Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-981-796/2018

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-11-13
Bylos Nr.: e2A-981-796/2018
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kristina Domarkienė, Jolanta Gailevičienė, Erinija Kazlauskienė
Ieškovas: N. P.
Atsakovas: A. P.

Civilinė byla Nr. e2A-981-796/2018Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00090-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.11; 3.2.6.2; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės N. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 13 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir pagal atsakovo A. P. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Nomilita“, uždaroji akcinė bendrovė Baltic Oil Company, akcinė bendrovė Luminor bank, išvadą teikianti institucija Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, jį patikslino ir prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo A. P., dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes P. ir P.; nustatyti nepilnamečių vaikų M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su vaikais tvarką: atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su abiem vaikais bei dalyvauti juos auklėjant; ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, jeigu tai nekenkia vaikų interesams; atsakovas turi teisę gauti iš vaikų ugdymo ir gydymo institucijų bei kitų institucijų, kurios turi ryšį su vaiku, informaciją apie vaikus, atsakovui informacija gali būti nesuteikta tik įstatymų nustatytais atvejais; atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kompiuterine programa „Skype“ ar telefonu arba kitomis techninėmis priemonėmis mažiausiai du kartus per savaitę, konkretų laiką ir būdą šalims suderinus likus ne mažiau kaip 2 kalendorinėms dienoms iki numatytos bendravimo dienos. Kilus nesutarimui, metų porinėmis savaitėmis prioritetas teikiamas atsakovo pageidavimui dėl bendravimo konkretaus laiko, metų neporinėmis savaitėmis prioritetas teikiamas ieškovės pageidavimui dėl konkretaus laiko. Taip pat atsakovas turi teisę su vaikais bendrauti elektroniniu paštu; bendrauti su nepilnamečiais vaikais jų gyvenamosios vietos valstybėje ne mažiau kaip penkias kalendorines dienas per mėnesį, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą. Konkretų vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką tėvai sutaria el. paštu ar trumposiomis SMS žinutėmis arba kitomis techninėmis priemonėmis likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki numatyto bendravimo pradžios. Kilus nesutarimui, metų poriniais mėnesiais prioritetas teikiamas atsakovo pageidavimui dėl bendravimo konkretaus laiko, metų neporiniais mėnesiais prioritetas teikiamas ieškovės pageidavimui dėl konkretaus laiko; ieškovei su nepilnamečiais vaikais atvykus į Lietuvą, atsakovas turi teisę praleisti su vaikais 1/2 dalį jų buvimo Lietuvoje laiko. Ieškovė informuoja atsakovą apie numatomą atvykimą į Lietuvą likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų; kiekvienas iš tėvų turi teisę su vaikais praleisti vaikų atostogas vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai kiekvienų metų vasarą (šiuo atveju atsakovas, šalims susitarus, turi teisę savo sąskaita vaikus pasiimti į Lietuvą ir savo sąskaita vėl juos grąžinti į jų gyvenamąją vietą). Tėvai konkretų atostogų laiką suderina likus dviem kalendoriniams mėnesiams iki numatomų vaikų atostogų pradžios. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas atsakovo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas ieškovės pageidavimui dėl grafiko; atsakovas turi teisę dalyvauti vaikų gimtadieniuose ir kitose šventėse; ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie gyvenamąją vietą, jeigu ji pasikeistų; šalys patvirtina, kad, derindamos bendravimo su vaikais laiką ir trukmę, visada atsižvelgs į vaikų interesus, jų sveikatos būklę, ugdymo įstaigų ir lankomų būrelių tvarkaraštį, gerbs vaikų nuomonę ir išreikštus pageidavimus; ieškovė ir atsakovas atskirais atvejais gali susitarti ir dėl kitokios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, atsižvelgdami į vaikų norus ir pageidavimus. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam po 700 eurų nuo ieškinio padavimo iki vaikų pilnametystės, nustatant, kad išlaikymas už einamąjį mėnesį turi būti sumokamas iki einamojo mėnesio 15 dienos. Prašė pavesti ieškovei lėšas tvarkyti uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo 4900 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą nepilnamečiam vaikui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki ieškinio padavimo, t. y. 2017 m. sausio mėn.; pavesti ieškovei lėšas tvarkyti uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo 4900 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą nepilnamečiam vaikui G. P., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki ieškinio padavimo, t. y. 2017 m. sausio mėn.; pavesti ieškovei lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

2. Ieškovė nurodė, kad gyvendama santuokoje su atsakovu nesutarė daugeliu klausimų. Atsakovas neduodavo pakankamai pinigų, nebūdavo su vaikais, buvo agresyvus, šaukdavo, keldavo balsą ant vaikų. Atsakovas turėjo kitą moterį. 2014 m. su vaikais išvyko į šiltuosius kraštus dėl vaikų sveikatos. Vaikai mokėsi nuotoliniu būdu. Su atsakovu įsigijo būstą Ispanijoje iš bendrų lėšų. Šiuo metu dirba, gauna 600 Eur atlyginimą, 380 Eur išlaikymą už vaikus. Teigia, jog kiekvienam vaikui turėtų būti skiriama po 700,00 Eur išlaikymui. Vaikai nori lankyti daug būrelių, kurie yra mokami, domisi ir šokiais, ir boksu, ir kitomis veiklomis. Ieškovė nurodė, jog atsakovas yra naudojęs fizinę jėgą prieš vaikus, 2014 m primušė vaiką su diržu, nes šis atsikalbinėjo. Ieškovė teigia, kad vaikai nori likti gyventi su ja. Papildomai nurodė, jog vaikai turi kvėpavimo takų ligų nuo pat gimimo, todėl jiems geriau šiltesnis klimatas. Vyresnysis vaikas papildomai lanko ispanų kalbos pamokas, mažasis mokosi pirmoje klasėje, jie supranta ispaniškai, laisvai kalba angliškai. Vaikui M. Lietuvoje nepatiko, keitė mokyklą, nes buvo problemų dėl mokytojų. Vaikai neklausia apie Lietuvą, ryšio neliko, jie nenorėjo grįžti į Lietuvą. Jiems nieko netrūksta Ispanijoje. Tėvas pats gali atkurti ryšį su vaikais. Vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, nes vaikai labiau nori gyventi su motina, o dėl tėvo yra susiformavę neigiamas nuostatas.

3. Atsakovas pateikė priešieškinį, jį patikslino ir prašo: nutraukti jo ir ieškovės sudarytą santuoką dėl abiejų šalių kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų M. P. ir G. P. gyvenamąją vietą kartu su tėvu. Priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymui periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 190,00 Eur kiekvienam vaikui nuo priešinio ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir perskaičiuojant atsižvelgus į nustatytą MMA dydį; paskirti atsakovą vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu įgytą pavardę P.

4. Nurodo, kad pagrindinė skyrybų priežastis yra ieškovės neištikimybė, kai ji buvo Margaritos saloje. Ji išvyko į Ispaniją, naktimis išvykdavo iš namų, pasisamdė auklę. Pinigų netrūko, ieškovė gaudavo 999 Eur, nemokėjo komunalinių mokesčių, kredito. Į Ispaniją ieškovė su vaikais išvyko be jo sutikimo. Sutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Teigia, kad vaikams Lietuvoje būtų geriau. Mykolas buvo pirmūnas, jis ispanų kalbos nemoka. Lietuvoje vaikų išlaikymas pigesnis, vaikams reikėtų po 500 Eur, tačiau mama turi prisidėti prie išlaikymo. Išsiveždama vaikus į kitą šalį ieškovė prisiima didesnę atsakomybę. Atsakovas nurodė, kad jam tinka tokia bendravimo su vaikais tvarka, kokia nustatyta 2017-09-14 Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad sūnus M. yra uždaras, turėjo draugų Lietuvoje, jam Ispanijoje sunku, o per vasarą vaikai adaptuotųsi. Galėtų pasirūpinti vaikais Lietuvoje. Atsakovas nurodė, kad jo pajamos buvo apie 2000 Eur, tačiau dabar yra 600 Eur, nes įmonės padėtis bloga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. kovo 13 d. daliniu sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokines pavardes, nustatė vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisė iš atsakovo vaikų išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2017-01-31, iki vaikų pilnametystės; ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmetė; teismas nustatė bendravimo su vaikais tvarką ir nurodė, kad:

× ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas jos ir atsakovo vaikams bendrauti su atsakovu kompiuterine programa „Skype“, telefonu, elektroniniu paštu, kitomis ryšio priemonėmis;

× pageidaudamas susitikti su vaikais, atsakovas įsipareigoja apie tai informuoti ieškovę iš anksto, ne vėliau kaip prieš savaitę. Atsakovas privalo pasiimti ir grąžinti vaikus iš (į) jų gyvenamosios vietos užsienyje;

× ieškovė įsipareigoja per 5 dienas nuo bilietų iš savo gyvenamosios vietos užsienyje į Lietuvą įsigijimo informuoti atsakovą apie savo atvykimą su vaikais į Lietuvą, planuojamą buvimo vietą ir atvykimo datą ir sudaryti visas sąlygas atsakovui netrukdomai su vaikais bendrauti jam patogiu metu visą vaikų buvimo Lietuvoje terminą;

× atsakovui turint galimybę, ieškovė įsipareigoja leisti atsakovui švęsti vaikų gimtadienius bei mokslo metų pradžios dieną kartu su ieškove;

