- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- e2S-938-253/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- A. P., N. P.
- Ieškovas
- N. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei turto padalijimo, pagal atsakovo A. P. patikslintą priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei turto padalijimo ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams N. P. ir A. P. dėl prievolės pripažinimo solidariąja ir skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis Lietuvoje per savo filialą Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, UAB (duomenys neskelbtini) išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 13 d. dalinio sprendimo dalis, kuria nutraukta ieškovės N. P. ir atsakovo A. P. santuoka ir nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, palikta nepakeista, o dalis, kuria nustatyta atsakovo A. P. bendravimo su vaikais M. P. ir G. P. tvarka, priteistas 250,00 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui ir atmestas ieškovės N. P. patikslinto ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo, panaikinta ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2. Atsakovas A. P. 2019 m. spalio 1 d. teismui pateikė prašymą dėl pakartotinės baudos ieškovei skyrimo, juo prašo atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-296-549/2019 nagrinėjimą ir paskirti ieškovei už Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą 3 000,00 Eur baudą atsakovo naudai.
Šalies argumentai
3. Nurodė, kad jis, vadovaudamasis Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka, 2019 m. gegužės 21 d. pateikė ieškovei prašymą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktų bei signalizacijos išjungimo slaptažodžių perdavimo, kad atsakovas galėtų įgyvendinti Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties ix punktą, numatantį atsakovo teisę vaikus lankyti jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (šiuo metu abiem šalims priklausančiame bute (duomenys neskelbtini)) ir įpareigojantį ieškovę tam nedaryti kliūčių. Tačiau iki šiol visi atsakovo bandymai pasimatyti su vaikais ir patekti į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą buvo nesėkmingi, kadangi ieškovė pasimatyti atsakovui su vaikais bei patekti į jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą ne tik nesudarė galimybių, bet ir ėmėsi aktyvių veiksmų, kad atsakovas nepasimatytų su vaikais ir nepatektų į bendrai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Nors ieškovės 2017 m. gegužės 6 d. pareiškimo pagrindu atsakovui (duomenys neskelbtini) Karalystėje buvo pradėta baudžiamoji byla, laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios atsakovui patekti į šalims bendrai priklausantį nekilnojamąjį turtą ar artintis prie ieškovės, teismo buvo panaikintos (byloje esanti (duomenys neskelbtini) smurto prieš moteris teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis). Ieškovės pareiškimo pagrindu (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos atliktas rizikos vertinimas parodė, kad rizika nekonstatuota (byloje pateikta Rizikos vertinimo ataskaita). Todėl ieškovė privalo sudaryti sąlygas faktiškai įgyvendinti Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovė 2019 m. birželio 27 d. į atsakovo 2019 m. gegužės 21 d. prašymą pateikė atsakymą, kad bendrai šalims priklausančio buto raktų ieškovė atsakovui nepateiks, taigi, nurodė nesiruošianti vykdyti Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties ix punkto.
Atsiliepimas
4. Atsakovas taip pat nurodė, kad šios nutarties vi punktu ieškovė įpareigota informuoti atsakovą apie vaikų auklėjimo, priežiūros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigą, teikti informaciją apie vaikų susirgimus, tačiau tokios informacijos ieškovė atsakovui neteikia. Per 2 metų laikotarpį atsakovas informaciją apie vaikus iš ieškovės gavo tik 2018 m. liepos 27 d., ieškovės pateikta informacija buvo lakoniška ir neišsami. Atsakovas yra pateikęs į bylą šalims jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto fotonuotraukas, kuriose matyti, jog jame yra sudėta daug vaikams skirtų vaistų, todėl atsakovas nerimauja dėl vaikų sveikatos, bet pats asmeniškai neturi objektyvių galimybių gauti informacijos apie savo vaikus iš (duomenys neskelbtini) esančių auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų institucijų.
