- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- e2S-631-1092/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00090-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- A. P., N. P.
- Ieškovas
- N. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui A. P. ir pagal atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei N. P. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei turto padalijimo ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Nomilita“ ieškinį atsakovams N. P. ir A. P. dėl prievolės pripažinimo solidariąja ir skolos priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Luminor Bank AS“, veikiantis Lietuvoje per savo filialą „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Oil Company“; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu nustatyta laikina ieškovės ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. dalinio sprendimo dalis, kuria nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, palikta nepakeista, o dalis, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais M. P. ir G. P. tvarka, priteistas 250 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui ir atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo, panaikinta ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
3. Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3848-375/2018 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta, iki kol Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka bus išnagrinėtas atsakovo A. P. kasacinis skundas civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-XX/2020.
4. Atsakovas prašė teismo atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-296-549/2019 (e2-73-549/2020) nagrinėjimą ir skirti ieškovei 5000 Eur baudą už procesinį piktnaudžiavimą, 50 procentų baudos skiriant atsakovo nuostoliams kompensuoti.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodė, kad ieškovė su vaikais daugiau nei trejus metus gyvena Ispanijoje, į Lietuvos Respubliką negrįžta ir neleidžia atsakovui vaikų išsivežti į Lietuvą net kelioms dienoms, kliudo atsakovui su vaikais pasimatyti šiam atvykus į Ispaniją. 2017 m. gegužės 6 d. atsakovo buvimo Malagoje (Ispanija) metu ir atvykus susitikti su vaikais į šalims priklausantį butą ieškovė iškvietė policiją ir melagingai nurodė, kad atsakovas nori ją užpulti ir bando neteisėtai patekti į jos būstą, todėl Malagos provincijos prokuratūros 2017 m. gegužės 8 d. nutarimu atsakovui uždrausta 500 m atstumu artintis prie ieškovės, jos namų, darbovietės ar bet kokios kitos buvimo vietos. Teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi paskelbė atsakovo paiešką, apie tai jam nieko nebuvo žinoma. Šios nutarties pagrindu 2018 m. balandžio 20 d. atsakovas buvo sulaikytas, kai su verslo partneriais atvyko į Ispanijos Karalystei priklausančią Tenerifės salą. Apie paiešką atsakovas sužinojo 2019 m. sausio 30 d. atvykęs į Ispanijos Karalystę pasimatyti su vaikais, kai policijos buvo sulaikytas oro uoste.
6. Ieškovė, tyčia pažeisdama Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ir Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nesudaro galimybių atsakovui bendrauti su vaikais ir piktybiškai trukdo atsakovui patekti į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsakovas susitikti su vaikais į Malagą vyko 2019 m. sausio 30 d. ir apie tai ieškovę informavo 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. sausio 2 d. ir 2019 m. sausio 7 d. elektroniniu paštu. Tačiau atvykęs į Malagą buvo sulaikytas oro uoste policijos pareigūnų, todėl dėl galimų teisėsaugos institucijų įpareigojimų pažeidimo su vaikais susitikti nebevyko. Ieškovės kreipimasis į policiją inicijuojant nepagrįstą ir melagingais parodymais grindžiamą baudžiamąjį procesą vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atsakovas į Malagą vėl vyko 2019 m. vasario 20 d., turėdamas tikslą pasimatyti su vaikais ir atšvęsti vieno iš jų gimtadienį. Apie tai ieškovę informavo 2019 m. vasario 6 d. registruota korespondencija bei išsiųsdamas tekstinį pranešimą telefonu. Atsakovas prašė ieškovės pateikti raktus ir signalizacijos išjungimo kodą, kad galėtų patekti į šalims bendrai priklausantį butą, taip pat informavo apie savo atvykimą bei norą pasimatyti su vaikais. Tačiau patekti į jam bendrai su ieškove priklausantį butą nepavyko, kadangi kiemo vartai buvo užrakinti.
7. Ieškovė nevykdo pareigos informuoti atsakovą per 5 dienas po bilietų į Lietuvą įsigijimo apie ketinimus su vaikais atvykti į Lietuvą. 2018 m. sausio 12 d. ieškovė buvo atvykusi su vaikais į Lietuvą, tačiau atsakovas iš anksto apie tai nieko nežinojo. Taip pat ieškovė ir anksčiau nevykdė teismo sprendimų, dėl to jai teismas taikė nuobaudą už privalomų pateikti dokumentų nepateikimą.
8. Dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo atsakovas patiria kelionės į Ispanijos Karalystę, pragyvenimo, transporto bei maitinimosi išlaidas, yra eikvojamas jo laikas. Preliminariais atsakovo skaičiavimais, kelionėms jis yra išleidęs virš 1000 Eur, taip pat ieškovės nepagrįsto pranešimo pagrindu inicijuotoje baudžiamojoje byloje Ispanijoje atsakovas turėjo 1500 Eur advokato išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Plungės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, atsakovo prašymą skirti ieškovei baudą už procesinį piktnaudžiavimą atmetė ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3848-375/2018 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
10. Teismas nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu nustatyta laikina ieškovės ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje. Be kitų nutartimi nustatytų bendravimo su vaikais sąlygų, ieškovei su vaikais gyvenant ir lankant bendrojo lavinimo įstaigas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (užsienyje), šia nutartimi ieškovė įpareigota sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su atsakovu kompiuterine programa „Skype“, telefonu, elektroniniu paštu, kitomis ryšio priemonėmis, nustatyta, kad vaikus užsienyje atsakovas lanko jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (šiuo metu šalims priklausančiame bute Ispanijoje); ieškovė įpareigota nedaryti kliūčių atsakovui susitikti su vaikais jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jiems įprastoje aplinkoje.
11. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi panaikinta atsakovo nurodyta Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis, todėl ja taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevykdytinos. Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir privaloma vykdyti šalims, o už jos nevykdymą ar netinkamą vykdymą gresia atitinkamos sankcijos. Byloje kilęs ginčas, kurios CPK įtvirtintos pasekmės šiuo atveju taikytinos.
12. Dėl CPK 145 straipsnio 9 dalies taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis), o ne su išieškotojo interesų pažeidimu, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis dar nebūna nustatytas ir yra tik tikėtinas. Dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai, kaip tai nustato CPK 771 straipsnio 5 dalis.
