Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1049-1182/2025 pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, suinteresuoti asmenys A. K. ir J. S. M., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Teismas nusprendė, kad suinteresuotas asmuo A. K. tinkamai nevykdė teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos laikotarpiais: nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. birželio 15 d., nuo 2024 m. liepos 15 d. iki 2024 m. liepos 24 d. Teismas atsižvelgęs į tai, kad vaiko motina už tokį elgesį (teismo sprendimo nevykdymą) baudžiama pirmą kartą, į tai, kad teismo sprendimas dėl suinteresuoto asmens A. K. kaltės nebuvo vykdomas per abu laikotarpius net 24 dienas, atsižvelgęs į baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo paskirtį, pažeidimo pobūdį, trukmę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nutarė paskirti suinteresuotam asmeniui A. K. po 30 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, t. y. 720 Eur (24 x 30). Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra proporcinga, teisinga ir protinga atsakomybės forma nagrinėjamu atveju, visiškai atitinkanti pažeidimų pobūdį, trukmę, pasekmes. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens vaiko tėvo prašomas maksimalus baudos po 300 Eur už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną skyrimas būtų aiškiai neproporcinga, neteisinga ir per didelė našta suinteresuotam asmeniui vaiko motinai.

11. Teismas nurodė, kad nors ir suinteresuoto asmens vaiko motinos atstovė daug dėmesio skyrė antstolio surašyto pareiškimo ydingumui, tačiau suinteresuotas asmuo vaiko motina teikė antstoliui paaiškinimus dėl vykdomojo rašto reikalavimų nevykdymo atitinkamais laikotarpiais, o tai, kad pats antstolio pareiškimas surašytas nevisiškai pagal Sprendimų vykdymo instrukciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, savaime nepaneigia teismo sprendimo privalomumo principo ir nereiškia, kad visas vykdymo procesas yra neteisėtas.

12. Teismas nurodė, kad, pagal teismų formuojamą praktiką, šiais atvejais netaikytina bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje. Dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti, kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymo, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę. Todėl suinteresuotų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

13. Teismas suinteresuotam asmeniui A. K. išaiškino, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. K. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutartį ir priimti naują spendimą – antstolio pareiškimą atmesti arba skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir apeliantę nuo baudos sumokėjimo atleisti ir (ar) ją sumažinti. Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį iš suinteresuoto asmens J. S. M. suinteresuotam asmeniui A. K. dėl suinteresuoto asmens J. S. M. veiksmų vykdomojoje byloje priteisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Antstolis pagal suinteresuoto asmens J. S. M. prašymą dėl to paties 2022 m. lapkričio 15 d. teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-52-867/2022 dėl teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarko nevykdymo jau buvo kreipęsis į teismą. Kreipimesi buvo dėstomos tos pačios aplinkybės. Tiek apylinkės teismas 2024 m. sausio 19 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 2VP-314-904/2024), tiek ir Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartyje šiuos klausimus, t. y. dėl suinteresuoto asmens reikalavimo perduoti jam vaiką vasaros laikotarpiu pagrįstumo, jau nagrinėjo ir priėmė galutinius, neskundžiamus ir nagrinėjamu atveju vykdytinus sprendimus. Teismai ne tik nurodė, kad apeliantė neperduodama vaiko vasaros laikotarpiu teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendime numatytos vykdymo tvarkos nepažeidė, tačiau ir konstatavo paties suinteresuoto asmens vaiko tėvo jam teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu tenkančių pareigų nevykdymą. Pirmosios instancijos teismai padarė priešingas išvadas, nei prieš tai šį šalių ginčą nagrinėję teismai, t. y. kad į vaiko norus neturėtų būti atsižvelgiama; kad suinteresuotas asmuo J. S. M. tinkamai įgyvendina savo, kaip tėvo, teises ir pareigas; dėl netinkamos bendravimo tvarkos įgyvendinimo ir vaiko nenoro laikytina atsakinga vaiko mama.

14.2. Nei iš antstolio surašyto sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, nei iš pareiškimo teismui dėl baudos skyrimo turinio neįmanoma nustatyti, kokių teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo dalių, susijusių su bendravimo tvarka, apeliantė nesilaikė ir kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendime nustatytos tvarkos nesilaikymas. Antstolio sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų, turi esminių procesinių trūkumų, dėl kurių jo nagrinėjimas teisme apskritai nebuvo galimas. Antstolio akte Nr. (duomenys neskelbtini) apskritai nėra paminėtas nė vienas konkretus su vykdytinu teismo sprendimu sietinas pažeidimas, o tik aprašyta antstolio priimtų sprendimų, gautų pranešimų ir šalių paaiškinimų chronologija. Antstolio akte nėra nurodytas ir (ar) kaip nors išskirtas ir skundžiamoje teismo nutartyje vertintas vasaros laikotarpis, nurodant, kad jo metu buvo padaryta kokių nors pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti konkretaus pažeidimo (ne)padarymo fakto, o turėjo apskritai tirti visą vaiko bendravimo su vaiku laikotarpį iki pat antstolio akto surašymo momento.

14.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad dviejų mėnesių pereinamasis laikotarpis iš vaiko tėvo pusės įvykdytas nebuvo. Tačiau, nepaisant to, padarė ankstesniems šiuo klausimu priimtiems ir galiojantiems teismų sprendimams, apeliantės paaiškinimams ir teikiamoms psichologų išvadoms prieštaraujančią išvadą, t. y. kad šalys savo veiksmais iš esmės pripažino, jog pereinamasis laikotarpis vaiko ir tėvo bendravimui nebėra aktualus. Apeliantė to ne tik niekada nepripažino, tačiau priešingai, visada reikalavo, kad pats vaiko tėvas dėtų nuolatines pastangas dėl šio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo punkto tinkamo įgyvendinimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ne tik neįpareigojo J. S. M. vykdyti teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo dalies dėl pereinamojo laikotarpio, tačiau ir nenurodė, nuo kada, nuo kokios datos, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios teismo sprendimo dalies vykdymas nebėra aktualus.

14.4. Priešingai, nei buvo nurodyta Tarnybos, vaiko neperdavimas ilgalaikiam bendravimui buvo grindžiamas ne tik teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu dėl būtinybės sudaryti vaikui saugias sąlygas, tačiau ir ta aplinkybe, kad J. S. M. atžvilgiu nagrinėjamu laikotarpiu remiantis iš specialistų gautomis išvadomis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mažametės dukters atžvilgiu atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų. Šiame ikiteisminiame tyrime vaiko tėvui buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas, kuris buvo panaikintas tik 2024 m. gruodžio 13 d. prokurorės nutarimu. Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimų mažametės atžvilgiu atliktų veiksmų, suteikiant vaiko tėvui specialiojo liudytojo statusą, tuo pačiu metu netrukdomas jo bendravimas su vaiku, pasiimant jį ir negrąžinant mamai ištisomis savaitėmis, objektyviai nebuvo įmanomas.

