- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- e2S-845-826/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00090-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- N. P.
- Trečiasis asmuo
- AB DNB bankui
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
- 3.1.18.6Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui AB DNB bankui, institucija, teikianti išvadą, Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto ir skolų padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir A. P. sudarytą santuoką (Palangos miesto civilinės metrikacijos skriaus įrašas Nr. 75), po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes P. ir P., nustatyti nepilnamečių vaikų M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš A. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam po 800,00 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, pavesti N. P. lėšas tvarkyti uzufrukto teise, priteisti 12 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisti iš atsakovo 45 719,20 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitekusią didesnę turto dalį, pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybė teisę į 2 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Baltic Oil Company“ akcijų, kurios vienos nominali vertė 100,00 Eur, priteisti iš atsakovo 97 439,00 Eur piniginę kompensaciją už 5 873,50 Eur panaudotas santuokines lėšas, pripažinti, kad prievolė AB DnB bankui pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. kredito sutartį Nr. A18-878181 (kredito likutis 103 440,59 Eur) yra asmeninė atsakovo prievolė, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja; 2) priteisti iš atsakovo po 500,00 Eur laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti jai. Nurodė, kad ji su vaikais yra išvykusi gyventi į užsienį. Atsakovas iki šiol neprieštaravo, tačiau paskutiniu metu grasina, kad vaikus parsiveš į Lietuvą. Nors jis yra verslininkas ir jo pajamos yra didelės, tačiau prie vaikų išlaikymo neprisideda. Pati niekur nedirba, yra registruota Ispanijos darbo biržoje, dėl vaikų priežiūros jai sunkiau susirasti darbą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatė laikiną vaikų gyvenamąją vietą su vaikų motina N. P., iki teismo sprendimo priėmimo priteisė iš atsakovo A. P. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300,00 Eur, priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė N. P.. Teismo motyvai: Teismas nutarė priteisti laikiną išlaikymą vaikams iš atsakovo atsižvelgęs į tai, jog neužtikrinus ieškovės reikalavimo, būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai (maistui, būstui, sveikatai, ugdymui), nes, ieškovės teigimu, atsakovas išlaikymo vaikams neteikia. Šios aplinkybės atsakovas nepaneigė. Teismas nutarė priteisti mažesnį išlaikymo dydį, nei prašė ieškovė, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, vaikų amžių, jų dabartinę gyvenamąją vietą užsienio šalyje, taip pat atsižvelgęs į atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus apie jo gaunamas pajamas. Teismas nustatė vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, atsižvelgęs į tai, kad vaikai yra labai prisirišę prie jos, šiuo metu gyvena kartu su ja užsienyje, ten lanko ugdymo įstaigas. Atsakovas dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo neprieštaravo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas A. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutarties dalį pakeisti ir sumažinti priteistino laikino išlaikymo dydį nuo 300,00 Eur iki 190,00 Eur kiekvienam vaikui. Skundo motyvai:
5.1. Teismas nustatydamas laikiną išlaikymo dydį po 300,00 Eur kiekvienam vaikui neatsižvelgė į jo gaunamų pajamų dydį ir galimybes teikti tokio dydžio laikiną išlaikymą. Šiuo metu jo draudžiamosios pajamos siekia 999,00 Eur. Iš šių pinigų sumoka 400,00 Eur mėnesinę būsto kredito įmoką bankui ir dar 200–300 Eur per mėnesį reikia namo eksploatacinėms išlaidoms padengti. Taigi jam lieka tik apie 300–400 Eur, todėl Palangos miesto apylinkės teismo nutarties realiai net negalėtų įvykdyti.
5.2. Vien ieškovės pateikti duomenys, jog ji be atsakovo leidimo išsivežė abu šalių nepilnamečius vaikus į Ispaniją ir ten dėl vaikų priežiūros negali susirasti geriau mokamo darbo, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas 300,00 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas.
5.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, suformuluotą dėl išlaikymo priteisimo. Vaiko minimaliems poreikiams patenkinti reikalinga suma yra siejama su minimaliąja mėnesine alga, kuri šiuo metu yra 380,00 Eur. Abu tėvai vienodai prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo, todėl didesnės, nei teismų praktikoje numatyta, sumos kiekvienam vaikui priteisimas reikštų išlaikymo pareigos perkėlimą vienam iš tėvų. Mažesnės, nei nurodė teismas, sumos laikinas priteisimas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (kuomet bus padalytas turtas ir nustatyta tiksli šalių turtinė padėtis) užtikrins vaikų minimalių poreikių tenkinimą.
5.4. Teismas, nustatydamas laikiną išlaikymą vaikams, turėjo įvertinti jų konkrečius poreikius. Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie realiai patiriamas išlaidas vaikų išlaikymui.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino materialinio išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams iki teismo galutinio sprendimo priėmimo byloje dėl santuokos nutraukimo. Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi tenkino iš dalies ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-343-588/2017 priėmimo nustatė nepilnamečių vaikų M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaikų motina N. P.; iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-343-588/2017 priėmimo priteisė iš atsakovo A. P. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam vaikui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteistų piniginių išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė N. P.. Apeliantas prašė pakeisti nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo, todėl apeliacinis teismas pasisako tik dėl šios skundžiamos nutarties dalies. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.Laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikams vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaikų poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Abu tėvai privalo teikti vaikams nuolatinį išlaikymą, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas kaip apsaugos priemonė gali būti taikomas, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192, 3.203 straipsnius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi priteisti po 300,00 Eur laikino išlaikymo, kadangi jis viršijo suformuotos teismų praktikos išlaikymo dydį. Sutiktina su skundo argumentu.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio ir kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir pan. Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, kuriuo teismas turi teisę vadovautis, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.Nagrinėjamu atveju teismas priteisė po 300,00 Eur kiekvienam vaikui iš atsakovo atsižvelgęs į tai, jog neužtikrinus ieškovės reikalavimo, būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai (maistui, būstui, sveikatai, ugdymui). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priteisiant šioje proceso stadijoje didesnį nei orientacinis kriterijus, t. y. 190,00 Eur, išlaikymo dydį būtina šaliai, prašančiai tokio išlaikymo, pagrįsti savo prašymą (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo iniciatyva išsivežė šalių nepilnamečius vaikus gyventi į Ispaniją. Be to ieškovė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad kiekvienam iš vaikų reikia po 500,00 Eur išlaikymo per mėnesį, nepateikė. Kitų duomenų, iš kurių matytųsi, jog priteisiant po 190,00 Eur laikino išlaikymo, bus negalima patenkinti pagrindinių vaikų poreikių, nenustatyta. Remiantis tuo, kas išdėstyta, matyti, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tokio savo procesinio sprendimo neargumentuodamas, priteisė iš atsakovo vaikų išlaikymui po 300,00 Eur per mėnesį, taip nepagrįstai didesnę laikino išlaikymo naštą perkeldamas atsakovui. Tokia teismo nutartis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, tėvų valdžios lygybės principų, teismų praktikos, todėl keistinas, vaikams priteistino laikino išlaikymo dydį mažinant iki 190,00 Eur per mėnesį kiekvienam.Pažymėtina, kad nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra laikino pobūdžio, taikomos iki sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo, todėl, pasikeitus aplinkybėms, galėtų būti svarstomas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo klausimas.Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo A. P. atskirąjį skundą tenkinti.
Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo pakeisti – iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-343-588/2017 priėmimo priteistą iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), sumažinti iki 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.