× ieškovė nedarys jokių kliūčių atsakovui bendrauti su vaikais atsakovo kasmetinių vasaros atostogų metu, pasiimant vaikus į Lietuvos Respubliką nepertraukiamam dviejų savaičių laikotarpiui, nepriklausomai nuo to, kur vaikai gyvens. Apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą atostogų metu atsakovas ieškovę privalės informuoti iš anksto;

× ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie vaikų auklėjimo, priežiūros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigą, apie ikimokyklinę įstaigą lankančių ar besimokančių vaikų numatomų atostogų pradžią ir trukmę, teikti informaciją apie vaikų susirgimus ir kitas priežastis, galinčias sutrukdyti atsakovui pasiimti vaikus ir su jais bendrauti;

× ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie tikslią vaikų gyvenamą vietą užsienyje, jei ši vieta pasikeis;

× pasiimdamas vaikus į Lietuvos Respubliką, kelionės išlaidas (skrydžio kainą) padengia atsakovas, o vaikų grįžimo atgal į jų gyvenamąją vietą užsienyje kelionės išlaidas (skrydžio kainą) padengia ieškovė;

× vaikus užsienyje atsakovas lanko jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (šiuo metu abiem šalims priklausančiame bute Ispanijoje). Ieškovė įsipareigoja nedaryti kliūčių atsakovui susitikti su vaikais jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje jiems įprastoje aplinkoje.

Teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 561,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo priteisė 135 Eur žyminio mokesčio valstybei, kitas patikslintų ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė ir paliko galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2017-02-17 ir 2017-09-14 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

6. Teismas konstatavo, kad abi šalys galėtų užtikrinti tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis, todėl esminę reikšmę sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo turi pačių šalių nepilnamečių vaikų nuomonė ir jų tarpusavio santykiai su kiekvienu iš tėvų. Teismas nustatė, jog ieškovės, kaip motinos, ryšys su vaikais M. ir G. P. yra labai glaudus, paremtas gražiais, šiltais santykiais. Vertinant atsakovo tėvišką ryšį su šalių vaikais, nustatyta, kad atsakovas nepakankamai domėjosi vaikais ir su jais bendravo, todėl tėvo ir vaikų ryšys nėra stiprus ir artimas, ką pripažino ir pats atsakovas. Vaikai taip pat aiškiai išreiškė norą gyventi su motina.

7. Teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nurodė, kad ieškovės siūlomą bendravimo su vaikais tvarką vertina kaip nepakankamą, siekiant užtikrinti maksimalų šalių nepilnamečių vaikų ir jų tėvo bendravimą bei jų tarpusavio ryšio atkūrimą, stiprinimą. Bendravimas turėtų būti maksimalus, ieškovės siūlomos ne mažiau 5 dienos per mėnesį tėvo su vaikais susitikimui jų gyvenamosios vietos valstybėje akivaizdžiai neatitiktų maksimalaus bendravimo užtikrinimo, pažeistų tėvo galimybę visavertiškai dalyvauti vaikų auklėjime ir priežiūroje, neatitiktų įstatymuose įtvirtintos vaikų teisės augti prižiūrimiems abiejų tėvų. Maksimalaus bendravimo su vaikais laiko nustatymas sudarytų galimybę vaikams neprarasti ryšio ir palaipsniui atkurti susilpnėjusį ryšį su tėvu. Dėl to teismas pritarė atsakovo nuomonei, kad turi būti nustatoma Palangos miesto apylinkės teismo 2017-09-14 nutartimi nustatyta vaikų bendravimo su atsakovu tvarka, iš jos šalinant nuostatas dėl atsakovo bendravimo su vaikais, ieškovei gyvenant Lietuvoje, kadangi nustatyta, jog ieškovė į Lietuvą neketina grįžti.

8. Nustatydamas vaikams priteistiną išlaikymą, teismas nurodė, kad ieškovės nurodyta 864,96 Eur išlaikymo suma kiekvienam iš vaikų užtikrintų ne tik jų būtinuosius poreikius, bet ir visapusišką jų aprūpinimą, geras materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti visus jų poreikius bei gebėjimus. Teismas taip pat įvertino šalių turtinę padėtį ir nurodė, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra gera. Abi šalys yra darbingos, todėl turi visas galimybes gauti pakankamas pajamas tiek savo, tiek vaikų poreikiams tenkinti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, jog ieškovas šiuo metu yra pajėgus teikti vaikų būtiniesiems ir kitiems poreikiams tenkinti reikalingo dydžio išlaikymą, tačiau jam tenkanti išlaikymo našta mažintina nuo ieškovės prašomų 700,00 Eur iki 250,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Šią išvadą teismas padarė dėl to, kad šalių nepilnamečiai vaikai į Ispaniją buvo išvežti ieškovės iniciatyva, todėl ieškovė ir turi prisiimti dėl nurodytos priežasties atitinkama dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant šalių vaikų poreikius.

9. Pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo teismas nurodė, kad nenustatyta ir ieškovė neįrodė, jog atsakovas ieškovės nurodomu laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio mėn. nebūtų teikęs vaikams reikalingo išlaikymo. Ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą iš karto, jei atsakovas nebevykdė savo pareigos išlaikyti vaikus, tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2017-01-31, o tai rodo, jog atsakovo pagalbos jai nereikėjo. Ieškovė taip pat neįrodė, jog atsakovas nuo 2018 m. sausio mėn. nebevykdė laikinųjų apsaugos priemonių teikti išlaikymą vaikams. Priešingai, atsakovas pateikė įrodymus, jog pervedė į ieškovės sąskaitą išlaikymą vaikams, tačiau ieškovė minėtą sąskaitą banke uždarė, dėl to išlaikymas kurį laiką nepasiekė vaikų. Ieškovė, iš anksto nepranešusi atsakovui apie pasikeitusią banko sąskaitą, savo veiksmais lėmė, jog kurį laiką atsakovas dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių negalėjo teikti laikino išlaikymo vaikams, todėl atsakovas neprivalo atsakyti už ieškovės neatsakingą elgesį dėl šalių nepilnamečių vaikų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-03-13 dalinio sprendimo dalis dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos ir nustatyti patikslintame ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; pakeisti dalinio sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo ir priteisti išlaikymą vaikams po 700,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 4900,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2006-06-31 iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. iki 2017-10-31; panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimo ir atsakovo prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų nepriteisti; taip pat dėl prieštaringų duomenų apie atsakovo pajamas pranešti prokurorui dėl galimų nusikalstamų veikų nustatymo.

11. Apeliantė, nesutikdama su teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, nurodo, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia vaikų interesus, nes ji nustatyta iš esmės tik siekiant maksimalaus, atsakovui palankaus bendravimo su vaikais, nepaisant vaikų gyvenamosios vietos, jų dienotvarkės bei mokymosi režimo. Pagal teismo nustatytą tvarką, ieškovė privalėtų kuo dažniau sudaryti vaikams sąlygas vykti į Lietuvą pas atsakovą, nepaisant fakto, jog vaikai lanko mokyklą, būrelius kitoje šalyje. Be to, teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra itin abstrakti. Teismas sprendime nenurodė jokio konkretaus laiko, kurį vaikai turėtų praleisti pas tėvą Lietuvoje, taip sudarė sąlygas atsakovui piktnaudžiauti. Pažymėjo, kad itin dažniems vaikų skrydžiams į Lietuvą atsakovo pageidavimu ir pagal teismo nustatytą tvarką ji paprasčiausiai neturėtų pakankamai lėšų, o atsakovui būtų sudarytos sąlygos tuo piktnaudžiauti.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismo sprendimu nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos 2 ir 9 punktai yra prieštaraujantys vienas kitam, nes pagal 2-ąjį punktą atsakovas privalo įspėti ieškovę prieš 7 dienas apie numatomą susitikimą su vaikais, o pagal 9-ąjį punktą atsakovas gali elgtis išimtinai savo nuožiūra.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vaikų išlaikymui priteista 250,00 Eur kasmėnesinė išmoka neatitinka vaikų poreikių ir yra nepakankama jiems užtikrinti. Teigia, kad neaišku, kuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas nutarė priteisti vaikams po 250,00 Eur kas mėnesį. Teismas, įvertinęs šalių padėtį ir konstatavęs, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra gera, taip pat nustatęs, kad atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės, šios aplinkybės nesiejo su vaikų poreikiais, o apsiribojo tik teisės normų perrašymu bei nemotyvuotu nurodymu, kad atsakovui tenkanti vaikų išlaikymo našta mažintina nuo ieškovės prašomų 700,00 Eur iki 250,00 Eur. Teismas nurodė, kad atsakovas yra skolingas UAB „Nomilita“, ir tai vertino kaip atsakovo prievolę, turinčią įtakos mažesniam vaikams priteistino išlaikymo dydžiui, tačiau dėl šių atsakovo skolų vyksta teisminiai ginčai, dėl to teismas turėjo stabdyti ne tik bylos dalį dėl turtinių reikalavimų išsprendimo, bet ir šios bylos dalies nagrinėjimą.