Šalies argumentai
5. Pažymėjo, jog 2019 m. gegužės 21 d. prašymu prašė ieškovės sudaryti jam galimybes bendrauti su vaikais informacinių technologijų priemonėmis ir informuoti apie vaikų 2019 m. vasaros atostogų laiką, kad atsakovas savo kasmetinių vasaros atostogų metu galėtų pasiimti abu vaikus į Lietuvos Respubliką nepertraukiamam dviejų savaičių laikotarpiui. Tačiau ieškovė visam vasaros laikotarpiui, t. y. nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., šalių nepilnamečius vaikus, nesuderinusi su atsakovu, užrašė į vasaros stovyklą, nors jai buvo žinoma apie Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties v punktu atsakovui suteiktą teisę. Tokiu būdu ieškovė sudarė dirbtines kliūtis atsakovui bendrauti su vaikais atsakovo kasmetinių vasaros atostogų metu. Ieškovė daugybėje savo vardu teikiamų dokumentų teigė, kad atsakovui su vaikais bendrauti netrukdo, tačiau nepateikė įrodymų, kad vaikus su atsakovu bendrauti skatina. Priešingai, byloje esanti informacija rodo, kad ieškovė įvairiomis priemonėmis siekia užkirsti kelią atsakovui pasimatyti su vaikais (pavyzdžiui, nesuderinusi su atsakovu visai vasarai leidžia vaikus į vasaros stovyklą). Be to, aplinkybes, kad ieškovė nesudaro sąlygų atsakovui bendrauti su šalių vaikais, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Ieškovės veiksmai, kai ribojamas tėvo ir vaikų kontaktas, sudarant kliūtis tėvui su vaikais tiesiogiai matytis ir bendrauti (atsakovas su vaikais nesimatė jau beveik 3 metus), atsakovas neįleidžiamas į šalims bendrai priklausantį butą, rodo aiškų ieškovės atsisakymą kooperuotis vykdant teismo nutartį, kuria nustatyta laikina vaikų bendravimo su atsakovu tvarka, savo įtakos nepilnamečiams vaikams panaudojimą priešingai teismo nutartyje nurodytam tikslui, taip pat šalių nepilnamečių vaikų ir atsakovo teisių pažeidimą. Tolesnės derybos su ieškove dėl atsakovo galimybių bendrauti su vaikais buvo netikslingos, kadangi ieškovė vaikų su atsakovu bendrauti neskatina ir bet kokie atsakovo mėginimai pasimatyti su vaikais būtų nerezultatyvūs ir nuostolingi, kadangi ieškovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Jų gyvenimo (duomenys neskelbtini) metu dėl ieškovės dedamų pastangų užkirsti kelią vaikų ir tėvo susitikimui atsakovui su vaikais nė kartą pasimatyti nepavyko.
Atsiliepimas
6. Atsakovas nurodė, jog, jo įsitikinimu, teismas, skirdamas ieškovei baudą, turėtų atsižvelgti į ilgalaikį atsakovo teisių pažeidimą bei į pažeidimo pakartotinumą, taip pat skiriama bauda turėtų skatinti ieškovę Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį vykdyti, o tai gali būti pasiekta tik didinant ieškovei skirtiną baudą. Atsakovas prašė teismo taikyti ieškovei baudą už Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą – 3 000,00 Eur, t. y. po 1 000,00 Eur baudą už kiekvieną Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos punkto pažeidimą.
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą, kuriuo prašė šį prašymą atmesti ir skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesine teise, nesąžiningai reiškiant pasikartojančius procesinius prašymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Plungės apylinkės teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi atmetė atsakovo A. P. prašymą dėl pakartotinės baudos ieškovei N. P. už Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą; netaikė atsakovui A. P. baudos už Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą; sustabdė civilinės bylos pagal ieškovės N. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo nagrinėjimą, iki kol Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka bus išnagrinėtas atsakovo A. P. kasacinis skundas civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020.
9. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, tiesiogiai kreipęsis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo pasekmių taikymo (t. y. dėl baudos skyrimo), turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės neįvykdymą.
10. Teismas nurodė, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi atsakovo prašymas skirti ieškovei 5 000,00 Eur baudą už procesinį piktnaudžiavimą, 50 procentų baudos skiriant atsakovo nuostoliams kompensuoti, buvo atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi 2019 m. gegužės 9 d. nutartis palikta galioti. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, jog vertina tik tas aplinkybes, kurios atsirado po 2019 m. gegužės 9 d. nutarties priėmimo, ir su tuo susijusius aktualius atsakovo argumentus.
11. Teismas taip pat nurodė, kad bet kuriuo atveju atsakovas savo pageidavimą susitikti su vaikais privalo suderinti su ieškove iš anksto, tuo labiau kad šalių santuoka 2018 m. kovo 13 d. daliniu sprendimu jau yra nutraukta, todėl nekontroliuojama atsakovo galimybė patekti į ieškovės gyvenamąjį būstą pažeistų jos teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Teismas vertino ir tai, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių ieškovės argumentus dėl jo smurtinio elgesio artimoje aplinkoje, dėl kurio (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes nėra duomenų, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas ar atsakovas būtų išteisintas.
12. Teismas pabrėžė, jog atsakovas, prašydamas ieškovei pakartotinai skirti baudą už laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, nevykdymą, nepateikė jokių duomenų, kad ketino atvykti susitikti su vaikais į (duomenys neskelbtini) ir apie tai tinkamai informavo ieškovę, tačiau ši atsisakė leisti atsakovui susitikti su vaikais jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
13. Teismas nurodė, kad nepagrįsti atsakovo argumentai, jog ieškovė nepateikia šalių sūnų kontaktų – telefono numerių, elektroninio pašto adresų, nes iš atsakovo pateikto ieškovės 2019 m. birželio 27 d. pranešimo matyti, kad ši informacija pateikta.
