- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-02
- Bylos Nr.
- 1A-88-951/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11035-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ilona Jakubėnienė, Ernesta Montvidienė, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- G. R.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (dėl UAB „Z.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui,
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (dėl UAB „D.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams,
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (dėl AB „L.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, G. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 27 d.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2023 m. balandžio 20 d. iki 2023 m. gruodžio 27 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą G. R. nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
UAB „Z.“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš R. K. bei G. R. solidariai priteista 1 334,50 Eur UAB „Z.“ turtinei žalai atlyginti.
UAB „D.“ civilinis ieškinys patenkintas ir iš G. R. priteista 2 311 Eur UAB „D.“ turtinei žalai atlyginti.
AB „L.“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš R. K. bei G. R. solidariai priteista 844,88 Eur AB „L.“ turtinei žalai atlyginti.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės 2023 m. liepos 19 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. R. turtui (turto arešto akto identifikavimo kodas 2023020715): piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), neišieškoma suma 840,00 Eur; piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), neišieškoma suma 840,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą kiekvienoje sąskaitoje sumažinus iki 4 490 Eur, nuspręsta palikti galioti iki žalos UAB „Z.“, UAB „D.“, AB „L.“ atlyginimo.
Taip pat šiuo nuosprendžiu R. K. pripažintas kaltu dėl dviejų nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija), padarymo, tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas .
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. G. R. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad
1.1. jis ir R. K., veikdami kartu, pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 27 d. 17.20 val. iki 2023 m. kovo 28 d. 07.20 val., sulaužę durų staktą, įsibrovė į UAB „Z.“ pagalbines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ten iš patalpose buvusio auto pakrovėjo „Komatsu“ pavogė 2 vnt. akumuliatorių „Exide“, bendros 283 Eur vertės, suvirinimo aparatą „Telvin (duomenys neskelbtini)turbo“, 1 000 Eur vertės, dujų balioną, 187 Eur vertės, kampinį šlifuoklį „Metabo“, 99 Eur vertės, savadarbį trifazį prailginimo laidą, 250 Eur vertės, nuo CNC staklių „Morbideli“ pavogė 3 jungtis su laidais, 800 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „Z.“ priklausantį, 2 619 Eur vertės turtą, padarydami UAB „Z.“ 2 619 Eur turtinę žalą;
1.2. jis pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 28 d. 15.45 val. iki 2023 m. kovo 29 d. 06.45 val., sulaužęs metalines lango grotas ir išdaužęs lango stiklo paketą, įsibrovė į UAB „D.“ gamybos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ten iš patalpos pagrobė: elektrodinį suvirinimo aparatą „Jasic“, 363 Eur vertės, TIG suvirinimo aparatą „HP-200PP“, 218 Eur vertės, su degikliu „SR-P26“, 85 Eur vertės, bendros 303 Eur vertės, 2 vnt. kampinių šlifuoklių „Makita“, po 120 Eur vertės, bendros 240 Eur vertės, kampinį šlifuoklį „Flex“, 155 Eur vertės, tiesinį šlifuoklį „Makita“, 348 Eur vertės, juostinį šlifuoklį „Pferd“ su antgaliu „Pferd“, 629 Eur vertės, didelį kampinį šlifuoklį „Makita“, 254 Eur vertės, žiedinių raktų komplektą „Richmann“, 19 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „D.“ priklausantį, 2 311 Eur vertės turtą, padarydamas UAB „D.“ 2 311 Eur turtinę žalą;
1.3. jis ir R. K., veikdami kartu, pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 5 d. iki 2023 m. balandžio 20 d., turėdami vieningą tyčią, (duomenys neskelbtini), nuplėšę nuo 5 refrežeratorinių vagonų saugyklų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) durų švinines plombas, kelis kartus įsibrovė į AB „L.“ priklausančių vagonų saugyklų vidų, iš ten pagrobė svetimą, AB „L.“ priklausantį, turtą – 60 vnt. aliuminių grindų oro šalčio ventiliacinių grotelių, bendros 2 668,05 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, AB „L.“ priklausantį, 2 668,05 Eur vertės turtą, padarydami AB „L.“ 2 668,05 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. R. prašo jo nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį, nes veikos kvalifikacija neatitinka jo padarytos veikos.
2.1. Nurodo, kad jam įteiktame pranešime apie įtarimą buvo nurodytas „traukinio vagonas“, bet ne saugykla, į saugyklą buvo pervadinta per paskutinį teismo posėdį tam, jog jam būtų galima skirti didesnę bausmę. Teigia, kad traukinio vagonas ir yra traukinio vagonas. Nurodo, jog AB „L.“ nurodė, kad buvo įsibrauta, tačiau tai neatitinka liudytojo G. J. parodymų, kadangi nebuvo pateikti jokie realią situaciją įrodantys įrodymai, jog būtų buvę įsibrauta į traukinių vagonus, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad jie būtų užplombuoti švininėmis plombomis. Teigia, jog „traukinio vagonas“ neatitinka žodžio „saugykla“, kadangi saugyklos būna saugomos vaizdo kameromis arba tam tikrų asmenų, kurie juos saugo, prižiūri, kad prie tų saugyklų nebūtų galima prieiti, prie jų lįsti pašaliniams asmenims.
2.2. Teigia, kad jo padarytas nusikaltimas nebuvo padarytas tyčiniais veiksmais, nes jis tos nusikalstamos veikos neplanavo ir jos nenumatė, tai tiesiog įvyko netyčia.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, kurie keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti, kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu tik dėl teismo sprendimo jį nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už AB „L.“ turto vagystę, mano, kad jo veika neteisingai kvalifikuota, tačiau teismo sprendimo, kuriuo jis nuteistas dėl UAB „Z.“ ir UAB „D.“ turto vagysčių pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, neskundžia, neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei jam paskirtų bausmių, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo G. R. apeliaciniu skundu, t. y. tik dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl AB „L.“ turto vagystės.
5.2. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“, Teismų praktika Nr. 27, 320-388 psl., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, 2K-556/2010, 2K-295/2013, 2K-426/2013, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-41-697/2021). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis ar prokuroras, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008). Teismo proceso dalyviai teismui gali teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinė byla Nr. 2K-122/2011).
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį, kuriuo G. R. pripažintas kaltu padaręs tris nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir padarė pagrįstas išvadas dėl G. R. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tarp jų ir AB „L.“ turto vagystę.
7. Nuteistasis G. R. skunde teigia, jog jam įteiktame pranešime apie įtarimą buvo nurodytas „traukinio vagonas“, bet ne saugykla, į saugyklą buvo pervadinta per paskutinį teismo posėdį tam, kad jam būtų galima skirti didesnę bausmę. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas.
7.1. Iš bylos matyti, jog pirminiame 2023-04-20 G. R. įteiktame pranešime apie įtarimą buvo nurodyta, kad jis, veikdamas kartu su R. K., bendrais tyčiniais veiksmais, nutraukus ant durų esančią plombą, įsibrovė į AB „L.“ priklausantį traukinio vagoną, iš kur pagrobė svetimą, AB „L.“ priklausantį, turtą – ne mažiau kaip 21 vnt. grindinių metalo grotelių (5 t., b. l. 87). Vėliau, t. y. 2023-06-08 bei 2023-07-20, nuteistajam G. R. buvo įteikti patikslinti pranešimai apie įtarimą ir juose jau nurodyta, kad G. R., veikdamas kartu su R. K., turėdami vieningą tyčią, nuplėšę nuo 5 refrežeratorinių vagonų saugyklų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) durų švinines plombas, kelis kartus įsibrovė į AB „L.“ priklausančių vagonų saugyklų vidų, iš kur pagrobė svetimą, AB „L.“ priklausantį, turtą – 60 vnt. aliumininių grindų oro šalčio ventiliacinių grotelių (5 t., b. l. 113-114, 122-125). Tiek pagal pirminį įtarimą, kuriame nurodyta, jog buvo įsibrauta į „traukinio vagoną“, tiek pagal patikslintus įtarimus, kuriuose jau nurodyta, kad buvo įsibrauta į „vagonų saugyklų vidų“, nuteistojo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pagal šiuos jam įteiktus įtarimus G. R. buvo apklaustas, jis kaltę pripažino. Be to, analogiškas kaltinimas, jog AB „L.“ priklausantis turtas – 60 vnt. aliumininių grindų oro šalčio ventiliacinių grotelių buvo pavogta įsibrovus į AB „L.“ priklausančių vagonų saugyklų vidų, nuplėšus nuo 5 refrežeratorinių vagonų saugyklų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) durų švinines plombas, nurodytas ir 2023-08-04 prokuroro surašytame bei 2023-08-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateiktame kaltinamajame akte (7 t., b. l. 38-39, 40-61). Analogiškos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, t. y. tai, kad turtas buvo pavogtas įsibrovus į AB „L.“ priklausančių vagonų saugyklų vidų, nuplėšus nuo 5 refrežeratorinių vagonų saugyklų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) durų švinines plombas, nurodytos ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje (8 t., b. l. 74-93). Taigi, aplinkybė, jog buvo įsibrauta į „vagonų saugyklą“, buvo nurodyta dar ikiteisminio tyrimo metu, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo patikrinta pirminė informacija dėl įvykdytos vagystės, o ne pirmosios instancijos teisme paskutinio posėdžio metu, kaip skunde teigia nuteistasis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, jog G. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija), padarymo aplinkybės nebuvo keičiamos ar tikslinamos BPK 255-256 straipsniuose nustatyta tvarka.
8. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, jog G. R. ikiteisminio tyrimo metu suformuluotame įtarime bei kaltinime, pagal kurį pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, nurodžius, kad nusikalstama veika buvo padaryta įsibrovus į „vagonų saugyklų vidų“, kaltinimas nebuvo pasunkintas. Dėl to neteisus nuteistasis, jog kaltinimas, nurodant, kad buvo įsibrauta į vagonų saugyklą, buvo pakeistas siekiant pasunkinti jo teisinę padėtį ir skirti griežtesnę bausmę. Šis skundo teiginys yra nepagrįstas objektyviais duomenimis.
9. Nuteistasis G. R. teigia, kad jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes traukinio vagonas nėra saugykla, o, be to, nėra įrodymų, patvirtinančių įsibrovimo faktą. Šis nuteistojo skundo argumentas yra nepagrįstas.
9.1. Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto vagystę reglamentuota BK 178 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas <...> pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, <...>. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti.
9.2. Nuteistasis G. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme pripažino, kad jis pavogė AB „L.“ priklausantį turtą – aliuminines plokštes, kurias vėliau pardavė, tačiau tvirtina, jog jis vagystės metu į vagonus neįsibrovė.
9.3. Pagal teismų praktiką saugykla – tai vieta, įrenginys ar daiktas, specialiai pritaikytas, įrengtas ar paskirtas nuolatiniam ar laikinam materialinių vertybių saugojimui arba laikymui, kad jos nebūtų pagrobtos, nesugestų, nebūtų atsitiktinai sunaikintos dėl gamtos jėgų veikimo ir pan. Taigi, saugykla – tai visų tipų įrenginiai, specialiai skirti išsaugoti turtui – prekėms, pinigams, tauriajam metalui, brangakmeniams: seifai, metalinės ar kitokios rakinamos spintos, konteineriai, kilnojamosios autoparduotuvės, refrežeratoriai, šaldymo kameros, užplombuoti geležinkelio vagonai, saugomos platformos ir kt. Įsibrovimas į patalpas ar saugyklą paprastai siejamas su fiziniu kliūčių šalinimu, išlaužiant spynas, užraktus, duris, langus ir t. t. Įsibrovimas – visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpas, saugyklą ar teritoriją. Neteisėtas patekimas reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskirtai draudžiama įeiti be atskiro leidimo arba draudimas galioja tam tikram laikui. Nusikaltimo kvalifikavimui svarbu tai, kad kaltininkas į patalpas patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią.
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Pagal nuteistajam G. R. suformuluotą kaltinimą jis ir R. K., veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią, nuplėšę nuo 5 refrežeratorinių vagonų saugyklų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) durų švinines plombas, kelis kartus įsibrovė į AB „L.“ priklausančių vagonų saugyklų vidų, iš ten pagrobė svetimą, AB „L.“ priklausantį, turtą – 60 vnt. aliuminių grindų oro šalčio ventiliacinių grotelių. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis G. R. pripažino, kad pavogė svetimą turtą ir paaiškino, jog, eidamas tarp vagonų, pamatė pravirą vagoną, ten jokių spynų ir plombų nebuvo, todėl iš smalsumo pasuko rankeną, atplėšė vagono duris, atidaręs duris, pamatė aliuminio plokštes, todėl po kelias aliuminio plokštes susinešė prie medžio, vėliau tas plokštes pardavė, prie tų vagonų ėjo 3-4 kartus, vagonų buvo gal 5-6 (7 t., b. l. 140-141). Ikiteisminio tyrimo metu 2023-05-10 kaip įtariamasis apklaustas G. R. parodė, kad, eidamas pro vagonus, į juos atkreipė dėmesį ir vieną pabandė atidaryti, labai sudomino, kas yra vagono viduje, pastūmė vagono duris į šoną, ir jos atsidarė, vagonas buvo tuščias, išskyrus tas aliuminines plokštes ant grindų, tuo metu į vagoną nelipo, bet suprato, kad vakare „reikės judėti“ (eiti vogti), vakare nuėjęs prie to vagono, kurį dieną buvo nužiūrėjęs, įlipo į jį ir iš vagono pradėjo mesti aliuminines plokštes šalia vagono, metė po 5-6 plokštes, paskui jas nešė prie netoliese esančios metalo supirktuvės (5 t., b. l. 96-99). Taip pat 2023-05-15 vykusios apklausos metu, kai G. R. buvo apklaustas kaip įtariamasis, parodė, jog vėl ėjo vogti tų pačių aliuminio plokščių, kadangi vagonas buvo toli, prie stoties „(duomenys neskelbtini)“, tai jis tas plokštes perdėjo į kitą vietą, arčiau automobilių aikštelės, į (duomenys neskelbtini) g. esantį vagoną, tų plokščių tą naktį pernešė 18 vnt., tada uždarė to vagono, į kurį pernešė ir sukrovė plokštes, duris ir dėl saugumo ant vagono durų uždėjo akmenuką, būtų žinojęs, jog kažkas lindo į traukinio vagoną, jeigu akmenukas būtų nukritęs, bet kai grįžo pasiimti plokščių, akmenuką rado toje pačioje vietoje, kur ir buvo palikęs, taip įsitikino, kad niekas nebuvo atėjęs, todėl jautėsi ramus (5 t., b. l. 104–105). Tokius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie iš esmės atitinka ir pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus, nuteistasis G. R. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (5 t., b. l. 129–154). Nuteistojo G. R. parodymus patvirtina ir nuteistojo R. K. parodymai, jog G. R. jam pasakė, kad dar turi pasidėjęs aliuminio plokštelių ir pasisiūlė parodyti, ėjo kartu su G. R., kuris parodė, jog viskas sudėta kažkokiuose vagonuose, parodė tą vagoną, bet jis pasakė, kad prie tų vagonų neisiąs, tuo viskas ir baigėsi, į vagonus jis nelindo, jokių plombų ir spynų nematė, ten nėra jokių saugyklų, vagonai būna atidaryti, jaunimas ten pastoviai eina rūkyti (6 t., b. l. 60-61, 73-74).
9.5. Nors nuteistieji G. R. ir R. K. teigė, jog jokios spynos ar plombos ant vagono nebuvo uždėtos, kad vagonai buvo atidaryti, tačiau tokie nuteistųjų aiškinimai prieštarauja paties nuteistojo G. R. parodymams, jog pabandė vieną vagoną atidaryti, vagono duris pastūmė į šoną ir durys atsidarė, taip pat teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams, kad jis pasuko rankeną ir atplėšė vagono duris. Pažymėtina, jog abu nuteistieji, pripažinę kaltę dėl įvykdytos vagystės, patvirtino supratę, kad vagonuose sudėtos aliumininės grotelės jiems yra svetimas turtas, jog jie neturi jokių teisių į šį turtą. Be to, nuteistųjų G. R. ir R. K. parodymus, kad vagonai, kuriuose buvo sudėtos aliumininės grotelės, buvo atidaryti, paneigia liudytojo G. J. parodymai ir kiti byloje surinkti duomenys.
9.6. Liudytojas G. J. teisme parodė, kad jis dirba AB „L.“ kompetencijų centro saugos vyriausiuoju specialistu, 2023 m. balandžio mėnesį gavo informaciją, jog „(duomenys neskelbtini)“ geležinkelio stotyje yra pastebėti pašaliniai asmenys, kurie dienomis, vakarais vaikšto po stotį, įtarė, kad galimai vykdomos vagystės, todėl su kolega apžiūrėjo geležinkelio stotyje stovinčius vagonus, tuomet aptiko kelis vagonus, į kuriuos buvo įsibrauta, matėsi, jog kai kuriuose vagonuose nėra specialių aliuminių grotų, 2-3 vagonuose, kurie buvo praviri, grotų iš viso nebuvo, iš vieno vagono praktiškai buvo išneštos visos aliuminio grotos, matėsi akivaizdūs vilkimo pėdsakai per kelią link kitos geležinkelio pusės, aptikę įvykdytos vagystės pėdsakus, patikrino gretimai esančią metalo laužo supirkimo aikštelę, taip pat buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią metalo supirkimo aikštelę, kuriose rado dalį iš vagonų pavogtų aliuminio grotų, iš karto informavo policijos pareigūnus. Liudytojas taip pat parodė, kad nuo to momento, kai aptiko tas groteles, po dviejų ar trijų dienų nuvažiavo į įvykio vietą, pastebėjo, jog įvykdyta dar viena vagystė, tada, turėdami savo specialias priemones, tarp geležinkelio kelių įsirengė vaizdo stebėjimo kamerą, kuria ir buvo užfiksuoti du asmenys, atėję apsižiūrėti, tie asmenys panašūs į kaltinamuosius, vėl informavo policiją, numatė bendras priemones, gal po paros per kamerų jutiklius pastebėjo, jog stotyje yra pašaliniai asmenys, pastebėję vagystės pėdsakus, laukė, kas vyks toliau, įtariami asmenys ryte buvo pastebėti važiuojantys automobiliu, buvo informuoti pareigūnai ir, kiek žino, pareigūnai juos sulaikė, automobilyje buvo rastos tokios pačios grotos, kurios buvo pavogtos iš geležinkelio. Kai stebėjo vaizdo įrašą, matė, kad įtariami asmenys praėjo būtent pro tuos vagonus, trumpam stabtelėjo, girdėjosi, kaip vienas pasakė: „viskas tvarkoj“, suprato, jog jie vagonus buvo pasižymėję, žiūrėjo, ar kažkas buvo priėjęs ar ne, gal saugojosi, kad nebūtų kokios pasalos, vėliau apžiūrėję vagonus, ant vagono užrakto rado uždėtą akmenuką, kuris, kam nors priėjus ir atidarius duris, būtų nukritęs. Liudytojas nurodė, jog tie vagonai buvo neeksploatuojami, todėl buvo užrakinami, kad jų nelaikyti pagrindinėse stotyse, jie buvo atvežti į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį ir užplombuoti, jog niekas nepatektų į vagono vidų, o geležinkelio darbuotojai galėtų matyti, ar niekas nebuvo patekęs į vagonus, kai buvo pastebėtos vagystės, apžiūrėjo tuos vagonus, ant daugelio vagonų plombų nebebuvo, bet jie buvo uždaryti, per visus vagonus nerado 60 grotų, dalis grotų buvo grąžinta (8 t., b. l. 31-32). Tokius pačius parodymus liudytojas G. J. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 81-82). Be to, tokius liudytojo G. J. parodymus patvirtina ir liudytojo G. J. 2023-07-05 pateiktas vaizdo įrašas, kuris buvo peržiūrėtas 2023-07-05, o peržiūros metu matytas vaizdas buvo užfiksuotas apžiūros protokole (4 t., b. l. 87–93). Taip pat liudytojo G. J. parodymus patvirtina ir 2023-04-20 AB „L.“ traukinių vagonų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (3 t., b. l. 181-200; 4 t., b. l. 1-7). Pažymėtina, kad prie šio apžiūros protokolo pridėtoje fotolentelėje Nr. 35 užfiksuota traukinio vagono plomba. Taigi, tiek paminėtų įrodymų visuma, tiek iš dalies ir paties nuteistojo G. R. parodymai, jog jis į vagonus pateko pasukęs rankeną ir atplėšęs duris, patvirtina, kad vagonai, kuriuose saugojimui buvo sudėtos aliumininės grotelės, buvo užplombuoti, o nuteistasis į vagonus pateko neteisėtai, nuo vagono durų nuplėšęs švinines plombas.
9.7. Be to, kaip liudytojas apklaustas G. J. parodė, jog tie vagonai buvo neeksploatuojami, todėl buvo užrakinami, kad nebūtų laikomi pagrindinėse stotyse, jie buvo atvežti į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį ir užplombuoti tam, jog niekas nepatektų į vagono vidų, kad geležinkelio darbuotojai galėtų matyti, ar niekas nebuvo patekęs į vagonus. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. S. 2023-04-20 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog į įvykio vietą atvykęs (duomenys neskelbtini) „L.“ komandos vadovas S. L. ir AB „L.“ saugos valdymo vyriausiasis specialistas G. J. nurodė, kad minėtos metalo konstrukcijos buvo saugomos „L.“ saugykloje, visi vagonai yra plombuoti, jie nurodė ir tai, jog traukinių vagonų sąstatai naudojami kaip saugyklos, su šiais asmenimis apžiūrint vagonus, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad visi vagonai, kurie buvo naudoti kaip saugyklos, užplombuoti, tačiau dalies vagonų plombų nebuvo, ant kai kurių vagonų durų rankenos buvo padėti akmenukai, kurie atrodė lyg žymėjimas (4 t., b. l. 8-9).
10. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, konstatuojama, kad aliumininės grotelės, kurias nuteistasis G. R. prisipažįsta pavogęs ir pardavęs į metalo laužo supirktuves, buvo saugomos refrežeratoriniuose vagonuose, t. y. saugyklose, ir tas groteles nuteistasis pavogė įsibrovęs į vagonus saugyklas, todėl jo veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) dispoziciją ir teisingai kvalifikuoti kaip įsibrovimas į saugyklą.
11. Nuteistasis G. R. skunde teigia, kad jo padarytas nusikaltimas nebuvo padarytas tyčiniais veiksmais, nes jis tos nusikalstamos veikos neplanavo, jos nenumatė, tai tiesiog įvyko netyčia. Šis skundo argumentas taip pat yra nepagrįstas.
11.1. BK 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, kai: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. BK 16 straipsnyje nurodyta, jog nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo (jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti) arba nusikalstamo nerūpestingumo (jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti). Pažymėtina, kad asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai numatytais atvejais (BK 16 straipsnio 4 dalis).
11.2. Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, todėl sprendžiant apie tyčios buvimą būtina vadovautis jos apibūdinimu, pateiktu BK 15 straipsnyje. Taigi, teisiškai vertinant, ar buvo padaryta vagystė (svetimo turto pagrobimas), reikia nustatyti ne vien tik objektyviąsias aplinkybes, bet ir subjektyviąsias, t. y. tyčinę kaltės formą. Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį, pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas padaromas tikslu jį pasisavinti, t. y. paversti savu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-517/2015).
11.3. Nuteistasis G. R. pripažino, jog jis pavogė aliuminines groteles, buvusias AB „L.“ vagonuose ir jas pardavė, už tai gaudamas pajamų, kurias išleido savo reikmėms. Taigi, vykdydamas vagystę, nuteistasis suprato, kad elgiasi neteisėtai, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras atitinkami padariniai ir jų norėjo. Nors nuteistasis teigė, kad jis į vagonus saugyklas neįsibrovė, vagonai nebuvo užrakinti, tačiau jo paties parodymai, jog jis pasuko rankeną ir atplėšė duris, liudytojo G. J. parodymai, traukinių vagonų apžiūros metu užfiksuoti duomenys, kad traukiniai buvo užplombuoti švininėmis plombomis, kurių ant traukinių nebebuvo, patvirtina, jog nuteistasis neteisėtai įsibrovė į vagonus saugyklas. Paminėtina ir tai, kad įsibrovimu teismų praktikoje pripažįstamas slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją; įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Be to, ta skundo aplinkybė, jog nuteistasis iš anksto neplanavo vagystės, yra nepagrįsta, nes pats nuteistasis pripažino, kad pirmą kartą į vagoną įsibrovė vedamas smalsumo, norėjo pažiūrėti, kas jame yra, o kitus kartus brovėsi turėdamas tikslą pavogti aliuminines groteles, ėjo kartu su bendrininku R. K.. Tokie nuteistojo G. R. parodymai patvirtina, kad jo veiksmai buvo apgalvoti, iš anksto suplanuoti.
12. Įvertinus tai, kad apeliantas suvokė, jog daro nusikalstamą veiką, numatė, kad dėl jo veikimo atsiras padariniai – žala turto savininkui, ir to norėjo, daroma išvada, jog nuteistasis, įsibraudamas į AB „L.“ penkis vagonus saugyklas ir iš ten per kelis kartus pavogdamas iš viso 60 vnt. aliumininių grindų oro šalčio ventiliacinių grotelių, veikė tiesiogine tyčia, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikalstama veika buvo padaryta tyčiniais nuteistojo G. R. veiksmais.
13. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą išvadą, jog G. R. tyčiniais veiksmais pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į saugyklą, todėl pagrįstai jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija). Dėl to skundžiamas nuosprendis dalyje dėl apelianto nuteisimo įvykdžius AB „L.“ turto vagystę, yra teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį ir nuteistojo veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, kaip to skundu prašo nuteistasis, nėra pagrindo.
14. Nustačius, kad AB „L.“ turtinė žala dėl pavogto turto buvo padaryta tyčiniais nuteistojo G. R. ir jo bendrininko R. K. veiksmais, civilinio ieškovo AB „L.“ ikiteisminio tyrimo metu pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais duomenimis (3 t., b. l. 148), taip pat įvertinus tai, jog dalis pavogto turto buvo grąžinta civiliniam ieškovui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sumažinęs prašomos priteisti turtinės žalos dydį, iš kaltų asmenų solidariai priteisė 844,88 Eur turtinės žalos atlyginimą. Taip pat pagrįstai iki visiško žalos atlyginimo paliko nuteistajam G. R. taikomą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jo turtą – pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, sumažindamas laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą iki 4490 Eur.
15. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bausmės nuteistajam G. R. už atskiras jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 2 dalis), įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, t. y. padaryti trys tyčiniai nusikaltimai, priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), tai, jog nusikalstamas veikas G. R. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos. Bausmės paskirtos įvertinus ir kaltininko asmenybę apibūdinančius kriterijus – nevedęs, nedirba (6 t., b. l. 34), registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka (6 t., b. l. 36-44), anksčiau teistas penkis kartus, tarp jų net du kartus už nusikaltimus nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, G. R. padarė neišnykus teistumui bei nepraėjus nei metams po to, kai 2022-07-22 buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikus laisvės atėmimo bausmę (6 t., b. l. 24-33). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad anksčiau nuteistajam taikytomis bausmėmis (areštu, laisvės atėmimu) bei tris kartus taikytu bausmės vykdymo atidėjimu (BK 75, 92 straipsniai) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis išvadų iš teistumų nepadarė, toliau vykdė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nuteistojo G. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas bei dvi nusikalstamas veikas – vagystes iš UAB „Z.“ ir AB „L.“ padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Įvertinęs šias paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam G. R. parinko BK 178 straipsnio 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, ir nustatė jų dydžius žymiai mažesnius nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Be to, pirmosios instancijos teismas, subendrinęs nuteistajam G. R. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes tarpusavyje ir paskirdamas subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, sprendžia, kad nuteistajam G. R. už jo padarytas tris tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, paskirta subendrinta bausmė nei savo rūšimi nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra adekvati padarytoms veikoms bei atitinka nuteistojo asmenybę. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį dėl G. R. paskirtos bausmės.
17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo G. R. nuteistas už tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija), ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
18. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
18.1. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartimi nuteistajam G. R. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas – advokatė Jurgita Šlapaitienė (8 t., b. l. 110). Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. kovo 5 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-02494 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių“ 6 punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 175,00 Eur už nuteistajam G. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (8 t., b. l. 114-116).
18.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo G. R. apeliacinį skundą, kuris netenkinamas. Nors nuteistasis G. R. nedirba, šiuo metu yra suimtas, tačiau jis darbingas, išlaikytinių neturi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių sunkią nuteistojo materialinę padėtį, be to, gynėjas nuteistajam G. R. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija valstybės patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir jas išieško iš nuteistojo G. R. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
atmesti nuteistojo G. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio.
Išieškoti iš nuteistojo G. R. valstybės naudai 175,00 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.