- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- e2S-281-459/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00090-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- N. G.
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Nomilita“, V. G., G. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. (buvusi P.) patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei turto padalijimo, pagal atsakovo A. P. patikslintą priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarko nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei turto padalijimo ir pagal trečiųjų asmenų UAB „Nomilita“, V. G., G. P., pareiškusių savarankiškus reikalavimus šalims dėl prievolių pripažinimo solidariosiomis ir skolų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis Lietuvoje per savo filialą Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, UAB „Baltic Oil Company“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. G. (buvusi P.) (toliau – ir ieškovė) 2023 m. sausio 12 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, juo prašė priteisti iš A. P. (toliau – ir atsakovas) 5 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą ieškovei už šalių vaikui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), vien tik ieškovės teiktą išlaikymą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2017 m. sausio 31 d. Priteisti iš atsakovo 5 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą ieškovei už šalių vaikui G. P., gim. (duomenys nekelbtini), vien tik ieškovės teiktą išlaikymą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2017 m. sausio 31 d. Priteisti iš atsakovo 21 607,92 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą ieškovei už šalių vaikui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės teiktą išlaikymą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d., iki vaikui suėjo 18 metų, t. y. 2020 m. spalio 31 d. Nustatyti atsakovo dalyvavimo vaiką G. P. auklėjant ir vaiko bendravimo su atsakovu tvarką ieškovės pasiūlytu būdu. Pripažinti 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp trečiojo asmens V. G. ir atsakovo, nesudaryta ir negaliojančia ab initio.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2023 m. sausio 20 d. teismo nutartimi ieškovei nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti – aiškiai suformuluoti reikalavimą dėl 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir trečiojo asmens V. G., kad būtų galima įvertinti reikalavimo pobūdį (turtinis ar neturtinis) ir išspręsti klausimą dėl žyminio mokesčio. 2023 m. sausio 25 d. ieškovės atstovas pateikė pranešimą dėl trūkumų pašalinimo, jame nurodė, kad pareiškime reiškiamas reikalavimas pripažinti A. P. ir V. G. 2010 m. lapkričio 2 d. sudarytą paskolos sutartį negaliojančia, reikalavimas laikytinas neturtinio pobūdžio reikalavimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2023 m. sausio 30 d. nutartimi nustatė ieškovei N. G. (buvusi P.) 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Teismo motyvai:
3.1. Teismas nurodė, kad byloje trečiajam asmeniui 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutarties pagrindu reikalaujant iš A. P. ir N. P. solidariai priteisti 73 986,00 Eur skolą, 45 977,18 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo savarankiškų reikalavimų priėmimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ieškovei ginčijant šią sutartį, siekiami ir ginčo sprendimu sukuriami teisiniai padariniai būtų turtiniai, kadangi teismo sprendimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais lemtų, ar ieškovei liktų turtinė pareiga vykdyti sandoriais sukurtą prievolę.
3.2. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ieškinio reikalavimo patenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta trečiojo asmens (pagal ieškovės reiškiamą reikalavimą laikytinas atsakovu) V. G. reikalavimo teisė pagal 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį, todėl teismui sprendimu pripažinus, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens nėra susiklostę paskoliniai santykiai, atsirastų turtinės teisinės pasekmės.
3.3. Taigi, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimu siekiamus ir sprendimu sukuriamus teisinius padarinius, teismui buvo akivaizdu, kad ieškinio reikalavimas dėl 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia yra turtinis, todėl turi būti apmokestintas žyminiu mokesčiu kaip turtinis reikalavimas. Bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Turtinė prievolė pagal 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį yra 119 963,18 Eur, todėl teismas nurodė, kad už šį turtinio pobūdžio reikalavimą mokėtinas 1 875,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė teikdama patikslintą ieškinį pateikė įrodymus, kad sumokėjo 105,00 Eur žyminio mokesčio, todėl teismas ieškovę įpareigojo primokėti 1 770,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Teismas nurodė, kad, nepašalinus trūkumo, patikslintas ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
4. Ieškovė N. G. (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7-1068/2023 ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl ieškovės 2023 m. sausio 23 d. pareiškimo dėl 2020 m. spalio 19 d. patikslinto ieškinio kai kurių reikalavimų patikslinimo priėmimo nagrinėti byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apeliantės teigimu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, kad ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. 2023 m. sausio 23 d. pareiškimu dėl 2020 m. spalio 19 d. patikslinto ieškinio kai kurių reikalavimų patikslinimo reiškiamas reikalavimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnį pripažinti 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp A. P. ir V. G., tariamuoju sandoriu (sudarytu tik dėl akių) ir dėl to negaliojančiu ab initio, nėra prašoma taikyti restitucijos (o restitucija ir negalima, nes ieškovė įrodinėja, kad toks sandoris sudarytas tik dėl akių ir pinigai faktiškai nebuvo paskolinti), tai neturtinis reikalavimas, už kurį mokėtinas ne proporcinis žyminis mokestis, o paprastasis žyminis mokestis.
4.2. Teigia, jog kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad paprastuoju žyminiu mokesčiu apmokestinami reikalavimai, kai ginčijami sandoriai ir nėra prašoma taikyti restitucijos, o tariamųjų sandorių ginčijimą kaip neturtinį reikalavimą yra netgi atskirai priskyręs prie neturtinių reikalavimų kategorijos. Šį paprastąjį žyminį mokestį, t. y. 105,00 Eur, ieškovė jau yra sumokėjusi, įrodymas pateiktas kartu su pirminiu ieškovės 2023 m. sausio 11 d. pareiškimu dėl 2020 m. spalio 19 d. patikslinto ieškinio kai kurių reikalavimų patikslinimo (detalus žyminio mokesčio apskaičiavimas pateiktas 2023 m. sausio 23 d. pareiškimo dėl 2020 m. spalio 19 d. patikslinto ieškinio kai kurių reikalavimų patikslinimo 4 dalyje). Nurodo, kad šiuo atveju negalima vertinti ir tai neatitiktų sąžiningumo principo, kad dėl tariamojo sandorio ginčijimo ji atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ir dėl to jos padėtis gerėja, nes tokį aiškinimą paneigia kasacinės instancijos teismo išaiškinimai, ypač pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009.
4.3. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Apeliantė pažymi, kad sandoris ginčijamas kaip tariamasis sandoris, o ne kokiu nors kitu pagrindu, pvz., kaip dėl suklydimo sudarytas sandoris, kas rodo, jog ginčijamas sandoris galbūt apskritai nebuvo sudarytas siekiant sukurti realius teisinius padarinius, todėl jai neturėtų būti užkirstas kelias ar jis apsunkintas tokio pobūdžio sandorį ginčyti tik sumokant už tokio reikalavimo pareiškimą proporcinį žyminį mokestį.
4.4. Ieškovės įsitikinimu, A. P., pasitelkdamas V. G., su juo sudarė tariamą (tik dėl akių) 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį, kurios tikslas – tariamų paskolinių teisinių santykių pagrindu ieškovę padaryti skolininke, per dabar jau kitą asmenį solidariosios prievolės pagrindu siekiama sukurti teisinę situaciją, jog teismo sprendimo vykdymo stadijoje būtų galima su V. G. pagalba siekti iš varžytynių parduoti tarp buvusių sutuoktinių N. G. ir A. P. padalytą ir ieškovei priteistą buvusio santuokinio turto dalį ir tokiu būdu ieškovę palikti visiškai be turto (atsakovas anksčiau ne kartą yra sakęs, kad butą Ispanijoje parduos).
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimą (dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu) kvalifikavo kaip turtinį reikalavimą ir nustatė apeliantei terminą atitinkamo dydžio žyminiam mokesčiui primokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnio 1 dalis). CPK normos imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-35-464/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016; 2017 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-148-381/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybę, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014, 2015-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 ir kt.). Nustatant, ar reikalavimas laikytinas (ne) turtiniu, esminis vertinimo kriterijus yra tai, kokie padariniai (turtinio ar neturtinio pobūdžio) kyla ginčo išsprendimo atveju.
12. Apeliantė vieną iš 2023 m. sausio 11 d. pareiškimo dėl 2020 m. spalio 19 d. patikslinto ieškinio kai kurių reikalavimų patikslinimo reikalavimų grindžia CK 6.875 straipsnio 3 dalimi ir nurodo, kad 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartis, sudaryta tarp A. P. ir V. G., turėtų būti pripažinta nesudaryta ir negaliojančia ab initio, nes pinigai faktiškai nebuvo paskolinti, paskolos sutarties dalyviai realiai neįgijo pagal paskolos sutartį civilinių teisių ir pareigų ir paskolos sutarties dalyviai iš tikrųjų neketino sukurti paskolos teisinių santykių, o tik juos imitavo (CK 1.86 straipsnis).
13. CK 1.86 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Šio straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios nurodo, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Nors ieškinyje apeliantė ir neprašo taikyti restitucijos, tačiau, teismui konstatavus ginčo sandorio niekinį pobūdį, restitucijos klausimą teismas turės išspręsti ex officio (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog ieškinio patenkinimo atveju restitucija negalima, nes ieškovė įrodinėja, kad toks sandoris sudarytas tik dėl akių ir pinigai faktiškai nebuvo paskolinti. Vis dėlto šiuo nagrinėjamu atveju, priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismui pripažinus 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį negaliojančia, ieškovė būtų atleista nuo prievolės pagal minėtą paskolos sutartį trečiajam asmeniui V. G. vykdymo. Taigi apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ieškinio patenkinimo atveju jai nebūtų priteistas joks turtas, nepaneigia jos pareikšto ieškinio turtinio pobūdžio, nes jam konstatuoti teisiškai reikšminga, pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą, yra ne tik ieškovės gaunamas turtas, bet ir kitokia turtinė nauda (šiuo atveju atleidimas nuo turtinės prievolės pagal 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį), taip pat minėtos paskolos sutarties šalims A. P. ir V. G. atsirandantys turtiniai padariniai. Tokį CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto aiškinimą yra pateikęs ir kasacinis teismas, pažymėjęs, kad „turtinės naudos gavimas“, kaip kriterijus, kvalifikuojant ginčą kaip turtinį, nėra įtvirtintas nei įstatyme, nei teismų praktikoje, o sisteminis ir gramatinis CPK 80 straipsnio 1 dalies ir 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto normų aiškinimas nesudaro pagrindo išvadai, kad proporciniu žyminiu mokesčiu apmokestinami tik tie reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriais prašoma taikyti restituciją ieškovo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2014).
15. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantė siekia išvengti piniginės prievolės trečiajam asmeniui V. G. 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutarties pagrindu reikalaujant iš A. P. ir N. P. solidariai priteisti 73 986 Eur skolą, 45 977,18 palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo savarankiškų reikalavimų priėmimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi ieškiniu ieškovė iš esmės siekia išvengti piniginės prievolės, todėl tokie ieškinio reikalavimai yra turtinio pobūdžio, už juos mokėtinas žyminis mokestis turi būti apskaičiuotas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 85 straipsnio 11 punkte nustatytas taisykles.
16. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliantės argumentas, kad CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas taikomas tik tada, kai ieškovas turi galimybę gauti turtinės naudos tuo atveju, jei bus sandoris pripažintas negaliojančiu ir taikoma restitucija. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad apeliantės nurodomos aplinkybės sudaro pagrindą netaikyti CPK 80 straipsnio 1 dalies ir 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatų, įtvirtinančių specialią žyminio mokesčio dydžio nustatymo tvarką sandorių pripažinimo negaliojančiais bylose.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimą (dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu) kvalifikavo kaip turtinį reikalavimą ir nustatė apeliantei terminą atitinkamo dydžio žyminiam mokesčiui primokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.