Kauno apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

4. Ieškovė VTPSI 2021 m. spalio 13 d. ir 2022 m. sausio 20 d. atsiliepimuose (DOK-37493, DOK-2734) prašė netenkinti pareiškėjos prašymo. Nurodė, kad jau yra suėjęs 5 metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Seimo kontrolierių 2021 m. birželio 8 d. pažyma Nr. 4D-2020/1-730 nėra pagrindas procesui atnaujinti. Seimo kontrolieriai jie negali revizuoti priimto sprendimo ir spręsti - yra savavališka statyba ar ne. Žemės ūkio ministerija 2021 m. rugpjūčio 16 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 20ŽN-123-(14.20.78) nustatė, kad Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos atitinka vietinėje koordinačių sistemoje nustatytą žemės sklypo ribų geografinę padėtį ir sutampa su vietovėje esančiomis tvoromis; minėtame akte nurodyta, kad dalis šiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo priestato patenka už tikrinamo žemės sklypo ribos, t. y. į valstybinę žemę. Iš prie Patikrinimo akto pridedamos situacijos (faktinių aplinkybių) schemos duomenų matyti, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio gyvenamojo namo (priestato) dalis patenka į valstybinę žemę, t .y. vienas šio priestato kampas už žemės sklypo ribos plačiausioje vietoje išsikiša 38 cm, kitas šio priestato kampas – 17 cm (bendrai užimamas 1 kv. m valstybinės žemės plotas). Pažeidimas fiksuojamas ir 2021 m. rugsėjo mėnesį. Pažeidimas egzistavo tiek Inspekcijai surašant savavališkos statybos aktą, tiek Marijampolės rajono apylinkės teismui 2012 m. spalio 16 d. priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012, tiek ir Marijampolės rajono apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. A2-785-802/2016. Kontrolierių pažymos Nr. 4D-2020/1-730 aplinkybės ir išvados negali būti vertinamos kaip egzistavusios, pareiškėjai nežinomos ir dabar naujai paaiškėjusios, nes faktinės bylos aplinkybės nesikeitė ir nesikeičia - dėl gyvenamojo namo savavališkos rekonstrukcijos pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai: vietoje suprojektuoto 4,5 m pločio ir 5 m ilgio priestato prie vienbučio gyvenamojo namo pristačius 4,65 m pločio ir 8,23 m ilgio priestatą, tuo pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius – statinio išorės matmenis.

5. Trečiasis asmuo NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos Žemėtvarkos skyrius 2021 m. spalio 6 d. ir 2022 m. sausio 19 d. atsiliepimuose rašė pareiškėjos prašymo netenkinti. Nurodė, kad Seimo kontrolierių pažymoje nėra konstatuota, kad pareiškėjos žemės sklype savavališkos statybos nėra ir niekada nebuvo. NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius 2021 m. lapkričio 28 d. ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. atliko žemės naudojimo patikrinimus vietovėje. Buvo nustatyta, jog Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos atitinka vietinėje koordinačių sistemoje nustatytą žemės sklypo ribų geografinę padėtį ir sutampa su vietovėje esančiomis tvoromis, bei dalis šiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo priestato patenka už tikrinamo žemės sklypo ribos, t. y. į valstybinę žemę. Vienas šio priestato kampas už žemės sklypo ribos plačiausioje vietoje išsikiša 38 cm, kitas šio priestato kampas - 17 cm (bendrai užimamas 1 kv. m valstybinės žemės plotas). Naujų faktų Seimo kontrolierių pažymoje nėra nurodyta. Teismo procesas šioje byloje jau buvo atnaujintas, kurio metu pareiškėjos nurodytos aplinkybės buvo žinomos. Pareiškėjos nurodomos faktinės aplinkybės negali būti pripažintos esminėmis tik dėl jų egzistavimo.