14.5. Be to, kaip matyti iš vaiko psichologės 2024 m. vasario 28 d. pažymos, toks tėvo elgesys trukdo mergaitei kurti pasitikėjimu ir saugumu grįstą santykį su tėčiu. Taip pat šioje pažymoje nurodoma, kad mergaitė, bendraudama su tėvu, jaučia grėsmę ir nesaugumą. Mergaitė, išgirdusi klausimus apie tėtį, įsitempdavo ir į juos atsakydavo keliais žodžiais, neretai nukreipdavo pokalbį kita tema. Vaiko motina pirmosios instancijos teismui 2024 m. lapkričio 4 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo metu apklausta mažametė dukra nors ir nenoriai, tačiau prasitarė ir apie kitus pareiškime nenurodytus jos atžvilgiu atliktus tvirkinamuosius veiksmus. Mergaitė apklausoje akcentavo, kad kai ji savo tėvo yra prausiama, tėvas su ja kartu duše prausiasi nuogas. Šios išgirstos vaiko apklausos metu aplinkybės įpareigojo vaiko mamą itin jautriai ir dėmesingai atsižvelgti į vaiko išsakytą nuomonę, kad su tėvu ji sutinkanti matytis tik trumpu laiku, o ne pusę vasaros laiko. Pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo iš ikiteisminio tyrimo institucijos duomenų ir nevertino suinteresuoto asmens vaiko motinos nurodytų aplinkybių. Pats vaikas bendraudamas su Tarnybos atstovais yra nurodęs, kad jis norėtų su tėvu praleisti „ne daugiau kaip 4 valandytes“. Tarnybos specialistų nuomonėje taip pat nustatytas rizikos veiksnys: nepakankamos vaiko atstovų pagal įstatymą žinios ir įgūdžiai, susiję su vaiko raida ir branda, dėl kurių vaiko atstovai pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jo amžių ir poreikius atitinkančios raidos; rizikos veiksnys nustatytas vaiko tėvui.

14.6. Taigi įvertinus, tai, kad teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimas nebuvo vykdomas nemaža dalimi dėl paties vaiko tėvo netinkamų veiksmų, akivaizdu, kad susiklosčiusioje situacijoje jis dėl to dar negali gauti ir materialinės naudos. Apeliantė yra trijų mažamečių vaikų mama. Antram vaikui šiuo metu yra tik 1,5 metų, o trečias vaikas gimė vos prieš savaitę. Šiuo metu dukros tėvas iš esmės yra įgijęs pakankamai tiek dukros pasitikėjimo, tiek ir įgijęs atitinkamus įgūdžius, taip pat yra išnykusios buvusios procesinės kliūtys tinkamam J. S. M. bendravimui su vaiku, todėl tėvo bendravimas su vaiku nebėra ribojamas. Sprendžiant klausimą dėl apeliantei skirtinos baudos ir jos dydžio, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės vienintelės pajamos yra už vaikus gaunamos išmokos, kurių dydis nuo 2025 m. balandžio mėn. bus 653,73 Eur, t. y. net mažesnis nei skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi paskirta bauda. Esant susiklosčiusiai situacijai apeliantė turėtų būti atleista nuo baudos sumokėjimo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad procesai dėl netinkamo teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo vykdymo nuolat inicijuojami pagal vaiko tėvo skundus, iš šio asmens turėtų būti priteisiamos suinteresuoto asmens A. K. tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

15. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. S. M. prašo atmesti suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutartį. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Suinteresuotas asmuo A. K. žinojo, jog antstolis yra kreipęsis į teismą dėl to, jog dukra tėvui nebuvo perduota bendrauti 2024 m. vasaros atostogų laikotarpiu. Vaiko motina pirmosios instancijos teismui 2024 m. lapkričio 4 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais yra pateikusi ir el. laišką, kuriame 2024 m. birželio 4 d. buvo antstoliui teikiamas paaiškinimas, dėl kokių priežasčių dukra nebuvo perduota tėvui vasaros atostogoms. Taigi, vaiko motina žinojo, kodėl buvo surašytas pakartotinis antstolio aktas ir dėl kokių priežasčių antstolis antrą kartą kreipiasi į teismą dėl baudos jai skyrimo.

15.2. Atskirajame skunde minimoje byloje buvo sprendžiamas tik klausimas dėl baudos suinteresuotam asmeniui – vaiko motinai skyrimo už tai, jog dukra nebuvo perduota tėvui bendrauti 2023 m. vasaros atostogų metu. Pirminis sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas buvo surašytas 2023 m. birželio 26 d., kurio pagrindu ir buvo užvesta ir išnagrinėta suinteresuoto asmens minima civilinė byla Nr. 2VP-314-904/2024 dėl baudos suinteresuotam asmeniui skyrimo už dukros tėvui neperdavimą bendrauti 2023 m. vasaros atostogų metu. Taigi čia teismai pasisakė tik dėl tų bendravimo laikotarpių, kurie buvo nurodyti 2023 m. birželio 26 d. antstolio surašytame akte, o ne dėl kitų neperdavimo atvejų. Iki pat 2024 m. birželio 1 d. tėvo ir dukros bendravimas vyko įprastai pagal galiojantį teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą, mergaitė tėvui buvo perduodama su nakvynėmis ir tomis dienomis, kurios buvo nustatytos teismo sprendime. Tačiau vėl atėjus vasaros atostogų laikotarpiui suinteresuotas asmuo A. K. su dukra dingo iki pat 2024 m. rugsėjo mėn., neperdavė dukros tėvui bendrauti teismo sprendime nustatytomis bendravimo su dukra dienomis. Vaiko motina ne tik neperdavė dukros tėvui bendrauti 2024 m. vasaros laikotarpiu remdamasi savo pačios išsigalvotomis priežastimis, tačiau ir nesudarė sąlygų dukrai su tėvu bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, todėl praktiškai tris mėnesius vaiko tėvas negalėjo palaikyti jokio ryšio su mergaite.

15.3. Šiuo metu vaiko tėvas ir dukra bendrauja pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-52-867/2022, kuris įsiteisėjo 2022 m. spalio 17 d. Klaipėdos apygardos teismui nutartimi išnagrinėjus suinteresuoto asmens A. K. apeliacinį skundą. Dviejų mėnesių pereinamasis laikotarpis turėjo sueiti 2022 m. gruodžio 17 d. Nei sprendime, nei apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra nurodyta, jog vaiko tėvui nevykdant pereinamojo laikotarpio jis būtų pratęsiamas arba kad vaiko tėvas negalėtų bendrauti su dukra. Todėl nuo 2022 m. gruodžio 17 d. turėjo būti taikoma normali vaiko tėvo ir dukros bendravimo tvarka ir kartu jis turėjo teisę su mergaite praleisti vasaros atostogas. Siekiant atkurti skyrium gyvenančio vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu buvo nustatytas dviejų mėnesių perinamasis laikotarpis, kurio metu J. S. M. su vaiku bendravo be nakvynių, tačiau pasibaigus šiam pereinamajam laikotarpiui J. S. M. turi teisę su vaiku bendrauti pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, kurioje nėra išskirta ir numatyta jokių apribojimų, kad J. S. M. vasaros atostogų metu su vaiku galėtų bendrauti tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą.

15.4. Vaiko motina nutyli, kad ji dėl neva J. S. M. dukros atžvilgiu atliktų neteisėtų seksualinio pobūdžio veiksmų kreipėsi tik 2024 m. vasarą, tačiau iš pradžių ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, o jis buvo pradėtas tik 2024 m. liepos mėn. pabaigoje ir tik dėl to, jog nebuvo atlikti visi veiksmai siekiant paneigti, jog veika tikrai nebuvo padaryta. Jokios kardomosios priemonės ir kiti ribojimai J. S. M. bendrauti su dukra nebuvo nustatyti. Be to, A. K. neva J. S. M. dukros atžvilgiu atlikti neteisėti seksualinio pobūdžio veiksmai buvo žinomi dar 2024 m. vasario mėn., tačiau kažkodėl ji dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo vaiko tėvo atžvilgiu kreipėsi tik 2024 m. vasarą ir tik po tai, kai jai atsirado poreikis kažkaip pateisinti dukros neperdavimą tėvui pagal galiojantį teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą. Iki to laiko daugiau nei tris mėnesius suinteresuotam asmeniui nebuvo jokių baimių, kad dukra bendrauja su tėvu, kuris jos atžvilgiu, pagal psichologės pateiktas išvadas, neva atliko neteisėtus seksualinio pobūdžio veiksmus. Šios aplinkybės patvirtina, jog suinteresuoto asmens A. K. kreipimasis į policijos pareigūnus buvo atliktas vien tik siekiant formaliai pateisinti teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo nevykdymą, o ne grėsmę dukros interesams. Svarbu ir tai, jog pasibaigus vasaros atostogoms, nors ikiteisminis tyrimas ir buvo tęsiamas, kažkodėl grėsmė dukrai išnyko ir ji tėvui toliau buvo perduodama pagal galiojantį teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą.

15.5. Konkrečiu atveju vaiko motina ne pirmą kartą tyčia nevykdė teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu nustatytos suinteresuoto asmens J. S. M. ir dukros bendravimo tvarkos, slapstėsi nuo dukros tėvo, nebendradarbiavo su Tarnybos specialistais. Svarbu ir tai, kad toks A. K. elgesys yra pasikartojantis ir sistemingas. Todėl įvertinus tai, kad bauda turi skatinti teismo sprendimo vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo tolesnio dukros neperdavimo tėvui, kad baudos dydis ir toliau neskatintų nevykdyti sprendimo, akivaizdu, jog nėra nei jokio faktinio, nei teisinio pagrindo sumažinti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi A. K. paskirtos baudos dydį arba iš viso jos neskirti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

17. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų papildomų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens J. S. M. pateikti papildomi įrodymai – 2025 m. liepos 1 d. ir 2025 m. liepos 2 d. vaizdo įrašai su transkriptu ir vertimu į lietuvių kalbą, taip pat J. S. M. ir A. K. susirašinėjimas su vertimu – nėra šio atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, remiasi aplinkybėmis ir įrodymais, kurie egzistavo ir buvo žinomi tuo metu, kai buvo priimama skundžiama nutartis. Pateikti vaizdo įrašai ir šalių susirašinėjimas buvo gauti jau po šio procesinio sprendimo priėmimo ir nėra susiję su nagrinėjamu ginčo laikotarpiu. Be to, pažymėtina, kad teismui pateikiami procesiniai dokumentai ir įrodymai turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus. Jei dėl techninių priežasčių jų nepavyko pateikti EPP sistema, suinteresuotas asmuo turi teisę pasinaudoti alternatyviu būdu – juos pateikti teismui tiesiogiai ar išsiųsti Lietuvos paštu. Tokiu atveju įrodymai, dėl jų paaiškinimai turi būti tinkamai pasirašyti, vaizdo įrašai taip pat tinkamai įforminti, turi atitikti įstatymo reikalavimus (CPK 113 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsisakytina priimti pateiktus papildomus įrodymus.

22. Dėl apeliantės prašomų priimti dokumentų pažymėtina, kad nors apeliantė, sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę pateikti duomenis apie savo materialinę padėtį ir prašyti sumažinti priteistos baudos dydį, tačiau, sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, vertintinas ir baudos dydžio proporcingumas, todėl apeliantės pateikti papildomi įrodymai – vaikų gimimo išrašai ir VSDFV informacija apie apskaičiuotas socialines išmokas – priimami ir pridedami prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. K. ir suinteresuotas asmuo J. S. M. yra nepilnamečio vaiko C. K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. K. turi dar du nepilnamečius vaikus: D. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir L. K., gimusį (duomenys neskelbtini) (Gimimo įrašai Nr. (duomenys neskelbtini)).

26. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-924-524/2022 (teisminio proceso numeris 2-24-3-00688-2020-7) Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kuria nustatyta atsakovo J. S. M. ir jo dukters C. K. M. bendravimo tvarka pasibaigus dviejų mėnesių perinamajam laikotarpiui, pakeitė papildydamas 3 punktais (6–8) ir išdėstė ją taip: pasibaigus dviejų mėnesių perinamajam laikotarpiui vaiko tėvas J. S. M. su vaiku C. K. M. bendrauja taip: 1. atsakovas kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antrojo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pasiima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.; dėl iš anksto nenumatytų priežasčių savaitgaliai gali būti sukeičiami abipusiu šalių susitarimu; 2. tą savaitę, kai atsakovas su vaiku nebendrauja savaitgalį, jis antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; 3. tą savaitę, kai atsakovas su vaiku bendrauja savaitgalį, jis pirmadienį ir trečiadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; 4. vaiko atostogas (nustatomos pagal mokslo metų metu moksleiviams skiriamas rudens, žiemos, papildomas žiemos ir pavasario atostogas) vaikas praleidžia su tėvu tokia tvarka: rudens atostogas vaikas poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais metais – su mama; žiemos atostogas, įskaitant šv. Kūčių, šv. Kalėdų šventes ir Naujųjų Metų šventę, vaikas neporiniais metais praleidžia su tėvu, poriniais metais – su mama; papildomas žiemos atostogas vaikas neporiniais metais praleidžia su mama, poriniais metais praleidžia su tėvu, pavasario atostogas, įskaitant šv. Velykų šventes, vaikas poriniais metais praleidžia su mama, neporiniais metais praleidžia su tėvu; tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną ne vėliau kaip 11.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 18.00 val.; 5. tėvas kartu su vaiku kiekvienais metais praleidžia pusę jo vasaros atostogų laiko; lyginiais metais tėvas su vaiku atostogauja birželio 1–15 d., liepos 15–30 d., rugpjūčio 15–30 d., nelyginiais metais tėvas su vaiku atostogauja birželio 1–15 d., liepos 1–15 d. ir rugpjūčio 15–30 d.; atostogų datos gali būti keičiamos abipusiu šalių susitarimu; 6. tėvas turi teisę bendrauti su dukra pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jei tą sekmadienį dukra praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką; 7. pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną), neatsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką, visais atvejais dukra praleidžia su mama; 8. dukra gimtadienį vienais metais (poriniais) švenčia su mama, kitais metais (neporiniais) su tėvu; tėvas gimtadienio dieną pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba iš ugdymo ar mokymosi vietos pagal jos mokymosi ar ugdymo grafikus, bet ne vėliau kaip 17 val. ir ne anksčiau kaip 10 val., ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jei tą dieną dukra praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką; tėvui negalint vaiko gimimo dieną bendrauti su dukra, bendravimas neperkeliamas, o vaikas gimtadienio dieną praleidžia su mama; 9. jeigu nustatytu laiku tėvo bendravimas su vaiku nėra galimas dėl tėvo darbo grafiko, tėvas informuoja vaiko mamą ne vėliau kaip prieš 2 savaites.

27. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 15 d. suinteresuotam asmeniui vaiko tėvui išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-52-867/2022 dėl nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nevykdymo. Remiantis byloje esančiais duomenimis antstolis A. S. nuo 2023 m. gegužės 12 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal teismo 2022 m. lapkričio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-52-867/2022.

28. Iš LITEKO duomenų taip pat matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose civilinėje byloje Nr. 2VP-314-904/2024 buvo išnagrinėtas pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimas dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo akto ir teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškimas atmestas. Teismas nusprendė netenkinti antstolio pareiškimo dėl to, kad suinteresuotas asmuo vaiko tėvas neįvykdė 2022 m. liepos 5 d. teismo sprendime nustatyto dviejų mėnesių pereinamojo laikotarpio. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 19 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

29. Antstolis 2024 m. birželio 3 d. patvarkymu įpareigojo suinteresuotą asmenį A. K. informuoti, dėl kokių priežasčių nėra vykdomi 2022 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-52-867/2022 reikalavimai. 2024 m. birželio 25 d. suinteresuotas asmuo vaiko motina raštu informavo antstolį, kad teismo nustatyta tvarka neatitinka mažamečio vaiko interesų (ypatingai vasaros laikotarpiai). Vaikas vos dvi paras išbūna pas tėvą ir reguliariai atsisako bendrauti savaitės dienomis (vykdomosios bylos t. 2, b. l. 40). Laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 17 d. iki 2024 m. liepos 23 d. antstolio kontoroje gauti J. S. M. atstovės pranešimai apie tai, kad A. K. 2022 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-52-867/2022 reikalavimų nevykdo. 2024 m. liepos 25 d. antstolio kontoroje gautas J. S. M. atstovės prašymas sudaryti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir perduoti jį nagrinėti teismine tvarka. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad tiek suinteresuotas asmuo vaiko tėvas, tiek jo atstovė kreipėsi į antstolį, kad suinteresuotas asmuo vaiko motina laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 10 iki vasario pabaigos; nuo 2024 m. birželio 1 d. iki birželio 15 d. ir laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 15 d. iki 2024 m. liepos 24 d. nevykdė teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo (vykdomosios bylos t. 2, b. l. 61). Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis 2025 m. liepos 25 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu teismo prašė spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-52-867/2022 reikalavimų nevykdymo.

30. Iš LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad šiuo metu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-101-998/2025 pagal suinteresuoto asmens (ieškovės) A. K. ieškinį suinteresuotam asmeniui (atsakovui) J. S. M. dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo nevykdymo laikotarpio nustatymo ir antstolio 2025 m. liepos 25 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) atitikties teisės aktų reikalavimams

31. Apeliantė kvestionuoja antstolio 2025 m. liepos 25 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini), teigia, kad akte nėra konkrečiai įvardytų teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo pažeidimų, o tik užfiksuota bendro pobūdžio informacija. Akte nenurodytas vasaros laikotarpis kaip pažeidimo objektas, todėl, apeliantės vertinimu, šis dokumentas neatitinka įstatymo reikalavimų ir negalėjo būti nagrinėjamas teisme.

33. Pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. posėdžio metu antstolis A. S. pasisakydamas dėl antstolio 2025 m. liepos 25 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) atitikties teisės aktams nurodė, kad vykdymo procese jo vaidmuo yra pasyvus. Pagal CPK 771 straipsnio nuostatas antstolis surenka informaciją apie galimą teismo sprendimo nevykdymą, tačiau pats nenustatinėja nei faktų, nei priežasčių, dėl kurių sprendimas nėra vykdomas. Šių aplinkybių vertinimas patenka į teismo kompetenciją. Antstolio teigimu, jis tik fiksuoja gautą informaciją ir, jei konstatuojamas teismo sprendimo nevykdymas, surašo sprendimo nevykdymo aktą. Tačiau sprendimą dėl to, ar sprendimas iš tiesų buvo nevykdomas, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių priežasčių, priima teismas, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio nuostatomis. Antstolis taip pat pažymėjo, kad, vertinant sprendimo dėl bendravimo su vaiku vykdymą, būtina analizuoti visumą aplinkybių, t. y. tai, kad sprendimas nevykdomas tęstinai, todėl netikslinga jį vertinti pagal atskirus nevykdymo laikotarpius. Esminė reikšmė tenka bendrai situacijai ir visam vykdymo procesui kaip tęstiniam veiksmui (teismo posėdžio garso įrašas nuo 13:20:47 iki 13:48:30).

34. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo – vaiko motina – teikė antstoliui paaiškinimus dėl vykdomojo rašto reikalavimų nevykdymo atitinkamais laikotarpiais. Nors antstolio pareiškimas buvo surašytas nevisiškai laikantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, tai savaime nepaneigia teismo sprendimo privalomumo principo ir nereiškia, kad visas vykdymo procesas yra neteisėtas.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje. CPK 763 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrųjų šio kodekso VI dalies nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu neįvykdytas sprendimas, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar pinigų perdavimu, antstolis, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Nors apeliantė teigia, kad antstolio 2025 m. liepos 25 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka įstatymo reikalavimų ir negalėjo būti nagrinėjamas teisme, Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, yra pateikti dokumentų šablonai, kurių turinio ir formos antstolis privalo laikytis. Todėl, sprendžiant dėl antstolio aktui keliamų turinio ir formos reikalavimų, pažymėtina, kad nors aktas turi atitikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus, formalūs netikslumai, susiję su dokumento išdėstymu ar informacijos detalumu, savaime nesudaro pagrindo laikyti aktą netinkamu nagrinėti teisme, jeigu jame aiškiai įvardytas teismo sprendimo nevykdymo faktas, laikotarpis ir kitos esminės aplinkybės, sudarančios pagrindą kreiptis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

36. Apeliantė remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, teigdama, kad šioje byloje situacija esą analogiška ir pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti nagrinėti antstolio akto, kuris esą buvo netinkamai surašytas. Tačiau nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai pažymėjo, kad net ir tuo atveju, kai antstolis nesilaiko visų procedūrinių reikalavimų, tai savaime nereiškia, jog vykdymo procesas yra neteisėtas, jeigu nepažeidžiami vaiko interesai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konkrečiu atveju nenustatė, jog būtų pažeisti vaiko interesai ar padaryta esminių vykdymo proceso pažeidimų, kurie leistų konstatuoti antstolio akto negaliojimą.

37. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors antstolio 2025 m. liepos 25 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) galbūt nėra išsamus, tačiau jo 18 punkte aiškiai apibrėžtas ginčo laikotarpis, kurio metu apeliantė nevykdė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos įgyvendinimo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nuspręsti, kad šis aktas negalėjo būti nagrinėjamas teisme, o vykdymo procesas laikytinas neteisėtu.

38. Apeliantė nurodo, kad dėl to paties 2022 m. lapkričio 15 d. vykdomojo rašto ir tų pačių aplinkybių suinteresuotas asmuo vaiko tėvas jau buvo kreipęsis į teismą. Šios aplinkybės išnagrinėtos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriuose konstatuota, kad apeliantė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 5 d. sprendimo nepažeidė, o vaiko tėvas pats nevykdė jam tenkančių pareigų.

40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad šalių nepilnametis vaikas laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. birželio 15 d. ir nuo 2024 m. liepos 15 d. iki 2024 m. liepos 24 d. nebuvo perduotas tėvui. Teismas taip pat pažymėjo, kad laikotarpis nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2VP-314-904/2024 jau buvo vertintas, todėl šių aplinkybių pakartotinai nenagrinės. Skundžiamoje nutartyje teismas analizavo tik tas aplinkybes, kurios susijusios su laikotarpiu po 2024 m. birželio 3 d., t. y. nuo antstolio priimto patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suinteresuotam asmeniui – vaiko motinai – buvo pavesta nurodyti priežastis, dėl kurių nevykdomi 2022 m. lapkričio 15 d. išduoto vykdomojo rašto reikalavimai (vykdomosios bylos t. 2, b. l. 39). Teismas taip pat nurodė, kad nors suinteresuotas asmuo – vaiko tėvas – ir jo atstovė teigė, jog teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimas buvo nevykdomas ir laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 10 d. iki 2024 m. vasario pabaigos, tačiau dėl šio laikotarpio antstolis pareiškime nesikreipė, todėl teismas jo nevertins ir dėl jo nepasisakys.

41. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose civilinėje byloje Nr. 2VP-314-904/2024 buvo išnagrinėtas pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimas dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo akto ir teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškimas atmestas. Teismas nusprendė netenkinti antstolio pareiškimo dėl to, kad suinteresuotas asmuo vaiko tėvas neįvykdė 2022 m. liepos 5 d. teismo sprendime nustatyto dviejų mėnesių pereinamojo laikotarpio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje pareiškėjas antstolis A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti klausimą dėl 2022 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-52-867/2022 reikalavimų nevykdymo nuo 2023 m. gegužės 10 d., nurodė, kad išieškotojui J. S. M. nebuvo leista susitikti su vaiku C. K. M. per Tėvo dieną, t. y. birželio 4 d. tėvui nebuvo leista susitikti su vaiku. Pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, tėvas kartu su vaiku kiekvienais metais praleidžia pusę jo vasaros atostogų laiko; lyginiais metais tėvas su vaiku atostogauja birželio 1?15 d., liepos 15?30 d., rugpjūčio 15?30 d., nelyginiais metais tėvas su vaiku atostogauja birželio 1?15 d., liepos 1?15 d. ir rugpjūčio 15?30 d., tačiau išieškotojas informavo, jog A. K. neperdavė jam vaiko.

42. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 19 d. nutartyje būtų išsprendęs klausimą ir dėl šioje byloje nagrinėjamo 2024 m. vasaros laikotarpio, kurio metu apeliantė, nevykdydama įsiteisėjusiu teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtintos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, neperdavė vaiko tėvui. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog neva įsiteisėjusių teismų sprendimais šis klausimas jau yra išspręstas, todėl nėra pagrindo jo spręsti pakartotinai, iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, kad laikotarpis nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2VP-314-904/2024 teismo jau buvo įvertintas, todėl šių aplinkybių pakartotinai nenagrinės. Be to, koks teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtintos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos pažeidimo laikotarpis buvo nagrinėjamas šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas išskyrė, konstatuodamas, kad šalių nepilnametis vaikas laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. birželio 15 d. ir nuo 2024 m. liepos 15 d. iki 2024 m. liepos 24 d. nebuvo perduotas tėvui. Taigi dėl minėtomis datomis įvykdyto teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtintos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos pažeidimo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir pasisakė, o nevertino, kaip teigia apeliantė, laikotarpio nuo 2023 m., kai buvo užfiksuoti teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtintos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos pažeidimai.

Dėl teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu nustatyto dviejų mėnesių pereinamojo laikotarpio (ne)vykdymo

46. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 5 d. sprendimu nustatyta atsakovo J. S. M. ir jo dukters C. K. M. bendravimo tvarka, pagal kurią: nustatytas dviejų mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu atsakovas su vaiku bendrauja be nakvynių, tai yra nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antrojo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pasiima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą patį vakarą 19.00 val., šeštadienį 10.00 val., pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos ir grąžindamas vaiką tą patį vakarą 19.00 val., ir sekmadienį 10.00 val., pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos ir grąžindamas vaiką tą patį vakarą 19.00 val.

48. Suinteresuotas asmuo A. K. pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. posėdžio metu teigė, kad vaiko tėvas pereinamojo laikotarpio nevykdė, bet tuo metu, kai nevykdė, nė viena iš šalių nežinojo, kad tai buvo būtinoji teismo sprendimo sąlyga. Tačiau, kai teismas išaiškino, kad pereinamasis laikotarpis yra būtinas tam, kad galėtų būti laikomasi bendravimo tvarkos, vis tiek vaiko tėvas jos nevykdė. Į antstolį dėl pereinamojo laikotarpio nevykdymo nesikreipė, nes negalvojo, kad turi kreiptis (teismo posėdžio garso įrašas nuo 15:13:13 iki 16:30:37).

49. Iš LITEKO esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2023 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-52-867/2022 (teisminio proceso Nr. 2-24-3-00688-2020-7) išnagrinėję ieškovės A. K. ir atsakovo J. S. M. prašymą dėl 2022 m. liepos 5 d. sprendimo išaiškinimo nutarė ieškovės ir atsakovo prašymų dėl teismo sprendimo išaiškinimo netenkinti. Teismas šioje byloje nurodė, kad nagrinėjant bylą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad būtų pagrindas nustatyti ne maksimalią atsakovo (vaiko tėvo) ir šalių dukters bendravimo tvarką. Siekiant atkurti skyriumi gyvenančio vaiko ir tėvo, tai yra atsakovo, tarpusavio ryšį sprendimu buvo nustatytas dviejų mėnesių perinamasis laikotarpis, kurio metu atsakovas su vaiku bendravo be nakvynių, tačiau pasibaigus šiam pereinamajam laikotarpiui atsakovas turi teisę su vaiku bendrauti pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, kur nėra išskirta ir numatyta jokių apribojimų, kad atsakovas vasaros atostogų metu su vaiku galėtų bendrauti tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą.

50. Apeliacinės instancijos teismas, plačiau pasisakydamas apie pereinamojo laikotarpio reikšmę, pažymi, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas ir viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

51. Konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad vaiko motina būtų kada nors kreipusis į antstolį dėl teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo dalies, susijusios su pereinamuoju laikotarpiu, nevykdymo. Vaiko tėvas nurodo, kad nors ir negalėjo iki galo įgyvendinti pereinamojo laikotarpio dėl gyvenamosios vietos Vilniuje, tačiau dėjo pastangas bendrauti su vaiku, o pasibaigus šiam laikotarpiui, vaikas reguliariai lankėsi Vilniuje savaitgaliais. Vaiko motina iki ginčo dėl vasaros laikotarpio taip pat šio klausimo nekėlė ir vaiką perduodavo, išskyrus atvejus, kai jis sirgdavo. Tai patvirtina, kad pereinamasis laikotarpis savo esme buvo įgyvendintas, o reali problema kilo tik vėliau, kai tėvui buvo apribota galimybė bendrauti su vaiku per vasaros atostogas. Atsižvelgdamas į tai, kad vaiko tėvas šioje byloje jau antrą kartą kreipiasi į teismą dėl teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo vykdymo problemų, tačiau šiuo atveju prašymas susijęs su konkrečiu nauju laikotarpiu – 2024 m. vaiko vasaros atostogomis – ir byloje nėra ginčo dėl pareigos įgyvendinti pereinamąjį laikotarpį šiuo metu, apeliacinės instancijos teismas daro pagrįstą išvadą, kad pereinamasis laikotarpis yra faktiškai ir teisiškai pasibaigęs. Kadangi nuo 2022 m. rudenio iki 2024 m. vasaros vaikui buvo sudarytos sąlygos bendrauti su tėvu, todėl šioje byloje nebegalima remtis pereinamojo laikotarpio neįvykdymu kaip kliūtimi vykdyti pagrindinę teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pati apeliantė atskirajame skunde dėstydama argumentus dėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismo priteistos baudos, be kita ko, nurodo, kad šiuo metu jau vaiko tėvas iš esmės yra įgijęs pakankamai tiek vaiko pasitikėjimo, tiek ir atitinkamų įgūdžių, taip pat yra išnykusios buvusios procesinės kliūtys tinkamam J. S. M. bendravimui su vaiku, todėl tėvo bendravimas su vaiku nebėra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė iš esmės pati pripažįsta, kad sąlygos, dėl kurių anksčiau buvo reikalingas pereinamasis laikotarpis, šiuo metu nebeegzistuoja.

Dėl vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais

53. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės ir maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

54. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-924-524/2022 (teisminio proceso numeris 2-24-3-00688-2020-7), pakeitęs Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nustatė, kad pasibaigus dviejų mėnesių perinamajam laikotarpiui vaiko tėvas J. S. M. su vaiku C. K. M. bendrauja taip: 1. atsakovas kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antrojo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pasiima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.; dėl iš anksto nenumatytų priežasčių savaitgaliai gali būti sukeičiami abipusiu šalių susitarimu; 2. tą savaitę, kai atsakovas su vaiku nebendrauja savaitgalį, jis antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; 3. tą savaitę, kai atsakovas su vaiku bendrauja savaitgalį, jis pirmadienį ir trečiadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; 4. vaiko atostogas (nustatomos pagal mokslo metų metu moksleiviams skiriamas rudens, žiemos, papildomas žiemos ir pavasario atostogas) vaikas praleidžia su tėvu tokia tvarka: rudens atostogas vaikas poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais metais – su mama; žiemos atostogas, įskaitant šv. Kūčių, šv. Kalėdų šventes ir Naujųjų Metų šventę, vaikas neporiniais metais praleidžia su tėvu, poriniais metais – su mama; papildomas žiemos atostogas vaikas neporiniais metais praleidžia su mama, poriniais metais praleidžia su tėvu, pavasario atostogas, įskaitant šv. Velykų šventes, vaikas poriniais metais praleidžia su mama, neporiniais metais praleidžia su tėvu; tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną ne vėliau kaip 11.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 18.00 val.; 5. tėvas kartu su vaiku kiekvienais metais praleidžia pusę jo vasaros atostogų laiko; lyginiais metais tėvas su vaiku atostogauja birželio 1–15 d., liepos 15–30 d., rugpjūčio 15–30 d., nelyginiais metais tėvas su vaiku atostogauja birželio 1–15 d., liepos 1–15 d. ir rugpjūčio 15–30 d.; atostogų datos gali būti keičiamos abipusiu šalių susitarimu; 6. tėvas turi teisę bendrauti su dukra pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jei tą sekmadienį dukra praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką; 7. pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną), neatsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką, visais atvejais dukra praleidžia su mama; 8. dukra gimtadienį vienais metais (poriniais) švenčia su mama, kitais metais (neporiniais) su tėvu; tėvas gimtadienio dieną pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba iš ugdymo ar mokymosi vietos pagal jos mokymosi ar ugdymo grafikus, bet ne vėliau kaip 17 val. ir ne anksčiau kaip 10 val., ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jei tą dieną dukra praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką; tėvui negalint vaiko gimimo dieną bendrauti su dukra, bendravimas neperkeliamas, o vaikas gimtadienio dieną praleidžia su mama; 9. jeigu nustatytu laiku tėvo bendravimas su vaiku nėra galimas dėl tėvo darbo grafiko, tėvas informuoja vaiko mamą ne vėliau kaip prieš 2 savaites.

55. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl galimų netinkamų vaiko tėvo veiksmų, jam suteikus specialiojo liudytojo statusą, bendravimas tarp tėvo ir dukros objektyviai tapo negalimas. Nurodo, kad dukra jaučia grėsmę ir nesaugumą, ypač po to, kai apklausos metu pareiškė, kad tėvas ją prausia kartu būdamas nuogas. Apeliantės teigimu, dėl šių aplinkybių vaikas norėtų bendrauti tik trumpai, o ne praleisti visą vasarą su tėvu. Tarnybos atstovams vaikas pats nurodė, kad norėtų su tėvu būti „ne daugiau kaip 4 valandytes“. Tarnybos vertinime taip pat nustatytas rizikos veiksnys – tėvui trūksta žinių ir įgūdžių, reikalingų užtikrinti vaiko raidą ir poreikius.

57. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo, kad pagrindinių problemų, vykdant teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, kyla vasaros laikotarpiu, kai tėvas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno vasaros mėnesio atitinkamas 15 dienų. Teismas pažymėjo, kad vaiko motinos baimė dėl nuogąstavimų dėl vaiko bendravimo su tėvu yra paremta daugiau jos pačios subjektyviu vertinimu. Jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, jog šalių mergaitei su tėvu nesaugu, nėra. Priešingai, byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad vaiko ir tėvo santykiai yra šilti, o ryšys tvirtas, ypač turint omenyje ir tą aplinkybę, kad vaizdo įrašai daryti, kai tėvas ir dukra pasimatė pirmą kartą po dviejų mėnesių pertraukos. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai. Teismas padarė išvadą, kad šalių mergaitė, turėdama ypatingą ryšį su mama, ja (mama) besąlygiškai tiki ir pasitiki, todėl natūralu, kad mama, turėdama savo subjektyvią baimę dėl vaiko išvežimo, šią baimę nepagrįstai perduoda ir mergaitei. Teismo vertinimu, vien vaiko nenoras praleisti ilgesnį laiką su tėvu nėra pakankamas pagrindas teismui padaryti išvadą, kad vaiko motina dėjo maksimalias pastangas ir ėmėsi visų priemonių, kad vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas vyktų.

