- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-141-459/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00090-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- A. P., N. P.
- Ieškovas
- N. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei turto padalijimo, pagal atsakovo A. P. patikslintą priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei turto padalijimo ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Nomilita“ ieškinį atsakovams N. P. ir A. P. dėl prievolės pripažinimo solidariąja ir skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis Lietuvoje per savo filialą Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, UAB „B. O. C.“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo nustatyta atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka. 2020 m. lapkričio 16 d. gautas atsakovo patikslintas priešieškinis, kuriuo vienu iš reikalavimų prašoma pakeisti Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo ir šalių nepilnamečio sūnaus G. P., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, kadangi vykdant laikiną bendravimo su vaikais tvarką atsakovui su vaikais bendrauti nepavyko. Šalių sūnus M. P. sulaukė pilnametystės, tėvo ir vaiko santykiai yra faktiškai nutrūkę. Todėl mano, kad šiuo metu galiojanti laikina bendravimo tvarka neatitinka nei nepilnamečio vaiko, nei atsakovo interesų. Mano, kad, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę bei anksčiau nustatytos laikinos bendravimo tvarkos faktinį įgyvendinimo neįmanomumą, būtina pakeisti galiojančią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. P. tvarką.
2. Taip pat atsakovas prašė įpareigoti ieškovę pateikti atsakovo nuostolių, kilusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą – 5 000 Eur per 10 dienų nuo teismo nutarties įteikimo ieškovei dienos. Nurodė, kad, Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi tenkinus ieškovės patikslintu ieškiniu pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštuotas atsakovui priklausantis 329 218,97 Eur vertės turtas. 2020 m. spalio 10 d. atsakovas sudarė transporto priemonės preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pirkėjas ir pardavėjas susitarė sudaryti pagrindinę transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo sutartį iki 2020 m. spalio 27 d. Sudarant šią preliminariąją sutartį pirkėjas sumokėjo atsakovui 5 000 Eur avansą. Preliminariąja sutartimi pirkėjas ir pardavėjas taip pat susitarė, kad jei pardavėjas (atsakovas) iki 2020 m. spalio 27 d. nesudarys pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, jis ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 30 d. grąžins pirkėjui visą avansą ir sumokės 5 000 Eur netesybų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašymo pagrindu Plungės apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui priklausantį turtą, atsakovas negalėjo sudaryti pagrindinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties. Be to, atsakovui kilo prievolė pirkėjui ne tik grąžinti šio sumokėtą avansą, bet ir sumokėti preliminariojoje sutartyje nurodyto dydžio netesybas (5 000,00 Eur).
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į atsakovo prašymą ieškovė prašė atsakovo patikslintame priešieškinyje pateikto prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo ir prašymo užtikrinti atsakovo būsimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių jam taikymo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi atmetė atsakovo A. P. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo taikymo. Teismo motyvai:
4.1. Pažymėjo, jog teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, kuri patikslinta 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, buvo nustatyta ieškovės ir atsakovo laikina bendravimo su vaiku tvarka, iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagal atsakovo prašymą ir tokios, kokių prašė pats atsakovas.
4.2. Nurodė, kad pagrindas keisti, papildyti laikinąsias apsaugos priemones būtų tada, jei jos dėl objektyvių priežasčių negalėtų būti įvykdomos, nebeatitiktų faktinių aplinkybių, vaiko interesų ar darytų jiems neigiamą poveikį, neužtikrintų maksimalaus tėvo ir sūnaus bendravimo galimybių ar būtų kitų reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nustatytos priemonės nebeatitinka vaiko ir tėvų interesų. Nagrinėjamu atveju atsakovas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones prašo pakeisti motyvuodamas tuo, kad byloje esantys dokumentai liudija, kad vykdant laikiną bendravimo su vaikais tvarką atsakovui su vaikais bendrauti nepavyko, kad tėvo santykiai su sūnumi M. P., kuris sulaukė pilnametystės, yra faktiškai nutrūkę. Todėl mano, kad galiojanti laikina bendravimo tvarka neatitinka nei nepilnamečio vaiko, nei atsakovo interesų ir yra neįmanoma vykdyti. Tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog bendravimas su vaikais pagal galiojančią laikiną tvarką nevyksta dėl nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio, o ne dėl subjektyvių, nuo pačių šalių – ieškovės ir atsakovo – priklausančių priežasčių. Jau ir pagal nustatytą laikinąją bendravimo tvarką atsakovui užtikrinama galimybė su vaiku bendrauti informacinėmis, elektroninėmis priemonėmis, kai jis gyvena ne Lietuvoje, atsakovui leidžiama bet kada susitikti su vaiku, pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos, švęsti gimtadienius, praleisti dvi savaites vasaros atostogų laiko, vaiką pasiimant į Lietuvą. Ieškovė įpareigota teikti informaciją apie vaiko sveikatą, mokslo pasiekimus, pasikeičiančią gyvenamąją vietą, atostogų laikotarpį, atsakovui garantuota teisė lankyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje. Ieškovei grįžus į Lietuvą, atsakovas turi teisę su vaikais bendrauti kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), pasiimdamas vaikus šeštadienį iš su ieškove suderintos susitikimo vietos ir grąžindamas vaikus sekmadienį iki 21 val. į su ieškove suderintą susitikimo vietą, visada gali švęsti vaikų gimtadienius bei mokslo metų pradžios dieną, bendrauti su vaiku atsakovo kasmetinių vasaros atostogų metu, pasiimdamas vaikus nepertraukiamam dviejų savaičių laikotarpiui, nepriklausomai nuo to, kur vaikai gyvens. Be to, ieškovė yra įpareigota ir padengti vaiko grįžimo atgal į jo gyvenamąją vietą užsienyje kelionės išlaidas (skrydžio kainą). Taigi, esamomis nustatytomis tvarkos sąlygomis atsakovas turi pakankamai maksimalias sąlygas bendrauti su nepilnamečiu vaiku, jeigu tik jomis būtų naudojamasi visa apimtimi. Tačiau nėra aišku, kaip siūloma patikslinta bendravimo tvarka geriau užtikrins vaiko bendravimą su tėvu, nes iš esmės ji yra analogiška nustatytoms sąlygoms, su pakeitimais, labai abejotina, kad patikslinta bendravimo tvarka užtikrins sklandesnes vaiko bendravimo su tėvu galimybes be paties tėvo (atsakovo) aktyvesnio siekio bendrauti su vaiku. Kaip pažymėjo Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, tam, kad atsakovui nepavyko pabendrauti su vaikais, didelės reikšmės turėjo ir atsakovo elgesys, nes pats atsakovas nebuvo pakankamai aktyvus, siekdamas atkurti jo ir vaikų bendravimą 2017 m. rugsėjo 14 d.–2019 m. gegužės 9 d. laikotarpiu. Taigi, pirmiausia atsakovas turėtų stengtis įgyvendinti jau esamą bendravimo tvarką, o ne siekti nereikšmingų tvarkos pakeitimų, kurių taikymas bet kuriuo atveju taip pat priklausys nuo paties atsakovo aktyvaus elgesio ir siekio bendrauti su vaiku, tuo labiau kad kaip pats atsakovas pripažįsta, kad vaiko ryšis su juo (tėvu) yra labai susilpnėjęs, atsakovui sunkiai sekasi bendrauti su vaiku.
4.3. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių argumentų, kuo esama nustatyta bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, ir tai neabejotinai prieštarauja jo paties interesams. Be to, teismas negali ir neturi pareigos sureguliuoti visų įmanomų praktinių galimų situacijų. Spręsdamas, ar yra pagrindas keisti galiojančias laikinąsias apsaugos priemones (laikiną tėvo ir vaiko bendravimo tvarką), teismas įvertina, ar tokį poreikį suponuoja iš esmės pasikeitusios aplinkybės, susijusios su nepilnamečio vaiko interesais. Laikinųjų apsaugos priemonių keitimo tikslas nėra ir negali būti priemonė užtikrinti tik vieno iš tėvų interesus ir siekis pagrįsti savo elgesį. Tėvai neturi siekti nustatyti tokios bendravimo su vaiku tvarkos, kuri būtų išimtinai patogi vienam iš tėvų, perkelti bendravimo užtikrinimo pareigos išimtinai kitam tėvui. Atsakovas nenurodė, kokios yra iš esmės pasikeitusios aplinkybės, susijusios su šalių nepilnamečio sūnaus, o ne atsakovo interesais, dėl kurių kyla būtinybė keisti laikinąsias apsaugos priemones, todėl atsakovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atmestas.
4.4. Taip pat teismas dar kartą pabrėžė, kad vaiko interesus geriausiai užtikrintų ne tik kiekvieno iš tėvų savo pareigų pagal nustatytas laikinąsias apsaugos priemones vykdymas atskirai, bet bendradarbiavimas, lankstumas, naudojimasis teise dėl bendravimo su vaiku susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu. Todėl teismas akcentavo, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaiku, kai tai atitinka vaiko poreikius.
4.5. Dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pabrėžė, kad nuostoliai turi būti aiškūs, pagrįsti bei priežastiniu ryšiu susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Nagrinėjamu atveju atsakovui seniai yra žinoma, kad turto padalijimo buvusiems sutuoktiniams klausimas nėra išspręstas, o ieškovė jau pradiniu ieškiniu reiškė reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už jai tenkančią mažesnę turto dalį priteisimo, taigi sudarydamas preliminariąją automobilio pirkimo sutartį, kol neišspręstas klausimas dėl turto buvusiems sutuoktiniams padalijimo, atsakovas veikė savo rizika ir atsakomybe, todėl pats ir turi prisiimti tokio elgesio padarinius. Kita vertus, 2020 m. spalio 10 d. preliminarioji transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta dar neįsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2-164-883/2020 (teisminio proceso Nr. 2-58-3-00043-2019-7), kuria sumažintas atsakovui A. P. taikomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas nuo 121 586,00 Eur iki 21 586,00 Eur, uždraudžiant areštuotu turtu ir lėšomis disponuoti, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove BUAB „B. O. C.“, todėl atsakovas preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties negalėjo sudaryti dar ir dėl galiojančių turtui taikytų apribojimų kitoje byloje, todėl atsakovo nurodyti patirti nuostoliai priežastiniu ryšiu nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nagrinėjamoje byloje, nes atsakovas bet kuriuo atveju negalėjo disponuoti areštuotu turtu. Todėl teismas netenkino atsakovo prašymo dėl jo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo taikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas A. P. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje pažymėjo, kad šalys turėtų imtis priemonių inicijuoti bendravimo tvarkos pakeitimą (civilinėje byloje Nr. e2S-631-1092/2020 39 punktas). Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo keisti 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, nes apeliacinės instancijos teismas jau yra nurodęs, kad šalys turėtų inicijuoti nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimą (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
5.2. Nurodo, kad jis neturi objektyvios galimybės bendrauti su sūnumi G. P., nes iki šiol ieškovė jam nepateikė sūnaus telefono numerio. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties išvados, esą ieškovas gali neribotai bendrauti su sūnumi ir naudotis kitomis laikinosios bendravimo tvarkos teisėmis, yra visiškai nepagrįstos.
5.3. Nurodo, kad ieškovė savo iniciatyva, be atsakovo leidimo ir žinios išsivežė šalių nepilnamečius vaikus gyventi į Ispaniją. Visi atsakovo ankstesni mėginimai susisiekti su ieškove ir susitarti dėl bendravimo ir susitikimo su vaikais buvo nesėkmingi, nes ieškovė su atsakovu, įgyvendinant laikiną bendravimo su vaikais tvarką, nebendradarbiauja. Atsakovas, norėdamas pasimatyti su vaikais jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Ispanijoje, ne kartą prašė ieškovės perduoti raktus ir signalizacijos išjungimo kodus. Tuo tarpu ieškovė ne tik kategoriškai nesutinka sudaryti sąlygų atsakovui bendrauti su vaikais šalims bendrai priklausančiame bute Ispanijoje, kur Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytas atsakovo ir vaikų bendravimas pagal laikiną bendravimo tvarką, bet ir nenurodo jokios alternatyvos, kaip turėtų / galėtų vykti atsakovo bendravimas su vaikais Ispanijoje.
5.4. Nurodo, kad vaikai prieš tėvą yra ieškovės neigiamai nuteikti, įbauginti, kad tėvas vaikus „pagrobs“, taip atgrasant vaikus nuo bendravimo, vaikai psichologiškai žalojami. Šios aplinkybės suponuoja būtinumą keisti bendravimo tvarką, kad būtų atkurtas vaiko ir tėvo ryšys.
5.5. Nurodo, kad ieškovė su vaikais ilgą laiką negrįžta į Lietuvą. Remiantis 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka, atsakovas neturi galimybių daryti įtaką ieškovės sprendimui negrįžti į Lietuvą, o atsakovui pasiimti vaiką į Lietuvą atostogų metu ieškovė nesudarė galimybių. Paskutinį kartą šalių sūnus G. P. Lietuvoje buvo tik 2018 m.
5.6. Nurodo, kad atsakovas dėjo maksimalias, sąžiningas ir protingas pastangas, siekdamas pasinaudoti bendravimo tvarka ir pasimatyti su vaikais. Atsakovas daug kartų (nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2019 m. vasario mėn.) vyko į Ispaniją, patyrė didelių kelionės išlaidų, tačiau su vaikais pabendrauti jam taip ir nepavyko.
5.7. Nurodo, kad ieškovės prašymu atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, visas atsakovo turtas yra areštuotas. Teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, areštavo visą atsakovo turtą, visiškai nevertindamas, kad bus apribotos atsakovo teisės disponuoti turtu, vykdyti prievoles solidariesiems šalių kreditoriams bei vykti į Ispaniją, kur jam nustatyta teisė bendrauti su vaikais. Taigi dėl objektyvių aplinkybių atsakovas šiuo metu net neturi finansinių galimybių atvykti į Ispaniją. Be kita ko, atsakovas Ispanijoje neturėtų net kur apsistoti, nes į jam bendrai su ieškove priklausantį būstą patekti jis negali.
5.8. Nurodo, kad ieškovė 2019 m. birželio 27 d. pateiktame atsakyme į atsakovo 2019 m. gegužės 21 d. prašymą dėl informacijos pateikimo, kuriame ieškovės prašė nurodyti, kada jis galėtų pasiimti vaikus į Lietuvą jų atostogų metu dviem savaitėms, nurodė, kad vienas iš vaikų yra visai vasarai užrašytas į stovyklą, o apie kitą vaiką informacijos atsakovui iš viso nesuteikė, nors pagal Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį tokią informaciją pateikti yra ieškovės pareiga. Taigi, ieškovė, žinodama apie tėvui nustatytą teisę bendrauti su vaikais ir pasiimti juos į Lietuvą, tikslingai sudarė tokią situaciją, kad tėvas su vaikais bendrauti negalėtų, t. y. suplanavo vaiko užimtumą taip, kad tėvas negalėtų vaiko pasiimti į Lietuvą, o informaciją, kad kitas vaikas galėtų su tėvu vykti atostogų į Lietuvą, nuslėpė.
5.9. Nurodo, kad ieškovė pasinaudodama Ispanijos Karalystės teisinėmis institucijomis ne kartą bandė sukliudyti atsakovui matytis su vaikais, patekti į šalims bendrai priklausantį butą Ispanijoje. Atsakovui atvykus pasimatyti su vaikais Ispanijoje 2017 m. gegužės 6 d., ieškovė iškvietė policijos pareigūnus, melagingai jiems nurodė, kad atsakovas bandė ją užpulti.
5.10. Nurodo, kad ieškovė neteikia informacijos apie vaikų mokymąsi ir sveikatą, nors šią informaciją atsakovui teikti ji yra įpareigota.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo apeliacinį procesą nutraukti, tuo atveju, jei nebūtų nutrauktas, apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovė pažymi, kad atskirąjį skundą pateikė (skundo siuntėja yra) V. V., kuri yra advokato padėjėja. Byloje nėra duomenų, kad su advokato padėjėja V. V. apeliantas būtų sudaręs teisinių paslaugų sutartį ir būtų įgaliojęs ją veikti jo vardu, todėl mano, kad apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas.
6.2. Nurodo, kad dėl visų apelianto nurodytų pasikartojančių motyvų teismai jau pasisakė kelis kartus ir konstatavo, kad apeliantas pats nevykdo laikinos bendravimo su vaikais tvarkos, nebendraudamas pagal nustatytą tvarką, o tik deklaratyviai teigia, kad jam yra trukdoma.
6.3. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-631-1092/2020 nurodė, kad esminę reikšmę vaikams neigiamai nuomonei apie tėvą susiformuoti ir atitinkamai jų nenorui su juo bendrauti turėjo paties apelianto elgesys: nepakankamas rūpinimasis ir dėmesys vaikams, agresyvus elgesys artimoje aplinkoje, neigiami atsiliepimai apie mamą bei atsakovo nebuvimas aktyvaus siekiant atkurti tėvišką ryšį su vaikais, o visos pastangos tai padaryti, net jas laikant realiai įvykusiomis (nes ieškovė jas ginčija, o byloje patikimų įrodymų šioms pastangoms pagrįsti nėra), buvo tik pavienės. Taigi, priežastis, kodėl nevyksta apelianto ir vaiko bendravimas, yra tėvo nenoras bendrauti su vaiku. Pažymi, kad teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi laikina bendravimo tvarka yra nustatyta pažodžiui tokia, kokios pats apeliantas pageidavo.
6.4. Nurodo, kad apelianto siūloma pakeisti laikina bendravimo tvarka turi daugybę trūkumų, yra neįgyvendinama ir neatitinka geriausių vaiko interesų, todėl neturėtų būti teismo tvirtinama.
6.5. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartį priėmė ne kitoje byloje, o toje pačioje santuokos nutraukimo byloje, apeliacine tvarka vertindamas pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012 pabrėžė, kad prejudicinis faktas gali būti nustatytas ne toje pačioje byloje, o tik kitoje civilinėje byloje. Taigi, šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje nurodytos aplinkybės bei padarytos išvados nelaikytinos prejudiciniais faktais, kaip kad nepagrįstai teigia apeliantas.
6.6. Nurodo, kad ne tik motina, bet ir tėvas privalo bendradarbiauti, sprendžiant bendravimo su vaikais klausimus, tačiau apeliantas bendradarbiavimo pareigos nevykdo, o jo teiginiai apie siekį bendrauti su vaikais yra tik formalūs. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis, siekdamas atkurti bendravimą su vaikais, bendradarbiavo su motina. Apeliantas nepagrindė, kad ėmėsi konkrečių sąžiningų veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje. Iki šiol visi apelianto veiksmai tebuvo nepagrįstos deklaracijos bendrauti su vaikais ir siekis bet kokiomis priemonėmis ieškovę šmeižti ir klaidinti teismus, kad ieškovė neva trukdo apeliantui bendrauti su vaikais. Būtent paties apelianto elgesys, apelianto prieš vaikus vartotas fizinis ir psichologinis smurtas nulėmė jo nebendravimą su vaikais ir vaikų savarankiško požiūrio vengti bendrauti su tėvu susiformavimą, o ne ieškovės elgesys (tai konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje). Apeliantas nenurodė (be savo pateiktos subjektyvios ir šališkos nuomonės) ir objektyviai neįrodė, nepateikė konkrečių duomenų patvirtinti, kad teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka yra neįgyvendinama, kad ji neatitinka vaiko interesų. Matyti, kad tvarka nerealizuojama tik dėl subjektyvių priežasčių – apelianto nenoro bendrauti su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Ieškovė mano, kad apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas, nes atskirąjį skundą pateikė (skundo siuntėja yra) V. V., kuri yra advokato padėjėja, o byloje nėra duomenų, kad su advokato padėjėja V. V. apeliantas būtų sudaręs teisinių paslaugų sutartį ir būtų įgaliojęs ją veikti jo vardu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui pateiktas atskirasis skundas pasirašytas ne advokato padėjėjos, bet paties advokato R. S., su kuriuo apeliantas yra sudaręs teisinių paslaugų sutartį. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirasis skundas yra nagrinėtinas teisme, o pagrindo nutraukti procesą nenustatyta.
10. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutarties dalies, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
12. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus –ginčo šalių susirašinėjimo medžiagos kopiją. Ieškovė, prašydama pridėti prie bylos ieškovės 2020 m. liepos 21 d. elektroninio laiško kopijas, nurodo, jog šie elektroniniai laiškai pagrindžia svarbias bylai aplinkybes ir faktus, kurie turės reikšmės teismui nagrinėjant bylą ir byloje priimant teismo pagrįstą bei objektyvų procesinį sprendimą.
13. Kadangi pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnio nustatyta išimtimi pridėti naujus įrodymus. Kadangi nagrinėjama byla yra elektroninė, šalys turi prieigą prie elektroninės bylos kortelės, be to, ieškovės nauji įrodymai siųsti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, manytina, kad šalys turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais ir pateikti savo nuomonę dėl naujai pateiktų įrodymų.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nepakeitė Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos.
15. Byloje nustatyta, jog Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo nustatyta atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka: I. Ieškovei su vaikais gyvenant ir vaikams lankant bendrojo lavinimo įstaigas Lietuvos Respublikos teritorijoje: i. atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), pasiimdamas vaikus šeštadienį iš su ieškove suderintos susitikimo vietos ir grąžindamas vaikus sekmadienį iki 21 val. į su ieškove suderintą susitikimo vietą; ii. suderinęs su ieškove, atsakovas gali nukelti susitikimo laiką, jei dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip atsakovo ar vaikų liga, darbo grafikas ir pan., atsakovas su vaikais neturėtų galimybės bendrauti; iii. atsakovas visada gali švęsti vaikų gimtadienius bei mokslo metų pradžios dieną kartu su ieškove, o per savo gimtadienį atsakovas gali pasiimti vaikus atitinkamą dieną sutartu laiku; iv. ieškovė nedarys jokių kliūčių atsakovui bendrauti su vaikais atsakovo kasmetinių vasaros atostogų metu, jam pasiimant vaikus nepertraukiamam dviejų savaičių laikotarpiui, nepriklausomai nuo to, kur vaikai gyvens. Apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą atostogų metu atsakovas ieškovę privalės informuoti iš anksto. II. Ieškovei su vaikais gyvenant ir vaikams lankant bendrojo lavinimo įstaigas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (užsienyje): i. ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas jos ir atsakovo vaikams bendrauti su atsakovu kompiuterine programa „Skype“, telefonu, elektroniniu paštu, kitomis ryšio priemonėmis; ii. atsakovui pageidaujant susitikti su vaikais, atsakovas įsipareigoja apie tai informuoti ieškovę iš anksto, ne vėliau kaip prieš savaitę. Atsakovas privalo pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos užsienyje ir grąžinti į ją; iii. ieškovė įsipareigoja per 5 dienas nuo bilietų iš savo gyvenamosios vietos užsienyje į Lietuvą įsigijimo informuoti atsakovą apie savo atvykimą su vaikais į Lietuvą, planuojamą buvimo vietą ir atvykimo datą, sudaryti visas sąlygas atsakovui netrukdomai su vaikais bendrauti jam patogiu metu visą vaikų buvimo Lietuvoje terminą; iv. atsakovui turint galimybę, ieškovė įsipareigoja leisti atsakovui švęsti vaikų gimtadienius bei mokslo metų pradžios dieną kartu su ieškove; v. ieškovė nedarys jokių kliūčių atsakovui bendrauti su vaikais atsakovo kasmetinių vasaros atostogų metu, jam pasiimant vaikus į Lietuvos Respubliką nepertraukiamam dviejų savaičių laikotarpiui, nepriklausomai nuo to, kur vaikai gyvens. Apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą atostogų metu atsakovas ieškovę privalės informuoti iš anksto; vi. ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie vaikų auklėjimo, priežiūros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigą, apie ikimokyklinę įstaigą lankančių ar besimokančių vaikų numatomų atostogų pradžią ir trukmę, teikti informaciją apie vaikų susirgimus ir kitas priežastis, galinčias sutrukdyti atsakovui pasiimti vaikus ir su jais bendrauti; vii. ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie tikslią vaikų gyvenamąją vietą užsienyje, jei ši vieta pasikeis; viii. atsakovui pasiimant vaikus į Lietuvos Respubliką, kelionės išlaidas (skrydžio kainą) padengia atsakovas, o vaikų grįžimo atgal į jų gyvenamąją vietą užsienyje kelionės išlaidas (skrydžio kainą) padengia ieškovė; ix. vaikus užsienyje atsakovas lanko jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (šiuo metu abiem šalims priklausančiame bute Ispanijoje). Ieškovė įsipareigoja nedaryti kliūčių atsakovui susitikti su vaikais jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje jiems įprastoje aplinkoje.
16. 2020 m. lapkričio 16 d. gautas atsakovo patikslintas priešieškinis, kurio vienu iš reikalavimų prašoma pakeisti Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo ir šalių nepilnamečio sūnaus G. P., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, kadangi vykdant laikiną bendravimo su vaikais tvarką atsakovui su vaikais bendrauti nepavyko. Atsakovas prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką: 1. Ieškovė iki kiekvienų mokslo metų pradžios privalo atsakovui pateikti gydytojo pažymą apie vaiko sveikatos būklę, raštu pateikti informaciją apie vaiko numatomų atostogų pradžią ir trukmę, informuoti apie atostogų grafiko pakeitimus, jei tokių būtų; vaiko numatomą lankyti mokymo įstaigą bei būrelius. Paskutinę vaiko mokslo metų dieną ieškovė privalo pateikti atsakovui vaiko mokymo įstaigos informaciją apie vaiko auklėjimo, priežiūros, mokymosi bei lavinimo rezultatus. 2. Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas G. P., gim. (duomenys neskelbtini), kasdien nevaržomai iki 21 val. bendrauti su atsakovu kompiuterine programa „Skype“, telefonu, elektroniniu paštu bei kitomis ryšio priemonėmis, kiek tai leidžia vaiko mokymosi ir poilsio režimas. 3. Ieškovė privalo užtikrinti, kad G. P., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su atsakovu laiku įrenginys, kuriuo sūnus ir tėvas bendraus, būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį (pakrautas, įjungtas į elektros lizdą, veikiantis ir pan.). 4. Ieškovė privalo informuoti atsakovą apie G. P., gim. (duomenys neskelbtini), kontaktinių duomenų (telefono numerio, vartotojo vardo, el. pašto adreso) pasikeitimus nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 val. nuo tokių duomenų faktinio pasikeitimo arba ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki planuojamų tokių duomenų pakeitimo. 5. Ieškovei su vaiku atvykus į Lietuvos Respubliką, atsakovas turi teisę praleisti su vaiku 1/2 dalį jų buvimo Lietuvos Respublikoje laiko. Ieškovė informuoja atsakovą apie numatomą atvykimą į Lietuvą likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki numatomos atvykimo datos. 6. Atsakovas turi teisę bendrauti su G. P. gyvenamosios vietos valstybėje pirmąjį savaitgalį, einantį po G. P. gimtadienio. Atsakovas turi teisę paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžinti jį gyvenamosios vietos adresu sekmadienį iki 17.00 val. vakaro. 7. Atsakovas turi teisę bendrauti su G. P. porinių metų Kalėdų atostogų laikotarpiu bei neporinių metų Velykų (pavasario) atostogų metu. Šių (Kalėdų ir Velykų) atostogų laikotarpiu atsakovas turi teisę išsivežti vaiką į Lietuvos Respubliką. Vaiko kelionės į Lietuvos Respubliką ir grįžimo išlaidas šalys dengia 9 punkte nustatyta tvarka. 8. Atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi G. P. nepertraukiamam dviejų savaičių laikotarpiu nuo liepos 1 iki 14 dienos su teise išsivežti vaiką į Lietuvos Respubliką. Vaiko kelionės į Lietuvos Respubliką ir grįžimo išlaidas šalys dengia 9 punkte nustatyta tvarka. 9. Šalys privalo dengti nepilnamečio vaiko kelionės į Lietuvos Respubliką ir grįžimo į nuolatinę gyvenamąją vietą išlaidas tokia tvarka: vaiko kelionės į Lietuvos Respubliką išlaidas dengia ieškovė, ji taip pat rūpinasi ir užtikrina vaiko atvykimą į Lietuvos Respubliką, o vaiko grįžimo atgal į gyvenamąją vietą užsienyje kelionės išlaidas dengia atsakovas, jis rūpinasi ir užtikrina vaiko grįžimą atgal į gyvenamąją vietą. 10. Jeigu vaikas suserga ir dėl to negali susitikti / išvykti pas atsakovą, ieškovė nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas apie tai praneša atsakovui. Kiekvienu konkrečiu vaiko ligos atveju šalys bendrai spręs dėl vaiko sveikatos būklės ir galimybės susitikti su atsakovu. Tarp šalių kilus ginčui dėl vaiko sveikatos būklės, ieškovė pateiks gydytojo pažymą, išverstą į lietuvių kalbą, apie vaiko sveikatos būklę, dėl kurios vaikas negali susitikti su atsakovu. 11. Tuo atveju, jei vaikas dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali susitikti su atsakovu bendravimo tvarkoje nustatytu metu, atsakovas turi teisę susitikti / pasiimti vaiką kitą savaitgalį / savaitę, kai išnyksta objektyvios aplinkybės, kliudančios atsakovui bendrauti su vaiku. 12. Atsakovas turi teisę dalyvauti vaikų gimtadieniuose bei kitose šventėse, rengiamose vaiko gyvenamojoje bei kitose vietose. 13. Atsakovas privalo užtikrinti, kad vaikas bendravimo su juo metu būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu ar kt.) ir buvimo su atsakovu metu vaikui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su ieškove. Taip pat atsakovas privalo informuoti ieškovę apie vaiko buvimo vietą. 14. Ieškovė ir atsakovas įsipareigoja bendradarbiauti, kooperuotis ir dėti maksimalias pastangas, siekdami tinkamai ir efektyviai įgyvendinti dalyvavimo auklėjant ir nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarką. Be to, šalys susitaria informuoti viena kitą apie bet kokias aplinkybes, turinčias įtakos bendravimo tvarkos įgyvendinimui. Informavimas galimas SMS (ar kitokio tipo) žinutėmis, el. paštu ar kitomis priemonėmis.
17. Apeliantas nurodė, kad šalių sūnus M. P. sulaukė pilnametystės, tėvo ir vaiko santykiai yra faktiškai nutrūkę. Todėl mano, kad šiuo metu galiojanti laikina bendravimo tvarka neatitinka nei nepilnamečio vaiko, nei atsakovo interesų. Mano, kad, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę bei anksčiau nustatytos laikinos bendravimo tvarkos faktinį įgyvendinimo neįmanomumą, būtina pakeisti galiojančią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. P. tvarką. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi atmetė šį atsakovo prašymą.
18. Apeliantas nesutikdamas su minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi pateikė atskirąjį skundą. Iš atsakovo atskirojo skundo turinio matyti, kad nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžiamas tuo, jog ieškovė nevykdo teismo nustatytos laikinos tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, o atsakovo kaip tėvo galimybės bendrauti su vaikais yra pažeidžiamos, taip pat ieškovė nevykdo pareigos pateikti atsakovui informaciją apie vaikus. Nurodo, kad teismas netinkamai, nevisapusiškai ir neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė iš esmės neteisėtą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šios teismo priimtos nutarties motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.
19. Nagrinėjamoje byloje Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu nustatyta laikina ieškovės ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. dalinio sprendimo dalis, kuria nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, palikta nepakeista, o dalis, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, priteistas 250,00 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui ir atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo, panaikinta ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2-3848-375/2018 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Atsakovas prašė teismo atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-296-549/2019 nagrinėjimą ir skirti ieškovei 5 000,00 Eur baudą už procesinį piktnaudžiavimą, 50 procentų baudos skiriant atsakovo nuostoliams kompensuoti. Plungės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, atsakovo prašymą skirti ieškovei baudą už procesinį piktnaudžiavimą atmetė ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3848-375/2018 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo skundą, 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi panaikino Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį ir paskyrė ieškovei už Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą 1 000,00 Eur baudą atsakovo naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovės kasacinį skundą, 2020 m. kovo 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikino ir grąžino Klaipėdos apygardos teismui šią bylą nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsakovas pateikė pakartotinį prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei už Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą, jis buvo atmestas Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi, ši nutartis Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartimi palikta nepakeista.
20. Nagrinėjamu atveju nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų išspręstas ginčas iš esmės dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo (apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalį ginčo klausimu), todėl liko galioti pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikina tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Taigi šalys (vaikų tėvai) turi vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas (abu vaikų tėvai) yra atsakingi už tinkamą laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą.
21. Apeliantas cituoja Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1304-253/2020, nurodydamas, kad pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar jų pasikeitimas, lemiantis, jog laikinosios apsaugos priemonės yra neefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo ir ekonomiškumo principus, tačiau teismas, įvertinęs atskirojo skundo motyvus, daro išvadą, kad apeliantas nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios lemtų poreikį pakeisti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, atsiradimo ar jų pasikeitimo. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga ir ankstesnėmis teismų priimtomis nutartimis nustatė, kad dėl visų apelianto atskirajame skunde nurodomų argumentų jau net kelis kartus tiek Plungės apylinkės teismas, tiek Klaipėdos apygardos teismas pasisakė, juos išnagrinėjo, vertino ir nenustatė, kad šie motyvai būtų pagrįsti, o ieškovė trukdytų apeliantui bendrauti su vaiku (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-938-253/2020 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-631-1092/2020). Iš šių nutarčių matyti, kad teismai konstatavo, jog nėra duomenų, jog ieškovė draustų ar kitaip trukdytų bendrauti apeliantui su vaikais. Teismai konstatavo, kad pats apeliantas nevykdo laikinos bendravimo su vaikais tvarkos, nebendraudamas pagal nustatytą tvarką, o tik deklaratyviai teigia, kad jam yra trukdoma. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-51- 464/2019 pabrėžė, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros ir efektyviai užtikrintų pareikštus reikalavimus. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. ir 2020 m. liepos 9 d. nutartimis nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad bendravimas su vaiku nevyksta dėl apelianto pasyvumo, nors jam yra sudarytos visos sąlygos, o jokių naujų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovė trukdo apeliantui bendrauti su vaiku ir kad šiuo metu nustatyta laikina bendravimo tvarka būtų neefektyvi, apeliantas nepateikė (visos apelianto nurodytos aplinkybės vyko laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2019 m. ir teismai dėl šių argumentų jau yra pasisakę).
22. Apeliantas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje pažymėjo, kad šalys turėtų imtis priemonių inicijuoti bendravimo tvarkos pakeitimą, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo keisti 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, nes apeliacinės instancijos teismas jau yra nurodęs, kad šalys turėtų inicijuoti nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimą.
23. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais, kadangi apeliantas netiksliai perteikia ir savaip interpretuoja Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties 39 punktą. Šiame punkte nurodyta, kad byloje yra duomenų, leidžiančių laikyti labiau tikėtina aplinkybę, kad didelę reikšmę vaikų neigiamai nuomonei apie tėvą ir atitinkamai jų nenorui bendrauti su juo turėjo ir jo paties (apelianto) elgesys (pvz., nepakankamas rūpinimasis ir dėmesys vaikams, agresyvaus elgesio proveržiai, neigiami atsiliepimai apie mamą). Vadinasi, ir atsakovas turėjo būti aktyvus, iniciatyvus, imtis priemonių (pvz., pasitelkti į pagalbą vaikų psichologus ar kitus specialistus, inicijuoti nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimą, aktyviai komunikuoti su vaikais, o nepavykus su jais susisiekti – ir su ieškove ar jos advokatu ar net bylą nagrinėjančiu teismu ar antstoliu, prašyti tarpininkauti), kurios galėtų būti veiksmingos atkuriant nutrūkusius tėvo ir vaikų santykius. Tame pačiame punkte teismas taip pat nurodė, kad iš 2019 m. kovo 25 d. atsakovo prašymo skirti baudą ieškovei apeliacinės instancijos teismui susidaro įspūdis, kad didžiausias jo rūpestis buvo ne pabendrauti su vaikais, o kažkaip patekti į būstą, kuriame ieškovė gyveno su vaikais Ispanijoje, ir gauti jo raktus bei signalizacijos išjungimo slaptažodžius. Pavyzdžiui, 2019 m. sausio 2 d. prašyme kalbama tik apie patekimą į būstą, raktus ir signalizacijos slaptažodį ir net neužsimenama apie norą bendrauti su vaikais. 2019 m. sausio 7 d. prašyme taip pat pagrindinis akcentas yra dėl patekimo į butą, raktų ir signalizacijos. Tokia pat situacija ir su 2019 m. sausio 11 d. ir 2019 m. vasario 6 d. tekstinėmis žinutėmis, kurias atsakovas teigia išsiuntęs ieškovei, – minėtuose dokumentuose net neminima konkreti bendravimo su vaikais data ir laikas. Taigi, kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties, teismas nenurodė, jog privalomai turėtų būti keičiama laikina bendravimo tvarka, o nurodė tik galimas alternatyvas, kurių konkretus pasirinkimas priklauso nuo faktinės situacijos, tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kokių aktyvių priemonių ėmėsi siekdamas bendrauti su vaikais, priešingai, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartyje pažymėjo, jog apeliantas ir toliau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų bendravimui su vaikais atkurti.
24. Apeliantas nurodo, kad Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka neįgyvendinama, neatitinka apelianto interesų, taip pat vaiko interesų. Nurodo, kad ieškovė nebendradarbiauja su apeliantu, laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdo. Pripažįsta, kad apelianto ryšys su vaiku yra nutrūkęs dėl nebendravimo su vaiku jau 4 metus. Nurodo, kad jis neturi galimybės bendrauti su vaiku ir dėl Ispanijoje jam iškeltos baudžiamosios bylos, kuri pradėta pagal ieškovės pareiškimą, todėl daro išvadą, kad jam nesudaromos galimybės bendrauti su vaiku vaiko gyvenamosios vietos adresu. Pažymi, kad dėl apeliantui šioje byloje laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyto turto arešto jis neturi finansinių galimybių bendrauti su vaiku Ispanijoje.
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad šiuo metu galiojanti laikina bendravimo su vaiku tvarka nustatyta pažodžiui būtent tokia, kokios prašė pats apeliantas. Pagrindas pakeisti šią tvarką būtų tuo atveju, jeigu ji būtų dėl objektyvių priežasčių neįvykdoma, nebeatitiktų faktinių aplinkybių ir vaiko interesų. Teismas nurodė, kad apeliantas, prašydamas pakeisti laikiną bendravimo tvarką, nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog bendravimas su vaiku pagal galiojančią laikiną tvarką nevyksta dėl nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio, o ne dėl subjektyviųjų priežasčių. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką apeliantui užtikrinama galimybė su vaiku bendrauti elektroninėmis ryšio priemonėmis, apeliantas gali bet kada susitikti su vaiku ir su juo bendrauti, švęsti gimtadienius, praleisti vasaros atostogas, pasiimti vaiką į Lietuvą ir t. t. Teismas nusprendė, kad apeliantas turi maksimalias sąlygas bendrauti su vaiku, jeigu tik šia tvarka būtų naudojamasi. Nurodė, kad nėra aišku, kaip siūloma patikslinta laikina bendravimo tvarka geriau užtikrintų vaiko bendravimą su apeliantu, nes abejotina, ar siūlomos tvarkos pakeitimai užtikrins sklandesnį vaiko bendravimą su tėvu be paties tėvo siekio aktyviau bendrauti su vaiku. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-631-1092/2020 padarė išvadą, jog didelės reikšmės bendravimui su vaiku ir bendravimo nutrūkimui turėjo paties apelianto elgesys, t. y. apeliantas nebuvo aktyvus, siedamas atkurti jo ir vaikų bendravimą 2017–2019 m. laikotarpiu. Teismas padarė išvadas, kad pirmiausiai apeliantas privalo stengtis įgyvendinti esamą bendravimo tvarką, privalo būti aktyvesnis, tuo labiau kad, kaip apeliantas pripažįsta, apelianto ir vaiko ryšys yra labai sudėtingas, jam sunkiai sekasi bendrauti su vaiku, apeliantas nepateikė duomenų, jog esama tvarka neatitiktų vaiko interesų, o laikinųjų apsaugos priemonių keitimas, keičiant bendravimo su vaiku tvarką, negali būti priemonė užtikrinti tik vieno iš tėvų interesus ir siekis pagrįsti savo elgesį, apeliantas neturi siekti nustatyti tokią tvarką, kuri būtų išimtinai patogi tik jam ir perkelti bendravimo užtikrinimo pareigą išimtinai tik kitam tėvui, t. y. šiuo atveju ieškovei.
26. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos šalių procesiniais dokumentais ir byloje esančiais įrodymais, negali nepritarti šioms teismo išvadoms. Nors apeliantas teigia, kad ieškovė laikinos bendravimo tvarkos nevykdo, tačiau šiuos jo argumentus paneigia Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. ir 2020 m. balandžio 23 d. nutartys, kuriuose padarytos išvados, jog nėra duomenų, kad ieškovė draustų, trukdytų apeliantui bendrauti su vaikais ar kitaip nevykdytų bendravimo tvarkos (dėl šios priežasties pagal apelianto prašymus ieškovei nebuvo skirtos ir baudos dėl trukdymo jam bendrauti su vaikais).
27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad dėl jam šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) jis neturi finansinių galimybių bendrauti su vaiku Ispanijoje. Pažymėtina, kad Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytoje laikinoje bendravimo tvarkoje nustatyta nemažai ir kitų formų ir būdų apeliantui bendrauti su vaiku (pvz., elektroninio ryšio priemonėmis). Šie būdai nereikalauja kokių nors papildomų finansinių resursų. Taip pat pažymėtina, kad šioje byloje paties apelianto reikalavimu dar 2017 m. rugsėjo 20 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi pritaikytas areštas ieškovės turtui, taigi, šiuo aspektu bylos šalių padėtis yra lygiavertė.
28. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė nesudaro galimybių atsakovui patekti į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, bendrauti ir matytis su vaikais. Apeliantas šį argumentą grindžia tuo, jog ieškovė atsisakė pateikti raktus ir signalizacijos išjungimo kodus, kad jis galėtų patekti į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą Ispanijoje, ir tokiu būdu užkirto atsakovo galimybę pasimatyti su vaikais.
