Teisora
Registruotis

Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1229-254/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-10-16Marijampolės apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-02-18Marijampolės apylinkės teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2015-10-23Marijampolės apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundas2016-01-13Kauno apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2019-04-16Kauno apygardos teismas
  7. 2VP-179-985/2020Nutartis · 2020-03-04Marijampolės apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2020-05-12Kauno apygardos teismas
  9. 2VP-3990-802/2020Nutartis · 2020-06-04Marijampolės apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2020-09-15Kauno apygardos teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2020-09-15Kauno apygardos teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2021-09-28Kauno apygardos teismas
  14. ApeliacijaNutartis · 2022-02-25Marijampolės apylinkės teismas
  15. ApeliacijaNutartis · 2022-05-03Kauno apygardos teismas
  16. Atskirasis skundasNutartis · 2022-08-02Kauno apygardos teismas
  17. KasacijaNutartis · 2022-08-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  18. 2VP-933-570/2023Nutartis · 2023-05-12Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-15
Bylos Nr.
2S-1229-254/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01070-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Pareiškėjas
A. G.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Marijampolės savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. U., V. U., R. B., V. J., D. B., L. V.
Civilinė byla Nr. 2S-1229-254/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01070-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.4; 3.2.6.10; 3.3.2.4
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-3990-802/2020 pagal pareiškėjos A. G. prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Marijampolės savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. U., V. U., R. B., V. J., D. B. ir L. V., dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo arba vykdymo atidėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. G. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė pakeisti 2016 m. lapkričio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.A2-785-802/2016 vykdymo tvarką, kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta 2017 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017, leidžiant jai (atsakovei) A. G., parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a 1/p, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą iki 2020 m. gruodžio 31 d.; arba, teismui netenkinus prašymo pakeisti vykdymo tvarką, sprendimo įvykdymą atidėti iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 nusprendė pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1583-986/2012. Atsakovės A. G. priešieškinį tenkinti. Leisti atsakovei A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3al/p žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šio įpareigojimo atsakovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius, tai yra negavus statybą leidžiančio dokumento, palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 priimtą teismo sprendimą civ. byloje Nr. 2-1583-986/2012 likusioje jo dalyje. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Patikslino sprendimo rezoliucinę dalį.

Žemesnės instancijos teismas

3. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi tenkino atsakovės A. G. prašymą – iki 2018 m. balandžio 13 d. atidėjo minėto teismo sprendimo vykdymą. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-704-945/2018, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį paliko nepakeistą.

4. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-31-802/2019 iki 2019 m. liepos 31 d. atidėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016, kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta 2017 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017, vykdymo tvarką, leidžiant atsakovei A. G. parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3al/p, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 16 d. Kauno apygardos teismui nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-812-221/2019 atmetus suinteresuotų asmenų skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nuo nutarties įsiteisėjimo iki 2019 m. liepos 31 d. buvo likę tik 3 mėnesiai laiko, iš kurių birželis ir liepa yra vasaros ir atostogų mėnesiai, kuomet valstybinėse institucijose darbas yra sulėtėjęs ir jokie klausimai per tokį laikotarpį neišsprendžiami. Dėl ko atlikti 2019 m. vasario 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartyje nurodytų įsipareigojimų pareiškėja neturėjo galimybės ir pakankamai laiko, todėl prašo suteikti daugiau laiko.