6. Trečiasis asmuo Marijampolės savivaldybės administracija 2021 m. spalio 12 d. (DOK-37461), 2022 m. sausio 20 d. (DOK-2625) atsiliepimuose prašė pareiškėjos prašymo netenkinti. Nurodė, kad jokių naujų aplinkybių nėra paaiškėję, o pareiškėjos nurodyta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2021 m. birželio 8 d. pažymoje Nr. 4D-2020/1-730 yra pateiktos rekomendacijos minėtoms institucijoms, kaip galima spręsti situaciją ir padėti pareiškėjai. Administracija Seimo kontrolieriui 2021 m. liepos 9 d. pateikė atsakymą Nr. SA-5988 (12.25 E). Statinio, esančio (duomenys neskelbtini), būklė, niekaip nesusijusi su ginčo civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 nagrinėjimo dalyku, t.y. savavališka statyba (savavališkai pastatytas gyvenamojo namo priestatas 3a1/p) valstybei priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Statinys, (duomenys neskelbtini), nepriklauso pareiškėjai nei nuosavybės teise, nei kitais pagrindais, jo būklė nesusijusi su pareiškėjos teisėmis ir interesais. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo remiantis Pažymos 52.5. papunkčiu, nesusijęs su ginčo dalyku, be to teiginys, kad šis statinys yra avarinės būklės, yra neteisingas, egzistuoja tokį faktą paneigiantys dokumentai, pagrįsti teisiniu reglamentavimu ir objektyvios aplinkybės. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad po sprendimų priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios neegzistavo bylos nagrinėjimo metu.

7. Trečiasis asmuo M. U. 2021 m. spalio 18 d., 2022 m. sausio 24 d. atsiliepimuose (DOK-38045, DOK-2973) prašė pareiškėjos prašymo netenkinti. Nurodė, kad Seimo kontrolierių pažymoje, kurios pagrindu A. G. prašo atnaujinti procesą, nėra konstatuota, kad statyba ne savavališka. Tikslu išsiaiškinti, ar priestato dalis patenka ar ne į valstybinę žemę, reikia atlikti tiksliau atnaujinti A. G. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94, nes ankstesni matavimai buvo atlikti vietinėje koordinačių sistemoje. Tačiau tokia galimybė jai buvo išaiškinta Marijampolė apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi, kuria teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas iki 2019 m. liepos 31 d.. Tuomet teismas nurodė, kad tokių veiksmų pareiškėja turi imtis nedelsdama. Tačiau ji iki šiol to neatliko. Trečiasis asmuo prašė už piktnaudžiavimą procesu A. G. skirti baudą CPK 95 str. pagrindu.

Atsiliepimas

16. Trečiasis asmuo NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos Žemėtvarkos skyrius 2022 m. kovo 18 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-10785) prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:

20.1 Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais bei būdais ir yra imperatyvūs. NŽT privalo vadovautis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, todėl tai negali būti konstatuojama, kaip nereikalingi ir išgalvoti formalumai, tuo labiau kad Pareiškėjos noras įsigyti valstybinę žemę neatitiko galiojančių teisės aktų nuostatų reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimą.

20.2 Jokiomis teisės aktų nuostatomis ir suformuota teismų praktika nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad nei pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, nei pagal dabar galiojančius teisės aktus, jei pastatytas pastatas pagal projektą, nepaisant to, kad nedidelė jo dalis įsiterpia į nesuformuotą valstybinę žemę toks pastatas, jo dalis nelaikytina savavališkai pastatyta. Šiuo konkrečiu atveju, apeliantė valstybinės žemės, į kurią įsiterpia ginčo statinys, nevaldo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Šiuo atveju, net jeigu kaip ir teigia pareiškėja, priestatas pastatytas pagal statinio projektą, nepaneigia fakto, kad dalis jo pastatyta valstybinėje žemėje ir pareiškėja negalėjo įgyvendinti savo kaip statytojos teisės. Nėra dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos nuosavybės teises ar kitokias įstatyme numatytas valdymo ir naudojimo teises į valstybinę žemę, kurioje yra ginčo statinys.

20.3 Nors apeliantė nurodo, kad buvo inicijuota sklypo formavimo procedūra (formuojamas sklypas daugiabučiui namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini)), ko pasėkoje atsiras galimybė įsiterpusio sklypo dalį įsigyti iš valstybės, tačiau žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto procedūra vykdoma ne dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo. Tik suformavus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), paaiškės ar šalia (duomenys neskelbtini) esančio privačios žemės sklypo yra laisvos valstybinės žemės. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. DV-198 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo Marijampolės mieste (duomenys neskelbtini)“ pagrindu pradėtas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamų statinių – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams.

Atsiliepimas

17. Trečiasis asmuo Marijampolės savivaldybės administracija 2022 m. kovo 23 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-11483) prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:

21.1 Pirmos instancijos teismas, išanalizavęs kontrolierių pažymą, teisingai ir pagrįstai nurodė, kad joje nėra konstatuota pažeidimų teismo sprendime, taip pat nėra duomenų, kad 2016 m. teismo sprendime konstatuotos aplinkybės yra pasikeitusios. O minėtoms institucijoms (Marijampolės savivaldybės administracijai, ŽŪM, Aplinkos apsaugos ministerijai ir kt.) įvykdžius rekomendacijas (atlikus patikrinimus vietoje, matavimus ir pan.), nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja nepateikė duomenų, kokias išvadas ar pažymas gavo iš kitų nurodytų institucijų, t.y. kaip buvo įgyvendinamos Seimo kontrolierių rekomendacijos, kas rodo ir jos pačios nenorą išsiaiškinti tiesą byloje.

