bendravo. Ji tik žino, kad buvo pasirašyta sutartis, kad pasiūlė gerą kainą už grūdus. Nepamena tiksliai ar brolis jos vardu pasirašė sutartį, ar jai pačiai padavė pasirašyti. Pirkimo – pardavimo sutartis buvo pasirašyta, galimai buvo parduoti miežiai, kurių kaina apie 9 tūkstančiai litų. Jai pačiai neteko bendrauti su kaltinamaisiais. Iš brolio žodžių žino, kad paskambino ir prisistatė iš „B.“, pasiūlė gerą kainą tuo metu. Atvažiavo jie su mašina, pasikrovė grūdus ir išvažiavo, o kaip dėl atsiskaitymo – neprisimena kaip sutarė, lygtai jie sumokėjo avansą. Ar tas avansas, kuris buvo sumokėtas, yra atimtas reiškiant civilinį ieškinį – nepamena. ( t. 3, b. l. 48-49) yra civilinis ieškinys, kurio suma 1571,91 euras. Reiškia už pusę grūdų buvo sumokėta, o ieškinyje nurodyta likusi suma. 6 procentų ir bylinėjimosi išlaidų, žyminio mokesčio, techninės pagalbos išlaidos. Ji prašo, kad teismas spręstų tik dėl turtinės žalos, o kitų reikalavimų, nurodytų civiliniame ieškinyje, ji atsisako, prašo priteisti tik turtinę žalą, t.y. 1571,91 euras. Ji gavo pinigų iš brolio. Brolis grūdus pardavė su jos žinia. Ji pardavė grųdus kaip fizinis asmuo, tai jos ūkis. Tyrimui buvo pateikta sutartis, dėl kvitų nepamena. Dėl laiškų gautų iš tos įmonės irgi nepasakys, ar gavo.

Parodžius ( t. 3, b. l. 42-47) nukentėjusiajai K. N. apžiūrai dokumentus- pinigų priėmimo kvitą, sutartį, pranešimą, aktą, nukentėjusioji nurodė, kad dokumentuose yra jos parašai. Aktas dėl tarpusavio atsiskaitymo ( t. 3, b. l. 47) buvo derinamas. Tas aktas jau buvo surašytas vėliau, kai jie jau neatsiskaitinėjo.Ant kvito jos parašas.

2015 m. vasariuo 18 d. K. N. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2014 m. rugsėjo 5 d., iš anksto žinodami, kad neatsiskaitys už miežius, UAB „B.“ vadybininkas suradęs jos ūkį ir susitaręs dėl miežių pirkimo bei 2014 m. rugsėjo 5 d. apie 08.00 val. (duomenys neskelbtini) UAB „B.“ direktorius V. S. pasirašė miežių (grūdų pirkimo-pardavimo sutartį) ir nupirkęs 24,25 t po 440 lt (127.43 eurų) už 1 t., bendrai 10 670 (3 090,25 eurų) vertės miežių, sumokėjo avansą 5 000 lt (1 448,10 eurų), o likusios dalies nesumokėjo. 2014 m. rugsėjo 30 d. sumažinus parduotų miežių kainą 1t už 430 (124,536 eurų), bendrai 5 427,50 lt (1 571,91 eurų), nesumokėjo likusios dalies, kurios nuo pat pradžių neketino mokėti. Apgaulės būdu savo naudai iš jos buvo pasisavintas jai priklausantis turtas, kurio vertė 5 427,50 (1 571,91 eurų). Padaryta 5 427,50 (1 571,91 eurų) turtinė žala. (3 t.,b. l. 34).

Iš 2015 m. vasario 18 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. N. pateikė: 1) 2014 m. rugpjūčio mėn. grūdų pirkimo-pardavimo sutartį (be numerio, data – 2014 m. rugpjūtis, diena nenurodoma), kurioje užfiksuota, kad pardavėjas K. N. parduoda miežius, 1 klasės, kurių vienos tonos kaina 410 litų, bendras kiekis nenurodytas, sutartis sudaryta tarp K. N. ir UAB „B.“ direktoriaus V. S., sutartis pasirašyta K. N. vardu;UAB „B.“ direktoriaus V. S.; 2) 2014 m. rugsėjo 5 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta UAB „B.“ 5000 lt sumai pasirašyta mokėtojo V. S. ir pinigų gavėjo K. N. vardu;3) 2014 m. rugsėjo 19 d. UAB „B.“ pranešimas, kuriame nurodoma, kad pirktos grūdinės kultūros LST 1797:2003 drėgmė viršija leistiną, todėl bus atliktas išskaičiavimas vadovaujantis grūdų pirkimo –pardavimo sutarties 1.5., 5.1., 3.2. punktais, o likutis bus artimiausiu metu pervestas į jos sąskaitą banke;4) 2014 m. rugsėjo 30 d. K. N. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame nurodyta K. N. banko sąskaita bei sumažinta pirkimo kaina, nurodant, kad UAB „B.“ skolinga ūkininkei K. N.– 5 427,5 Lt. (3 t. b.l. 41; 42-47).

Liudytojas M. M. parodė, kad neatsimena, kas jį susirado iš UAB „B.“, bet jis yra savo ir savo sesers ūkio valdytojas. Buvo sutarta, kad jie pirks miežius. Tada paskambinęs savo sesei paklausė, ar ji sutinka, nes buvo didesnė kaina, negu rinkoje. Jie atvažiavo paimti miežių, o prieš tai buvo sutarta, kad jie sumokės pusę visų pinigų, kurie priklausytų už tuos miežius, t. y. avansą. Neprisimena, ar tas pokalbis buvo telefonu, ar buvo susitikę. Asmenys atvažiavo į fermą, grūdų buvo apie 300 tonų. Tada buvo sutarta, kad kai atsiskaitys už vieną mašiną, galės pasiimti kitus grūdus. Tada jis, M. M., pareikalavo avanso. Sutartą datą atvažiavo V. S., kartu buvo vadybininkas, kurio vardo ir pavardės neprisimena, buvo mašina. Pakrovus miežius, buvo gautas avansas, pusė sutartos sumos, asmenys pasakė, kad kai priduos grūdus lygtai į (duomenys neskelbtini) uostą, tada sumokės likusią dalį. Praėjus laikui, skambino ir prašė apmokėti likusią sumą, asmenys žadėjo atsiskaityti, bet nesumokėjo. Antrą kartą atvažiavo iki sandėlio, ir prašė parduoti daugiau grūdų, jis nesutiko, nes nebuvo pilnai atsiskaityta už pirmąją mašiną. V. S. bandė atsiskaityti vietoje, bandė prisijungti prie kompiuterio, bet sake, kad nepavyksta. Tuo viskas pasibaigė. Po to skambindavo tai vienam, tai kitam, tai pakeldavo ragelį, tai nepakeldavo ir tada su seserimi nutarė paduoti juos į teismą, bet ieškinys buvo atmestas.

Dar paaiškino, kad asmenys tikslių duomenų dėl paimto grūdų kiekio nepateikė, bet nurodė 24 tonas, o mašinoje tiek ir telpa. Sumokėtos avanso pinigų sumos nepamena. Paaiškino, kad nuvežus miežius asmenys priekaištavo, kad jie drėgni, bazinis drėgnumas yra 14 procentų, o jiems buvo pakrauti drėgnesni, buvo sutarta, kad tuos nuostolius jie nurašys, t. y. minusuos, neprisimena ar sutarė telefonu, ar vietoje, jis buvo perspėjęs, kad grūdai yra iš kombaino, ne iš elevatoriaus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ( 3 t., b.l . 53-55), po pagarsinimo liudytojas nurodė, kad yra teisingi ir juos patvirtino. Atsakant į klausimus nurodė, kad V. S. su vadybininku buvo atvažiavę dėl grūdų drėgmės parodyti dokumentus, atsimena, kad dar buvo atvažiavę su savo drėgmės matuokliu ir žiūrėjo grūdus, kurie dar buvo sandėlyje, bet ne tuos, kuriuos išvežė. Dokumento, kuriame būtų nurodytas grūdų kiekis, sausumo drėgnumo lygis negavo. Jokių dokumentų iš S. negavo, neprisimena, kad su kaltinamaisiais buvo susitikęs (duomenys neskelbtini) degalinėje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015m. vasario 1 d. liudytojas M. M. parodė, kad kartu su seserimi K. N. ir tėvu yra ūkininkai, augina ir parduoda grūdines kultūras. Pats ekologinį ūkį turi, o sesuo ir tėvas turi po chemizuotą ūkį (duomenys neskelbtini). Jo ūkis yra įtrauktas į ūkininkų registrą, kuriuo duomenys yra viešai skelbiami. 2014 m. liepos mėn. jam paskambino nepažįstamas vyras, jo kontaktų nėra išsaugojęs, kuris prisistatė UAB „B.“ vadybininku. Pastarasis domėjosi, ar turi kokiu nors grūdų parduoti, jam reikėjo 200 t. Pasakė, kad tokio kiekio jokių grūdu neturi. Tada 2014 m. rugsėjį paskambino minėtas vadybininkas ir paklausė, ar turi grūdų parduoti, jam reikėjo kuo daugiau, tuo geriau. Pasakė, kad turi jo sesuo šiuo metu miežius. Jis sutiko pirkti miežius, norėjo keleto sunkvežimių miežių paimti, bet jam pasakė, kad parduos pradžiai vieną sunkvežimį, kai sumokės avansą, o po to likusią sumą, tada tarsis dėl kito sunkvežimio miežių pirkimo. Susitarė dėl kainos, kad už 1 t. miežių mokės 440 Lt (127,43 eurų). 2014-09-05 su savo sunkvežimiu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo du vyrai lengvuoju automobiliu. Vienas jų prisistatė UAB „B.“ vadybininkų, jį pažino iš balso, tai vyras su kuriuo kalbėjo telefonu, kitas vyras prisistatė UAB „B.“ direktoriumi V. S. Su V. S. 2014-09-05 pasirašė savo sesers K. N. vardu grūdų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta klaidinga data 2014 m. rugpjūtis, kadangi jos tuo metu nebuvo, o jie sutaria ir leidžia vienas kitas žodiniu susitarimu pardavinėti vienas kito produkciją ir pasirašinėti vienas kito vardu. Sutartyje pasirašė ir padėjo UAB „B.“ antspaudą V. S. Šių vyrų asmens dokumentų netikrino, tik V. S. parodė UAB „B.“ įsteigimo dokumentus. Pats pardavė 24,25 t miežių už 10 670 Lt (3 090,25 eurų). V. S. sumokėjo grynais jam 5000 lt (1 448,10 eurų) avansą pasirašęs 2014-09-05 pinigų priėmimo kvitą Nr. 202, likusią sumą turėjo atvežti vėliau, kai realizuos šios miežius ir atvyks kitų miežių pirkti. Jie pakrovė sunkvežimį ir išvažiavo, minėjo, kad miežius parduoti veža į Latviją į Liepoją. V. S. sakė, kad sumokės jam per 5 darbo dienas likusią sumą ir paliko savo kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau per minėtą laikotarpį negavo jokių pinigų, todėl norėjo paklausti dėl ko neatsiskaito už miežius. 2014-09-19 gavo į savo el. paštą pranešimą iš UAB „B.“, kad ne visus dokumentus pateikė. Pradėjo skambinti vadybininkui, kuris nukreipė skambinti V. S. dėl atsiskaitymų, V. S. paaiškino, kad pačių miežiai buvo nekokybiški, jie negavo tiek pinigų kiek tikėjosi. Todėl tarpusavyje susitarė, kad kainą sumažins po 10 lt nuo tonos, t.y. už 24,25 t. 10 427,5 lt (3 020,01 eurų), kadangi avansas buvo sumokėtas 5000 lt (1 448,10 eurų), jiems liko sumokėti 5427,5 litų (1 571,91 eurų). Jis sutiko, paprašė, kad išsiųstų jam tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kurį pasirašė jo sesuo ir 2014-09-30 išsiuntė į UAB „B.“. Susiskambinus vėliau V. S. patvirtino, kad laišką gavo, tačiau jis pastoviai paaiškindavo, kad yra išvykęs į užsienį, tai po to sakė 4 kartus, kad pervedė banko pavedimu pinigus į jo sesers banko sąskaitą, nurodyta sutartyje, o po to visai dingo ir į skambučius nereagavo ir iki šiol su seserimi neatsiskaityta (3 t. b.l. 53-55).

2015 m. vasario 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad M. M. atpažino V. S., esantį nuotraukoje Nr. 4, kaip asmenį, kuris prisistatė UAB „B.“ direktoriumi V. S., su kuriuo pasirašė sesers vardu miežių pirkimo-pardavimo sutartį.(3 t., b.l. 56-59).

2015 m. vasario 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad M. M. atpažino A. D., esantį nuotraukoje Nr. 3, kaip asmenį, kuris prisistatė UAB „B.“ vadybininku, kuris sutarė su juo dėl miežių pardavimo, atvyko kartu su V. S. pirkti miežių. (3 t. b.l. 60-63).

Liudytojas A. K. parodė, kad 2014 m. įvykių neprisimena.

BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu( 3 t., b. l. 65-67), kuriuos jis patvirtino, nurodė, jog jie yra teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. vasario 3 d. liudytojas A. K. parodė, kad dirba pažymoje nurodytoje darbovietėje vadybininku. Bendrovė UAB „J.“ užsiima grūdinių kultūrų pirkimu-pardavimu, teikia elevatoriaus paslaugas. 2014 m. tikslios datos neatsimena, vasaros pabaigoje, rudens pradžioje į jo tel. (duomenys neskelbtini) paskambino nepažįstamas vyras, jo telefono nėra išsaugojęs. Minėtas vyras gal ir prisistatė, tačiau jo vardo neįsidėmėjo. Su juo susitarė, kad tarpininkaudamas, kadangi turėjo pažįstamų supirkėjų Latvijoje, palydės jį iki Latvijos supirkėjo, kadangi latviams, brangiau norėjo parduoti savo turimas, berods apie 25 t miežių, minėtas vyras. Iš kur jis gavo jo kontaktus, nežino. Tada atvažiavo į (duomenys neskelbtini) lengvasis automobilis, kuriame buvo trys vyrai, vienas iš jų atrodė kaip ūkininkas, jo nelabai bruožus įsidėmėjo, kadangi nebendravo, o vienas buvo jaunas, o kitas vyresnis. Su jais kartu atvažiavo sunkvežimis su grūdais, kuri vairavo vienas vairuotojas. Iš kalbų suprato, kad vairuotojas vilnietis. Sunkvežimio pavadinimo neįsidėmėjo, tačiau ant sunkvežimio buvo vairuotojo tel. Nr. ant viso kėbulo, bet jo neįsidėmėjo. Su juo bendravo du vyrai iš lengvojo automobilio, jaunesnis atrodė apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 180 cm. ūgio, lieso kūno sudėjimo, tamsių, vidutinio ilgumo plaukų, įsidėmėjo tamsias jo akis, galimai rudos spalvos, daugiau išskirtinių požymių neužfiksavo, vyresnis vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, trumpai kirptų šviesesnių plaukų, stambesnio kūno sudėjimo, žemesnis berods už jaunąjį, jokių išskirtinių bruožų neįsidėmėji. Matė juos pirmą kartą. Jaunesnis kartu su juo automobiliu nuvažiavo į Latviją, lydėti sunkvežimio, o vyresnis su ūkininku liko (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena, paaiškino, kad savo automobiliu vykti negali, nes jis sugedo. Kiek atsimenu jų lengvasis automobilis buvo BMW 3 klasės, šviesios spalvos, valstybinio numerio ženklų neįsidėmėjo. Palydėjo sunkvežimį iki Latvijoje esančio elevatoriaus prie (duomenys neskelbtini), kur iš anksto susitarė su pirkėju iš Latvijos, jo vardas A. Jaunas vyras pasvėrė elevatoriuje miežius, jie buvo drėgni, todėl pardavėjas nuleido kainą ir latvis nupirko, už maždaug 400 Lt už 1 t, gal jie kokius dokumentus ir pasirašinėjo, nepastebėjo. Pirkėjas už miežius jo akivaizdoje sumokėjo grynais. Iškrovus sunkvežimį jie grįžo į (duomenys neskelbtini). Dar jo akivaizdoje nenorom jaunas vyras atsiskaitinėjo su sunkvežimio vairuotoju, įkalbinėjo, kad pervedimu atsiskaitys, bet vairuotojas liepė mokėti vietoje. Nematė, ar buvo surašomi kokie popieriai. Jam jaunas vyras nieko nemokėjo, jam, kaip fiziniam asmeniui už klientą sumokėjo latvis, atsidėkodamas kelis šimtus, kurui, jie taip buvo sutarę. Grįžus į (duomenys neskelbtini) jie išsiskyrė ir pats daugiau jokių reikalų su jais neturėjo. Po kiek laiko jam paskambino vyresnis vyras, su juo buvo susitikę (duomenys neskelbtini), bet datos neatsimena, 2014 m. rudenį, jis ieškojo, kam parduoti mašiną, t.y. apie 25 t grikių, kadangi tokių supirkėjų nepažinojo, tai tik su juo pakalbėjo ir jokio sandėrio ar tuo labiau tarpininkavimo nebuvo. Nežino ar jie kam nors grikius pardavė. (3 t. b.l. 65-67).

2015 m. vasario 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. K. atpažino V. S., esantį nuotraukoje Nr. 5, kaip asmenį, kuris pardavinėjo miežius ir kurį 2014 m. palydėjo į Latviją, kur jis pardavė miežius ir matė, kaip pirkėjas V. S. sumokėjo grynuosius pinigus už grūdus. (3 t., b. l. 68-71)

2015m. vasario 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. K. atpažino A. D., esantį nuotraukoje Nr. 3, kaip asmenį, kuris 2014 m. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) kartu su jaunu vyru parduoti miežių ir su kuriuo per kažkokį laiką buvo susitikęs (duomenys neskelbtini) (3 t.,b. l.72-75).

2015 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2014-09-05 (duomenys neskelbtini) sudarydami UAB „B.“ vardu sutartis, dėl miežių pirkimo užvaldė dalį K. N. priklausančių miežių (sumokėjo 5000lt avansą), kuriuos pardavę su miežių savininkais neatsiskaitė. Nustatyta, kad su miežių savininkės K. N. broliu M. M. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-08-15 ir 2014-08-16 bendravo A. D. ((duomenys neskelbtini)), o nuo 2014-09-04 V. S. ((duomenys neskelbtini)).V. S. naudoto telefono numerio (duomenys neskelbtini) analizė byloja, kad jis 2014-09-05 18.21 val. telefoninio pokalbio metu buvo prisijungęs prie celės (duomenys neskelbtini) (esančios (duomenys neskelbtini)), kurios veikimo zonoje yra (duomenys neskelbtini). A. D. naudotas telefono numeris (duomenys neskelbtini), 2014-09-05 neveikė. Abiejų numerių turėtojai, t.y. A. D. ir V. S. 2014-09-06, t.y. sekančią dieną buvo (duomenys neskelbtini) apylinkėse, nes prisijungdavo prie (duomenys neskelbtini) r. esančių celių. Nustatyta, kad miežių krovinys, tarpininkaujant UAB “J.“ vadybininkui A. K. buvo parduotas Latvijoje, fiziniam asmeniui 8 t., b. l. 113-115, 116-130).

Nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis V. V.)

Kaltinamasis A. D. dėl sukčiavimo, įvykdyto nukentėjusiojo V. V. atžvilgiu, kaltės nepripažino. Parodė, kad ūkininkui neskambino ir su juo nebendravo, šioje veikoje nedalyvavo.

Apklaustas 2015 m. sausio 30 d. A. D. parodė, kad apgaudamas kartu su V. S. ūkininkus nupirko iš jų grūdus, o su jais net neketino atsiskaityti. 2014 m. rugsėjo mėn. tikslios datos neatsimena, galimai apie 10 d. V. S. nuvyko pas jo, A. D., surastą ūkininką vardu V. į (duomenys neskelbtini) r., į kaimą netoli (duomenys neskelbtini), tikslaus pavadinimo neatsimena. Iš V. V. S. pasirašęs grūdų pirkimo-pardavimo sutartį UAB „B.“ vardu, nupirko apie 20 - 24 t grūdų, kokių tiksliaineatsimena ir pakrovęs jo, A. D., išnuomotą sunkvežimį, išvežė grūdus į (duomenys neskelbtini) elevatorių. Kam tiksliai pardavė grūdus, neatsimena, tačiau (duomenys neskelbtini) klientui grynaisiais atsiskaitinėjant už grūdus dalyvavo abudu, t. y. pardavinėjant grūdus klientas sumokėjo grynaisiais pinigais jam ir V. S. Kiek sumokėjo pinigų jau neatsimena. Iš ūkininko grūdus pirko brangiau, o parduodant gavo mažiau, nes kokybė buvo prasta, dėl to patyrė nuostolius. Už gautus pinigus jie sumokėjo už transportą, o likusius pasidalino per pusę. Pinigus išleido savo reikmėms. Iš pradžių tikėjosi sumokėti V. už grūdus, tačiau vėliau atsirado problemų dėl išmokėjimo kitiems pardavėjams ir nusprendė su V. S. V. nesumokėti (14 t.,b.l. 43-44).

Kaltinamasis V. S. teisme paaiškino, kad ne viską pamena. Teigė, kad buvo sudaromos sutartys su nukentėjusiasiais, jas jis pasirašė UAB „B.‘ vardu. Sutartyse buvo nurodomas laikotarpis per kurį turėjo atsiskaityti su nukentėjusiasiais. Pripažino, kad laiškus nukentėjusiesiems dėl papildomų dokumentų pateikimo, siuntė jis. Teigė, kad išankstinio ketinimo neatsisakityti nebuvo, galvojo, kad dalis pinigų nukentėjusiesiems sumokėta. Pripažino, kad neatsiskaitė su žmonėm, nors tokią pareigą turėjo. Detalesnių paaiškinimų nedavė.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad prekiaudami grūdais patyrė nuostolius, mėgino surasti pelningesnį sandorį, kad galėtų atsiskaityti su ūkininkais. Todėl A. D. rado ūkininką, kaip nurodyta įtarime V. V. iš (duomenys neskelbtini) r., susitarė su juo dėl kainos ir jis, V. S., vienas atvažiavo pas ūkininką, galimai, kaip nurodyta įtarime, 2014-09-18 apie 11.00 val. su A. D. išnuomotu sunkvežimiu, kurio valstybinių numerių neatsimena, kur pasirašė su ūkininkų sutartį dėl miežių pirkimo, kad už 1 t mokės 119 eurų (410 lt), tačiau jų nepasvėrė, nes ūkininkas neturėjo svarstyklių, drėgnumo matavimo prietaisą jis, V. S., turėjo su savimi, pamatavo, viskas buvo normoje. Pakrovus miežius, ieškojo kur juos parduoti, tada su A. D. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur miežius pardavė, bet neatsimena, ar jiems sumokėjo. Žinojo, kad V. V. pardavė 24 t. miežių, nes parduodant grūdai buvo pasverti, jis apie tai pranešė pats ūkininkui. ( 4 t., b.l. 13-15)

2017 m. spalio 30 d. apklaustas papildomai V. S. parodė, kad A. D. susirado UAB "A. G." bendrovę su kuria susitarė, kad bendrovei teiks grūdines kultūras. Su minėtos įmonės direktoriumi tik el.paštu apsikeitė pasirašytomis sutartimis, direktoriaus nėra mates, viskas buvo derinama per A. D. UAB "A. G." į jo nurodytą UAB "B." banko sąskaitą pervedė apie 48 000 Lt už kuriuos turėjo jiems pateikti grūdines kultūras. Jis, A. D., pasirašė visas sutartis su ūkininkais, kuriuos surado A. D. tarp jų, kaip ir nurodyta įtarime V. V., (duomenys neskelbtini) r. ūkininkai, o transportą samdėsi pats A. D., grūdinės kultūros buvo vežamos į (duomenys neskelbtini) elevatorių UAB "A. G.". Su ūkininkais, gavęs pinigus iš UAB "A. G.", neatsiskaitė (13 t., b. l. 21-22).

Nukentėjusysis V. V. parodė, kad kaltinamieji jam nebuvo pažįstami. 2014 m. pagal skelbimą atvažiavo V. S. pirkti miežių, jų negalėjo pakrauti ir visą dieną ieškojo, kas galėtų pakrauti, nes traktoriniai pakrovėjai nesugebėjo. Pasvėrė tuščią mašiną M. gamykloje, jis (V. V.) sumokėjo už svėrimą ir po to atvažiavus į namus, kai pradėjo darbus V. S. atsiskaitė su juo už svėrimą. Vakare pradėjo krauti, radus teleskopinį krautuvą. V. S. pažadėjo atsiskaityti labai greitai – per tris dienas, tačiau ir po šiai dienai neatsiskaitė. Turi telefono išklotines, kur matosi, kad skambino V. S. ir jo pavaduotojui, kurio pavardės nežino. Nesulaukus atsiskaitymo pradėjo rašyti laiškus į įmonę “B.”, tačiau tie laiškai grįždavo neįteikti, nurodant, kad nėra tokios įmonės. Jis pardavė 24 tonas miežių, kaina - 430 litų už toną. Pinigų negavo iki šios dienos. Surašė pirkimo-pardavimo sutartį pas jį, V. V. namuose, sutartį pasirašė jis ir V. S., paskui pradėjo rašyti važtaraštį, tačiau nepabaigė ir skubėdamas išvažiavo. Pagal sutartį grūdus pardavė įmonei B., V. S. prisistatė šios įmonės direktoriumi. Prieš pardavimą buvo telefoninis pokalbis, jis pats paskambino pagal skelbimą ir jam pasakė, kad atvažiuos nupirkti. Galvoja, kad asmuo su kuriuo kalbėjo telefonu ir V. S. nėra vienas ir tas pats asmuo. Kalbėjo telefonu ir su V. S., o kai neatsiskaitė tai tada telefonu kalbėjo jau ne su V. S., o su kitu asmeniu.

Pirkti grūdų atvažiavo vienas V. S. su vairuotoju. Kaltinamojo V. D. nėra matęs. Pirkti miežių atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini). Pamena, kad jo teiravosi dėl miežių kokybės, drėgnumo, tačiau ar telefoninio poklabio metu – negali pasakyti. Jo namuose buvo pasirašyta sutartis, padėjo antspaudus ant sutarties, buvo sutartyje numatyta, kad per 3 ar 5 dienas atsiskaitys, sutartis buvo jau atspausdinta, tik pildė grafas. Sutarties sąlygos jam tiko, bet neatsiskaitė. V. S. sakė, kad miežius išveš į (duomenys neskelbtini). V. S. turėjo grynais sumokėti, taip buvo tartasi, o kai nesumokėjo žadėjo pervesti pinigus, prašė sąskaitos, paskui sakė, kad pinigai pervesti. Kai sudarė sutartį, kas pasiūlė, kad atsiskaitymas vyks grynais nepamena. Pamena, kad sutartyje buvo nurodytas sąskaitos numeris. Be to, dar ir žinutėmis po sutarties pasirašymą buvo siųstas sąskaitos numeris. Grįždavo tik neįteikti jo siųsti laiškai, o iš įmonės B. jokių pranešimų negavo. Jis turėjo V. S. telefoną, kai skambino, tai sakė, kad atsiskaitys, prašė atsiųsti sąskaitos numerį. Daug kartų skambino ir jam žadėjo atsiskaityti. Buvo sakoma, kad pervesti jau pinigai, tik jis nemato.

Teismui pagarsinus nukentėjusiojo V. V. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu ( t. 3., b. l. 95-97), nukentėjusysis juos patvirtino, nurodė jais vadovautis.

Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusysis V. V. nurodė pareiškime (t. 3,b. l. 81), taip pat apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ( t. 3, b. l. 95-97).

2014-10-16 V. V. pareiškime nurodė, kad 2014-09-18, pagal skelbimą internete į (duomenys neskelbtini) pas jį iš ryto atvyko klientas V. S. iš UAB „B.“ pirkti parduodamus miežius. 2014-09-18 buvo sudaryta grūdų pirkimo-pardavimo sutartis. Grūdai buvo pakrauti teleskopinio krautuvo pagalba vakare, nesverti, išvežti sunkvežimiu, kuriuo valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), V. S. 2014-09-19 pažadėjo atvežti pasverto grūdų kiekio ir kokybės dokumentus kartu su pinigais. Telefonu V. S. pranešė, kad grūdų buvo 24 t ir jis yra skolingas 9 845 lt. Telefonu iš kliento gavo ir sms, kurioje patvirtinta 9 845 lt skola. Tačiau žadėtą dieną klientas nepristatė nei dokumentų, nei pinigų. Klientas yra skolingas iki šios dienos 2014-10-15. Atsiskaitymo terminas nurodytas sutartyje 5 d. d. Taip pat klientui buvo išsiųstas registruotas laiškas su nurodymu padengti skolą 9 845 lt iki 2014-10-15, tačiau nurodytu adresu tokia įmonė nerasta ir laiškas grįžo atgal. (3 t., b. l. 81).

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. parodė, kad 2014 m. buvo patalpinęs skelbimą internete, tinklalapio adreso neprisimena jau, kad parduoda grūdines kultūras. 2014 m. rugsėjo mėn. su juo susisiekė juo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) iš tel. skambino Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjas, prisistatė UAB „B.“ vadybininku, prašė parduoti ne mažiau 25 t miežių. Telefonu suderino kainą, kad užmokės 1 t kaina 119 eurų (410 lt) ir su juo susitarė dėl miežių pardavimo. 2014-09-18 ryte apie 11.00 val. į jo ūkį (duomenys neskelbtini) atvažiavo sunkvežimis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo du vyrai, vairuotojas ir dar vienas vyras. Vienas jų, jaunesnis prisistatė UAB „B.“ direktoriumi V. S.-jį pažįsta iš (duomenys neskelbtini), daugelyje (duomenys neskelbtini) yra dalyvavęs, dokumentų jokių nerodė, su juo pasirašė 2014-09-18 grūdų (miežių) pirkimo-pardavimo sutartį. Atsiskaitymas numatytas sutartyje buvo per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos t.y. iki 2014-09-23. Kurios kopija pateikė prie medžiagos. Miežius pakrovė teleskopinio krautuvo pagalba vakare 2014-09-18 apie 24.00 val. ir minėtas sunkvežimis jį išvežė. Taip vėlai vyko pakrovimas, nes neturėjo krautuvo, ieškojo kur pasisamdyti krautuvą. Neturėjo svarstyklių kaip pasverti miežius, tačiau drėgnumui pamatuoti V. S. turėjo aparatą, pamatavo ir jam viskas tiko, todėl V. S. sakė, kad jis pats pasvers kažkur, neminėjo kur ir kitą dieną atveš visus dokumentus su pinigais. Kadangi miežius pardavė nepasvertus. 2014-09-19 dienos metu paskambino V. S. į paties telefoną iš savo Nr. (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad pasvėrus nustatė, kad nupirko iš manęs 24 t miežių ir po to atsiuntė 2014-10-01 trumpąją žinutę 5.02 val. iš savo telefono, kurioje patvirtino, kad turi sumokėti pačiam 2850 eurų (9845 Lt.). Tačiau 2014-09-19 tai ir neatvyko nei V. S. ir po 2014-10-01 ir vienas ir kitas telefono numeriai buvo išjungti, jis buvo nepasiekiamas. 2014-10-07 gavo laišką kad ne visi dokumentai pateikti, todėl negali atsiskaityti, bet jis juos turėjo pats, vengė atsiskaityti ir tiek. Todėl 2014-10-08 išsiuntė UAB „B.“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini) registruotą laišką su nurodymu padengti 2850 eurų (9845 Lt.) skolą iki 2014-10-15 ir savo banko sąskaitos numerių, tačiau 2014-11-14 laiškas grįžo atgal neradus tokios bendrovės minėtų adresu. Suprato, kad buvo apgautas, t.y. V. S. iš anksto žinodamas, kad neketina atsiskaityti už miežius, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį ir įgijo miežius už juos neatsiskaitė. Skambinęs asmuo, prisistatęs vadybininku ir direktorius skirtingi asmenys, kadangi jų balsai skyrėsi. To vadybininko pats nematė, tik vairuotoją ir V. S. V. S. sakė, kad veš miežius į (duomenys neskelbtini) uostą, bet kur tiksliai, neminėjo. Jam padaryta 2850 eurų turtinė žala. (3 t., b. l. 95-97)

Iš 2015 m. liepos 7 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. V. pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:1)2014-09-18 grūdų pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad V. V. pardavė miežius, 1 klasės, kurių vienos tonos kaina 410 litų, bendras kiekis nenurodytas,sutartis sudaryta tarp V. V. ir UAB „B.“ direktoriaus V. S.; 2)2014-10-07 UAB „B.“ pranešimą, kuriame UAB „B.“ direktorius V. S. praneša, kad įmonė nėra gavusi visų dokumentų pagal sutartį, todėl negali atsiskaityti su V. V.; voko kopiją, pagal kurią vokas išsiųstas 2014m. spalio mėnesį, (diena nėra aiški), registruotas UAB „B.“ iš (duomenys neskelbtini) pašto V. V.; 3), 2014-10-08 V. V. išsiųsta pretenzija UAB „B.”, kuria raginama atsiskaityti už grūdus iki 2014-10-15; vokas išsiųstas 2014-10-08 iš (duomenys neskelbtini) pašto adresuotas UAB „B.”, 2014-11-12 fiksuotas grąžinimas, užpildant grafas “neatsiėmė” ir adresatas “nežinomas”. 4) judriojo ryšio telefonas „SAMSUNG“, (t. 3, b. l. 100-101; 102-108). Pateikti dokumentai pagal pakvitavimą (t. 3, b. l. 109) sugrąžinti V. V.

2015-07-07 apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrėtas judriojo ryšio telefono SAMSUNG meniu turinys. Apžiūrimas JRT įjungtas, patekus į gautų žinučių sąrašą, jame yra dvi trumposios žinutės nuo siuntėjo „V. Grudai“. Gautos žinutės: 2014-09-29 18.14 val, žinutėje nurodyta, kad šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), kai priduos atvyks pas žinutės gavėją; 2014-10-01 05.02 val., žinutėje prašoma atsiųsti dar kartą sąskaitos numerį, nes padarius pavedimą 2850 eurų (9845 Lt) grįžo iš banko atgal. Toliau įėjus iš bendro meniu į aplankalas „Adresatai“ rastas abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pavadinimu „V. Grudai“ ir abonentas (duomenys neskelbtini) išsaugotas du kartus su tuo pačiu pavadinimu „Grudai“.(t. 3. b. l. 110-112; 113-119). Telefonas pagal pakvitavimą ( t. 3., b. l. 120) sugrąžintas V. V.

Iš 2015 m. liepos 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad V. V. iš jam pateiktų nuotraukų neatpažino A. D. (t. 3., b. l. 122-125)

Iš 2015 m. liepos 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad V. V. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino V. S., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, kuris prisistatė V. S., UAB „B.“ direktoriumi bei pirko miežius pasirašęs pirkimo-pardavimo sutartį ir neatsiskaitė. (t. 3., b. l. 127-131)

VĮ Regitra duomenimis sunkvežimio, kuriuo valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. M., o priekabos, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savinikas UAB “G.”.( 3 t., b.l. 135-136).

UAB „G.“ atsakyme į 2015 m. lapkričio 16 d. paklausimą, el. paštu, direktorius E. P. nurodė, kad įmonė teikia pervežimo paslaugas biriems kroviniams vežti, nuolat bendradarbiauja su UAB „N.“, vadovaujama A. M. Minėta įmonė pasiūlė jų transportui nuvykti į (duomenys neskelbtini) r. Pasikrauti grūdams, gavo kontaktinius duomenis, telefono numerį, kurių neturi išsaugoję. UAB „G.“ vairuotojas T. A. susiskambino su kontaktiniu asmeniu ir nuvyko į vietą. (3 t.,b. l. 152-154).

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad naudojo mašiną, mirkoautobusą Fiat Ducato, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jam policijoje paaiškino, kad buvo gauti dokumentai, kad jo mašina Fiat Ducato (duomenys neskelbtini) išvežė grūdus ir nesumokėjo. Tačiau jis nieko nevežė, ūkininką (duomenys neskelbtini), V. V. pažįsta. Savo automobilio numerio nebuvo pametęs. Automobilį kartais duodavo draugui naudotis, tačiau jis tik po (duomenys neskelbtini) važinėjo.

Liudytojas T. A. parodė, kad jis dirbo UAB „G.“ vairuotoju. Aplinkybių nepamena, ką žinojo, papasakojo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 159-160). Liudytojas nurodė, jog pagarsinti parodymai yra teisingi ir juos patvirtino. Atsakant į klausimus nurodė, kad įvykyje dalyvavo du asmenys iš kurių atsimena vieną, nes jis važiavo kartu, iš nuotraukų atpažinimo metu atpažino tą, kuris su juo kartu važiavo automobilyje. Antrąjį asmenį matė tik du kartus, kai jis atvežė ir paėmė tą asmenį, kuris mašinoje važiavo kartu, todėl jį matė tik prie mašinos. Važiuojant su tuo vyru nebendravo, jis buvo su kompiuteriu, kai pakrovė grūdus, išvežė juos į „K. G.“. Nurodė, kad savininkas, pas kurį tuo metu dirbo, paskambino ir pasakė, kur važiuoti, o savininkas gaudavo užsakymus iš UAB „N.“. Nuvažiavo į UAB „A.“, ten pasisvėrė, atvažiavo ūkininkas, ir po to važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas ūkininką, po to reikėjo laukti kol atvažiuos traktorius ir pakraus grūdus. Visą laiką buvo prie mašinos ir pokalbiuose nedalyvavo, nieko negirdėjo, tik paėmė važtaraštį.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-11-24 liudytojas T. A. parodė, kad 2014-09-18 dirbo UAB „G.“ sunkvežimio vairuotoju. 2014-09-18 buvo atvykęs darbo reikalais į (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) r. vyko UAB „G.“ savininko nurodymu sunkvežimiu VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat su juo kartu važiavo V. S. Kai pasisvėrė tuščią sunkvežimį su ūkininku važiavo į (duomenys neskelbtini), pasikrauti grūdų, jo vardo pavardės neatsimena, o grūdus išvežė ir iškrovė UAB „K. G.“. Krovimo metu buvo V. S., kurį atpažino iš nuotraukos, taip pat buvo ūkininko tėvas, mama ir ūkininko dukra. Su A. D., V. S. jokių kontaktų nepalaiko. Su UAB „B.“ jokie santykiai nėra palaikomi. Ar kokius nors popierius rašė, jis nematė, nes buvo lauke, matė tik, kad V. S. buvo name su ūkininku. (3 t., b. l. 159-160)

2015 m. lapkričio 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad T. A. atpažino V. S., esantį nuotraukoje Nr. 2, iš veido bruožų.(3 t. b.l. 162-164)

2015 m. lapkričio 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad T. A. atpažino A. D., esantį nuotraukoje Nr. 1, iš veido bruožų. (3 t. b.l. 166-168)

Liudytojas A. P. parodė, kad aplinkybių nepamena, yra įmonės UAB „A. G.“ direktorius ir savininkas. Pats daugiau dirbo su nekilnojamuoju turtu. Įmonė vykdo veiklą, pirko – parduodavo grūdus, miltelius. T. B. buvo atsakingas už prekybą, pats buvo įmonės akcininkas ir direktorius UAB “A. G.”. V. S. ir A. D. nėra matęs. Generalinį įgaliojimą buvo davęs T. B., nes pats yra klaipėdietis. Jeigu T. B. pasirašo sutartį, pasirašydavo ir jis. Visada patikrindavo sutartis ir pasirašydavo. Įmonės “B.” nepamena.

2015 m. lapkričio 20 d. Raštu ( 3 t., b. l. 171) AB „K. G.“ informavo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 20 d. bendrovė nepirko apie 24 t. ir daugiau grūdų (miežių) atvežtų iš (duomenys neskelbtini) rajono.

2015 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) AB „K. G.“ informavo, kad bendrovė teikia elevatoriaus, t.y. grūdų saugojimo paslaugas. AB „K. G.“ (paslaugų teikėjas) ir UAB „I. G.“ (paslaugų gavėjas) pasirašė Paslaugų teikimo sutartį (grūdų saugojimo bei paslaugų teikimo). Pagal nurodytą sutartį AB „K. G.“ priima saugoti iš UAB „I. G.“ grūdus saugojimui AB „K. G.“ elevatoriuje (duomenys neskelbtini). AB „K. G.“ aruoduose. Su grūdus pristatančiais asmenimis sutartinius ryšius turi tik paslaugos gavėjas (UAB „I. G.“), paslaugų teikėjas (AB „K. G.“) sutartinius ryšius turi tik su paslaugos gavėju (UAB „I. G.“). AB „K. G.“ iškrovimo metu fiksuoja priimamu grūdų kiekį ir užpildo grūdų priėmimo saugojimui lydraščius bei Grūdų priėmimo kvitus. 2014 m. rugsėjo 18 d. UAB „A. G.“ perdavė UAB „I. G.“ 24,94 t miežių. Minėti grūdai priimti saugoti į AB „K. G.“ elevatoriaus aruodus (duomenys neskelbtini), surašant Grūdų prėmimo lydraštį Nr. (duomenys neskelbtini) bei Grūdų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini). Pateikti papildomų duomenų, dėl krovininio automobilio su priekaba, atvežusio grūdus UAB „I. G.“, markių, valstybinių numerių nei nurodyta 2014 m. rugsėjo 18 d. grūdų prėmimo lydraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) neturi galimybės. (3 t.,b. l. 173).

2015 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) AB „K. G.“ nustatyta (3 t.,b.l. 175-182), kad pagal paklausimą siunčia be kitų ir tokius dokumentus: 1) 2014-09-18 grūdų priėmimo lydraštis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad AB „K. G.“ priėmė iš UAB „A. G.“ 24,94 t miežių, pristatė T. A., tiekėjas nurodomas UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 2) 2014-09-18 grūdų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad AB “K. G.” priėmė iš UAB “I. G.”, perdavė UAB “A. G.”, miežius saugojimui, 24,94 t. (3 t. b.l. 175-182)

Iš AB „A.“ atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) į paklausimą matyti, kad AB „A.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), veiklos objektas pagal patvirtintus įstatus yra: grūdų malimo ir kitų produktų gamyba, prekyba, paslaugų teikimas, sandėliavimas, transportavimas ir kita ūkinė-komercinė veikla. V. V. 2014-09-17 susimokėjo už 2 svėrimus (jų nustatyta kaina už 1 pasvėrimą 2014 m. buvo 20 lt+21% PVM ) suma – 48 lt. Pagal tuometinę galiojančią įmonės tvarką, transportas, kuris naudojosi vienkartinėmis mokamomis svarstyklių paslaugomis, nebuvo registruijamas. Ant kasos pajamų orderio buvo uždedamas apsaugos antspaudas, transporto priemonė įleidžiama pasisverti ir išleidžiama atgal. Apsaugos postas yra šalia svarstyklių ir apsaugos darbuotojas visuomet galėjo stebėti transporto priemonę, todėl dėl tokio trumpalaikio ir prižiūrimo įvažiavimo papildoma registracija nebuvo vykdoma. Kadangi transporto priemonės krovinys šiais atvejais nebuvo skirta jų bendrovei, tai informacijos apie krovinį iš atvykusio pasisverti taip pat nebuvo prašoma. Atsakymo ar transporto priemonė turėjo krovinį ir kokį-negali pateikti. Tuo pačiu antras pasvėrimas nebuvo užregistruotas, taip pat kaip ir pirmas (3 t., b. l. 184).

