- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- 2S-1567-921/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01070-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- A. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. prašymą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo arba vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. A2‑785‑802/2016 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei A. G. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir atsakovės A. G. priešieškinį ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų,
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Marijampolės savivaldybės administracija, R. B., M. U., V. U., V. J., D. B. ir L. V. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja patikslintu prašymu prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo vykdymo tvarką, kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta 2017 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017, leidžiant pareiškėjai parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a 1/p, žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame pareiškėjai ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą iki 2021 m. gruodžio 31 d.; teismui netenkinus prašymo, sprendimo įvykdymą atidėti iki 2021 m. gruodžio 31 d.
2. Nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. balandžio 16 d., numatyti įpareigojimai atidėti iki 2019 m. liepos 31 d., tačiau jų pareiškėja atlikti neturėjo galimybės ir pakankamai laiko, todėl kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo vykdymo tvarką ar atidėti sprendimo įvykdymą iki 2020 m. gruodžio 31 d. Šis prašymas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi buvo atsisakytas priimti, todėl pareiškėja priversta kreiptis į teismą su nagrinėjamu prašymu. Žemės sklypas reikalingas statinių, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams, bus formuojamas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, inventorizuotas žemės sklypo plotas yra 1 033 kv. m. Byloje esanti valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), toponuotrauka patvirtina, kad valstybės žemės sklypo plotas yra 1 103 kv. m. Minėtame žemės sklype atkūrus nuosavybės teises į 1 033 kv. m. žemės sklypo dalį pretendentams, dar papildomai bus laisvos ir neužimtos valstybinės žemės, todėl sudarius šios valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo ir / ar nuomos sutartį, žemės sklypo dalis būtų pakankama pareiškėjai priklausančio gyvenamojo namo priestato 3a1/p eksploatacijai. Todėl pareiškėja 2020 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją su prašymu sudaryti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), laisvos neužimtos žemės dalies pirkimo–pardavimo ir / arba nuomos sutartį. Ši žemės sklypo dalis reikalinga jai priklausančių statinių eksploatacijai. Taip pat pareiškėjos kreipimosi į teismą metu vyko Seimo kontrolės tyrimas dėl laisvos valstybinės žemės ginčo vietoje.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), atstovaujama Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus atsiliepimu prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, kad atsakovės nurodyti argumentai negali būti pripažinti pakankamais konstatuoti, kad teismo sprendimo vykdymas dėl gyvenamojo namo priestato dalies, kuri pastatyta valstybei priklausančioje žemėje, įteisinimas turi būti atidėtas dar kartą.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, kad prašymas nepagrįstas, o jį tenkinus iš esmės būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumas bei pažeisti suinteresuoto asmens atstovaujančio valstybės interesams, lūkesčiai. Pareiškėja per jai suteiktą pakankamai ilgą laiko tarpą įvykdyti teismo sprendimą iš esmės nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius, o prašydama vėl atidėti jo vykdymą, tik vilkino teismo sprendimo vykdymą. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis bei nepateisina termino atidėjimo būtinybės.
5. Suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepimu prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, kad prašymas nepagrįstas, o pareiškėja vilkino teismo sprendimo vykdymą. Pareiškėjai buvo suteikta teisė gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau ji iš esmės nesiėmė jokių veiksmų pašalinti savavališkos statybos padarinius. Prašydama dar kartą atidėti teismo sprendimo vykdymą, nenurodė jokių pagrįstų duomenų ir įrodymų, dėl ko būtų galima tikėtis, jog atidėjus teismo sprendimo įvykdymą būtų užtikrintas tinkamas jo vykdymas. Pareiškėjai suteikus papildomą terminą, būtų pažeistas suinteresuoto asmens interesas vykdyti jam įstatymo pavestas funkcijas. Galimybės įteisinti savavališką statybą per teismo nustatytą terminą nebuvo išnaudotos dėl pačios pareiškėjos kaltės. Pareiškėja, pakartotinai teikdama analogiško turinio prašymus, akivaizdžiai dirbtinai vilkina procesą bei piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi tai nebuvo susiję su projektinės dokumentacijos rengimu savavališkai pastatytam ginčo statiniui įteisinti per pakartotinai nustatytą papildomą terminą, kuris baigėsi 2019 m. liepos 31 d. Prašyme nurodyta aplinkybė nelaikytina nauja ar esmine, nes dėl jos teismas jau buvo pasisakęs.