21.2 Marijampolės savivaldybės administracija ginčo situacijoje nuo 2012 m. pareiškėjai visais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka, savo kompetencijos bei priskirtų funkcijų srityse yra pateikusi atsakymus, kurie nebuvo nuginčyti teisme, todėl laikytini teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl pažymoje suformuotų rekomendacijų administracijai nėra susijusi su ginčo dalyku, ir tai niekaip neįtakoja ginčo situacijoje priimto galutinio teismo sprendimo, kuris turi būti vykdomas ir kurio pagrįstumo ar teisėtumo seimo kontrolierius netiria. Paneigtinas ir pareiškėjos teiginys, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių rekomendacijų institucijos neįvykdė ir netgi nevykdė bei eilinį kartą nesprendė situacijos, todėl ji kreipėsi į ekspertą. Administracija Seimo kontrolieriui 2021-07-09 pateikė atsakymą Nr. SA-5988 (12.25 E) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, jog išnagrinėjusi „Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2021 m. birželio 8 d. pažymoje Nr.4D-2020/1-730 ,,Dėl A. G. skundo prieš Marijampolės savivaldybės administraciją, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos“, administracijai Seimo kontrolieriaus pateiktas rekomendacijas, informuoja, kad į A. G. savivaldybės administracijoje gautus prašymus yra atsakyta taip, kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, t.y. viešojo administravimo subjekto, šiuo atveju- Marijampolės savivaldybės administracijos priimti sprendimai A. G. prašymų atžvilgiu pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis Marijampolės savivaldybės administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, įgalinimų ribose.

21.3 Marijampolės savivaldybės administracija dėl 2021 m. lapkričio 5 d. eksperto konsultacinės išvados Nr.123 nepasisako, nes Marijampolės savivaldybės administracija Marijampolės m. (duomenys neskelbtini) nėra išdavusi statybą leidžiančių dokumentų. Ginčo statiniui leidimas išduotas 1997 m., o Marijampolės savivaldybės administracija statybą leidžiančius dokumentus išduoda nuo 2002 m. Iki 2002 m. statybą leidžiančius dokumentus išduodavo VTPSI. Pažymėtina, kad Marijampolės savivaldybės administracija taip pat nėra gavusi prašymų išduoti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos padarinių pašalinimui (duomenys neskelbtini).

21.4 Prieštaraujantis teisiniam reglamentavimui ir neatitinka faktinės situacijos apeliantės teiginys, kad nei pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, nei pagal dabar galiojančius teisės aktus, jei pastatytas pastatas pagal projektą, nepaisant to, kad nedidelė jo dalis įsiterpia į nesuformuotą valstybinę žemę toks pastatas, jo dalis nelaikytina kaip savavališkai pastatyta. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad Statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.). Šiuo atveju pareiškėja valstybinės žemės, į kurią įsiterpia ginčo statinys, nevaldo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Darytina išvada, jog netgi jeigu priestatas būtų pastatytas pagal statinio projektą, dalis jo pastatyta valstybinėje žemėje ir pareiškėja negalėjo įgyvendinti savo kaip statytojos teisės.

21.5 Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėja turėjo galimybę viso proceso metu kreiptis į savo pasirinktą ekspertą, kad būtų atsakyta į klausimus dėl prie namo dalies pristatyto priestato, (duomenys neskelbtini), atitikimo statinio projektui, nes pastatai egzistavo bylos nagrinėjimo metu ir jokie pakeitimai vėliau nebuvo padaryti.

Atsiliepimas

18. Ieškovas VTPSI 2022 m. kovo 24 d. atsiliepime į atskirąjį skundą (DOK-11719) prašo jo skundo netenkinti ir 2022 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:

22.1 Teismas išnagrinėjęs bylą ir priėmęs 2022 m. vasario 5 d. nutartį, nepažeidė nei materialinės teisės, nei procesinės teisės normų, įsigilino į proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, jų esmę ir siekiamus tikslus, procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti reikšmingas aplinkybes ir procesines teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotos praktikos, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti 2022 m. vasario 25 d. nutartį.