14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vaikai į Ispaniją buvo išvežti tik ieškovės iniciatyva ir dėl to ji turinti prisiimti jai tenkančią didesnę vaikų išlaikymo naštą, tačiau byloje yra duomenys, patvirtinantys aplinkybę, kad vaikai dėl sveikatos problemų buvo išvežti į kitą šalį abiejų tėvų sutarimu. Dėl to šalys kartu ieškojo vaikams ugdymo įstaigų ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą – būstą.

15. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimo nuo 2016-06-31 iki 2017-01-31, nurodęs, kad jeigu apeliantė nesikreipė anksčiau, tai reiškia, kad jai nereikėjo atsakovo paramos. Visų pirma, atsakovas net neginčijo aplinkybės, kad nuo 2016-06-01, kai ieškovė su vaikais išvyko į Ispaniją, jis neteikė jiems išlaikymo. Antra, atsakovas teigdamas, kad lėšas jis pervedinėjo į ieškovės sąskaitą, kuri buvo uždaryta, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Trečia, ieškovė neturi jokios galimybės pateikti teismui duomenis, kad atsakovas neteikė išlaikymo, nes nėra ką pateikti.

16. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovui dalį jo turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas, nes šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai neturėjo būti pridėti. Atsakovo pateikti dokumentai buvo neišversti į lietuvių kalbą, juose pateikti duomenys apie bylinėjimosi išlaidas neinformatyvūs, nėra išlaidų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų.

Atsiliepimas

17. Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė skundą atmesti, teismo dalinį sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo dalinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nustatė tinkamą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nes ieškovė, su kuria buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, pradėjo tuo piktnaudžiauti, negrįžta su vaikais į Lietuvą ir neleidžia vaikų atsakovui bent kelioms dienos išsivežti į Lietuvą, taip pat neleidžia atsakovui, atvykusiam į Ispaniją, pasimatyti su vaikais. Manipuliuodama vaikais, ieškovė siekia kuo palankesnio sprendimo dalijant santuokos metu įgytą turtą.

18. Atsakovas pažymėjo, kad teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka visiškai atitinka vaikų interesus ir yra realiai įvykdoma, priešingai nei ieškovės siūloma tvarka, kuri neužtikrins maksimalaus atsakovo bendravimo su vaikais.

19. Atsakovo vertinimu, teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovė turi prisiimti didesnę vaikų išlaikymo dalį, nes jos iniciatyva vaikai buvo išvežti į Ispaniją. Be to, priteisus vaikų išlaikymui ieškovės prašomą 700,00 Eur sumą, atsakovui tektų daug didesnė jų išlaikymo našta. Atsakovas taip pat mano, kad prašoma priteisti suma yra per didelė ir nėra būtina tinkamam vaikų poreikių užtikrinimui. Nurodo, kad jo turtinė padėtis nėra daug geresnė už ieškovės, nors jo turtinė padėtis yra pakankamai stabili, tačiau pagal turimą turtą ir prisiimtus įsipareigojimus jis negali teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo ir tai, kad, prieš ieškovei išvykstant į Ispaniją, šalys pardavė dalį joms priklausančio nekilnojamojo turto ir į ieškovės sąskaitą buvo pervesta 910 306,30 Eur, kuriais ji laisvai disponavo ir papildomos paramos iš atsakovo jai tikrai nereikėjo, dėl to ir išlaikymo įsiskolinimas nepriteistas pagrįstai.

21. Trečiasis asmuo AB Luminor Bank pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą ir nurodė, kad su skundu nesutinka, mano, jog dalinis teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad šalys yra banko skolininkės ir grąžintina skola yra 98 160,99 Eur, o priteisus iš atsakovo vaikų išlaikymui po 700,00 Eur kas mėnesį kiekvienam būti apsunkintas atsakovo gebėjimas vykdyti finansinius įsipareigojimus bankui. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų trečiasis asmuo nebepasisako, nes jie nesusiję su jo, kaip kreditoriaus, interesais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

24. Byloje iškilo ginčas dėl dalinio teismo sprendimo dalių, kuriomis nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, priteistas išlaikymas, bet nepriteistas išlaikymo įsiskolinimas.

25. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas byloje taip pat pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo, turto padalijimo. Pirmosios instancijos teismas priėmė dalinį sprendimą, juo išnagrinėjo visus ieškinio bei priešieškinio reikalavimus, išskyrus reikalavimus dėl turto padalijimo. Teismas daliniu sprendimu nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatė atsakovo prašomą jo bendravimo su vaikais tvarką, priteisė vaikams M., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir G., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atmetė ieškinio reikalavimą dėl 4900,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo kiekvienam vaikui priteisimo. Ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo daliniu sprendimu ir prašė jį pakeisti.

26. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. sausio 15 nutartimi buvo sustabdyta bylos dalis dėl turtinių reikalavimų padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisti kompensaciją, pripažinti prievolę solidariąja ir priteisti skolą, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3848-375/2018 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

27. Apeliantė, nesutikdama su teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, nurodo, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia vaikų interesus, nes ji nustatyta iš esmės tik siekiant maksimalaus, atsakovui palankaus bendravimo su vaikais, nepaisant vaikų gyvenamosios vietos, jų dienotvarkės bei mokymosi režimo. Pagal teismo nustatytą tvarką ieškovė privalėtų kuo dažniau sudaryti vaikams sąlygas vykti į Lietuvą pas atsakovą, nepaisant fakto, jog vaikai lanko mokyklą, būrelius kitoje šalyje. Be to, teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra itin abstrakti. Teismas sprendime nenurodė jokio konkretaus laiko, kurį vaikai turėtų praleisti pas tėvą Lietuvoje, taip sudarė sąlygas atsakovui piktnaudžiauti. Pažymėjo, kad itin dažniems vaikų skrydžiams į Lietuvą atsakovo pageidavimu ir pagal teismo nustatytą tvarką ji paprasčiausiai neturėtų pakankamai lėšų, o atsakovui būtų sudarytos sąlygos tuo piktnaudžiauti. Teismo sprendimu nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos 2 ir 9 punktai yra prieštaraujantys vienas kitam, nes pagal 2-ąjį punktą atsakovas privalo įspėti ieškovę prieš 7 dienas apie numatomą susitikimą su vaikais, o pagal 9-ąjį punktą atsakovui gali elgtis išimtinai savo nuožiūra. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

28. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, CK 3.175 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

29. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017-09-14 nutartimi buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, kuri ir buvo perkelta į skundžiamą dalinį sprendimą. Nustatydamas atsakovo bendravimo su vaikais tvarką teismas iš esmės rėmėsi tik tuo, kad būtina užtikrinti maksimalų vaikų ir tėvo bendravimą, tai yra būtina normaliai vaikų raidai, o ieškovės siūloma tvarka yra nepakankama siekiant užtikrinti maksimalų vaikų bendravimą su tėvu. Ši teismo išvada yra iš dalies teisinga, tačiau maksimalus bendravimas nereiškia neapibrėžto bendravimo, t. y. kai nenustatytas nei laikas, nei vieta, nei bendravimo laikotarpis, o ypač įvertinus tai, kad tarp bylos šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai dėl visų byloje spręstinų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas tokią neapibrėžtą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką šią aplinkybę įvertino netinkamai.

30. Pažymėtina, kad tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad vaikai atsisako bendrauti su tėvu, tai jiems sukelia itin didelių neigiamų emocinių išgyvenimų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, jog vaikai atsisako bendrauti su tėvu, tačiau apeliuoja į netinkamą ieškovės elgesį, t. y. aktyvų vaikų nuteikinėjimą prieš atsakovą. Byloje esančiame garso ir vaizdo įraše girdėti, jog šalių sūnus Mykolas atsisako eiti susitikti su tėvu, o susitikęs neturi pozityvaus nusiteikimo dėl tėvo (t. 9, b. l. 99–100). Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-08-08 išvadoje taip pat nurodoma, kad vaikų santykiai su tėvu yra įtempti, atšalę dėl šalių konfliktiškų santykių. Teismo posėdžio metu apklausti vaikai taip pat nurodė, kad su tėvu bendrauti nepageidauja (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).

31. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

32. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju vaikų emocinė ir psichologinė būklė nėra gera, tai pažymėjo ir teismas, tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą išsamiau nesiaiškino, kokios yra vaikų atsisakymo bendrauti su tėvu priežastys, ar šios priežastys nelemia poreikio nustatyti labiau apibrėžtą vaikų ir tėvo bendravimą, arba atvirkščiai – ar nėra pagrindo nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką, kuri leistų atkurti vaikų ir tėvo ryšius ir sudarytų sąlygas vaikui išvengti neigiamų psichologinių išgyvenimų bendraujant su tėvu. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo riboti tėvo bendravimą su vaiku, tačiau ši teismo išvada nėra pagrįsta išsamiu šiam klausimui reikšmingų faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų išnagrinėjimu ir įvertinimu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikai gyvena užsienyje, ten lanko ugdymo įstaigas, turi mokymosi režimą, nustatytą atostogų laiką. Teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka iš esmės įpareigoja ieškovę vykdyti tik atsakovo pageidavimą bet kada ir bet kur bendrauti su vaikais, taigi tai programuoja nuolatinius konfliktus. Teismas visiškai nevertino ieškovės pasiūlytos tvarkos vaikų interesų atitikties aspektu, o siekė tik maksimalaus, savitikslio atsakovo bendravimo su vaikais įtvirtinimo.

33. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė esminių šioje byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių, leidžiančių teismui daryti išvadą, kokia vaikų bendravimo su tėvu tvarka geriausiai atitiktų vaiko interesus, todėl šis reikalavimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nagrinėdamas bylą pakartotinai teismas turėtų įvertinti vaikų poreikius, jų mokymosi bei atostogų grafikus, ieškovės galimybes užtikrinti maksimalias vaikų bendravimo su tėvu sąlygas. Tik nustačius šias aplinkybes bus galima įvertinti, kokia atsakovo bendravimo su vaikais tvarka bus tinkamiausia vaikams. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymui reikšmės turi ir šalių turtinės padėties nustatymas, nes vaikai gyvena užsienyje ir galimybės matytis su tėvu gali būti apribotos ir dėl finansinių ieškovės galimybių. Šiuo atveju, priimant dalinį sprendimą, turto padalijimo klausimai buvo neišspręsti.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

34. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

35. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

36. CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

37. Apeliantė ginčija nepilnamečiams sūnums priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumą. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams po 700,00 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Ji pateikė vaikų poreikių apskaičiavimo lentelę ir nurodė, kad kiekvienam vaikui reikalinga suma yra 864,96 Eur. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tokia suma užtikrintų ne tik būtinuosius vaikų poreikius, bet ir visapusišką jų aprūpinimą, poreikių tenkinimą bei gebėjimų realizavimą. Atsakovas neginčijo, kad nurodyta suma yra pakankamai reali, tuo labiau kad vaikai gyvena Ispanijoje, kur pragyvenimo lygis aukštesnis ir išlaidos didesnės, tačiau teigė, kad dėl savo turtinės padėties jis negali mokėti tokio išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių gaunamas pajamas, turimą turtą bei valdomas akcijas, pažymėjęs, kad atsakovo pajamos yra daug didesnės nei ieškovės, padarė išvadą, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra iš esmės vienodai gera, nors tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Dar daugiau, teismas konstatavo, kad ieškovas yra pajėgus teikti vaikams reikalingo dydžio išlaikymą, bet jam tenkanti našta mažintina dėl to, kad ieškovė vaikus išsivežė gyventi į užsienį savo iniciatyva. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada yra prieštaringa. Šiuo atveju teismas neišsamiai ir nevisapusiškai nustatė vaikų išlaikymo klausimui reikšmingas aplinkybes. Byloje liko nenustatyta šalių tikroji turtinė padėtis, nes santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimai nebuvo išspręsti, turtas nebuvo padalytas, neįvertinti šalių įsipareigojimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant šalių turtinę padėtį bei nustatant vaikams priteistino išlaikymo dydį ir turi būti nustatytos.

38. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog dėl to, kad vaikai buvo išvežti ieškovės iniciatyva, nepaisant atsakovo galimybių prisidėti prie vaikų išlaikymo, ji turi prisiimti didesnę vaikų išlaikymo naštą, neįvertino ir šiam klausimui nagrinėti į bylą pateiktų duomenų, t. y. atsakovo ir ieškovės susirašinėjimo dėl mokyklos vyresniajam sūnui paieškos (t. 3, b. l. 157), Ispanijos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2017-07-28 rašto, kuriame nurodyta, kad nėra duomenų apie vienašališką, be atsakovo žinios vaikų išvežimą į Ispaniją (t. 10, b. l. 96–97).

39. Apeliantė taip pat nesutinka su dalinio teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos patikslinto ieškinio reikalavimas dėl 4900,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo kiekvienam iš vaikų priteisimo nuo 2016-06-01 iki 2017-01-31, t. y. iki kreipimosi į teismą dienos. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas šį ieškovės reikalavimą nurodė, kad ieškovė nesikreipė anksčiau, dėl to jai atsakovo paramos nereikėjo. Su šia išvada teisėjų kolegija nesutinka. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ši norma reiškia, kad į teismą dėl išlaikymo priteisimo besikreipiantis asmuo gali prašyti priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį iki ieškinio padavimo. Vien tai, kad asmuo nesikreipia dėl išlaikymo priteisimo netrukus, kai jis yra nemokamas, nereiškia, kad vaikui išlaikymas nebuvo reikalingas tą laikotarpį, kai nebuvo kreiptasi, tuo labiau kad ieškovė gyvena Ispanijoje, o prašomo priteisti įsiskolinimo laikotarpis yra tik 6 mėnesiai. Be to, aplinkybė, kad vienas iš tėvų gali savo lėšomis išlaikyti vaikus, nereiškia, kad kitas yra atleidžiamas nuo pareigos išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).

40. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nurodė ir tai, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas neteikė išlaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybę, jog atsakovas mokėjo vaikams išlaikymą iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę turėjo įrodyti atsakovas (CPK 178 straipsnis). Sutiktina su apeliantės pozicija, kad ji neturėjo jokių galimybių įrodyti, jog atsakovas nepervedė lėšų vaikams išlaikyti nuo 2016-06-01 iki 2017-01-31. Beje, atsakovas neginčijo aplinkybės, kad išlaikymo vaikams nurodytu laikotarpiu nemokėjo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą vien tuo motyvu, kad ieškovė kreipėsi į teismą tik po 6 mėnesių, nes tokiu atveju yra paneigiama CK 3.200 straipsnyje nustatyta teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

41. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 362 straipsnio 3 dalis). Šie reikalavimai koreliuoja su procesinėmis normomis – pagal CPK 385 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Taigi, bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu.

42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė dalinį sprendimą byloje. CPK 261 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daliniu sprendimu galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Dalinis sprendimas gali būti priimamas tuo atveju, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu.

43. Aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimo ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-474/2006; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007; teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-491/09; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. J. v. J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-529/11). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija šį aiškinimą išplėtė ir dėl dalinio sprendimo, nurodydama, kad dalinio teismo sprendimo (CPK 261 straipsnis) ar reikalavimų padalyti bendrą turtą išskyrimas į atskirą bylą (CPK 136 straipsnis) taikomas tik išimtiniais atvejais siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos, parenkant turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių būdą; parenkant turto padalijimo būdą ar nukrypstant nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo gali būti atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), todėl tokiais atvejais dalijant turtą svarbu, su kuriuo iš tėvų lieka gyventi vaikai, ir pan. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK trečiosios knygos („Šeimos teisė“) normos, reglamentuojančios santuokos nutraukimą, nustato specialias laikinąsias apsaugos priemones, skirtas vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesams apginti, kol bus priimtas teismo sprendimas: įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai) ir kt. Tai rodo, kad santuokos nutraukimo bylose egzistuoja teisinis instrumentas, leidžiantis operatyviai apginti teises bei teisėtus interesus, kuriems reikalinga skubi apsauga, ir patvirtina, kad paprastai neegzistuoja poreikis tam tikrus reikalavimus nagrinėti atskiroje byloje ar priimti dėl jų dalinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-357-248/2015).

44. Taigi šiuo atveju, nesant padalyto turto, neįmanoma tiksliai nustatyti šalių turtinės padėties, kuri yra vienas iš esminių kriterijų sprendžiant klausimą dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio, taip pat ir dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Šalims reziduojant skirtingose valstybėse turtinės padėties nustatymas lems ir jų galimybes matytis bei bendrauti su vaiku, nes būtinos papildomos išlaidos kelionėms bei gyvenimui kitoje šalyje atvykstančiam vienam iš tėvų.

45. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, priteisdamas vaikams išlaikymą, neatskleidė bylos esmės, neįvertino šalių tikrosios turtinės padėties, nes nėra padalytas santuokos metu įgytas turtas, naikintina ir dalinio sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo.

46. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalys, kuriomis nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, priteistas išlaikymas ir atmestas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo, naikintinos ir byla dėl šių reikalavimų perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kitos dalinio sprendimo dalys – dėl santuokos nutraukimo bei vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nesant apeliacinio skundo dėl šių dalių, paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kreipimosi į prokuratūrą

47. Apeliantė taip pat prašo teismo CPK 300 straipsnyje nustatyta tvarka pranešti prokurorui dėl atsakovo galimų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 220, 222 straipsniuose, nustatymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 300 straipsnyje nustatyta, jog bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Iš bylos medžiagos (t. 9, b. l. 17–25) nustatyta, kad ieškovė 2017-07-04 kreipėsi į prokuratūrą dėl atsakovo galimų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182, 300 straipsniuose, nustatymo. Klaipėdos apygardos teismas 2017-10-04 nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-08-28 nutartį, kuria atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi jeigu ieškovė mano, kad atsakovo veiksmuose galbūt yra naujų nusikalstamų veikų požymių, ji turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas su nauju pareiškimu. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje, nesant akivaizdžių nusikalstamų veikų požymių, tokios pareigos neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48. Panaikinus skundžiamo dalinio teismo sprendimo dalis dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo ir šias bylos dalis grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kolegija nepasisako ir išsamiau su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų nevertina, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 13 d. dalinio sprendimo dalis, kuriomis nustatyta atsakovo A. P. bendravimo su vaikais M. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir G. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarka, priteistas 250,00 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui ir atmestas ieškovės N. P. patikslinto ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 13 d. dalinio sprendimo dalis, kuriomis nutraukta ieškovės N. P. ir atsakovo A. P. santuoka ir nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, palikti nepakeistas.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė