Marijampolės apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui L. V.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės S. Ž. pareiškimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skolininkei A. G., suinteresuotas asmuo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Antstolės pareiškimas tenkintinas.

Skolininkės atstovės paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. G. ir R. B. Jame pastatytas gyvenamojo namo priestatas 3a1/p, 2012-10-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pripažintas savavališka statyba.

Antstolė S. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-06-18 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkė A. G. įpareigota pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame skolininkei ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius, t.y. išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta Valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-11-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas: leista atsakovei A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a 1/p, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini) ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Skolininkei terminas savavališkos statybos padariniams šalinti buvo pratęstas ne kartą, paskutinį kartą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019-02-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patenkintas A. G. prašymas ir pakeista teismo sprendimo vykdymo tvarka bei pratęstas terminas savavališkos statybos trūkumams šalinti iki 2019-07-31. To paties teismo 2020-03-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei terminas savavališkos statybos padarinių šalinimui buvo pratęstas iki 2020-12-31, tačiau 2020-05-12 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ši nutartis buvo panaikinta ir prašymas pratęsti terminą atmestas.

2020 m. rugsėjo 18 d. Marijampolės apylinkės teismas nutartimi antstolės S. Ž. pareiškimą tenkino iš dalies ir paskyrė A. G. 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo iki teismo sprendimo įvykdymo. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nepakeistą.

Pareiškėja 2020-09-25 prašymu kreipėsi į teismą, prašydama atidėti Marijampolės apylinkės teismo 2016-11-15 sprendimo, patikslinto Kauno apygardos teismo 2017-04-13 nutartimi, vykdymą iki 2021-03-31, o 2021-03-03 patikslintu prašymu kreipėsi į teismą ir prašė: „pakeisti 2016 m. lapkričio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta 2017 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo tvarką, ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą iki 2021 m. gruodžio 31 d., o teismui netenkinus prašymo, pakeisti vykdymo tvarką, sprendimo įvykdymą atidedant iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Teismas 2021-06-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys pareiškėjos prašymo netenkino.

A. G. 2021-12-30 kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kurio teismas 2022-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino.

Minėta nutartis buvo apskųsta, civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teisme išnagrinėta 2022-05-03, skolininkės skundas atmestas.

2022-04-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintas pareiškėjos antstolės S. Ž. pareiškimas ir skolininkei paskirta 100 Eur dydžio bauda už teismo sprendimo nevykdymą.

Antstolė S. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama bausti skolininkę už teismo sprendimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, nevykdymą.

Teismas, priėmęs pareiškimą, skolininkės prašymu, įpareigojo Inspekciją atlikti patikrinimą (matavimus ir kt.) vietoje ar nepašalinta savavališka statyba, nes skolininkė A. G. teismo posėdžio metu aiškino, kad buvo atvykę meistrai šalinti savavališkos statybos padarinių, bet kokius darbus jie atliko, kokie tai buvo meistrai, kiek ji už darbus sumokėjo ir pan., ji paaiškinti atsisakė.

2023-04-27 Inspekcija atliko patikrinimą vietoje ir pateikė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad „Neįvykdytas 2012-10-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas, įpareigojantis nugriauti savavališkai pastatytą priestato dalį valstybiniame žemės sklype, vykdant gyvenamo namo rekonstravimo darbus (duomenys neskelbtini). Priestato griovimo darbai neatlikti nesuformuotoje valstybinės žemės sklype, įsiterpusiame tarp sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Nesuformuotas įsiterpęs žemės sklypas, (kuriame randasi priestato dalis) yra 1,88 kv. m. 2. Neįvykdyta Kauno apygardos teismo 2017-04-13 nutartis, kuria buvo leidžiama statytojai pateikti Inspekcijai statybą leidžiantį dokumentą parengus ir teisės aktų nustatyta tvarka suderinus projektą savavališkos statybos teisinimui. Statybos leidimas, savavališkos statybos įteisinimui nepateiktas“.

Iš skolininkės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad A. G. ne kartą raštu kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymais leisti išsinuomoti ar įsigyti dalį valstybinės žemės, kuri reikalinga įteisinti savavališką statybą (išsikišusio į valstybinę žemė dalies statinio).

Marijampolės savivaldybės meras 2022-01 pateikė A. G. atsakymą dėl (duomenys neskelbtini) kur atlikus patikslintus matavimus buvo nustatytas statinio patekimas į valstybinę žemę ir nurodyta, kad rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, su kuriuo A. G. yra supažindinta.

Suinteresuotas asmuo A. G. teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodė, jog 2023-04-07 skolininkės sūnaus A. G. 2023-04-07 faktinių duomenų matavimo schemoje užfiksuoti faktiniai (duomenys neskelbtini) namo priestato išorės matmenys, kurie iš esmės atitinka 1997 m. parengto pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto sprendinius. Nors skolininkė nurodo, kad laikytina, jog savavališkos statybos padariniai iš esmės yra pašalinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės yra įvykdytas, tačiau šias aplinkybes visiškai paneigia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog inspekcijos įgaliotas pareigūnas nustatė, kad A. G., rekonstruodama vienbutį gyvenamąjį namą, pažeidė esminius statinio projekto sprendinius: vietoje suprojektuoto 4,5 m pločio bei 5 m ilgio priestato pareiškėja pristatė 4,65 m pločio bei 8,23 m ilgio priestatą , tuo pažeisdama esminius statinio projekto sprendinius – statinio išorės matmenis. Be to, Inspekcija pažymėjo, kad toks pat pažeidimas būtų konstatuotas net ir tuo atveju, jei statinys nebūtų pastatytas už žemės sklypo ribos. Tai yra, konstatuotas pažeidimas dėl nukrypimo nuo suprojektuotų išorinių statinio matmenų, bet ne dėl statinio išdėstymo žemės sklype. Kitais žodžiais tariant, Inspekcija konstatavo, jog skolininkė, pristatydama nurodytų matmenų priestatą prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pažeidė esminius statinio sprendinius bei tokiu būdu įsiterpė į gretimais esantį valstybinės paskirties žemės sklypą.

Kadangi iki šiol (beveik 11 metų) savavališka statyba nepašalinta, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 6 dalimi, antstolė S. Ž., kurios kontoroje užvesta vykdomoji byla, pagrįstai kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkei A. G. už teismo sprendimo neįvykdymą skyrimo.

Skolininkė teismo sprendimo nevykdymą motyvuoja tuo, kad 2023-04-07 skolininkės sūnaus A. G. 2023-04-07 faktinių duomenų matavimo schemoje konstatuota, kad užfiksuoti faktiniai (duomenys neskelbtini) namo priestato išorės matmenys, kurie iš esmės atitinka 1997 m. parengto pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto sprendinius.

Remiantis kasacinio teismo praktika, rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiuoju (lot. prima facie) tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad oficialiojo rašytinio įrodymo savybė priskirtina tik tai informacijai, kurioje konstatuojamos institucijos nustatytos faktinės aplinkybės. Oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės nėra laikomos prejudiciniais faktais (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 182 straipsnio 2, 3 punktai), kurie negali būti ginčijami, o toliau išlieka aplinkybėmis, kurios gali būti paneigtos ir kurios gali sudaryti įrodinėjimo dalyką byloje. Įrodinėjimo našta tenka tai bylos šaliai, kuri siekia paneigti oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytas aplinkybes. Įrodinėjant priešingas aplinkybes, nei nurodyta oficialiajame rašytiniame įrodyme, taikomi įrodinėjimo priemonių leistinumo apribojimai – oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės negali būti paneigtos liudytojų parodymais, išskyrus, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Tačiau vien oficialiųjų rašytinių įrodymų didesnė įrodomoji galia neužkerta galimybės teismui iš leistinų įrodymų visumos padaryti išvadą, jog oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės yra paneigtos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2013).

Teismo manymu, skolininkės nurodoma aplinkybė, kad 2023-04-07 faktinių duomenų matavimo schemoje nurodyta, jog statinio, esančio (duomenys neskelbtini), matmenys atitinka esminius statinio sprendinius, nepaneigia oficialiais rašytiniais dokumentais patvirtintų priešingų aplinkybių, tai yra, kad skolininkė, statydama nurodytą priestatą, pažeidė esminius statybos reikalavimų sprendiniu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei byloje esant oficialiems valstybinių įstaigų dokumentams, turintiems aukštesnę įrodomąją galią, jų nepaneigus bei nenuginčijus, galiojant 2012-10-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimui, procesui nesant atnaujintam, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkė sąmoningai vengia vykdyti teismo sprendimą, todėl skolininkės A. G. nurodyti motyvai, kuriais remiantis A. G. prašo pripažinti, kad 2012-10-16 teismo sprendimas yra įvykdytas, pripažintini nepagrįstais jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo per nustatytą terminą neįvykdo privalomojo nurodymo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jei privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

CPK 771 straipsnio 6 dalis numato, kad, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

CPK 771 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas ir toliau nevykdo, pažeidžia reikalavimo įvykdyti nustatytus terminus, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje, t. y. gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

Teismas pažymi, kad teismų formuojamoje praktikoje akcentuojama, jog neteisėta statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatytų tikslų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015).

Nagrinėjamu atveju, nuo reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius surašymo skolininkei yra praėję beveik 11 metų. Teismo sprendimas vykdomas priverstine tvarka antstolio kontoroje.

Kadangi reikalavimai buvo neįvykdyti, 2020 m. rugsėjo 18 d. Marijampolės apylinkės teismas nutartimi A. G. paskirta 5 Eur dydžio bauda už kiekvieną Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo iki teismo sprendimo įvykdymo.

Antstolė S. Ž. 2022-03-02 vėl surašė Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus nevykdymo aktą, kur konstatavo, kad nežiūrint į tai, jog A. G. jau buvo bausta už antstolio reikalavimų nevykdymą, tačiau ir toliau jo nevykdo.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2022-04-27 teismo nutarties, kuria A. G. už privalomų reikalavimų nevykdymą buvo skirta bauda, įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau nei vieneri metai, atsižvelgiant į tai, kad nuo privalomų reikalavimų surašymo yra praėję daugiau nei dešimt metų ir byloje nėra nustatyta svarbių reikalavimų nevykdymo priežasčių, darytina išvada, kad suinteresuotam asmeniui paskirta bauda nepaskatino kuo greičiau įvykdyti jai surašytus privalomus reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius, kas sudaro pagrindą suinteresuotam asmeniui skirti kitą baudą (CPK 771 straipsnio 6, 7 dalys). Parenkant baudos dydį, atsižvelgtina į tai, kad suinteresuotas asmuo vis dėlto pateikė rašytinius įrodymus, jog ėmėsi tam tikrų veiksmų dėl savavališkos statybos galimo įteisinimo, be to A. G. yra neįgali, bedarbė.

Todėl A. G. skirtina 300 Eur dydžio bauda antstolio reikalavimų nevykdymą, t.y. už 2012 m. spalio 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą valstybės naudai. Paskirta bauda turi būti sumokėta į valstybės biudžetą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įmokos kodas 6804 (CPK 185 straipsnis, 771 straipsnio 6 dalis).

A. G. išaiškintina, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 771 straipsnio 7 dalimi, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą už 2012 m. spalio 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei S. Ž.

Išaiškinti suinteresuotam asmeniui A. G., kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.