13. Atsakovas prašymą taikyti ieškovei pasekmes už laikinųjų apsaugos priemonių, paskirtų 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, pažeidimą motyvavo iš esmės tuo, jog jis negali patekti į butą Ispanijoje ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais, nes dėl neva nepagrįstai pradėto jo baudžiamojo persekiojimo dėl smurto prieš ieškovę ir smurto šeimos aplinkoje, dėl to taikytų baudžiamųjų priemonių atsakovui uždrausta artintis 500 m atstumu prie ieškovės, jos namų, darbovietės ar bet kokios kitos ieškovės buvimo vietos. Tačiau, kaip jau yra konstatavęs teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, atsakovo minimas konfliktas 2017 m. gegužės 6 d. tarp šalių kilo dar iki teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kita vertus, tai, kad ieškovė kreipėsi į teisėsaugos instituciją, prašydama įvertinti atsakovo elgesį, neteikia pagrindo daryti išvados, kad ji peržengė savo teisių įgyvendinimo ribas ir apšmeižė ar nepagrįstai apkaltino atsakovą, juolab paties atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog procesas pagal ieškovės pranešimus dėl smurto prieš ieškovę tebesitęsia. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas būtų nutrauktas ar priimtas išteisinamasis nuosprendis, o šią civilinę bylą nagrinėjantis teismas neturi kompetencijos spręsti dėl Ispanijos teisėsaugos institucijų atsakovui taikytų prievartos priemonių pagrįstumo. Taigi dėl pagal ieškovės pranešimą pradėto baudžiamojo proceso taikomų sankcijų atsakovo patiriami nepatogumai ir apribojimai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė piktnaudžiauja procesu ar pažeidžia teismo nutartimis civilinėje byloje paskirtas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
14. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovė nevykdo pareigos informuoti jį per 5 dienas po bilietų į Lietuvą įsigijimo apie ketinimus su vaikais atvykti į Lietuvą, nes 2018 m. sausio 12 d. ieškovė buvo atvykusi su vaikais į Lietuvą, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nepateikė. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad 2018 m. sausio 12 d. į Lietuvą nebuvo atvykusi, o atvyko 2018 m. sausio 22 d. į teismo posėdį ir apie tai atsakovas žinojo. Šią aplinkybę patvirtina ir teismo 2018 m. sausio 22 d. posėdžio protokolas. Taigi, atsakovo argumentai taip pat nepagrįsti.
15. Nors atsakovas teigia, kad informavo ieškovę, jog atvyks pasimatyti su vaikais 2019 m. sausio 30 d. – 2019 m. vasario 4 d., tačiau pats nurodo, jog vengdamas galimų teisėsaugos institucijų nustatytų įpareigojimų pažeidimo su vaikais susitikti nebevyko. Taip pat atsakovas nurodo, jog registruota korespondencija ir tekstiniu pranešimu informavo ieškovę apie tai, kad atvyks pasimatyti su vaikais 2019 m. vasario 20 d. – 2019 m. vasario 27 d., tačiau su prašymu pateikti įrodymai nepatvirtina, kad tekstinė žinutė buvo išsiųsta būtent ieškovei, taip pat nėra duomenų, jog ieškovei buvo įteikta ir pašto siunta. Pateiktas pašto kvitas tik patvirtina, jog siunta buvo priimta pašte, tačiau nepatvirtina, kad ji buvo įteikta adresatui. Taigi atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė buvo informuota apie jo ketinimą susitikti su vaikais, kaip nurodoma teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje – ne vėliau kaip prieš savaitę. Apskritai atsakovas labiau akcentuoja, kad ieškovė nevykdo teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir dėl to jis negali pasimatyti su vaikais, nes negali patekti į butą Ispanijoje, tačiau, kaip minėta, ši nutartis yra panaikinta, todėl jos nevykdymu negali būti grindžiamas atsakovo prašymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
16. Atskiruoju skundu atsakovas A. P. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
16.1. Priešingai nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, byloje nėra ginčo, kurios CPK įtvirtintos pasekmės taikytinos ieškovei dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo.
16.2. Nepaisant Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties, kuria panaikinta Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis, liko galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis, kuri nustatė laikiną atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką ir įpareigojo ieškovę nedaryti kliūčių atsakovui susitikti su vaikais jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jiems įprastoje aplinkoje. Vadinasi, visi atsakovo 2019 m. kovo 25 d. prašymo skirti ieškovei baudą už procesinį piktnaudžiavimą argumentai yra aktualūs, ieškovei nevykdant Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė, esant panaikintai Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarčiai, pagal 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį privalo leisti atsakovui matytis su vaikais šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute.
16.3. Teismas procesinį šalių elgesį vertino pažeidžiant lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis). Visų pirma teismas, vertindamas ieškovės elgesį, nevertino laikinos bendravimo tvarkos pažeidimo, numatančio, kad ieškovė privalo informuoti atsakovą per 5 dienas po bilietų į Lietuvą įsigijimo apie ketinimus su vaikais atvykti į Lietuvą, ieškovei į Lietuvos Respubliką su vaikais atvykus 2018 m. sausio 22 d., tuo tarpu, vertindamas atsakovo, kuris atvyko į Ispaniją pasimatyti su vaikais veiksmus, akcentavo, jog atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog informavo ieškovę apie atsakovo ketinimą susitikti su vaikais taip, kaip nurodoma 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje – ne vėliau kaip prieš savaitę, nors atsakovas teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog atsakovas ieškovę apie savo atvykimą informavo visomis įmanomomis kontaktinėmis priemonėmis – tekstine žinute, el. pašto pranešimu ir registruotu laišku.
Atsiliepimas
16.4. Teismas formaliais pagrindais nepriėmė atsakovo rašytinių paaiškinimų dėl atsakovės atsiliepime nurodytų aplinkybių, todėl pažeidė CPK 42 straipsnyje įtvirtintą šalių teisę teikti rašytinius paaiškinimus.
16.5. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, jog atsakovas neįrodė, jog ieškovė piktybiškai siekia neleisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais.
16.6. Ieškovė nesudaro galimybių atsakovui su vaikais nei matytis, nei bendrauti technologijų pagalba – vaikai prieš atsakovą yra priešiškai nuteikti, tą patvirtina byloje esančios vaiko teisių apsaugos specialistų išvados. Ieškovė, neinformavusi atsakovo, pakeitė vaikų telefono numerius, el. pašto adresus ir programinės įrangos, kuria atsakovas bendraudavo su vaikais, paskyras, kad atsakovas negalėtų su vaikais susiekti, jo apie tai neinformavusi, todėl atsakovas su vaikais susisiekti ir bendrauti neturi galimybių.
16.7. Ieškovė, piktnaudžiaudama procesinėmis nukentėjusiosios teisėmis, sudarė dirbtines kliūtis atsakovui bendrauti su vaikais jų nuolatinėje gyvenamoje vietoje, todėl atsakovas, atvykęs pasimatyti su vaikais į Ispanijos Karalystę, buvo sulaikytas, jam taikytos kardomosios priemonės.
16.8. Teismas byloje turėjo atsižvelgti į ieškovės nurodomų atsikirtimų prieštaringumą (CPK 178, 185 straipsniai), nuosekliai ieškovės dėstomą principinę poziciją, jog atsakovas neturi teisės matytis su vaikais bei atsakovo siunčiamos korespondencijos ignoravimą, ir vertinti tai kaip trukdymą atsakovui matytis su vaikais.
16.9. Nors teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad pašto korespondencija ieškovei būtų įteikta, pažymėtina, kad atsakovas teikdamas byloje dokumentus apie ieškovei siųstą korespondenciją, siekė įrodyti, kad jis ėmėsi visų reikiamų (protingų) veiksmų, informuodamas ieškovę apie savo atvykimą ir norą susitikti su vaikais. Informacija apie registruotos korespondencijos siuntimą yra viešai prieinama ir iš jos matyti, kad abu kartus atsakovo siųstos korespondencijos ieškovė nepriėmė. Byloje nėra informacijos, kad ieškovė iš savo gyvenamosios vietos Ispanijoje ilgą laiką būtų išvykusi ar kad atsakovas, siųsdamas korespondenciją, būtų nurodęs klaidingą adresą, kas patvirtina, kad ieškovė pašto korespondencijos nepriėmė tyčia.
16.10. Nepriklausomai nuo Ispanijos Karalystės vykstančio baudžiamojo proceso, ieškovė negali kliudyti atsakovui bendrauti su šalių vaikais, nes vadovaujantis 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ir CPK 18 straipsniu ieškovė turėjo sudaryti atsakovui galimybę pasimatyti su vaikais jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Kadangi šalių vaikai yra pakankamai dideli, atsakovo bendravimas su vaikais galėjo būti užtikrinamas ieškovei nedalyvaujant.
16.11. Klaipėdos apygardos teismas, peržiūrėdamas Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties teisėtumą, nurodė, kad 2017 m. gegužės 6 d. įvykis, kai ieškovė iškvietė atsakovui policiją, patvirtina, kad ieškovė trukdė atsakovui bendrauti su vaikais, tačiau tai įvyko iki 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, priėmimo. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė Ispanijos Karalystės institucijoms pateikė melagingą pareiškimą, kurio pagrindu atsakovui buvo taikytos kardomosios priemonės, atsakovas 2019 m. sausio 30 d. buvo sulaikytas jau galiojant nutarčiai, ieškovės procesinis elgesys turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir trukdymas atsakovui bendrauti su vaikais. Ispanijos policija procesinius veiksmus dėl atsakovo atliko dėl 2017 m. gegužės 6 d. įvykio, kurį Klaipėdos apygardos teismas vertino kaip trukdymą atsakovui bendrauti su vaikais.
17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė N. P. prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
17.1. Teismas nutartyje teisingai konstatavo, jog šiuo atveju apskritai negali būti keliamas klausimas dėl neva ieškovės piktnaudžiavimo procesu už neva laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, o gali būti tik svarstomas klausimas, ar yra pagrindas taikyti pasekmes, numatytas CPK 145 straipsnio 9 dalyje, jeigu būtų nustatyta, kad ieškovė sąmoningai nevykdo laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovo nurodomas motyvas, kad ieškovei neva turėtų būti taikytina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra iš esmės nepagrįstas, nes keliamu klausimu tokios pasekmės apskritai negali būti taikytinos.
17.2. Atsakovas paaiškinimus pateikė 2019 m. gegužės 7 d., kai teismas jau rašė nutartį ir bylos nagrinėjimas šiuo klausimu buvo baigtas. Tokiu būdu būtent atsakovas siekė piktnaudžiauti procesu, pateikdamas naujus motyvus ir galimus įrodymus bei nesuteikdamas galimybės dėl jų pasisakyti ieškovei.
17.3. Teismas, priimdamas nutartį, nepažeidė lygiateisiškumo principo, nes atsakovo teiginiai negali sudaryti teigti apie lygiateisiškumo principo neva pažeidimą – apelianto nurodomi teiginiai yra susiję tik su įrodymų vertinimo klausimu.
17.4. Atsakovo teiginys, jog ieškovė atsiliepime į atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo už procesinį piktnaudžiavimą turėjo nurodyti korespondencijos nepriėmimo priežastis, bet jų nenurodė ir nepateikė duomenų, jog pašte atsakovo siųsta korespondencija nebuvo gauta, o to pagrindu padaryta atsakovo išvada, jog ieškovė korespondencijos neatsiėmė tikslingai, vertintinas kaip klaidinantis teismą, nes ieškovė yra paaiškinusi, kad siuntų negavo.
17.5. Faktą, kad ieškovė nesudaro kliūčių atsakovui bendrauti su vaikais patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismas priimtoje 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-684-524/2019, kurioje konstatavo, jog nėra įrodymų, kad ieškovė neleistų apeliantui bendrauti su vaikais.
17.6. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, be apelianto deklaratyvių teiginių, siekiant ieškovei pakenkti, kad ieškovė neva piktybiškai draustų apeliantui bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Ieškovė niekada nedraudė ir nedraudžia atsakovui matytis ir bendrauti su vaikais, tačiau jis pats su vaikais nebendrauja, nors nesąžiningai įrodinėja, kad nori bendrauti, tačiau jam neva neleidžiama.
17.7. Priežastis, kodėl vaikai nebendrauja su atsakovu – atsakovo nenoras su jais bendrauti ir esančios atsakovo ambicijos, kad vaikai išreiškė norą gyventi su ieškove bei liudijo prieš atsakovą, nurodydami apie jo vartotą smurtą.
17.8. Atsakovas Ispanijoje bandė užpulti ieškovę, dėl to egzistuoja pagrindas apriboti teisę atsakovui lankytis bute, esančiame Ispanijoje, bei dėl vartoto smurto prieš vaikus egzistuoja netgi pagrindas riboti atsakovui teisę matytis su vaikais, ko ieškovė dėl vaikų interesų, t. y. vaikų teisės turėti tėvą, nedaro.
17.9. Skunde teigiama, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji atsakovui su vaikais leidžia bendrauti. Ne ieškovė turi įrodinėti, kad ji nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o atsakovas, kuris tai teigia. Įrodymų byloje nebuvimas, kad ieškovė neva draustų su vaikais bendrauti, yra pagrindas išvadai, jog ieškovė nedraudžia atsakovui su vaikais bendrauti.
17.10. Faktą, jog ieškovė nedraudžia atsakovui su vaikais bendrauti, jau yra patvirtinęs ir Klaipėdos apygardos teismas. 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, paneigdamas pirmos instancijos teismo padarytą prielaidą, jog ieškovė neva sąmoningai trukdo atsakovui bendrauti su vaikais, ir panaikindamas Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria buvo taikyta papildoma laikinoji apsaugos priemonė.
17.11. Vykstantys teisminiai procesai Lietuvoje ir teisminiai procesai Ispanijoje yra skirtingi, kilę iš skirtingų teisinių santykių (Lietuvoje kilę dėl siekio nutraukti santuoką, o Ispanijoje dėl apelianto atliktų neteisėtų veiksmų), ir tarpusavyje nėra susiję. Be to, ieškovė yra Ispanijos nuolatinė gyventoja, kaip ir nepilnamečiai vaikai M. P. ir G. P., todėl Ispanijos suverenitetas ieškovei suteikia atitinkamas teises ir pareigas (pvz., policijai paaiškinti įvykusio konflikto aplinkybes, teisę turėti privatų gyvenimą ir kt.), kuriomis nusprendimas pasinaudoti ir tokiu atveju įgyvendinimas, objektyviai nėra ir negali būti vertinamas piktnaudžiavimu procesu Lietuvoje. Priešingu atveju Lietuvos teisinė sistema neigtų Ispanijos suverenitetą.
IV. Kitų byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė
18. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi panaikino Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį ir paskyrė ieškovei už Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą 1000 Eur baudą atsakovo naudai.
19. Lietuvos Aukščiausias Teismas, išnagrinėjęs ieškovės kasacinį skundą, 2020 m. kovo 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikino ir grąžino Klaipėdos apygardos teismui šią bylą nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartyje, be kita ko, konstatavo:
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
19.1. Nagrinėjamu atveju nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų išspręstas ginčas iš esmės dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo (apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalį ginčo klausimu), todėl liko galioti pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinoji tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Taigi šalys (vaikų tėvai) turi vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, nustatyta CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte, pagal pobūdį priskirtina laikinajai apsaugos priemonei, nustatytai CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte.
19.2. Teismo nutarties skirti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytas laikinąsias apsaugos priemones nevykdymo pasekmes reguliuoja CPK 145 straipsnio 9 dalis. Tai yra specialioji norma CPK 771 straipsnio 5 dalies atžvilgiu, todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už tokios teismo nutarties nevykdymą, pirmiausia turi būti vadovaujamasi specialiąja norma – CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai.
19.3. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis). Dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai, kaip tai nustato CPK 771 straipsnio 5 dalis.
19.4. Asmuo, tiesiogiai kreipęsis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo pasekmių taikymo (dėl baudos skyrimo), turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo neįvykdymą. Pažymėtina, kad esant viešajam interesui teismas, nustatęs, kad nevykdomos laikinosios apsaugos priemonės, nurodytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8, 12 punktuose, gali ir savo iniciatyva paskirti baudą kaltam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu.
19.5. Vaikų motina, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai, pagal teismo nustatytą tvarką, be kita ko, įsipareigojo nedaryti kliūčių atsakovui susitikti su vaikais jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jiems įprastoje aplinkoje. Be to, teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas (abu vaikų tėvai) yra atsakingi už tinkamą laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą.
19.6. Bet kuris iš tėvų, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei teismo nustatyta. Abu tėvai nagrinėjamojoje situacijoje, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje.
19.7. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo, jog baudos taikymas yra galimas teismui nustačius, kad tėvas (motina), su kuriuo lieka gyventi vaikas, pažeidžia CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
19.8. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi šalių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.
19.9. Teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaikų nuomone, kuri suformuota galimai vaikų interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaikų pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų (vaiko tėvų) pastangomis. Nagrinėjamoje byloje nurodytos aplinkybės nebuvo nustatomos ir vertinamos. Byloje nevertinta, dėl kokių priežasčių vaikai nenori bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, kas lėmė vaikų nenorą bendrauti ir kaip pašalinti šią bendravimo kliūtį. Teismas turėtų įvertinti tėvų kooperavimosi ir bendradarbiavimo veiksmus šioje konkrečioje situacijoje ir tada spręsti dėl pažeidimo (ne)buvimo šiuo aspektu.
19.10. Apeliacinės instancijos teismo išvada, jog bauda ieškovei skirtina už tai, kad ši, be kita ko, nevykdo iš teismo nutarties kylančios pareigos kooperuotis su vaikų tėvu ir aktyviais veiksmais skatinti vaikų ir tėvo bendravimą, nelaikytina teisėta ir pagrįsta, ji neišplaukia iš nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė, be to, iš ieškovės argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nevertinti, lieka neaišku, kaip atsakovas vykdo bendradarbiavimo pareigą tiek su ieškove, spręsdamas dalyvavimo auklėjant vaikus klausimus, tiek su pačiais vaikas. Iš dalies sutiktina, kad ieškovei galėtų būti skiriama bauda už kooperavimosi (bendradarbiavimo) pareigos vykdant nustatytą bendravimo tvarką pažeidimą, bet tik tuo atveju, jei tas nebendradarbiavimas būtų toks, kad būtų galima pripažinti jį pažeidžiančiu CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir trukdymu atsakovui įgyvendinti bendravimo su vaikais tvarką. Be to, svarbu išsiaiškinti tikrąsias priežastis dėl pačių vaikų nenoro bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, ar jos yra nulemtos vaikų motinos, nes tai gali lemti, kaip pirmiau minėta, ir tėvo elgesys, vaikų atitolimas nuo tėvo ir pan. Taip pat nagrinėjamu atveju kaip trukdymas bendrauti gali būti vertinama ir bendravimo vieta – vaikų ir motinos gyvenamoji vieta, kai tėvų santykiai yra konfliktiški, tokiu atveju svarbus yra ne tik tėvų, bet ir atsakingų institucijų kooperavimosi veiksmai, ir kt.
19.11. Tai, ar bauda ieškovei galėjo būti skiriama, priklauso nuo byloje pateiktų įrodymų vertinimo, ar jų pakanka konstatuoti, kad ieškovė kliudė atsakovui įgyvendinti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, kaip abu tėvai vykdė teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodymą – kad tiek ieškovė, tiek atsakovas (abu vaikų tėvai) yra atsakingi už tinkamą laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą ir kt.
19.12. Tik nustatęs, kad yra pakankamai objektyvių duomenų, jog teismo nutartis dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nevykdoma, teismas sprendžia dėl baudos skyrimo. Spręsdamas dėl baudos teismas turi nurodyti, kokiais konkrečiais motinos veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo nutarties nevykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), teismo vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą).
19.13. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovės kasacinio skundo argumentais, kad bauda ieškovei paskirta nenustačius jos neteisėtų veiksmų, už kuriuos skirtina įstatyme nustatyta sankcija. Apeliacinės instancijos teismo nėra konstatuota, kad ieškovė būtų atlikusi konkrečius neteisėtus veiksmus, kurie lemtų baudos skyrimą už laikinųjų apsaugos priemonių dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais nevykdymą. Taip pat teismo nėra konstatuota, kad atsakovas, įgyvendindamas įstatymo nustatytą ir teismo patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką, būtų veikęs vaikų interesais ir būtų tėvų valdžią įgyvendinęs taip, kaip nustatyta teismo nutartyje. Darytina išvada, kad yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria ieškovei paskirta bauda už laikinosios apsaugos priemonės – tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą, ir grąžinti apeliacinės instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo.
2. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. balandžio 14 d. gauti ieškovės atstovo paaiškinimai su prie jo pridėtu nauju įrodymu, 2020 m. balandžio 15 d. gauti atsakovo atstovo paaiškinimai su prie jo pridėtais naujais įrodymais, 2020 m. balandžio 16 d. gauti papildomi ieškovės atstovo paaiškinimai.
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
4. Atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties, ir ieškovė, teikdama atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, pridėjo naujus įrodymus. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi jie buvo priimti. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nors minėta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartis buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi, tačiau nėra pagrindo nesutikti su minėtoje Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartyje priimtu procesiniu sprendimu priimti naujus įrodymus minėtoje nutartyje išdėstytais šio procesinio sprendimo motyvais. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas nutaria priimti anksčiau šiame nutarties punkte aptartus įrodymus.
5. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. balandžio 14 d. gauti papildomi ieškovės atstovo paaiškinimai, prie jos pridėtas naujas įrodymas, 2020 m. balandžio 15 d. gauti atsakovo atstovo paaiškinimai su prie jo pridėtais naujais įrodymais, 2020 m. balandžio 16 d. gauti papildomi ieškovės atstovo paaiškinimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtais paaiškinimais iš esmės nėra keičiama anksčiau bylos šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties, kuria anksčiau šioje byla priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo panaikinta ir pateikti atitinkami teisės normų išaiškinimai. Be to, ši byla susijusi su viešojo intereso klausimais tiek tuo aspektu, kad sprendžiama dėl baudos už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą (netinkamą vykdymą), tiek tuo aspektu, kad šia nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nustatyta laikina nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, taip pat siekdamas užtikrinti teisingo ir pagrįsto teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimą, apeliacinės instancijos teismas nutaria priimti ieškovės 2020 m. balandžio 14 d. paaiškinimus ir prie jo pridėtą įrodymą, atsakovo 2020 m. balandžio 15 d. paaiškinimus ir prie jo pridėtus naujus įrodymus, taip pat ieškovės 2020 m. balandžio 16 d. paaiškinimus.
6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį, šioje byloje spręstina dėl baudos už laikinosios apsaugos priemonės (nustatytos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos) nevykdymą skyrimo. Šioje byloje nenagrinėtini kiti (į anksčiau minėtą nagrinėjimo sferą nepatenkantys) piktnaudžiavimo procesu klausimai. Juolab kad nutartis atsisakyti skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu yra (būtų) neskundžiama, nes jos apskundimas nėra numatytas įstatyme ir tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei proceso eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės
7. Teisminio nagrinėjimo dalykas apeliacinės instancijos teisme yra ne ginčas dėl teisės, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, jo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-736/2001). Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006). Be to, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 23 p.). Šios taisyklės taikomos ir apeliaciniam procesui pagal atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju tirs ir vertins tik tas aplinkybes, kurios egzistavo skundžiamos 2019 m. gegužės 9 d. nutarties priėmimo metu, taip pat tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
8. Klaipėdos apygardos teismui pateiktuose 2020 m. balandžio 15 d. paaiškinimuose atsakovas, be kita ko, nurodo, kad ieškovė buvo į Lietuvą atvykusi 2019 m. sausio 12 d. Tačiau ši aplinkybė nei atskirajame skunde, nei 2019 m. kovo 25 d. prašyme neminėta, nes juose buvo nurodyta apie ieškovės atvykimą 2018 m. sausio 22 (12) d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktuose 2020 m. balandžio 15 d. paaiškinimuose minima 50 Eur bauda už administracinį nusižengimą dėl trukdymo bendrauti su vaikais, apie kurią taip pat neužsiminta nei 2019 m. kovo 25 d. prašyme, nei atskirajame skunde (prašyme buvo minima bauda už dokumentų nepateikimą). Dėl šių priežasčių, vadovaudamasis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas nepasisakys dėl anksčiau šiame punkte paminėtų aplinkybių.
9. Atskirajame skunde atsakovas visų pirma nurodo, kad teismas formaliais pagrindais nepriėmė atsakovo rašytinių paaiškinimų ir taip pažeidė atsakovo teisę teikti rašytinius paaiškinimus (CPK 42 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams šiuo klausimu.
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad papildomus rašytinius paaiškinimus atsakovas pateikė 2019 m. gegužės 7 d. Tuo metu pirmosios instancijos teismas jau buvo išėjęs į sprendimo priėmimo kambarį (2019 m. balandžio 25 d. atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2019 m. gegužės 9 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie nauji byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti priimami ir nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020, 78 p.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų atnaujinti prašymo dėl baudos skyrimo nagrinėjimo, todėl turėjo teisę atsisakyti priimti atsakovo paaiškinimus. Juolab kad jie buvo pateikti likus vos dviem dienoms iki teismo procesinio sprendimo paskelbimo, teismui esant sprendimo priėmimo kambaryje. Toks procesinis elgesys yra nesuderinamas su CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga byloje dalyvaujantiems asmenims sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Vadinasi, atsakovo papildomi rašytiniai paaiškinimai buvo nepriimti ne dėl to, kad teismas pažeidė CPK 42 straipsnį, bet dėl to, kad atsakovas netinkamai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.
11. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė pažeidė Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje nustatytą pareigą informuoti atsakovą per 5 dienas po bilietų į Lietuvą įsigijimo apie ketinimus su vaikais atvykti į Lietuvą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje iš esmės nekyla ginčo, kad ieškovė neinformavo atsakovo anksčiau paminėta ir 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje nustatyta tvarka. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad buvo pateiktas prašymas dėl vaikų apklausos, nepatvirtina, kad atsakovui buvo iš anksto ir tikrai žinoma, kada tiksliai atvyks vaikai. Savo ruožtu Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota sudaryti visas sąlygas atsakovui netrukdomai su vaikais bendrauti jam patogiu metu visą vaikų buvimo Lietuvoje terminą.
12. Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas apie vaikų atvykimą tikrai sužinojo 2018 m. sausio 22 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad tą dieną vaikai buvo apklausti teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir atsakovas. Kaip nurodė ieškovė, tą kartą apeliantas bandė bendrauti su vaikais, tačiau vaikai nepageidavo.
13. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ne tai, kad ieškovė nepranešė apie bilietų atvykti į Lietuvą su vaikais įsigijimą 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje nustatytu terminu, bet tai, kad vaikai nenorėjo bendrauti su atsakovu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartyje šioje byloje taip pat pažymėjo, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaikų nuomone, kuri suformuota galimai vaikų interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaikų pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų (vaiko tėvų) pastangomis. Nagrinėjamoje byloje nurodytos aplinkybės nebuvo nustatomos ir vertinamos. Byloje nevertinta, dėl kokių priežasčių vaikai nenori bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, kas lėmė vaikų nenorą bendrauti ir kaip pašalinti šią bendravimo kliūtį. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad: i) 2017 m. gruodžio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu vaiko teisių apsaugos specialistė nurodė, kad ieškovė nesudaro sąlygų atsakovui bendrauti su šalių vaikais; ii) vaikai prieš atsakovą yra priešiškai nuteikti, tą patvirtina byloje esančios vaiko teisių apsaugos specialistų išvados. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties išplaukiantį nurodymą, pasisako dėl šių aplinkybių.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2017 m. gruodžio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu vaiko teisių apsaugos specialistė tik konstatavo faktą, kad tėvo ir vaikų bendravimas nevyksta, nurodė, kad, tėvo manymu, jam nesudaromos tinkamos sąlygos. Specialistė taip pat nurodė, kad detaliai šios situacijos neanalizavo. Specialistė nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad ieškovė nesilaikė nustatytos laikinos bendravimo tvarkos ar nuteikinėjo vaikus prieš tėvą. Vadinasi, šie įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė pažeidė nustatytą bendravimo tvarką ar iš jos išplaukiančią bendradarbiavimo pareigą tokiu būdu, kad būtų galima pripažinti ieškovę pažeidus CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais.
15. Tačiau pastebėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 8 d. rašte konstatuojama, kad atsižvelgiant į pokalbio su vaikais metu gautą informaciją, matyti, kad abiejų atsakovo vaikų psichologinę būseną sunkina ne tik tėvų išsiskyrimo faktas, bet ir aktyvus, ilgalaikis jų įtraukimas į suaugusiųjų konfliktus – netinkamas susiklosčiusios situacijos paaiškinimas, kalbėjimas apie teismo procesą, televizijos laidų apie konfliktų tarp tėvų žiūrėjimas ar komentavimas girdint vaikams, neigiami epitetai ar nuostatos tėvo atžvilgiu. Minėtame rašte taip pat aprašomos konkrečios aplinkybės, lėmusios anksčiau paminėtas išvadas. Šiame rašte aprašoma situacija, kad sūnus G. jau buvo sutikęs pabendrauti su tėvu, tačiau po to, kai kurį laiką praleido su mama, kol į skyrių atvyko tėvas, vėliau kategoriškai atsisakė bendrauti. Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. vasario 9 d. papildomoje išvadoje taip pat nurodoma, kad vaikų nuomonė jau yra susiformavusi per mamos reiškiamą poziciją – menkai argumentuoti priešiški vaikų pasisakymai apie tėvą, kurie atitinka mamos nuostatas ir išsireiškimus.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartyje šioje byloje konstatuota, kad įrodinėjant aplinkybes, patvirtinančias teismų sprendimų (nutarčių) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą (ypač kiek tai susiję su tuo, kad tokių sprendimų neįvykdo kartu su vaiku gyvenantis tėvas (motina), galima remtis ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, o šių įrodymų leistinumo (priimtinumo) standartai neturėtų būti pernelyg aukšti.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esanti medžiaga sudaro pagrindą laikyti labiau tikėtina, kad gana kategoriškam vaikų nenorui bendrauti su tėvu reikšmės turėjo ir mamos elgesys, ne visiškai atitinkantis geriausius tėvų valdžios įgyvendinimo principus. Šios išvados nepaneigia Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-58-588/2018 padaryta išvada, kad vaikų M. ir G. P. neigiamos nuostatos tėvo atžvilgiu bei noras gyventi su motina susiformavo ne dėl netinkamo ieškovės elgesio negražiai kalbant, atsiliepiant apie tėvą, o įvertinus santykius su tėvais, patirtus išgyvenimus, tėvo ir motinos elgesį jų atžvilgiu, taip pat esamą ryšį.
18. Pirma, minėtame teismo sprendime išvada padaryta sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos, o ne bendravimo tvarkos nevykdymo klausimą. Antra, minėta išvada nepatvirtina, kad mama ėmėsi veiksmingų priemonių apsaugoti vaikus nuo tėvų konflikto ir neigiamos nuomonės apie tėvą formavimo motinos vertinimų pagrindu, taip pat nepatvirtina, kad mama neatliko jokių veiksmų, prisidedančių prie gana kategoriško vaikų nenoro bendrauti su tėvu formavimosi. Trečia, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-981-796/2018, kuria buvo patikrintas minėto Plungės apylinkės teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, taip pat buvo suabejota dėl vaikų nenoro bendrauti su tėvu priežasčių, nurodant, kad jas pirmosios instancijos teismas turi papildomai pasiaiškinti (minėtos nutarties 30, 32 p.).
19. Minėtos (nutarties 35 punkte padarytos) išvados nepaneigia ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-684-524/2019. Minėtos bylos nagrinėjimo dalyku taip pat nebuvo vaikų bendravimo su tėvu tvarkos nesilaikymas. Savo ruožtu minėtoje nutartyje padarytas apibendrinimas, kad kitų įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieškovė sąmoningai ir piktybiškai siekia neleisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais jų gyvenamojoje vietoje, nėra, nereiškia teismo konstatavimo, kad mama neatliko jokių veiksmų, prisidedančių prie gana kategoriško vaikų nenoro bendrauti su tėvu formavimosi.
20. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad ieškovė iš esmės nebuvo aktyvi tėvo ir vaikų bendravimo atkūrimo iniciatorė. Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota sudaryti sąlygas ir nedaryti kliūčių atitinkamais būdais atsakovui bendrauti su vaikais. Taip pat minėta, kad gana kategoriškam vaikų nenorui bendrauti su tėvu reikšmės turėjo ir mamos elgesys, ne visiškai atitinkantis geriausius tėvų valdžios įgyvendinimo principus. Dėl šių priežasčių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam, kad tinkamai būtų vykdoma 2017 m. rugsėjo 14 d nutartis ir užtikrintas nustatytos tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos veiksmingumas, ieškovė turėjo imtis aktyvesnių veiksmų ir ieškoti papildomų priemonių, skatindama tėvo ir vaikų bendravimą, šalindama kliūtis ir priežastis, lėmusias vaikų nenorą bendrauti su juo (pvz., vaikų psichologų ar kitų specialistų pasitelkimas, nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo iniciavimas, nuoseklus darbas su vaikais, kad sudaryti palankesnes sąlygas tėvui bendrauti su jais, saugojimas nuo informacijos apie gilų tėvų konfliktą, vykstančius teisminius procesus). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas dar kartą pabrėžia, kad šioje nutartyje jis vertina tik tuos ieškovės veiksmus ir kitas bylos aplinkybes, kurios egzistavo iki skundžiamos 2019 m. gegužės 9 d. nutarties priėmimo, nes nagrinėjamu atveju tikrinamas būtent minėtos nutarties pagrįstumas ir teisėtumas.
21. Kita vertus, byloje taip pat yra duomenų, leidžiančių laikyti labiau tikėtina aplinkybę, kad didelę reikšmę vaikų neigiamai nuomonei apie tėvą ir, atitinkamai, jų nenorui bendrauti su juo turėjo ir jo paties elgesys (pvz., nepakankamas rūpinimasis ir dėmesys vaikams, agresyvaus elgesio proveržiai, neigiami atsiliepimai apie mamą). Vadinasi, ir atsakovas turėjo būti aktyvus, iniciatyvus, imtis priemonių (pvz., pasitelkti į pagalbą vaikų psichologus ar kitus specialistus, inicijuoti nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimą, aktyviai komunikuoti su vaikais, o nepavykus su jais susisiekti – ir su ieškove ar jos advokatu, ar net bylą nagrinėjančiu teismu ar antstoliu, prašant tarpininkauti), kurios galėtų būti veiksmingos atkuriant nutrūkusius tėvo ir vaikų santykius. Tačiau iš 2019 m. kovo 25 d. atsakovo prašymo skirti baudą ieškovei apeliacinės instancijos teismui susidaro įspūdis, kad didžiausias jo rūpestis buvo ne pabendrauti su vaikais, o kažkaip patekti į būstą, kuriame ieškovė gyveno su vaikais Ispanijoje, ir gauti jo raktus bei signalizacijos išjungimo slaptažodžius. Pavyzdžiui, 2019 m. sausio 2 d. prašyme kalbama tik apie patekimą į būstą, raktus ir signalizacijos slaptažodį ir net neužsimenama apie norą bendrauti su vaikais. 2019 m. sausio 7 d. prašyme taip pat pagrindinis akcentas yra dėl patekimo į butą, raktus ir signalizaciją. Tokia pat situacija ir su 2019 m. sausio 11 d. ir 2019 m. vasario 6 d. tekstinėmis žinutėmis, kurias atsakovas teigia išsiuntęs ieškovei – minėtuose dokumentuose net neminima konkreti bendravimo su vaikais data ir laikas.
22. Apskritai vertinant atsakovo bandymus bendrauti, kontaktuoti su vaikais ar kitaip juos pasiekti ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2019 m. gegužės 9 d.), matyti, kad šios pastangos buvo pavienės, net ir laikant, kad visi atsakovo bandymai realiai vyko (nors ieškovė ginčija tam tikrus atsakovo pateiktus įrodymus ir patikimų įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginius, nėra). 2017 m. spalio 22 d. Ispanijoje įvykusį atsakovo bendravimą su vaikais apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nevykusį, kuriame jis nedėjo didelių pastangų, kad užmegzti ir palaikyti pokalbį su vaikais. Pokalbio metu greitai buvo nukrypta į tėvų konflikto aplinkybių aptarimą, kaltinimus vienas kitam. Tiesa, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir atsakovė pastangų, kad vaikai bent kažkiek pabendrautų su tėvu, minėto pokalbio metu iš esmės neparodė. Pastebėtina ir tai, kad byloje nepakanka įrodymų konstatuoti, jog atsakovas aktyviai stengėsi išnaudoti kitus 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje nurodytus būdus, siekdamas atkurti santykius ir bendravimą su vaikais.
23. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad yra pateikęs į bylą rašytinius įrodymus, jog ieškovė nuolat kontroliavo vyresniojo sūnaus elektroninio pašto paskyrą ir sūnaus vardu rašydavo atsakovui laiškus, tokiu būdu siekdama sau kuo palankesnės bylos baigties. Tačiau, pirma, susirašinėjimas, kuriuo remiasi atsakovas (elektroninės bylos 8 t., b. l. 57–58), vyko dar iki 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria nustatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka. Antra, iš pateikto susirašinėjimo negalima daryti išvados, kad ieškovė nuolat (ir po 2017 m. rugsėjo 14 d.), kontroliavo vyresniojo sūnaus elektroninio pašto paskyrą. Trečia, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 8 d. rašte nurodoma, kad vyresnysis sūnus M. teigia, kad iš pradžių su tėvu susirašinėjo laiškais, tačiau jį įskaudinęs faktas, jog tėvas nepatikėdavo, kad tuos laiškus rašo jis. Jo teigimu, tėvas ėmė galvoti, kad laiškus už jį atrašinėja mama. Tad apibendrinant tai, kas paminėta anksčiau, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai ir jame nurodyti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė kontroliavo (ir dar nuolat) vyresniojo sūnaus elektroninio pašto paskyrą. Be to, atsakovo reakcija į 2017 m. rugsėjo 5 d. iš sūnaus elektroninio pašto paskyros gautą elektroninį laišką, išsiunčiant į šią paskyrą elektroninį laišką, neigiamai atsiliepiantį apie mamą ir detalizuojantį tėvų konflikto galimas priežastis ir faktus, taip pat negali būti laikoma tinkamu tėvo valdžios įgyvendinimu.
24. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė nesudaro galimybių bendrauti su vaikais technologijų pagalba, taip pat neinformavusi atsakovo, pakeitė vaikų telefono numerius, el. pašto adresus ir programinės įrangos, kuria atsakovas bendraudavo su vaikais, paskyras, kad atsakovas negalėtų su vaikais susiekti, jo apie tai neinformavusi, todėl atsakovas su vaikais susisiekti ir bendrauti neturi galimybių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei 2019 m. kovo 25 d. prašyme, nei atskirajame skunde, nei 2020 m. balandžio 15 d. paaiškinimuose atsakovas nenurodė, kokiais konkrečiais įrodymais jis remiasi taip teigdamas. Be to, atsakovas nei su 2019 m. kovo 25 d. prašymu, nei su atskiruoju skundu ar papildomais 2020 m. balandžio 15 d. paaiškinimais nepateikė įrodymų, kad po 2018 m. sausio (iki 2019 m. gegužės 9 d.) būtų (sėkmingai arba nesėkmingai) bandęs pasiekti vaikus elektroninių ryšių priemonėmis. Atsakovo pateiktas Seno Šalčio laiškas nėra patikimas įrodymas, nes neaišku, kada jis siųstas ir apskritai, ar buvo išsiųstas. Vadinasi, atskirojo skundo argumentai nepatvirtina aptariamų atsakovo atskirojo skundo teiginių.
