Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., J. Š., S. B., dalyvaujant pareiškėjai A. G., ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovams L. V., S. Š., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei Ž. K., Marijampolės savivaldybės administracijos atstovui V. A., R. Š., V. V., trečiajam asmeniui R. B., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovei A. G., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Marijampolės savivaldybės administracijai, R. B., I. R. S., R. Š. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Pareiškėja A. G., atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012, teismo prašo pakeisti teismo 2012-10-16 sprendimą ir leisti jai išsipirkti valstybinės žemės sklypą, kuriame pastatyti ginčo pastatai.

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su pareiškėjos A. G. prašymu pakeisti teismo 2012-10-16 sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 nesutinka.

Tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Marijampolės savivaldybės administracija su atsakovės A. G. nurodytais motyvais nesutinka, prašo 2012-10-16 priimto teismo sprendimo nekeisti.

Trečiasis asmuo R. B. su atsakovės A. G. prašymu sutinka.

Tretieji asmenys I. R. S., R. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (2 t. b.l. 2, 11-13), neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina joms nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atsakovės A. G. prašymas pakeisti teismo 2012-10-16 sprendimą atmestinas.

Nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-10-16 sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei A. G., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos žemėtvarkos skyriui, R. B. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įpareigojo atsakovę A. G. pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, kadastrinis Nr. 1801/0030:140, unikalus Nr. 1801-0030-0140, nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius, t.y. per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. Per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojo ieškovą nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p, žemės sklype, kadastrinis Nr. 1801/0030:140, unikalus Nr. 1801-0030-0140, nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant jo patirtas išlaidas iš atsakovės A. G. (prijungta civ. byla Nr. 2-1583-896/2012).

Teismas nustatė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai 2011 m. balandžio 29 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, Marijampolėje, Žemaitės g. 21, 2011 m. gegužės 18 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1151. Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovė žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 1801/0030:140, unikalus Nr. 1801-0030-0140, nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), turėdama 1997 m. individualios Andriušio firmos „Sodžius" parengtą ir suderintą statinio projektą „Priestatas prie gyvenamojo namo", rekonstruodama jai nuosavybės teise priklausantį statinį gyvenamąjį namą lAl/p, kurio unikalus Nr. 1893-5005-3015, 161 kv. m užstatymo ploto, iš rytų pusės pristatė dviejų aukštų mūrinį priestatą 3al/p~38,28 kv. m užstatymo ploto, nukrypo nuo statinio projekte nurodytų parametrų, statinį pastatė ilgesnį ir platesnį nei numatyta techniniame projekte ir taip savavališkai padidino statinio užstatymo plotą - 18,28 kv. m ir dalį statinio pastatė Lietuvos Respublikos nuosavybės teise nepriklausančiame sklype.

Pareiškėja A. G. iš esmės neginčija byloje nustatytų aplinkybių, tačiau nurodo, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, t.y. prašymą grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p. Pareiškėja nurodo, kad kreipėsi į Seimo kontrolierių, kuris 2013-12-10 pateikė pažymą Nr. 4D-2013/2-641 su išvadomis ir kurios yra naujai paaiškėję aplinkybės CPK 366 str. 1 dalies prasme. Pareiškėja taip pat nurodo, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1583-896/2012, nebuvo suteikta galimybė ginčą spręsti taikiai.

Teismas sutinka su ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei trečiųjų asmenų – Nacionalinės žemės tarnybos bei Marijampolės savivaldybės administracijos nurodytais motyvais.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas Nr. 48553/99; kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; kt.), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

Kaip matyti iš atsakovės pateikto prašymo, jis yra grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja nurodo, kad kreipėsi į Seimo kontrolierių, kuris 2013-12-10 pateikė pažymą Nr. 4D-2013/2-641 su išvadomis ir kurios yra naujai paaiškėję aplinkybės CPK 366 str. 1 dalies prasme.

Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esmine reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą.

Atsakovė A. G. nepateikė jokių esminę reikšmę turinčių naujų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti išaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjai. Seimo kontrolieriaus 2013-12-10 pateikta pažyma Nr. 4D-2013/2-641 su išvadomis (1 t. b.l. 17-35). Seimo kontrolierius nustatė, kad ir savivaldybės atsakymai į pareiškėjos kreipimusis, ir teismo sprendime nurodyta informacija (priežastis, dėl kurios buvo inicijuotas priestato dalies statybos pripažinimo savavališka klausimo sprendimas, buvo ta, jog nebuvo galima suderinti kadastrinių matavimų metu suformuoto namų valdos žemės sklypo ir jų pagrindu parengto žemės sklypo plano) rodo, jog priestato dalies statybos dokumentų tvarkymo klausimas tiesiogiai susijęs su namų valdos, (duomenys neskelbtini), eksploatacijai reikalingos žemės sklypo formavimo klausimo sprendimu. Seimo kontrolierius sprendė, jog pažymoje nurodyti klausimai spręstini kitose institucijose, pareiškėjos A. G. skundo tyrimą nutraukė (1 t. b.l. 34). Tokiu būdu, atsakovės pateiktoje Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodyta informacija buvo žinoma šalims priimant teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012, jokių naujų faktų ar argumentų nenurodyta. Atsakovės išreikštas pageidavimas – leisti išsipirkti valstybinės žemės sklypą, kuriame stovi ginčo pastatai, nėra šios bylos ieškinio dalykas. Atsakovė jokių savarankiškų reikalavimų nereiškė, priešieškinio neteikė. Teismas suteikė galimybę atsakovei turėti advokatą, tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo (1 t. b.l. 109). Atsakovei taip pat buvo suteikta galimybė spręsti ginčą taikiai (2 t. b.l. 28, 55-56). Atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, liudija jos siekį išsipirkti laisvos valstybinės žemės dalį sklype adresu (duomenys neskelbtini), ir taip išspręsti ginčą dėl savavalinės statybos įteisinimo (2 t. b.l. 67, 68-69). Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2015-01-28 raštu informavo pareiškėją, kad tarnyba negali nagrinėti pareiškėjos A. G. prašymo, kol nebus priimtas sprendimas byloje dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo (2 t. b.l. 70-71). Kaip buvo minėta, negalima suderinti kadastrinių matavimų metu suformuoto namų valdos žemės sklypo ir jų pagrindu parengto žemės sklypo plano, kol nebus išspręstas priestato dalies, esančios Žemaitės g. 21, Marijampolėje, statybos pripažinimo savavališka klausimas. Akivaizdu, šios aplinkybės buvo žinomos ir šalims, ir teismui priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012.

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, spręstina, kad atsakovės A. G. prašymas pakeisti 2012-10-16 priimtą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 jame nurodytais motyvais laikytinas nepagrįstu (CPK 371 str.).

Kiti posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Iš atsakovės priteistinos valstybės naudai teismo pašto išlaidos (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Atsakovės A. G. prašymą pakeisti 2012-10-16 priimtą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 15,92 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.

Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.