22.2 Atskirojo skundo argumentai, susiję su Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių A. N. ir M. V. 2021-06-08 pažyma Nr. 4D-2020/1-730 ir pastato rekonstrukcija valstybinėje žemėje atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje nurodyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, vadovaujantis Konstitucijos 114 straipsniu, valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms draudžiama kištis į teisėjo ar teismo veiklą, o Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Seimo kontrolieriai netiria skundų dėl darbo teisinių santykių, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo, be to ir Inspekcijos pozicija vienareikšmiška – pareiškėja turi neginčijamą pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius, vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

22.3 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija dar 2021 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 3IN-624-(8.1 E.) „Dėl rekomendacijų (pavedimo) vykdymo“, adresuotu apeliantei bei Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriams A. N. ir M. V., Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, NŽT, Aplinkos ministerijai, Inspekcijai, informavo, kad „<...> pagal 2021 m. rugpjūčio 16 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 20ŽN-123-(14.20.78), surašytame 2021 m. rugpjūčio 13 d. atlikus žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje (toliau – patikrinimo aktas), nurodytą informaciją 2021 m. rugpjūčio 13 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos atitinka vietinėje koordinačių sistemoje nustatytą žemės sklypo ribų geografinę padėtį ir sutampa su vietovėje esančiomis tvoromis, taip pat minėtame akte nurodyta, kad dalis šiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo priestato patenka už tikrinamo žemės sklypo ribos, t. y. į valstybinę žemę. Iš prie Patikrinimo akto pridedamos situacijos (faktinių aplinkybių) schemos duomenų matyti, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio gyvenamojo namo (priestato) dalis patenka į valstybinę žemę, t .y. vienas šio priestato kampas už žemės sklypo ribos plačiausioje vietoje išsikiša 38 cm, kitas šio priestato kampas – 17 cm (bendrai užimamas 1 kv. m valstybinės žemės plotas).

22.4 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) (šiuo metu galiojanti redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad asmuo gali įgyvendinti statytojo teisę tik tuomet, kai statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; <...>, o Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Be to, ir Statybos įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2000-09-19 iki 2002-07-01) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – STR 1.07.01:2010), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (redakcijos, galiojusios nuo 2010-10-01 iki 2012-06-29) 48 punktas turėjo tik 3 papunkčius, ir apeliantės nurodytu laikotarpiu, Inspekcijai surašant 2011-05-18 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-40-110518-00022, nurodyto reglamento 48.4 papunktis negaliojo. Taigi, atskirojo skundo argumentai, kad pastatytas pastatas, nepaisant to, kad nedidelė jo dalis įsiterpia į nesuformuotą valstybinę žemę, nelaikytinas kaip savavališkai pastatytas, o priestatas buvo suprojektuotas ir jam išduotas statybos leidimas neva už žemės sklypo ribos, t. y. ir valstybinėje žemėje, atmestini kaip nepagrįsti ir pažeidžiantys įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus.

22.5 Apeliantė valstybinės žemės, į kurią įsiterpia ginčo statinys nevaldė ir nevaldo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Nors ji ir teigia, kad priestatas pastatytas pagal statinio projektą, Inspekcija mano, kad apeliantė klaidina teismą, nes dėl priestato savavališkos statybos buvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, kad priestatas pastatytas ne pagal projektą, o teiginys, kad iki 1 m gali būti didinami statinio išorės matmenys, netaikytinas, nes ginčo statinio dalis pastatyta ne apeliantės, bet valstybinėje žemėje, o STR 1.07.01:2010 48.4 papunktyje nurodyta, kad pakeitus esminius projekto sprendinius (projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai iki 1 m didinami statinio išorės matmenys nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų.

22.6 Eksperto išvada Nr. 123 galimai surašyta vienašališkai, be to su akivaizdžiomis klaidomis, pvz. išvados Nr. 123 5 lape ekspertas nurodo, kad „<...> 1.1 Pav. Objekto Projekte užstatymo matmenys nurodyti: ilgis – 8,77 m., plotis – 4,37 m. <...>“, tačiau 10 lape esančiame brėžinyje „RYTŲ PUSĖS FASADAS“ sudėjus skaičius nurodytus centimetrais –„43+150+365+201“, gautume, kad priestato ilgis yra ne 8,77 m., o 7,59 m., kas prieštarauja išvadai, kad priestato 3a1/p ilgis ir plotis atitinka projektinius sprendinius. Išvados Nr. 123 17, 18, 19 ir 21 lapuose nurodyta klaidinanti informacija, kad 2011 m. balandžio 29 d. VTPSI Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas S. Š. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas FAK-1151 jokių pažeidimų nenustatė.

22.7 Be 2011 m. balandžio 29 d. surašyto faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1151, 2011 m. gegužės 18 d. pareiškėjai buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-40-110518-00022 (toliau – savavališkos statybos aktas), 2011 m. gegužės 18 d. surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-40-110518-00036 (toliau – reikalavimas), kuriuo pareiškėja buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2011 m. lapkričio 18 d., ir kuriame buvo nurodyta, kad statytoja turi teisę kreiptis į Statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2011 m. lapkričio 8 d. gavus pareiškėjos prašymą, reikalavimo terminas pratęstas iki 2012 m. vasario 18 d. Ieškinys 2012 m. kovo 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismui parengtas, pareiškėjai nurodytu terminu nepašalinus savavališkos statybos padarinių pagal jai surašytus savavališkos statybos aktą reikalavimą, o ne pagal 2011 m. balandžio 29 d. surašytame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1151 nurodytus duomenis. Pareiškėja neginčijo jai surašytų savavališkos statybos akto ir reikalavimo nustatyta tvarka, į teismą dėl virš paminėtų dokumentų panaikinimo nesikreipė, teisminių procesų susijusių su šių dokumentų panaikinimu, ieškinio pateikimo teismui dieną nebuvo.

22.8 Išvados Nr. 123 20 ir 21 lape nurodyta informacija, kad „<...>2001 m. sausio 17 d. kadastriniai matavimai rodo, kad žemės sklypo riba neperžengta, Objektas pastatytas iki tvoros (1.4.PAv). Nustatyta, kad: yra nežymus nukrypimas nuo Projekto Objekto kampo apie 0.13 m. ir prie kito kampo apie 0.22 m. statant Objektą nebuvo pažeisti teritorijų planavimo dokumentai: GENPLANAS ir projektas“, neatitinka tikrovės, kadangi kaip jau minėjome, 2021 m. rugpjūčio 13 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio gyvenamojo namo (priestato) dalis patenka į valstybinę žemę, t .y. vienas šio priestato kampas už žemės sklypo ribos plačiausioje vietoje išsikiša 38 cm, kitas šio priestato kampas – 17 cm (bendrai užimamas 1 kv. m valstybinės žemės plotas), todėl išvada Nr. 123 parengta ne tik kad paviršutiniškai, bet ir klaidingai, joje pateikiama informacija ir skaičiavimai prieštarauja objektyviems civilinėje byloje nustatytiems duomenims, todėl joje pateikta informacija negali būti laikoma kaip egzistavusios, pareiškėjai nežinomos ir dabar naujai paaiškėjusios, faktinės bylos aplinkybės.

22.9 Pareiškėja tik 2021 m. gruodžio 30 d. pateikdama išvadą Nr. 123, kuri kaip minėta, dar ir klaidinanti bei prieštaringa, piktnaudžiavo jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nurodytomis CPK 42 straipsnio 5 dalyje, kadangi kreiptis į ekspertą dėl išvados teikimo ar ekspertizės skyrimo, apeliantė galėjo teisminio proceso metu Marijampolės rajono apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1583-896/2012, o ne praėjus 9 metams po 2012 m. spalio 16 d. sprendimo priėmimo.

19. Trečiasis asmuo M. U. 2022 m. kovo 29 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-12135) prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:

23.1 Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino 2021 m. lapkričio 5 d. eksperto V. Š. konsultacinės išvados Nr. 123 kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės CPK 366 straipsnio prasme, todėl šį straipsnį pažeidė, nes procesą buvo prašoma atnaujinti dviem pagrindais, o ne vien dėl Seimo kontrolierių nustatytų faktų ir išvadų, tačiau ir kitu pagrindu - dėl eksperto V. Š. nustatytų faktų bei išvadų. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindų sąrašo baigtinumą, teisme nagrinėjami tik į CPK 366 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį patekinantys šalies argumentai, kurie patenka ir apskritai galėtų sudaryti pagrindą svarstyti dėl konkretaus proceso atnaujinimo galimumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neaptarė visų pareiškėjos išdėstytų motyvų ir argumentų.

23.2 Prašyme dėl proceso atnaujinimo nepateikiama paaiškinimų, kokias naujas aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos, bylos nagrinėjimo metu, patvirtina pateikti nauji įrodymai. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės visada jos buvo įrodinėjamos procese, tiek bylą nagrinėjant pirmą kartą, tiek atnaujinus procesą. Pareiškėja vis naudoja kitus įrodymus savo tiesai pagrįsti, todėl teisine prasme tai nėra aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos.