- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-10
- Bylos Nr.
- 2-148-381/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00632-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- Ž. U., M. V. U.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 22-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties, kuria ieškovui D. R. nustatytas terminas sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio už turtinius ieškinio reikalavimus dėl 2004 m. gruodžio 15 d. ir 2006 m. spalio 18 d. paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis civilinėje byloje pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovams Ž. U. ir M. V. U., trečiajam asmeniui Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarei Z. R. dėl paskolos sutarčių ir notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas D. R. (toliau – ieškovas) 2016 m. gegužės 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Ž. U. ir M. V. U., prašydamas pripažinti negaliojančiomis:2004 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas Ž. U. paskolino atsakovui M. V. U. 56 000 Lt namo, adresu Pievų g. 24, Prienai, pirkimui;2006 m. spalio 18 d. paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas Ž. U. paskolino atsakovui M. V. U. 320 000 Lt buto, adresu Laisvės al. 58-11, Kaunas, pirkimui ir remontui;2014 m. balandžio 23 d. Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarės vykdomąjį įrašą, reg. Nr. 1865, kuriuo reikalaujama iki 2013 m. rugsėjo 3 d. išieškoti iš atsakovo M. V. U. 440 889,90 Lt sumą.Ieškovas ieškinyje nurodė, kad yra mirusiosios A. U. (senelės) turto paveldėtojas. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr.2-238-800/2015 pagal ieškovo Ž. U. ieškinį atsakovui D. R., trečiajam asmeniui M. V. U., dėl prievolės pripažinimo solidaria, 2015 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino, kad prievolė pagal 2007 m. rugsėjo 3 d. vekselio davėjo M. V. U. vekselio gavėjui Ž. U. išrašytą neprotestuotiną vekselį 440 000 Lt (127 432,81 Eur) sumai yra solidari sutuoktinių A. U. (D. R. senelė, mirusi 2014 m. kovo 17 d.) ir M. V. U. prievolė. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo M. V. U. 2004 m. gruodžio 15 d. iš ieškovo Ž. U. skolinosi 56 000 Lt namo, esančio Pievų g. 24, Prienuose, pirkimui, 2006 m. spalio 18 d. iš ieškovo Ž. U. skolinosi 320 000 Lt buto, esančio Kaune, Laisvės al. 58-11, pirkimui ir remontui. Suteiktų paskolų pagrindu trečiasis asmuo M. V. U. 2007 m. rugsėjo 3 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 440 000 Lt sumai ieškovo Ž. U. naudai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. U. intensyviai dalyvavo nurodytų sandorių sudaryme, žinojo, kad namų valda, esanti Pievų g. 24, Prienuose, ir butas, esantis Laivės al. 58-11, Kaune, buvo perkami už skolintas lėšas, padarė išvadą, jog trečiasis asmuo M. V. U. ir A. U. turi solidarią prievolę pagal 2007 m. rugsėjo 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Tokia teismo išvada yra neteisinga, kadangi nei mirusiai A. U., nei jos šeimai nereikėjo jokios finansinės paramos, taip pat nebuvo jokio poreikio pirkti gan brangų nekilnojamąjį turtą – butą, esantį Kaune, Laisvės al. 58-11. 2004 m. gruodžio 15 d. ir 2006 m. spalio 18 d. paskolos sutartys sudarytos dėl akių, t. y. tariami sandoriai (CK 1.86 straipsnis), sudaryti neketinant sukurti jokių teisinių padarinių. Atitinkamai neteisėtas ir 2007 m. rugsėjo 3 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuris išduotas tariamų sandorių pagrindu, bei jo pagrindu išduotas vykdomasis įrašas. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo D. R. ieškinį atsakovams Ž. U., M. V. U., trečiajam asmeniui Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarei Z. R. dėl paskolos sutarčių ir notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas D. R. pateiktu ieškiniu siekia paneigti išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-238-800/2015 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas teisinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes (prejudicinius faktus) – paskolų sutarčių sudarymą ir pinigų pagal jas perdavimą – priėmimą, todėl toks ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas taip pat nustatė, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu vekselyje notaro padarytą vykdomąjį įrašą, tačiau neginčijamas paties vekselio teisėtumas. Toks ginčas pripažintinas ne ginču dėl tam tikro turto priteisimo ar turtinės (reikalavimo) teisės nuginčijimo, todėl iš esmės yra neturtinis bei nagrinėtinas apylinkės, o ne apygardos teisme (CPK 27 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011).Ieškovas D. R., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, 2016 m. spalio 6 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį panaikino ir perdavė ieškovo D. R. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-238-800/2015, nustatytos faktinės aplinkybės gali būti laikomos prejudicinėmis nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl ginčijamų sandorių teisėtumo, tačiau nesudaro pagrindo išvadai, kad pareikštu ieškiniu keliami tapatūs reikalavimai, dėl kurių yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kadangi ieškinio reikalavimas dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimais dėl paskolos sutarčių, šis reikalavimas nagrinėjamas kartu su pagrindiniais ieškinio reikalavimais dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi nustatė ieškovui D. R. dešimties dienų terminą sumokėti trūkstamą 2 288,00 Eur dydžio žyminį mokestį.Teismas nustatė, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2004 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį 56 000 Lt (16 218,72 Eur) sumai, 2006 m. spalio 18 d. paskolos sutartį 320 000 Lt (92 678,40 Eur) sumai ir 2014 m. balandžio 23 d. Kauno miesto 22-ojo notaro biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą, reg. Nr. 1865, pagal kurį iš atsakovo M. V. U. turi būti išieškota 440 889,90 Lt (127 690,54 Eur) suma. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimai dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra turtinio pobūdžio, nes dėl priimto sprendimo pasikeis ieškovo turtinė padėtis. Teismas konstatavo, kad ieškovo veiksmai ginčijant paskolos sutartis rodo jo siekį, kad iš esmės būtų pripažintos negaliojančiomis paskolos sutartys, kuriomis remiantis M. V. U. ir Ž. U. prisiėmė tam tikras su prievoliniais teisiniais santykiais susijusias teises ir pareigas. Šių sutarčių pagrindu 2007 m. rugsėjo 3 d. išduotas neprotestuotinas vekselis 127 432,81 Eur (440 000 Lt) sumai, kuris šiai dienai yra galiojantis dokumentas bei pagal kurį solidariai su atsakovu M. V. U. atsako ir ieškovas D. R. (močiutės A. R. teisių perėmėjas), t. y. kuris ieškovui D. R. sukelia teisines pasekmes. Teismas konstatavo, kad ieškovas neginčija jam tiesiogiai teisines pasekmes sukeliančio 2007 m. rugsėjo 3 d. vekselio, tačiau prašo pripažinti negaliojančiu 2014 m. balandžio 23 d. Kauno miesto 22-ojo notaro biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą, reg. Nr. 1865, pagal kurį iš atsakovo M. V. U. išieškoma 440 889,90 Lt (127 690,54 Eur) suma. Kadangi pats savaime vykdomojo įrašo pripažinimas negaliojančiu yra neturtinio pobūdžio reikalavimas, todėl už šį reikalavimą mokėtinas 41 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas nustatė, kad pagal ieškinio reikalavimus ginčijama 108 897,13 Eur (56 000 Lt+320 000 Lt) suma, todėl už turtinio pobūdžio reikalavimus mokėtinas 2 247,00 Eur žyminis mokestis, viso byloje mokėtinas 2 288,00 Eur (2 247,00+41,00) dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas). Teismas padarė išvadą, kad ieškovo D. R. ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 2 dalies reikalavimų, todėl ieškovui nustatytinas terminas nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas D. R. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį.Ieškovo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškinio reikalavimai dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra turtinio pobūdžio. Visi trys ieškinio reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, todėl už juos buvo sumokėtas 123 Eur dydžio žyminis mokestis bei su ieškiniu pateiktas žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis kvitas.Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio reikalavimų pobūdį, neatsižvelgė į tai, kad minėtos paskolos sutartys ir notarės vykdomasis įrašas ginčijami todėl, kad šių sandorių pagrindu atsiradusi prievolė nepagrįstai buvo pripažinta solidaria sutuoktinių prievole, t. y. atsakovo M. V. U. ir ieškovo mirusios senelės A. U., taip pat į tai, kad ieškiniu nėra siekiama jokių turtinio pobūdžio pasekmių, taip pat nėra siekiama pabloginti atsakovų turtinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio už turtinio pobūdžio ieškinio reikalavimus dėl 2004 m. gruodžio 15 d. ir 2006 m. spalio 18 d. paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nėra.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo D. R. ieškinio, kuriuo jis prašo pripažinti negaliojančiomis 2004 m. gruodžio 15 d. ir 2006 m. spalio 18 d. paskolos sutartis bei 2014 m. balandžio 23 d. vykdomąjį įrašą, padarytą pagal 2007 m. rugsėjo 3 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, priėmimo, padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimai dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra turtiniai, nes šiais sandoriais ieškovas prisiėmė tam tikras su prievoliniais teisiniais santykiais susijusias teises ir pareigas. Ieškovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, laikosi pozicijos, kad visi trys ieškinio reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, kadangi ieškiniu nėra siekiama jokių turtinio pobūdžio pasekmių, taip pat nėra siekiama pabloginti atsakovų turtinės padėties.Apeliacinės instancijos teismas, pirmiausiai, pažymi, kad žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Šio mokesčio sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, kuria siekiama kelių tikslų, svarbių viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų. CPK normos imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014). Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai suprantami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2012). Neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilęs dėl 2004 m. gruodžio 15 d. ir 2006 m. spalio 18 d. paskolos sutarčių, kurių pagrindu 2007 m. rugsėjo 3 d. buvo išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis. Nurodyto paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu 2014 m. balandžio 23 d. padarytas vykdomasis įrašas, kuris taip pat ginčijamas nagrinėjamoje byloje. Kaip jau buvo minėta, įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-238-800/2015, prievolė pagal 2007 m. rugsėjo 3 d. vekselio davėjo M. V. U. vekselio gavėjui Ž. U. išrašytą neprotestuotiną vekselį pripažinta solidaria sutuoktinių A. U. (teisių perėmėjas D. R.) ir M. V. U. prievole. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno miesto 22 – ojo notaro biuro notarė Z. R., 2007 m. rugsėjo 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu išdavė ginčijamą vykdomąjį įrašą, kuriuo reikalauja išieškoti iš M. V. U. kreditoriui Ž. U. 440 000 Lt skolos ir 889,00 Lt notaro atlyginimą. A. V. Z. priverstinio vykdymo metu areštavo solidariems skolininkams M. V. U. ir A. U. (teisių perėmėjas D. R.) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą bei pradėjo priverstinę turto realizavimo procedūrą.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 20 punkte nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimus dėl 2004 m. gruodžio 15 d. ir 2006 m. spalio 18 d. paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis laikė turtiniais reikalavimais. Atmetus ieškinio reikalavimus dėl 2004 m. gruodžio 15 d. ir 2006 m. spalio 18 d. paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ieškovui D. R., kaip solidariam skolininkui pagal 2007 m. rugsėjo 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio pagrindu išduotas ginčijamas vykdomasis įrašas, liktų turtinė pareiga įvykdyti kreditoriui Ž. U. 440 889 Lt dydžio prievolę. Tuo tarpu ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta atsakovo Ž. U. turtinė reikalavimo teisė pagal 2007 m. rugsėjo 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą, dėl ko atsakovas patirtų turtinių praradimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011;2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013). Atsižvelgiant į ieškiniu siekiamus ir ginčo sprendimu sukuriamus teisinius padarinius, akivaizdu, kad ieškinio reikalavimai dėl 2004 m. gruodžio 15 d. ir 2006 m. spalio 18 d. paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra turtiniai, todėl turi būti įkainoti. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, konstatavus, kad ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiomis 2004 m. gruodžio 15 d. ir 2006 m. spalio 18 d. paskolos sutartis laikytini turtiniais, šie reikalavimai apmokestinami žyminiu mokesčiu, apskaičiuojamu pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Apeliantas pareikštais turtiniais reikalavimais siekia išvengti solidarios turtinės prievolės pagal 2007 m. rugsėjo 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išduotą ginčijamų 2004 m. gruodžio 15 d. ir 2006 m. spalio 18 d. paskolos sutarčių pagrindu, kurių bendra vertė yra 108 897,13 Eur (56 000 Lt + 320 000 Lt), todėl už turtinio pobūdžio reikalavimus mokėtinas 2 247,00 Eur žyminis mokestis. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė žyminio mokesčio dydį reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.