6. Suinteresuotas asmuo M. U. atsiliepimu prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, jog pareiškėja nebuvo atlikusi nei vieno tinkamo veiksmo tikslu tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Ketvirtą kartą pakartotinai teikė analogišką prašymą, nenurodžius jokių svarbių aplinkybių, t. y. eilinį kartą siekė pateisinti savo neveikimą, tokiu būdu rodė nepagarbą priimtam teismo sprendimui, tikslingai bei sąmoningai vilkino procesą. Pareiškėjai buvo suteiktas pakankamai ilgas terminas gauti reikiamus statybos leidimus ir atlikti kitus veiksmus, siekiant gauti reikiamą dokumentaciją savavališkos statybos įteisinimui, tačiau ji dėl to nebuvo atlikusi jokių su tuo susijusių veiksmų. Visi pareiškėjos atliekami veiksmai neapėmė savavališkos statybos įteisinimo proceso etapų. Pareiškėjos veiksmus kaip analogiškų prašymų atidėti teismo sprendimo vykdymą teikimą teismui laikė piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, prašė skirti 2 000 Eur, iš kurių 500 Eur skirti M. U..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo vykdymo atidėjimo netenkino.
8. Teismas sprendė, jog šioje byloje sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas netaikytinas ir svarstytinas klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo taikymo. Pažymėjo, kad nebuvo pagrindo laikyti pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir vyko tyrimas dėl laisvos valstybinės žemės ginčo vietoje, išimtine, kuri patvirtintų teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo būtinybę. Pareiškėja buvo įpareigota pateikti teismui Seimo kontrolieriaus priimtą sprendimą dėl skundo, tačiau jo nepateikė. Todėl teismas aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog priimtas sprendimas dėl skundo yra susijęs su teismo sprendimo įvykdymu, nenustatė. Teismas vertino, jog pareiškėja sprendimo vykdymo atidėjimo termino tikėtinai nepagrindė, jai buvo suteiktas gana ilgas terminas teismo sprendimo vykdymui ir statybą leidžiančio dokumento gavimui. Nurodė, kad pareiškėja vykdyti teismo sprendimą, atliekant reikiamus, tikslingus veiksmus, susijusius su savavališkos statybos įteisinimu, galėjo nuo 2016 m. lapkričio 15 d., kai sužinojo apie teismo sprendimu jai nustatytą terminą pašalinti (įteisinti) savavališkos statybos padarinius bei turėjo visas galimybes įteisinti savavališką statybą. Nepaisant to, pareiškėja jokių veiksmų tam, kad būtų atliktas reikalingas žemės sklypo ribų patikslinimas, neatliko. Teismas sprendė, jog pareiškėja pareigas, susijusias su teismo sprendime nustatytų įpareigojimų gyvendinimu, atliko pasyviai bei formaliai, nesiekiant tinkamo bei realaus teismo sprendimo įvykdymo rezultato.
9. Teismas nesprendė tapataus pareiškėjos prašymo dėl trečiųjų asmenų pašalinimo iš bylos, nesant jame nurodytų naujų reikšmingų aplinkybių. Nurodė, kad minėtas klausimas išspręstas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi, jo netenkinant.
10. Teismas sprendė, kad pareiškėjos kreipimosi į teismą nebuvo galima laikyti procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl suinteresuoto asmens M. U. prašymą skirti pareiškėjai baudą netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismo išvados nepagrįstos nei bylos medžiaga nei kitais duomenimis, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnį. Teismo sprendimas nebuvo įvykdytas ne dėl atsakovės kaltės, o dėl Marijampolės savivaldybės administracijos ir NŽT nebendradarbiavimo, skirtingų pozicijų ginčo klausimu bei teisės aktų pažeidimų ir visiško neveikimo šioje situacijoje. Seimo kontrolieriaus pažyma patvirtina, jog atsakovė atliko eilę veiksmų, siekdama įteisinti savavališkos statybos padarinius, tačiau dėl pačios ieškovės VTPSI, NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos Žemėtvarkos skyriaus ir Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojų bei tarnautojų neveiklumo ir vengimo spręsti susidariusią situaciją atsakovei buvo užkirstas kelias įteisinti savavališkos statybos padarinius. Teismas pažeidė CPK 176, 177, 178, 185 straipsnių nuostatas, kadangi nevertino ir nepasisakė dėl Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo. Atliktas tyrimas ir Seimo kontrolieriaus išvados prieštarauja skundžiamos nutarties argumentams ir motyvams.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo VTPSI Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
12.1. Teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes bei pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo. Pareiškėja turi neginčijamą pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau neparengė projektinės dokumentacijos, negavo statybą leidžiančio dokumento, neišardė savavališkai pastatyto gyvenamojo namo priestato 3a1/p.
12.2. Pareiškėjos atskirasis skundas grindžiamas naujais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti teismui vertinti, be to, šalys su jais nėra susipažinusios. Pareiškėja turėjo galimybę anksčiau pateikti Seimo kontrolieriaus 2021 m. birželio 8 d. pažymą, tačiau to nepadarė. Tai patvirtina, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo teisėmis. Pareiškėjos teiginys, jog ji kreipėsi į Seimo kontrolierių ir vyko tyrimas, nėra susijęs su ginčo dalyku, kadangi priimtas galutinis teismo sprendimas, kuris turi būti vykdomas ir kurio pagrįstumo ar teisėtumo kontrolierius netiria.
13. Suinteresuotas asmuo M. U. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
13.1. Pareiškėja inicijavo žemės sklypų formavimo projekto procedūrą, kurią apskundė Seimo kontrolieriui, tačiau tai nepateisina atsakovės neveikimo. Atsakovė sąmoningai vilkina procesą, atlikdama priešingus statybos įteisinimui veiksmus. Sprendime, kurį privalo įvykdyti pareiškėja, aiškiai nustatyti įpareigojimai, susiję su savavališkos statybos įteisinimu. Tuo tarpu visi pareiškėjos atliekami veiksmai neapėmė savavališkos statybos įteisinimo proceso etapų. Pareiškėjai buvo suteiktas pakankamai ilgas terminas gauti reikiamus statybos leidimus ir atlikti kitus veiksmus, siekiant gauti reikiamą dokumentaciją savavališkos statybos įteisinimui, tačiau ji neatliko jokių su tuo susijusių veiksmų. Tokiu pareiškėjos neveikimu pažeidžiamos M. U. ir kitų asmenų teisės ir teisėti lūkesčiai. Pareiškėja ketvirtą kartą pakartotinai teikia analogišką prašymą, nenurodydama jokių svarbių aplinkybių.
14. Suinteresuotas asmuo NŽT, atstovaujama Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
14.1. Pareiškėjos kreipimasis į Seimo kontrolierių nėra procedūra savavališkos statybos įteisinimui, todėl teismas pagrįstai atmetė jos prašymą. Pareiškėjai buvo išaiškinta galimybė atnaujinti jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94, tačiau duomenų nei bylos nagrinėjimo metu, nei teikiant atskirąjį skundą, jog pareiškėja ėmėsi nurodytų veiksmų, nepateikė.
15. Suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
15.1. Pareiškėja atlikti reikiamus veiksmus savavališkos statybos įteisinimui galėjo nuo 2016 m. lapkričio 15 d., kai sužinojo teismo sprendimu jai nustatytą terminą pašalinti (įteisinti) savavališkos statybos padarinius. Taigi turėjo visas galimybes įteisinti savavališkai statybą. Marijampolės savivaldybės administracija nuo 2012 m. visais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka savo kompetencijos bei priskirtų funkcijų srityse pareiškėjai teikė atsakymus, kurie nebuvo nuginčyti teisme, todėl laikytini teisėtais ir pagrįstais. Pareiškėjos teiginys, jog ji kreipėsi į Seimo kontrolierių ir vyko tyrimas, nėra susijęs su ginčo dalyku, kadangi buvo priimtas galutinis teismo sprendimas, kuris turi būti vykdomas. Vienintelis veiksmas, kurį atliko pareiškėja, tai Marijampolės savivaldybės administracijai 2020 m. rugsėjo 17 d. pateikė raštą, kuriuo prašė sudaryti su ja valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartį. Kita vertus, dėl identiško prašymo teikimo pasisakė Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-866-638/2020. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad tokio pobūdžio raštas nesusijęs su teismo nustatytu įpareigojimu parengti projektinę dokumentaciją ir statybą leidžiančio dokumento gavimu savavališkai pastatytam gyvenamojo pastato priestatui ir negalėjo būti vertinamas kaip tinkamų veiksmų atlikimas. Pareiškėja piktybiškai vengia spręsti susidariusią situaciją, kadangi neatliko (net neįrodinėjo, kad atliko ar vykdo) žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūrą, taip pat nepateikė įrodymų, jog įgijo (ar vykdė šias procedūras) nuosavybės teises į žemės sklypą papildomai suteiktu laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. liepos 31 d. Dėl šių aplinkybių, pareiškėjai buvo suteikta dar viena galimybė atidedant teismo sprendimo įvykdymo terminą parengti projektinę dokumentaciją ir įteisinti savavališką statybą. Pareiškėja nenurodė pagrįstų duomenų ir įrodymų, dėl kurių būtų galima tikėtis, jog atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo vykdymas. Pareiškėjai suteikus papildomą terminą būtų pažeistas Marijampolės savivaldybės administracijos interesas vykdyti jai įstatymais pavestas funkcijas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas netaikytinas, todėl sprendė klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo taikymo. Apeliantė skundžiamos nutarties dalies dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo neginčijo. Atsižvelgiant į tai, apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
18. Nagrinėjamos civilinės bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 patenkino VTPSI ieškinį ir įpareigojo atsakovę A. G. (apeliantę) pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę; per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojo VTPSI nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą ir sutvarkyti statybvietę išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-986/2012 ir patenkino atsakovės priešieškinį: leido atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka per šešių mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą; šio įpareigojimo atsakovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius, nusprendė palikti nepakeistą kitą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo dalį. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017 paliko iš esmės nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą, patikslino jo rezoliucinę dalį ir leido atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka per šešių mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą; atsakovei neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą šešių mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, įpareigojo atsakovę per šešis mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę, per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojo VTPSI nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.
19. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP‑595‑802/2018 patenkino apeliantės prašymą ir iki 2018 m. balandžio 13 d. atidėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo, kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, dalies, kuria atsakovė buvo įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, vykdymą. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-704-945/2018 paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį.
20. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP‑31‑802/2019 tenkino apeliantės prašymą, aukščiau nurodyto sprendimo vykdymą atidedant iki 2019 m. liepos 31 d. Teismas nustatė, jog bus pradėtos kitos administracinės procedūros, kurias įgyvendinus pareiškėjai atsirastų galimybė pašalinti nustatytus savavališkos statybos padarinius ir pagrindo nugriauti savavališkai pastatytą ir viešame registre įregistruotą statinio dalį nebeliktų, todėl buvo pagrindas pareiškėjos patikslintą prašymą tenkinti. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-812-221/2019 paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį.
21. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. DV-198 pagrindu pradėtas žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimas (Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-866-638/2020, 26 pastraipa).
22. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP‑179‑985/2020 tenkino apeliantės prašymą, aukščiau nurodyto sprendimo vykdymą atidedant iki 2020 m. gruodžio 31 d. Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-866-638/2020 Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį panaikino, išsprendė klausimą iš esmės – apeliantės prašymą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė.
23. 2020 m. gegužės 25 d. apeliantė kreipėsi su prašymu (skundu) į Seimo kontrolierių, prašant apginti jos teises, ir tarpininkauti sprendžiant susidariusią situaciją, kadangi Marijampolės savivaldybės administracijos, VTPSI bei NŽT pareigūnai pažeidžia žmogaus teises ir laisves viešojo administravimo srityje bei kitus Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus.
24. 2020 m. birželio 4 d. apeliantė kreipėsi į teismą su prašymu dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo arba vykdymo atidėjimo iki 2020 m. gruodžio 31 d., kurį Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakė priimti. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1229-254/2020 paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį.
25. 2020 m. rugsėjo 17 d. apeliantė pakartotinai kreipėsi su prašymu į Marijampolės savivaldybės administraciją, prašydama sudaryti su ja valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), laisvos, neužimtos žemės dalies nuomos sutartį ar pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi ši žemės sklypo dalis reikalinga jai pastatų eksploatacijai.
26. 2020 m. rugsėjo 25 d. apeliantė kreipėsi į teismą su šioje byloje nagrinėjamu prašymu dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo arba vykdymo atidėjimo iki 2021 m. kovo 31 d., patikslinus reikalavimus iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apeliantės prašymo netenkino.
27. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia Seimo kontrolieriaus pažyma. Nurodė, kad apeliantė atliko eilę veiksmų, siekdama įteisinti savavališkos statybos padarinius, tačiau jai buvo užkirstas kelias įteisinti savavališkos statybos padarinius dėl VTPSI, NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos Žemėtvarkos skyriaus ir Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojų bei tarnautojų neveiklumo ir vengimo spręsti susidariusią situaciją.
Dėl teismo sprendimo įvykdymo termino atidėjimo
28. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus; 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas; 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015, 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).
29. Nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. sprendimu konstatavo savavališkos statybos faktą, kadangi ginčo pastatas, nors ir statytas turint teisės aktuose numatytus dokumentus, neatitiko projektinės dokumentacijos, yra didesnių matmenų, dėl ko statinio dalis yra už sklypo ribų, ant valstybinės žemės. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu, kurio rezoliucinė dalis patikslinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, apeliantei suteikta galimybė per 6 mėnesius (iki 2017 m. spalio 13 d.) savavališkos statybos padarinius pašalinti įteisinimo būdu. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. balandžio 13 d.
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai nurodė, kad apeliantės pakartotiniai kreipimaisi į Marijampolės savivaldybės administraciją nėra susijęs su teismo nustatytu įpareigojimu, parengti projektinę dokumentaciją, ir statybą leidžiančio dokumento gavimu, savavališkai pastatytam gyvenamojo pastato priestatui. Įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. nutartimis, kuriose spręsti analogiški klausimai dėl teismo sprendimo įvykdymo termino atidėjimo, konstatuota, kad apeliantei priklausančio statinio projektinė dokumentacija, skirta savavališkos statybos įteisinimui, negali būti sutvarkoma neišsprendus žemės sklypų suformavimo klausimo. Dėl to apeliantės kreipimasis dėl žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo, negali būti vertinamas kaip nesusijęs su teismo sprendimo įvykdymu.
31. Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantės (ne)veikimas nėra tinkamas, siekiant teismo sprendimo įvykdymo rezultato. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, prašydama atidėti teismo sprendimo įvykdymo terminą iki 2021 m. gruodžio 31 d., nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios būtų neįvertintos ankstesniais teismo procesiniais sprendimais ir / ar leistų spręsti apie apeliantės realiai atliekamus veiksmus, siekiant įteisinti savavališką statybą.
32. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo terminą jau atidėjo du kartus (iki 2018 m. balandžio 13 d. ir iki 2019 m. liepos 31 d.). Pirmąjį kartą pirmosios instancijos teismas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo terminą atidėjo iki 2018 m. balandžio 13 d., atsižvelgęs į tai, kad apeliantė, nors kiek pavėluotai, inicijavo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir 23, žemėtvarkos projektų rengimą: 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymais kreipėsi į NŽT ir Marijampolės savivaldybės merą, prašydama leisti išsinuomoti arba išsipirkti papildomą laisvos žemės dalį; 2017 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją, prašydama inicijuoti projekto rengimą, kad būtų kompleksiškai sprendžiama dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir 23, ribų nustatymo. Antrąjį kartą pirmosios instancijos teismas sprendimo vykdymo terminą atidėjo iki 2019 m. liepos 31 d., atsižvelgęs į apeliantės argumentus, kad Marijampolės savivaldybės administracijos priimtų sprendimų teisėtumas bus tikrinimas teisme, taip pat į aplinkybę, kad apeliantė 2018 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją su prašymu sudaryti su pareiškėja valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), laisvos neužimtos žemės dalies pirkimo–pardavimo sutartį arba nuomos sutartį. Apeliantė su prašymu dėl termino atidėjimo iki 2020 m. gruodžio 31 d. kreipėsi ir trečią kartą. Prašymą motyvavo laiko trūkumu, siekiu sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su Marijampolės savivaldybės administracija. Kauno apygardos teismas (civilinės bylos Nr. 2S-866-638/2020) apeliantės prašymą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-866-638/2020 nustatė, kad vykstanti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo projekto rengimo procedūra negali užtikrinti, kad pareiškėjai bus suformuotas žemės sklypas, nes nėra žinoma, ar toje vietoje apskritai yra laisvos valstybinės žemės ploto. Be to, suinteresuotas asmuo M. U. atskirajame skunde nurodė, kad jeigu apeliantei bus formuojamas atskiras žemės sklypas, toks sprendimas bus skundžiamas. Taigi, pareiškėjos prašyme nurodomos aplinkybės neleido daryti tikėtinų išvadų, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog iki apeliantės prašyme nurodyto termino teismo sprendimas bus įvykdytas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ši nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 12 d.
33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė, prašydama atidėti teismo sprendimo vykdymą, 2020 m. rugsėjo 17 d. vėl kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją su prašymu sudaryti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), laisvos neužimtos žemės dalies pirkimo–pardavimo ir / arba nuomos sutartį. Marijampolės savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr.SA-7844-(12.25) netenkino apeliantės prašymo. Nurodė, kad sprendimą išnuomoti arba parduoti prašomą žemės sklypą priima NŽT; dar kartą išaiškino galimybę atnaujinti jai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94, ankstesniems esant atliktiems vietinėje koordinačių sistemoje (t. 1, b. l. 109). Pažymėtina, kad galimybė apeliantei atlikti kadastrinius matavimus buvo išaiškinta ir Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi, kuria teismo sprendimo vykdymą atidėjo iki 2019 m. liepos 31 d. Tuomet teismas nurodė, kad apeliantė šių veiksmų turi imtis nedelsdama. Nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme apeliantė nenurodė aplinkybių, kodėl šių veiksmų nesiima, neįrodinėjo, kad iš viso ketina atlikti kadastrinius matavimus (CPK 178 straipsnis). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantė nesiėmė veiksmų, kad būtų atliktas žemės sklypo ribų patikslinimas, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.
34. Apeliantė teismo sprendimo neįvykdymą taip pat motyvavo Marijampolės savivaldybės administracijos ir NŽT nebendradarbiavimu, tai grįsdama Seimo kontrolieriaus išvadomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomi argumentai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti (CPK 178 straipsnis). Apeliantė Seimo kontrolieriaus sprendimo (išvados) nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame procese, todėl teismas negali jo vertinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog kreipimasis į Seimo kontrolierių nelaikytina išimtinė ir niekaip nepatvirtina teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo būtinybės.
35. Pažymėtina, kad apeliantė teismo sprendimui įvykdyti prašė nustatyti 6 mėnesių terminą. Jis prasidėjo 2017 m. balandžio 13 d., teismui atidėjus vykdymą, baigėsi – 2019 m. liepos 31 d. Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu yra praėję papildomai dveji metai, tačiau apeliantė nenurodė jokių išimtinių aplinkybių ir nepateikė naujų duomenų, kad pasibaigus teismo sprendimo įvykdymo terminui turi realias galimybes jį įvykdyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dar kartą teismui taikyti tokią priemonę (teismo sprendimo įvykdymo termino atidėjimą) suteikiant dar vieną terminą, reikštų pažeidimo nepašalinimą ilgą laiką, jo toleravimą ir garantijų, kad teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinęs neteisėtos statybos padarinių per jau kartą nustatytą papildomą terminą asmuo tikrai atliktų šiuos veiksmus per dar vieną pakartotinai nustatytą terminą, nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). Apeliantė neginčija, kad iki šiol teisės aktų nustatyta tvarka nėra įvykdžiusi teismo sprendimo – nėra parengusi projektinės dokumentacijos, jai nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui ginčo žemės sklype. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismui nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad egzistuoja tikimybė, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir iki prašomo termino bus įvykdytas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės prašymo patenkinimas ir termino atidėjimas taip pat neatitiktų ginčo šalių interesų derinimo ir proporcingumo, teismo sprendimo privalomumo principų.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja neįrodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galimas teismo sprendimo vykdymo atidėjimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka patikrinta nutartis paliekama nepakeista (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.