5. Nurodo, kad 2018-09-10 kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją su prašymu sudaryti su pareiškėja valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), laisvos neužimtos žemės dalies pirkimo–pardavimo sutartį, ir arba nuomos sutartį, kadangi ši žemės sklypo dalis reikalinga pareiškėjai priklausančių statinių eksploatacijai. Nors aukščiau nurodytas turtas buvo pripažintas savavališka statyba, tačiau šis turtas pareiškėjai atiteko po skyrybų su sutuoktiniu ir ji šio objekto nerekonstravo ne pagal projektą, ką nustatė teismai tik 2017 m. balandžio 13 d. ir pareiškėjai pagaliau buvo suteikta teisė įteisinti ginčo objektą teisės aktų nustatyta tvarka. Laikotarpis, per kurį pareiškėja turėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą, prasidėjo tik 2017-04-13, nors pastatas VĮ Registrų centre registruotas nuo 2002 m. Seimo kontrolierius savo išvadoje konstatavo, kad valstybinės žemės sklypas, ant kurio dalies pastatytas pareiškėjai priklausantis objektas, nėra nuosavybės teisių atkūrimo objektas, todėl nėra jokių kliūčių šį sklypą jai perleisti ir/arba išnuomoti, juo labiau kuomet į šį sklypą patenka tik 38 cm pareiškėjai priklausančio pastato dalis. Marijampolės savivaldybė piktybiškai vengia spręsti susidariusią situaciją. Tokiu būdu dėl Marijampolės savivaldybės administracijos piktybiško neveikimo pareiškėja neturi galimybės susitvarkyti dokumentų. Todėl ji su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, ko pasėkoje buvo pradėtas tyrimas dėl skunde nurodytų aplinkybių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos A. G. prašymą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo arba vykdymo atidėjimo. Teismas nutartį grindė šiais esminiais argumentais:

1.1. Teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo žinioje esančioje civilinėje byloje Nr.2VP-179-985/2020, teisminio proceso numeris 2-28-3-01070-2012-8, apeliacinės instancijos teismui peržiūrėjus pirmosios instancijos 2020 m. kovo 4 d. priimtą nutartį, Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. priimta įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje 2S-866-638/2020, panaikinus pirmos instancijos nutartį, klausimas buvo išspręstas iš esmės, pareiškėjos A. G. prašymas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo vykdymo atidėjimo netenkintas.

1.2. Nurodė, kad teismui, atlikus pateikto procesinio dokumento analizę nustatyta, jog pareiškėja prašymą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo arba vykdymo atidėjimo teikia dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir prašymas civilinėje byloje Nr. 2VP-179-985/2020, naujų aplinkybių nenustatyta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėja A. G. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Teismo paminėtas ankstesnis prašymas bei skundžiama nutartimi išspręstas prašymas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu.

Šalies argumentai

1.2. Priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, 2019 m. lapkričio 28 d. patikslintu prašymu pareiškėja nors ir prašė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką ar atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau 2019 m. lapkričio 28 d. prašymas buvo reiškiamas pagrindu, jog pareiškėjai nebuvo pakankamai laiko atlikti tam tikrus veiksmus, o šis prašymas reiškiamas pagrindu, jog Seimo kontrolieriaus įstaigoje yra pradėtas tyrimas dėl Marijampolės savivaldybės administracijos bei kitų vietinių institucijų veiksmų, o tyrimo sprendiniai turės įtakos Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo vykdymo atidėjimo klausimui spręsti, kadangi sprendimo nėra galimybės įvykdyti būtent dėl savivaldybės bei statybos inspekcijos neveikimo.

1.3. 2019 m. lapkričio 28 d. patikslintas prašymas buvo reiškiamas pagrindu, jog Marijampolės savivaldybės administracija 2020 m. vasario 25 d. raštu informavo, jog Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-02-11 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo Marijampolės mieste (duomenys neskelbtini)“ pagrindu pradedamas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamų statinių – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams. Ar tarp formuojamo žemės sklypo ir A. G. kartu su R. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), liks valstybinės žemės ploto, paaiškės projektavimo metu, įvertinus Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių dislokacijos vietą ir atstumus iki formuojamo sklypo ribos.

1.4. 2020 m. gegužės 25 d. prašymas pareikštas pagrindu, jog 2013-12-10 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. G. skundo prieš Marijampolės savivaldybės administraciją, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos“, Seimo kontrolė konstatavo, kad valstybinės žemės sklypas, ant kurio dalies pastatytas pareiškėjai priklausantis objektas, nėra nuosavybės teisių atkūrimo objektas, todėl nėra jokių kliūčių šį sklypą pareiškėjai perleisti ir/arba išnuomoti, juo labiau kuomet į šį sklypą patenka tik 38 cm man priklausančio pastato dalis. Dėl ko pareiškėja dar kartą 2020 metais su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, ko pasėkoje buvo pradėtas tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl dėl vykdomo Seimo kontrolieriaus tyrimo ji prašė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką.