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovo 2019 m. kovo 25 d. prašyme nurodyti 2017 m. gegužės įvykiai negali būti laikomi trukdymu įgyvendinti vėliau (2017 m. rugsėjį) patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog ieškovė kreipėsi į teisėsaugos instituciją, prašydama įvertinti atsakovo elgesį, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji peržengė savo teisių realizavimo ribas ir apšmeižė ar nepagrįstai apkaltino atsakovą, tuo labiau, kad atsakovo pateikti duomenis patvirtina, kad procesas pagal ieškovės pranešimus dėl smurto prieš ieškovę dar tebesitęsia. Atsakovas nepateikė duomenų, kad prieš jį pradėtas baudžiamasis persekiojimas būtų nutrauktas ar priimtas išteisinamasis nuosprendis, o šis civilinę bylą nagrinėjantis teismas neturi kompetencijos spręsti dėl jo atžvilgiu Ispanijos teisėsaugos institucijų taikytų prievartos priemonių pagrįstumo. Todėl dėl pagal ieškovės pranešimą pradėto baudžiamojo proceso taikomų sankcijų atsakovo patiriami nepatogumai ir apribojimai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė pažeidžia teismo nutartimis civilinėje byloje paskirtas laikinąsias apsaugos priemones.
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors atsakovas teigia, kad informavo ieškovę, jog atvyks pasimatyti su vaikais 2019 m. sausio 30 d. – 2019 m. vasario 4 d., tačiau pats nurodo, jog vengdamas galimų teisėsaugos institucijų nustatytų įpareigojimų pažeidimo, su vaikais susitikti nebevyko. Vadinasi, šios aplinkybės, atsižvelgiant taip pat ir į tai, kas paminėta šios nutarties 43 punkte, negali patvirtinti, kad ieškovė trukdė atsakovui bendrauti su vaikais. Be to, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovė nebuvo įpareigota reguliariai grįžti į Lietuvą ir pristatyti vaikus atsakovui. Vadinasi, ir šių ieškovo nurodomų aplinkybių negalima laikyti nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymu. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovė neleido vaikus parsivežti į Lietuvą, tačiau įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas tokį prašymą buvo konkrečiai pareiškęs, nei 2019 m. kovo 25 d. prašyme, nei atskirajame skunde nenurodo. Taip pat ir aplinkybė, kad ieškovė buvo 2017 m. rugsėjo 14 d. teismo nutartimi bausta už dokumentų nepateikimą, nereiškia, kad tokiu būdu ji trukdė atsakovui bendrauti su vaikais ta tvarka, kuri buvo nustatyta tos pačios dienos nutartimi. Ieškovės principinis nenoras, kad vykstant baudžiamajam procesui tarp ieškovės ir atsakovo Ispanijoje atsakovas lankytųsi jos ir vaikų gyvenamojoje vietoje Ispanijoje, pats savaime nereiškia, kad ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su vaikais. Nenoras ir trukdymas kažką daryti yra pagal pobūdį ir esmę skirtingi veiksmai.
27. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad iš bylos medžiagos labiau tikėtina, kad atsakovas 2019 m. vasario 6 d. išsiuntė registruotą laišką ieškovei, nes pašto kvite matyti, kad jis siųstas į Ispaniją, Malagą, Mijas, kur ir gyvena ieškovė. Tačiau šio laiško turinys nėra aiškus (tikėtina, panašus į tą, kurį atsakovas nurodo išsiuntęs ieškovei 2019 m. vasario 6 d. tekstine žinute) ir pats atsakovas pripažįsta, kad ieškovė jo negavo. Patikimų įrodymų, kad ieškovė būtų gavusi 2019 m. vasario 6 d. tekstinę žinutę byloje taip pat nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė sąmoningai ignoravo ieškovo siunčiamą korespondenciją ir tokiu būdu trukdė atsakovui susitikti su vaikais. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui buvo žinomas ieškovės elektroninio pašto adresas, kuriuo ji ir toliau naudojasi. Tad ieškovas galėjo naudotis ir šiuo, taip pat kitais būdais susisiekti su ieškove.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartyje šioje byloje konstatavo, kad ieškovei galėtų būti skiriama bauda už kooperavimosi (bendradarbiavimo) pareigos vykdant nustatytą bendravimo tvarką pažeidimą, bet tik tuo atveju, jei tas nebendradarbiavimas būtų toks, kad būtų galima pripažinti jį pažeidžiančiu CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir trukdymu atsakovui įgyvendinti bendravimo su vaikais tvarką. Be to, svarbu išsiaiškinti tikrąsias priežastis dėl pačių vaikų nenoro bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, ar jos yra nulemtos vaikų motinos, nes tai gali lemti ir tėvo elgesys, vaikų atitolimas nuo tėvo ir pan. Atsižvelgdamas į šį nurodymą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, kad labiau tikėtina, kad ieškovė iš dalies prisidėjo prie to, kad atsakovui sunkiai sekėsi bendrauti su vaikais 2017 m. spalio 22 d., taip pat nepavyko pabendrauti su vaikais, kai jie buvo grįžę į Lietuvą 2018 m. sausį. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad tam didelės reikšmės turėjo ir atsakovo elgesys. Be to, pats atsakovas nebuvo pakankamai aktyvus, siekiant atkurti jo ir vaikų bendravimą vertinamu 2017 m. rugsėjo 14 d. – 2019 m. gegužės 9 d. laikotarpiu. Todėl įvertinęs visa tai, kas paminėta anksčiau, taip pat tai, kad aplinkybės, susijusios su 2018 m. sausio mėnesio ieškovės ir vaikų atvykimu į Lietuvą įvyko jau prieš daugiau kaip 2 metus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad baudos ieškovei skyrimas nebūtų pakankamai pagrįstas, teisingas ir tikslingas.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Apeliacinės instancijos teismo manymu, išlaidos, susijusios su prašymu skirti baudą už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą, yra priskirtinos prie išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Šios išlaidos turės būti paskirstytos priėmus galutinį teismo sprendimą byloje (CPK 93 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-313/2017).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.