2015 m. gruodžio 1 d. UAB „C.“, el. paštu, kuriame nurodyta, kad UAB „C.“ tvarko apskaitą UAB „A. G.“ ir bendrovės komercijos direktoriaus T. B. prašymu pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus( 3 t., b.l. 190-200, 4 t., b. l. 1-9):

1) 2014 m. rugsėjo 10 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „A. G.“ ir UAB “B.” dėl 100 tonų grūdų (miežių).

2) 2014 m. rugsėjo 13 d. UAB „A. G.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios AB „Danske Bank“ ataskaitą, kurioje nurodyta, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. iš UAB „A. G.“ banko sąskaitos buvo atliktas avansinis mokėjimas pagal grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), už miežius 400 lt+PVM už toną-(48 000 lt) į UAB „B.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB „DNB“ banke;

3) 2014 m. rugsėjo 24 d. išrašytą UAB „A. G.“ elevatoriaus paslaugų PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „B.“ už fizinį 25,24 t (įskaitomas 24,707 t) grūdų priėmimą 167,17 eurų sumai.

4) 2014 m. rugsėjo 24 d. išrašyta UAB „A. G.“ elevatoriaus paslaugų PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „B.“ už fizinį 23,7 t (įskaitinis 22,735 t), 48,66 t ir 24,94 t grūdų priėmimą 805,48 eurų sumai;

5) 2014 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitą-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), paradvėjas UAB “B.”, pirkėjas UAB “A. G.”, miežiai, kurių kiekis 94,775t.;

6) 2014 m. rugsėjo 16 grūdų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad AB “K. G.” priėmė iš UAB “I. G.”, perdavė UAB “A. G.”, miežius saugojimui, 48,660 t.;

7) 2014 m. rugsėjo 18 d. grūdų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „K. G.“ išrašytas UAB „A. G.“, pagal 2014-09-18 lydraštį Nr. (duomenys neskelbtini),24,940 (įskaitomo 23,925) t miežių saugojimui.

8) 2014 m. rugsėjo 23 d. grūdų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „K. G.“ išrašytas UAB „A. G.“, pagal 2014-09-23 lydraštį Nr. (duomenys neskelbtini), 23,700 (įskaitomo 22,735) t miežių saugojimui.

9) 2014 m. rugsėjo 26 d. skolų suderinimo kata tarp UAB “B.” ir UAB “A. G.”;

10)2014 m. rugsėjo 23 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „B.“ UAB „A. G., kurioje nurodyta, kad UAB „B.“ įsipareigoja iki 2014-09-26 pateikti 28 t grūdų (kviečių) UAB „A. G.“, juos perduodant AB „K. G.‘ elevatoriuje, (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu UAB „A. G.“ įsipareigoja sumokėti už 1 t. 330 lt+PVM.

11) 2014 m. rugsėjo 24 d. grūdų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „K. G.“ išrašytas UAB „A. G.“, pagal 2014-09-24 lydraštį Nr. (duomenys neskelbtini), 25,240 (įskaitomo 24,707) t kviečių saugojimui.

12) 2014 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „B.“, pirkėjas UAB „A. G.“, 24,707 t kviečių, 2857,25 eurų (9 865,51 lt) su PVM .

2015 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2014-09-18 (duomenys neskelbtini) sudarydami UAB „B.“ vardu sutartis, dėl miežių pirkimo užvaldė V. V. priklausančius miežius, kuriuos pardavę, su miežių savininku neatsiskaitė. Nustatyta, kad su miežių savininku V. V. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2014-09-16, 15.51 val. bendravo A. D. ((duomenys neskelbtini)), kuris nuo 2014-09-16 (tame tarpe ir pasikrovimo metu 2014-09-17) buvo (duomenys neskelbtini). 2014-09-17 (duomenys neskelbtini) r. buvo tik V. S., kurį V. V. atpažįsta, kaip asmenį prisistačiusį „direktoriumi“ ir pasirašiusį miežių pirkimo sutartį. Be to, V. S. naudotas telefono numeris (duomenys neskelbtini), nuo 2014-09-17 12.18 val. iki 2014-09-18 01.37 val. telefoninio susižinojimo metu prisijungdavo prie (duomenys neskelbtini) celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurios veikimo zonoje yra (duomenys neskelbtini). Vėliau, 2014-08-18, 05.53 val. jis prisijungė prie celės (duomenys neskelbtini) (esančios (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad V. V. miežiai UAB „G.“ sunkvežimiu Volvo FH 12, v/n (duomenys neskelbtini) bei puspriekabe v/n (duomenys neskelbtini) buvo parduoti UAB „A. G.“ bei nuvežti saugojimui į AB „K. G.“, kur nustatyta, kad krovinį sudaro 24,94 t. miežių (AB „K. G.“2014-09-18 grūdų priėmimo lydraštis Nr. (duomenys neskelbtini)) (8 t., b. l. 113-115, 116-130).

Nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusieji M. G., R. K., A. R.)

Kaltinamasis A. D. dėl veikos, įvykdytos (duomenys neskelbtini) rajone (nukentėjusieji M. G., R. K., A. R.) kaltę pripažino. Patvirtino, kad iš ūkininkų (duomenys neskelbtini) rajone buvo perkami kviečiai ir miežiai. Žino, kad UAB „A. G.“ sudarė sutartį su V. S. įmone ir jie ieškojo grūdų už pigesnę kainą. Nurodė, kad grūdai UAB „A. G.“ vardu buvo vežami į (duomenys neskelbtini) elevatorių. Sutartis ūkininkai pasirašė su V. S. įmone. Pirkimas užtruko kelias paras, buvo sunkus privažiavimas, skirtingos vietos. Jis vyko kartu su V. S., dalyvavo, kai buvo kraunami grūdai pas ūkininkus, kai vyko vežimai. Transportas grūdų vežimui buvo samdomas, tikriausiai samdė jis pats. Pats pinigų negavo. Dėl atsiskaitymų su ūkininkais nesidomėjo, turėjo sumokėti V. S.

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. nurodė, kad po (duomenys neskelbtini) r. įvykio jie iš ūkininkų prirko grūdus už grynuosius pinigus, o tada ieškojo kam parduoti ir pirkėjai siūlydavo per pusę mažesnę kainą, negu patys pirko, kadangi grūdų drėgnimas buvo per aukštas (14 t., b. l. 40-41)

Kaltinamasis V. S. teisme patvirtino, kad buvo vykstama į (duomenys neskelbtini) pirkti grūdų, kad iš žmonių buvo imami grūdai, su kažkuo atsiskaityta, o su kažkuo neatsiskaityta. Detalesnių aplinkybių dėl šios veikos nenurodė.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį A. D. rado ūkininkus (duomenys neskelbtini) rajone, pas kurios abudu atvyko su išnuomotu sunkvežimiu ir nupirko grūdus iš ūkininkų jam, V. S., sudarius su jais grūdų pirkimo-pardavimo sutartis. Grūdus nuvežė kažkur parduoti pats A. D., pinigų už grūdus V. S. negavo. Manė, kad A. D. atsiskaitė jais su ūkininkais (4 t., b. l. 13-15).

2015m. sausio 21 d. apklaustas įtariamuoju V. S. parodė, kad pamena, kaip važiavo į (duomenys neskelbtini), klinetus surado A. D. Pats asmeniškai buvo į (duomenys neskelbtini) atvykęs du kartus kartu su A. D., kitus kartus, kiek jų dar buvo, nežino, bet A. D. važiavo be jo. Žino, kad vieną kartą A. D. važiavo į (duomenys neskelbtini) supirkti grūdinę kultūrą, antrąjį kartą, kai buvo kartu, iki galo su vienu ūkininkų neužbaigė sandorio, t.y. nespėjo persikrauti grūdų, tad teko A. D. atvykti kitą dieną. Įtarime paminėtus visus tris ūkininkus matė, su jais bendravo, prisistatė UAB „B.“ vadovu. Į visus iškilusius klausimus atsakydavo A. D., dėl supirkimo grūdinių kultūrų kainų su ūkininkais taip pat derino A. D. Kai atvyko į (duomenys neskelbtini) r., A. D. BMW markės automobiliu kiek pamena (duomenys neskelbtini) susitiko su ūkininkais su jais sutarus dėl grūdų supirkimo kainų, važiavo į (duomenys neskelbtini), kur tiksliai nepamena, bet kur grūdus pasverti parodė ūkininkai. Jau (duomenys neskelbtini) grūdinės kultūros buvo perkrautos į jų transportą, kurį surado A. D. (duomenys neskelbtini), pasvėrus grūdines kultūras, su trim ūkininkais, kurių pavardžių nepamena, bet iš pateikto įtarimo mato, kad tai A. R., M. G. ir R. K., buvo sudaromos grūdų pirkimo pardavimo sutartys, kurių ne visos buvo pilnai užpildytos prie jo, V. S., jas kitą dieną baigė pildyti A. D. Pagrindinius dokumentų užpildymus sutarčių ir sąskaitų faktūrų darė pats, t.y. jo ranka rašyta PVM sąskaita -faktūra R. K., kitos dvi PVM sąskaitos faktūros: M. G. ir A. R. yra jo išrašytos, tik skaičiai įrašyti yra ne jo paties ranka, t.y. M. G. ir A. R. sąskaitose grafoje „kiekis“ skaičius 9900 ir 23,700 bei „kaina“ 500 yra skaičiai ne jo parašyti. Superkant grūdines kultūras iš (duomenys neskelbtini) rajono ūkininkų, pinigai UAB „B.“ sąskaitoje buvo jau pervesti iš UAB „A. G.“ pagal išankstinį atsiskaitymą. Tai žinojo ir tuo buvo pasirūpinęs A. D., kiek žino per jo kažkokį pažįstamą M., kurio duomenų ir pavardės nežino. Iš ūkininkų supirktus grūdus turėjo nuvežti į UAB „A. G.“, esančią (duomenys neskelbtini), ten turėjo būti nustatyta galutinė grūdų drėgmė ir kokybė. Pagal gautas pažymas iš UAB „A. G.“ elevatoriaus turėjo būti paskaičiuota galutinė suma atsiskaitymui minėtiems ūkininkams. Todėl ir buvo duodamas atsiskaitymo terminas su ūkininkais, iš jų supirkus grūdus 3-5 dienų laikotarpis. Tikslių aplinkybių nepamena, bet grįžus iš (duomenys neskelbtini), savaitės laikotarpiu pats grynais pinigais nuėmė nuo UAB „B.“ banko sąskaitos, tikslios pinigų sumos kiek nuėmė nepamena, o nuimtus pinigus perdavė A. D. (4 t., b. l. 177-178).

2017 m. spalio 30 d. apklaustas papildomai V. S. parodė, kad A. D. susirado UAB "A. G." bendrovę su kuria susitarė, kad bendrovei teiks grūdines kultūras. Su minėtos įmonės direktoriumi tik el.paštu apsikeitė pasirašytomis sutartimis, direktoriaus nėra mates, viskas buvo derinama per A. D. UAB "A. G." į jo nurodytą UAB "B." banko sąskaitą pervedė apie 48 000 Lt už kuriuos turėjo jiems pateikti grūdines kultūras. Jis, A. D., pasirašė visas sutartis su ūkininkais, kuriuos surado A. D. tarp jų, kaip ir nurodyta įtarime V. V., (duomenys neskelbtini) r. ūkininkai, o transportą samdėsi pats A. D., grūdinės kultūros buvo vežamos į (duomenys neskelbtini) elevatorių UAB "A. G.". Su ūkininkais, gavęs pinigus iš UAB "A. G.", neatsiskaitė (13 t., b. l. 21-22).

Nukentėjusysis M. G. teisme parodė, kad aplinkybių nepamena, prašė pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti nukentėjusiojo M. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 74), kuriuos nukentėjusysis patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu2015 m. sausio 26 d. nukentėjusysis M. G. parodė, kad 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigoje paskambino vyriškis, kuris prisistatė iš UAB „B.“ sakė, kad ieško pirkti grūdų ir gali patys atvažiuoti pasiimti. Telefoninio pokalbio metu buvo pasiūlyta supirkimo kaina šiek tiek didesnė nei tuo metu buvo vidutinė rinkos kaina, be to, sugundė ir tai, kad jie patys atvyksta pasiimti, o atsiskaitymas įvyks prie 3 dienas. Sutartą dieną atvyko du vyriškiai BMW markės automobiliu, kurį vairavo vyriškis, kurio nei vardo nei pavardės nežino, o šalia vairuotojo buvo V. S., kurio vardą bei pavardę žino, nesjis pasirašė dokumentuose. Apžiūrėję jo parduodamus kviečius, kainą supirkimo nuderėjo, nes ištyrus kviečių daigumas buvo prastas. Tą dieną nuspėjo pakrauti sunkvežimio, tad buvo sutarta kitą rytą susitikti su UAB „B.“ darbuotojais (duomenys neskelbtini) elevatoriuje. Kitą dieną su pakrautų kviečių sunkvežimiu 9,9 t atvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo pasverti grūdai, ir vyriškis, kuris vakarykščią dieną buvo su V. S., užbaigė pildyti dokumentus, t. y. grūdų pirkimo-pardavimo sutartį bei PVM sąskaitą-faktūrą. Matė, kad tuose dokumentuose vyriškis įrašė tonas ir kainą. Visa kita buvo užpildyta anksčiau. Pridavus grūdus, jam pasakė, kad per 3 dienas bus atvežti pinigai grynais, nors savo sąskaitą jiems buvo davęs. Praėjus savaitei, kai nesulaukė atsiskaitymo, paskambino, bendravo su tuo vyriškiu, kuris buvo su V. S., nes V. S. numerio jis neturėjo. Visais klausimais daugiau rūpinosi ne V. S., o tas kitas vyriškis. Telefonu žadėjo atsiskaityti kolias dvi savaites, kol buvo iš viso išjungti telefonai ir nebegalėjo susisiekti. Dėl šio įvykio jam padaryta turtinė 5 247 litų, kas sudaro 1519,64 eurų, žala (t. 4, b.l. 74).

Po parodymų garsinimo dar paaiškino, kad tas kitas vyriškis su kuriuo bendravo – tai salėje esantis A. D. (parodė į pastarąjį) panašus į tą vyriškį. Civilinį ieškinį palaiko, jam visai nebuvo sumokėta už grūdus. Kiek pamena labiau su juo bendravo A., o S. –, tas kuris dalyvauja vaizdo konferencijos būdu. V. S. grūdų drėgnumą matavo, mėginius ėmė, mažiau bendravo. Dėl kainos derėjosi A., su juo daugiau bendravo. Dėl atsiskaitymo, terminų bendravo su A. Nepamena, kokiu būdu su juo susisiekė. Telefonu jis bendravo su A. Kai neatsiskaitė nurodytu terminu, tai telefonu kalbėjo su A., kuris pasakė, kad firma neatsiskaitė. A. pasakė, kad jis dirba firmoje „B.“ vadybininku. Nežino, kuris pirmas skambino- ar A., ar V. S. Sutartį pildė A. Kiek jam žinoma grūdai buvo išvežti į (duomenys neskelbtini), o pavadinimo įmonės nežino, vadina „Elevatoriumi“.

Iš 2014m. lapkričio 6 d. M. G. pareiškimo matyti, kad jame užfiksuota, kad UAB „B.“ įmonės darbuotojai pasiėmė iš jo 9,9 t grūdų už 5247 lt ir neatsiskaitė. Viskas įvyko 2014-09-21. Jam paskambino judriojo ryšio telefonu prisistatęs UAB „B.“ darbuotoju ir pasiūlė nupirkti iš jo grūdus. 2014-09-22 apie 12.00 val. pas jį į ūkį (duomenys neskelbtini), atvyko UAB „B.“ du darbuotojai, su kuriais sutarė kainą už grūdus, t.y. 530 lt už toną. Taip pat sutarė, kad grūdus pakraus į jų transportą. Įmonės darbuotojai pažadėjo per 7 darbo dienas atsiskaityti už grūdus. 2014-09-22 UAB “B.” darbuotojai atvažiavo su sunkiasvore mašina, į kurią jis pakrovė 9,9 t kviečių ir kitą dieną pasvėrė ir pridavė grūdus į (duomenys neskelbtini) elevatorių. Išrašė pirkimo-pardavimo sutartį ir išsiskirstė. Praėjus savaitei, t.y. 2014-09-30 jis paskambino UAB „B.“ darbuotojui į mobilaus ryšio telefoną, kuriuo bendravo anksčiau, ir buvo patikintas, kad kelių dienų laikotarpiu įmonė atsiskaitys. Praėjus 3 savaitėms nuo tos dienos kai buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, UAB „B.“ darbuotojo telefono numeris jau buvo nebepasiekiamas, t.y. išjungtas, o įmonės viršininkas V. S. nekėlė ragelio (4 t., b. l. 39)

Iš 2014 m. rugsėjo 23 d. UAB „B.“ PVM sąskaitos faktūros matyti,.kad pardavėjas nurodytas M. G., pirkėjas UAB “B.” kiekis 9,9 t kviečių (4 t., b. l. 43);

Iš 2014 m. rugsėjo 24 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas yra M. G., pirkėjas UAB “B., sutarties objektas kviečiai, kurių kiekis 9,9 t., vienos tonos kaina 530 litų, pasirašė sutartį UAB”B.” vardu direktorius V. S. (4 t., b. l. 44-46).

Iš 2015-01-26 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad M. G. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino V. S. kaip asmenį, kuris buvo atvykęs supirkti iš jo grūdinę kultūrą ir neatsiskaitė. (4 t., b. l. 79-80).

Iš 2015-01-26 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad M. G. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino A. D. kaip asmenį, kuris buvo atvykęs su asmeniu, prisistačiusiu V. S., supirkti grūdus, apie kurį davė parodymus 2015 m. sausio 26 d. (t. 4, b. l. 81-82).

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad įvykiai buvo seniai, nebepamena, prašė padarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti nukentėjusiojo R. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 52) ir (4 t., b. l. 104), bei pareiškimas (4 t., b. l. 41), kuriuose užfiksuotas aplinkybes nukentėjusysis patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pareiškime nurodė, kad jis vykdo ūkinę veiklą (duomenys neskelbtini). buvo apgautas UAB „B.“ darbuotojų, kadangi jų įmonė iš jo pasiėmė 15,3 t grūdų, kurių vertė 7 344 lt ir neatsiskaitė. Visas įvyko 2014-09-21 UAB “B.” Jam paskambino darbuotojas ir pasiūlė nupirkti iš jo grūdų. 2014-09-22 minėtos įmonės darbuotojai atvyko pas jį į ūkį , kuris yra (duomenys neskelbtini). 12.00 val. Sutarė kainą už grūdus, kuri jam buvo tinkama, t.y. 1t už 480 lt ir pažadėjo per 7 darbo dienas atsiskaityti. Vėliau, t.y. 2014-09-24 jie atvyko su nuomotų transportu, į kurį jis pakrovė 15,3 t kviečių, toliau buvo surašyta pirkimo-pardavimo sutartį ir išsivežė grūdus. Praėjus savaitei paskambino minėtos įmonės darbuotojui pasiteirauti kodėl neatsiskaito. Įmonės darbuotojas jį patikino, kad po 2 dienų atsiskaitys, tačiau praėjus savaitei, paskambino dar kartą, bet ir vėl paprašė pakentėti dėl atsiskaitymo. Praėjus 3 savaitėms nuo sutarties pasirašymo dienos, kontaktinis įmonės darbuotojo telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo išjungtas, o įmonės viršininko telefonas, Nr. (duomenys neskelbtini) niekas neatsiliepė. Tada pasidomėjus internetu apie šią įmonę, perskaitė, kad šį įmonė dar skolinga ir kitiems ūkininkams ir yra įkurta trumpą laikotarpį. Toliau prašom pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti kaltus asmenis atsakomybėn, nes mano, kad UAB „B.“ ėmė iš jo grūdus iš karto žinodama, kad neatsiskaitys ir tokiu būdu apgaule užvaldė jam priklausantį turtą. (4 t. b.l. 41).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-01-22 apklaustas liudytoju R. K. nurodė aplinkybes iš esmės analogiškas užfiksuotoms pareiškime, paaiškino, kad padaryta 2 126,97 eurų materialinė žala. Dar parodė, kad per M. G. gavo pasiūlymą susitarti su asmenimis dėl grūdinės kultūros pardavimo. M. G. davė jam telefono numerį grūdų supirkėjams ir šie jam paskambino, susitarė susitikti pas jį (duomenys neskelbtini). Atvyko du vyriškiai BMW markės, tamsiai mėlynos spalvos, 3 klasės automobiliu. Vairavo automobilį tas vyriškis, kuris labiau viską derino, kalbėjo, tarėsi dėl kainos, o dokumentus formino kitas vyriškis, kuris dokumentuose pasirašė kaip V. S. Pas patį jie buvo atvykę tik vieną dieną, kurią ir buvo sudaryta grūdų pirkimo-pardavimo sutartis, išrašyta PVM sąskaita faktūra, t.y. 2014-09-24 Atvykę vyriškiai taip pat atsivarė ir sunkvežimį, vyro duomenų, kuris vairavo sunkvežimį, vėliau pakrovė kviečius, 15,3 t , vėl pasvėrė su pakrautais kviečiais. Už kviečius buvo sutarta, kad 5 dienų laikotarpyje perves į jo nurodytą sąskaitą 7 344 lt, t.y. 2 126,97 eurų. Laukė 5 d., nesulaukęs atsiskaitymo už grūdus, paskambino vyriškiui (kitam, ne V. S.), vyriškis prašė palaukti porą dienų ir bus pervesti pinigai, tačiau praėjus šiam sutartam terminui taip pat jokio atsiskaitymo nesulaukė. Buvo dar atvejis, kad vienas iš jų dar skambino, kuris, negali dabar pasakyti, nuramino, kad nepergyventų, kad bus atsiskaityta. Dar po keletos dienų pats paskambino, tai buvo tokia kalba, kad reikia palaukti keičiasi akcininkai, ir jie to patys nežinojo ir kad dabar yra visi mokėjimai lakinai sustabdyti. Visą tą laikotarpį buvo maitinamas pažadais, kai po kurio laiko nebepavyko visai susisiekti, todėl mano, kad yra apgautas (4 t., b. l. 103)

Po parodymų garsinimo dar parodė, kad nežino, kur buvo išvežti grūdai, pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Ieškinį sudaro jam padaryta turtinė žala. Telefonu jei neklysta bendravo su A. D.

Iš 2014 m. rugsėjo 24 d. UAB „B.“ PVM sąskaitos faktūros matyti,.kad pardavėjas nurodytas R. K., pirkėjas UAB “B.” kiekis 15,300 t kviečių, kaina 480 Lt tona, viso 7 344 lt sumai (4 t., b. l. 53).

Iš 2014 m. rugsėjo mėnesio 23 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas yra R. K., pirkėjas UAB “B.“, sutarties objektas kviečiai, kurių kiekis nenurodytas, vienos tonos kaina 480 litų, pasirašė sutartį UAB ”B.” vardu direktorius V. S. bei R. K. 2014 m. rugsėjo 23 d. (4t., b. l. 55-56).

Iš 2015 m. sausio 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad R. K. atpažino V. S., esantį nuotraukoje Nr. 3, kaip asmenį, kuris kartu su kitu asmeniu buvo atvykęs pas jį supirkti grūdinę kultūrą (kviečius) ir už kuriuos neatsiskaitė (4 t.,b. l. 107-108)

Iš 2015 m. sausio 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad R. K. atpažino A. D., esantį nuotraukoje Nr. 5, kaip asmenį, kuris buvo atvykęs pas jį su V. S. supirkti grūdinę kultūrą ir su juo neatsiskaitė. (4 t.,b. l. 109-110).

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad jam paskambino kaimynas M. G. ir pasakė, kad pas jį atvažiavę grūdų supirkėjai, klausė gal ir jis nori parduoti grūdus, nes supirkėjai ieško. Sutiko parduoti miežius ir jie atvažiavo BMW markės automobiliu.Derybas vedė A. D., o V. S. atėjo su lagaminėliu, paėmė grūdų mėginius, apžiūrėjo, kad grūdai tinkami. Kainą suderėjo su A. D. ir pasakė, kad rytoj atvažiuos mašina atkrauti. Kitą dieną atvažiavo mašina į (duomenys neskelbtini) ir jis pats atvažiavo į (duomenys neskelbtini), pasvėrė tuščią mašiną ir važiavo krautis. Grūdus krovė pas jį, A. R., ūkyje, o pakrovus važiavo į (duomenys neskelbtini) grūdų punktą pasverti. Visą laiką daugiausia bendravo A. D., kurio pavardę sužinojo per tyrimą. Kai pasvėrė mašiną, iš BMW išlipo V. S., suformino sutartį ir tada sužinojo jo pavardę ir vardą. Kokius duomenis įrašė į sutartį nepamena. Buvo išrašyta sąskaita-faktūra. Jis pardavė miežių apie 23,7 tonų, vertė 3121,05 eurai. Sutartį jis perskaitė ir laukė 5 dienas, kaip numatyta sutartyje, pinigų. Buvo tartasi, kad pinigus perves į sąskaitą. Turėjo A. D. numerį ir kai neatsiskaitė, skambino, tai jis sakė, kad atveš grynais. Laikas vis buvo tempiamas, kol galiausiai paskambinus A. D. davė kitą telefono numerį, kaip paaiškino V. S. V. S. kai paskambino pasakė, kad vyks akcininkų susirinkimas, keičiasi valdžia. Po to skambinant jau neatsiliepdavo, signalas geras buvo, bet nekelia. Pradėjo skambinti naktimis, specialiai, bet nekėlė, kol vieną vakarą buvo išjunta tiek A. D., tiek V. S. telefonas. Sutartį su juo pasirašė V. S., supildė visus duomenis mašinoje, o A. D. tuo metu buvo išlipęs iš mašinos. A. D. pasakė, kad įmonė, kuri perka grūdus – tai „B.“ arba „A. G.“, galima įmonė pasirinkti. Pažiūrėjo internete duomenis apie tas įmones. „B.“ tuo metu turėjo 4 darbuotojus, buvo kažkiek skolinga, o „A. G.“ jam pasirodė keista įmonė, nes tai buvo statybinė įmonė, susijusi su technika. Kur išvežė grūdus negali pasakyti. Jam už parduotus grūdus nebuvo sumokėta. Jis dėl žalos kreipėsi civiline tvarka į Vilnių, lygtai 2015 metais, atsiuntė raštą, kad prieista, bet po to antstoliai jam atsiuntė, kad nieko nėra. Atsiuntė duomenis, kad paskirtas bankroto administratorius. Bet po to jis atsisakė, nes taip patarė advokatas. Civilinis ieškinys, kurį sudaro 6432 eurai ( t. 4, b. l. 93-94), iš jų 3000 eurų moralinė žala. Kokia žalos suma buvo cilvilinėje byloje, nepamena. Jis reiškia neturinę žalą, nes kai kreipėsi civiline tvarka, turėjo daug išlaidų, reikėjo važinėti, patyrė išgyvenimus.

Iš 2014 m. lapkričio 6 d. A. R. pareiškimo matyti, kad jis vykdo ūkinę veiklą (duomenys neskelbtini). Buvo apgautas UAB „B.“ darbuotojų, kadangi ši įmonė pasiėmė iš jo 23,700 t grūdų už 11 850 Lt ir neatsiskaitė 2014 m. rugsėjo 22 d. pas jį, kaimynui parodžius, atvažiavo UAB „B.“ darbuotojai ir pasiūlė nupirkti miežių po 500 lt už toną. Jis paklausė kokiai firmai jie atstovauja, tai pasakė, kad UAB „B.“ ir UAB „A. G.“, taip pat paklausus kada atsiskaitys, pasakė, kad po 3-5 dienų. Taip pat susitarė, kad 2014 m. rugsėjo 23 d jis iš ryto prisistatys į (duomenys neskelbtini) grūdų elevatorių pasvert mašinos. Kai mašiną pakrovė apie 11.00-12.00 val. vėl važiavo į grūdų elevatorių jos pasvert, vietoje surašė sutartį grūdų pirkimo ir sąskaitą faktūrą. Praėjus atsiskaitymo terminui, jiems paskambinus vis žadėjo atsiskaityti, bet neatsiskaitė. Vėliau apie spalio vidurį jau nebekėlė ragelio, o kitas telefonas buvo išjungtas. Su UAB „B.“ buvo bendrauta dėl skolos grąžinimo tel (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu išjungtas ir su įmonės vadovu V. S., tel. (duomenys neskelbtini) signalas buvo, bet nekelia ragelio. (4 t.,b. l. 40)

Iš 2014 m. rugsėjo 23 d. UAB „B.“ PVM sąskaitos faktūros matyti,.kad pardavėjas nurodytas A. R., pirkėjas UAB “B.” kiekis 23,700 t miežių, kaina 500 Lt tona, vuso 11 850 lt sumai (4 t., b. l. 48);

Iš 2014 m. rugsėjo mėnesio (diena nenurodoma) grūdų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas yra A. R., pirkėjas UAB “B., sutarties objektas miežiai, kurių kiekis 23,700 t., vienos tonos kaina 500 litų, pasirašė sutartį UAB ”B.” vardu direktorius V. S. bei A. R. (4 t., b. l. 49-51).

Iš 2015 m. sausio 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad A. R. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino V. S., esantį nuotraukoje Nr. 4, kaip asmenį, kuris pildė ir rašė dokumentus, t.y. grūdų pirkimo-pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą (4 t.,b. l. 89-90).

Iš 2015 m. sausio 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad A. R. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino A. D., esantį nuotraukoje Nr. 6, kaip asmenį, apie kuįi davė parodymus 2015 m. sausio 21 d. (4 t.,b. l. 91-92)

Dokumentuose ( 4 t., b.l. 115-116) nurodoma grūdų ir rapsų kainos Lietuvoje 2014 m. 17-19 sav bei 2013 rugsėjo – 2014 m. rugsėjo mėn.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo cento dumenimis Lietuvos grūdų augintojų superkamų kviečių vidutinė supirkimo kaina Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2014 m. 39 savaitę ( rugsėjo 22-28 d.) pagal GS-1 suvestinę ataskaitą buvo 132,5Eur už toną( 457,5Lt už toną), o miežių 130,3 Eur( 450,0 Lt) už toną. (4 t., b. l. 118).

2015 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2014-09-23 (duomenys neskelbtini), sudarydami UAB „B.“ vardu sutartis dėl miežių ir kviečių pirkimo kaltinamieji užvaldė M. G. ir R. K. priklausančius kviečius(atitinkamai: 9,9t. ir 15,3 t) bei A. R. priklausančius miežius (23,7t.), kuriuos pardavę su kviečių ir miežių savininkais neatsiskaitė. Nustatyta, kad su ūkininkais: M. G. ((duomenys neskelbtini)), R. K. ((duomenys neskelbtini)) ir R. R. ((duomenys neskelbtini)) 2014-09-22 ir 2014-09-23 bendravo A. D. ((duomenys neskelbtini)). 2014-09-23 grūdinių kultūrų pakrovimo metu (duomenys neskelbtini) rajone buvo A. D. ir V. S. ((duomenys neskelbtini)), kurie įvairiu metu naudodamiesi savo telefonais prisijungdavo prie (duomenys neskelbtini) celės (duomenys neskelbtini) (esančios (duomenys neskelbtini)), kurios veikimo zonoje yra (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad A. R. priklausantys miežiai (23,7t.) 2014-08-23 buvo parduoti UAB „A. G.“ bei priduoti į AB „K. G.“ (2014-09-23 AB „K. G.“ grūdų priėmimo lydraštis (duomenys neskelbtini)), taip pat nustatyta, kad M. G. ir R. K. priklausantys kviečiai (atitinkamai: 9,9t. ir 15,3 t) , kurie buvo pakrauti į vieną sunkvežimį, 2014-09-24 buvo parduoti UAB „A. G.“ bei priduoti į AB „K. G.“ (2014-09-24 AB „K. G.“ grūdų priėmimo lydraštis (duomenys neskelbtini)) ( 8 t., b. l. 113-115, 116-130).

Nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusieji T. C., D. S., J. D., V. K., T. R., L. R.)

Kaltinamasis A. D. dėl sukčiavimo, įvykdyto (duomenys neskelbtini) rajone (nukentėjusieji T. C., D. S., D. S., J. D., V. K., T. R., L. R.) kaltę pripažino. Jis parodė, kad apie V. K., T. R., L. R. aplinkybių nepamena. Patvirtino, kad buvo perkami rugiai iš T. C. ir D. S., o iš J. D. grikiai. Dėl rugių į vietą važiavo jis su V. S. Vienas automobilis buvo išnuomotas iš įmonės, kitas pernuomotas. Grūdai buvo išvežti į (duomenys neskelbtini). Nuvežus į elevatorių paaiškėjo, kad rugiuose padidintas skalsio kiekis, todėl jie praktiškai buvo netinkami naudoti. Tuomet jie vienam iš ūkininkų skambino, norėjo grąžinti rugius, tačiau susitikus (duomenys neskelbtini), V. S. sutarė parduoti už tokią kainą už kokią pirks. Teigė, kad grūdai buvo išvežti į Latviją, o į (duomenys neskelbtini) UAB „T.“negalėjo būti išvežta. Rugiai buvo parduoti už ženkliai mažesnę kainą. Pinigus jam perdavė R. Š. (duomenys neskelbtini), o jis grįžęs į (duomenys neskelbtini) atidavė V. S.

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. apklaustas įtariamuoju 2015 m. sausio 15 d. parodė, kad po (duomenys neskelbtini) rajono ūkininkų, toliau ieškojo ūkininkų, kurie parduotų grūdus be išankstinio apmokėjimo, nes pinigų neturėjo. 2014 m. rugsėjo mėn. jis , A. D., pagal skelbimus surado ūkininkus (duomenys neskelbtini) r. ir su dviem iš jų susitarė dėl rugių pirkimo. Kartu su V. S. atvažiavo pas T. C. ir D. S., su išnuomotais sunkvežimiais, pakrovė rugius, bendrai apie 53 t. Vietoje V. S. pasirašė su ūkininkais sutartis ir uždėjo UAB „B.“ antspaudą. Susitarė, kad atsiskaitys per 5 dienas, pavedimu į ūkininkų sąskaitas. Rugius nuvežė į (duomenys neskelbtini), tačiau bendrovė, kurios pavadinimo neatsimena, nepriėmė rugių, kadangi buvo netinkama kokybė. Tuomet susiskambino ir išsiuntė vairuotojus su rugiais į Latviją, kur (duomenys neskelbtini) elevatorius grūdų nepriėmė, bet priėmė kitas elevatorius. Pinigų už rugius jie negavo. T. C. jiems pasiūlė pirkti grikius, jie sutiko, kaip surado ūkininkus nepamena, tačiau iš trijų ūkininkų, kaip nurodyta įtarime (duomenys neskelbtini) r. jis su V. S. 2014-10-03 nupirko grikių apie 35 t, tada susiskambino su pirkėju iš Lenkijos ar tai Lietuvos perpardavėjais, rastais pagal skelbimą internete, lyg tai „D.“, kuriems pardavė grikius. Grikiai parduodami buvo per tarpinę firmą „T.“ darbuotojas S. Pagal sutartis UAB „B.“ pardavė grikius UAB „T.“, o jie „D.“. Atsiskaityta buvo grynaisiais pinigais, jam asmeniškai sumokėjo už grikius UAB „T.“ atstovas S. Gautus pinigus atidavė V. S., sau pasiliko procentą, sumos nepamena (14 t., b.l. 35-37).

Apklaustas papildomai įtariamuoju 2015 m. sausio 29 d. A. D. parodė, kad pardavus grūdus, nors ir buvo 40 000 Lt, kuriuos minėjo, jokio pelno negavo. Todėl jiems vėl reikėjo pradinio kapitalo ir jis, A. D. , ieškojo pirkėjų ir pardavėjų, o V. S. pasirašinėjo su grūdų pardavėjais ir pirkėjais sutartis ir dėdavo UAB „B.“ antspaudą ant sutarčių. Surado skelbimą, kad T. C. parduoda rugius, pastarasis dar pasiūlė S., o jis, A. D., rado pirkėją „K. G.“, kuriam atvežtų nupirktus iš ūkininkų rugius. Kartu su V. S. 2014-09-26 nuvažiavo pas ūkininkus (duomenys neskelbtini) r., pasirašė su V. S. pirkimo-pardavimo sutartis, nurodant, kad sumokės ūkininkams vėliau, ir nuvežė samdytais sunkvežimiais grūdus į (duomenys neskelbtini), tačiau ten rugių nepriėmė, patikrinę rado skalsiaus. Nusprendė su V. S. grąžinti rugius pardavėjams, tačiau T. C. nesutiko atgal jų priimti. Tada sutarė dėl mažesnės pirkimo sumos. Tada jis, A. D., paskambino R. Š., kuris pasakė, kad galima siųsti vairuotojus pas jį į Latviją, pastarais parduos rugius. Tuomet jis sunkvežimio vairuotojui M. davė R. Š. kontaktus ir šis nuvežė rugius į Latviją. Tą patį vakarą vienas susitiko su R. Š. (duomenys neskelbtini), pastarasis buvo su vyru, kai dabar žino S. S., ir sumokėjo jam grynais pinigais. Jokių dokumentų nepasirašė. Kitą dieną gautus iš R. Š. pinigus lygiomis dalimis pasidalino su V. S., nes susitikę nusprendė tų pinigų negrąžinti ūkininkams, vis vien mažai uždirbo. 2014-09-26 kalbantis su T. C., pastarasis davė ūkininkų, parduodančių grikius, kontaktus. Po rugių pardavimo pradėjo skambinti (duomenys neskelbtini) ūkininkai V. S., kad neatsiskaito, V. S. sakė, kad jį kviečia į policiją, kad grasinama teismais, todėl abu nusprendė nusipirkti grikių, kad atiduoti (duomenys neskelbtini) dalį skolos. A. D. susitarė su ūkininkais dėl grikių pirkimo, pasisamdė transportą pas pažįstamą K. ir 2014-10-03 nupirko iš trijų (duomenys neskelbtini) r. ūkininkų grikius, su kuriais sutartis pasirašė V. S. A. D. rado Lenkijos firmą „D.“ grikiams nupirkti, tačiau jie buvo per drėgni, todėl paliko džiovinti pas K. džiovykloje. V. S. pasakius, kad UAB „B.“ uždarinės, kadangi per daug skolininkų, ūkininkai jį terorizuoja, „D.“ negali pervesti pinigų į UAB „B.“ , kadangi jų pasiimti negalės, nes sąskaitas areštuos, jam teko kreiptis vėl pas R. Š., nes aną kartą gavosi atsiskaityti grynaisiais. Jam pasiūlė UAB „T.“ , tada jis susitiko su R. Š. ir S. S., kuris dirbo UAB „T.“, ir jam pardavė grikius, kuriuos S. S. UAB „T.“ vardu pardavė UAB „D.“. Jis, A. D., pateikė S. S. V. S. pasirašytus dokumentus (pinigų mokėjimo) ir S. S. jam išmokėjo grynuosius pinigus R. Š. akivaizdoje už grikius. V. S. nedalyvavo, jis laikėsi nuošaliau, kai pats tvarkė reikalus dėl grikių pardavimo, o po sandėrio susitiko su juo ir pinigus gautus už grikius pasidalino per pusę (14 t., b. l. 40-41).

Kaltinamasis V. S. duodamas parodymus teisme paaiškino, kad ne viską pamena. Teigė, kad buvo sudaromos sutartys su nukentėjusiasiais, jas jis pasirašė UAB „B.‘ vardu. Sutartyse buvo nurodomas laikotarpis per kurį turėjo atsiskaityti su nukentėjusiasiais. Pripažino, kad laiškus nukentėjusiesiems dėl papildomų dokumentų pateikimo, siuntė jis. Teigė, kad išankstinio ketinimo neatsisakityti nebuvo, galvojo, kad dalis pinigų nukentėjusiesiems sumokėta. Pripažino, kad neatsiskaitė su žmonėm, nors tokią pareigą turėjo. Detalesnių paaiškinimų nedavė.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad pagal tokia pat schemą 2014 m. rugsėjo mėn. A. D. rado dar keletą ūkininkų parduodančius grūdus (duomenys neskelbtini) r. su kuriais jis, V. S., sudarė UAB „B.“ vardu grūdų pirkimo pardavimo sutartis ir A. D. radęs tarpininkus (duomenys neskelbtini) r. jiems grūdus nuvežė, o gautais pinigais nepasidalino su juo, V. S., nepasidalino ir jis nežino, kam A. D. pardavė (duomenys neskelbtini) r. grūdus, nedalyvavo juos parduodant (4 t., b. l. 13-15).

Apklausiamas įtariamuoju 2015 m. sausio 14 d. V. S. parodė, kad ūkininkus surado ir sunkvežimius (duomenys neskelbtini) r. užsisakinėjo pats A. ir atsiskaitinėjo už transportavimą pats. Rugius kiek atsimena ilgai teko ieškoti kam parduoti, tai ilgai po Lietuvą važinėjo, A. derino su R. Š., nes girdėjo ir per jį A. pardavė rugius į Latviją, o kam, nežino. Grikius nuvežė pas K. Z., pas kuri A. ir išsinuomavęs buvo sunkvežimį, kam pardavė neatsimena, berods UAB „B.“ vardu pardavė pats UAB „T.“, nors nėra jų vadovo matęs, kaip ir R. Š., nes paties vardu, su paties žinia bendradarbiavo A., o jie kam pardavė nežino. Su K. Z. susipažino per A., dar neperkant jokių grūdų (duomenys neskelbtini) r., susidarė įspūdis, kad jiedu gerai pažįstami. Po kelių dienų ūkininkai pačiam paskambino, kad su jais neatsiskaitoma, pats tada klausė pats A., kodėl negauna ūkininkai ir pats pinigų už grūdus, jis paaiškino kad vėl gi latviai neatsiskaito. Pats suprato, kad apgavo žmones, nes kartojasi tą patį istorija, tačiau per vėlu buvo trauktis. Pats tą patį paaiškino žmonėm, ūkininkams iš (duomenys neskelbtini) r., kad su jiems neatsiskaito pirkėjai. Pats jiems nusiuntė net pranešimus, kad trūksta dokumentų, nes A. minėjo, kad latviams reikia grūdų auginimo deklaracijų, kuriu jie nepateikė. Tada jam kažkiek pinigų davė A. ( 12 t., b. l. 170-173).

2015 m. sausio 16 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. S. parodė, kad pardavus iš (duomenys neskelbtini) ūkininkų supirktus grūdus ir už juos negavus pinigų, A. D. jam pasiūlė įsigyti pas kitus ūkininkus grūdines kultūras, tam, kad galėtų atsiskaityti su (duomenys neskelbtini) ūkininkais, o su ūkininkais iš (duomenys neskelbtini) atsiskaitys po to, kai su jais atsiskaityts iš Latvijos. Taip jie atsidūrė (duomenys neskelbtini) rajone. Atsirado ūkininkai, kurie sutiko parduoti savo grūdinę kultūrą, automobilį jie išsinuomavo. Pas vienus iš ūkininkų buvo paimta viena grūdinė kultūra ir perparduota, bet kai nuvežė parduoti, nepriėmė, nes neatitiko standartų. Ketino perparduoti (duomenys neskelbtini). Kai suprato, kad grūdai netinkami, susisiekė su ūkininkais iš (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, kad grūduose per didelis kiekis skalsio. Buvo pasirašyta keletas sutarčių su skirtingais ūkininkais, bet tie grūdai netiko. Šiuo klausimu buvo susitikę su ūkininkais (duomenys neskelbtini).Jie ūkininkams norėjo grąžinti grūdus, bet ūkininkai nesutiko, jie pasiūlė parduoti už mažesnę kainą ir apmokėti transporto išlaidas. Dėl susitikimų tarėsi telefonu. Pradėjus ieškoti kam parduoti, atsirado įmonė UAB „T.“, per šią įmonę grūdai turėjo keliauti į Latviją. Girdėjo kaip A. kalbėjo telefonu, kad šie grūdai keliaus į Latviją, nes Lietuvoje jų nepriima. Ūkininkams apie šį sprendimą pranešė A. D. Mokėjimas turėjo būti po kurio laiko. Vėliau vėl važiavo į (duomenys neskelbtini), jis pasirašė sutartį su ūkininkais dėl grikių pirkimo UAB „B.“ vardu. Pasirašydamas sutartį tikėjosi, kad latviai tuoj atsiskaitys ir jie atsiskaitys su klientais. UAB „B.“ iš karto atsiskaityti su pirkėjais neturėjo galimybės. Vėliau grikiai buvo nuvežti į (duomenys neskelbtini) džiovinimui, nes buvo per drėgni, ten buvo palikti, kad išdžiūtų, o ūkininkai iš (duomenys neskelbtini) apie tai žinojo. A. D. pranešė, kad yra grikiams pirkėjai, paaiškino, kad pardavimą reikia padaryti per keletą įmonių. Padarius pardavimus, UAB “B.” išrašė sąskaitą faktūrą, ją išrašė „F.“. Buvo pranešta, kad yra pirkėjas Lenkijoje, bet turi padaryti pardavimą Lietuvoje tarp kitų įmonių: UAB „T.“, o kita „D. M.“ - joms pardavė grūdus. Buvo pasirašyta tik sąskaita, sutartis nebuvo pasirašyta. Buvo paaiškinta, kad per kitas įmones pardavimai bus su geresne kaina. Išrašė sąskaitas, o vakare kasos pajamų orderį, tam, kad UAB „T.“, „D. M.“ įrodytų, kad yra atsiskaičiusios su UAB „B.“, nors realiai pinigų nebuvo. Ūkininkams buvo išsiųsti pranešimai, kad trūksta dokumentų, todėl prašo atsiųsti deklaracijas, nes neva lenkai paprašė (12 t., b. l. 180-181).

Nukentėjusysis T. C. parodė, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį, paskambino V. S., pasakė, kad superka grūdus, turi formą “B.”, sakė, kad gali atvykti su mašina paimti grūdus. Dėl kainos susitarė ir rugsėjo pabaigoje 26 ar 27 d. atvyko dvi mašinos į kiemą. Atvyko su kitu kaltinamuoju – A. D. Jam pateikė sutartį, kurioje buvo rekvizitai, banko sąskaita, kaina, ir jis, T. C., pasirašė sutartį. Buvo nurodyta, kada atsiskaitys. Pakrovė vieną mašiną, o kita tuščia mašina išvažiavo pas kaimynę D. S.

Sutartis buvo užpildyta, jis galimai pats įrašė į sutartį sąskaitos numerį. Pinigai jam už grūdus nebuvo sumokėti. Jam padaryta žala. V. S. prisistatė kaip firmos „B.“ direktorius, sutartyje buvo jo parašas, antspaudas, o A. D. pats sakė, kad jis yra įmonės “B.” vadybininkas. Jie dviese su lengvąja mašina buvo atvažiavę į kiemą. Skambino vėliau dėl pinigų, tai sakė, kad bus pinigai po pietų, po to žadėjo, kad perves, kai grįš iš Latvijos. Atrodo su V. S. kalbėjo. Praėjo savaitė, tačiau pinigų nebuvo ir po to iš viso nekėlė ragelio. A. D. kėlė ragelį, žadėjo pervesti pinigus, tačiau pinigai nebuvo pervesti.

V. S. ir A. D. tai tie patys asmenys, kurie yra posėdžių salėje. Jie atvažiavo sidabriniu Opel automobiliu. Tą automobilio markę buvo užsirašęs. Vienas prisistatė direktoriumi, o kitas vadybininku. Dėl atsiskaitymo jokių pranešimų, dėl ko negali atsiskaityti nėra gavęs, tik telefonu minėjo. S. telefoną turėjo, nes jis pats skambino dėl grūdų, o kai atvažiavo jau į kiemą, tai jis užsirašė ir kitą telefoną, jam tą numerį pats padiktavo asmuo. Buvo pokalbis su A. D., kad planuoja parduoti įmonę “B.”. Jis pats buvo patalpinęs skelbimą internete, kad parduoda rugius. Ir tada jam pagalskelbimą paskambino V. S. ir po poros dienų atvažiavo jie su krovinine mašina. Buvo sudaryta grūdų pirkimo – pardavimo sutartis. Kaip buvo įrašyti jo rekvizitai į sutartį nepamena – ar jis padiktavo, ar pats įrašė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti T. C. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 46-47), kuriuos nukentėjusysis patvirtino. Po pagrsinimo patikslino, kad nepamena, kuris pirmas jam paskambino – V. S. ar A. D., o esant nesutapimams, prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Kaltinime nurodyta teisingai, kad buvo pakrauta 28,5 t. rugių, kurių vertė 3 448,22 eurai.

Iš 2014 m. spalio 14 d.T. C. pareiškimo matyti, kad 2014 m. rugsėjo 26 d. pas jį atvažiavo UAB „B.“ nupirkti grūdų pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovė 28,5 t rugių. Buvo vilkikas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lengvas automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymo terminas buvo 2014 m. rugsėjo 30 d., bet neatsiskaityta. Buvo atvykęs UAB „B.“ direktorius V. S. Prie pareiškimo pridėta sutarties kopija (t. 5 ,b. l. 2).

Iš 2014 m. rugsėjo 26 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad matyti, kad pardavėjas yra T. C., pirkėjas UAB “B., sutarties objektas rugiai, kurių kiekis 28,500 t., vienos tonos kaina 410 litų, pasirašė sutartį UAB ”B.” vardu direktorius V. S. ir pardavėjas T. C. (5t., b. l. 3-5).

Iš 2015 m. sausio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad T. C. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino V. S. kaip asmenį, kuris prisistatė V. S., UAB „B.“ direktoriumi, su kuriuo pasirašė 2014 m. rugsėjo 26 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutartį. (t. 5 , b. l. 49-52).

Iš 2015 m. sausio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad T. C. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino A. D. kaip asmenį, kuris 2014 m. rugsėjo 26 d.buvo atvykęs kartu su V. S. į jo ūkį ir nupirko, t.y.dalyvavo kartu su V. S. rugių pakrovime. (t. 5, b. l. 53-56).

Iš 2015-01-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. C. pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) 2014-09-26 grūdų pirkimo-pardavimo sutartįNr. (duomenys neskelbtini) (originalą), iš kurios matyti, kad pardavėjas yra T. C., pirkėjas UAB “B., sutarties objektas rugiai, kurių kiekis 28,500 t., vienos tonos kaina 410 litų, pasirašė sutartį UAB ”B.” vardu direktorius V. S. ir pardavėjas T. C. ;2) 2014-10-07 pranešimą T. C., pasirašytą V. S., kuriame nurodyta, kad su juo negali atsiskaityti, nes nepateikė reikalingų dokumentų; 3) voką, kuriame yra išsiuntimo pašto antspaudas „(duomenys neskelbtini) 2014-10-10“ ir gavimo pašto antspaudas „(duomenys neskelbtini) 2014-10-14“. (t. 5, b. l. 57-62).

Nukentėjusioji J. D. parodė, kad atsirado pirkėjai, kurie mokėjo daugiau, negu pirkėjai iš Lenkijos. Tie pirkėjai jos paklausė, kiek moka lenkai, ji atsakė, kad po 80 centų, tuomet jie pasakė, kad moka po 1 litą 20 centų. Pagalvojo, kad brangiau parduos ir atidės pinigus. Susiskambino su jais, jie pasakė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), jie pasvers mašinas. Jie atvažiavo su lengvąja mašina, pasvėrė, ji atsisėdo ir užsirašė tos mašinos numerius. Jie pripylė pilną mašiną grūdų. Sūnus krovė grūdus. Po to pasvėrė grikius, užvažiavę išrašė važtaraštį, užsirašė jos banko sąskaitą, lygtais viskas buvo tvarkoje. Pasakė, kad ryt, poryt atsiųs į banko sąskaitą pinigus. Kai ji nuvažiavo į banką po kelių dienų, jai pasakė, kad jeigu iki 3 dienų neatsiuntė, tai reikia manyti, kad pinigų nėra. Pradėjo jiems skambinti, iš pradžių atsiliepdavo, sakė, kad atveš ar atsiųs, ji laukė, tačiau pinigų nesulaukė. Jai pakilo spaudimas ir buvo išvežta į ligoninę. Tą dieną, kai grikius paėmė, buvo išrašytas važtaraštis, taip pat ji pasirašė sutartį.

Iš 2014 m. spalio 14 d. J. D. pareiškimo matyti, kad 2014 m. spalio 3 d. pas ją atvažiavo UAB „V.“ ir pakrovė 21,640 t grikių, buvo vilkikas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lengvasis automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymo terminas buvo2014 m. spalio 9 d., bet neatsiskaitė. Buvo atvažiavęs UAB „B.“ direktorius V. S. Prie pareiškimo pridėta sutarties kopija, 3 lapai, PVM sąskaita- faktūra, 1 lapas, pranešimas, 1 lapas. (t. 5, b. l. 17-23).

Iš 2014 m. spalio 3 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pardavėjas yra J. D., pirkėjas UAB “B.”, sutarties objektas grikiai, kurių kiekis 21,640 t., vienos tonos kaina 960 litų, pasirašė sutartį UAB”B.” vardu direktorius V. S. ir pardavėjas J. D.( t. 5, b. l. 20-23). 2014 m. spalio 3 d. UAB „B.“ išrašyta J. D. 20 774,40 lt sumai už 21,640 t grikių pirkimą PVM sąskaita faktūra ( t. 5, b. l. 19); 2014-10-07 pranešimu J. D. informuojama, kad įmonė “B.” nėra gavusi visų dokumentų pagal sutartį, todėl negali atlikti pavedimo, raštą pasirašo V. S. ( t. 5., b. l. 23).

2015 m. sausio 7 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. D. pateikė dokumentus: 2014 m. spalio 3 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytą V. S. ir J. D. 21,640 t grikių už (1 t. kaina 960 lt); 2014-10-03 PVM sąskaita faktūra išrašyta UAB „B.“ J. D. 20 774,40 lt sumai už 21,640 t grikių pirkimą; 2014 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. L2-44249-141/2014, dėl skolos priteisimo priėmimo klausimo, nutarta įpareigoti J. D. pašalinti pareiškimo trūkumus; 2014 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. L2-44249-141/2014, dėl skolos priteisimo priėmimo klausimo, nutarta laikyti nepaduotu kreditorės J. D. pareiškimą skolininkui UAB „B.“ dėl skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismo įsakymo išdavimo tvarka ir grąžinti jį padavusiam asmeniui; 2014 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. L2-48406-833/2014, kuria netenkintas J. D. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininko UAB „B.“ turto. Padarius nutarimų kopijas, jos grąžintos J. D. pakvitavimu. (5 t., b. l. 118-126)

2015 m. sausio 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad J. D. atpažino V. S., esantį nuotraukoje Nr. 4, kaip asmenį, kuris prisistatė V. S., UAB „B.“ direktoriumi, kuris 2014-10-03 iš jos nupirko apgaule 21,640 t grikių ir neatsiskaitė. Pasirašė sutartį ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą. (5 t., b. l. 109-112).

2015 m. sausio 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad J. D. atpažino A. D., esantį nuotraukoje Nr. 3, kaip asmenį, kuris 2014m. spalio 3 d. buvo atvykęs kartu su V. S. į jos ūkį, prisistatęs vadybininku ir dalyvavo pirkime, svėrime ir pakrovime. (5 t., b. l. 113-116)

Liudytojas T. D. teisme parodė, kad jam paskambino mama J. D., pasakė, kad atvažiavo firma pirkti grikių ir reikia padėti pakrauti. Jis atvažiavo. Buvo žmonės, parodė kažkokį dokumentą, jie paprašė paso, tai vienas padavė pasą. Kadangi namuose jis turi printerį, tai nuvažiavęs atšvietė pasą, ir ta kopija ir dokumentai buvo pas mamą. Sukrovė tuos grikius, brolis nuvažiavo pasverti, buvo 30 su viršum tonų. Pinigų už grikius negavo. Asmenų, kurie pirko grikius nepamena, jų neįsižiūrėjo. Pinigų sumos nepamena. Kalbėjo su dviem asmenim. Pavardės ant dokumento nepamena. Sutartis buvo pasirašyta, ją pateikė atvykę asmenys. Dėl kainos derėjosi mama. Asmenys atvyko su lengvąja mašina ir dar buvo krovininė, kuri buvo išnuomota, taip sakė vairuotojas. Tai iš viso buvo vairuotojas ir du asmenys.

Nukentėjusioji D. S. parodė, kad ją atstovavo jos brolis D. S., dalyvavo pakrovime ir dokumentų surašyme. Ji pati ūkininkė, jai padaryta žala, reiškia ieškinį. 2014 m. rugsėjo 26 d. pasirašė sutartį, kurią padavė brolis, o grūdų pakrovime dalyvavo brolis, buvo rugiai 26,7 t., kaina buvo 410 litų, visa suma 3230,43 eurai. Sumokėti žadėjo iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Kai tų pinigų nesulaukė, skambino brolis, pirmiausia atsiliepdavo, po to jau nebe. Ji pati neskambino. Už grūdus negavo jokio apmokėjimo. Kur buvo išvežti grūdai nežino. Civilinį ieškinį palaiko, jį reiškia tik dėl turtinės žalos, kurią sudaro 3230,43 eurai. Kitoje dalyje ieškinio neprašė spręsti, jo atsisako.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti D. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.5, b. l. 64), kuriuos nukentėjusioji patvirtino. Patikslino, kad ji tik pasirašė sutartį, kurią davė brolis, o pati kaltinamųjų nematė, ji parodymuose aplinkybes nurodė iš brolio žodžių.

2014 m. spalio 14 d. D. S. pareiškime nurodyta, kad 2014m. rugsėjo 26 d. buvo atvykę UAB „B.“ pirkti grūdų pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakrovė 26,700 t rugių, kaina pagal sutartį 410 lt už 1 t. Atsiskaitymo laikotarpis 2014m. rugsėjo 30 d. Į pakrovimo vietą buvo atvykęs V. S., UAB „B.“ vadovas su juo buvo atvykęs partneris, jų automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (5 t.,b. l. 9)

Iš 2014 m. rugsėjo 26 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pardavėjas yra D. S., pirkėjas UAB “B., sutarties objektas rugiai,, kurių kiekis 26,700 t., vienos tonos kaina 410 litų, mokėjimo terminas iki 2014 m. rugsėjo 30 d. imtinai, pasirašė sutartį UAB „B.” vardu direktorius V. S. ir D. S. vardu( 5 t., b. l. 11-13).

Nukentėjusysis V. K. teisme parodė, kad kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo. Jo prašymu tą dieną T. C. davė telefono numerį. Paskambino ryte tuo numeriu ir paklausė, ar jie perka grikius, jam pasakė, kad perka, kad vakare atvažiuos paimti grikių. Pasakė, kad pirmiausia paims grūdus iš D., o po to iš jo. Su kuo kalbėjo telefonu nežino, iš balso negali pasakyti. Tą pačią dieną vakare, apie 19 valandą atvažiavo du asmenys - V. S. ir A. D. (posėdžio metu parodė į A. D.). A. D. liko pas R. sandėlyje, kur vyko pakrovimas, o jis su V. S. nuvyko pas T. R. į namus, kur buvo rašoma ir jam ir T. R. sutartis. Pasirašė sutartį namuose pas T. R., kur buvo pastarasis, jis ir V. S., t.y. trise. Sutartyje V. S. parašė, kad 12 tonų grikių paėmė ir, kad po savaitės perves pinigus į sąskaitą. Pardavė vieną kilogramą už 1 litą, kiek pamena. 12 tonų grikių kaina buvo 2917,44 eurai, o kokia suma buvo įrašyta sutartyje nepamena. Sutartis buvo sudaryta rašytinė, joje jis tik pavardę įrašė savo ranka ir pasirašė. Kad 12 tonų įrašė V. S. Jiems davė savo sąskaitos numerį ir jam pasakė, kad perves pinigus. Ar buvo sutartyje sąskaitos numeris nurodytas nepamena. Už grūdus su juo neatsiskaitė. Jam buvo padaryta žala. Reiškia civilinį ieškinį - 17 585,71 eurų turtinė žala. Kas ją sudaro plačiau paaiškins jo atstovė advokatė.

Dar parodė, kad automobilio, į kurį buvo pakrauti grikiai, valstybinių numerių dabar nepamena, o apklausoje nurodė, jis visada įsimena valstybius numerius. Po savaitės ar po dviejų gavo iš tos įmonės laišką, kad jie pametė banko sąskaitos numerį. Kai neatsiskaitė, jis skambino, tačiau niekas neatsiliepė, telefonas buvo išjungtas. Grūdus jis pardavė įmonei „B.“, o ne V. S. Suprato, kad yra apgautas, nes grūdus pridavė, o pinigų negavo.

2014 m. spalio 14 d. V. K. pareiškime nurodyta, kad 2014m. spalio 3 d. pas jį atvažiavo UAB „B.“ nupirkti grūdus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakrovė 12 t grikių. Buvo vilkikas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lengvasis automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitymo terminas buvo 2014 m. spalio 9 d., bet iki šiol neatsiskaito. Buvo atvykęs pats UAB „B.“ direktorius V. S.(5 t., b. l. 27).

Iš 2015 m. sausio 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad V. K. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino V. S. kaip asmenį, kuris prisistatė V. S., UAB „B.“ direktoriumi, kuris 2014 m. spalio 3 d. iš jo nupirko 12 tonų grikių, pasirašė grūdų pirkimo-pardavimo sutartyje ir padėjo UAB „B.“ antspaudą. Atpažino iš veido, plaukų, nosies, apgamo prie nosies. (t. 5 , b. l. 146-149).

Iš 2015 m. sausio 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad V. K. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino A. D., kaip asmenį, kuris 2014 m. spalio 3 d. buvo atvykęs į jo ūkį ir dalyvavo grikių pirkime kartu su V. S. Atpažino iš bendrų veido bruožų (t. 5., b. l. 150-153)

Iš 2015 m. sausio 7 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. K. pateiktė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) 2014 m. spalio 3 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad pardavėjas V. K. pardavė grikius, 12 tonų, kurių vienos tonos kaina 1100 litų, pirkėjas UAB “B.”, pasirašė sutartį UAB ”B.” vardu direktorius V. S. ir pardavėjas V. K.; 2) voką, nuo UAB „B.“ su pašto antspaudu „(duomenys neskelbtini) 2014-10-“ adresuotą V. K. su pašto anspaudu „(duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio 14 d. (5 t.,b.l. 154-158; 5 t. b.l. 28-30).

Nukentėjusysis T. R. teisme parodė, kad jam paskambino V. K. ir pasakė, kad krauna grikius, primiausia pas J. D., o po to pas V. K., tačiau mašina nepilna ir poros tonų trūksta. Turėjo likutį apie tris tonas ir nusprendė parduoti. V. K. pasakė, kad viskas bus gerai, kad atsiskaito. Kai pakrovė grūdus pas V. K., atvažiavo pas jį, T. R., parkovė likutį ir tada pasirašė sutartis ir jis ir V. K. pas jį, T. R., namuose, (duomenys neskelbtini). Brolio tuomet namuose nebuvo ir jis pasirašė sutartį savo brolio L. R. vardu. Pardavė apie tris tonas grikių. Dėl apmokėjimo viskas buvo parašyta sutartyje. Iš karto pinigų nemokėjo, sutartyje buvo nurodyta sąskaita. Gali būti, kad grikių buvo 3,78 tonos. Matė kaip buvo pakraunami grikiai. Savo grikius krovė pats. Be jo dar buvo kraunant V. S., stovėjo prie mašinos, o ar buvo A. D. nepamena. Jis bendravo tik su V. S., kuris prisistatė firmos direktoriumi. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. V. S. ir tas kitas asmuo atvyko lengvuoju atotomobiliu, markės nebepasakys. Tyrimo metu jis tuos atmenis atpažino iš nuotraukų.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti nuketėjusiojo T. R. parodymai, duoti ikiteisminioo tyrimo metu (t. 5, b. l. 82) ir (t. 5, b. l. 84-85) bei asmens parodymo atpažinti protokolai ( t. 5, b. l. 86-89) ir ( t. 5, b. l. 90-93), kuriuos nukentįjusysis T. R. patvirtino kaip teisingus.

Iš 2015 m. sausio 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad T. R. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino V. S. kaip asmenį, kuris prisistatė V. S. UAB „B.“ direktoriumi, kuris 2014 m. spalio 3 d. iš jo nupirko 3,780 t grikių, bet neatsiskaitė, pasirašė pirkimo-ardavimo sutartįir uždėjo antspaudą UAB “B.”.(t. 5, b. l. 86-89).

Iš 2015 m. sausio 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad T. R. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino A. D. kaip asmenį, kuris 2014 m. spalio 3 d. buvo atvykęs kartu su V. S. į jo ūkį ir nupirko grikius bei dalyvavo pakrovime. (t. 5, b. l. 90-93).

Iš 2015 m. sausio 7 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. R. pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) 2014 m. spalio 3 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad pirkėjas UAB “B.”, o pardavėjas L. R. pardavė grikius, 3,780 tonų, vienos tonos kaina 1100 litų, pasirašė sutartį UAB ”B.” vardu direktorius V. S. ir pardvėjas L. R. (5 t., b.l. 94-97) .

Nukentėjusysis L. R. teisme parodė, kad jis su broliu T. R. turi bendrą ūkį, pats nedalyvavo parduodant grūdus, o sutartį jo vardu pasirašė brolis. Grūdų kiekį brolis teisingai nurodė. Brolis viską tvarkė. Civilinio ieškinio jis nereiškia. Jaučiasi nukentėjęs, dėl to, kad neatsiskaitė už grūdus.

2014 m. spalio 14 d. L. R. pareiškime nurodyta, kad 2014m. spalio 3 d. pas jį atvažiavo UAB „B.“ nupirkti grūdus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakrovė 3,780 t grikių. Buvo vilkikas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lengvasis automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitymo terminas buvo 2014 m. spalio 9 d., bet iki šiol neatsiskaito. Buvo atvykęs pats UAB „B.“ direktorius V. S. (5 t., b. l. 33.)

Iš 2014 m. spalio 3 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pardavėjas yra L. R., pirkėjas UAB “B., sutarties objektas grikiai, kurių kiekis 3,780 t., vienos tonos kaina 1100 litų, mokėjimo terminas iki 2014 m. spalio 9 d. imtinai, pasirašė sutartį UAB”B.” vardu direktorius V. S. ir L. R. (5 t., b. l. 35-37)

Liudytojas D. S. teisme parodė, kad nukentėjusioji D. S. nukentėjusioji yra jo sesuo. 2014 m. rugsėjo mėn. T. C. jam pasakė, kad yra firma, kuri superka grūdų kūlturas. Galimai dvi dienos iki grūdų pirkimo, bendravo su kažkuo telefonu. Ar telefonu tarėsi dėl grūdų kiekio, sumos, nepamena. Įmonė buvp “B.”. Įmonė supirkinėjo grūdus ir pasiūlė parduoti mūsų produkciją jiems. Pardavė rugius, už toną kaina 410 litų. Atvažiavo V. S. su A. D., mašina Opel, kartu atvažiavo vilkikai. Jie vieną mašiną paliko krauti pas T. C., kitą pas jį. Sudarė su jais sutartį. V. S. sėdėjo iš dešinės pusės, A. D. už vairo. Kai pakrovė mašinas, tuomet nuvažiavo sverti rugių į (duomenys neskelbtini) rajoną „G. P.“. Važiavo vilkikai, A. D., V. S. ir jie važiavo, ten pasvėrė ir V. S. ranka užrašė kiekį -26,70 tonų rugių. Tada grįžo namo, o jie su vilkikais nuvažiavo kažkur išsikraudinėti. Praėjus 4 ar 5 dienoms, bendravo su V. S., paskambino ir A. D. Kai su A. D. kalbėjo, tai šis sakė, kad nenorėjo paimti tų rugių pirkėjai. Bandė grąžinti grūdus. V. S. telefonas buvo išjungtas po 2 dienų. Dar nurodė, kad su sese buvo pasirašęs įgaliojimą, todėl galėjo už ją pasirašyti dokumentus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo D. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ( 5 t., b. l. 170-172), kuriais liudytojas prašė vadovautis ir patvirtino kaip teisingus. Dar atsakydamas į klausimus nurodė, kad V. S. prisistatė UAB „B.“ direktoriumi. A. D. pasakė vardą, bet ar nurodė pareigas firmoje nepamena. Galvojo, kad A. D. buvo „B.“ darbuotojas. A. D. apie sąlygas atsiskaitymo lyg ir nekalbėjo, bet kai V. S. telefonas buvo išjungtas, tai skambino A. D. Gautame laiške iš “B.” buvo parašyta, kad jie nepristatė kažkokių dokumentų. Sutartyje nurodyta buvo, kad perves pinigus į sąskaitą, nustatytas atsiskaitymo terminas 4 dienos. Sesuo nedalyvavo, tik jos rugiai buvo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. parodė, kad yra ūkininkas - augina ir parduoda žemės ūkio produkcija, tame tarpe ir rugius (duomenys neskelbtini), ten pat tokia pat ūkine veikla užsiima ir jo sesuo D. S. Pats turi įgaliojimą atstovauti savo seserį, dėl to už ją kartais pasirašo, kai jos nėra, parduodant produkciją jos. 2014 m. rugsėjo mėn. nuo 22 d. iki 24 d. jam paskambino jo kaimynas, ūkininkas T. C. ir pranešė, kad jam skambino pirkėjas grūdų ir tam pirkėjui reikia daugiau rugių, negu jis gali pasiūlyti ir, kad davė jo kontaktinį telefoną. Jam paskambino į telefoną iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) vyras prisistatęs UAB „B.“ darbuotoju, duomenų savo neminėjo ir paaiškino, kad jų bendrovė superka visų kultūrų grūdus, pasidomėjo kokių grūdų turi. Jis atsakė, kad turi rugių. Paklausė kiek turi. Atsakė, kad apie 50 t., vyras pasakė, kad jiems tinka, kad atvyks du sunkvežimiai ir paims rugius. Rugių savo neturėjo, tai buvo sesers rugiai. Telefoninio pokalbio metu sutarė, kad jų bendrovė nupirks apie 50 t. rugių ir sutarė kainą, 410 Lt be PVM už 1 t. (118 Eur 74 ct. už 1 t. ). Sutarė, kad jie atvažiuos 2014-09-26 su dviem krovininiais automobiliais ir nupirks vietoje rugius ir pasirašys grūdų pirkimo-pardavimo sutartį. 2014-09-26 apie 9.15 val. pamatė, kad pas kaimyną T. C. atvyko lengvasis automobilis, tai iš savo ūkio nuėjo į jo ūkį, kuriame pamatė lengvuoju automobiliu Opel markes, sidabrinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykusius du vyrus, kai vėliau paaiškėjo, kad tai grūdų pirkėjai iš UAB „B.“, jie taip prisistatė. Vienas iš jų prisistatė UAB „B.“ direktoriumi V. S. ir pateikė 2014-09-26 grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užpildė savo ranka savo sesers D. S., kaip pardavėjo duomenis, ir kartu su kuo sutartyje pasirašė bei padėjo UAB „B.“ antspaudą. V. S. dokumentų netikrino. Kitas su juo atvažiavęs vyras buvo vyresnis. Bendraujant su šiuo vyru, atpažino pagal balsą, kad tai asmuo su kuriuo pats kalbėjo telefonu, kuris teiravosi ir tarėsi dėl rugių pirkimo, jis labai daug ir greitai kalbėjo. Kai pasirašė sutartį, tada vienas sunkvežimis liko pas T. krautis, o kitą pats palydėjo į savo ūkį. Paklausė jų abejų, kodėl tik vienas sunkvežimis atvyko, jeigu tarėsi dėl dviejų, atsakė nerado trečio sunkvežimio, todėl pirks tik vieną sunkvežimį šiandien, o dėl likusių rugių atvyks kitą dieną. Sunkvežimių modelių neįsidėmėjo, tik vieno valstybinio numerio skaičius (duomenys neskelbtini), o kito valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pakrovė jo rugius į krovininį automobilį ir nuvažiavo pasverti į (duomenys neskelbtini), už 26 700 kg (26,7t) rugių buvo sutarta, kad turi sumokėti bendrai 10 947 Lt be PVM (3 170 Eur. 47 ct. be PVM), kadangi sesuo nėra PVM mokėtojas. Pakrovimo metu vieno iš krovininių automobilių vairuotojas minėjo, kad vairuotojai iš vienos bendrovės, bet kokios neįsidėmėjo. Matė, kad V. S. išrašinėjo vairuotojams CMR, kai svėrė rugius. V. S. sąskaitos faktūros neišrašė, pažadėjo atsiųsti vėliau iki 2014-09-30. Niekas įtarimų nesukėlė, nes dažnai parduodami grūdai, o atsiskaitoma už juos vėliau. Nesijaudino dėl nieko iki 2014-09-30, nes nesulaukęs pinigų savo sąskaitoje iki 2014-09-30, paskambino tam vyrui, kuris buvo su V. S., nes V. S. telefono numerio neturėjo ir paklausė jo, kodėl neatsiskaito. Tas vyras paaiškino, kad jie su užsakovu sutarė 70 t rugiu, o jo ir T. C. bendrai jų nupirktų rugių kiekis apie 50 t., tai arčiau savo buveinės ieško kito pardavėjo, kad galėtų surinkti rugių apie 20 t., kuriuos parduos į Lenkiją, tada visus rugius užsakovui parduos ir atsiskaitys. Vėliau po poros dienų jam vėl paskambino, paaiškino, kad veža rugius į Lenkiją, kai Lenkijoje su jais atsiskaitys, tada perves pinigus. Dar kartą skambino tam vyrui ir paaiškino, kad kreipsis su D. į policiją su pareiškimu, kadangi neatsiskaito, tada minėtas vyras paaiškino, kad V. S. parduoda savo bendrovės akcijas ir galimai su jais net neatsiskaitys. Po to jau spalio viduryje minėtas telefono numeris to vyro nebuvo pasiekiamas, t.y. išjungtas. Paskambino su T. C., V. S., kuris paaiškino, kad nėra pridavę dokumentų jam, kad galėtų su jaisiskaityti, bet nepaaiškino kokių, o po kurio laiko atėjo laiškas 2014 m. spalio viduryje, pasirašytas V. S., kuriame teigiama tas pats (5 t. b.l. 170-172).

2015 m. sausio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad D. S. atpažino V. S., esantį uotraukoje Nr. 6, kaip asmenį, kuris prisistatė V. S., UAB „B.“ direktoriumi, kuris 2014m. rugsėjo 26 d. su juo pasirašė grūdų pirkimo –pardavimo sutartį, kuris uždėjo bendrovės antspaudą ir nupirko apgaule iš jo 26,700 t rugių. (5 t. b.l. 173-176)

2015 m. sausio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad D. S. atpažino A. D., esantį nuotraukoje Nr. 1, kaip asmenį, kuris 2014m. rugsėjo 26 d. atvyko į jos ūkį ir nupirko sesers rugius, dalyvavo pakrovime. (5 t., b. l. 177-180)

2015 m. sausio 6 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. S. pateikė : 2014 m. rugsėjo 26 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytą V. S. ir D. S. vardu 26,700 t rugių už (1 t kaina 410 lt); 2014m. spalio 7 d. V. S. parašyta pranešima D. S., kuriame nurodyta, kad su ja negali atsiskaityti, nes nepateikė reikalingų dokumentų su voku, kuriame yra išsiuntimo pašto antspaudas „Vilnius 2014-10-“ adresuota D. S. su pašto antspaudu „(duomenys neskelbtini) 2014-10-14“ ,2014 m. lapkričio 24 d. įgaliojimą atstovauti D. S., kuris padarius kopiją, grąžintas pakvitavimu.(5 t., b. l. 181-189).

Liudytojas K. Z. parodė, kad atpažįsta A. D. iš veido. Pas jį atvažiavo du vyrai, vienas iš jų A. D., kurie planavo supirkti grūdus iš ūkininkų, todėl jie norėjo išsinuomoti krovininį automobilį ir sandėlį. Nurodė, kad jo sandėlis yra D. S. kaime, (duomenys neskelbtini) rajone. Nežino iš kur minėti vyrai sužinojo apie jį. Jis kalbėjo su abiem atvažiavusiais vyrais, išnuomavo krovininį automobilį, kurį vairavo jo pasamdytas vairuotojas. Jokie dokumentai dėl automobilio nuomos nebuvo išrašyti. Prisimena, kad į sandėlį buvo atvežti grikiai, dalyvavo šeimininkas. Vyrai už paslaugas sumokėjo grynaisiais pinigais, išvežė grūdus. Parodė, kad jis siūlė išrašyti sąskaitą dėl sudaryto sandorio, bet vyrai atsisakė ir išvažiavo. Paaiškino, kad vienas iš vyrų buvo A. D. Automobilis buvo išnuomotas apie pusę dienos.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojo K. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 190-191). Po pagarsinimo liudytojas patvirtino savo parodymus, nurodė, kad jie teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. sausio 8 d. liudytojas K. Z. parodė, kad pats ūkininkauja savo ūkyje, turi grūdinių kultūrų džiovyklą ir įvairų transportą. 2014 rugpjūčio mėn., tikslios datos neprisimena, pas jį į ūkį atvyko du vyriškiai, kurie pageidavo įsigyti kvietrugių ir kviečių, kurios norėjo perparduoti Latvijoje. Jie norėjo sudaryti sutartį, kad apmokės už gautas grūdines kultūras po tam tikro laiko. Pats su tuo nesutiko. Paties sąlyga buvo, kad grūdus parduos tik gavęs pinigus. Su šią jo sąlyga jie nesutiko ir jokių grūdų iš jo nepirko. Po kurio laiko, tai buvo 2014 m. spalio mėn. 2 ar 3 d. jie pačiam paskambino ir paprašė, kad pats duotų jiems savo transportą atvežti į jo ūkį ir jame išdžiovinti jų perkamus grikius. Sekančią dieną pats nurodė pas patį dirbusiam vilkiko vairuotojui S. O. nuvykti į minėtų vyriškių nurodytą vietą. Paaiškino, kad vyriškiai jam teigė, kad jie iš (duomenys neskelbtini), atveš pas jį džiovinti grikius, tačiau vėliau jis sužinojo iš S. O., kad jam su pačiam priklausančiu vilkiku MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir grūdais skirta puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvykus į (duomenys neskelbtini), vyriškiai tik pasvėrė tuščią vilkiką su puspriekabe bei nurodė vairuotojui vykti pasikrauti į kitą vietą į (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jo transportu per du kartus į džiovyklą atvežta 41 t grikių. Su minėtais vyriškiais jis sutarė dėl transporto bei džiovinimo kainos, t.y. už šios paslaugos jie jam sumokėjo grynais, o ne pavedimu. Vyriškių atvežti grikiai, po to, kai jie buvo išdžiovinti buvo parduoti UAB „D.“, esančiai (duomenys neskelbtini). Jos vadovas V. A. Pats neprisimena, kokiais tiksliai automobiliais važinėjo minėti vyriškiai. Vieno vyriškio vardas buvo S. Kitas vyriškis prisistatė A., su kuriuo pats ir derino telefonu visus klausimus (5 t.,b. l. 190-191)

Pagarsinus asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką protokolą (5 t., b. l. 196-199), liudytojas nurodė, kad asmuo prisistatė A. vardu.

Iš 2015m. sausio 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad K. Z. atpažino V. S.,esantį nuotraukoje Nr. 4, kaip asmenį, vardu V., kuris kartu su dar vienu vyriškiu A. pas jį į ūkį atvežė ir atkrovė grikius. Patikslino pamatęs jo nuotrauką, kad jo vardas ne S., o V. (5 t., b. l. 192-195).

2015 m. sausio 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad K. Z. atpažino A. D., esantį nuotraukoje Nr. 1, kaip asmenį, kuris vardu A., kuris kartu su S., jo ūkyje džiovino jų nupirktus grūdus. (5 t., b. l. 196-199).

Iš 2015 m. lapkričio 30 d. VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad 2014 m. rugsėjo-spalio mėn. krovininis automobilis MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė Metal-Fach NOVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė K. Z. (6 t., b. l. 1-4).

Iš 2015 m. sausio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), D. S. k. kieme stovi vilkikas „Man“ su puspriekabe, kuris yra naujos laidos, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kabina mėlynos spalvos. Apžiūros metu automobilis užrakintas. Prie automobilio yra prikabinta puspriekabė 39 m³ talpos, tinkama grūdams vežioti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabė yra pilkos spalvos ant jos šonų ir gale yra spalvotas užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūros metu nieko nerasta nieko nepaimta. (6 t.,b. l. 6-9)

Liudytojas S. O. parodė, kad jam matytas kaltinamasis A. D. Paaiškino, kad dirbo pas ūkininką K. Z., kuris turėjo užsakymą pervežti grūdus, ir liepė jam su krovinine transporto priemone nuvykti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tuščia krovininė transporto priemonė buvo pasverta. Parodė, kad prie transporto priemonės svarstyklių buvo atvažiavęs A. D. ir paliepė jam vykti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), krovė grikius, po to juos nuvežė į angarus į (duomenys neskelbtini). A. D. šiame procese dalyvavo visą dieną. Taip pat buvo ir V. S., tačiau jis retkarčiais pasirodydavo ir vėl išvažiuodavo. (duomenys neskelbtini) kaime buvo minėti vyrai, pagyvenusi moteris ir dukra. Nurodė, jog A. D. jam paliepė nieko neklausinėti apie grikius. Po to minėtus asmenis atpažino iš nuotraukų.

2015 m. sausio 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad S. O. atpažino A. D., esantį nuotraukoje Nr. 3, kaip asmenį, kuris su dar vienu vyru pirko grikius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 11-14)

2015 m. sausio 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad S. O. atpažino V. S., esantį nnuotraukoje Nr. 5, kaip asmenį, kuris kartu su kitu vyriškiu 2014 m. spalio mėn. pirko grūdus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 15-18)

Liudytojas M. V. parodė, kad iš UAB „N.“ gavo užsakymą netoli (duomenys neskelbtini) pas ūkininką pakrauti grūdų. Atvažiavo su sandėlio darbuotoju, pasikrovė grūdus ir išvažiavo. Buvo paimti grūdų mėginiai ir gavus neigiamą atsakymą, skambino UAB „N.“ vadybininkui, pranešė, kad nepriima grūdų. Kalbėjo su tuo žmogumi, kuris ekspedicijavo vežimą, jis liepė pavažiuoti ir laukti nurodymų. Atėjus vakarui, važiavo į (duomenys neskelbtini), ten juos pasitiko mėlynas karavanas ir agresyvus žmogus, kuris kalbėjo lietuviškai, sakė, kad reikės dar laukti, jei nebus vykdomi nurodymai. Galimai buvo du asmenys, kurie pasitiko, tiksliai neprisimena. Tada važiavo paskui tą asmenį, jo nurodymu, nuvažiavo į Latviją, nuo (duomenys neskelbtini) miestelio paskui tą asmenį vienkiemiais važiavo į nurodytą vietą iškrauti grūdų. Iškrovimo metu juos pasvėrė, bet niekas nepasirašė CMR važtaraščio, nors jis prašė, kad pasirašytų, bet iškrovimo vietoje žmogus buvo piktas, įtampoje ir nepasirašė. Tada jis paskambino A., jam buvo liepta važiuoti namo ir pasakyta, kad kitą dieną bus išsiaiškinta.

Grūdų vežimo momentu tarp UAB “S.”, kurios vadovas jis buvo, ir UAB „N.“ buvo pasirašyta sutartis. Kartu dalyvavo asmuo iš UAB „B.“, to žmogaus telefono numerio neturi. Už šio krovinio vežimą nebuvo atsiskaityta. Asmuo vardu A. yra iš UAB „N.“, jis, M. V., jiems išrašydavo sąskaitas už darbus, šiuo atveju buvo susitarta dėl 200 Lt už kurą. Nurodė, kad bendravo su tuo asmeniu, kuris nurodė važiuoti į (duomenys neskelbtini), to asmens, kuris pasitiko (duomenys neskelbtini), iš prisijungusių į teismo posėdį neatpažino. Patikslino, kad išsikrovė šalia (duomenys neskelbtini), pas ūkininką, ten buvo angarai, džiovykla, svarstyklės, ten buvo sveriamas krovinys, išrašytas CMR, kurį jis pateikė pasirašyti, bet nepasirašė. Dar nurodė, kad pasikrovimo metu matė jaunuolį, kuris ėmė grūdų mėginius ir tyrimo metu pažymėjo asmenį, kuris buvo pakrovimo metu. Asmenys, kurie buvo pasikrovime ir pasitiko (duomenys neskelbtini) buvo ne tie patys.

BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 19), kuriuos liudytojas patvirtino kaip teisingus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. V. parodė, kad dirba UAB „S.“, yra minėtos bendrovės vadovas. Jų bendrovė užsiima įvairių krovinių pervežimu. Ieškant užsakovų bendradarbiauja su įvairiomis įmonėmis, krovinių pervežimu tarpininkais. 2014-09-25 iš UAB “N.” gavo užsakymą grūdinių kultūrų pervežimui 2014-09-26. UAB „N.“ nurodė kontaktinį asmenį, kuris užsakė grūdų pervežimą. Tai buvo vyriškis, kurio vardas A., jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinus A., šis nurodė 2014-09-26 apie 8.00 val. atvykti į (duomenys neskelbtini), prie elevatoriaus, kad pasvertų tuščias transporto priemones. Nurodytu laiku jis su vilkiku DAF, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kartu UAB „S.“ darbuotoju E. J. (kuris vairavo vilkiką DAF, valst Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvyko į (duomenys neskelbtini) į nurodytą vietą. Juos pasitiko A. ir dar vienas vyriškis, kuris kaip vėliau suprato yra ūkininkas. Pasisvėrus nuvyko į (duomenys neskelbtini) r, į kokį tiksliai kaimą, nepamena. Po to A. nurodymu pasikrovė rugių krovinį pats krovėsi pas vieną ūkininką, o E. J. krovėsi kitoje vietoje, netoliese. Ar jis krovėsi to paties ūkininko rugius, nežino. Paaiškino, kad A. buvo su dar vienu jaunesniu vyriškiu, kuris kiek pamena, ant CMR važtaraščio uždėjo UAB „B.“ antspaudą bei pasirašė minėtame važtaraštyje. Jie buvo su sidabrinės spalvos automobiliu, kurio nei valstybinių numerių, nei tiksliai markės,, modelio nurodyti negali. Pasikrovus krovinius buvo nurodyta vykti į (duomenys neskelbtini) pasisverti. Po pasvėrimo A. nurodymu vyko į (duomenys neskelbtini), į AB „K. G.“. Nuvykus į minėtą bendrovę, šios bendrovės darbuotojai išsikrauti neleido, nes jiems netiko rugių kokybė. Paaiškino, kad A. į (duomenys neskelbtini) nevyko. Nuo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) jo daugiau nematė, bendravo tik telefonu. Sužinojęs, kad (duomenys neskelbtini) jiems neleista išsikrauti, A. liepė palaukti, niekur nevažiuoti. Po kurio laiko jis paskambino ir pasakė, kad reikės vykti į Latviją bei nurodė vykti į (duomenys neskelbtini), kur juos turi pasitikti asmenys, kurie palydės iki išsikrovimo vietos Latvijoje. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), juos pasitiko du vyrai, kurie buvo su automobiliu „Ford“, universalu, mėlynos spalvos, valstybinio numerio nepamena, taip pat nėra įsitikinęs, kad tai buvo „Ford“ markės automobilis. Minėtų vyriškių lydimas jis su E. J. nuvyko į Latviją, į (duomenys neskelbtini) miestelį, kur išsikrovė. Kokių tiksliai adresu ir kokioje bendrovėje jie išsikrovė, nežino, tačiau gali parodyti tą vietą. Mano, kad jie išsikrovė kažkokioje įmonėje ar bendrovėje kuri užsiima grūdinių kultūrų supirkimu-pardavimu, nes išsikrovimo vietoje buvo svarstyklės, angarai, specialios krovinio išpylimo vietos. Kadangi išsikrovimas vyko naktį, todėl nebuvo darbuotojo, kuris būtų uždėjęs antspaudą CMR važtaraštyje, apie krovinio iškrovimą. Šis klausimas buvo telefonu spręstas su A., kuris pasakė, kad antspaudus uždės vėliau, nes bus kraunamas dar vienas vilkikas. Paaiškino, kad daugiau jokių krovimo darbų nebuvo, t.y. antspaudo CMR važtaraštyje apie krovinio iškrovimą nėra. Iškrovus Latvijoje, vyko į namus ir kaip minėjo, daugiau jokių krovinių susijusiu su A. nevežė. Paaiškino, kad už pervežimą su jais turi atsiskaityti UAB „N.“. Vyriškis vardu A. buvo (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, tiksliai nurodyti negali plaukų spalvos, nes neatsimena. Mano kad vyriškį galėtų atpažinti. Su juo vyriškis buvo jaunesnis, t.y. apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 180-185 cm ūgio, smulkaus, lieso kūno sudėjimo, tamsių pailgiu plaukų. Mano, kad šį vyriškį galės atpažinti. Asmenų, kurios lydėjo į Latviją neįsidėmėjo, pažinti negalės. (6 t. b.l. 19)

Iš 2015m. sausio 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. V. pateikė dokumentus,turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. 2014-08-01 krovinio vežimų organizavimo sutartį Nr. 1, pasirašytą tarp UAB „S.“ vadovo M. V. ir UAB „N.“ direktoriaus A. M. dėl krovinių pervežimo ir apmokėjimo už paslaugas.

2. 2014-09-26 CMR Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje padėti UAB “S.” ir UAB B.“ antspaudai ir padėti parašai, kurioje nurodyta, kad vilkiku DAF, valst Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakrovus NETO 28,56 t rugių (tara 13,94 t; bruto 42,5 t) (duomenys neskelbtini) pagal UAB „A. G.“ siuntimą turi būti pristatyta UAB „I.“ (duomenys neskelbtini).

3. 2014-09-26 CMR Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje padėti UAB “S.” ir UAB B.“ antspaudai ir padėti parašai, kurioje nurodyta, kad vilkiku DAF, valst Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakrovus NETO 26,,74 t rugių (tara 13,88 t; bruto 40,62 t) (duomenys neskelbtini) pagal UAB „A.“ siuntimą turi būti pristatyta UAB „I.“ (duomenys neskelbtini).

4. 2014-09-29 PVM sąskaitą faktūrą serija VEL Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB „S.“ pardavė UAB „N.“ transporto paslaugas maršrutu (duomenys neskelbtini) (893 km) gabenant automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal CMR Nr. (duomenys neskelbtini), 28,56 t krovinį ir automobiliu valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal CMR Nr. (duomenys neskelbtini), 26,74 t krovinį, 1903,63 eurų sumai su PVM. (6 t., b. l. 20-25)

2015-01-13 VĮ „Regitra“ duomenimis krovininiai automobiliai DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos BENALU valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir valst Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-09-26 priklausė UAB „S.“ (6 t., b. l. 27-29)

2015 m. sausio 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad M. V. atpažino V. S., esantį nuotraukoje Nr. 5, kaip asmenį, kuris su 2014 m. rugsėjo 26 d. dalyvavo kraunant rugius (duomenys neskelbtini) r. bei kuris uždėjo UAB „B.“ antspaudą ir pasirašė CMR važtaraštyje. (6 t., b. l. 30-33)

2015 m. sausio 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole, kad M. V. atpažino A. D., esantį nuotraukoje Nr. 1, kaip asmenį vardu A., kurio nurodymu 2014 m. rugsėjo 26 d. krovėsi rugius (duomenys neskelbtini) r. bei po to rugių krovinį nuvežė į Latviją į (duomenys neskelbtini). (6 t.,b. l. 34-37).

Liudytojas V. A. parodė, kad dirba UAB „D.“, kuri užsiima grūdų supirkimu. Nurodė, kad jam paskambino buvęs žemdirbių asociacijos pirmininkas K. Z. ir pasakė, jog yra asmenys, kurie norėtų parduoti grikius, grikiai prie (duomenys neskelbtini). Pastarajam pasakė, kad duotų jo telefoną. Po kurio laiko su juo susisiekė vyras ir siūlė parduoti grikius. Prisimena, kad jis minėtam vyrui pasakė grikių supirkimo kainą ir paminėjo, jog tinka tik sausi grikiai. Po kurio laiko vyras jam pranešė, kad dvi mašinos sausų grikių yra pas K. Z. sandėlyje. Parodė, kad jis atvažiavo pas K. Z. į sandėlį, atvežė didmaišius ir nupirko grūdus. Mokėjimo pavedimas buvo atliktas į UAB „T.“ sąskaitą, nors jam K. Z. sakė, kad ūkininkai parduoda. Jis bendravo dėl grikių su asmeniu tik telefonu, bendravo vienas ir tas pats asmuo ir dėl pardavimo, ir dėl sąskaitos. Iš pradžoų jam buvo pasakyta. Sakė, kad kad grikiai šlapi, o po to , kad sausi.

Iš 2015 m. sausio 9 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. A. pateikė:

1. 2014 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB „T.“ pardavė UAB „D.“ 22,22 t (1 t vertė 850 lt) už 22 853,27 lt su PVM.(pavadinimas „Grikių pardavimas“)

2. 2015 m. sausio 9 d. el.pašto (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame nurodyta apie 2014-10-07 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntimą 2014-10-07 iš el. pašto (duomenys neskelbtini) 2014-10-07 13.35 val.

3. 2014 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB „T.“ pardavė UAB „D.“ 22,22 t (1 t vertė 850 lt) už 22 853 lt su PVM.(pavadinimas „Grikiai“)

4. 2015 m. sausio 9 d. el.pašto (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame nurodyta apie pakoreguotos 2014-10-07 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntimą 2014-10-09 iš el. pašto (duomenys neskelbtini) 2014-10-09 11.13 val.

5. 2015 m. sausio 9 d. el.pašto (duomenys neskelbtini) 2014-10-07 13.47 val. išrašas išsiųstas 2014-10-07 AB “Swedbank“ vietinio pavedimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašą, kuriame nurodyta, kad 2014-10-07 į UAB „D.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „T.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 22 853,27 lt7. 2014-10-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB „T.“ pardavė UAB „D.“ 13,98 t (1 t vertė 850 lt) už 14 378,43 lt su PVM. (pavadinimas „Grikiai“)

6. 2015 m. saiusio 9 d. el.pašto (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta apie 2014-10-09 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntimą 2014-10-09 iš el. pašto (duomenys neskelbtini) 2014-10-09 10.38 val.

7. 2015 m. sausio 9 d. el.pašto (duomenys neskelbtini) 2014-10-09 14.10val. išrašas išsiųstas 2014-10-09 AB “Swedbank“ vietinio pavedimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašą, kuriame nurodyta, kad 2014-10-09 į UAB „D.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „T.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 14 378,43 lt

8. 2015 m. sausio 8 d. UAB „D.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame užfiksuoti vietiniai mokėjimai į UAB „T.“ banko sąskaitą 2014-10-07 22 853,27 lt ir 2014-10-09 14 378,43 lt

9. UAB „D.“2015 m. sausio 8 d. pirkimo operacijų išrašas, kuriame užfiksuotos UAB „T.“ 2014-10-07 22 853,27 lt ir 2014-10-09 14 378,43 lt mokėjimai.

10. 2014 m. lapkričoi 14 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos, kuriame nurodyta, kad UAB „T.“ buhalterinę apskaitą tvarko UAB „B“ Panevėžio m. (6 t., b. l. 39-52)

Liudytojas S. S. parodė, kad tiksliai nepamena įvykių ir paprašė pagarsinti anksčiau duotus parodymus. Paaiškino, kad pažįsta A. D.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 53-55, 77-78), kuriuos liudytojas patvirtino, nurodė, kad jie teisingi.Ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. gruodžio 2 d. liudytojas S. S. parodė, kad dirba UAB „T.“, kuri verčiasi grūdų supirkimu ir pardavimu. Bendrovė savo paslaugas reklamuoja įvairiose tinklalapiuose, taip juos klientai ir randa. 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, tikslaus laiko neprisimena su jo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skelbiamas skelbimuose viešai, susisiekė vyras prisistatęs UAB „B.“ direktoriumi V. S., skambinęs iš telefono (duomenys neskelbtini), kuris pasiūlė pirkti grikius iš jo bendrovės. Pastoviai derino kainas ir pristatymą telefonu. Pats iš minėtos bendrovės 3 kartus pirko grūdus, nes kaina tiko. 2014-10-05 ar tai 2014-10-06 paskambino V. S. vardu prisistatęs asmuo ir pasiūlė nupirkti 22 t , 1t už 840 lt, grikių. Kaina ir kiekis tiko, todėl 2014-10-07 atvyko jų išnuomotas sunkvežimis su cisterna, kurios net nematė, nes vežti turėjo į UAB „D.“ tiesiai, o su juo susisiekė atvykęs V. S. prisistatęs asmuo su PVM sąskaita faktūra 2014-10-07 Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyta jo vardu, pasirašytu kasos pajamų orderiu (duomenys neskelbtini). pats išmokėjo jam už grikius grynais 22 584, 41 lt. po to 2014-10-09 prieš tai susiskambinus vėl atvežė savo transportu UAB „D.“ į jo nurodyta bendrovę tiesiai apie 13 t., 1t už 840 lt, bendrai 14 209, 27 lt grikių, pateikė PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį. Patikslino, kad tiksliai neprisimena kiek kartu buvo ir kada su juo susitikęs kartu su UAB „J.“ R. Š., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Su R. Š. bičiuliaujasi, nes bendrovė parduoda grikius, o jie perka, gal jis ką irgi pirko iš V. S. ar jam pardavinėjo, nežino. Pats to nežino. Jis turėjo irgi matyti V. S., nes bendravo su juo. V. S. visada savo pasamdytu transportu atveždavo į jo nurodytą vietą grikius ir prašė atsiskaitymo grynais, nors jų bendrovė praktikuoja, kad savo transportu veža iš pardavėjų prekę ir atsiskaitoma pavedimais per banką, o ne grynais. V. S. atvykdavo vienas, savo vairuojamu automobiliu O. A., valst. Nr. nei sunkvežimių, nei jų vairuotojų neįsidėmėjo. Bet Opel buvo berods pilkos spalvos. Patikslino, kad 2014-10-14 grikius bendrovė pardavė Latvijos bendrovei SIA “A.” 2014-10-23. Taip pat susirašinėjo su UAB „B.“ bendrove. Jam siuntė sutartį jis iš UAB „B.“ esančio el.pašto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir kito, kurio neprisimena adreso. Po to kai sumokėjo už paskutinius grikius 26 000 lt negali susisiekti su UAB „B.“ direktoriumi tel. (duomenys neskelbtini), jis yra išjungtas, o dokumentų niekas nesiunčia. Apie tai, kad jų bendrovės nupirkti ir po to parduoti grikiai gauti sukčiaujant, apgaunant asmenis, jis nieko nežino. V. S. sakė, kad grikiai jų. (6 t.,b.l. 53-57).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. sausio 22 d. liudytojas S. S. papildomai parodė, kad dirba UAB „T.“ vyriausiuoju vadybininku. R. Š., UAB „J.“ direktorius, kartais randa grūdų pardavėjus, jį informuoja ir jis bendrovės UAB „T.“ vardu, parduodu juos, o R. Š. atlygina už tarpininkavimą. Taip buvo ir 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigoje. Vėlai vakare, apie 20.00 val., tikslaus laiko neprisimena, buvo jau tamsu, jam paskambino R. Š. ir pasakė, kad yra apie 60 t rugių, kad pavėlavo vairuotojai į kombinatą priduoti, o pardavėjas nori jų atsikratyti dar šią naktį. Tokį pirkėją turėjo iš Latvijos, tai paskambino SIA „K.“ direktoriui A. Šis sutiko nusipirkti rugius. Telefonu paaiškino R. Š., kad rado pirkėją. Tada atvyko R. Š. savo automobiliu PEUGEUT mėlynos spalvos, valst. Nr. nežino pas patį ir jie nuvažiavo pasitikti 2 sunkvežimiu. Kontaktus su rugių pardavėju ir vairuotojais palaikė telefonu R. Š., o pats su pirkėju Latvijoje. R. Š. jam paaiškino, kad paskui jam atsiųs pardavėjas rugių - grūdų pirkimo-pardavimo sutartį ir kitus dokumentus el. paštu. Pasitikę prie Latvijos pasienio du sunkvežimius su rugiais, pašalinių asmenų nebuvo, išskyrus vairuotojus. Tada pats su R. Š. juos palydėjo iki Latvijoje esančio miestelio (duomenys neskelbtini) į SIA „K.“ sandėlį, kur išpylė rugius, tikslaus kiekio neprisimena, bet nemažiau 55 t, o pats su direktoriumi A. susitarė, kad už rugius perves pinigus pačiam į banko sąskaitą UAB „T.“ banko pavedimu. Ką patvirtina prie medžiagos pateiktas banko išrašas, kad jam buvo pervesti į UAB „T.“ banko sąskaitą 2014-09-30- 16 605 Lt. 76 ct. (4 509 Eur 36 ct.). Tada vairuotojus paleido ir patys su R. Š. grįžo į (duomenys neskelbtini). R. Š. žodžiais pardavėjas norėjo tą pačią naktį gauti pinigus už rugius, todėl jis atvyko į (duomenys neskelbtini) vienas, kur jam grynaisiais pinigais sumokėjo už rugius 1 t. vertės 300 Lt. , t.y. apie 16 500 lt., o kasos pajamų orderio kvito neturėjo prie savęs, tai susitarė, kad kai atsiųs jam sutartį, tada užpildys ir kasos pajamų orderio kvitą ir jis atsiųs jam PVM sąskaitą-faktūrą. Perduodant pinigus dalyvavo R. Š. Pardavėjas prisistatė UAB „B.“ direktoriumi V. S. Tuo viskas ir pasibaigė. Po to 2014 m. spalio pradžioje jam paskambino R. Š. ir paklausė ar turi kam parduoti grikius, nes vėl kreipėsi UAB „B.“ norinti parduoti grikius. Susitarrė dėl grikių pardavimo su UAB „D.“ vadybininku, tai 2014-10-07 tarpininkaujant per R. Š. UAB „T.“ nupirko iš UAB „B.“, kurios direktorius vėl gi žadėjo grūdų pirkimo pardavimo sutartį atsiųsti el. paštu, 22 t 220 kg už 22 584 Lt. 41 ct.( 6 540 Eur 90 ct), 1 t. vertė 840 Lt. 41 ct. (243 Eur 40 ct. ), V. S. išrašė pačiam PVM sąskaitą faktūrą, o pats grynais jam sumokėjo R. Š. akivaizdoje 22 584 Lt. 41 ct. (6 540 Eur 90 ct) , ką patvirtina kasos pajamų orderio kvitas, ir tuos grikius pardavė UAB „D.“ tą pačią dieną už 22 853 Lt. 37 ct. (6 618 Eur 79 ct), ką patvirtina PVM sąskaitą-faktūrą. Po to už poros dienų vėl jam paskambino R. Š. ir pasiūlė pirkti grikius iš UAB „B.“, vėl gi 2014-10-09 nupirko iš UAB „B.“ kurios direktorius vėl gi žadėjo grūdų pirkimo pardavimo sutartį atsiųsti el. paštu 13 t. 980 kg grikių ir pardavė UAB „D.“, ką patvirtina PVM saskaita- faktūra, o su V. S. atsiskaitė 2014-10-09 grynaisiais pinigais 14 209 Lt.27 ct. (4 115 Eur 29 ct) R. Š. akivaizdoje. Tačiau PVM sąskaitos faktūros jam neišrašė V. S., paaiškinęs kad vėliau atsiųs, o kasos pajamų orderio kvitą išrašė ir pasirašė. Tada vėl gi 2014-10-13 d., kiek atsimena R. Š. pasiteiravo telefonu ar neturi pažįstamo ūkininko pas kuri galima būtų išdžiovinti grikius, pats pasiūlė A. ir Ž. K. ūkį, nes jie turi džiovyklą, su jais kartais bendradarbiauja. Tada tarpininkaujant R. Š. UAB „B.“ atvežė savo nuomotu transportu grikių apie 24 t, kuriuos išdžiovino K. ūkyje, PVM sąskaitą faktūrą išrašė tik 2014-10-14, kuriuos nupirko iš UAB „B.“ pigiai po 700 lt berods už 1 t. 2014-10-13 apie 16 800 Lt (4 778 Eur 73 ct), sumokėjęs grynaisiais pinigais UAB „B.“ direktoriui V. S. prisistačiusiam asmeniui, kuris žadėjo sutartį atsiųsti el. paštu. Išdžiūvus grikiams 2014-10-23 juos -21 t 460 kg UAB „T.“ vardu pardavė Latvijos bendrovei SIA „A.“, ką patvirtina PVM sąskaita-faktūra, jų bendrovės atstovai patys atvyko į džiovyklą ir išsivežė savo transportu grikius. Už tarpininkavimą, grikių pardavimuose atsilygino R. Š., gal po 400 lt už kiekvieną sandorį, tiksliai nebeatsimena. PVM sąskaitose-faktūrose ir kasos pajamų orderio kvituose, kai mokėjo grynuosius pinigus, pasirašinėjo V. S. vardu prisistatęs asmuo. Vieną sutartį jam atsiuntė el. paštu, kurią pateikė prie medžiagos (6 t., b. l. 77-78).

Po parodymų garsinimo paaiškino, kad A. D. atstovavo UAB „B.“, todėl jam buvo perduoti pinigai. Jokio kito asmens nebuvo, tuo metu A. D. žinojo kitu vardu ir pavarde. Dar parodė, kad R. Š. tarpininkavo, jis kontaktavo su asmenimis, padėjo sudaryti sandorį su UAB „B.“ atstovu. Būtent A. D. mokėjo pinigus, jis atvežė sąskaitas, po to jis prisistatė A. Pinigus jam mokėjo kaip V. S., o po to sužinojo, kad jis yra A. Kad A. D. yra S., tokią išvadą jis pats padarė iš dokumentų, o iš R. Š. sužinojo, kad tai D., o ne S.

Iš 2014 m. gruodžio 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. S., pateikė:

1. 2014-10-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB “B.” pardavė UAB “T.” 22,22 t grikių, 1 t. už 840 lt, 22 584, 41 lt su PVM vertės.

2. 2014-10-07 Kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) UAB “T.” sumokėjo 22 580,41 lt UAB “B.”.

3. 2014-10-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB “ T.” pardavė UAB “ D.” 22,22 t grikių, 1 t. už 850 lt, 22,853,27 lt su PVM vertės.

4. 2014-10-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB “B.” pardavė UAB “T.” 13,98 t grikių, 1 t. už 840 lt, 14 209,27 lt su PVM vertės.

5. 2014-10-09 Kasos pajamų orderį, kuriame nurodyta, kad pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) UAB “T.” sumokėjo 14 209,27 lt UAB “B.”.

6. 2014-10-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB “ T.” pardavė UAB “ D.” 13,98 t grikių, 1 t. už 850 lt, 14 378,43 lt su PVM vertės.

7. 2014-10-23 PVM sąskaitą faktūrą serija TRA, Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB “ T.” pardavė SIA „A“ 21,46 t grikių, 1 t už 240 eurų, 5 150,40 eurų vertės be PVM.

8. 2014-10-09 UAB „T.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke išrašą, kuriame nurodyta, kad 2014-09-30 SIA „K.“, buveinės adresas Latvija, (duomenys neskelbtini), pervedė 4 809,36 eurų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už rugius.

9. 2014-10-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB „T.“ pardavė UAB „D.“ 13,98 tt (1 t vertė 850 lt) už 11 883 lt su PVM.(pavadinimas „Grikiai“)

10. 2014 m. spalio mėn. pasirašyta UAB „B.“ grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2014-10-13 d. pasirašyta sutartis dėl 16,5 t grikių, 1 t kaina 200 eurų be PVM. (6 t.,b.l. 58-74)

Iš 2014 m. gruodžio 2 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad S. S. neatpažino V. S. ( 6 t., b. l. 75-76)

Iš 2015 m. sausio 22 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad S. S. iš jam pateiktų atpažinti asmenų atpažino A. D., kaip asmenį iš kurio pirko rugius ir grikius, kuris pasivadino UAB „B.“ direktoriumi V. S. ir kuriam grynais sumokėjo už parduotus jam rugius ir grikius. (6 t.,b. l. 80-83).

L. R. Š. paaiškino, kad aplinkybių nepamena, prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo R. Š. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 84-86), kuriuos liudytojas patvirtino, nurodė, kad jie teisingai užrašyti. Paaiškino, kad už grikius sumokėjo grynais, jei neklysta.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Š. parodė, kad dirba UAB „J.‘, kuri užsiima grūdų prekyba. 2014-m. rugsėjo mėn. viduryje pagal jų bendrovės skelbimą , skelbiama internete, į jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyras, tel. Nr. nėra išsaugojęs, bendravo gal tik 2 kartus, prisistatė V. vardu UAB „B.“ direktoriumi ir teiravosi dėl grūdų pardavimo, tiksliai neatsimena, bet jie norėjo 50-60 t kviečių ar miežių, tiksliai jau neatsimena. Susitarė, kad avansu perves į UAB „J.“ banko sąskaitą , dalį pinigų už grūdus, o likusią dalį pinigų atkrovimo momentą sumokėtų. 2014-09-12 į UAB „J.“ banko sąskaitą esančia AB „DNB“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „B.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 40 000 lt ir mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta „paskola“. Pats labai supyko, kad tokia buvo parašyta mokėjimo paskirtis, todėl paskambino V., kad grąžins pinigus, nes jokios paskolos neprašė, jis bandė teisintis, kad dėl pavedimo pavadinimo įvyko klaida, dėl to gali iš naujo pervesti, bet pats nesutiko. 2014-09-12 pervedė atgal 40 000 lt UAB „B.“ ir daugiau jokių reikalų su šia bendrovę neturėjo, nieko iš jų nepirko ir nepardavė, jokios žalos nepatyrė. Patikslino, kad 2014 m. rudenį po įvykio, rugsėjo pabaigoje važinėjo su UAB „T.“ vadybininku S. S. darbo reikalais, nes bendradarbiauja vienoje sferoje ir jis turėjo susitikti su grikių pardavėju, kuriam turėjo sumokėti pinigus už grikius. Datos neatsimena, tai buvo kartą, tai susitikime su vyru, kuris prisistatė V. S. UAB „B.“ direktoriumi, kuriam S. S. sumokėjo už grūdus (6 t., b. l. 84-86).

2014 m. gruodžio 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota kaip R. Š. pateikė: UAB "J." rekvizitus, kur užfiksuota, kad bendrovei priklauso banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB "DNB" bankas ir 2014 m. rugsėjo 12 d. AB „DNB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo kopiją, kurioje užfiksuota, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios DNB banke pervesta 40 000 Lt. ir tą pačią diena pervesta atgal į tą pačią sąskaitą banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). (6 t.,b. l. 89-91)

2014m. gruodžio 2 d. VMI pažymoje užfiksuota, kad banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) atidaryta UAB "B." vardu (6 t., b. l. 92)

Liudytojas T. Č. parodė, kad jis yra “T. A.” savininkas, nuomoja automobilius iki 3 tonų. Pamena, kad asmeniui, kuris prisistatė įmonės vadovu, išnuomavo automobilius ir vis automobilius keitė, o to asmens kolega tuos automobilius grąžino.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo T. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l.94-95 ), kuriuos jis patvirtino kaip teisingus, bei parodyta sutartis ( 6 t., b. l. 97) ir liudytojas patvirtino, kad tai jo įmonės „T. A.“ sudaryta sutartis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. Č. parodė, kad yra IĮ „T. A.“ savininkas. Įmonės veikla susijusi su nebirių krovinių iki 3 t pervežimu ir automobilių nuoma. 2014-09-25 su jo atstovaujama įmonę pasirašytinai UAB „B.“ direktorius V. S. sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje abudu pasirašė ir V. S. padėjo savo bendrovės antspaudą. Sutartyje V. S. nurodė savo kontaktinį tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ir bendravo po to su V. S. Nuomos objektas buvo pradžiai O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2014-09-25 21.50 val. iki2014-09-26 21.50 val., po to automobilis buvo pakeistas 2014-09-29 į O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po to dar kartą į O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-10-02 į O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Abu automobiliai yra pilkos-sidabrinės spalvos. Nuomos sutartis buvo pratęsiama 2 kartus: iki 2014-10-01 21.50 val. po to iki 2014-10-08 9.30 val. V. S. buvo jaunas vyras, jį atpažinti galės iš bendrų veido bruožų. Atvyko naujos laidos BMW markės visureigiu su vyru, kuris po to keisdavo automobilius ir juos vis grąžindavo. Jį atpažinti galės iš veido bruožų. Su juo, T. Č., už automobilių nuomą atsiskaityta buvo grynaisiais. Žadėjo užsukti pasirašyti V. S. PVM sąskaitą faktūrą, bet jis taip ir neatvažiavo jos pasirašyti (6 t., b. l.94-95).

Iš 2015 m. gruodžio 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. Č. pateikė dokumentus: 2014 m. rugsėjo 25 d. automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyta tarp IĮ "T. A." direktoriaus T. Č. ir UAB "B." direktoriaus V. S. dėl automobilio O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pakeistas į O. A. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos. (6 t.,b. l . 96-97)

Iš 2015 m. gruodžio 10 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad T. Č. atpažino V. S., esantį nuotraukoje Nr. 2, kaip UAB „B.“ direktorių V. S. su kuriuo 2014m. rugsėjo 25 d. pasirašė automobilio nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), dėl O. A. automobilių nuomos. (6 t, b. l. 99-103)

Iš 2015 m. gruodžio 10 d. asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad T. Č. atpažino A. D., esantį nuotraukoje Nr. 1, kaip vyrą, kuris keisdavo automobilius pagal V. S. sudarytą 2014 m. rugsėjo 25 d. automobilių nuomos sutartį ir buvo atvykęs kartu su V. S. sutarties pasirašymo dieną bei sumokėjo už automobilių nuomos paslaugas (6 t., b. l.104-108).

Liudytojas L. B. parodė, kad įvykių neatsimena. BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ( 6 t., b. l. 109-110). Liudytojas nurodė, jog pagarsinti parodymai yra teisingi ir juos patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. vasario 5 d. L. B. parodė, kad 2014 m. vasarą, rugpjūčio mėn. susipažino su klientu A. D., santykiai buvo dalykiški, pstarasis kartais atnešdavo užstatyti savo judriojo ryšio telefonus, kartą užstatė auksinę grandinėlę, o po to visada laiku išsipirkdavo. Lombardo įkeitimo bilietus, patvirtinančius ką jo lombarde buvo užstatęs A. D., pateikė prie medžiagos. V. S. 2014 m. lapkričio 19 d. atnešė ir jo lombarde įkeitė nešiojamąjį kompiuterį MACBOOK, daugiau nieko įkeitęs nebuvo. Jis turėjo išsipirkti savo kompiuterį iki 2014 m. lapkričio 26 d., tačiau tam laikui praėjus V. S. prašė pratęsti išpirkimo terminą, terminą pratęsė, o po to A. D. klausė, ar šis neturi V. S. telefono numerio, kadangi matė, kad jie tarpusavyje bendravo. Tačiau iki nustatyto pratęsto termino, t. y. iki 2014 m. gruodžio pabaigos jis neišsipirko savo kompiuterio, todėl šį kompiuterį pardavė nepažįstamam pirkėjui. Prieš parduodant kompiuterį jį išvalė, kas buvo jo viduje, neatsimena. Keletą kartų girdėjo V. S. pokalbius telefonu, kai buvo lombarde, kalbėjo telefonu su kažkuo apie kažkokius grūdus, kad jie dar neišdžiovinti, sakė, kad jam asmeniškai kažkas, latviai nepervedė pinigų už kažką, todėl jis negali atsiskaityti. Daugiau pats nei A. D. nei V. S. savo lombarde nematė.(6 t., b. l.109-110).

Atsakant į klausimus liudytojas nurodė, kad lombardas buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) kioske, prie autobusų stoties. Neprisimena ar kaltinamasis A. D. atnešdavo įkeisti daiktus didelėmis sumomis ir kaip dažnai tai darydavo.

Iš 2015 m. sausio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. B. pateikė: UAB "M.", esančios (duomenys neskelbtini) lombardo įkeitimo bilietus, 5 vnt.:1) Nr. 1064 V. S. vardu MACBOOK užstatytas nuo 2014-11-19 iki 1014-12-10, 2014-11-19 16.40 val. išmokėta 600 Lt.2) Nr. 1303 A. D. SGA S3 IMEI (duomenys neskelbtini) užstatytas laikotarpiu nuo 2014-12-20 iki 2015-01-02, 2014-12-22 09.07 val. išmokėta 300 Lt.3) Nr. 1257 A. D. 2,6 g Auksinė grandinėlė užstatyta laikotarpiu nuo 2014-11-13 iki 2014-12-24, 2014-12-10 17.53 val. išmokėta 150 Lt. 2014-12-31 14.34 val. išmokėta 50, 150 Lt; 4) Nr. 1010 A. D. SAM S5 IMEI (duomenys neskelbtini) užstatyta laikotarpiu nuo 2014-11-13 iki 2014-11-20, 2014-11-13 10.30 val. išmokėta 700 Lt. , 2014-11-18 09.11 val. išmokėta 70,700 Lt;5) Nr. 0900 A. D. SGA S3 IMEI (duomenys neskelbtini) užstatytas laikotarpiu nuo 2014-11-03 iki 2014-11-17, 2014-11-03 11.04 val. išmokėta 300 Lt. , 2014-11-03 18.47 val. išmokėta 30,300 Lt (6 t., b.l.111-117).

2015 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad kakltinamieji 2014-09-26 (duomenys neskelbtini), sudarydami UAB „B.“ vardu sutartis, dėl rugių pirkimo užvaldė T. C. ir D. S. priklausančius rugius (atitinkamai: 28.5t. ir 26.7 t), kuriuos pardavę, su rugių savininkais neatsiskaitė. 2014-10-03 (duomenys neskelbtini), sudarydami UAB „B.“ vardu sutartis, dėl grikių pirkimo užvaldė J. D., V. K. ir L. R. priklausančius grikius (atitinkamai: 21,64t., 12,0t. ir 3,78 t), kuriuos pardavę, su grikių savininkais neatsiskaitė. Nustatyta, kad su ūkininkais T. C., D. S., J. D., V. K. bendravo A. D. ((duomenys neskelbtini)).Nustatyta, kad 2014-09-26 pasikraunant rugius (duomenys neskelbtini) r. buvo A. D. ir V. S. ((duomenys neskelbtini)),. 2014-09-26 A. D., įvairiu metu naudodamasis savo m.r. telefonu prisijungdavo prie celės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kurios veikimo zonoje yra (duomenys neskelbtini) k., o 2014-10-03 įvairiu metu naudodamasis savo telefonu prisijungdavo prie celės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kurios veikimo zonoje yra (duomenys neskelbtini) k. bei (duomenys neskelbtini) k. V. S. 2014-09-26 įvairiu metu prisijungdavo prie įvairių (duomenys neskelbtini) r., bei (duomenys neskelbtini) r. ( į (duomenys neskelbtini) buvo vykstama sverti sunkvežimių) celių.Nustatyta, kad rugiai buvo parduoti UAB „T.“ (atstovaujamai S. S.), kuri rugius pardavė Latvijoje SIA „K.“. Grikiai buvo parduoti.Nustatyta, kad grikiai buvo parduoti UAB „T.“ (atstovaujamai S. S.), kuri juos pardavė UAB „D“. (8 t. b.l. 113-115; 116-130)

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis R. R.)

Kaltinamasis A. D. dėl veikų įvykdytų R. R. atžvilgiu kaltės nepripažino. Parodė, kad nežino kas skambino ūkininkui ir su juo tarėsi. V. S. pats asmeniškai veiklą vykdė be jo. Jam buvo pasiūlyti grikiai, o jis tuos grikius pasiūlė R. Š. ar S. S. Iš pradžių nesutiko, po to kaina buvo ženkliai nuleista.

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. apklaustas įtariamuoju 2015 m. sausio 15 d. parodė, kad nepažįsta R. R., iš jo nieko nepirko ir nedalyvavo pardavime. (duomenys neskelbtini) sen. jokių grūdų nėra pirkęs ir nežino, ar V. S. pirko iš ko nors grūdus (duomenys neskelbtini) r., jam apie tai V. S. nėra minėjęs. Jokių sutarčių neklastojo, kadangi jokių dokumentų nepasirašinėjo UAB „B.“ vardu ir ant jokių dokumentų, nei V. S. vardu nei savo vardu nėra pasirašinėjęs. Jo su UAB „T. A.“ niekas nesieja. (14 t. b.l. 35-37).

Apklaustas papildomai įtariamuoju 2015 m. sausio 29 d. A. D. parodė, kad lygiagrečiai su pirktais grikiais (duomenys neskelbtini) r., jis dar derino grikių pirkimą iš R. R., (duomenys neskelbtini) sen., t. y. rado jį kaip grikių pardavėją, tačiau R. R. buvo užsiėmęs, sakė, kad grikių pardavimą perkels kelioms savaitėms. Tai iš jo grikių 2014-10-03 nepirko, o tik 2014-10-13. Ar buvo kokia sutartis pasirašyta tarp V. S. ir R. R. nežino, jos nematė. 2014-10-13 V. S. nebuvo UAB „B.“ direktoriumi, tą žinojo, pastarojo klausė, kaip jis nupirks grikius. V. S. pasakė, kad tai ne jo rūpestis, jis viską sutvarkys. V. S. nurodė, kad pats važiuos pas R. R. ir nupirks grikius, o jis, A. D., turėjo susitarti su UAB „T.“ darbuotoju S. S. dėl grikių pardavimo ir atsiskaitymo grynaisiais. Be to, jis, A. D., užsisakė transportą. Grikius jis pardavė S. S., gavo už juos grynus pinigus, kuriuos pasidalino po lygiai V. S. V. S. nedalyvavo, kai jis iš S. S. gavo pinigus už grikius. Jis su V. S. iš anksto žinojo, kad R. R. nesumokės už grikius, pinigus pasidalino. Apie UAB „T. A.“ nieko nežino, su šia bendrove jokių reikalų neturėjo. Po kurio laiko V. S. jam tyčia keletą kartų skambino 2014 lapkričio-gruodžio mėn. ir prašė tariamai pinigų už R. R. parduotus grikius, kuriuos buvo jau padalinę per pusę, nes matyt žinojo, kad jų klausosi. Sutarė, kad policijai sakys tokią versiją, kad visus grūdus pardavė į Latviją, o latviai su jais neatsiskaito, todėl negali atsiskaityti su ūkininkais, nors iš tikrųjų visi grūdų pirkėjai su jais atsiskaitė, o jie su ūkininkais neatsiskaitė, o padalino pinigus.( 14 t., b. l. 40-41).

Kaltinamasis V. S. teisme paaiškino, kad ne viską pamena. Teigė, kad buvo sudaromos sutartys su nukentėjusiasiais, jas jis pasirašė UAB „B.‘ vardu. Sutartyse buvo nurodomas laikotarpis per kurį turėjo atsiskaityti su nukentėjusiasiais. Pripažino, kad laiškus nukentėjusiesiems dėl papildomų dokumentų pateikimo, siuntė jis. Teigė, kad išankstinio ketinimo neatsisakityti nebuvo, galvojo, kad dalis pinigų nukentėjusiesiems sumokėta. Pripažino, kad neatsiskaitė su žmonėm, nors tokią pareigą turėjo. Detalesnių paaiškinimų nedavė.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad 2014 m. spalio mėn. A. D. rado ūkininką (duomenys neskelbtini) r. pas kurį nuvažiavo su jo kažkokiu pažįstamu. Pirkimo pardavimo sutarties jis, V. S., nepasirašinėjo su ūkininku, o pateikė ūkininkui tik A. D. jam, V. S., duotą sutartį, nežinojo, kad ji buvo suklastota. Ūkininkui jis prisistatė vadybininku, nes UAB „B.“ jau nevykdė veiklos, o jis jau nebuvo direktoriumi. Vėliau A. D. nusiuntė vairuotoją kažkur į (duomenys neskelbtini) r. Šiuos grūdus pardavė A. D., pats nedalyvavo, todėl nežino kam pardavė, o pačiam pinigų jokių nedavė. (4 t. b.l. 13-15).

Apklausiamas 2015 m. sausio 14 d. V. S. nurodė, kad A. pasiūlė dar į (duomenys neskelbtini) sen. nuvažiuoti pasirašyti grūdų pirkimo-pardavimo sutartį ir nupirkti grikių. A. paaiškino, kad pats vykti negali, atvežė jam UAB „T. A.“ direktoriaus M. P. pasirašytą grūdų pirkimo-pardavimo sutartį, kad dabar jis su šia bendrovę dirba, su sutartimi turėjo nuvykti į (duomenys neskelbtini) sen., kaip nurodyta įtarime 2014-10-13 ir pateikęs sutartį pasakė ūkininkui R. R., kad yra šios bendrovės vadybininkas, kurį A. nurodė kaip savo pažįstamą. A. jam, V. S., davė pinigų atsiskaityti su cisternos vairuotoju, nurodė vairuotojo kontaktus ir kur turi susitikti. Atvykus pas R. R. su A. pažįstamu (to vyro duomenų neturi) jo vairuojamu VW Passat automobiliu, jis davė R. R. nufotografuoti savo asmens tapatybės kortelę, kadangi nemanė, kad daro kažką neteisėto. Grūdų pirkimo-pardavimo sutartyje tik įrašė pirkėjo duomenis ir tiek. Pats ruošė pirkimo pardavimo sutartis, kuriose įrašydavo savo ranka pirkėjų duomenys ir pasirašydavo bei dėdavo UAB „B.“ antspaudą. A. nešiojo su savimi nešiojamąjį kompiuterį, kuriuo tvarkė visus reikalus. Už šią paslaugą su juo A. neatsiskaitė (12 t., b. l. 170-173).

2015 m. sausio 16 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ( 12 t., b. l. 180-181) V. S. parodė, kad nupirkus grūdus iš (duomenys neskelbtini) rajono ūkininkų ir negavus pinigų, po kelių dienų A. jam pranešė, kad yra naujas ūkininkas, iš kurio gali pirkti grūdus, tas ūkininkas buvo iš (duomenys neskelbtini). Su ūkininku iš (duomenys neskelbtini) viskas buvo susitarta. A. jam atvežė sutartį ir pasakė, kad tą sutartį tik reikia užpildyti, nes ji jau yra pasirašyta. Jis, V. S., nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) nurodytu adresu, kartu su vairuotoju, ten išvydo cisterną ir susirado ūkininką, užpildė sutartį, šeimininkas pasiteiravo, ar gali parodyti savo dokumentą, ūkininkui padavė dokumentą - asmens tapatybės kortelę nebijodamas, nes nemanė, kad daro kažką nusikalstamo. Ūkininkas nufotografavo dokumentą, vėliau patys išvažiavo. Kiek jam žinoma automobilis su grūdais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) rajoną ir ten grūdai buvo džiovinami, tai sužinojo iš A., nes šis šnekėjo telefonu su vairuotoju. Pats grįžo į (duomenys neskelbtini), po kelių dienų pasiteiravo apie grikius ir buvo pasakyta, kad grikiai yra džiovinami. Kai grikiai bus išdžiovinti, bus parduoti ir su ūkininkais bus atsiskaityta. Nuo to laiko visas darbas buvo baigtas. Teiravosi A. D. kada bus sumokėta, bet mokėjimai strigo. „T.“ jam sakė, kad mokėjimas yra padarytas, bet realiai mokėjimas nebuvo padarytas.

2017 m. spalio 30 d. apklaustas papildomai V. S. parodė, kad A. D. su R. R. susitarė dėl grikių pirkimo, A. D. reikėjo išvažiuoti, tai pastarajam pasakė, kad pats viską gali padaryti. Jam A. D. davė sutartį UAB "T. A.", negalvojo, kad ji gali būti netikra. Tuo metu galėjo sudaryti sutartį UAB “B.” vardu, tai jam nebuvo reikalinga sudaryti sutartį svetimos bendrovės vardu. Jis pateikė R. R. savo asmens dokumentą, neketino slapstytis. Nežinojo, kad ta sutartis suklastota ir kad naudojosi suklastota sutartimi. Grikius išvežė į (duomenys neskelbtini) r. džiovyklą pasamdytu sunkvežimiu. Nepamena, ar jis ar A. D. samdė sunkvežimį. Viską derino A. D., pats nevažiavo. Pinigų negavo, nes A. D. sakė, kad su juo neatsiskaitė. Dėl to ir su R. R. neatsiskaitė. Kiek pamena, R. R. jokių laiškų nesiuntė (13 t., b. l. 21-22).

Nukentėjusysis R. R. teisme parodė, kad paskambino įmonės, kurios pavadinimo nepamena, direktorius. Tokia įmonė egzistavo, nes patikrino pagal pavadinimą. Po to paskambino vadybininkas S. ir pasakė, kad atvažiuos pažiūrėti. Atvažiavo, apžiūrėjo, tada atsiuntė mašiną ir atvažiavo pats pasiimti. Kai pakrovė ir nuvažiavo sverti, padavė sutartį tos įmonės vardu. Pamena, kad sutartyje nebuvo įmonės antspaudo. Kai pasiteiravo, kodėl nėra antspaudo, jam atsakė, kad nespėjo, padės antspaudą ir atsiųs kopiją. Tada jis (R. R.) paprašė parodyti pasą, kai parodė – nusifotografavo pasą, mašinos numerį. Pasas buvo išduotas S. vardu. Ir tada grikius išvežė, žadėjo sumokėti po trijų dienų. Tačiau nesumokėjo ir jis kreipėsi į policiją. Paskambino į tą įmonę (duomenys neskelbtini) ir jam pasakė, kad ta įmonė užsiima trąšomis, o grūdų nesuperka.

Jam skambino rugsėjo 13 d., o atvažiavo grūdų spalio 13 d. Iš pradžių skambino direktorius, o po to vadybininkas. Direktoriaus nematė, tik kalbėjo telefonu. Jau kai ieškojo S. ir skambino, direktorius dar kelis kartus pakėlė ragelį, o po to jau nekėlė, telefonas buvo išjungtas. Kai atvažiavo krauti grūdų, tai buvo atvažiavęs sunkvežimio vairuotojas ir S. lengvuoju automobiliu su kitu asmeniu, kurio nepamena, negali pasakyti, ar jis yra salėje. Pirkėjas buvo bendrovė „ T. A.“. Atvyko prie namų, o sandėlys apie pusantro kilometro nuo namų. Važiavo į sandėlį grūdų pakrauti, o po to sverti, svarstyklės buvo maždaug už 2 kilometrų, o po to važiavo pasirašyti sutarties.Jis pats savo ranka įrašė vardą, pavardę, asmens kodą, atsiskaitymo duomenis ir pasirašė. Ar pasirašė kita šalis nepamena. Pardavė 24 tonas su viršum grūdų, kaina buvo aptarta telefonu. Be to S. buvo atvažiavęs prieš dvi dienas iki pardavimo apžiūrėti grikių ir sutarta buvo kaina. Pardavė 24, 28 tonas grūdų, vertė jų 5902,95 eurai. Jokių pinigų už grūdus nėra gavęs. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Dėl grūdų asmenys jį susirado patys, iš kur sužinojo, kad parduoda grūdus – nežino. Sutartyje jis tik savo rekvizitus rašė, tačiau nepamena, ar pats savo ranka juos pildė, ar jie jau buvo įrašyti. S. telefonas buvo atjungtas jau po dienos. Jis bandė skambinti, o po kelių dienų ir direktoriaus telefonas atjungtas. Tas asmuo pats prisitatė direktoriumi, įmonės pavadinimą nurodė, kuris atitiko sutartyje nurodytą įmonę. Tai buvo du skirtingi asmenys – S. ir tas asmuo, kuris prisistatė direktoriumi. Tas kuris kalbėjo telefonu, prisistatė kaip direktorius įmonės „ T. A.“, gal ir minėjo savo vardą pavardę- nepamena. Nepamena kas, tačiau sakė, kad grūdus veš į Latviją.

Iš 2014 m. spalio 22 d. R. R. protokolo-pareikšimo matyti, kad 2014 m. spalio 13 d. 15.00 val. (duomenys neskelbtini) pagal grūdų prikimo –pardavimo sutartį UAB „T. A.“ direktoriui M. P. pardavė 24,28 t, patyrė 26 440,92 lt turtinę žalą. Vėliau paaiškėjo, kad tokio direktoriaus nurodytoje įmonėje ir PVM sąskaitos-faktūros nėra, apgaule įgijo prekę, o pinigų nepervedė. (6 t., b. l. 118)

Iš 2014 m. spalio 22 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. R. pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti; 1) 2014 m. spalio 13 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pirkėjas UAB “T. A.”, o pardavėjas R. R., sutarties objektas – grikiai, kurių kiekis 24,280 t., kaina tonos 900 litų, nurodoma, kad pasirašo sutartį UAB “T. A.” direktorius M. P. ir R. R.; 2) PVM sąskaitą faktūrą Serija RR Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-09-18 24 490 lt sumai. (t. 6, b. l. 165-169).

Iš 2014m. lapkričio 6 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. R. dar kartą pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:1) 1) 2014 m. spalio 13 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pirkėjas UAB “T. A.”, o pardavėjas R. R., sutarties objektas – grikiai, kurių kiekis 24,280 t., kaina tonos 900 litų, nurodoma, kad pasirašo sutartį UAB “T. A.” direktorius M. P. ir R. R.; 2) PVM sąskaitą faktūrą Serija RR Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-09-18 24 490 lt sumai. (t. 6, b. l.171-175).

2015-06-12 specialisto išvada Nr. 11-788(15) nustatyta, kad 2014 m. spalio 13 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „pareigos, vardas, pavardė “A.V., rankraštinį įrašą „dir.M. P.“ parašė ir po eilute pasirašė ne V. S. ir ne R. Š. Nustatyti, ar 2014 m. spalio 13 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „pareigos, vardas, pavardė “A.V., rankraštinį įrašą „dir.M. P.“ parašė ir po eilute pasirašė A. D. ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl tiriamojo dalyje nurodytų priežasčių (tiriamojoje dalyje nurodyta, kad nustatyti tik pavieniai A. D. bendrųjų ir specialiųjų rašysenos, parašų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms išvadoms. Nustatyti daugiau sutampančių ar besiskiriančių požymių nebuvo galima, nes tiriamas įrašas ir parašas yra sulėtinto tempo, taip pat nustatyta judesių koordinacijos sutrikimų. Be to, rašyta, pasirašyta ne savo, o išgalvoto asmens vardu). (t. 6, b. l. 197-199).

Iš 2014 m. spalio 27 d. Juridinio asmens T. A., UAB duomenų matyti, kad UAB "T. A.", įm. k. (duomenys neskelbtini), juridinio fakto naudotojai yra (generalinis direktorius) laikotarpiu nuo 2010-09-23 iki 2014-06-03 L. B., laikotarpiu nuo 2014-06-03 A. M. E., prokuristai laikotarpiu nuo 2011-03-25 iki 2013-07-22 D. Y., nuo 2013-11-12 J.-D. B., nuo 2014-09-03 A. S. (7 t., b. l. 2-4).

Iš 2014 m. lapkričio 3 d. UAB „T. A.“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „T. A.“ veikla susijusi su trąšų bei pašarų prekyba, o su grūdų pirkimu-pardavimu neturi nieko bendro. Jokios sutartys su ūkininku R. R. dėl grūdų pirkimo-pardavimo nebuvo pasirašytos ir sudarytos. M. P. bei V. S. jų bendrovėje nedirba ir anksčiau niekada nedirbo. (7 t., b. l. 6).

Iš Centrinės duomenų bazės 2014-11-04 asmens duomenų matyti, kad asmuo - M. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. neegzistuoja. (7 t., b. l. 9).

Iš 2014 m. spalio 27 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo mattyti, kad R. R. pateikė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) judriojo ryšio telefoną Nokia Luna 820, ID (duomenys neskelbtini); 2) vilkiko Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su cisterna nuotrauką ir V. S. asmens tapatybės kortelės nuotrauką (7 t., b. l. 10-13)

Liudytojas S. R. parodė, kad įvykiai buvo seniai. Jis pamena, kad paskambino sūnus R. R. ir pasakė, kad atvažiuos asmuo pažiūrėti grūdų – grikių. Atvažiavus asmeniui, atidarė sandėlį, susiskambino su sūnumi ir susitarė, kad link vakaro atvažiuos mašina. Atvažiavo mašina su bačka, ją pakrovė, ir tuomet jis išvažiavo namo, o sūnus išvažiavo sverti ant svarstyklių. Nupirko grūdus, grikius, apie 25-30 tonų. Buvo forminami dokumentai firmos vardu, iš sūnaus žodžių prisimena, kad firmos atstovas buvo vardu S. ar S.

BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu(7 t., b. l. 22-23), kuriuos jis patvirtino, nurodė, kad parodymai surašyti teisingai. Paaiškino, kad dėl atsiskaitymo buvo tartasi su sūnumi R. R., tik prisimena, kad kaina buvo apie 1000 Lt. Asmuo, prisistatęs S. jam nesakė, kad yra iš (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu 2014-11-17 liudytojas S. R. parodė, kad jo sūnus R. R. vykdo ūkinę veiklą, augina ir parduoda grikius ir kitus grudus. Jam būnant namuose, prieš 2014-10-10 įvykius pas jo sūnų buvo atvykęs vyras , kuris prisistatė V. S., jis buvo atvykęs automobiliu BMW markės raudonos spalvos, valstybinio numerio neįsidėmėjo, jį atvežė kažkoks nepažįstamas vyras, jo bruožų neįsidėmėjo. Jiedu kalbėjosi su paties sūnumi apie grikių pardavimą. Tada 2014-10-10 atvažiavo apie 15.00 val. SCANIA sunkvežimis ir aš vairuotoją palydėjo prie svarstyklių, tada atvažiavo ir paties sūnus , o po to ir vėl tas vadybininku prisistatęs V. S., bet neminėjo kokios bendrovės vadybininkas, kuris sūnui pateikė, T. A. bendrovės sutartį ir pakrovę SCANIA sunkvežimį grikiais išvažiavo vairuotojas. Valstybinį numerį sunkvežimio nufotografavo sūnus, o cisternos ne. V. S. atvažiavo 2014-10-10 lengvuoju automobiliu VW Passat, pats gerai pažįsta automobiliu markes, valstybinio numerio neįsidėmėjo, sūnus įsidėmėjo. Matė, kad vėl gi kažkas V. S. atvežė, bet tas asmuo iš automobilio nelipo, tai jo bruožų neįsidėmėjo, gal ir tas pats asmuo, to patvirtinti ir paneigti negali. Girdėjo, kaip dėl atsiskaitymo sūnui V. S. pasakė, kad tas tartųsi su direktoriumi ir viskas. V. S. pats pasakė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), apie tai kur bus vežami grikiai niekas pačiam nesakė. (7 t. b.l. 22-23)

2014-11-05 VĮ „Regitra“ duomenimis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra automobilio Ford Escort, kuris nuosavybės teisėmis priklauso A. S., gim (duomenys neskelbtini) m. (7 t.,b. l. 24)

Ikiteisminio tyrimo metu 2014m. gruodžio 1 d. liudytojas A. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) r. turi jam priklausantį automobilį Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalios spalvos,1995 m. laidos. Jo automobilis yra techniškai tvarkingas ir tinkamas eksploatuoti, tačiau su juo važiuoja retai. 2014 m. spalio 13 d. su savo automobiliu atvykęs į (duomenys neskelbtini) nebuvo, tačiau šių metų rugsėjo mėn. pradžioje šiuo automobiliu važinėjo į (duomenys neskelbtini) oro uostą. Savo automobilio perdavęs nėra. Valstybinio numerio ženklo nėra pametęs ar kitaip praradęs. Be jo daugiau automobiliu niekas nesinaudoja. Savo automobilio niekam nėra skolinęs. VW Passat automobilio niekada nėra turėjęs. (7 t., b. l. 31).

Iš 2014 m. gruodžio 1 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. S. pateikė transporto priemonės FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (7 t. b.l. 32-33), o apžiūros metu fiksuota, kad ant automobilio priekinės bei galinės dalies bamperių yra pritvirtinti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Automobilis žalios spalvos be išorinių apgadinimų. Ant lengvojo automobilio stogo yra uždėtas stogo bagažinės laikiklis. Po automobilio priekiniu stiklu, kairės pusės kampe užrašytas lengvojo automobilio kėbulo numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrima transporto priemonė, matyti, kad ji naudojama, t.y. transporto priemonės šonuose, ant kėbulo matomi nešvarumai bei purvo žymės. Automobilio bagažinėje sudėti transporto priemonės reikmenys, t.y. lynas tempimui, pompa (7 t., b. l. 34-38),.

Liudytojas A. M. parodė, kad 2014 m. buvo UAB „I.“ direktoriumi. Pamena, kad paskambino į įmonę vyriškis, kuris neprisistatė, ir paprašė pervežti grūdus.Pamena, kad pervežti reikėjo iš (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini) rajoną. Jų įmonė atlieka pervežino paslaugas, jie atliko pervežimo paslaugą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausoje nurodė telefono numerį iš kurio jam skambino tartis dėl užsakymo, nes tuo metu tas numeris buvo dar likęs jo telefone. Pinigus už paslaugą paėmė vairuotojas, atsiskaitė be dokumentų, be sąskaitos, įmonėje tie pinigai nebuvo apskaityti.

2014 m. lapkričio 4 d. el.paštu iš A. M. el.p. (duomenys neskelbtini) gauta UAB “I.” 2014-10-13 CMR Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad vilkiku SCANIA, valst Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe BENALU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakrovus (duomenys neskelbtini) 24,28 t palaidų grikių ir pristatymo vieta (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 47-48).

2014 m. lapkričio 6 d. VĮ „Regitra“ duomenimis krovininis automobilis SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė BENALU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis laikotarpiu nuo 2014-10-13 iki 2014-10-14 priklausė UAB „I.“ (7 t., b. l. 49-50).

2014 m. spalio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžėta (duomenys neskelbtini) automobilis SCANIA, kuris yra vilkiko tipo, jo kabina oranžinės spalvos, ant automobilio yra vals. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant automobilio dangčio yra šio automobilio modelio užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrimas automobilis yra su prikabinta priekaba-autocisterna. Autocisterna yra baltos spalvos, jos valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Autocisternos šonuose daiktadėžėse yra sukrauti didelio diametro žarnos. Autocisterna patikrinimo iš viršaus per jos viršutinėje dalyje esančius 4 vnt. dangčiai uždarytos guolių angos. Autocisterna viduje tuščia. (7 t., b. l. 51-56).

Liudytojas A. P. parodė, kad viskas įvyko seniai, įvykius nelabai pamena. Nurodė, kad yra UAB „I.“ vairuotojas, direktoriaus nurodymu nuvyko į (duomenys neskelbtini) pasikrauti grikių. Direktorius jam į telefoną atsiuntė žinutę. (duomenys neskelbtini) jį pasitiko krovinio savininkas. Pakrovus grūdus – grikius, nuvežė juos į (duomenys neskelbtini) rajoną, į kažkokį kaimą , pavadinimo nepamena, netoli (duomenys neskelbtini) ribos, kur grūdai buvo iškrauti. Dar nurodė, kad paėmė nevalytus grikius ir nuvežė ūkininkui, kuris išvalė, nes turėjo techniką. Iškart nerado iškrovimo vietos, todėl paskambino direktoriaus nurodytu telefono numeriu, kad jį kas nors pasitiktų, likus 2 km iki iškrovimo vietos jį pasitiko vyras. Važiavo ten tik vieną kartą. Praėjus kažkiek laiko įmonė sulaukė skambučių, kad jie kažko nesumokėjo, tačiau jie ir neturi mokėti, nes vykdo tik pervežimus.

Iš 2014 m. spalio 29 d. liudytojo A. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas pilnai patvirtino savo apklausoje duotus parodymus ir parodė vietą, (duomenys neskelbtini) pas ūkininkus K., kurioje iškrovė 2014m. spalio 14 d. atvežtus grikius. (7 t., b. l. 59-61).

Iš 2014 m. spalio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta gamybinių patalpų teritorijoje esanti birių produktų džiovykla. Nustatyta, kad statinys yra medinių sienų, jų išorinė dalis apipavidalinta pilkos spalvos skarda. Į statinio vidų yra 2 vartai 6x5 m dydžio per kairiuosius vartus patenkama į 7x10 m dydžio patalpas, kurių tolimajame dešiniajame kampe yra polisraigtinis mechanizmas, kuris viena dalimi ties žeme, o kitą išvestas į kitą patalpą, t.y. sieną. Šioje patalpoje ir sraigtinio mechanizmo kampe ir aplink sraigtinį mechanizmą yra nedidelės krūvos grikių. Nuo mechanizmo iš kairės stovi 4 maišai su grikiais. Iš šios patalpos išėjus į kiemą patenkama į 8x10 m dydžio patalpą, kurioje iš sienos išeina likusi sraigtinio mechanizmo dalis. Ji sujungta su cilindrinės formos apie 4 m dydžio džiovinimo mechanizmu. Šalia šio mechanizmo stovi traktorinė priekaba. Aplink šį džiovinimo mechanizmą aptikta grikių pavienių grūdų. (7 t., b. l. 62-68).

Liudytojas Ž. K. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Paaiškino, kad maždaug prie 5-6 metus S. S. prašė išdžiovinti grikius.Buvo atvežta 15-20 tonų, išdžiovino ir išsivežė. Buvo išrašyta sąskaita, ją apmokėjo. Pamena, kad grikius atvežė vairuotojas, išpylė, po to atvažiavo ir išsivežė. Su tėvu kontaktavo dėl grikių džiovinimo. Sąskaitą išrašė S. jiems ir jie išrašė.Galimai padarė pavedimą, reikėtų tikrinti sąskaitas. Ar apmokėjo už paslaugą nepamena. Džiovinimo procesą prižiūri darbininkai, o ar asmeniškai matė kaip buvo iškraunami ir pakraunami grikiai nepamena.

Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Paaiškino, kad aplinkybes nelabai pamena, nes pernai patyrė galvos traumą,

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojo A. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 74), kuriuos liudytojas patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad 2014 m. spalio mėnesį, tiksliai dienos neatsimena, į jo su sūnumi Ž. K., kreipėsi UAB „T." vadybininkas S. S., kuris jo paklausė, ar negalėtų išdžiovinti virš 20 tonų grikių. S. S. jam yra žinomas virš metų laiko, kadangi nuo 2013 metų UAB „T." iš jo ir sūnaus Ž. K. ūkių superka grūdus. Jie sutiko atlikti šią paslaugą ir sutarė, kad grikius išdžiovins už 1050.28 Lt. Tai buvo žodinis susitarimas su S. S. S. S. nepasakė kieno tai yra grikiai, todėl galvojo, kad grikiai priklauso UAB „T.". Žino šiuos UAB „T." rekvizitus į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini). Po šio jų pokalbio praėjus maždaug vienai-dviem dienoms (tikslaus laiko neatsimenu) į jų sandėlį-džiovyklą, esančią (duomenys neskelbtini) atvyko krovininis automobilis su bačka, kuris atvežė grikius. Šį automobilį atlydėjo S. S. Tikslaus grikių kiekio jie nežinojo, nes neturi svarstyklių. Automobilio markės, valstybinių numerių neįsidėmėjo, nurodyti negali. Priimant grikius buvo kartu su sūnumi Ž. Grikius išdžiovino maždaug per parą laiko. Praėjus kelioms dienoms grikiai iš jų sandėlio džiovyklos buvo išvežti. Kai atsiėmė grikius nedalyvavo, dalyvavo mano sūnus Ž. ir apie tai daugiau galės nurodyti jis. Grūdų sandėlis, kuriame yra ir džiovykla priklauso jo sūnui Ž. K. Sandėlis yra skirtas sandėliuoti grūdines kultūras. Šiaip grūdų džiovinimo paslaugų kitiems asmenims ar įmonėms neatlieka, kadangi džiovyklos pajėgumai nėra dideli ir džiovina savo grūdus. Sutiko išdžiovinti grūdus, kadangi UAB „T." jiems atlieka paslaugas, t.y. superka grūdus, už juos atsiskaito. Jiems padėjo kaip partneriams. Kaip jau minėjo, grikių, jų sandėlyje nebėra ir kur jie gali būti šiuo metu nežino. Kiek jam yra žinoma, UAB „T. vadybininkas S. S. už grūdų džiovinimą atsiskaitė su sūnumi (7 t., b.l. 74).

Iš 2014 m. lapkričio 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Ž. K. pateikė dokumentus:

1. 2014 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija PS Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta Ž. K., kurioje nurodyta, kad UAB “T.” už grūdų (grikiai) 24,8 t džiovinimą ir jų valymą turi sumokėti 1050,28 lt su PVM.

2. 2014 m. spalio 14 d. kasos pajamų orderį serija PS, Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB „T.“ S. S. sumokėjo už grūdų džiovinimą ir valymą 1050,28 lt. (7 t., b. l. 78-80).

2014 m. spalio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nukentėjusysis R. R. (naudojasi judriojo ryšio abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad jį apgavę asmenys jam skambindavo, direktorius kuris neprisistatė skambino iš judriojo ryšio abonentinių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o asmuo prisistatęs V. S. skambino iš judriojo ryšio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) bei taikant kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus nustatytas pastarojo naudojamas judriojo ryšio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). (7 t., b. l. 88).

2014 m. lapkričio 6 d tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nusikaltimą darantis asmuo su grikių krovinį pervežančios įmonės UAB „I.“ direktoriumi A. M. ir vairuotoju A. P. bendravo (atiduodami nurodymus kaip elgtis) tik judriojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas numeris yra išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojas. Taip pat taikant kriminalinės informacijos rinkimo būdus gauti duomenys, kad nusikalstamu būdu užvaldytas 24 t. grikių krovinys 2014-10-14 buvo pristatytas į ūkininkų A. ir Ž. K. ūkį, esanti (duomenys neskelbtini). Ūkininkai priimdami krovinį jo teisiškai neįformino. Ūkyje grikius išdžiovinus (apie porą dienų) jie galimai 2014-10-16 buvo pakrauti į krovininį automobilį su latviškais valst. Nr. (tikslesnių duomenų nėra) ir išvežti nežinoma kryptimi. Taikant kriminalinės informacijos rinkimo būdus ir bendraujant su ūkininkais A. ir Ž. K. gauti duomenys, kad grikių krovinio išdžiovinimą užsakė ir krovinio atvežimu bei išvežimu rūpinosi S. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris naudojasi judriojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ūkininkas A. K., naudojasi judriojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), o ūkininkas Ž. K., naudojasi judriojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t.,b. l. 105).

2014 m. lapkričio 17 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad atlikus abonento Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę, nustatyta, kad išanalizavus gautus duomenis buvo nustatyta, kad 2014-10-13 A. K. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. S. tel.Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo naudojami, t.y jais minėtą dieną nevyko telefoninis susižinojimas. Nustatyta, kad telefono numerių : (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudotojai 2014-10-13, nuo 11.39 val. iki 14.56 val. buvo toje pačioje vietovėje (buvo (duomenys neskelbtini) celės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) celės (duomenys neskelbtini), kurios yra (duomenys neskelbtini)) veikimo zonoje. Telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo bendraujama su nukentėjusiuoju R. R. ((duomenys neskelbtini)), o tel. numeriu (duomenys neskelbtini) su grikių krovinį vežusiu UAB „I." vairuotoju A. P. ((duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad įvykio vietoje- (duomenys neskelbtini) 2014-10-13 nuo 17.49 vai. iki 19.01 vai. veikė tik vienas telefono numeris-(duomenys neskelbtini). (tel. Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo nenaudojami nuo 17.17 vai. iki 20.14 vai.). Analizuojant gautas telefono numerių išklotines buvo nustatyta, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo bendraujama ne tik su grikių krovinį vežusiu UAB „I." vairuotoju A. P. ((duomenys neskelbtini)), o intensyviai buvo bendraujama ir su asmeniu , kuris naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris bendravo su S. S. ((duomenys neskelbtini)). Pastarasis bendravo su telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotoju, o šis su Ž. K. ((duomenys neskelbtini)). Prie tarnybinio pranešimo pridėta ryšių ir prisijungimų schema (7 t., b.l. 141-142).

2015 m. vasario 19 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuota, kad atliekant telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolę buvo gauti duomenys užfiksuoti failuose Nr. 7755, 7754, 7983, 7984, 7985, 7986 ir 7987, apie tai, kad V. S. trumpaisiais pranešimais (SMS žinutėmis) A. D. prašo pastarojo atiduoti jo dalį, nurodo, jog kitu atveju netylės ir viską papasakos. Prie protokolo pridėta garso įrašų suvestinė ir kompiuterinė laikmena (7 t., b.l. 177; 180-181).

2014 m. lapkričio 24 d UAB "J." (duomenys neskelbtini) tinklalapio informacijoje užfiksuota, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi vadybininkas R. Š. (7 t., b. l. 183).

2014 m. lapkričio 24 d SODRA pažymoje užfiksuota, kad UAB "J." dirba R. Š. (7 t., b.l. 184).

2014 m. lapkričio 25 d tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad atlikus abonento Nr. (duomenys neskelbtini), išklotinių analizę, gauta duomenų apie tai, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas 2014-09-26 ir 2014-10-03 intensyviai bendravo su asmeniu, kuris naudojasi tel.Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 185-186)

2014-11-20 telefono numerio priklausomybės pažyma nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB "E.“, nuo 2012-04-08 aktyvuotas UAB "J." vardu (7 t.,187)

2015 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2014-10-13 (duomenys neskelbtini), sudarydami UAB „T. A.“ vardu sutartis, dėl grikių pirkimo užvaldė R. R. priklausančius grikius (24.28 t), kuriuos pardavę su grikių savininku neatsiskaitė. Nustatyta, kad su ūkininku R. R. (tel.nr. (duomenys neskelbtini)) bendravo A. D. ((duomenys neskelbtini)), bei V. S. ((duomenys neskelbtini)). UAB „T. A.“ vadybininku prisistatė V. S. Nustatyta, kad grikiai buvo parduoti UAB „T.“ (atstovaujamai S. S.), kuri juos pardavė Latvijos įmonei SIA „ A.“. Prie tarnybinio pranešimo pridėta išklotinių schema (8 t. b.l. 113-115; 116-130).

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą sukčiavimą, t.y. tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013).

Teismų praktikoje vertinama, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu jie „priverčiami“ perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014, 2K-84/2014). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Turto įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų.

Svetimo turto vertės išaiškinimas pateikiamas BK 190 straipsnyje. Pagal šį straipsnį, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 182 straipsnio 2 dalis), o nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (to paties straipsnio 3 dalis). Taigi, kai turto vertė viršija 5 MGL, bet yra ne didesnė nei 250 MGL dydžio suma, veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o kai turto vertė viršija 250 MGL pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Teismas ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka daro išvadą, kad kaltinamieji A. D. ir V. S.: 1) apgaule įgijo didelės vertės svetimą nukentėjusiesiems R. U., J. V., L. S., G. J. priklausantį turtą, t. y padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje; 2) apgaule įgijo svetimą nukentėjusiajai K. N. priklausantį turtą, t. y padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje; 3) apgaule įgijo svetimą nukentėjusiajam V. V. priklausantį turtą, t. y padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje; 4) apgaule įgijo svetimą nukentėjusiesiems M. G., R. K., A. R. priklausantį turtą, t. y padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje; 5) apgaule įgijo didelės vertės svetimą nukentėjusiesiems T. C., D. S., D. S., J. D., V. K., T. R., L. R. priklausantį turtą, t. y padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje; 6) apgaule įgijo svetimą nukentėjusiajam R. R. priklausantį turtą, panaudojant suklastotą dokumentą, t. y padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kad visų šių kaltinamiesiems inkriminuotų veikų padarymas susijęs su iš esmės to paties mechanizmo naudojimu užvaldant nukentėjusiųjų turtą, nuosprendyje šių veikų motyvai aprašomi bendrai, be kita ko, ir atskirai nurodant tam tikrus kiekvienos iš veikų motyvus.

Teismas remiasi baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Darydamas išvadas ir priimdamas nuosprendį teismas vadovaujasi nukentėjusiųjų R. U., J. V., L. S., G. J., M. M., K. N., V. V., M. G., R. K., A. R., T. C., D. S., D. S., J. D., V. K., T. R., L. R., R. R. parodymais, kurie dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs, yra pagrįsti jų pateiktais dokumentais, parodymai atitinka kaltinamajame akte nurodytas ir teismo posėdžio metu pasitvirtinusias įvykių aplinkybes. Teismas vadovaujasi liudytojų, sunkvežimių vairuotojų, tiesiogiai dalyvavusių kaltinamiesiems perkant/parduodant grūdus ir apklaustų teismo posėdžio metu parodymais, taip pat kitų teisme apklaustų liudytojų parodymais, kadangi jų parodymuose prieštaravimų nėra nustatyta, kaip ir nėra nustatytas suinteresuotumas bylos baigtimi. Teismas vadovaujasi ir specialistės Vilijos Žalkauskienės paaiškinimais teisme, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo. Teismas taip pat vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, kadangi jie gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų, specialistų išvadomis bei kita išvardinta rašytine bylos medžiaga. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi kaltinamųjų A. D. ir V. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ta apimtimi, kurią patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Nagrinėjamu atveju, įvertinant kaltinamųjų V. S. ir A. D. atliktus veiksmus ir padarinius, kilusius tų atliktų veiksmų pasekoje, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų V. S. ir A. D. veikoje yra visi BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios veikos, nukentėjusieji K. N., M. M., V. V. R. R., M. G., R. K., A. R.), R. R. atžvilgiu ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, bei BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos, nukentėjusieji R. U., J. V., L. S., G. G., T. C., D. S., D. S., J. D., V. K., T. R., L. R.) aprašyti sudėties požymiai.

Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 13 d. per kurį V. S. kartu su A. D. vykdė grūdų supirkimo veiklą, A. D. užmegzdavo kontaktą su nukentėjusiasiais (skambindavo), bendraudavo ir sutardavo dėl grūdų kiekio, kainos, rūšies, atvykimo laiko (daugumoje atvejų), V. S. pasirašinėjo sutartis UAB “B.” vardu dėl grūdų pirkimo, be to, UAB “B.” ir V. S. sudarydamas grūdų supirkimo sutartis, neturėjo lėšų atsiskaityti, o ir realizavę grūdus bei gavę pinigus, kaltinamieji vengė su grūdų pardavėjais atsiskaityti. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad sudarant sutartis UAB „B.“ vardu įmonės sąskaitoje pinigų nebuvo. 2014 m rugsėjo 12 d. pagal sudarytą sutartį UAB „A. G.“ pervedus į UAB „B.“ sąskaitą 48 000 litų, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. iki rugsėjo 16 d. beveik visi pinigai V. S. buvo išgryninti arba pervesti į sąskaitas (E. Č., G. Š.), tačiau su nukentėjusiaisiais, su kuriais tuo metu jau buvo sudarytos sutartys ir paimti grūdai (R. U., L. S., J. V., G. J., K. N.) neatsiskaityta (su K. N. atsiskaityta iš dalies sumokant avansą), o 2014 m. rugsėjo 18 d. jau sudaroma nauja sutartis su nukentėjusiuoju V. V., vėlgi neatsiskaitant už perkamus grūdus, vėliau analogišku būdu ir su kitais nukentėjusiasiais. Realizavus nukentėjusiųjų grūdus, su jais kaltinamieji neatsiskaitė, sudarinėjo naujas sutartis. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog sudarydamas grūdų pirkimo sutartis su nukentėjusiaisiais V. S., sutartyse nurodydavo trumpą kelių dienų (dažniausiai 4-7 dienos) laikotarpį, per kurį turėjo būti atsiskaitoma su nukentėjusiaisiais, akivaizdu kaltinamieji tai suvokė ir žinojo, tačiau ir po produkcijos realizavimo V. S. gera valia pinigų ūkininkams nesumokėjo. To nedarė ir A. D. Kaltinamieji teisme tvirtino, kad galvojo kad atsiskaitė kitas, t.y. V. S. galvojo, kad atsiskaitė A. D., o A. D., kad V. S. Tačiau pagrindo tokiam įsitikinimui nebuvo jokio.

Vienintelis avansinis mokėjimas K. N. yra santykinai nedidelė suma (5000 litų), ir turi labiau jauko, o ne prievolės vykdymo reikšmę. Sutartys dėl grūdų pirkimo iš ūkininkų buvo sudaromos su UAB „B.“, kurios direktorius buvo V. S., tačiau derinant sąlygas, forminant sutartis bei paimant produkciją aktyviai dalyvavo A. D., kuris prisistatinėjo UAB “B.” vadybininku.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji A. D. ir V. S., panaudojant apgaulę įgijo nukentėjusiųjų turtą grūdus. Apgaulė pasireiškė tuo, kad žadėjo nukentėjusiesiems sumokėti už iš jų perkamą produkciją (grūdines kultūras), tačiau V. S. sudarius su nukentėjusiaisiais pirkimo-pardavimo sutartis įmonės UAB “B.” vardu, sutarčių vykdyti neketino ir pinigų nukentėjusiesiems už grūdus nesumokėjo. Taigi, sudarant sutartis ir žadant atsiskaityti per keletą dienų didesnėmis nei rinkos kainomis už grūdus( tą aptvirtino nukentėjusieji), nutylint tikrąją UAB “B.” padėtį, kad sąskaitoje nėra pinigų ir kad nėra atsiskaityta su ūkininkais, su kuriais jau buvo sudarytos sutartys dėl grūdų pirkimo, V. S. ir A. D. suklaidino nukentėjusiuosius, kurie apgaulės įtakoje savanoriškai perleido grūdus. V. S. nenurodė priežasčių, kurias reikėtų vertinti kaip realias verslo kliūtis, sutrukdžiusias atsiskaityti su nukentėjusiaisiais. V. S. versija, kad jis per daug pasitikėjo A. D., kad pastarasis jį apgavo, yra nepagrįsti gynybinio pobūdžio išvedžiojimai, panašios pozicijos jo atžvilgiu laikosi A. D. Nusikalstamai veikai atlikti buvo naudojama UAB “B.”, kuri realiai nevykdė veiklos. Teismų praktikoje tuo atveju, jei asmuo įsteigė įmonę, kuri supirkinėjo produkciją, įsipareigodama už ją atsiskaityti, tačiau nevykdė ūkinės – komercinės veiklos arba vykdė šią veiklą būdama iš esmės nemoki ir tai nuslėpė nuo klientų, laikoma, kad tokia įmonė buvo panaudota kaip apgaulės priemonė turtui įgyti, todėl kaltininko veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas.

Dar byloje nustatyta, kad net ir turėdami pinigų (kai parduodavo iš nukentėjusiųjų paimtus grūdus, UAB „A. G.“ pervedus pinigus į UAB „B.“ sąskaitą) A. D. ir A. S. su nukentėjusiaisiais neatsiskaitė, gautus pinigus už parduotus grūdus dalinosi tarpusavyje, o UAB „A. G.“ pervestus pinigus į UAB „B.“ sąskaitą V. S. pasisavino ir iššvaistė (dėl to bus pasisakoma vėliau šiame nuosprendyje), kas teismo vertinimu tik patvirtina tyčią sukčiauti kaltinamųjų veiksmuose. Apgaulės procesas šiuo atveju truko keletą mėnesių, kol įmonė UAB „B.“ nebuvo pagal dokumentus perrašyta kitam asmeniui, t. y. K. M. vardu.

Per kaltinime nurodomą laikotarpį kaltinamieji atliko aktyvius veiksmus, A. D. skambino nukentėjusiesiems, rūpinosi transportu, dažniausiai abu vyko pas nukentėjusiuosius į vietą, V. S. kaip minėta sudarydavo su nukentėjusiaisiais sutartis įmonės UAB „B.“ vardu, abu suprato dalyvaujantys nusikalstamose veikose ir to norėjo. Tolesni jau po sutarčių sudarymo V. S. ir A. D. veiksmai tik patvirtina, kad jie veikė sukčiaudami (neatsiskaito su nukentėjusiaisiais, net ir turėdami pinigų, pinigus dalinasi tarpusavyje, sudaro vis naujas sutartis, gauna grūdus ir toliau neatsiskaito, rašo raštus pateikti papildomus dokumentus (vilkina laiką), nurodo išgalvotas aplinkybes skambinantiems nukentėjusiesiems (išvažiavę į užsienį, nors tuo metu aktyviai vykdo sukčiavimus Lietuvoje), nebeatsako į skambučius skambinantiems nukentėjusiesiems.

Byloje nustatyta, kad tikslą apgauti nukentėjusiuosius ir nesumokėti pinigų už perkamus grūdus kaltinamieji A. D. ir V. S. turėjo jau iki pirmos sutarties su nukentėjusiuoju R. U. sudarymo 2014 m. rugpjūčio 16 d. Ikiteisminio tyrimo metu A. D. parodė, kad kai susitikimo metu V. S. pradėjo skųstis, kad neturi pinigų, jam pasiūlė užsiimti grūdų perpardavimu, t.y. iš ūkininkų pirkti grūdus pigiau, o supirkėjams brangiau. Jam paaiškino, kad skirtumą padalintų tarpusavyje, kas liktų nuo parduotų grūdų supirkėjams. Paaiškino V., kad reikia turėti pinigų pradiniam kapitalui, užpirkti grūdams. V. S. pinigų neturėjo (14 t., b.l. 35-37).2015 m. sausio 29 d. apklausos metu A. D. paaiškino, kad veiklą pradėjo su V. S. turėdami pradinį kapitalą, t.y. pastarojo asmenines lėšas. Visgi nurodė, kad pagal sutartis pasirašytas su ūkininkais jau iš anksto žinojo, kad jiems nesumokės per nustatytą terminą, gal vėliau, kai atsiras pinigų, tada nors dalį grąžins. Kadangi su V. S. žinojo iš anksto, kad pinigų ūkininkams negrąžins, susitarė su juo, kad sakys jiems, jog pardavė grūdus Latvijoje ir latviai su jais neatsiskaito, todėl ir patys negali su nukentėjusiasiais atsiskaityti. Visi grūdų pirkėjai su jais atsiskaitė, o jie su ūkininkais neatsiskaitė, pinigus pasidalino (40 t., b. l. 40-41). Iš esmės analogiškai A. D. nurodė ir apklausiamas 2015 m. sausio 30 d., paaiškindamas, kad kartu su V. S. apgaudamas ūkininkus nupirko iš jų grūdus, o su ūkininkais net neketino atsiskaityti (14 t., b.l. 43-44).

Nors kaltinamasis V. S. nepripažino, kad iš anksto neketino atsiskaityti su ūkininkais, tačiau teismas kaip teisingus laiko būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus šioje dalyje A. D. parodymus, nes būtent tokie kaltinamųjų veiksmai šioje byloje ir buvo nustatyti.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad A. pasiūlė verslą papildomai užsidirbti iš grūdų, juos perparduodant. A. paaiškino, kad žino ūkininkus, pas kurios galima nusipirkti grūdus, žino grūdų kainas, ir žino kam parduoti, paaiškino, kad jis, kadangi turi įmonę, gali pasinaudoti ja, UAB „B.“ vardu sudarinėti sutartis su ūkininkais dėl grūdų pirkimo kaip UAB „B.“ direktorius. Jis pasakė, kad prekybai reikia licencijos, o A. D. įtikino, kad viską sutvarkys (3 t., b. l. 29-31). V. S. nurodė, kad būdavo taip: A. per skelbimus rasdavo ūkininkus, o jis turėjo pas tuos ūkininkus nuvažiuoti ir sudaryti UAB „B.“ vardu grūdų pirkimo-pardavimo sutartis. Sutarties pavyzdį jam davė A., pats ją truputį pakoregavo. Pagal A. nurodymą, sutartyje buvo nurodoma, kad atsiskaitys su po 5-6 dienų, pervedant pinigus banko pavedimu į ūkininko banko sąskaitą. Transportą grūdams gabenti ieškojo ir išsinuomodavo A., o jį informavo, koks turėjo atvykti jo nurodytu adresu sunkvežimis, pats įrašydavo sunkvežimių valstybinius numerius sau į darbo knygutę. Į susitikimus su ūkininkais važiuodavo kartu (3 t., b. l. 29-31).

Tyčią sukčiauti parodo ir tai, kad A. D. nukentėjusiesiems prisistatinėjo ne savo, o A. vardu. Ši aplinkybė buvo žinoma ir V. S.

Byloje nustatyta, kad grūdų pirkimo-pardavimo sutartys, kurias sudarė V. S. nėra teisėti civiliniai - teisiniai sandoriai. Civiliniai – teisiniai sandoriai yra teisėti, kai jie atitinka šalių valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas. Šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, t.y., ar siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, ar nusikalstamų tikslų.

1. Dėl sukčiavimo, įvykdyto nukentėjusiųjų R. U., J. V., L. S. ir G. J. atžvilgiu, atskirai pasisakytina, kad kaltinime nurodytą šios nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, atitinkamai kiekvienos sutarties datą, jose nurodytas aplinkybes dėl grūdų rūšies, kiekio, kainos, kiekvieno iš nukentėjusiųjų atžvilgiu, įgijimo aplinkybes, patvirtina nukentėjusiųjų R. U., J. V., L. S. ir G. J. parodymai ir aptarta rašytinė bylos medžiaga: sutartys, protokoluose pareiškimuose fiksuotos aplinkybės, daiktų, dokumentų pateikimo protokolai. Šios aplinkybės jokių abejonių nekelia. Kaltinamieji A. D. ir V. S. pripažįsta įgiję iš nukentėjusiųjų R. U., J. V., L. S. miežius ir R. U., J. V., G. J. avižas pagal sutartis, kurias pasirašė V. S. Nustatyta, kad grūdai buvo parduoti A. L., o ne išvežti į Latviją.

Kaltinime nurodyta, kad kaltinamųjų apgaulė pasireiškė tuo, kad jie veikdami kartu iš anksto žinojo, kad už įgytą prekę grūdus, nemokės, t.y. neketino vykdyti pasirašytos sutarties įsipareigojimų.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatytas sukčiavimas (BK 182 straipsnio 2 dalyje) viena tęstinė veika, kurią sudaro keletas epizodų, viso 4 nukentėjusiųjų fizinių asmenų atžvilgiu, kai kaltinamieji A. D. ir V. S., veikdami kartu, apgaule kiekvienas savo ir bendrininko naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, kuomet V. S. pasirašė sutartis „B.“ vardu su nukentėjusiaisiais ir nesilaikant sutarčių sąlygų už iš nukentėjusiųjų įgytus grūdus, neatsiskaitė.

Iš ištirtų įrodymų matyti, kad V. S. sutartis su nukentėjusiaisiais fiziniais asmenimis pasirašinėjo labai trumpą laikotarpį – nuo 2014 m. rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 19 d., sutartyse nurodomas atsiskaitymo laikotarpis keletas dienų. Grūdai iš nukentėjusiųjų perkami brangiau, o parduodami pigiau. Tačiau kaip matyti iš teisme ištirtų įrodymų praėjus sutartyse nurodytam laikotarpiui su nukentėjusiaisiais nebuvo atsiskaityta, o gautus pinigus už parduotus grūdus kaltinamieji pasidalino tarpysavyje bei dalį pinigų paliko tolimesniam grūdų užpirkimui, kas rodo išankstinį A. D. ir V. S. tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą. Visų sukčiavimo epizodų padarymo mechanizmas yra iš esmės yra analogiškas.

V. S., kaip UAB „B.“ vadovas jokių realių veiksmų, susijusių su sutarčių vykdymu neatlieka, nukentėjusiesiems (J. V., R. U., G. J.) siunčiami V. S. pasirašyti pranešimai, kuriuose nurodoma neteisinga informacija, kad negali atsiskaityti, nes neatsiskaito Latvijos grūdinių kultūrų supirkėjas. Nukentėjusieji teisme tvirtino patys savo iniciatyva ieškoję įmonės, skambinę turimais telefonais, tačiau susisiekti nepavyko. Šios aplinkybės tap pat patvirtina sąmoningą kaltinamųjų elgesį veikti apgaule. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, dėl jų veiksmų nukentėjusieji patyrė žalą.

Išoriškai tarp V. S. atstovaujamos UAB „B.“ iš vienos pusės ir nukentėjusiųjų iš kitos pusės susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai, kurie iš esmės yra reguliuojami civilinės teisės priemonėmis, tačiau tokie santykiai kriminalizuojami juose nustačius apgaulę. Teismui nustačius, kad civilinės sutartys buvo sudarytos panaudojus apgaulę, kaltinamiesiems veikiant bendrai, padarant didelę turtinę žalą, jų veiksmuose yra BK 182 straipsnio 2 dalies požymiai.

2. Dėl sukčiavimo, įvykdyto K. N. atžvilgiu nustatyta, kad kaltinamieji V. S. ir A. D. pripažino faktines šios veikos padarymo aplinkybes, kaltinamųjų parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtina nukentėjusiosios K. N., liudytojų M. M., A. K. parodymai, daiktų, dokumentų pateikimo protokole fiksuoti duomenys, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai. Paminėti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, nėra prieštaringi, jie laikytini įrodymais, patvirtinančiais tiek nusikaltimo padarymo faktą, tiek V. S. ir A. D. kaltę padarius nusikaltimą. M. M. atpažino V. S. kaip UAB „B.“ direktorių, o A. D. kaip vadybininką. Kaltinamuosius atpažino ir liudytojas A. K.

Kaltinime nurodyta, kad kaltinamųjų apgaulė pasireiškė tuo, kad jie veikdami kartu iš anksto žinojo, kad už įgytą prekę grūdus, nemokės, t.y. neketino vykdyti pasirašytos sutarties įsipareigojimų. Kaltinamieji V. S. ir A. D. neigė jų veiksmuose buvus apgaulę.

Teismas įvertina tai, kad V. S. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad po (duomenys neskelbtini), jis su A. D., veikdami pagal analogišką grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo schemą apgavo kitus ūkininkus (3 t., b. l. 29-31). A. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iš gautų už grūdus pinigų sumokėjo vairuotojui, o likusią sumą apie 2 000 litų pasidalino su V. S. per pusę ir išleido asmeninėms reikmėms. Byloje nustatyta, kad grūdus iš nukentėjusiosios pirko brangiau, o pardavė pigiau, per sutartyje nurodytą laikotarpį neatsiskaitė, bet gavę pinigus pasidalino, išleido vairuotojui ir asmeninėms reikmėms. Minėti įrodymai rodo išankstinį A. D. ir V. S. tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą. Nors šiuo atveju nukentėjusiajai buvo sumokėtas avansas už grūdus, tačiau nustačius apgaulę kaltinamųjų veiksmuose, tai jų veiksmų kvalifikacijos nekeičia ir įtakos jų veiksmų vertinimui neturi. Liudytojo M. M. parodymais nustatyta, kad V. S. susiskambinus aiškindavo, kad yra išvykęs į užsienį, o po to visai dingo ir į skambučius nereagavo. Šios aplinkybės taip pat patvirtina sąmoningą elgesį veikti apgaule. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, dėl jų veiksmų nukentėjusioji patyrė žalą.

Išoriškai tarp V. S. atstovaujamos UAB „B.“ iš vienos pusės ir nukentėjusiosios iš kitos pusės susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai, kurie iš esmės yra reguliuojami civilinės teisės priemonėmis, tačiau tokie santykiai kriminalizuojami juose nustačius apgaulę. Nagrinėjamu atveju kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviąją pusę. Veika įrodyta, kvalifikuota teisingai.

3. Dėl sukčiavimo, įvykdyto V. V. atžvilgiu nustatyta, kad kaltinamais V. S. pripažino šios veikos faktines aplinkybes, tuo tarpu A. D. teisme kaltę dėl šios veikos neigė, aiškindamas, kad joje nedalyvavo. Visgi tokie A. D. parodymai vertintini kaip siekis sušvelninti savo padėtį, jie paneigti byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

Teismas vadovaujasi kaltinamojo V. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis patvirtino, kad ūkininką V. V. surado A. D., pats nuvyęs pas ūkininką sudarė pirkimo-pardavimo sutartį UAB „B.“ vardu, nupirko miežių grūdų ir pakrovęs į A. D. išnuomotą sunkvežimį, išvežė grūdus į (duomenys neskelbtini) elevatorių, kur dalyvavo kartu su A. D. Tokie V. S. parodymai atitiko A. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. sausio 30 d. A. D. šiuose parodymuose detalizavo, kad iš pradžių tikėjosi sumokėti V. už grūdus, tačiau vėliau atsirado problemų dėl išmokėjimo kitiems pardavėjams ir nusprendė su V. S. V. nesumokėti (14 t.,b. l. 43-44).

Kaltinime nurodytas faktines aplinkybes dėl sutarties sudarymo laiko, vietos, grūdų rūšies ir kiekio, vertės, išvežimo į (duomenys neskelbtini) patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti nukentėjusiojo V. V. parodymai, liudytojų T. A., A. M. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo išvardinta: reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole fiksuoti duomenys, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, raštai. Paminėti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, nėra prieštaringi, jie laikytini įrodymais, patvirtinančiais nusikaltimo padarymo faktą, o tuo pačiu ir V. S. ir A. D. kaltę padarius nusikaltimą.

Kaltinamieji šią nusikalstamą veiką padarė bendrais veiksmais: A. D. surado ūkininką, rūpinosi transportu, V. S. vyko į vietą ir sudarė sutartį, paėmė grūdus, abu dalyvavo (duomenys neskelbtini), kur vairuotojas T. A. nuvežė grūdus.

Kaltinime nurodyta, kad kaltinamųjų apgaulė pasireiškė tuo, kad jie veikdami kartu iš anksto žinojo, kad už įgytą prekę grūdus nemokės, t.y. neketino vykdyti pasirašytos sutarties įsipareigojimų. Nors kaltinamieji V. S. ir A. D. neigė jų veiksmuose buvus apgaulę, visgi, kaip jau minėta, V. S. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad po (duomenys neskelbtini), jis su A. D., veikdami pagal analogišką grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo schemą apgavo kitus ūkininkus (3 t., b. l. 29-31). A. D. ikiteisminio tyrimo metu taip pat pripažino, kad su nukentėjusiuoju neatsiskaitė.

Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, dėl jų veiksmų nukentėjusysis patyrė žalą. Išoriškai tarp V. S. atstovaujamos UAB „B.“ iš vienos pusės ir nukentėjusiojo iš kitos pusės susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai, kurie iš esmės yra reguliuojami civilinės teisės priemonėmis, tačiau tokie santykiai kriminalizuojami juose nustačius apgaulę. Nagrinėjamu atveju kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviąją pusę. Veika įrodyta, kvalifikuota teisingai.

4. Dėl sukčiavimo, įvykdyto nukentėjusiųjų M. G., R. K. ir A. R. atžvilgiu, nustatyta, kad faktines šios veikos aplinkybes - kaltinime nurodytą šios nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, atitinkamai kiekvienos sutarties datą, jose nurodytas aplinkybes dėl grūdų rūšies, kiekio, kainos, kiekvieno iš nukentėjusiųjų atžvilgiu, įgijimo aplinkybes, patvirtina nukentėjusiųjų M. G., R. K. ir A. R. parodymai ir aptarta rašytinė bylos medžiaga: sutartys, protokoluose pareiškimuose fiksuotos aplinkybės, daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, iš kurių matyti, kad visi trys nukentėjusieji atpažino kaltinamuosius A. D. ir V. S. Šios aplinkybės jokių abejonių nekelia. Kaltinamieji A. D. ir V. S. pripažįsta įgiję iš nukentėjusiųjų M. G., R. K. kviečius ir iš A. R. miežius, o sutartis UAB “B.” vardu pasirašė V. S., pinigų nukentėjusiesiems nesumokėjo. Nustatyta, kad grūdai išvežti į (duomenys neskelbtini).

Kaltinime nurodyta, kad kaltinamųjų apgaulė pasireiškė tuo, kad jie veikdami kartu iš anksto žinojo, kad už įgytą prekę grūdus, nemokės, t.y. neketino vykdyti pasirašytos sutarties įsipareigojimų.

Byloje nustatyta, kad sutartys dėl grūdų pirkimo iš nukentėjusiųjų buvo sudaromos su UAB „B.“, kurios vadovu buvo V. S., vardu, tačiau skambinant nukentėjusiesiems, derinant sąlygas, vykstant pas nukentėjusiuosius ir paimant produkciją aktyviai dalyvavo A. D. Sudarant sutartis ir žadant atsiskaityti per keletą dienų, nutylint tikrąją įmonės padėtį, kad sąskaitose nėra pinigų, V. S. veikdamas kartu su A. D. suklaidino nukentėjusiuosius, kurie apgaulės įtakoje savanoriškai perleido grūdus.

Iš ištirtų įrodymų matyti, kad A. D. nukentėjusiesiems skambino 2014 m. rugsėjo 22 d., o abu pas nukentėjusiuosius vyko 2014 m. rugsėjo 23 d., V. S. pasirašė sutartis su nukentėjusiaisiais, sutartyse nurodomas mokėjimo terminas: 2014 m. rugsėjo 24 d. (M. G., 4 t., b. l. 44), 2014 m. rugsėjo 23 d. (A. R., 4 t., b. l. 49), visai nenurodytas terminas ( R. K., 4 t., b. l. 54). Grūdai iš nukentėjusiųjų perkami brangiau, o parduodami pigiau. Tačiau kaip matyti iš teisme ištirtų įrodymų su nukentėjusiaisiais nebuvo atsiskaityta, nors grūdus pardavę pinigus gavo, kas rodo išankstinį A. D. ir V. S. tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą. Visų nukentėjusiųjų atžvilgiu sukčiavimo padarymo mechanizmas yra iš esmės yra analogiškas.

V. S., kaip UAB „B.“ vadovas jokių realių veiksmų, susijusių su sutarčių vykdymu neatlieka, per sutartyse nurodytą terminą ne tik kad neatsiskaito, bet ir nesistengia atsiskaityti su nukentėjusiasiais. Nukentėjusiesiems paskambinus vis žadėjo atsiskaityti, bet neatsiskaitė, o vėliau (apie spalio vidurį) jau nebekėlė ragelio. Šios aplinkybės patvirtina sąmoningą elgesį veikti apgaule. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, dėl jų veiksmų nukentėjusieji patyrė žalą.

Išoriškai tarp V. S. atstovaujamos UAB „B.“ iš vienos pusės ir nukentėjusiųjų iš kitos pusės susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai, kurie iš esmės yra reguliuojami civilinės teisės priemonėmis, tačiau tokie santykiai kriminalizuojami juose nustačius apgaulę. Teismui nustačius, kad civilinės sutartys buvo sudarytos panaudojus apgaulę, kaltinamiesiems veikiant bendrai, jų veiksmuose yra BK 182 straipsnio 1 dalies požymiai.

5. Dėl sukčiavimo, įvykdyto nukentėjusiųjų T. C., D. S., J. D., V. K., T. R., L. R. atžvilgiu atžvilgiu, pasisakytina, kad kaltinime nurodytą šios nusikalstamos veikos faktines aplinkybes: laiką, vietą, atitinkamai kiekvienos sutarties datą, jose nurodytas aplinkybes dėl grūdų rūšies, kiekio, kainos, kiekvieno iš nukentėjusiųjų atžvilgiu, įgijimo aplinkybes, patvirtina nukentėjusiųjų T. C., D. S., J. D., V. K., T. R., L. R. parodymai, liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga: sutartys, protokoluose pareiškimuose fiksuotos aplinkybės, daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, iš kurių matyti, kad nukentėjusieji atpažino kaltinamuosius A. D. ir V. S. Sutartis su T. C. 2014 m. rugsėjo 26 d., atsiskaitymo terminas 2014 m. rugsėjo 30 d. (5 t., b. l. 3), T. C. atpažino V. S. kaip asmenį su kuriuo sudarė sutartį ir A. D., kaip asmenį atvykusį kartu su V. S. Sutartis su J. D. 2014 m. spalio 3 d., atsiskaitymo terminas 2014 m. spalio 9 d. (5 t., b. l. 20), nukentėjusioji atpažino V. S. kaip asmenį su kuriuo sudarė sutartį ir A. D., kaip asmenį atvykusį kartu su V. S., prisistačiusį vadybininku. Sutartis su V. K. 2014 m. spalio 3 d., atsiskaitymo terminas 2014 m., diena ir mėnuo nenurodoma. (5 t., b. l. 155), V. K. atpažino V. S. kaip asmenį su kuriuo sudarė sutartį ir A. D., kaip asmenį atvykusį kartu su V. S. Sutartis su L. R. 2014 m. spalio 3 d., atsiskaitymo terminas 2014 m., spalio 9 d. (5 t., b. l. 95), T. R. atpažino V. S. kaip asmenį su kuriuo sudarė sutartį ir A. D., kaip asmenį atvykusį kartu su V. S. Sutartis su D. S. 2014 m. rugsėkp 26 d., atsiskaitymo terminas 2014 m. rugsėjo30 d. (5 t., b. l. 182), D. S. atpažino V. S. kaip asmenį kuris nupirko sesers rugius. Šios aplinkybės jokių abejonių nekelia. Kaltinamieji A. D. ir V. S. pripažįsta įgiję iš šių nukentėjusiųjų rugius ir gikius, o sutartis pasirašė V. S., pinigų nukentėjusiesiems nesumokėjo.

Aptartartais aukščiau bylos dumenimis nustatyta, kad grikiai ir rugiai buvo praduoti UAB “T.”, atstovaujamai S. S.

Kaltinime nurodyta, kad kaltinamųjų apgaulė pasireiškė tuo, kad jie veikdami kartu iš anksto žinojo, kad už įgytą prekę grūdus, nemokės, t.y. neketino vykdyti pasirašytos sutarties įsipareigojimų.

Nustatyta, kad sutartys dėl grūdų pirkimo iš nukentėjusiųjų buvo sudaromos su UAB „B.“, kurios vadovu buvo V. S., tačiau skambinant nukentėjusiesiems, derinant sąlygas, vykstant pas nukentėjusiuosius ir paimant produkciją aktyviai dalyvavoir A. D. Sudarant sutartis ir žadant atsiskaityti per keletą dienų, nutylint tikrąją įmonės padėtį, kad sąskaitose nėra pinigų, irneketinant atsiskaityti, V. S. veikdamas kartu su A. D. suklaidino nukentėjusiuosius, kurie apgaulės įtakoje savanoriškai perleido grūdus. Praėjus sutartyse nurodytam laikotarpiui su nukentėjusiaisiais nebuvo atsiskaityta, nors pinigus pardavę grūdus gavo, kas rodo išankstinį A. D. ir V. S. tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą. Visų nukentėjusiųjų atžvilgiu sukčiavimo padarymo mechanizmas yra iš esmės yra analogiškas.

V. S., kaip UAB „B.“ vadovas jokių realių veiksmų, susijusių su sutarčių vykdymu neatlieka, per sutartyse nurodytą terminą ne tik kad neatsiskaito, bet ir nesistengia atsiskaityti. Neatsiskaičius su nukentėjusiasiais V. S. nesielgia sąžiningai: T. C. skambinant nekelia ragelio, J. D. skambinant iš pradžių atsiliepia, žada atsiskaityti, V. K. skambinant neatsiliepia, D. S. nurodė, kad bendravo telefonu dėl atsiskaitymo su V. S. ir su A. D., o po to po dviejų dienų V. S. telefonas buvo išjungtas. Šios aplinkybės patvirtina sąmoningą kaltinamųjų elgesį veikti apgaule. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.

Išoriškai tarp V. S. atstovaujamos UAB „B.“ iš vienos pusės ir nukentėjusiųjų iš kitos pusės susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai, kurie iš esmės yra reguliuojami civilinės teisės priemonėmis, tačiau tokie santykiai kriminalizuojami juose nustačius apgaulę. Teismui nustačius, kad civilinės sutartys buvo sudarytos panaudojus apgaulę, kaltinamiesiems veikiant bendrai, jų veiksmuose yra BK 182 straipsnio 2 dalies požymiai.

6. Dėl sukčiavimo, įvykdyto R. R. atžvilgiu nustatyta, kad kaltinamais V. S. pripažino šios veikos faktines aplinkybes, tuo tarpu A. D. teisme kaltę dėl šios veikos neigė, aiškindamas, kad joje nedalyvavo. Visgi tokie A. D. parodymai vertintini kaip siekis sušvelninti savo padėtį, jie paneigti byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Teismas vadovaujasi kaltinamųjų parodymais, kurie atitiko vieni kitus, liudytojų, nukentėjusiojo parodymus ir rašytinę bylos medžiagą.

Ikiteisminio tyrimo metu (14 t., b. l. 40-41) A. D. pripažino, kad būtent jis derino grikių pirkimą iš R. R., (duomenys neskelbtini), detalizavo, kad 2014 m. spalio 13 d., kai buvo perkami grikiai, V. S. jau nebuvo įmonės vadovu. Teigė, kad jis klausė V. S., kaip pastarasis nupirks grikius, tačiau V. S. liepė nesirūpinti. Nurodė, kad V. S. turėjo nuvažiuoti pas R. R. nupirkti grikius, o jis, A. D., turėjo susitarti su UAB “T.” darbuotoju S. S. dėl grikių pardavimo ir atsiskaitymo grynaisiais pinigais. Jis, A. D., užsakė transportą, grikius pardavė S. S., gavo už grikius grynus pinigus, kuriuos pasidalijo su V. S. po lygiai. Teigė, kad tiek jis, tiek V. S. iš anksto žinojo, kad R. R. už grikius nesumokės. Tokie parodymai patvirtina apgaulę kaltinamųjų veiksmuose.

Kaltinamasis V. S. ikiteisminio tyrimo metu dėl šios veikos davė parodyumus, kurie neprieštaravo ir papildė A. D. parodymus. V. S. nurodė, kad būtent A. D. pasiūlė nuvykti pas ūkininką iš (duomenys neskelbtini) nupirkti grikių ir atvežė jam UAB “T. A.” direktoriaus M. P. vardu pasirašytą grūdų pirkimo-pardavimo sutartį ir jis nuvykęs 2014 m. spalio 13 d. pateikė šią sutartį R. R. pasirašyti. Paimti grūdai kiek jam žinoma buvo išvežti į (duomenys neskelbtini) džiovinimui. Su R. R. neatsiskaitė.

Kaltinime nurodytas faktines aplinkybes dėl sutarties sudarymo laiko, vietos, grūdų rūšies ir kiekio, vertės patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti nukentėjusiojo R. R. parodymai, liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo išvardinta: reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole fiksuoti duomenys, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, raštai. Paminėti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, nėra prieštaringi, jie laikytini įrodymais, patvirtinančiais nusikaltimo padarymo faktą, o tuo pačiu ir V. S. ir A. D. kaltę padarius nusikaltimą.

Nustatyta, kad grikius vežė UAB “I.” vairuotojas A. P., kuris vykdė savo įmonės direktoriaus nurodymus, ir patvirtino vežęs grikius diovinimui. Aplinkybę, kad S. S. prašymu džiovino grikius nurodė ir liudytojai Ž. K. ir A. K.

Aptarti duomenys pakankami išvadai, kad kaltinamieji sukčiavimą padarė bendrais veiksmais: A. D. surado ūkininką, rūpinosi transportu, padavė V. S. jau paruoštą sutartį, V. S. vyko į vietą ir pateikė sutartį ūkininkui pasirašyti, paėmė grūdus ir samdytu automobiliu išvežė į UAB “T.”.

Nors kaltinamieji V. S. ir A. D. neigė jų veiksmuose buvus apgaulę, visgi, kaip jau minėta, V. S. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad po (duomenys neskelbtini), jis su A. D., veikdami pagal analogišką grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo schemą apgavo kitus ūkininkus (3 t., b. l. 29-31).

Bylos duomenimis nustatyta, kad vyldydamas sukčiavimą V. S. pateikė nukentėjusiajam pasirašyti sulastotą sutartį.V. S. su UAB “T. A.” nesiejo jokie santyviai, kaip beje ir A. D. V. S. sutartį gavo iš A. D., pastarasis jam atvežė jau pasirašytą sutartį M. P. vardu. Bylos duomenimis asmuo M. P. UAB “T. A.” niekada nedirbo, specialisito išvada nustatya, kad sutartyje rankraštinį įrašą “dir.M. P.” parašė ir po eilute pasirašė ne V. S., o ar pasirašė A. D. specialistas nenustatė dėl tiriamojoje dalyje nurodytų prieasčių. 2014 m. lapkričio 5 d. el.paštu (duomenys neskelbtini) pateiktas UAB „T. A.“ sudaromų pirkimo-pardavimo sutarčių neužpildytas blankas( t. 7, b. l. 7-8). Minėto blanko forma, ją sulyginus su 2014-10-13 grūdų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai skiriasi tiek forma, tiek turiniu (7 t.. b.l. 7-8; 6 t., b. l.171-175). Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji suvokė, jos sutartis suklastota.

Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, dėl jų veiksmų nukentėjusysis patyrė žalą. Nagrinėjamu atveju kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties objektyviąją pusę. Veika įrodyta, kvalifikuota teisingai.

Dėl nusikaltamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamajam V. S. reiškiamas kaltininimas pasisavinus ir iššvaisčius UAB “B.” turtą pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad šių nusikaltamų veikų padarymas siejamas su pinigais, pervestais į UAB “B.” sąskaitą pagal tą pačią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendyje šių veikų motyvai aprašomi bendrai.

Kaltinamasis V. S., kaip matyti iš jo parodymų, duotų teisme, kaltės dėl šių veikų nepripažino. Dėl 48 400 litų, kurie pagal kaltinimą iš UAB „A. G.“ sąskaitos buvo pervesti į UAB „B.“ sąskaitą, paaiškino, kad UAB „A. G.“ pinigai buvo skirti apmokėti už transportą, tarėsi A., tačiau jokių buhalterinių dokumentų dėl to nėra. Tie pinigai dar buvo skirti mokėti žmonėms už grūdus. Nurodė, kad pinigai buvo nuimti nuo sąskaitos grynais, tačiau detaliau aplinkybių nenurodė, paaiškino, kad nepamena. Dėl trijų tūkstančių litų pervestų į E. Č. sąskaitą, paaiškino, kad A. nurodymu buvo padaryti keli pavedimai žmonėms už grūdus. Sąskaitas jam davė A. Iš E. Č. nepirko grūdų, tačiau pervedė pinigus, nes buvo kvailas, patikėjo A. pasakymu, kad tas E. Č. yra kažkieno giminaitis. Dėl 5000 litų, pervestų į G. Š. sąskaitą nurodė nežinojęs, kad G. Š. yra A. D. dukra. Paaiškino, kad pervedė į jos sąskaitą pinigus už grūdus. Jam A. D. tiesiog nurodė, ką įrašyti ir jis aklai pervedė. Pats iš G. Š. nesiskolino pinigų. Jam A. D. pasakė daryti pavedimus į šias sąskaitas po truputį, kad tai likutis už grūdus. Dėl kaltinime nurodytos aplinkybės, kad atsiskaitė už asmeninio naudojimo prekes viso už 1 610 litų „B.“ įmonės pinigais, paaiškino, kad šios kaltinimo dalies nepripažįsta.

Dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nurodė, kad A. M. pažinojo, į jos sąskaitą per kelis kartus buvo pervesta apie 20 tūkstančių litų, pinigai buvo skirti ūkininkams. Paskambino A. D. ir pasakė, kad reikia su ūkininkais atsikaityti. Pastebėjo, jog yra pametęs piniginę su dokumentais, o reikia atsiskaityti grynais. Jis suprato, kad be reikiamų dokumentų negalės išgryninti pinigų, todėl apie 20 000 litų pervedė į A. M. sąskaitą ir paprašė išgryninti, prieš tai pasitaręs su A. Pastaroji sutiko ir perdavė jam asmeniškai pinigus, kai juos išgrynino. Pavedimą į jos sąskaitą atliko savarankiškai, ne kieno nors nurodymu. Šie pinigai buvo sumokėti ūkininkams iš (duomenys neskelbtini), šie asmenys nėra įtraukti į nukentėjusiųjų sąrašą, jų įvardinti negali. Neturi pinigų perdavimą ūkininkams įrodančių dokumentų. Buhalteriniai dokumentai buvo atiduoti A. D., kai įmonė buvo parduota. Pastarasis turėjo juos perduoti kitam vadovui. Buhalterijai tų dokumentų neperdavė, gal ir buvo pateikęs buhalterijai, nepamena. Dėl pinigų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad A. D. dažniausiai nurodydavo, kam sumokėti. Kur buvo panaudoti pinigai, išgryninti bankomate Palangoje 1500 ir 2000 litų negali pasakyti, ar buvo apiforminti dokumentai, taip pat negali pasakyti. Gali būti, kad 100 litų, kurie išgryninti Klaipėdoje, buvo panaudoti kurui užsipilti. Turi būti čekiai, nes jie buvo renkami ir dedami į papkę. Vėliau tuos visus dokumentus atidavė A. D. Kodėl nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas 2015 m. sausio 21 d. V. S. aiškino, kad pervestų pinigų išankstiniam atsiskaitymui už grūdines kultūras sau nenaudojo, pinigų nepasisavino, tik buvo tuo metu apmokėti įmonės UAB „B.“ mokesčiai (4 t., b .l. 177-178)

2015 m. sausio 14 d. apklaustas įtariamuoju V. S. parodė, kad pats jokių UAB „B.“ dokumentų nėra davęs A. ir antspaudo irgi nėra perleidęs (12 t., b. l. 170-173).

Liudytoja D. D. parodė, kad kaltinamasis A. D. yra jos buvęs vyras, išaiškinus BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatas, sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad įmonė “B.” jai negirdėta. Su A. D. ji yra išsiskyrusi 15 metų ir jo veikla jai nežinoma. Su juo benrauja kultūringai, A. D. 2009 m. gruodžio 31 d. vedė kitą moterį, dabar kiek žino gyvena dar su kita moterimi. Apie jo veiklą su A. D. nebendrauja. Maždaug prieš 10 metų, 2010 m. rugpjūtį, buvo sulaikytas A. D. ir po kelių dienų atvyko pas ją į namus V. S., paprašė padaryti įtaką A. D., kad pastarasis nenurodytų apie V. S. tyrime. Tačiau ji jokios įtakos nedarė. Po to grįždama iš darbo atsitiktinai sutiko V. S. (duomenys neskelbtini) sustojime, pokalbio metu jis davė suprasti, kad turi žmonių kalėjime, kurie turi ilgas rankas ir gali pasiekti A. D.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos D. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 10, b. l. 188-190), kuriuos ji patvirtino kaip teisingus.

Liudytoja G. B. (buvusi pavardė Š.) parodė, kad abu kaltinamuosius pažįsta. Parodė, kad praėjo daug laiko ir nepamena aplinkybių, prašė vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojos G. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (10 t., b. l.111-112) ir (10 t., b. l. 185), kuriuos liudytoja patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja be kitų aplinkybių parodė, kad A. D. 2014 m. buvo mamos sugyventinis ir jis prašė jos paskolinti 5000 litų V. S. Ji sutiko ir prekybos centre „Panorama“ perdavė V. S. 5000 litų, kuriuos turėjo susitaupiusi. Po kurio laiko V. S. jai pervedė į sąskaitą (duomenys neskelbtini) paskolintus pinigus 5000 litų (10 t., b. l. 111-112). Be to, parodė, kad A. D. su mama gyveno apie 2 metus. Kuo jis vertėsi, ką dirbo nežino (10 t., b. l. 185). Atsakinėdama į klausimus patvirtino faktą, kad skolino pinigus V. S. A. D. jai pasakė, kad jo pažįstamas nori pasiskolinti pinigų ir ji paskolino pinigų V. S. V. S. pervestus pinigus į sąskaitą, ji išsigrynino. V. S. jai pasakė, kad tai skolos pinigai. Skolinant pinigus, ji susitiko su A. D., kuris jau buvo su V. S., jie nuvyko į prekybos centrą „Panorama“.

Liudytoja J. Š. teisme parodė, kad kaltinamasis A. D. yra jos sugyventinis, jie veda bendrą ūkį ir išaiškinus BPK 82 straipsnio nuostatas, atsisakė duoti parodymus. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu (liudytojai atsisakius duoti parodymus), buvo pagarsinti liudytojos J. Š. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. sausio 15 d. (10 t., b. l. 183), kuriuose J. Š. be kitų aplinkybių parodė, kad A. D. niekur nedirba, verčiasi atsitiktiniais uždarbiais, su juo gyvena kartu. Nežino, kad A. D. užsiimtų grūdinių kultūrų pirkimu pardavimu, pastarasis jai nieko apie tokią veiklą nepasakojo. Pas jį niekada jokių buhalterinių dokumentų nematė. Jis naudojosi kompiuteriu, kuris buvo paimtas 2015 m. sausio 15 d. kratos metu. 2015 m. vasario 5 d. (10 t., b. l. 184) apklausos metu J. Š. papildomai paaiškino, kad A. D. apsigyvenant su ja, jai priklausančio gyvenamojo namo darbai jau buvo baigti. 2014 m. spalio mėnesį pati yra girdėjusi jo pokalbį telefonu apie grūdų džiovinimą. A. D. gyvendamas pas ją niekur nedirbo. Apie 2014 m. spalio mėnesį ji pajuto, kad pas A. D. atsirado pinigai. Jis pačiai jų nerodė, tačiau jis nusipirkdavo brangių gėrimų, maisto, nusivesdavo ją į restoraną, jo iniciatyva ir jo lėšomis buvo išvykę 5 dienom pailsėti į Palangą. Iš kur pas jį atsirado pinigų, nežino, jo apie tai neklausė (10 t., b.l. 184).

Liudytojas E. Č. teisme parodė, kad A. D. yra jo žmonos tėvas. Paaiškino, kad jis 2014 m. ar 2015 m. paskolino pinigų apie 3000 litų. Kas konkrečiai prašė paskolinti pinigų nepamena. Jis paskolino pinigų, o po to jam pinigai buvo sugrąžinti. Pamena, kad pinigus padavė būdamas A. D. mašinoje, buvo gryni pinigai. Po to jam visi pinigai buvo pervesti į sąskaitą DNB banke, sąskaitos numerį jis davė A. D. Kuo užsiėmė A. D. negali pasakyti, darbovietės nežino, kažką su grūdais užsiėmė.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo E. Č. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (10 t., b. l. 108-109), kuriuos liudytojas patvirtino kaip teisingus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Č. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, ar rugsėjo mėn. pradžioje, tiksliai neprisimena, paskolino A. D. ir V. S. 868,860 eurų (3 000 litų). Kuris tiksliai prašė paskolinti minėtą sumą, neprisimena. Taip pat pats tiksliai negali nurodyti, kam jiems buvo reikalingi pinigai. Kiek pamena, jiems trūko pinigų kažkokiam pirkiniui. Pinigus jis padėjo A. D. naudojamame automobilyje BMW (valst. Nr. nežino) ant panelės, ir iš automobilio išėjo, t. y. kas paėmė jo paskolintus pinigus, nežino. Tuo metu automobilyje buvo A. D. ir V. S. Maždaug po kelių savaičių jis paprašė A. D. grąžinti pinigus, o pastarasis paprašė duoti savo sąskaitos numerį ir pasakė, kad skola bus pervesta į sąskaitą. Vėliau į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB "DNB" banke, gavo 868,860 eurų (3 000 litų ). Tuo metu nesidomėjo iš ko tiksliai buvo gauti pinigai. Su UAB „B.“ neturėjo jokių verslo reikalų, jokių paslaugų minėtai UAB nėra teikęs (10 t.,b. l. 108-109).

Liudytoja A. M. parodė, kad turėjo draugą M., kuris buvo draugas V. S. Jos paprašė tiesiog padėti išgryninti pinigus. Neatsimena kokias aplinkybes nurodė, kodėl jis negali išgryninti. Paskambino ir paklausė, ar gali išgryninti. Pervedė pinigų sumą vieną kartą, pradžioje buvo mažesnė pinigų suma, galimai kažkiek tūkstančių, o antrą kartą tą pačią dieną, pervedė ženklesnę sumą, buvo beveik 20 tūkstančių litų. Nepamena, kokia buvo nurodyta pinigų pervedimo paskirtis. Iš bankomato neišgrynino tokių pinigų, tai jie važiavo į SEB banką, Gedimino pr. Išsigrynino pinigus ir išsiskirstė. Buvo mačiusi V. S. prieš tai keletą kartų, pastarasis buvo atvažiavęs į svečius. Išgryninus pinigus, tiek bankomate tiek banke ji nieko sau asmeniškai nepasiliko. Buvo tada jos draugas, kuris jam visus tuos pinigus ir perdavė. Važiavo gryninti pinigų trise: V. S., jos draugas ir ji. Jokių finansinių santykių ar įsipareigojimų tarp jos ir V. S. nebuvo. Pinigai dar buvo litais.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 10 t., b. l. 105-106), kuriuos liudytoja patvirtino kaip teisingus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. M. parodė, kad apie 6 metus pažįsta V. S. 2014 m. rugsėjo mėn., tikslios dienos neprisimena, V. S. jos paprašė išgryninti pinigus. Jis teigė, kad negali išgryninti pinigų iš savo sąskaitos bei nurodė kažkokią priežastį. Pati tiksliai neprisimena, bet lygtai jis teigė, kad jo sąskaitoje yra išgryninimo limitas. Pati sutiko padėti. Po to į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, buvo pervesti 5 792,400 eurų (20 000Lt.) bei 753,012 eurų (2 600 lt). Pervedimo paskirtyse buvo nurodyta: sąskaitos papildymas bei paskolos grąžinimas. Paaiškino, kad V. S. jokios paskolos niekad nebuvo suteikusi. Į jos sąskaitą pervestų pinigų paskirtį sugalvojo pats V. S. Pervedus pinigus, ji tą pačią dieną iš bankomato nuėmė ir atidavė V. S. 173, 772 eurų (600 lt). Daugiau nuimti negalėjo, nes toks buvo jos galimų išgryninti pinigų dienos limitas. Kitą dieną kartu su V. S. nuvyko į SEB banko skyrių, esantį Vilniuje, Gedimino pr., tikslaus adreso nežino, kur dar kartą bankomate išgrynino 173,772 eurų (600 lt), o vėliau nuėjusi į tą patį skyrių bei pateikusi savo asmens dokumentą nuėmė nuo sąskaitos likusius V. S. pervestus pinigus ir iškart juos jam atidavė. Paaiškino, kad ji naudojasi elektronine bankininkyste ir matė, kad minėti į jos sąskaitą pervesti pinigai buvo pervesti iš UAB „B.“. Ji žinojo, kad minėtoje bendrovėje dirba V. S., o kokios jo pareigos nežinojo, galvojo, kad yra tos bendrovės savininkas (10 t., b. l. 105-106).

Byloje yra pateikta UAB “B.”, G. U. ir V. S. naudojamų banko sąskaitų duomenys (2 t., b. l. 159-161).

2014 m. spalio 21 d. AB „DNB“ banko rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kas pateikiama UAB "B." įm. k. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitų išrašai ( sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 25 d. ( 2 t., b.l. 171-178).

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta tai, kad:

atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas; kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-P-78/2012, 2K-175-303/2018);

vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-84/2012);

esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322-1073/2019).

Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad:

turto išvaistymui būdinga tai, kad kaltininkui patikėtas ar žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) tretiesiems asmenims perleidžiamas neteisėtai, nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos, o teisėtam turto (turtinės teisės) savininkui jo vertė neatlyginama, t. y. padaroma žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-788/2017)

labai svarbus turto iššvaistymo požymis yra atliktų veiksmų neteisėtumas, kuris reiškiasi tuo, kad kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2011)

turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-699/2017).

Šie išaiškinimai taikytini ir nagrinėjamoje byloje.

V. S. kaltinamas būdamas UAB „B.“ direktoriumi pasisavinęs jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą (UAB „B.“) turtą – pinigines lėšas, viso 10 252,548 eurus, bei iššvaistęs UAB „B.“ turtą – pinigines lėšas, viso 2 783,25 Eur. Ištyrus byloje esančius įrodymus toks kaltinimas pasitvirtino.

Kaip jau buvo pasisakyta, iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. UAB „B.“ direktorius buvo V. S. Jis visą šį laikotarpį įmonę UAB „B.“ valdė, priiminėjo sprendimus ir buvo atsakingas.

Bylos duomenimis 2014 m. rugsėjo 12 d. tarp įmonių UAB „B.“ ir UAB „A. G.“ buvo sudaryta grūdų pirkimo-pardavimo sutartis, kuri apžiūrėta ( 9 t., b.l. 53-60). Minėta sutartis rasta 2015m. sausio 14 d. kratos metu V. S. gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini) (9 t. b.l. 53-81).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus Specialisto išvados (10 t., b. l. 91-95) matyti, kad kaltinime nurodytos V. S. iššvaistytos sumos 2783,25 Eur ir pasisavintos sumos 10 252,548 Eur panaudojimas UAB „B.“ veikloje nėra pagrįstas apskaitos dokumentais. Pagal UAB “B.” 2014 m. rugpjūčio 1 d.–2014 m. rugsėjo 25 d. laikotarpio banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad iš bendrovės banko sąskaitų DNB banke buvo atliekami pervedimai.

Iš UAB ‘B.” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios AB "DNB" banke išrašo matyti, kad: 2014 m. rugsėjo 12 d. į UAB "B." banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB "A. G." banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS "Danske bank" pervesta 48 400 Lt , operacijos duomenyse nurodoma, kad tai avansinis mokėjimas pagal grūdų pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), už miežius po 400 Lt +pvm už toną; 8000 Lt pervesti į kitą AB "B." banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB "DNB" banke; 40 000 Lt. pervesta į UAB "J.' banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną iš UAB "J.' banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinta 40 000 Lt. ; po to tą pačią dieną 2014m. rugsėjo 12 d. 20 000 Lt. pervesta į kitą UAB "B." banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB "DNB" banke ; 2014 m. rugsėjo 15 d. pervesta 20 000Lt. į A. M., vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB "SEB" banke ; 2014 m. rugsėjo 24 d 1300 Lt pervesta iš kitos UAB "B." banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į šią sąskaitą ir pervesta 1400 Lt gavėjui UAB "G." į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš UAB ‘B.” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios AB "DNB" banke išrašo matyti, kad: 2014-09-12 į šią sąskaitą iš UAB "B." banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 8000 Lt. ir 20 000 Lt.( per du kartus); 2014-09-12 išgryninta per tris kartus sumos: 2000 Lt., 3800 Lt.,2000Lt., AB „DNB“ bankomate, esančiame adresu Vilnius, Ozo g. 25; 2014-09-13 pervesta 3 000 Lt į E. Č. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, bei 5 000 Lt. į G. B. (buvusi Š.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke ; 2014-09-13 išgryninta 2000 Lt., AB „DNB“ bankomate, esančiame adresu Vilnius, Gedimino pr. 49A; 2014-09-13 atsisakityta už pirkinius ir paslaugas - 1610 Lt. pervedant į AB I. A. filialo sąskaitą ; 2014-09-15 2600 Lt. pervesta į A. M. AB „SEB“ bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-09-18 AB „DNB“ bankomate, esančiame adresu Plytų g. 9, Palanga išgryninta per du kartus 1500 Lt., 2000 Lt. ; 2014-09-24 pervesta 1300 Lt. į UAB "B." banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-09-25 bankomate, esančiame adresu Butku Juzes g. 9, Klaipėda išgryninta 100 Lt (2 t.,b.l. 172-173).

FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistė Vilija Žalkauskienės išvada nustatyta, kad pagal apžiūrai atlikti pateiktą dokumentą, t. y. 2014-09-10 Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „B.“ (Pardavėjas) iki 2014 m. rugsėjo 17 d. įsipareigojo UAB „A. G.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), Pirkėjas) pateikti 100 tonų grūdų (miežių), kurių kaina 400 Lt plius PVM už toną. Sutarties III d. 2 p. ir 3 p. nurodyta, kad „pirkėjas sumoka pardavėjui 40 000 Lt + PVM avansu, po šios sutarties pasirašymo momento“, „pardavėjui perdavus sutartą prekių kiekį pirkėjui, pastarajam per 1 kalendorinę dieną turi būti pateikta sąskaita arba PVM sąskaita-faktūra“. Šioje 2014-09-10 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), ties įrašu „Pardavėjo rekvizitai: UAB „B.“ Direktorius V. S.“ yra asmens parašas..Pagal apžiūrai atlikti pateiktus dokumentus UAB „B.“ laikotarpiu nuo 2014-08-14 iki 2014-10-22 turėjo sąskaitas AB „DNB“ banke: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).Pagal apžiūrai pateiktus UAB „B.“ AB DNB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (litais) vykdytų finansinių operacijų išrašų duomenis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-08-14 iki 2014-09-25 į šią sąskaitą gauta 28 001,85 Lt įplaukų (pajamų) ir išmokėta 27 217,05 Lt, likutis laikotarpio pradžiai 0,00 Lt, likutis laikotarpio pabaigai – 784,80 Lt. Tai yra: Likutis laikotarpio pradžiai (2014-08-14)-0 lt. Gauta iš bendrovės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) AB bankas DNB-28001,85 lt.Iš viso gauta:2014-09-15 kortele už pirkinius ir paslaugas iš AB „I. A.“ -1610,00 Lt.Sumokėta 2014-09-15 A. M., banko išraše „paskolos grąžinimas“ -2600,00 LtSumokėta 2014-09-19 VSDFV įmokos-250,00 Lt.Sumokėta 2014-09-13 E. Č., banko išraše „už atliktas paslaugas“-3000,00 Lt.Sumokėta 2014-09-13 G. Š., banko išraše „už paslaugas draudiminias“-5000,00LtIšmokėta į bendrovės sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) AB bankas DNB-1300,00Lt.Išmokėta kortele, banko išrašuose „grynųjų pinigų išmokėjimas“-13400,00Lt.Sumokėta už banko paslaugas-57,05Lt.Iš viso išmokėta:27 217,05Lt.Likutis laikotarpio pabaigai (2014-09-25)-784,80LtPagal apžiūrai pateiktus UAB „B.“ AB DNB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (litais) vykdytų finansinių operacijų išrašų duomenis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-08-14 iki 2014-09-25 į šią sąskaitą gauta 50 042,40 Lt įplaukų (pajamų) ir išmokėta 49 634,24 Lt, likutis laikotarpio pradžiai 8,01 Lt, likutis laikotarpio pabaigai – 416,17 Lt (10 t., b. l. 91-95).

Pažymėtina, kad V. S. parodymai dėl pervestų pinigų panaudojimo proceso metu nebuvo nuoseklūs, jie keitėsi. Ikiteisimio tyrimo metu jis teigė, kad pinigų nepasisavino, jais buvo tuo metu apmokėti įmonės UAB „B.“ mokesčiai (4 t., b .l. 177-178), visgi teisme parodymus pakeitė. Teisme duodamas parodymus V. S. nurodė, kad gauti iš UAB „A. G.“ pinigai buvo panaudoti apmokėti transportui. Čekiai buvo renkami, juos turėjo A. Į E. Č. ir G. Š. sąskaitas jis pervedė pinigus A. D. nurodymu už grūdus ūkininkams. Neigė atsiskaitęs už asmeninio naudojimo prekes viso už 1 610 litų „B.“ įmonės pinigais. Nurodė,kad A. M. išgryninti pinigai buvo sumokėti ūkininkams iš (duomenys neskelbtini). Teigė, kad neturi pinigų perdavimą įrodančių dokumentų,bet yra pasirašytas specialus dokumentas, kurį perdavė A. Negalėjo pasakyti, kur buvo panaudoti pinigai, išgryninti bankomate Palangoje 1500 ir 2000 litų,o 100 litų išgryninti (duomenys neskelbtini), galimai buvo panaudoti kurui užsipilti.

Taigi, V. S. neigė būdamas UAB „B.“ vadovu pasisavinęs pinigines lėšas – 10 252,548 eurus, neigė iššvaistęs 2783,35 eurus, ir iš esmės kėlė versiją, kad pervestos į sąskaitą piniginės lėšos buvo naudojams įmonės UAB „B.“ reikmėms.

Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinę poziciją, siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jie paneigti jau aptartais liudytojų E. Č., G. Š., A. M. parodymais, UAB „B.“ sąskaitų išrašais už kaltinime nurodomą laikotarpį. Byloje duomenų, kad minėtos lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms nėra, įmonės buhalteriniai dokumentai paties V. S. nėra išsaugoti.

Akcentuotina ir tai, kad kaip matyti iš A. M. parodymų, prašydamas išgryninti pinigus V. S. jai teigė, kad yra jo sąskaitos išgryninimo limitas, tuo tarpu pats V. S. teisme nurodė prašęs A. M. išgryninti pinigus, nes buvo pametęs piniginę. Visgi kai teisingus teismas laiko ir vadovaujasi šioje dalyje liudytojos parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo. Tuo tapu kaltinamasis V. S. parodymus keitė, ką teismas vertina kaip siekį sušvelninti savo padėtį.

Liudytojų E. Č., G. Š. parodymais nustatyta, kad jų jokie santykiai su UAB „B.“ ar V. S. nesiejo ir jokių paslaugų E. Č. neatliko, o G. Š. neteikė draudiminių paslaugų, taip kaip yra nurodoma banko išrašuose. Abu liudytojai tvirtino skolinę grynus pinigus, o po to jiems paskolinti pinigai buvo pervesti į sąskaitą. Liudytoja A. M. patvirtino jai pervestus iš UAB „B.“ sąskaitos pinigus išgryninusi V. S. prašymu ir visus jam atidavusi. Aplinkybės, kad minėtiems liudytojams buvo iš įmonės sąskaitos pervedami pinigai neneigia ir pats V. S., taip pat neneigia gavęs išgrynintus pinigus iš A. M. Nors V. S. neigia, kad G. Š. ir E. Č. skolino asmeniškai jam pinigus, visgi, teismo nuomone, neabejotinai nustačius, kad pinigai minėtiems liudytojams buvo pervedami iš įmonės sąskaitos, neant tam teisėto pagrindo, ši aplinkybė esminės įtakos veiksmų kvalifikavimui neturi.

V. S. teisme teigė, kad pinigai į E. Č., G. Š. sąskaitas buvo pervesti A. D. nurodymu už grūdus, tačiau tokie jo parodymai paneigti A. D. parodymais, be kita ko, ir liudytojų G. Š. ir E. Č. parodymais, kurie nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme vienodai, kad tokiu būdu buvo sugrąžinti jų paskolinti pinigai. Kaltinamasis V. S. būdamas UAB „B.“ direktoriumi buvo atsakingas už įmonės lėšų panaudojimą pagal paskirtį

Ištyrus įrodymus nustatyta, kad iš UAB „B.” sąskaitų be jokio teisėto pagrindo buvo pervestos piniginės lėšos fiziniams asmenims, su kuriais UAB „B.” nesiejo jokie finansiniai įsipareigojimai. Piniginių lėšų pervedimo faktą, sumas, asmenis ir datas patvirtina rašytiniai bylos duomenys: iš UAB ‘B.” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios AB "DNB" banke išrašo matyti, kad 2014-09-13 pervesta 3 000 Lt į E. Č. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke „už atliktas paslaugas“ bei 5 000 Lt. į G. B. (buvusi Š.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke„už paslaugas draudiminias“. Iš jų matyti, kad buvo pervestos kaltinime nurodytos sumos fiziniams asmenims, su kuriais UAB „B.“ nesiejo jokie finansiniai įsipareigojimai. Šie aptarti duomenys neabejotinai buvo žinomi ir V. S., kuris neneigia atlikęs pervedimus, jie teismo įsitikinimu patvirtina, kad V. S. suvokė, kad kaltinime minimas lėšas (kaltinimas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį) perveda be jokio teisinio pagrindo. V. S. veiksmais įmonei buvo padaryta 2316,96 eurų žala.

Tačiau šalintina iš kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį aplinkybė, kad V. S. 2014-09-15, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasinaudodamas UAB „B.“ vardu išduota AB „DNB“ banko „Visa Business Electron“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atsiskaitė už asmeninio naudojimo prekes, kurių vertė 466,288 Eurai (1610 Lt), kadangi lėšų panaudojimas asmeniniams poreikiams neįeina į BK 184 straipsnyje numatytos nusikaltamos veikos sudėtį ir galėtų atitikti pasisavinimo objektyviuosius požymius.

Pasisakant dėl kaltinimo dėl pasisavinimo UAB „B.“ piniginių lėšų, kurios buvo išgrynintos liudytojos A. M., pažymėtina, kad V. S. neginčijo gavęs šias pinigines lėšas, teigė panaudojęs pinigus atsiskaitydamas su ūkininkais už grūdus. Visgi, jokių tai pagrindžiančių dokumentų byloje nėra, o pats V. S. kaip įmonės vadovas, yra atsakingas dėl kaltinime nurodytų lėšų pasisavinimo ir iššvaistymo. V. S. nurodė, kad elektroninės bankininkystės duomenis tvarkė ir prieigą turėjo tik jis.

Nors kaltinamasis V. S. teigia nepasisavinęs kaltinime nurodytų lėšų, o panaudojęs bendrovės reikmėms (mokėjimui už grūdus, mokesčiams), tačiau dokumentų ar kitokių įrodymų apie realų pinigų panaudojimą byloje nėra, jų nepateikė ir kaltinamasis. Pagal teismų praktiką kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, jog įmonės turtas buvo pasisavintas. Tvirtinimas apie pinigų panaudojimą įmonės reikmėms turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tai nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžia nekaltumo prezumpciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. -271-719/2019). Remiantis objektyviais bylos duomenimis, atsižvelgiant į teismų praktiką pasisavinimo faktas nepaneigtas. Būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui padarymas. Nagrinėjamoje byloje turtinės žalos padarymas nukentėjusiam asmeniui (įmonei) pasireiškė piniginių lėšų sumažėjimu. Aptartais įrodymais nustatyta, kad pasisavinti pinigai nebuvo naudojami bendrovės reikmėms.

Taigi visos pirmiau nurodytos baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. S., būdamas UAB „B.“ direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę disponuoti UAB „B.“ turtu bei pareigą naudoti įmonės lėšas pagal paskirtį, turėdamas tikslą pasisavinti jo žinioje esančias įmonės UAB „B.“ pinigines lėšas, gavęs 48 400 Lt (14 017,608 Eur) pagal sudarytą gūdų pirkimo pardavimo sutartį į UAB „B.“banko sąskaitą, 10 252,54 Eur pasisavino išgrynindamas pats arba pervesdamas į A. M. sąskaitą, kuri kaltinime nurodytas pinigų sumas išgryninusi perdavė V. S., jų panaudojimo nepagrindė privalomais apskaitos dokumentais, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį, svetimą, UAB „B.“ priklausantį turtą – pinigus, o būtent 10 252, 548 Eur. Veika įrodyta, kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį teisingai.

Nurodytos baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. S., būdamas UAB „B.“ direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę disponuoti UAB „B.“ turtu, be teisėto pagrindo, UAB „B.“ piniginėmis lėšomis pervedė lėšas E. Č., G. Š. (B.) sąskaitas, taip iššvaistė 2316,96 Eur UAB „B.“ lėšas. Veika įrodyta, kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, teisingai.

V. S.veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamų veikų, numatytų BK 184straipsnio 1 dalyje bei 183 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Dėl didelės vertės požymio

183 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už didelės vertės turto pasisavinimą. Minėta, kad V. S. kaltinimas reiškiamas dėl svetimo UAB B.” turto pasisavinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. S.laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d. pasisavimo 10 252,548 Eur.

BK 190 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas turto vertės išaiškinimas dėl veikų, nustatytų BK XXVII skyriuje. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. MGL sampratos ir dydžio baudžiamasis įstatymas nepateikia, tai reglamentuojama atitinkamu įstatymu ir poįstatyminiu aktu. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pagal įstatymo 4 straipsnio 2 dalį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ veikos padarymo metu galiojusią akto redakciją (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.), bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo lygus 37,66 Eur, o pagal šio akto redakciją, galiojančią nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y. teismo procesinio sprendimo priėmimo metu, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad minimalus gyvenimo lygis (MGL) yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, Nr. 2K-1-697/2019, 2K-142-719/2019). Kasacinės instancijos teismo praktika šiuo aspektu yra nuosekli ir ilgalaikė.

Vadinasi, pagal teisės aktų reikalavimus, galiojusius V. S.veikos padarymo metu, jo neteisėtai įgytas turtas (10 252,548 Eur) buvo lygus 272 MGL dydžiui, o pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojiojantį teisinį reglamentavimą – 205 MGL dydžiui. Kadangi V. S.inkriminuota jo įgyto turto vertė buvo didesnė nei 250 MGL, todėl jo veika, atsižvelgiant į BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą turto vertės išaiškinimą, teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės turto pasisavinimas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje

V. S. kaltę dėl nusikalstamos, veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje pripažino, teisme paaiškino, kad buhalterinė apskaita nebuvo tinkamai vedama, nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitą finansinės operacijos, kurios nurodytos kaltinime, o UAB „B.“ buhalteriniai dokumentai buvo parasti. Jis neišsaugojo ūkinių finansinių dokumentų.

Liudytoja O. S. (M.) parodė, kad nuo 2014 m. iki 2018/2019 m. dirbo UAB „F.“ apskaitininke. Turėjo būti sudaryta sutartis tarp UAB „F.“ ir UAB „B.“. Dokumentų neprisimena. Įmonės vadovė iš pradžių buvo moteris. Kuri laiką nevyko jokia veikla įmonės „B.“. Laikotarpio nepamena. Kadangi buvo apklausta, tai galimai duodant tuos parodymus atsiminė. Ji galėjo pranešimus teikti, į programą suvedinėti dokumentus. Kitas įmonės vadovas, vyras. Įmonės veikla turėjo būti statybos, o po to staigus pokytis, pastato kitą vadovą. Galėjo susitikti su V. S. kaip UAB „B.“ vadovu. Nurodė, kad V. S. ji perdavė visą UAB „B.“ buhalterinę apskaitą pagal sąrašą nurodytą dokumentų perdavimo akte. Liudytoja neprisiminė, ar jai buvo teikiami UAB „B.“ dokumentai V. S. vadovavimo laikotarpiu.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos O. S. (M.) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (10 t., b. l. 7-8), kuriuos liudytoja patvirtino, tik patikslino, kad turėtų būti „nedažnai“ bendravo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015m. lapkričio 12 d. liudytoja O. S. (M.) parodė, kad V. S. pažinojo kaip UAB „B.“ direktorių, kuriai UAB „F.“ teikė buhalterinės apskaitos paslaugas. Pagal darbo santykius dažnai tekdavo bendrauti tiesiogiai su V. S., prieš tai bendravo su ankstesne direktore G. U., tačiau vadovavimą perėmus V. S., teko su juo bendrauti. Buhalterinės apskaitos teikimo paslaugų sutartis buvo pasirašyta su tuometine UAB „B.“ direktore G. U. Kiek atsimena UAB „B.“ vykdė statybų paslaugas, po to vadovaujant V. S. pradėjo su grūdais susijusią veiklą. Tikslios datos neprisimena, tačiau 2014 m. V. S. informavo žodžiu jų bendrovę, kad pasikeitė UAB „B.“ direktorius, t. y. savininkas (akcininkas), todėl reikia naujam direktoriui perduoti bendrovės buhalteriją ir nutrauks sutartį su jų bendrove dėl paslaugų teikimo. Būtent jis pateikė K. M. asmens duomenis ir tiek, kad tai bus naujas bendrovės direktorius. Tuomet sudarė pati arba kolegė UAB „F.“ direktoriaus V. Š. vardu 2014-10-16 dokumentų perdavimo aktą ir sutarties nutraukimo priedą ir UAB „B.“ atstovaujamo akcininko K. M., kuriuose pasirašė jų bendrovės direktorius. Tuomet nedalyvaujant direktoriui tą pačią dieną, pas ją atėjo UAB „B.“ direktorius V. S., kuriam perdavė visą UAB „B.“ buhalterinę apskaitą, pagal sąrašą nurodytą dokumentų perdavimo akte. Pagal tvarką buhalterinės apskaitos dokumentai perduodami tik tuomet, kai būna pasirašytas dokumentų perdavimo aktas einančio ar ėjusio direktoriaus pareigas, kurio bendrovei buvo tvarkoma buhalterinė apskaita. Dėl šio atvejo, neprisimena tiksliai ar V. S. pasirašė jos akivaizdoje, ar buvo išnešęs dokumentų perdavimo aktą, o po to grąžino pasirašytą ir tuomet buvo perduoti apskaitos dokumentai, tačiau ir pasirašytinai paėmė. Kaip ir dėl sutarties nutraukimo priedo, jis jį galėjo išsinešti, pasirašyti, o po to grąžinti. Perduodant V. S. UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentus jis buvo atvykęs vienas. Jokio K. M. nepažįsta. V. S. darbo reikalais kartais užsukdavo kitų vyrų draugijoje iki 2014 m. spalio 16 d., bet jų nepristatinėjo, todėl jų ir nepažįsta (10 t. b.l. 7-8).

2015 m. kovo 26 d. asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad O. M. neatpažino A. D., (10 t. b.l. 2-3).

2015 m. kovo 26 d. asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad O. M. neatpažino K. M. (10 t. b.l. 4-5).

2015m. lapkričio 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota kaip O. M., kaip daiktus, turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti, pateikė 2014-10-16 UAB "B." dokumentų perdavimo aktą pasirašyta tarp UAB "F." direktoriaus V. Š. ir UAB "B." atstovaujamo K. M., kurio pagrindu buvo perduoti dokumentai pagal sąrašą ir 2014-10-16 priedą prie sutarties (duomenys neskelbtini) dėl sutarties nutraukimo, kurios pagrindu nutraukta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis su UAB "B." ir pasirašyta UAB "F." direktoriaus V. Š. ir UAB "B." akcininko K. M. ir Direktoriaus V. S. (10 t., b.l. 9-12).

Iš 2014 m. spalio 16 d. Dokumentų perdavimo akto matyti, kad UAB „F.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kuri tvarkė UAB „B.“ apskaitą, perdavė laikotarpio nuo 2014-04-01 iki 2014-10-10 UAB „B.“ dokumentus pagal sąrašą: 1.) Sutartis (duomenų teikimo el. b. sutartis 2 lapai; elektroninis išrašas 1 lapas; darbo sutartis 3 lapai; darbuotojų prašymai 3 lapai, direktoriaus įsakymas 1 lapas; darbo užmokesčio paketas: žiniaraščiai, tabeliai, lydraščiai 2014-04-01 iki 2014-10-10); 2.) Deklaracijas (GPM, PVM deklaracijos 2014-04-01 iki 2014-10-10); 3.) Pirkimo-pardavimo dokumentai (pirkimo 43 vnt.; pardavimo 3 vnt.); 4.) Kasos pajamų – išlaidų orderiai 19 vnt.; 5.) Grūdinių kultūrų pirkimo pardavimo sutartis 6 vnt.; 6.) Apskaitos programos išrašai (pirkimų faktūrų žurnalas 2014-01-01 – 2014-10-16; mokėjimų žurnalas 2014-01-01 – 2014-10-16; tiekėjų skolų suvestinė; įplaukų žurnalas; pirkėjų skolų suvestinė; trumpa pirkėjų skolų suvestinė; pardavimo faktūrų žurnalas; kasos knyga; koresponduojančių sąskaitų suvestinė, didžioji knyga).

Šiame 2014-10-16 Dokumentų perdavimo akte nurodyti dokumentai specialistei apžiūrai atlikti nepateikti, jie neišsaugoti. Šiais duomenimis nustatyta, kokius UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentus buhalterė turėjo ir perdavė pagal perdavimo aktą. Visgi, V. S. neišsaugojums perdavimo akte minimų dokumentų, nėra galimybės tiksliai jų identifikuoti.

LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Žalkauskienė teisme parodė, kad išvadą, kuri pateikta 2016 m. vasario 26 d. protokole, tvirtina. Iš dalies negalima nustatyti UAB „B.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. Apžiūrai buvo pateikta tik dalis dokumentų – sutartys dėl grūdų pirkimo, pardavimo PVM sąskaita faktūra ir sutartis, UAB “B.” nuo 2014-08-14 iki 2014-10-22 banko sąskaitų išrašai, tačiau tyrimui nebuvo pateiktos pardavimo PVM sąskaitos faktūros pagal sutartis, kasos dokumentai, registrai, kasos knyga, didžioji knyga. Pagal dokumentų perdavimo aktą šie dokumentai buvo perduoti UAB “B.”. Dėl to, kad nėra dalies apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos. Tvarkant apskaitą nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo reikalavimų.

2016 m. vasario 26 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti UAB "B." buhalterinės apskaitos dokumentai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, ir pateikta FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės Vilijos Žalkauskienės išvada, kad pagal 2014-04-09 Juridinių asmenų registre įregistruotus UAB „B.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas: (duomenys neskelbtini)) duomenis, bendrovės veiklos tikslas yra bet kokia veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal apžiūrai pateiktas Grūdų pirkimo-pardavimo sutartis, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. UAB „B.“ vykdyta veikla – grūdinių kultūrų supirkimas ir jų pardavimas, pagal EVRK – grūdų didmeninė prekyba (kodas (duomenys neskelbtini)). UAB „B.“ suteiktas PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini). Pagal laikotarpio nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. spalio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose įrašytus duomenis, UAB „B.“ pagrindinė vykdoma ūkinė-komercinė veikla – kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla (kodas (duomenys neskelbtini)). Pagal 2014-08-14 Visuotinio akcininkų neeilinio susirinkimo protokolą Nr. 2 ir pagal 2014-10-22 Vienintelio akcininko sprendimą, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. UAB „B.“ direktorius V. S. UAB „B.“ 2014-08-14 Visuotinio akcininkų neeilinio susirinkimo protokole Nr. 2, ties įrašais „Akcininkai: susirinkimo pirmininkas G. U.“, „Akcininkai: susirinkimo sekretorius V. S.“ yra asmenų parašai. UAB „B.“ 2014-10-22 Vienintelio akcininko sprendime, ties įrašu „vienintelis UAB „B.“ akcininkas K. M.“ yra asmens parašas.Pagal apžiūrai atlikti pateiktus dokumentus, t. y. 2014-09-01 Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „B.“ (Pirkėjas) nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. įsipareigojo iš ūkininko R. Č. nupirkti 200 tonų avižų, kurių kaina 400 Lt be PVM už toną. Šioje 2014-09-01 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), ties įrašais „Direktorius V. S.“, „ūkininkas R. Č.“ yra asmenų parašai ir uždėtas UAB „B.“ antspaudas; 2014-09-26 Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „B.“ (Pirkėjas) nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. įsipareigojo iš T. C. nupirkti 28,5 tonų rugių, kurių kaina 410 Lt be PVM už toną. Šioje 2014-09-26 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), ties įrašais „Direktorius V. S.“, „T. C.“ yra asmenų parašai ir uždėtas UAB „B.“ antspaudas; 2014-09-26 Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „B.“ (Pirkėjas) nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. įsipareigojo iš D. S. nupirkti 12,2 tonų rugių, kurių kaina 410 Lt be PVM už toną. Šioje 2014-09-26 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), ties įrašais „Direktorius V. S.“, „D. S.“ yra asmenų parašai ir uždėtas UAB „B.“ antspaudas; 2014-10-03 Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „B.“ (Pirkėjas) nuo 2014 m. spalio 3 d. įsipareigojo iš J. D. nupirkti grikių, kurių kaina 960 Lt be PVM už toną. Šioje 2014-10-03 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), ties įrašais „Direktorius V. S.“, „J. D.“ yra asmenų parašai ir uždėtas UAB „B.“ antspaudas; 2014-10-03 Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „B.“ (Pirkėjas) nuo 2014 m. spalio 3 d. įsipareigojo iš V. K. nupirkti 12 tonų grikių, kurių kaina 1100 Lt be PVM už toną. Šioje 2014-10-03 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), ties įrašais „Direktorius V. S.“, „V. K.“ yra asmenų parašai ir uždėtas UAB „B.“ antspaudas; 2014-10-03 Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „B.“ (Pirkėjas) nuo 2014 m. spalio 3 d. įsipareigojo iš L. R. nupirkti 3,78 tonų grikių, kurių kaina 1100 Lt be PVM už toną. Šioje 2014-10-03 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), ties įrašais „Direktorius V. S.“, „L. R.“ yra asmenų parašai ir uždėtas UAB „B.“ antspaudas.2014-09-01, 2014-09-26, 2014-10-03 Grūdų pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (6 vnt.) III dalyje „Tiekimo tvarka“ 3. 4 p. nurodyta, kad „grūdų pirkimą Pirkėjas įformina išrašydamas PVM sąskaitą-faktūrą“. Pagal apžiūrai atlikti pateiktą dokumentą, t. y. 2014-09-10 Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „B.“ (Pardavėjas) iki 2014 m. rugsėjo 17 d. įsipareigojo UAB „A. G.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), Pirkėjas) pateikti 100 tonų grūdų (miežių), kurių kaina 400 Lt plius PVM už toną. Sutarties III d. 2 p. ir 3 p. nurodyta, kad „pirkėjas sumoka pardavėjui 40 000 Lt + PVM avansu, po šios sutarties pasirašymo momento“, „pardavėjui perdavus sutartą prekių kiekį pirkėjui, pastarajam per 1 kalendorinę dieną turi būti pateikta sąskaita arba PVM sąskaita-faktūra“. Šioje 2014-09-10 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), ties įrašu „Pardavėjo rekvizitai: UAB „B.“ Direktorius V. S.“ yra asmens parašas. Apžiūrai atlikti pateikta UAB „B.“ 2014-10-07 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) dėl grikių (22220 kg. po 0,84 Lt už kg.) pardavimo UAB „T.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) už 22 584,41 Lt (t. sk. 3 919,61 Lt PVM). Šioje 2014-10-07 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), ties įrašais „Išdavė“, „Priėmė“ nėra asmenų parašų. Pagal apžiūrai atlikti pateiktus dokumentus UAB „B.“ laikotarpiu nuo 2014-08-14 iki 2014-10-22 turėjo sąskaitas AB „DNB“ banke: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).Pagal apžiūrai pateiktus UAB „B.“ AB DNB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (litais) vykdytų finansinių operacijų išrašų duomenis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-08-14 iki 2014-09-25 į šią sąskaitą gauta 28 001,85 Lt įplaukų (pajamų) ir išmokėta 27 217,05 Lt, likutis laikotarpio pradžiai 0,00 Lt, likutis laikotarpio pabaigai – 784,80 Lt. Tai yra: Likutis laikotarpio pradžiai (2014-08-14)-0 lt. Gauta iš bendrovės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) AB bankas DNB-28001,85 lt.Iš viso gauta:2014-09-15 kortele už pirkinius ir paslaugas iš AB „I. A.“ -1610,00 Lt.Sumokėta 2014-09-15 A. M., banko išraše „paskolos grąžinimas“ -2600,00 LtSumokėta 2014-09-19 VSDFV įmokos-250,00 Lt.Sumokėta 2014-09-13 E. Č., banko išraše „už atliktas paslaugas“-3000,00 Lt.Sumokėta 2014-09-13 G. Š., banko išraše „už paslaugas draudiminias“-5000,00LtIšmokėta į bendrovės sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) AB bankas DNB-1300,00Lt.Išmokėta kortele, banko išrašuose „grynųjų pinigų išmokėjimas“-13400,00Lt.Sumokėta už banko paslaugas-57,05Lt.Iš viso išmokėta:27 217,05Lt.Likutis laikotarpio pabaigai (2014-09-25)-784,80LtPagal apžiūrai pateiktus UAB „B.“ AB DNB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (litais) vykdytų finansinių operacijų išrašų duomenis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-08-14 iki 2014-09-25 į šią sąskaitą gauta 50 042,40 Lt įplaukų (pajamų) ir išmokėta 49 634,24 Lt, likutis laikotarpio pradžiai 8,01 Lt, likutis laikotarpio pabaigai – 416,17 Lt.Pagal UAB „S. V.“ išrašytą 2014-09-25 PVM sąskaitą faktūrą serija PAS Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „B.“ pirko statybinių paslaugų už 76 230 Lt. Šioje 2014-09-25 PVM sąskaitoje faktūroje serija PAS Nr. (duomenys neskelbtini) ties įrašais „sąskaitą išrašė: T. P.“, „sąskaitą gavo: V. S.“ yra asmenų parašai. Pagal UAB „B.“ pinigų priėmimo kvitus (6 vnt.) serija CSA Nr. (duomenys neskelbtini) (2014-09-19, 14 000 Lt), Nr. (duomenys neskelbtini) (2014-09-26, 12 000 Lt), Nr. (duomenys neskelbtini) (2014-09-30, 14 400 Lt), Nr. (duomenys neskelbtini) (2014-09-30, 13 700 Lt), Nr. (duomenys neskelbtini) (2014-09-30, 14 500 Lt), Nr. (duomenys neskelbtini) (2014-10-03, 7500 Lt) sumokėta 76 100 Lt už statybos paslaugas. Šiuose 2014-09-19, 2014-09-26, 2014-09-30, 2014-09-30, 2014-09-30, 2014-10-03 pinigų priėmimo kvituose serija CSA Nr. (duomenys neskelbtini) – Nr. (duomenys neskelbtini) ties įrašais „sumokėjau V. S.“, „pinigus gavau T. P.“ yra asmenų parašai. Apžiūrai atlikti pateiktas 2014-10-16 Dokumentų perdavimo aktas (2 lapai), kuriuo UAB „F.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kuri tvarkė UAB „B.“ apskaitą, perdavė laikotarpio nuo 2014-04-01 iki 2014-10-10 UAB „B.“ dokumentus pagal sąrašą: 1.) Sutartis (duomenų teikimo el. b. sutartis 2 lapai; elektroninis išrašas 1 lapas; darbo sutartis 3 lapai; darbuotojų prašymai 3 lapai, direktoriaus įsakymas 1 lapas; darbo užmokesčio paketas: žiniaraščiai, tabeliai, lydraščiai 2014-04-01 iki 2014-10-10); 2.) Deklaracijas (GPM, PVM deklaracijos 2014-04-01 iki 2014-10-10); 3.) Pirkimo-pardavimo dokumentai (pirkimo 43 vnt.; pardavimo 3 vnt.); 4.) Kasos pajamų – išlaidų orderiai 19 vnt.; 5.) Grūdinių kultūrų pirkimo pardavimo sutartis 6 vnt.; 6.) Apskaitos programos išrašai (pirkimų faktūrų žurnalas 2014-01-01 – 2014-10-16; mokėjimų žurnalas 2014-01-01 – 2014-10-16; tiekėjų skolų suvestinė; įplaukų žurnalas; pirkėjų skolų suvestinė; trumpa pirkėjų skolų suvestinė; pardavimo faktūrų žurnalas; kasos knyga; koresponduojančių sąskaitų suvestinė, didžioji knyga). Šiame 2014-10-16 Dokumentų perdavimo akte ties įrašais „Perdavėjas V. Š.“, „Perėmėjas K. M.“ yra asmenų parašai ir uždėti UAB „F.“, UAB „B.“ antspaudai.2014-10-16 Dokumentų perdavimo akte nurodyti dokumentai apžiūrai atlikti nepateikti ir neišsaugoti, todėl UAB „B.“ nesilaikė LR BAĮ Nr.IX-574 19 str. 1 d. nurodymo, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuris turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 d. nurodymo, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ ir nesilaikė 2004-03-30 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 str. 1 d. nurodymo, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“.1996-02-22 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymu Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nustatytas buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo laikas, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 10 metų. Dėl to, kad UAB „B.“ nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 str. 1 d., 2 d. ir 2004-03-30 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nurodymų, nes nepateikė ir neišsaugojo apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų (nurodytų 2014-10-16 Dokumentų perdavimo akte), todėl negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d.2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nurodo, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, 21 str. 2 d. nurodo, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas”. (10 t. b.l. 91-95).

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra nurodęs, kad įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai jis sąmoningai pateikia buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o buhalteris apie tai neinformuojamas, arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-277-696/2017, 2K-161-693/2019, 2K-118-489/2022).???

Šioje byloje nustatyta, kad UAB „B.“ buhalterinę apskaitą kaltinime nurodomu laikotarpiu (nuo 2014-10-???04 iki 2014-10-16) tvarkė UAB „F.“, konkrečiai O. M., pagal V. S. teikiamus dokumentus. V. S. patvirtino, kad be jo niekas daugiau buhalterinių dokumentų O. M. neteikė, paaiškino, kad buhalterinius dokumentus jis prarado.

Šioje byloje apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktines aplinkybes visiškai patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga: kaltinamojo V. S. parodymai, liudytojos O. M. parodymais, specialistės Vilijos Žalkauskienės paaiškinimai, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga, kuri aptarta. Kaltinamajame akte išsamiai nurodyta kokius Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus pažeidė kaltinamasis V. S. ir kokia yra kaltinamojo pareigų ir vadovavimo bendrovei, bei įpareigojimų įstatymo nustatyta tvarka organizuoti bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą apimtis.

Byloje nustatyta, kad specialistei, atlikusiai tyrimą, buvo pateikta tik dalis įmonės buhalterinių dokumentų, nebuvo pateiktos pardavimo PVM sąskaitos faktūros, kasos dokumentai, registrai, kasos knyga, didžioji knyga, nors pagal dokumentų perdavimo aktą šie dokumentai buvo perduoti UAB “B.”. Nustatyta, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje nebuvo atvaizduotos faktiškai įvykusios ūkinės operacijos, t. y. laikotarpiu nuo 2014-08-14 iki 2014-10-22 į UAB „B.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė ūkinių finansinių operacijų, neišsaugojo apskaitos dokumentų oir apskaitos registrų, nurodytų 2014 m. spalio 16 d. dokumentų perdavimo akte, ir dėl to atsirado pasekmės - negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d., kurios nustatytos specialisto išvada.

Pažymėtina ir tai, ad būtent V. S. prisidengdamas UAB „B.“ vardu vykdė nusikalstamą veiką – apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą turtą ir svetimą didelės vertės turtą, padarydamas nukentėjusiesiems žalą. Todėl akivaizdu, kad jis buvo suinteresuotas, kad iš UAB „B.“ buhalterinių dokumentų nebūtų galima nustatyti įmonės kreditorių, įsiskolinimų dydžio ar atliktų finansinių operacijų. Net ir iš paties V. S. parodymų akivaizdu, kad įmonės buhalteriniai dokumentai, buhalterinė apskaitą tvarkiusiai įmonei, praktiškai nebuvo perduodami. V. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 203 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos

Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti.

Šiuo atveju V. S. kaltinamas tuo, kad organizavo vadovavimą UAB „B.“, naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kvalifikuojant šią nusikalstamą veiką svarbu nustatyti, ar įsteigtas juridinis asmuo ar juridinis asmuo, kuriam vadovaujama, yra (bus) naudojami neteisėtai veiklai nuslėpti. Būtent tokį juridinį asmenį panaudojant kaip priedangą vykdoma arba ketinama vykdyti ir įvairias nusikalstamas veikas. Dažniausiai toks juridinis asmuo pats nevykdo realios komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos. Tačiau galimos ir tokios teisinės situacijos, kai neteisėtai veiklai nuslėpti yra naudojamas ir toks juridinis asmuo, kuris užsiima tam tikra teisėta komercine, ūkine, finansine veikla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-83-895/2016, 2K-304-895/2018, 2K-143-976/2019).

Iš UAB „B.“ juridinio asmens duomenų matyti, kad įmonės registracijos data yra 2014 m. balandžio 9 d. Laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. vadovas G. A., nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d. vadovė G. U., nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. vadovas V. S. (3 t., b. l. 82-84).

Iš UAB „B.“ juridinio asmens duomenų (4 t., b.l. 149-151) matyti, kad V. S. vadovu buvo nuo 2014 m. rugsėjo 15 d iki 2014 m. spalio 24 d., , bei nuo 2014 m. spalio 24 d. vadovas yra K. M. (9 t., b. l. 155-158).

Byloje yra UAB „B.“ mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos, pildymo laikotarpis nuo 2014 m. birželio iki spalio bei pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, pildymo laikotarpis nuo 2014 m. rugpjūčio iki 2014 m. gruodžio mėnesio, iš kurių matyti, kad veikos įmonė kaltinime nurodomu laikotarpiu praktiškai nevykdė (4 t., b. l. 139-148).

2017 m. kovo 17 d. Juridinių asmenų registro pažymoje užfiksuota, kad UAB "B." laikotarpiu 2016-02-11 VĮ "Registrų centras" per VAVEP sistemą pateikė dokumentų kopijas, kuriose užfiksuota, kad 2014-09-12 prašyme registruoti UAB "B." juridinį asmenį asmenų registre pasirašyta V. S. vardu, kaip vienasmenis valdymo organas V. S., kuris yra vienintelis akcininkas paskirtas 2014-08-14, duomenys įregistruoti 2014-09-15 (9 t., b. l. 155-158, 179-196)

2015 m. sausio 20 d. Nacionalinės asmens duomenų pažymoje užfiksuota, kad LR duomenų apie asmenį K. M. , gim. (duomenys neskelbtini) m. nėra. (9 t. b.l. 84-85)

2015 m. sausio 20 d. LR sienos kirtimų pažymoje užfiksuota, kad LR duomenų apie asmenį K. M. , gim. (duomenys neskelbtini) m. kertant LR sieną nėra. (9 t. b.l. 86-87

2015 m. sausio 29 d. VĮ "Registrų centras" rašte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad naujai išrinkto UAB „B.“ vadovo ir akcininko K. M. duomenys 2014 m. spalio 24 d. įregistruoti Juridinių asmenų registre Registro tvarkytojui pateikus Registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 113 ir 20 p. reikalavimus atitinkančius dokumentus, t. y. prašymą įregistruoti pakeistus vadovo ir vienintelio akcininko duomenis (formos JAR-l, JAR-VO-V ir JAR-AF), bendrovės vienintelio akcininko K. M. sprendimą atšaukti buvusį vadovą ir paskirti vadovu K. M. ir K. M. paso, išduoto (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, kopiją. Vadovaujantis Registro nuostatų 32 p. nustatytais reikalavimais prašymą įregistruoti duomenų pakeitimus pasirašė naujai paskirtas bendrovės vadovas, kuris Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d. nustatyta tvarka pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos. Dokumentus į Registrų centro Vilniaus filialą 2014 rn. spalio 22d. atnešė A. Ž. (9 t. b.l. 119). Iš liudytojo A. Ž. parodyymų matyti, kad jis nepažįstamo asmens prašymu pridavė dokumentus VĮ Registrų centre (10 t., b.l. 21).

2015-01-29 VĮ "Registrų centras" rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtuose dokumentų kopijose, pateiktose per VAVEP sistemą, užfiksuota: kad 2014-10-22 prašyme registruoti UAB "B." juridinį asmenį asmenų registre pasirašyta K. M. vardu, kaip vienasmenis valdymo organas K. M., kuris yra vienintelis akcininkas, duomenis įregistruoti 2014-10-24; Pateiktas 2014-10-22 prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) UAB "B." vardu dėl JAR elektroninio sertifikato registro išdavimo ir duomenų, informacijos pakeitimo, kuris pasirašytas A. Ž. vardu. 2014-10-22 prašymas išduoti elektroninį sertifikuotą registro išrašą (ESI) pasirašyta K. M. vardu; Pateiktas 2014-10-22 vienintelio akcininko sprendimas dėl V. S. atleidimo iš UAB "B." direktoriaus pareigų nuo 2014-10-22 ir paskyrimo bendrovės direktoriumi nuo 2014-10-22 K. M., pasirašytas K. M.; 2014-08-14 UAB "B." visuotinio akcininkų neeilinio susirinkimo protokole Nr. 2 užfiksuota, kad du akcininkai V. S. ir G. U. priėmė sprendimą, kad bendrovės direktoriumi nuo 2014-08-14 paskirtas V. S. (9 t. b.l. 122-128, 129; 130-134, 135, 141-142)

Teismas jau konstatavo, kad kaltinamieji V. S. ir A. D. įvykdė sukčiavimus nukentėjusiųjų fizinių asmenų atžvilgiu veikiant bendininkų grupėje, turint tikslą apgaule įgyti svetimą turtą ir svetimą didelės vertės turtą, V. S. pasirašinėjo su nukentėjusiasiais grūdų pirkimo – pardavimo sutartis pasinaudojant UAB “B.” vardu, iš ankso žinant, kad pinigų už prekes (grūdus) nemokės, taip savo ir A. D. naudai įgijo svetimą turtą.

V. S. žinojo, kad įmonė bus naudojama nusikalstamai veikai vykdyti – apgaule įgyti svetimą turtą ir svetimą didelės vertės turtą. Akivaizdu, kad šią aplinkybę suvokė ir V. D., kuris pasak, V. S., pasirūpino įmonės pardavimu.

Byloje nustatyta, kad veikiant UAB „B.“ vardu per gana neilgą laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 13 d. buvo sudarytos su nukentėjusiaisiais sutartys, kurios neįvykdytos, kurių net nebuvo ketinta įvykdyti. Bylos duomenimis 5000 litų avansas buvo sumokėtas tik vienai nukentėjusiajai K. N. ir tik dėl to, kad, kaip parodė liudytojas M. M., prieš sudarant sutartį buvo sutarta, kad sumokės pusę visų pinigų, kurie priklausytų už tuos miežius, t. y. avansą. Duomenų, kad tuo pačiu laikotarpiu sandorių, už kuriuos įmonė UAB „B.“ būtų tinkamai ir laiku atsiskaičiusi byloje nėra.

Pagal UAB “B.” 2014 m. rugpjūčio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 25 d. laikotarpio banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad bendrovė neatliko mokėjimų kitoms įmonėms vykdydama veiklą. 2014 m. rugsėjo 12 d. į UAB "B." banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB "A. G." banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS "Danske bank" pervesta 48 400 Lt, tačiau nustatyta, kad dėl šių pinigų buvo atliekami pervedimai fiziniams asmenims dėl kurių reiškiamas kaltinimas V. S. iššvaisčius ir pasisavinus UAB „B.“ turtą. Iš to seka, kad UAB „B.“, kaip juridinis asmuo, kaltinime nurodomu laikotarpiu buvo naudojama vieninteliu tikslu – nuslėpti daromas nusikalstamas veikas. Tokią teismo išvadą patvirtina ir byloje nustatytos UAB „B.“ pardavimo ir jos veiklos organizavimo aplinkybės.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. nurodė, kad jokių buhalterinių UAB „B.“ dokumentų netvarkė. Abu kaltinamieji nurodė, kad grūdus pardavinėjo pigiau nei pirko, todėl V. S. tikėjimas, kad „pavyks verslas“, kaip kad jis nurodė apklausoje (4 t., b. l. 13-15) yra niekuo nepagrįstas. Be to, kaltinamasis A. D. teisme nurodė, kad V. S. yra išsireiškęs, kad užsiima „nesąžiningu verslu“, nes perka grūdus brangiau, o parduoda pigiau.

Apklausiamas 2015 m. sausio 16 d. V. S. paaiškino, kad 2014 m. spalio mėn., tiksliai datos neprisimena, A. D. pasiūlė UAB “B.“ akcijas parduoti ir tuo pačiu įsipareigojimus ūkininkams perduoti kitam asmeniui. Vėliau jis sutvarkė visus dokumentus susijusius su tuo, kad UAB „B.“ vadovu tapo Rusijos pilietis K. M. Paaiškino, kad šio asmens nėra matęs. A. D. pasinaudodamas savo ryšiais sutvarkė UAB „B.“ vadovo perregistravimą, o jam, V. S., atvežė dokumentus patvirtinančius, kad minėtos bendrovės vieninteliu akcininku tapo minėtas K. M. bei šio asmens paso kopijas. (3 t., b. l. 29-31)

2015 m. liepos 13 d. V. S. parodė, kad ūkininkui (duomenys neskelbtini) rajone (bylos duomenimis R. R.) jis prisistatė vadybininku, nes UAB „B.“ nevykdė veiklos, t. y. pats nebuvo direktoriumi (4 t., b. l. 13-15).

2015 m. sausio 14 d. V. S. parodė, kad 2014 m. rugsėjo mėn. jam A. davė dvi K. M. paso kopijas ir paprašė bendrovę perrašyti K. M. vardu, paaiškino, kad taip reikia padaryti laikinai, kol neatsiskaitys su ūkininkais, kad neturėtų problemų su policija. Pats taip ir pasielgė. Jis jokių UAB „B.“ dokumentų nėra davęs A. ir antspaudo irgi perleidęs nėra (12 t., b. l. 170-173).

2015 m. sausio 16 d. V. S. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad įmonę pardavė 2014 m. rudenį K. M., Rusijos piliečiui. Pats jo gyvai nematė. Iš kur atsirado šis pirkėjas nežino, gavo tik jo paso kopiją iš A. D. ir išrašą iš registrų centro. (12 t, b. l. 180-181).

2015 m. kovo 25 d. V. S. parodė, kad kai susidarė didelės skolos dėl neatsiskaitymo su ūkininkais už grūdus, tada A. D. pasiūlė jam bendrovę perrašyti kito asmens vardu, tam, kad atsikratytų atsakomybės už skolas. Parduodant bendrovę, neprisimena aplinkybių, kai dėjo parašą ant A. D. paruoštos bendrovės pardavimo sutarties. Pardavęs bendrovę gavo iš A. D. grynus pinigus, sumos neatsimena. A. D. atnešė jam K. M. paso kopiją ir kitus dokumentus (akcininkų susirinkimo sprendimus ir pan. nepasirašytus), kuriuos rado kratos metu pas jį policijos pareigūnai. Ką su jais darė, neatsimena. Negalėjo paaiškinti aplinkybių, kaip buvo pasirašytas dokumentų perdavimo aktas 2014-10-16, kuriuo UAB „F.“ perdavė visus UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentus naujam bendrovės direktoriui K. M., ir buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimas 2014-10-16 su UAB „F.“, kuriame pasirašė UAB „F.“ direktorius, jis, V. S., ir K. M. Nurodė,kad kratos metu rasti pinigų priėmimo kvitai ir PVM sąskaitos faktūros pasirašytos tarp jo ir T. P., kurias pasirašė jo vardu nežino kas, jų niekur nepanaudojo, t.y. neatsimena, ar buvo teikiamos tokios paslaugos tokiom sumom. Kam buvo parašyti šie pinigų priėmimo kvitai ir PVM sąskaitos faktūros negalėjo paaiškinti, nes neprisimena, kad būtų kam mokėjęs ar gavęs pinigus nurodytus dokumentuose (12 t., b. l. 183-185)

Tuo tarpu apklausiamas A. D. teigė, kad sužinojo, kad įmonė parduodama, pradėjus skambinti ūkininkams. Jam V. S. pasakė nepergyventi, kad sutvarkys dokumentus, nes yra Rusijos pilietis, kurio vardu bus perrašoma įmonė, Jokių įmonės UAB „B.“ dokumentų nėra matęs. Jis sakė V. S. pagalvoti, kaip be žmogaus juridiškai galės perrašyti įmonę Registrų centre.

Apklausiamas teisme dėl kaltinimo pagal BK 203 straipsnio 2 dalį V. S. parodė, kad nebuvo planuojama, kad UAB „B.“ bus naudojama nusikalstamai veikai. Jis neplanavo įmonės sieti su nusikaltimu. Kaltas, nes nesužiūrėjo. Sandoriai nebuvo įtraukti į UAB „B.“ buhalterinę apskaitą, nes jis buvo suklaidintas. Jis nežinojo tam tikrų įstatymų, atsakomybė liko ant jo pečių.

Aplinkybę, kad UAB „B.“ buvo naudojama nusikalstamai veiklai slėpti patvirtina ir tai, kad nors įmonė pagal dokumentus buvo parduota K. M., tačiau įmonės antspaudas po jos pardavimo liko pas V. S. ir buvo rastas 2015 m. sausio 14 d. atliekant kratą pas V. S. adresu (duomenys neskelbtini). 2015-01-14 kratos atliktos V. S. gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), protokole užfiksuota, kad be kitų daiktų buvo rastas ir paimtas UAB "B." antspaudas, K. M. paso kopijos, kurie apžiūrėti (8 t. b.l. 144-200; 9 t. b.l. 1-41, 9 t., b. l. 53-60). Taigi, UAB „B.“ antspaudas rastas pas V. S. 2015 m. sausio 14 d., nors pagal dokumentus jis jau nebėra įmonės vadovas.

Kad įmonė buvo naudojama kaltinime nurodytu laikotarpiu vieninteliu tikslu – neteisėtai veiklai nuslėpti, rodo ir tai, kad nors UAB „B.“ 2014-04-14 iki 2014-10-22 laikotarpiu operacijos grynais pinigais buvo vykdomos, tačiau grynųjų pinigų judėjimas iš esmės nebuvo forminamas kasos pajamų bei išlaidų orderiais, nebuvo tvarkoma kasos knyga, o 2014-10-16 dokumentų perdavimo akte (juo UAB „F.“, kuri tvarkė UAB „B.“ apskaitą, perdavė laikotarpio nuo 2014-04-01 iki 2014-10-10 UAB „B.“ dokumentus pagal sąrašą) nurodyti dokumentai nebuvo išsaugoti, kas nustatyta specialisto išvada (10 t., b. l. 91-95). Svarbu ir tai, kad tokiai teismo nustatytai nusikalstamai schemai realizuoti buvo būtina įmonė, kadangi su fiziniu asmeniu nukentėjusieji sutarčių nesudarytų.

Nors kaltinamasis V. S. neigė žinojęs, kad UAB „B.“ bus naudojama nusiklastamo veiklai, tačiau tokie jo parodymai vertinamai kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, jie paneigti aukščiau nurodytų įrodymų visuma.

Teismas vertina, kad ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis V. S., įgijęs UAB „B.“ akcijas 2018 m. rugpjūčio 14 d., jau po kelių dienų, t.y. 2014 m. rugpjūčio 16 d., įmonės vardu sudaro pirmą grūdų pirkimo pardavimo sutartį su J. U., po to sutartys analogišku būdu sudaromos su kitais nukentėjusiaisiais, už gautus grūdus neatsiskaitoma, ir tokią veiklą nutraukia 2014 m. spalį, kai susidarius didelėms skoloms dėl neatsiskaitymo su ūkininkais už grūdus, įmonę perrašo kito asmens vardu, kurio, kaip teigia V. S., jis nėra matęs.

Įmonės perleidimo K. M. aplinkybes kaltinamieji A. D. ir V. S. nurodo skirtingai. A. D. teigia, kad V. S. pats surado pirkėją UAB „B.“. V. S. teigia, kad A. D. jam pasiūlė bendrovę perrašyti kito asmens vardu, tam, kad atsikratytų atsakomybės už skolas, ir surado pirkėją. Be to, V. S. vienuose parodymuose teigia, kad pinigus už parduotą įmonę gavo iš A. D., kituose, kad jam pinigai už įmonės pardavimą nebuvo sumokėti. Vis tik nustatyti prieštaravimai kaltinamųjų parodymuose šioje dalyje ir prieštaravimai tarp paties V. S. parodymų, leidžia spręsti apie UAB „B.“ naudojimą nusikalstamai veiklai.

Akivaizdu, kad V. S. suvokė šios bendrovės nusikalstamos veiklos esmę ir tikslus ir organizavo vadovavimą. BK 203 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo vadovavimo šiam juridiniam asmeniui pradžios. Teismo manymu V. S. aiškiai suvokė, jog vadovauja kaltinime nurodytu laikotarpiu juridiniam asmeniui, naudojamam nusikalstami veiklai, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje.

Dėl senaties

Lietuvos Respublikos BPK, galiojančio nuo 2003-05-01, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

V. S. atiduotas teismui pagal: BK 182 straipsnio 2 dalį už veiką, įvykdytą nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 18 d.; BK 182 straipsnio 1 dalį už veiką, įvykdytą nuo 2014 m. rugpjūčio 15 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d.;BK 182 straipsnio 1 dalį už veiką, įvykdytą nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. rugsėjo 17 d.;BK 182 straipsnio 1 dalį už veiką, įvykdytą nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d.;BK 182 straipsnio 2 dalį už veiką, įvykdytą nuo 2014 m rugsėjo 3 d. iki 2014 m. spalio 13 d.;BK 182 straipsnio 1 dalį už veiką, įvykdytą nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. spalio 13 d.;BK 300 straipsnio 1 dalį už veiką, įvykdytą nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. spalio 13 d.;BK 184 straipsnio 1 dalį už veiką, įvykdytą nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d.;BK 183 straipsnio 2 dalį už veiką, įvykdytą nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d.; BK 222 straipsnio 1 dalį už veiką, įvykdytą nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. BK 203 straipsnio 2 dalį už veiką, įvykdytą nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d.

A. D. atiduotas teismui pagal: BK 182 straipsnio 2 dalį už veiką, įvykdytą nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. ki 2014 m. rugpjūčio 18 d.; BK 182 straipsnio 1 dalį už veiką, įvykdytą nuo 2014 m. rugpjūčio 15 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d.;BK 182 straipsnio 1 dalį už veiką, įvykdytą nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. rugsėjo 17 d.;BK 182 straipsnio 1 dalį už veiką, įvykdytą nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d.;BK 182 straipsnio 2 dalį už veiką, įvykdytą nuo 2014 m rugsėjo 3 d. iki 2014 m. spalio 13 d.;BK 182 straipsnio 1 dalį už veiką, įvykdytą nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. spalio 13 d.;BK 300 straipsnio 1 dalį už veiką, įvykdytą nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. spalio 13 d.

Nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, sankcijoje numatyta bausmė yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojamas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje yra sunkus tyčinis nusikaltimas, sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų.BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje už šioje dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta bausmė :bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų (redakcija įstatymo Nr. X-511, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-605 (2006-02-11). Nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje priskiriama nesunkiems nusikaltimams. BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje už šioje dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta bausmė laisvės atėmimas iki dešimties metų. Nusikalstama veika priskiriama sunkiems nusikaltimams.BK 184 straipsnio 1 dalies sankcijoje už šioje dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta bausmė : viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams.BK 222 straipsnio 1 dalį sankcijoje už šioje dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta bausmė :bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Nusikalstama veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams.BK 203 straipsnio 2 dalies sankcijoje už šioje dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta bausmė :bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams.

BK 95 straipsnio, numatančio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus, redakcija keitėsi. Nusikalstamų veikų darymo metu galiojusi BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto “b” redakcija nustatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas;“c“ - dvylika metų, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas; „d“ penkiolika metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas (XI-901, 2010-06-15, Žin., redakcija galiojusi nuo 2010-06-29).Šiuo metu galiojanti minėto straipsnio redakcija numato analogišką aštuonerių metų senaties terminą, kai buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas; dvylikos metų, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas; penkiolikos metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas.

Pagal BK 95 straipsnio 4 dalį, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką, praėjo dvidešimt penkeri metai, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – trisdešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo.

Pagal BK 95 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

Nustatyta, kad A. D. teistas Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu už kvalifikuotą sukčiavimą, įvykdytą laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 6 d. iki 2016 m. lapkričio 5 d. Taigi, yra duomenų, kad senaties eiga nutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo, dėl kurios yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Atsižvelgiant į aptartą įstatyminį reglamentavimą ir tai, kad A. D. iki senaties termino už nesunkius nusikaltimus pabaigos padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu senaties terminai nėra suėję.

Nustatyta, kad V. S. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, už veikas, įvykdytas 2009-2012 metais. Matyti, kad šios veikos įvykdytos dar iki veikų, kurių padarymu kaltinamas šioje byloje. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 straipsnį už veiką, įvykdytą 2018 m. birželio 17 d., tačiau šis nuosprendis neįsiteisėjęs. Spręstina, kad negalima laikyti, kad V. S. iki BK 95 straisnyje nurodytų terminų pabaigos padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką (8 metų senaties terminą už nesunkų tyčinį nusikaltimą).

Tačiau šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi V. S. buvo paskelbta paieška. Byloje V. S. atžvilgiu 2019 m. kovo 12 d. išduotas Europos arešto orderis. Vykdant paiešką, V. S. sulaikytas 2019 m. gruodžio 17 d., taigi, senaties eiga laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. buvo sustojusi, todėl jo atžvilgiu apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai taip pat nėra suėję.

Dėl bendrininkavimo

BK 24 straipsnyje apibūdinami nusikalstamos veikos bendrininkai ir juos apibūdinantys požymiai. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma - žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008). Esamu atveju A. D. skambindavo nukentėjusiesiems ir tardavosi dėl grūdų, tiek A. D., tiek V. S. darydami nusikalstamas veikas vyko pas nukentėjusiuosius, V. S. pasirašydavo grūdų pirkimo - pardavimo sutartis, abu dalinosi nusikalstamos veikos būdu gautais pinigais, abu buvo sutarę, ką sakys skambinatiems nukentėjusiesiems. Visa tai rodo, kad jie tiesiogiai darė nusikalstamas veikas kaip pasiskirstę funkcijomis bendravykdytojai. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamųjų veiksmai nurodyti kaltinime reiškėsi abiejų kaltinamųjų bendru susitarimu ir konkliudentiniais veiksmais. Kaip jau minėta abu kaltinamieji žinojo šiuo atveju atliekamų savo veiksmų esmę, pasekmes ir be abejo abu prie šių veikų prisidėjo. Įvertinęs tai, kas aptarta aukščiau, teismas sprendžia, jog įrodyta, kad kaltinamieji sukčiavimus nukentėjusiųjų atžvilgiu įvykdė veikdami bendrininkų grupe.

III. SKIRTINOS BAUSMĖS IR KITI KLAUSIMAI

Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1-2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-68-942/2016).

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skiriant kaltinamiesiems bausmes teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kaltinamasis A. D. ankščiau teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, dirba. Byloje pateikti dokumentai dėl A. D. sveikatos būklės, kurie patvirtina, kad A. D. turi tam tikrų sveikatos problemų, visgi, duomenų, kad jis dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti bausmės, byloje nėra. Taip pat byloje pateikti dokuemntai dėl D. M. D. specialiųjų poreikių. Pateikta darbdavio MB „E. L.“ charakteristika, kurioje A. D. charakterizuojamas teigiamai.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistas.

Jo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios veikos) yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), o nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) yra sunkus tyčinis nusikaltimas(BK 11 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikų mastą, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančias aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam A. D. už įvykdytas nusikalstamas veikas sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas R. R. atžvilgiu) ir BK 300 straipsnio 1 dalį bendrintinos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Ši bausmė ir kitos paskirtos bausmės bendrinamos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, kadangi padarytos veikos pagal pavojingumą labai nesiskiria.

Paskirta šiuo nuosprendžiu A. D. galutinė bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi bendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu. Į paskirtą bausmę įskaitytina atlikta bausmės dalis pagal Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d nuosprendį. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus nutarimu A. D. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 1 metų 3 mėnesių 11 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kaltinamasis V. S. anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, dirba. Į bylą pateikta darbdavio UAB „S.“ V. S. charakteristika, kur jis charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistas.

Jo įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios veikos), BK 184 straipsnio 1 dalyje, BK 203 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje yra nesunkūs tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir BK 183 straipsnio 2 dalyje yra sunkūs tyčiniai nusikaltimai(BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje yra apysunkis tyčinis nusikaltimas(BK 11 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikų mastą, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančias aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam V. S. už įvykdytas nusikalstamas veikas sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas R. R. atžvilgiu) ir BK 300 straipsnio 1 dalį bendrintinos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Ši bausmė ir kitomis paskirtomis bausmėmis bendrinamos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, kadangi padarytos sukčiavimų veikos pagal pavojingumą labai nesiskiria.

Nustatyta, kad V. S. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, tačiau šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme nebendrinamos. V. S. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams. Nustatyta, kad veikos, už kurias V. S. nuteistas šioje byloje, yra padarytos prieš priimant nuosprendį pirmoje byloje, t.y. prieš 2017 lapkričio 6 d. nuosprendį, todėl BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė bendrinama dalinio sudėjimo būdu su 2017 lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir į bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal 2017 lapkričio 6 d. nuosprendį.

Teismas sprendžia, kad pagrindo kaltinamiesiems A. D. ar V. S. taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įvertinus visos bylos aplinkybės, susijusias ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir kaltinamųjų asmenybėmis, nėra. Šiuo atveju bausmės tikslai kaltinamųjų atžvilgiu siektini kaip jau minėta jiems paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes.

Be kita ko, kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarytos 2014 metais, o vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kai nusikalstama veika įvykdyta iki 2020 m. liepos 1 d., bausmės atlikimo vietą turėtų parinkti teismas, tad nustatytina, kad kaltinamieji jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes atlieka pataisos namuose.

Šioje byloje nukentėjusioji J. D. pareiškė 27 676 eurų civilinį ieškinį (5 t., b. l. 130-134). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad prašoma priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. S. ir A. D., nurodoma, kad 27 676,73 eurai yra turtinė žala, kurią sudaro: 6 016,68 eurai už grikius bei 21 660,05 eurai sutartyje numatytų pavėluoto mokėjimo palūkanų suma. Civilinį ieškinį teisme palaikė (17 t., b. l. 134).

Nukentėjusysis M. G. pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti 1 519,64 eurų (4 t., b. l. 77). Civilinį ieškinį teisme palaikė (17 t., b. l. 165).

Nukentėjusysis R. K. pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti 2 126,97 eurų (4 t., b. l. 105), teisme civilinį ieškinį palaikė ( 17 t., b. l. 167).

Nukentėjusysis V. K. pareiškė 17 585,71 eurų civilinį ieškinį (5 t., b. l. 159-163). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad prašoma civilinį ieškinį priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. S. ir A. D., nurodoma, 17 585,71 eurai yra turtinė žala, kurią sudaro: 3 822,98 eurai už grikius bei 13 762,73 eurai sutartyje numatytų pavėluoto mokėjimo palūkanų suma. Teisme nurodė, kad jam padaryta žala. Nurodė, kad dėl civilinio ieškinio sumos pasisakys jo atstovė.

Nukentėjusioji K. N. pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti 5 427,50 Lt, t.y. 1571,91 eurų (3 t., b. l. 48-50), nurodė, kad tai yra skola už parduotą ir iš dalies neapmokėtą prekę. Dar ieškinyje buvo reiškiamas reikalavimas priteisti 6 procentų metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas ir teisinės pagalbos išlaidas, tačiau teismo posėdžio metu K. N. civilinį ieškinį palaikė tik dėl turtinės žalos, prašė priteisti 1571,91 Eur (17 t., b. l. 168).

Nukentėjusysis A. R. pareiškė civilinį ieškinį turtinei 3432 eurų ir 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti (4 t. b. l. 87, 93-94) Civilinį ieškinį teisme palaikė (17 t., b. l. 169), nurodė, kad dėl žalos kreipėsi ir civiline tvarka.

Liteko sistemos duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimu už akių yra tenkintas A. R. civilinis ieškinys ir priteista iš atsakovo UAB „B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ieškovui A. R., 3 432 Eur skolos, 19, 22 Eur delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos (3 451, 22 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. lapkričio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 103, 97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendime nurodoma, kad iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2014 m. rugsėjo 23 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui kokybės reikalavimus atitinkantį grūdų kiekį, o atsakovas įsipareigojo juos nupirkti bei už juos sumokėti sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovui buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 11 850 Lt sumai. Atsakovas su ieškovu tinkamai neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 3 432 Eur (11 850 Lt) sumą.

Nukentėjusioji D. S. pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, ieškinio suma 14 584,16 eurų (5 t. b. l. 74-78).Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad prašoma civilinį ieškinį priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. S. ir A. D., nurodoma, kad 14 584,16 eurai yra turtinė žala, kurią sudaro: 3170,47 eurai už rugius bei 11413,69 eurai sutartyje numatytų pavėluoto mokėjimo palūkanų suma. Teisme vivilinį ieškinį palaikė tik dėl turtinės žalos, tik už grūdus, o kitoje dalyje ieškinio prašė nespręsti (17 t., b. l. 170). Iš ieškinio matyti, kad už rugius negauta suma sudaro 10 947 Lt, t.y. 3170,47 Eur.

Nukentėjusysis V. V. pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti 2850 eurų (3 t. b. l. 132), prašė šią sumą priteisti iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų lygiomis dalimis. Civilinį ieškinį teisme palaikė (17 t., b. l. 103)

Nukentėjusysis L. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį (15 t., b. l. 134-140, 163-169) dėl 4529,20 eurų žalos atlyginimo. Nurodė, kad patyrė 2529,20 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Prašė šią sumą priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir V. S. Taip pat ieškinyje prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, taip pat pareiškė prašymą priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, kurių dydis ir jį grindžiantys dokumentai bus pateikti teisme. L. S. teisme nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko.

Nukentėjusiojo L. S. atstovas advokatas Andrejus Melkovas 2021 m. rugpjūčio 25 d. posėdžio metu prašė priteisti solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiojo L. S. naudai 2529,20 eurų turtinės žalos, 2000 eurų neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas. Patvirtino, kad A. D. atlygino nukentėjusiajam 1000 eurų turtinės žalos, todėl šia apimtimi prašė mažinti turtinės žalos atlyginimo reikalavimą.

2022 m. gegužės 12 d. pateikė baigiamąją kalbą, kurioje nurodė, kad prašo solidariai iš atsakovų A. D. ir V. S. priteisti 1529,20 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo L. S. naudai; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2018 m. gegužės 31 d.) iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo dienos; priteisti solidariai iš atsakovų 2827,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad A. D. sumokėjo L. S. 2020 mm. rugpjūčio 24 d. 1000 Eur, todėl civilinis ieškinys šia dalimi yra mažinamas ( 21 t., b. l.2-5).

Advokatė Aldona Kondratavičienė 2021 m. rugpjūčio 25 d. posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusiųjų D. S., V. K. ir J. D. civilinius ieškinius palaiko. Pažymėjo, kad tiek kaltinamasis V. S. tiek kaltinamasis A. D. savo kaltę pripažino, A. D. iš dalies atlygino žalą. Dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų D. S. patyrė 3170, 47 eurų žalą. A. D. iš dalies atlygino žalą, sumokėjo 1300 eurų, taigi neatlyginta žala sudaro 1870,47 eurų. Prašė solidariai iš V. S. ir A. D. priteisti 1870,47 eurų, nurodė, kad nuo palūkanų, kurios buvo nurodytos ieškinyje, civiline ieškovė atsisako. Nukentėjusysis V. K. patyrė 3822,98 eurų žalą, dalį žalos A. D. atlygino pervedant ūkininkui 1300 eurų. Prašė teismo iš V. S. ir A. D. priteisti 2522,98 eurų turinės žalos atlyginimo, nurodė, kad nuo palūkanų, kurios buvo nurodytos ieškinyje, civilinis ieškovas atsisako. Prašė priteisti žalą tik už neatsiskaitytą prekių vertę. Nukentėjusioji J. D. patyrė 6016,68 eurų žalą, bylos nagrinėjimu metu A. D. iš dalies atlygino žalą ir pervedė 2300 eurų. Prašė solidariai iš V. S. ir A. D. priteisti 3716,68 eurų turinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad nuo palūkanų, kurios buvo nurodytos ieškinyje, civiline ieškovė atsisako.

Kaltinamasis A. D. teisme nurodė, kad sutartys buvo sudaromos UAB „B.“ vardu, jis pagal galimybes stengiasi atlyginti žalą, moka L. S., J. D., V. K., D. S.

Kaltinamasis V. S. pripažino faktą, kad su ūkininkais neatsiskaitė.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad tiek kaltinamasis A. D., tiek ir kaltinamasis V. S. atlygino dalį žalos, kuri buvo padaryta nukentėjusiesiems. Nustatyta, kad A. D. atlygino: nukentėjusiajai D. S., iš viso 1720 Eur (100 +500+200 +300+200+100+100+100+20 +20+20+20+20+20 (19 t., b. l. 99, 104, 107, 170,178, 20 t., b. l. 32, 79, 83, 21 t., b. l. 42, 42A, 43, 44, 45, 61); nukentėjusiajai J. D. iš viso 2750 Eur (100 + 1000 +500 +200 +300 +200 + 100 +100 +100 +20 +20+20+20+20+50 (19 t., b. l. 100, 102, 103, 108, 169, 177, 20 t., b. l. 31,80, 82, 21 t., b. l. 32-36, 63);nukentėjusiajam V. K. iš viso 1750 Eur (100+500+ 200 +300 +200 +100 +100 +100 +20+20+20+20+20+50 (19 t., b. l. 101, 105, 109, 168, 179, 20 t., b. l. 30, 78, 81, 21 t., b. l. 37- 41, 62); nukentėjusiajam L. S. –iš viso 1200Eur (1 000 +200 (19 t., b. l. 106, 20 t., b. l. 84). Kaltinamasis V. S. atlygino: J. D. iš viso 75 Eur (20 t., b. l. 118-119, 21 t., b. l.64-67), V. K. – 20 Eur (20 t., b. l. 121), D. S. – 20 Eur (21 t., b. l. 68).

Taigi, nagrinėjant bylą teisme kaltinamieji atlygino iš viso: J. D. 2825 Eur, V. K. –1770 Eur, D. S. – 1740 Eur, ir A. D. atlygino L. S. 1200 eurų.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (15 t., b.l. 194-196) UAB „B.“ yra iškelta bankroto byla.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

Nagrinėdamas nukentėjusiosios J. D. civilinį ieškinį teismas nustatė, kad J. D. patyrė 6016,68 eurų turtinę žalą už neatsiskaitytus grūdus, jai kaltinamieji iš viso atlygino 2825 eurus, o likusi civilinio ieškinio dalis, t.y. 3191,68 eurų nėra atlyginta. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje surinktais įrodymais, jis tenkinamas iš dalies, dalis žalos atlyginta. Žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamųjų A. D. ir V. S. veiksmais, 3191,68 eurų priteistina solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir V. S. Nukentėjusiosios atstove advokatė A. Kondratavičienė teisme patvirtino, kad nukentėjusioji nuo palūkanų, kurios buvo nurodytos civiliniame ieškinyje, atsisako, tad teismas dėl to plačiau nepasisako.

Nagrinėdamas nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį teismas nustatė, kad V. K. patyrė 3822,98 eurų turtinę žalą, jam kaltinamieji iš viso atlygino 1770 eurus, o likusi civilinio ieškinio dalis, t.y. 2052,98 eurų nėra atlyginta. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje surinktais įrodymais, jis tenkinamas iš dalies, dalis žalos atlyginta. Žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamųjų A. D. ir V. S. veiksmais, 2052,98 eurų priteistina solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir V. S. Nukentėjusiojo atstove advokatė A. Kondratavičienė teisme patvirtino, kad nukentėjusysis nuo palūkanų, kurios buvo nurodytos civiliniame ieškinyje, atsisako, tad teismas dėl to plačiau nepasisako.

Nagrinėdamas nukentėjusiosios D. S. civilinį ieškinį teismas nustatė, kad D. S. patyrė 3170,47 eurų turtinę žalą už rugius, jai kaltinamieji iš viso atlygino 1740 eurų, o likusi civilinio ieškinio dalis, t.y. 1430,47 eurų nėra atlyginta. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje surinktais įrodymais, jis tenkinamas iš dalies, dalis žalos atlyginta. Žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamųjų A. D. ir V. S. veiksmais, 1430,47 eurų priteistina solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir V. S. Nukentėjusiosios atstove advokatė A. Kondratavičienė teisme patvirtino, kad nukentėjusioji nuo palūkanų, kurios buvo nurodytos civiliniame ieškinyje, atsisako, tad teismas dėl to plačiau nepasisako.

Nagrinėdamas nukentėjusiojo M. G. civilinį ieškinį teismas nustatė, kad nukentėjusysis patyrė 1519,64 eurų turtinę žalą, kuri nėra atlyginta. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje surinktais įrodymais, jis tenkinamas. Žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamųjų A. D. ir V. S. veiksmais, 1519,64 eurų priteistina solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir V. S.

Nagrinėdamas nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį teismas nustatė, kad nukentėjusysis patyrė 2126,97 eurų turtinę žalą, kuri nėra atlyginta. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje surinktais įrodymais, jis tenkinamas. Žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamųjų A. D. ir V. S. veiksmais, 2126,97 eurų priteistina solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir V. S.

Nagrinėdamas nukentėjusiosios K. N. civilinį ieškinį teismas nustatė, kad nukentėjusioji patyrė 1571,91 eurų turtinę žalą, kuri nėra atlyginta. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje surinktais įrodymais, jis tenkinamas. Žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamųjų A. D. ir V. S. veiksmais, 1571,91 eurų priteistina solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir V. S.

Nagrinėdamas nukentėjusiojo A. R. civilinį ieškinį teismas nustatė, kad nukentėjusysis reiškia 3432 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro suma, neatsiskaityta už grūdus pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. pirkimo pardavimo sutartį, tačiau nukentėjusiajam minėta suma yra priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimu, kuris įsiteisėjęs, todėl pagrindo tenkinti ieškinį ir dar kartą priteisti minėtą sumą nėra.

Nukentėjusysis A. R. reiškia 3000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį teisme palaikė. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Remiantis CK 6.250 str. neturtinė žala yra suvokiama kaip asmeninė žala, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus” Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad nukentėjusiajam A. R. buvo padarytos dvasinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmės. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Byloje esančia įrodymų visuma yra nustatyta, kad A. R. dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų patyrė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas. Nustatydamas neturinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamųjų A. D. ir V. S. turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamieji dirba, žalos A. R. neatlygino. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, A. R. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, civilinio ieškovo naudai priteistina 300 eurų neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamųjų A. D. ir V. S.

Nagrinėdamas nukentėjusiojo V. V. civilinį ieškinį teismas nustatė, kad nukentėjusysis patyrė 2850 eurų turtinę žalą, kuri nėra atlyginta. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje surinktais įrodymais, jis tenkinamas. Žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamųjų A. D. ir V. S. veiksmais, 2850 eurų priteistina solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir V. S.

Nagrinėdamas nukentėjusiojo L. S. civilinį ieškinį teismas nustatė, kad nukentėjusysis patyrė 2529,20 eurų turtinę žalą, kuri iš dalies atlyginta A. D. Pastarasis atlygino L. S. 1200 eurų, o likusi civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo, t.y. 1329,20 eurų nėra atlyginta. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Turtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamųjų A. D. ir V. S. veiksmais, 1329,20 eurų priteistina solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir V. S. Nukentėjusysis reiškia civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Priimant sprendimą teismas atsižvelgia į aplinkybes, į kurias atsižvelgė sprendžiant neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. R. ir jų nekartoja, tik pažymi, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų išties patyrė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, L. S. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, civilinio ieškovo naudai priteistina 300 eurų neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamųjų A. D. ir V. S. Taip pat priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2018 m. gegužės 31 d.) iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo dienos.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teismui pateikti duomenys, kad nukentėjusysis L. S. turėjo advokato išlaidas, pateikti išlaidas patvirtinantys duomenys: 2018 m. gegužės 31 d. sąskaita Nr. AM-18-36 ir aktas, mokėjimo dokumentas Nr. 442682, iš kurių matyti, kad L. S. sumokėjo 740 eurų advokatui Andriejui Melkovui už suteiktas teisines paslaugas. Pateikti duomenys, kad L. S. 2018 m. liepos 25 d. sumokėjo 200 eurų už advokato teisinę pagalbą pagal sąskaitą Nr. AM-18-43 (19 t., b. l. 18-182), sumokėjo 637,50 eurų pagal sąskaitą AM-20-28 (19 t., b. l. 185) ir 2021 m. rugpjūčio 25 d. sumokėjo 500 eurų pagal sąskaitą AM-21-214 (20 t., b. l. 69-72). Advokatas A. Melkovas, atstovaujantis nukentėjusįjį šioje byloje, pateikė prašymą priteisti solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiojo patirtas 2827,50 eurų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendžiant dėl priteisimo iš kaltinamųjų A. D. ir V. S. nukentėjusiojo L. S. turėtas advokato išlaidas atsižvelgtina į šios bylos sudėtingumą, į teisinės pagalbos teikimo trukmę, dalyvavimą teismo posėdžiuose, į L. S. sumokėtą pinigų sumą advokatui, kaltinamųjų turtinę padėtį, bei protingumo ir sąžiningumo kriterijus. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu iš kaltinamųjų A. D. ir V. S. lygiomis dalimis nukentėjusiojo L. S. naudai priteistina 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai) eurų advokato išlaidoms apmokėti.

Šioje byloje V. S. buvo laikinai sulaikytas vieną parą nuo 2015 m. sausio 20 d. 18,35 val. iki 2015 m. sausio 21 d. 13,20 val. (4 t., b. l. 174); nuo 2015 m. sausio 14 d. 10,15 val. iki 2015 m. sausio 16 d. 09,00 val. ,t.y. dvi paras (12 t., b. l. 162-163, 13 t. b. l. 50). V. S. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeistos į suėmimą ( 15 t., b.l. 186-187).

V. S. atžvilgiu byloje buvo išduotas Europos arešto orderis, jis buvo sulaikytas 2019 m. gruodžio 17 d. 13,00 val. (16 t., b. l. 101). V. S. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartis ir nustatytas suėmiūmo terminas vieno mėnesio laikotarpiui(16 t., b. l. 111-119), kardomoji priemonė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi nebuvo pratęsta (16 t., b.l. 153-161). Iki nuosprendio įsiteisėjimo V. S. kardomoji priemonė neskirtina.

Šioje byloje A. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. sausio 15 d. 09,20 val. (14 t., b. l. 97-98,), jam Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (14 t., b. l.; 113-115), kuri pratęsta ir taikoma iki 2015 m. vasario 27 d. (14 t., b. l. 130-133). A. D. taikoma kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (14 t. b.l. 137). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Taip pat buvo taikoma kardomoji priemonė dokumentų paėmimas (14 t. b.l. 142), tačiau jo asmens dokumentas – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), pagal prašymą buvo sugrąžinta A. D. (17 t., b. l. 76-77), todėl ši kardomoji priemonė naikintina, taip pat naikintina kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kaip perteklinė.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

A. D. nurodė, kad kratos metu buvo paimti laikrodis, telefonai, kompiuteris, kuris buvo jo mamos. Prašė daiktus grąžinti.

V. S. nurodė, kad kompiuteris, telefonas ir laikrodis yra jo asmeniniai daiktai. Prašė spręsti dėl daiktų teismo nuožiūra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paliktini saugoti prie bylos:

1)1 vnt. kompaktinė plokštelė su abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)išklotinėmis (2 t. b.l.189);

2) 1 vnt. kompaktinė plokštelė su abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) išklotinėmis (8 t. b.l.131);

3) 4 vnt. kompaktinių plokštelių su garso įrašais darytais atliekant telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę (8 t. vokas prie viršelio prie 7 t. 180-181; 8 t. 80-85 )

4) 2015 m. sausio 14 d. kratos metu pas V. S. rasti ir paimti dokumentai, esantys byloje (8 t., b. l. 146-200, 9 t., b. l. 1-141) ;

5) UAB "B." antspaudas;

2015 m. sausio 14 d. kratos metu pas V. S. rasti ir paimti daiktai, kurie 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK saugyklą Vilniaus r., Rudaminos sen., Rudaminos k., Gamyklos g. 60 (14 t., b. l. 93-96), grąžintini kaltinamajam V. S.:

2) Mobiliojo (judriojo )ryšio telefonas (toliau -MRT) "SAMSUNG" GT-E1200R IMEI (duomenys neskelbtini) su EŽYS SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini),

3) MRT "NOKIA 105 " IMEI (duomenys neskelbtini) su TELE2 SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini),

4) MRT "ALCATEL Limited" IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini),

2015 m. sausio 15 d. kratos metu pas A. D. rastus ir paimtus daiktus, kurie 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimu perduota saugoti į Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK saugyklą Vilniaus r., Rudaminos sen., Rudaminos k., Gamyklos g. 60 (14 t., b. l. 93-96), grąžintini kaltinamajam A. D.:

4)MRT SAMSUNG GT-E1200R IMEI (duomenys neskelbtini)su TELE2 Pildyk SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini),

5) Rankinis laikrodis ORIENT.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą ir vadovaudamasis BPK 297-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ((duomenys neskelbtini) rajonas, nukentėjusieji R. U., J. V., L. S., G. J.) ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams.

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ((duomenys neskelbtini) rajonas, nukentėjusieji M. M., K. N.) ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ((duomenys neskelbtini) rajonas, nukentėjusysis V. V.) ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ((duomenys neskelbtini) rajonas, nukentėjusieji M. G., R. K., A. R.) ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ((duomenys neskelbtini) rajonas, nukentėjusieji T. C., D. S., D. S., J. D., V. K., T. R., L. R.) ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams.

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ((duomenys neskelbtini) rajonas, nukentėjusysis R. R.) ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu ir nustatyti A. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. D. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o kardomąsias priemones - dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką A. D. įskaityti šioje byloje sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. vasario 27 d. bei pagal Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ((duomenys neskelbtini) rajonas, nukentėjusieji R. U., J. V., L. S., G. J.) ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams.

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ((duomenys neskelbtini) rajonas, nukentėjusieji M. M., K. N.) ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ((duomenys neskelbtini) rajonas, nukentėjusysis V. V.) ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ((duomenys neskelbtini) rajonas, nukentėjusieji M. G., R. K., A. R.) ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ((duomenys neskelbtini) rajonas, nukentėjusieji T. C., D. S., D. S., J. D., V. K., T. R., L. R.) ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams.

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ((duomenys neskelbtini) rajonas, nukentėjusysis R. R.) ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams.

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu ir nustatyti V. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams aštuoniems mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką V. S. įskaityti šioje byloje sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką: nuo 2015 m. sausio 20 d. 18,35 val. iki 2015 m. sausio 21 d. 13,20 val.(vieną parą) ; nuo 2015 m. sausio 14 d. 10,15 val. iki 2015 m. sausio 16 d. 09,00 val.( dvi paras), nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. sausio 18 d. bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam V. S. nepaskirti.

Nukentėjusiosios J. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir V. S. 3191,68 eurų (trys tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt vienas euras 68 eurocentai) nukentėjusiosios J. D. naudai.

Nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir V. S. 2052,98 eurų (du tūkstančiai penkiasdešimt du eurai 98 eurocentai) nukentėjusiojo V. K. naudai.

Nukentėjusiosios D. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir V. S. 1430,47 eurų (vienas tūkstantis keturi šimtai trisdešimt eurų 47 eurocentai) nukentėjusiosios J. D. naudai.

Nukentėjusiojo M. G. civilinį ieškinį tenkinti, priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir V. S. 1519,64 eurų (vienas tūkstantis penki šimtai devyniolika eurų 64 eurocentai) nukentėjusiojo M. G. naudai.

Nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį tenkinti, priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir V. S. 2126,97 eurų (du tūkstančiai vienas šimtas dvidešimt šešis eurus 97 eurocentus) nukentėjusiojo R. K. naudai.

Nukentėjusiosios K. N. civilinį ieškinį tenkinti, priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir V. S. 1571,91 eurų (vienas tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt vienas euras 91 eurocentas) nukentėjusiosios K. N. naudai.

Nukentėjusiojo A. R. 3432 civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, o nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir V. S. 300 eurų (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. R. naudai.

Nukentėjusiojo V. V. civilinį ieškinį tenkinti, priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir V. S. 2850 eurų (du tūkstančiai aštuoni šimtai penkiasdešimt eurų) nukentėjusiojo V. V. naudai.

Nukentėjusiojo L. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir V. S. 1329,20 eurų (vienas tūkstantis trys šimtai dvidešimt devyni eurai 20 eurocentų) turtinės žalos atlyginimo ir 300 (tris šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo L. S. naudai bei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2018 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nukentėjusiojo L. S. naudai iš kaltinamųjų A. D. ir V. S. lygiomis dalimis priteisti 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų advokato išlaidoms apmokėti.

Palikti saugoti prie bylos daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1)1 vnt. kompaktinė plokštelė su abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) išklotinėmis (2 t. b.l.189);

2) 1 vnt. kompaktinė plokštelė su abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) išklotinėmis (8 t. b.l.131);

3) 4 vnt. kompaktinių plokštelių su garso įrašais darytais atliekant telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę (8 t. vokas prie viršelio prie 7 t. 180-181; 8 t. 80-85)

4) 2015 m. sausio 14 d. kratos metu pas V. S. rastus ir paimtus dokumentus, esančius byloje (8 t., b. l. 146-200, 9 t., b. l. 1-141) ;

5) UAB "B." antspaudą.

Grąžinti kaltinamajam V. S. 2015 m. sausio 14 d. kratos metu pas V. S. rastus ir paimtus daiktus, kurie 2015m. lapkričio 11 d. nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK saugyklą Vilniaus r., Rudaminos sen., Rudaminos k., Gamyklos g. 60 (14 t., b. l. 93-96),:

2) Mobiliojo (judriojo )ryšio telefoną "SAMSUNG" GT-E1200R IMEI (duomenys neskelbtini) su EŽYS SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini),

3) MRT "NOKIA 105 " IMEI (duomenys neskelbtini) su TELE2 SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini),

4) MRT "ALCATEL Limited" IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini),

8)V. S. rankinį laikrodį "Calvin Klein k2H 271".

Grąžinti kaltinamajam A. D. 2015 m. sausio 15 d. kratos metu pas A. D. rastus ir paimtus daiktus, kurie 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimu perduota saugoti į Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK saugyklą Vilniaus r., Rudaminos sen., Rudaminos k., Gamyklos g. 60 (14 t., b. l. 93-96):

4)MRT SAMSUNG GT-E1200R IMEI (duomenys neskelbtini) su TELE2 Pildyk SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini),

5) Rankinį laikrodį ORIENT.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.