1.5. Teismui atmetus tokio pobūdžio prašymą, tai neapriboja asmens, kurio prašymas buvo atmestas, teisės vėl pateikti jį vėliau (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 245 straipsnio 3 dalis). Todėl net ir ta aplinkybė, kad teismas nutartimi jau yra pasisakęs dėl tokio turinio prašymo ir ši nutartis yra įsiteisėjusi, nesudaro kliūties iš naujo tokį prašymą pateikti. Teismas, atsižvelgdamas į prašyme nurodytą faktinį pagrindą, esant procesinių dokumentų tapatumo kriterijui, gali pakartotinį prašymą atmesti, tačiau prašymas turi būti išnagrinėtas; jo pakartotinis pateikimas negali būti pagrindu atsisakyti priimti prašymą.

1.6. Nurodo, jog 2020 m. gegužės 25 d. prašymu buvo prašoma pakeisti 2016 m. lapkričio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016, vykdymo tvarką, o teismui netenkinus prašymo, prašoma pakeisti vykdymo tvarką, sprendimo įvykdymą atidedant. Tačiau antrojo prašymo pirmosios instancijos teismas iš viso nesprendė.

Žemesnės instancijos teismas

8. 2020 m. rugsėjo 1 d. Kauno apygardos teismui pareiškėja pateikė papildomus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atsisakytas priimti prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo arba vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Apeliantė 2020 m. rugsėjo 1 d. prašymu pateikė papildomus dokumentus prie atskirojo skundo.

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos A. G. papildomai pateiktus dokumentus pažymi, kad jie pateikti po skundžiamos nutarties priėmimo ir po atskirojo skundo pateikimo, todėl toks pareiškėjos procesinis veiksmas neatitinka CPK 338 straipsnio, 306 straipsnio 4 dalies nuostatų. Be to, pareiškėja nenurodė, kodėl neturėjo galimybės jų pateikti anksčiau. Iš prašymo spręstina, kad pareiškėja šiais dokumentais papildo atskirąjį skundą, nors tai draudžia CPK 323 straipsnio nuostatos. Todėl teismas atsisako priimti pareiškėjos papildomus dokumentus prie atskirojo skundo, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir nebuvo jo vertinami.

14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 patenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir įpareigojo A. G. pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę; per nustatytą terminą A. G. neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą ir sutvarkyti statybvietę išieškant patirtas išlaidas iš A. G..

15. Atsakovė A. G. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 ir panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o jai sudaryti galimybę įteisinti savavališka pripažintą statybą namų valdoje, esančią (duomenys neskelbtini). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-986/2012 ir patenkino A. G. priešieškinį: leido A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per šešių mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą; šio įpareigojimo A. G. teismo nustatytu terminu neįvykdžius, nusprendė palikti nepakeistą kitą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo dalį.

16. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017 paliko iš esmės nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016, patikslino jo rezoliucinę dalį ir leido A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per šešių mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą; A. G. neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą šešių mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, įpareigojo A. G. per šešis mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę, per nustatytą terminą A. G. neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę išieškant patirtas išlaidas iš A. G..

17. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-595-802/2018, patenkino pareiškėjos A. G. prašymą ir iki 2018 m. balandžio 13 d. atidėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016, kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, dalies, kuria A. G. įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, vykdymą. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-704-945/2018 paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį.

18. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-31-802/2019 tenkino pareiškėjos prašymą ir aukščiau nurodyto sprendimo vykdymas buvo atidėtas iki 2019 m. liepos 31 d. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

19. 2019 m. rugpjūčio 2 d. teisme buvo gautas pareiškėjos A. G. prašymas (civilinė byla Nr. 2VP-179-985/2020), kuris buvo patikslintas 2019 m. gruodžio 2 d. teisme gautu prašymu pakeisti 2016 m. lapkričio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 vykdymo tvarką, kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta 2017 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017, leidžiant jai (atsakovei) A. G., parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a 1/p, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą iki 2020 m. gruodžio 31 d.; arba, teismui netenkinus prašymo pakeisti vykdymo tvarką, sprendimo įvykdymą atidėti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjos A. G. patikslintą prašymą tenkino ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. atidėjo šio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016, kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, vykdymą dalyje, kuria A. G. įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a 1/p, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-866-638/2020, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-179-985/2020 panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės – pareiškėjos A. G. prašymo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo vykdymo atidėjimo netenkino.

20. 2020 m. gegužės 29 d. teisme vėl buvo gautas pareiškėjos A. G. prašymas (civilinės bylos Nr. 2VP-3990-802/2020), kuriuo ji prašė pakeisti 2016 m. lapkričio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.A2-785-802/2016 vykdymo tvarką, kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta 2017 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017, leidžiant jai (atsakovei) A. G., parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a 1/p, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą iki 2020 m. gruodžio 31 d. arba, teismui netenkinus prašymo pakeisti vykdymo tvarką, sprendimo įvykdymą atidėti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Marijampolės apylinkės teismas skundžiama 2020 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Dėl šios nutarties pareiškėja pateikė atskirąjį skundą.

21. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši proceso teisės norma reiškia, kad jei teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, kad tam tikru konkrečiu atveju asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).

22. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas – tai reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas); ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-134-464/2020; ir kt.).

23. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo – pirmojo tapatumo kriterijaus – pažymėtina, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys yra tapatūs tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-179-985/2020, tiek ir nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad abiejose civilinėse bylose pareiškėja pareiškė visiškai tapačius prašymus – leisti atsakovei parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a 1/p, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą iki 2020 m. gruodžio 31 d.; arba, teismui netenkinus prašymo pakeisti vykdymo tvarką, sprendimo įvykdymą atidėti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pastebėtina, kad šių tapatumo nustatymo kriterijų apeliantė net nekvestionavo. Todėl nagrinėjamu atveju būtų pagrindas konstatuoti tapatų prašymą tik nustačius, kad išnagrinėto pareiškėjos prašymo ir pateikto nagrinėjamoje byloje prašymo pagrindai yra tapatūs.

24. Teismas pastebi, kad tiek pareiškėjos teismui 2019 m. gruodžio 2 d. pateikto patikslinto prašymo aplinkybės (pagrindas) (civilinė byla Nr. 2VP-179-985/2020), tiek ir 2020 m. gegužės 29 d. teisme gauto prašymo (civilinė byla Nr. Nr. 2VP-3990-802/2020) aplinkybės yra iš esmės tapačios, net ir jas vertinant lingvistiniu požiūriu. Pareiškėja išnagrinėtoje byloje prašymą grindė aplinkybe, jog įvykdyti sprendimo per teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties, kuri įsiteisėjo 2019 m. balandžio 16 d., ir kuria buvo paskutinį kartą patenkintas pareiškėjos prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ar jo įvykdymo atidėjimo, ji neturėjo galimybės dėl Marijampolės savivaldybės administracijos piktybiško neveikimo. Nagrinėjamu atveju naujame prašyme pareiškėja tik papildomai nurodė aplinkybę, kad ji su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, ko pasėkoje buvo pradėtas tyrimas dėl skunde nurodytų aplinkybių. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos skundas išnagrinėtas ir atsirado naujos aplinkybės, kurių išnagrinėtoje byloje teismas nenagrinėjo, o jos sudarytų pagrindą kitaip išspręsti pareiškėjos prašymą. Todėl pareiškėjos pateiktas naujas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ar sprendimo vykdymo atidėjimo yra tapatus Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-179-985/2020 pateiktam prašymui, kuris išnagrinėtas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-866-638/2020. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja prašymą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo arba vykdymo atidėjimo teikia dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, naujų aplinkybių nenustatyta.

25. Atsižvelgiant į aukščiu nurodytą teisinį reglamentavimą, nurodančių teismo sprendimų ar nutarčių privalomumą, nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad esant procesinių dokumentų tapatumo kriterijui, teismas turi prašymą išnagrinėti ir gali pakartotinį prašymą atmesti. Nustačius, kad pareiškėja pateikė tapatų reikalavimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ar įvykdymo atidėjimo, nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo argumentas, jog teismas skundžiama nutartimi pasisakė ne dėl visų pareiškėjos prašymų (dėl sprendimo vykdymo atidėjimo).

26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias atsisakymą priimti ieškinį (prašymą) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė