Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „R.“ nemokumo administratoriaus O. D. prašymą suinteresuotiems asmenims D. M., R. V., M. K. dėl UAB „R.“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

Dėl esminių faktinių aplinkybių

Dėl sąlygų, būtinų bankrotui pripažinti tyčiniu

9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023, 26 punktas; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-612-407/2024, 32 punktas).

10. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

Dėl bendrovės nemokumo momento nustatymo

11. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei bendrovės nemokumo arba ryšio tarp bendrovės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).

12. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridinio asmens nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022, kt.).

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos, be kita ko, atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

14. Juridinio asmens nemokumas yra nustatomas išanalizavus jo finansinius duomenis ir galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

15. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, jau 2023 m. Lietuvos teismuose buvo daug civilinių bylų, inicijuotų įvairių kreditorių dėl skolų priteisimo iš UAB „R.“ ir kreditorių reikalavimai teismų buvo tenkinami. Iš UAB „R.“ nemokumo administratoriaus teismui pateikto 2024 m. spalio 24 d. prašymo dėl bendrovės kreditorinių reikalavimų tvirtinimo priedų matyti (Darbo ginčų komisijos sprendimų), kad jau nuo 2023 m. balandžio, gegužės mėnesių bendrovė numokėjo darbo užmokesčio darbuotojams, o nuo 2023 m. pradžios nevykdė finansinių prievolių juridiniams asmenims ir valstybės biudžetui (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-71-1042/2026).

16. Apibendrindamas aptartus bylos duomenis, teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, jog UAB „R.“ jau 2023 m. pradžioje nebuvo pajėgi laiku vykdyti savo prievolių valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams, todėl buvo nemoki.

17. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su bendrovės veikla, visumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

Dėl ekonomiškai nenaudingų juridiniam asmeniui sandorių sudarymo (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas)

18. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

19. Kasacinio teismo išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Net jeigu įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu taip pat laikomi ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

20. Suprastėjus juridinio asmens finansinei būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Kai juridinio asmens finansinė padėtis tampa ypač sunki ar net kritinė, t. y. kai pasiekiama nemokumo riba, kreditorių interesai ima vyrauti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

21. Minėta, kad R. V. buvo UAB „R.“ vadovu nuo 2022 m. liepos 26 d. iki 2023 m. birželio 22 d., todėl teismas vertina R. V., kaip bendrovės vadovo, veiksmų visumą, jam priimant su bendrovės valdymu ir disponavimu jos turtu susijusius sprendimus.

22. Administratorius nurodė ir tai patvirtina bylos medžiaga, kad UAB „R.“ pagal 2023 m. birželio 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą PARD Nr. 000458 (pareiškimo 9 priedas), UAB „M.“ pardavė Šakinį krautuvą (1500,00 Eur vertės), IPHONE 13 PRO (600,00 EUR vertės), APPLE MACBOOK AIR 13 (800,00 Eur vertės), IPHONE 13 PRO (600,00 Eur vertės), dvejus APPLE MACBOOK PRO 222 (2x 800,00 Eur). Pagal 2023 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą PARD Nr. 000457 pardavė UAB „M.“ 10 transporto priemonių iš viso už 58 200,00 Eur (plius 12 222,00 PVM, pareiškimo priedas 8 priedas). Pagal 2023 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą PARD Nr. 000486 pardavė UAB „M.“ Renault PREMIUM už 15 500,00 Eur (su PVM 3255,00 Eur) (pareiškimo 10 priedas).

23. Pareiškėjos nemokumo administratorius nurodė, kad buhalterė perdavė „Apyvartos žiniaraštis (pilna) už laikotarpį nuo 2023-01-01 – 2023-08-11“ (pareiškimo 4 priedas), kurio 34 psl. nurodyta, kad UAB „M.“ 2023 m. birželio 11 d. buvo atlikusi tris mokėjimus po 10 000,00 Eur, neįvardijant pagal kokias sąskaitas-faktūras mokėjimai buvo atlikti. Tuo tarpu UAB „R.“ buvo išrašiusi sąskaitų-faktūrų iš viso 95 348,00 Eur sumai, likutis – 65 348,00 Eur.

24. Nors UAB „M.“ iš esmės nesutiko su 65 348,00 Eur tarpusavio skolos UAB „R.“ faktu ir pateikė teismui 2026 m. sausio 2 d. nepasirašytą 2023 m. liepos 20 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame fiksuota 23 008 Eur skola UAB „R.“ naudai, akivaizdu, kad prieš tai minėto turto pardavimas buvo bendrovei nuostolingas. Be to, nebuvo nustatytas poreikis turtą parduoti, nebuvo atliktas šio UAB „R.“ turto objektyvus vertinimas ir už daiktus ir transporto priemonių perleidimą nebuvo atsiskaityta nustatyta tvarka.

26. Teismo vertinimu, UAB „R.“ turto neišsaugojimas ir perleidimas finansiškai nenaudingomis sąlygomis pripažintinas sąmoningai blogu įmonės valdymu, ekonomiškai nuostolingų įmonei sandorių sudarymu, nulėmusiu, kad nemokios įmonės finansinė padėtis buvo dar labiau pabloginta, taip pažeidžiant jos kreditorių teises.

27. R. V. nepateikė teismui duomenų, kad bendrovės turto perleidimo metu egzistavo objektyvi būtinybė šiuos sandorius sudaryti.

28. Aptartos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad R. V., būdamas UAB „R.“ vadovas, netinkamai valdė bendrovę (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl (ne)tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas)

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš bendrovės vadovo pareigų yra tinkamas bendrovės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 13 straipsnio 1 dalis; iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios įstatymo redakcijos 21 straipsnio 1 dalis).

30. Tuo atveju, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).

31. Nemokumo administratorius nurodė, kad nors bendrovė už 2022 m. deklaravo 326 187 Eur turto ir 290 732 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, tačiau įmonės valdymo organai neperdavė nemokumo administratoriui UAB „R.“ dokumentų ar turto.

32. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi iškėlė UAB „R.“ bankroto bylą ir nustatė UAB „R.“ valdymo organams 15 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės administratoriui valdomą ir naudojamą įmonės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visą juridinio asmens informaciją.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Viena iš bendrovės vadovo pareigų yra tinkamas bendrovės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 13 straipsnio 1 dalis).

34. D. M. buvo UAB „R.“ vadovu nuo 2023 m. liepos 12 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d., t. y. buvo paskutiniu jos vadovu.

35. Bylos medžiaga nustatyta, kad bendrovės vadovas D. M. neperdavė bendrovės veiklos dokumentų ir turto nemokumo administratoriui, todėl administratoriui apsunkinta galimybė nustatyti viso bendrovės turto sudėtį.

36. Teismas pažymi, kad vadovui tenka imperatyvi pareiga užtikrinti tinkamą bendrovės dokumentų ir turto kontrolę bei jų perdavimą nemokumo administratoriui.

37. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).

38. Neperduodant dokumentų vilkinamas bankroto procesas, neturėdamas visų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, nemokumo administratorius negali sklandžiai vykdyti JANĮ jai pavestų funkcijų, neperduodant dokumentų bei turto pažeidžiami bendrovės ir jos kreditorių interesai.

39. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

40. Contra spoliatorem yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016, 52 punktas; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016, 52 punktas; 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 69 punktas ir kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 70 punktas).

41. Akivaizdu, kad vadovas D. M. savo veiksmais siekė neatskleisti bendrovės tikrosios padėties ir priežasčių, dėl kurių bendrovė tapo nemoki ir nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, sudaryti kliūtis nemokumo administratoriui išsiaiškinti tikrąsias bendrovės netinkamo valdymo aplinkybes.

Dėl tyčinį bankrotą sukėlusių asmenų

42. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

43. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis). Teisės doktrinoje teigiama, kad, atsižvelgiant į įmonės de facto vadovo atliekamus veiksmus (faktinį įmonės valdymą) bei tyčinio bankroto pagrindus (įmonės valdymo vertinimas), įmonės de facto vadovas gali būti laikomas atsakingu už tyčinį bankrotą (Remigijus Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 234). Tokio aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-620-881/2024, 2024 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-840-854/2024, 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-884-450/2024 ir kt.).

44. Pažymėtina, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020, 41 punktas; 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-933/2024, 37 punktas).

45. Teismas pažymi, kad UAB „R.“ akcininke nuo 2022 m. liepos 26 d. iki 2023 m. birželio 8 d. buvo UAB „P.“, kurios vadovas nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. buvo M. K. (pareiškimo 14 priedas). Be to, UAB „P.“ akcininke nuo 2019 m. liepos 11 d. buvo UAB „M.“, kurios vadovu ir akcininku buvo tas pats asmuo M. K. (pareiškimo 20 priedas).

46. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).

47. Minėta, kad UAB „R.“ pagal 2023-06-09 PVM sąskaitą-faktūrą PARD Nr. 000458 (pareiškimo 9 priedas), UAB „M.“ pardavė Šakinį krautuvą (1500,00 Eur vertės), IPHONE 13 PRO (600,00 EUR vertės), APPLE MACBOOK AIR 13 (800,00 Eur vertės), IPHONE 13 PRO (600,00 Eur vertės), dvejus APPLE MACBOOK PRO 222 (2x 800,00 Eur). Pagal 2023-06-14 PVM sąskaitą-faktūrą PARD Nr. 000457 pardavė UAB „M.“ 10 transporto priemonių iš viso už 58 200,00 Eur (plius 12 222,00 PVM, pareiškimo priedas 8 priedas). Pagal 2023-06-21 PVM sąskaitą-faktūrą PARD Nr. 000486 pardavė UAB „M.“ Renault PREMIUM už 15 500,00 Eur (su PVM 3255,00 Eur) (pareiškimo 10 priedas).

48. Nemokumo administratorius nurodė, kad pagal buhalterės pateiktus duomenis, UAB „M.“ yra skolinga UAB „R.“ 65 348,00 Eur (pareiškimo 4 priedas), o UAB „M.“ direktorius M. K. buvo taip pat ir UAB „R.“ galutinis naudos gavėjas.

49. Taigi, UAB „R.“ parduodama UAB „M.“ prieš tai minėtą turtą, už kurį bendrovė atsiskaitė tik iš dalies, iš esmės pablogino nemokios bendrovės turtinę padėtį ir eliminavo kitų kreditorių galimybes nukreipti skolų išieškojimą į šį nemokios bendrovės turtą.

50. M. K., kaip UAB „R.“ akcininkės UAB „P.“ vadovui ir turto pirkėjos UAB „M.“ vadovui ir akcininkui neabejotinai buvo žinoma UAB „R.“ sunki finansinė padėtis ir įmonės nemokumo faktas.

51. Pažymėtina, kad UAB „M.“ veiklos sritys yra kompiuteriai ir programinė įranga, interneto svetainių kūrimas, talpinimas (https: (duomenys neskelbtini)). Nuo 2023 m. liepos 12 d. bendrovėje dirbo tik 2 darbuotojai, šiuo metu darbuotojų nėra. Teismui savo iniciatyva išreikalavus duomenis iš AB „Regitra“ buvo nustatyta, kad UAB „M.“ jokių transportų priemonių neturi.

52. Taigi, byloje nustatyta, kad UAB „M.“, kuri susijusi su UAB „R.“ ir nevykdė jokios veiklos, susijusios su transporto priemonių teikiamomis paslaugomis, įsigijo didėlės vertės faktiškai nemokios UAB „R.“ turtą, be kita ko, 10 transporto priemonių ir už jas tinkamai neatsiskaitė, taip ne tik iš esmės pablogino UAB „R.“ finansinę padėtį, bet ir pažeidė kitų UAB „R.“ kreditorių teisėtus interesus nukreipti išieškojimą į minėtą turtą.

53. Teismo vertinimu, yra pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu ir už tyčinį bendrovės bankrotą yra atsakingi visi trys suinteresuoti asmenys (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

54. Vadovaujantis JANĮ 71 straipsnio 4 dalimi, pripažinus bankrotą tyčiniu, įsiteisėjusios nutarties kopija pateiktina prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

55. Kiti suinteresuotų asmenų ir nemokumo administratoriaus argumentai, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.

56. Nors M. K. prašė išreikalauti iš pareiškėjos įvairius bendrovės dokumentus, taip pat duomenis, susijusius su UAB „M.“ ir pareiškėjos sandoriais, minėta, kad BUAB „R.“ nemokumo administratorius pareiškime nurodė, kad bendrovės valdymo organai jam neperdavė bendrovės dokumentų. M. K., būdamas UAB „M.“ akcininku ir vadovu pats turi disponuoti informacija apie šios įmonės sudarytus sandorius ir jam buvo suteikta galimybė pateikti teismui visus, jo nuomone, reikalingus dokumentus. Be to, teismo vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka bylai teisingi išnagrinėti, todėl M. K. prieš tai minėtas prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70–72 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

Tenkinti pareiškėjos BUAB „R.“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus O. D., pareiškimą dėl BUAB „R.“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Pripažinti BUAB „R. “ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, kad asmenys, kurių veiksmai sukėlė tyčinį BUAB „R.“ bankrotą, yra D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. V., (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Įpareigoti nemokumo administratorių O. D. per 3 dienas nuo nutarties priėmimo dienos informuoti BUAB „R.“ kreditorius apie priimtą nutartį.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos kopiją išsiųsti Šiaulių apygardos prokuratūrai, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.