29. Iš Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties II dalies ii punkto nustatyta, jog, ieškovei su vaikais gyvenant ir vaikams lankant bendrojo lavinimo įstaigas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (užsienyje), atsakovui pageidaujant susitikti su vaikais, jis įsipareigoja apie tai informuoti ieškovę iš anksto, ne vėliau kaip prieš savaitę.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas jau ne kartą dėl šių apelianto argumentų pasisakė ir atmetė juos kaip nepagrįstus. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutarties 44 punkte padarė išvadą, jog ieškovės principinis nenoras, kad, Ispanijoje vykstant baudžiamajam procesui tarp ieškovės ir atsakovo, atsakovas lankytųsi jos ir vaikų gyvenamojoje vietoje Ispanijoje, pats savaime nereiškia, kad ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su vaikais. Nenoras ir trukdymas kažką daryti yra pagal pobūdį ir esmę skirtingi veiksmai. Taip pat nutarties 43 punkte nurodyta, jog ieškovės kreipimasis į Ispanijos teisėsaugos institucijas, prašant įvertinti apelianto elgesį, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė peržengė savo teisių realizavimo ribas. Atitinkamai teismas padarė išvadą, kad dėl pradėto baudžiamojo persekiojimo patiriami nepatogumai nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovė pažeidžia laikiną bendravimo tvarką. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartyje 36 punkte pažymėjo, jog raktų nuo buto perdavimas / neperdavimas ir signalizacijos išjungimo kodų pateikimas neturi jokios įtakos apelianto teisei ir pareigai bendrauti su vaikais. Atsakovas nepateikė ir jokių duomenų, jog ketino atvykti susitikti su vaikais į Ispaniją ir apie tai tinkamai informavo ieškovę, tačiau ši atsisakė leisti atsakovui susitikti su vaikais jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Be to, pažymėtina, kad pagal šiuo metu nustatytą laikiną bendravimo tvarką apeliantas savo pageidavimą susitikti su vaiku privalo suderinti su ieškove iš anksto, kadangi šalių santuoka 2018 m. kovo 13 d. daliniu sprendimu jau yra nutraukta, todėl nekontroliuojama apelianto galimybė patekti į ieškovės gyvenamąjį būstą pažeistų jos teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais anksčiau aptartas atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
31. Apeliantas nurodo, kad jis neturi galimybės bendrauti su sūnumi, nes iki šiol ieškovė jam nepateikė sūnaus telefono numerio, tad mano, kad skundžiamos nutarties išvada, jog apeliantas gali neribotai bendrauti su sūnumi ir naudotis kitomis bendravimo tvarkos teisėmis, yra nepagrįsta.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nustatyta, kad ieškovė ne kartą yra nurodžiusi ir pateikusi apeliantui visus esamus vaikų kontaktinius duomenis. Tai matyti ir iš paties apelianto su 2019 m. rugsėjo 30 d. prašymu dėl pakartotinės baudos ieškovei skyrimo pateikto ieškovės 2019 m. birželio 27 d. pranešimo, kuriame tokie duomenys buvo pateikti. Taip pat pažymėtina, kad tą patį apelianto argumentą nagrinėjo ir Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje (42 punkte), o Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutarties 38 punkte nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš ieškovės 2019 m. birželio 27 d. pranešimo matyti, kad ji atsakovui pateikė šalių sūnų kontaktinius duomenis, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog po 2019 m. gegužės 9 d. būtų aktyviai siekęs atkurti savo ryšį su sūnumis, jiems skambinęs, rašęs elektroninius laiškus, bandęs susisiekti kitomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, minėtas atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
33. Apeliantas nurodo, kad jam siekiant vaikus pasiimti vasaros atostogų metu ieškovė 2019 m. birželio 27 d. atsakyme į apelianto 2019 m. gegužės 21 d. prašymą paaiškino, kad vienas vaikas visai vasarai užrašytas į stovyklą, o apie kitą vaikai informacijos nepateikė. Mano, kad ieškovė sudarė kliūtis apeliantui pasiimti vaikus vasaros atostogų metu.
34. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Nagrinėjamu atveju Plungės apylinkės teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartyje pažymėjo, kad ieškovė 2019 m. birželio 27 d. pranešimu informavo, jog tik sūnus G. vieną vasaros mėnesį (2019 m. liepos mėn.) lankys stovyklą, o 2019 m. rugpjūtį stovykla dar tik planuojama, kad sūnus M. lankytų stovyklą, ieškovė nenurodė. Apeliantas 2019 m. gegužės 21 d. prašyme iš anksto nenurodė, kada konkrečiai atstogaus ir norėtų su vaikais praleisti laiką, tačiau ši pareiga įtvirtinta teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties II dalies V punkte. Apeliantas nepateikė įrodymų, kada buvo suplanavęs atostogas ir ar iš viso 2019 m. atostogavo, kad kreipėsi į ieškovę dėl galimybės konkrečiu laikotarpiu praleisti su vaikais laiką, o ieškovė nepagrįstai būtų atsisakiusi išleisti vaikus su tėvu. Priešingai, ieškovė 2019 m. birželio 27 d. pranešime jokių prieštaravimų apeliantui su vaikais praleisti laiką jo atostogų metu nenurodė ir dėl to dar papildomai siūlė tiesiogiai kreiptis į vaikus ir šį klausimą aptarti bei susiderinti su vaikais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pats apeliantas savo teisės praleisti laiką su vaikais vasaros atostogų metu nerealizavo ir nėra duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius, jog ieškovė sudaro kliūtis apeliantui pasiimti vaikus vasaros atostogų metu.
35. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovė neteikia informacijos apie vaikų mokymąsi ir sveikatą, nors tai privalo teikti pagal nustatytą laikiną bendravimo su vaikais tvarką.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie apelianto argumentai jau buvo taip pat ne kartą išnagrinėti ir dėl jų buvo pasisakyta. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutarties 41 punkte pažymėjo, kad atsakovas nenurodė, kada jis po 2019 m. gegužės 9 d. kreipėsi į ieškovę dėl tokios informacijos gavimo ir ji jam nebuvo suteikta. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas vėl nepateikė jokių įrodymų, kada ieškovė nesuteikė jam informacijos apie vaikų mokymąsi ir sveikatą. Be to, įvertinus byloje esančius duomenis, nustatyta, kad informacija apie vaikų mokymąsi, lankomumą ir sveikatą yra nuolat teikiama ir teismui. Tokia informacija pateikta kartu su ieškovės 2017 m. lapkričio 29 d. prašymu, ieškovės 2018 m. sausio 2 d. prašymu, ieškovės 2018 m. liepos 27 d. pranešimu, ieškovės 2019 m. spalio 11 d. atsiliepimu, ieškovės 2020 m. birželio 10 d. atsiliepimu, 2020 m. liepos 21 d. el. laišku, kuris pateiktas su ieškovės atsiliepimu į nagrinėjamą atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau aptartas apelianto atskirojo skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą dėl Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.