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog ir po 2019 m. gegužės 9 d. būtų aktyviai siekęs atkurti savo ryšį su sūnumis, jiems skambinęs, rašęs elektroninius laiškus, bandęs susisiekti kitomis informacinėmis technologijomis ar kitais būdais.
15. Teismas nustatė, jog savo prašyme dėl baudos skyrimo atsakovas nepateikė duomenų, kada buvo suplanavęs vasaros atostogas ir ar apskritai vasarą atostogavo, kad kreipėsi į ieškovę dėl galimybės praleisti laiką su vaikais, tačiau ieškovė atsisakė išleisti vaikus su tėvu. Pažymėjo, kad iš ieškovės 2019 m. birželio 27 d. pranešimo matyti, kad ji jokių prieštaravimų dėl galimybės vaikams praleisti atostogas su tėvu neišsakė ir pasiūlė kreiptis tiesiogiai į vaikus.
16. Teismas pažymėjo, jog atsakovas tvirtindamas, kad ieškovė neteikia išsamios informacijos apie vaikų auklėjimo, priežiūros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigą, apie vaikų susirgimus, nenurodė, kada atsakovas po 2019 m. gegužės 9 d. kreipėsi į ieškovę dėl tokios informacijos gavimo ir ji jam nebuvo suteikta. Pabrėžė, kad nutarties II dalies vi punktas nenurodo, kokia forma ir kokiu dažnumu tokia informacija privalo būti teikiama, išskyrus tai, kad ieškovė privalo informuoti atsakovą apie visas priežastis, galinčias sutrukdyti atsakovui pasiimti vaikus ir su jais bendrauti. Nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog ieškovė pažeidžia nutarties II dalies vi punktą.
17. Teismo vertinimu, kitų įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieškovė sąmoningai ir piktybiškai siekia neleisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog ieškovė pažeidinėja 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl atsakovo prašymą atmetė.
18. Teismas nurodė, kad nors šiuo atveju atsakovo prašymas pripažintas nepagrįstu ir atmetamas, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia konstatuoti, kad atsakovas piktnaudžiauja procesine teise. Pažymėjo, kad turimos procesinės teisės įgyvendinimas, nors ieškovė ir nesutinka su tuo, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovą piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir atitinkamai tenkinti ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo.
19. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra atsakingi už tinkamą laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, o abiejų šalių elgesys nėra pakankamai aktyvus ir skatinantis vaikų bendravimą su atskirai gyvenančiu tėvu, susilpnėjusių ryšių atkūrimą, tačiau atsakovas nėra visiškai nusišalinęs nuo savo pareigų vaikams ir siekia dalyvauti jų auklėjime, gyvenime, atkurti bendravimą su jais, konstatavo, kad todėl nėra pagrindo atsakovui taikyti sankciją už 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties nevykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
20. Atskiruoju skundu atsakovas A. P. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skirti ieškovei už Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Ieškovė nesikreipė į teismą dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos pakeitimo, todėl ieškovė šią tvarką privalo besąlygiškai vykdyti, taip pat sudaryti galimybes atsakovui matytis su vaikais jų gyvenamojoje vietoje (laikinos bendravimo tvarkos ix punktas).
Žemesnės instancijos teismas
20.2. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nėra užtikrinamas ne tik civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, bet ir realiai nėra įgyvendinama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (toliau – EŽTT) valstybėms nustatyta pareiga imtis efektyvių priemonių, užtikrinant vaiko tėvų kooperavimąsi. Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovė ne tik nėra skatinama kooperuotis su atsakovu, jam siekiant įgyvendinti laikiną bendravimo su vaikais tvarką, bet sudaromos sąlygos tolesniam ir gilesniam konflikto eskalavimui, kai tuo labiausiai pažeidžiamos grupės – vaikų prioritetiniai interesai bendrauti su abiem tėvais taip ir nėra teismo ginami.
20.3. Teismo išvados, kad atsakovas su pakartotiniu prašymu skirti ieškovei baudą nepateikė jokių duomenų, jog ketino atvykti susitikti su vaikais į (duomenys neskelbtini) ir apie tai tinkamai informavo ieškovę, tačiau ši atsisakė leisti atsakovui susitikti su vaikais jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, yra nepagrįstos. Teismo priimta atsakovo skundžiama nutartimi yra įtvirtinamas toks laikinos bendravimo tvarkos taikymas, kai realiai atsakovas ja pasinaudoti ir apginti savo pažeistų teisių negali.
Atsiliepimas
20.4. Atsakovas, ieškovei nesutinkant perduoti šalims bendrai priklausančio buto raktų ir signalizacijos išjungimo kodo, negalėjo planuoti atvykti susitikti su vaikais į (duomenys neskelbtini), nors teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka numato, kad atsakovas, atvykęs į (duomenys neskelbtini), su vaikais bendrauja būtent jų gyvenamojoje vietoje. Alternatyvaus bendravimo su vaikais būdo ieškovė nepasiūlo, bendravimo tvarkos pakeitimo neinicijuoja, vadinasi, ieškovė privalo laikytis įsiteisėjusia teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, taip pat ir sudaryti sąlygas atsakovui patekti į šalims bendrai priklausantį butą (arba nurodyti, kada ir kokiu būdu / tvarka, jis galės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo su vaikais jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) tvarką).
Žemesnės instancijos teismas
20.5. Teismo konstatuotas faktas, kad ieškovė teismo įsiteisėjusia nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos laikytis neprivalo (t. y. neprivalo leisti atsakovui bendrauti su vaikais jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)), pažeidžia ne tik CPK 18 straipsnį, bet ir peržengia pirmosios instancijos teismo kompetenciją – ex officio pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnis). Vien dėl šios aplinkybės Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis yra iš esmės neteisėta ir nepagrįsta.
20.6. Teismo pozicija, kad atsakovo argumentai, jog ieškovė nepateikia šalių sūnų kontaktų – telefono numerių, elektroninio pašto adresų, neįrodyti, nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atsakovui nurodytas telefono numeris yra namų, o ne vaikų. Tikėtina, kad šis telefono numeris yra ieškovės, kuri nepageidauja, kad atsakovas tiesiogiai bendrautų su vaikais, akivaizdu, kad turėti atskirą telefoną, skirtą namams, yra neracionalu. Ieškovė faktiškai kontroliuoja vaikų ryšio su tėvu priemones, tai rodo realią grėsmę, kad ieškovė savo elgesio koreguoti neketina ir toliau formuoja vaikų nuomonę apie tėvą per savo neigiamas nuostatas. Atsakovas neturi jokios galimybės su vaikais užmegzti ir palaikyti tiesioginio ir pastovaus ryšio.
20.7. Faktas, kad atsakovas negali susisiekti tiesiogiai su vaikais, rodo ieškovės piktnaudžiavimą susidariusia situacija ir trukdymą atsakovui bendrauti su vaikais. Neatmestina, kad ieškovės atsakovui nurodytas telefono numeris tėra atsitiktinių skaičių kombinacija, nurodyta atsakovui formaliai vykdant teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, o šis telefono numeris ieškovės net nėra valdomas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovui nurodyti tariami vaikų el. paštai yra realiai valdomi ieškovės / vaikų, o nėra sugalvoti ieškovės, kad atsakovas negalėtų realiai bendrauti ir susisiekti su vaikais.
20.8. Atsakovas informaciją apie vaikus vykstančio proceso metu iš ieškovės gavo tik vieną kartą (2018 m. liepos 27 d.). Tokios informacijos pateikimas vieną kartą per daug metų vykstantį procesą teisme visiškai neatitinka protingumo kriterijaus.
20.9. Atsakovui pateikus prašymą ieškovei skirti pakartotinę baudą, ieškovė nesiėmė jokių veiksmų pašalinti kliūtis ir atkurti tėvo bendravimą su vaikais. Ieškovės nurodomos pastangos atkurti tėvo ir vaikų bendravimą yra deklaratyvios, apsiribojančios tik ieškovės teiginiais apie neva dedamas pastangas, kurios objektyviai nėra išreikštos. Ieškovės daugybėje procesinių dokumentų nurodomos priežastys, dėl kurių atsakovui neturėtų būti sudaromos galimybės bendrauti su vaikais, rodo tikrąją ieškovės valią – trukdyti atsakovo ir vaikų bendravimui.
20.10. Atsakovas ne kartą bandė su vaikais susisiekti, juos pasveikinti gimtadienio proga, todėl teismo išvados šiuo klausimu nepagrįstos. Teismas negalėjo daryti išvados, priešingos bylos šalių pripažintiems faktams, patvirtinantiems atsakovo pastangas susisiekti su vaikais, nes tai prieštarauja civilinį procesą reglamentuojančioms teisės normoms.
20.11. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas, o ne ieškovė pažeidė atsakovo teisę bendrauti su vaikais vasaros laikotarpiu.
20.12. Teismas konstatavo, kad būtent atsakovas savo 2019 m. gegužės 21 d. prašyme nenurodė, kada konkrečiai atostogaus ir norės su vaikais praleisti laiką, nors tokia pareiga numatyta 2017 m rugsėjo 14 d. nutarties II dalies v punkte – „apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą atostogų metu atsakovas ieškovę privalės informuoti iš anksto“, iš esmės ši aplinkybė nekeičia fakto, kad ieškovė nepateikė atsakovui informacijos apie jo galimybes atostogauti su vaikais ir nesudarė sąlygų atsakovui bendrauti su vaikais atostogų metu (t. y. nevykdė kooperavimosi su vaikų tėvu pareigos). Teismo nurodytas argumentas, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad vasarą atostogavo, yra visiškai nereikšmingas ir nesusijęs su byloje sprendžiamu klausimu įvertinus aplinkybę, kad ieškovė nesudarė sąlygų atsakovui praleisti vasaros atostogų su vaikais (nepateikė objektyvios ir išsamios informacijos apie vaikų užimtumą vasaros laikotarpiu).
20.13. Atsakovas dėl ieškovės kooperavimosi pareigos nevykdymo teise nepertraukiamai bendrauti su vaikais kasmetinių atostogų metu iki vasaros atostogų pabaigos pasinaudoti būtų negalėjęs.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Iškreipdamas faktines aplinkybes apeliantas teigia, kad ieškovė, vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) suverenitetu, nurodė, jog Lietuvos teismų sprendimai (duomenys neskelbtini) nevykdytini. Priešingai, ieškovė 2019 m. spalio 11 d. atsiliepime į apelianto prašymą skirti pakartotinę baudą nurodė, kad apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, liudijančių, jog ieškovė neva trukdo apeliantui bendrauti su vaikais, taip pat ieškovė 2019 m. spalio 11 d. atsiliepime ir 2020 m. gegužės 18 d. paaiškinimuose pažymėjo, kad ši santuokos nutraukimo byla yra tarptautinio pobūdžio, todėl Lietuvos teismų priimtos nutartys, kurios bus įgyvendinamos (duomenys neskelbtini) jurisdikcijoje, turės būti įgyvendinamos atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) teisinę santvarką. Taigi, ieškovė nenurodė, kad Lietuvos teismų sprendimai (duomenys neskelbtini) nevykdytini.
21.2. Atskirojo skundo motyvas, kad ieškovė nėra inicijavusi laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, nesuprantamas. Ieškovė šią tvarką vykdo, o bendravimo tvarka patvirtinta tokia, kokios prašė pats apeliantas. Be to, tvarkos pakeitimo inicijavimo teisę turi ir pats apeliantas.
21.3. Nepagrįstas ir tikrovės neatitinkantis apelianto teiginys, jog ieškovė neva daug kartų yra nurodžiusi, jog neketina apeliantui leisti matyti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje. Tokių duomenų byloje nėra. Raktų nuo buto perdavimas / neperdavimas neturi jokios įtakos apelianto teisei ir pareigai bendrauti su vaikais, kurių apeliantas sąmoningai nevykdo. Apelianto siekis gauti raktus nuo buto nesusijęs su bendravimo su nepilnamečiais vaikais tariamu ribojimu, o tokio ribojimo apeliantas ir neatskleidė (raktų turėjimas / neturėjimas pats savaime neturi jokios įtakos apelianto galimybėms matytis ir bendrauti su vaikais).
21.4. Dėl vaikų gerovės ir interesų ieškovė nedraudžia apeliantui iš anksto tinkamai informavus ieškovę atvykti į butą (duomenys neskelbtini) ir bendrauti su vaikais. Ieškovė ne tik netrukdo, bet ir skatina apeliantą bendrauti su vaikais. Ieškovė atsakovui patekti į butą (duomenys neskelbtini) ir matytis su vaikais nedraudžia, tačiau apelianto teiginys, jog apelianto teisė patekti į bendrai su ieškove priklausantį būstą (duomenys neskelbtini) nėra ribojama, yra nepagrįstas.
21.5. Vadovaujantis 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi apeliantas apie apsilankymą pas vaikus privalo iš anksto (ne vėliau kaip prieš 7 dienas) įspėti ieškovę. Atsakovas negali bet kada atvykti ir įeiti į būstą, kuriame ieškovė nuolat gyvena. Vertintina ir tai, kad apeliantas ne kartą tiek Lietuvoje, tiek (duomenys neskelbtini) yra vartojęs fizinį ir psichologinį smurtą artimoje (šeimos) aplinkoje.
21.6. Apeliantas manydamas, kad raktų nuo buto (duomenys neskelbtini) neperdavimu yra pažeidžiamos jo kokios nors teisės ir gali tai įrodyti, turėtų teikti negatorinį ieškinį dėl raktų gavimo.
21.7. Apelianto motyvas, kad jo neva ankstesni mėginimai susisiekti su ieškove ir susitarti dėl bendravimo ir susitikimo su vaikais buvo nesėkmingi, taip pat yra nepagrįstas. Ieškovė pažymi, kad tokių bandymų nebuvo, o tų neva konkrečių bandymų apeliantas neįvardijo, tik apibendrintai teigia, kad jų būta.
21.8. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog ieškovė neva turėtų pasiūlyti kitus alternatyvius bendravimo būdus, jeigu nesutinka, kad bendravimas su vaikais vyktų pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Dėl priežasties, kad ieškovė vykdo laikiną bendravimo su vaikais tvarką, atitinkamai ir ieškovės 2019 m. birželio 27 d. pranešime į apelianto 2019 m. gegužės 21 d. prašymą ieškovė nenurodė alternatyvių apeliantui bendravimo būdų, nes visi būdai nustatyti teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje. Be to, susirašinėjant apeliantas nekėlė klausimo dėl kokio nors alternatyvaus bendravimo su vaikais.
21.9. Apeliantui ieškovė 2019 m. birželio 27 d. pranešimu (jau nebe pirmą kartą) yra pateikusi vaikų kontaktinius duomenis, tačiau apeliantas jais nesinaudoja.
Šalies argumentai
21.10. Apelianto motyvas, kad ieškovė neva nepateikė vaikų telefono numerių, nes yra nurodžiusi, kad pateiktas telefono numeris yra namų, kuriuose vaikai gyvena, yra nepagrįstas: 1) šiuo namų telefono numeriu abu vaikai yra pasiekiami; 2) šis namų telefono numeris kartu yra ir mobiliojo telefono numeris, kuriam ryšio paslaugas teikia mobiliojo ryšio operatorius; 3) byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų vaikams skambinęs ir jam būtų neatsiliepta; 4) apelianto prielaidų, kad nurodytas vaikų telefono numeris yra neva ieškovės telefono numeris arba kad tai yra atsitiktinių skaičių seka, kad ieškovė kontroliuoja vaikų ryšio priemones ir vaikams formuoja apie apeliantą neigiamas nuostatas, bylos medžiaga nepatvirtina ir šios prielaidos yra klaidingos bei neatitinkančios tikrovės. Nepagrįsti ir bylos duomenimis neįrodyti ir kiti apelianto teiginiai, susiję su telefonu numerio motyvu.
21.11. Apelianto teiginiai apie ieškovės neva vengimą teikti informaciją apie vaikus nepagrįsti. Apeliantas į bylą nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, jog ieškovė neva neteiktų jam informacijos apie vaikų mokslo rezultatus, jų sveikatą ir pan., tuo labiau nėra jokių duomenų, kad ieškovė vengtų tai daryti.
21.12. Apelianto motyvai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog apeliantui nurodyti vaikų elektroninių paštų adresai yra realūs, o ne išgalvoti, taip pat nepagrįsti. Ieškovė nevengia apeliantui teikti informacijos apie vaikus, taip pat nurodo jų kontaktinius duomenis, tačiau pats apeliantas nesidomi šią informacija, su vaikais nebendrauja ir nesinaudoja technologijomis užmegzti ryšį su vaikais, tik deklaratyviai teigia, kad siekia tą padaryti.
21.13. Apeliantas nesikooperavo ir nebendradarbiavo su ieškove nei anksčiau, nei dabar. Apeliantas tik formaliai nurodydavo, kad nori su vaikais bendrauti, tačiau realiai su vaikais taip ir nepradėjo bei nebandė bendrauti, nederino su ieškove nei jos užimtumo, nei vaikų užimtumo, siekdamas su vaikais bendrauti / susitikti. Nuo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 13 d. dalinio sprendimo priėmimo iki šiol faktinė situacija nėra pakitusi, t. y. apeliantas nesistengė atkurti ir neatkūrė ryšio su vaikais, todėl tarp apelianto ir vaikų nėra artimo ryšio, o bendravimas nevyksta.
21.14. Nepagrįstas ir tikrovės neatitinkantis apelianto teiginys, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo priežastis, kodėl apeliantui neturėtų būti sudaromos galimybės bendrauti su vaikais – tokių priežasčių ieškovė nėra nurodžiusi, priešingai, ieškovė pagal galimybes ragina ir skatina apeliantą bendrauti su vaikais.
21.15. Teismas ex officio turėtų spręsti klausimą dėl baudos apeliantui skyrimo už teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka, nevykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
23. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
24. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties dalis, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl pakartotinės baudos ieškovei už Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
25. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
26. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimo tarp ginčo šalių medžiagos kopiją. Ieškovė, prašydama pridėti prie bylos ieškovės ir atsakovo 2020 m. gegužės 19 d.–2020 m. birželio 2 d. elektroninių laiškų kopijas, nurodo, jog šie elektroniniai laiškai pagrindžia svarbias bylai aplinkybes ir faktus, kurie turės reikšmės teismui nagrinėjant bylą ir byloje priimant teismo pagrįstą bei objektyvų procesinį sprendimą.
27. Kadangi pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnio nustatyta išimtimi pridėti naujus įrodymus. Kadangi nagrinėjama byla yra elektroninė, šalys turi prieigą prie elektroninės bylos kortelės, be to, ieškovės nauji įrodymai siųsti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, manytina, kad šalys turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais ir pateikti savo nuomonę dėl naujai pateiktų įrodymų.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
28. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei nepaskyrė pakartotinės baudos už Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą.
29. Byloje nustatyta, jog atsakovas 2019 m. spalio 1 d. teismui pateikė prašymą dėl pakartotinės baudos ieškovei skyrimo, kuriuo prašė atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-296-549/2019 nagrinėjimą ir paskirti ieškovei už (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą 3 000,00 Eur baudą atsakovo naudai. Iš atsakovo pateikto prašymo matyti, kad prašymas ieškovei skirti baudą grindžiamas tuo, jog ieškovė 2019 m. birželio 27 d. pagal 2019 m. gegužės 21 d. atsakovo prašymą atsisakė pateikti raktus ir signalizacijos išjungimo kodus, kad jis galėtų patekti į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu užkirto atsakovo galimybę pasimatyti su vaikais; ieškovė nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. šalių nepilnamečius vaikus, nesuderinusi su atsakovu, užrašė į vasaros stovyklą, nors jai buvo žinoma, kad pagal Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties v punktą atsakovas turi teisę jo kasmetinių vasaros atostogų metu pasiimti vaikus į Lietuvos Respubliką nepertraukiamam dviejų savaičių laikotarpiui. Ieškovė taip pat neteikia išsamios informacijos apie vaikų auklėjimo, priežiūros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigą, vaikų susirgimus; ieškovė kontroliuoja vyresniojo sūnaus elektroninio pašto paskyrą ir pati jo vardu rašo laiškus atsakovui. Plungės apylinkės teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi, be kita ko, sustabdė atsakovo prašymo dėl pakartotinės baudos ieškovei už Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą skyrimo nagrinėjimą, iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės civilinę bylą pagal ieškovės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties panaikinimo. Plungės apylinkės teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi atnaujino atsakovo prašymo dėl pakartotinės baudos ieškovei už Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą skyrimo nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi atmetė šį atsakovo prašymą.
30. Apeliantas nesutikdamas su minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi pateikė atskirąjį skundą. Iš atsakovo atskirojo skundo turinio matyti, kad nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžiamas tuo, jog ieškovė nevykdo teismo nustatytos laikinos tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, o atsakovo kaip tėvo galimybės bendrauti su vaikais yra pažeidžiamos, taip pat ieškovė nevykdo pareigos pateikti atsakovui informaciją apie vaikus. Nurodo, kad teismas netinkamai, nevisapusiškai ir neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė iš esmės neteisėtą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šios teismo priimtos nutarties motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.
31. Nagrinėjamoje byloje Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu nustatyta laikina ieškovės ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. dalinio sprendimo dalis, kuria nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, palikta nepakeista, o dalis, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, priteistas 250,00 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui ir atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo, panaikinta ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3848-375/2018 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Atsakovas prašė teismo atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-296-549/2019 nagrinėjimą ir skirti ieškovei 5 000,00 Eur baudą už procesinį piktnaudžiavimą, 50 procentų baudos skiriant atsakovo nuostoliams kompensuoti. Plungės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, atsakovo prašymą skirti ieškovei baudą už procesinį piktnaudžiavimą atmetė ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3848-375/2018 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo skundą, 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi panaikino Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį ir paskyrė ieškovei už Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą 1 000,00 Eur baudą atsakovo naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovės kasacinį skundą, 2020 m. kovo 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikino ir grąžino Klaipėdos apygardos teismui šią bylą nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį paliko nepakeistą. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertina tik tas aplinkybes, kurios egzistavo po 2019 m. gegužės 9 d. nutarties priėmimo, taip pat tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
32. Nagrinėjamu atveju nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų išspręstas ginčas iš esmės dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo (apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalį ginčo klausimu), todėl liko galioti pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikina tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Taigi šalys (vaikų tėvai) turi vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas (abu vaikų tėvai) yra atsakingi už tinkamą laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą.
33. Sankcija už teismo sprendimo (nutarties), kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą gali būti taikoma abiem tėvams, t. y. tiek skyrium gyvenančiam tėvui (motinai), tiek tėvui (motinai), su kuriuo gyvena vaikas, atsižvelgiant į kiekvienam iš jų tenkančias pareigas, susijusias su tokio sprendimo (nutarties) vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Asmuo, tiesiogiai kreipęsis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo pasekmių taikymo (dėl baudos skyrimo), turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
34. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kas ieškovė nesudaro galimybių atsakovui pateikti į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, bendrauti ir matytis su vaikais. Apeliantas šį argumentą grindžia tuo, jog ieškovė atsisakė pateikti raktus ir signalizacijos išjungimo kodus, kad jis galėtų patekti į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu užkirto atsakovo galimybę pasimatyti su vaikais.
35. Iš Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties II dalies ii punkto nustatyta, jog ieškovei su vaikais gyvenant ir vaikams lankant bendrojo lavinimo įstaigas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (užsienyje), atsakovui pageidaujant susitikti su vaikais, jis įsipareigoja apie tai informuoti ieškovę iš anksto, ne vėliau kaip prieš savaitę.
36. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodytam argumentui, jog raktų nuo buto perdavimas / neperdavimas ir signalizacijos išjungimo kodų pateikimas neturi jokios įtakos apelianto teisei ir pareigai bendrauti su vaikais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas su pakartotiniu savo prašymu nepateikė ir jokių duomenų, jog ketino atvykti susitikti su vaikais į (duomenys neskelbtini) ir apie tai tinkamai informavo ieškovę, tačiau ši atsisakė leisti atsakovui susitikti su vaikais jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais anksčiau aptartas atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
37. Apeliantas nurodo, kad atsakovas neturi galimybės su vaikais užmegzti ir palaikyti tiesioginio ir pastovaus ryšio. Teigia, jog atsakovui nurodytas telefono numeris yra namų, o ne vaikų. Ieškovė faktiškai kontroliuoja vaikų ryšio su tėvu priemones. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.
38. Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties II dalies i punkte numatyta, jog ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas jos ir atsakovo vaikams bendrauti su atsakovu kompiuterine programa „Skype“, telefonu, elektroniniu paštu, kitomis ryšio priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš ieškovės 2019 m. birželio 27 d. pranešimo matyti, kad ji atsakovui pateikė šalių sūnų kontaktinius duomenis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytu argumentu, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog po 2019 m. gegužės 9 d. būtų aktyviai siekęs atkurti savo ryšį su sūnumis, jiems skambinęs, rašęs elektroninius laiškus, bandęs susisiekti kitomis informacinėmis technologijomis ar kitais būdais. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai nepatvirtina aptariamų atsakovo atskirojo skundo teiginių.
39. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog atsakovas informaciją apie vaikus vykstančio proceso metu iš ieškovės gavo tik vieną kartą (2018 m. liepos 27 d.).
40. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas dar kartą pabrėžia, kad šioje nutartyje jis vertina tik tuos ieškovės veiksmus ir kitas bylos aplinkybes, kurios egzistavo po 2019 m. gegužės 9 d. nutarties priėmimo.
41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui, jog atsakovas nenurodė, kada atsakovas po 2019 m. gegužės 9 d. kreipėsi į ieškovę dėl tokios informacijos gavimo ir ji jam nebuvo suteikta. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau aptartas apelianto atskirojo skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.
42. Teismas pažymi, kad jis, spręsdamas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo klausimą, be kita ko, sprendžia, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo nutarties nevykdymas. Tik nustatęs, kad yra pakankamai objektyvių duomenų, jog teismo nutartis dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nevykdoma, teismas sprendžia dėl baudos skyrimo. Spręsdamas dėl baudos teismas turi nurodyti, kokiais konkrečiais motinos veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo nutarties nevykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), teismo vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Todėl įvertinęs visa tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta, jog ieškovė pažeidinėja 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
43. Ieškovė atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo teismo ex officio (pagal pareigas) spręsti klausimą dėl baudos atsakovui skyrimo už atsakovo įstatymu nustatytos imperatyvios pareigos ir teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytos pareigos bendrauti su vaikais nevykdymą ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
44. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog esant viešajam interesui teismas, nustatęs, kad nevykdomos laikinosios apsaugos priemonės, nurodytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8, 12 punktuose, gali ir savo iniciatyva paskirti baudą kaltam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
45. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra atsakingi už tinkamą laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, o abiejų šalių elgesys nėra pakankamai aktyvus ir skatinantis vaikų bendravimą su atskirai gyvenančiu tėvu, susilpnėjusių ryšių atkūrimą, tačiau atsakovas nėra visiškai nusišalinęs nuo savo pareigų vaikams ir siekia dalyvauti jų auklėjime, gyvenime, atkurti bendravimą su jais, todėl nėra pagrindo atsakovui taikyti sankciją už 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties nevykdymą.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą dėl pakartotinės baudos ieškovei skyrimo už Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymą, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.