58. Iš į bylą pateiktos Tarnybos nuomonės ir prie jos pateiktų priedų matyti, kad 2024 m. birželio 3 d. buvo gautas policijos pranešimas, kad vaiko tėvas atvyko pasiimti savo dukters, tačiau mama vaiko nedavė. 2024 m. birželio 3 d. gautas tėvo advokatės pranešimas su informacija dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo ir vaiko paieškos paskelbimo; A. K. nesudarė sąlygų Tarnybos specialistui susitikti ir pabendrauti su vaiku įstatymų numatyta tvarka; 2024 m. birželio 12 d. atlikusi vaiko situacijos vertinimą Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnyba nustatė, kad pažeista vaiko teisė į saugias emocines sąlygas dėl tėvų konfliktiškų tarpusavio santykių, taip pat pažeista vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais, nes, vaiko tėvo teigimu, motina nesilaiko teismo nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, dėl to nukenčia vaiko santykis su tėvu. Vaikas su tėvu praleidžia mažai laiko, silpnėja jų tarpusavio ryšys. Dėl nustatytų rizikos veiksnių ir nepakankamų apsaugos veiksnių nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Tarnyba 2024 m. birželio 13 d. raštu kreipėsi į biudžetinę įstaigą (toliau – BĮ) Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centrą su prašymu inicijuoti atvejo vadybos procesą šeimai. Tarnybos 2024 m. rugpjūčio 1 d. specialistai lankėsi šeimos gyvenamojoje vietoje, bendravo su mažamete. Mergaitė sakė, kad pas tėtį ji ne visada nori nakvoti, kartais nori pabūti tik „4 valandytes“. Pas tėtį nori būti tik tiek, kiek ji pati nori. Mergaitė, paklausta, kada paskutinį kartą matėsi su „papa“ (taip vadina savo tėtį), sakė, kad tai buvo seniai, negalėjo įvardyti kada, nes neprisimena. Sakė, kad su „papa“ ilgai nesusitiko, nes tėtis ją nori išsivežti į (duomenys neskelbtini). Mergaitė sakė, kad ji nenori to, nes jai nepatinka toli važiuoti ir ji ten ((duomenys neskelbtini)) niekada nėra buvusi. Po to patikslino ir pasakė, kad yra buvusi tada, kai buvo dar labai maža „leliukas“, nes ji ten gimė. Mergaitės buvo paklausta, ar „papa“ jai sakė, kad nori ją išsivežti. Mergaitė atsakė, kad taip sakė mama. „Papa“ yra jos klausęs, ar ji nori važiuoti į (duomenys neskelbtini), o ji jam atsakė, kad nenori (2024 m. rugpjūčio 2 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini)).

59. Iš 2024 m. vasario 28 d. šeimos psichologės pažymos matyti, kad šalių dukra nuo 2023 m. birželio 15 d. iki šiol lanko psichologo konsultacijas. Psichologė pastebėjo, kad mergaitę su mama sieja ypatingas ryšys, o kalbėdama apie santykį su biologiniu tėvu pamini, kad bijo jo, ją gąsdina tėvo nenuspėjamumas. Pažymoje nurodoma, kad vaiko vidinio pasaulio vaizdinyje biologinis tėtis yra mažai patikimas žmogus (t. 1, b. l. 42).

60. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2024 m. gruodžio 13 d. nutarimo turinio nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas A. K. atstovės advokatės D. N. pareiškimas, kuriuo buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą J. S. M. atžvilgiu dėl mažametės C. K. M. tvirkinimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalis), asmens terorizavimo (BK 145 straipsnio 2 dalis) bei pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą (BK 236 straipsnio 1 dalis). Pareiškimo dalyje dėl mažametės tvirkinimo nurodyta, kad C. K. M. šeimos psichologei pasipasakojo, kad tėtis (J. S. M.) žaisdamas rodė jai savo nuogus sėdmenis, mamai ji pasakė, kad matė savo tėtį su sugyventine besimaudančius nuogus, mažametės tėvas miega kartu su mažamete vienoje lovoje nuogas. 2024 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos apskrities VPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjos nutarimu, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalie 1 punktu, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 153 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas 2024 m. rugpjūčio 20 d. prokuroro nutarimu panaikinus Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3- ojo skyriaus tyrėjos 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dalį dėl galimo mažametės C. K. M. tvirkinimo, t. y. nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnio 1 dalyje. Tyrimo metu buvo būtina apklausti J. S. M. apie mažametės C. K. M. nurodytas aplinkybes. Tyrimo metu nesant pakankamai duomenų, kad J. S. M. būtų suteiktas įtariamojo statusas, 2024 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą jį apklausti BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais kaip liudytoją apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. 2024 m. spalio 29 d. J. S. M. buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Tyrimo metu apklausus kaip specialųjį liudytoją J. S. M., apklausus kitus liudytojus, įvertinus visus turimus ikiteisminio tyrimo duomenis, negauta pakankamai patikimų duomenų, kad J. S. M. padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, ir ikiteisminiame tyrime nėra pagrindo pripažinti jį įtariamuoju. J. S. M. suteiktas specialiojo liudytojo statusas panaikintas (t. 3, b. l. 59, 60). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų, jog vaiko tėvui būtų paskirtos kardomosios priemonės, ribojančios bendravimą su vaiku, nėra.

61. Suinteresuotas asmuo J. S. M. pirmosios instancijos teismo, vykusio 2024 m. lapkričio 26 d., posėdžio metu nurodė, kad jam yra nesuprantama, kodėl nepilnamečio vaiko mama teisinasi, jog negali perduoti vaiko jam, kai vaikas serga, kadangi jis moka pasirūpinti savo sergančiu vaiku. Nurodė, kad jo ir dukters santykiai yra šilti ir atsiranda artimas ryšys. Vaizdo skambučiais vasaros laikotarpiu buvo viena galimybė su dukra bendrauti, tačiau dukra įprastai tokiais skambučiais nebendrauja. Mano, kad turi teisę gauti informaciją apie vaiko sveikatą, kadangi tokios informacijos jis negauna ir negali dalyvauti kartu su vaiko motina vykstant į medicinos įstaigas vaikui sergant. Paskutinį kartą, jau nagrinėjant bylą, nepilnametis vaikas pas tėvą taip pat buvo pasilikęs nakvoti. Šiuo metu teismo sprendimas vykdomas pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką kaip po pereinamojo laikotarpio. Vaiko mamai kyla problemų dėl teismo sprendimo vykdymo tik vasaros atostogų metu, kai jis nori su dukra daugiau praleisti laiko ir išvažiuoti susitikti su savo giminėmis, t. y. pas senelius. Per ketverius metus jis nėra praleidęs su savo dukra vasaros atostogų (teismo posėdžio garso įrašas nuo 13:52:30 iki 15:01:14).

62. Suinteresuotas asmuo A. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2024 m. lapkričio 26 d., metu nurodė, kad teisme yra narinėjama byla dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, šiuo metu ji yra sustabdyta, nes laukiama teismo psichologo ekspertizės. Nurodė, kad vaiko tėvas nesugeba pasirūpinti vaiku jo sveikatos pablogėjimo metu, dažnu atveju vaikui pasidaro dar blogiau ir grįžta užtinusiomis, pūliuojančiomis akimis nuo alergijos. Nepilnametė dukra mamai pasakoja, kad tėvas jos neparveža namo pas mamą, kai ji to nori. Sužinojusi, kad nepilnametei dukrai esant su tėvu jie maudosi nuogi ir dukrai yra dėl to nemalonu, kreipėsi į institucijas ir dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nepilnametės dukros susitikimai su tėvu vyksta pagal mergaites poreikius ir tada, kai ji pati nori. Dukra yra minėjusi, kad nepasitiki tėvo vairavimo įgūdžiais ir tuo, kad jis nesilaiko kelių eismo taisyklių, važinėja keliu zigzagais. Dėl vaiko tėvo elgesio ji baiminasi, kad jis tinkamai nepasirūpins dukra ir vaiką išveš į užsienį (teismo posėdžio garso įrašas nuo 15:13:13 iki 16:30:37).

63. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Bendravimo tvarkos nustatymo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi šių tikslų galima pasiekti tik tuomet, kai abu tėvai bendradarbiauja ir visus klausimus, susijusius su vaikų priežiūra, sprendžia bendru sutarimu siekdami geriausių vaiko interesų.

64. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo (ieškovė) A. K. civilinėje byloje Nr. e2-101-998/2025 2024 m. balandžio 2 d. pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo prašė: nustatyti laikinąją bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra C. K. M. tokia tvarka: 1. Vaiko tėvas kas antrą savaitgalį pasiima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. Dėl iš anksto nenumatytų priežasčių savaitgaliai gali būti sukeičiami abipusiu šalių susitarimu. Jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne ugdymo įstaigoje arba vizitai pas gydytojus, atsakovas privalo vaiką nuvežti ir parvežti iš būrelio / užsiėmimo / poliklinikos. 1.1. Tą savaitę, kai vaiko tėvas su vaiku nebendrauja savaitgalį, jis trečiadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir, jei vaikas serga, grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ketvirtadienį 8.00 val., o jei neserga, pristato vaiką į ugdymo įstaigą 8.00 val. Jei tą dieną mergaitė turi papildomus užsiėmimus (būrelius ir pan.), tai ir parveža iš papildomų užsiėmimų. 1.2. Atsakovas turi teisę aukščiau numatyta bendravimo su nepilnamete dukterimi C. K. M. tvarka nepasinaudoti savo paties nuožiūra apie tai informuodamas ieškovę prieš 1 savaitę. 1.3. Jei atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra C. K. M. bus negalimas dėl C. K. M. sveikatos (ligos) ir (ar) nepilnametė šalių dukra C. K. M. išreikš nuomonę, kuri visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis ieškovės ir atsakovo pastangomis, kad apskritai ar tam tikru atsakovo bendravimo su mergaite metu nenori vykti į susitikimą su atsakovu, ieškovė tokiu atveju turi teisę leisti dukrai nevykti į susitikimą su atsakovu, dėl ko atsakovas nepasinaudos anksčiau numatyta atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra C. K. M. tvarka. 1.4. Vasaros atostogos – tai liepos ir rugpjūčio mėnesiai. 1.5. Vaiko tėvas bendrauja su vaiku jos vasaros atostogų metu vieną kalendorinį mėnesį, jį išskaidant ne mažiau kaip į dvi dalis, paimdamas dukrą pirmą bendravimo dieną 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui dukrą grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 19.00 val. Apie ketinimą bendrauti su dukra jos vasaros atostogų metu ir planuojamą tikslų bendravimo laikotarpį atsakovas informuoja ieškovę programėle „Messenger“ ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki numatomo bendravimo. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas vaiko tėvo pageidavimui dėl atostogų grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas vaiko mamos pageidavimui dėl atostogų grafiko. 1.6. Atostogų metu tėvas turi teisę vaiką vežtis į užsienį atostogų laikotarpiui, kai vaikui sueis 7 metai, be atskiro mamos sutikimo, tačiau informuodamas vaiko mamą apie galimą vykimo kryptį. Vienam iš tėvų išvykus su vaiku į užsienį atostogų ilgesniam nei 7 dienų terminui, jis įpareigojamas kitam iš tėvų raštu pranešti apie vaiko laikiną gyvenamąją vietą, esant būtinumui apie vaiko sveikatos būklę ir užtikrinti kitam iš tėvų ne retesnį nei 1 kartą per savaitę pokalbį su vaiku telefonu ar kitomis komunikacijų priemonėmis. 2. Švenčių dienomis: 2.1. šv. Kūčių, šv. Kalėdų šventes ir Naujųjų Metų šventę, vaikas neporiniais metais praleidžia su tėvu, poriniais metais – su mama; šv. Velykų šventes vaikas poriniais metais praleidžia su mama, neporiniais metais praleidžia su tėvu. Tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną ne vėliau kaip 11.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną 18.00 val. 2.3. Dukters C. K. M. gimimo diena, t. y. (duomenys neskelbtini), lyginiais metais švenčiama su atsakovu, t. y. tėvu J. S. M., o nelyginiais metais su ieškove vaiko mama A. K.. Tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos jos gimimo dieną 11.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą 19.00 val. Vienas iš tėvų, pas kurį tais metais švenčiamas vaiko gimtadienis, jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukrą su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas. 2.4. Kiekvieno iš tėvų gimtadienį, Mamos dieną ir Tėvo dieną C. K. M. praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis (diena) yra švenčiamas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Tuo atveju, jeigu vaiko motinos gimtadienio diena sutampa su vaiko tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliu ar atostogomis, tėvas su vaiku bendrauja pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kitą dieną po gimtadienio, t. y. liepos 6 d. 12 val., ir grąžindamas sekmadienį į jos gyvenamąją vietą 19 val., o jeigu vaiko mamos gimtadienio diena yra savaitės darbo, mokslo diena, tėvas su vaiku bendrauja pasiimdamas vaiką liepos 4 d. pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val. Tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi kiekvienais metais per tėvo gimtadienį (gegužės 5 d.), pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos šventės išvakarėse nuo 16 val. ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą iki šventės dienos 19 val., jei tai ne darbo diena; jeigu kita diena yra darbo diena, tą pačią dieną 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą; tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą iki šventės dienos 18 val., jei Tėvo diena nesutampa su tėvo ir dukters bendravimo savaitgaliu; motina turi teisę bendrauti su dukterimi kiekvienais metais per Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmą sekmadienį), jei Motinos diena sutampa su tėvo ir dukters bendravimu savaitgalį, tėvas pasiima dukterį iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jos gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą iki šventės dienos 11 val. Jeigu bendravimo su atsakovu metu dukra išreikš valią grįžti į savo gyvenamąją vietą, tuomet atsakovas, atsižvelgdamas į vaiko valią bei susidariusias aplinkybes, tokią valią išreiškusią dukrą grąžina į jos gyvenamąją vietą. 3. Vaiko tėvui pasiėmus vaiką ir pastarajam susirgus, vaiko tėvas privalo nedelsiant informuoti apie vaiko ligą vaiko motiną. 4. Atsakovas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatyta šioje bendravimo tvarkoje, pagal atskirą tėvų susitarimą. 5. Atsakovas privalo užtikrinti, kad vaikas bendravimo su juo metu būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu ar kt.) ir buvimo su atsakovu metu vaikui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su ieškove. Taip pat atsakovas privalo informuoti ieškovę apie vaiko buvimo vietą. 6. Visais atvejais tėvo ir dukros bendravimas vyksta, jeigu tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. 7. Tėvai tarpusavyje bendrauja programėle „Messenger“. Tėvų bendravime vartojamas žodis „raštu“ reiškia, jog tėvai turi teisę informaciją išdėstyti programėlėje „Messenger“. 8. Jeigu nustatytu laiku tėvo bendravimas su vaiku nėra galimas dėl tėvo darbo grafiko, tėvas informuoja vaiko mamą ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Taip pat atsakovas turi teisę aukščiau numatyta bendravimo su nepilnamete dukterimi C. K. M. tvarka nepasinaudoti savo paties nuožiūra apie tai informuodamas ieškovę prieš 1 savaitę.

65. Teismas 2024 m. balandžio 17 d. nutartyje pažymėjo, jog šioje (pradinėje) bylos nagrinėjimo stadijoje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su bylos šalių nepilnamečiu vaiku tvarka pažeistų vaiko teises ir teisėtus interesus. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas netinkamai įgyvendintų tėvo valdžią šalių nepilnametės dukters atžvilgiu. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma laikino bendravimo tvarka atitinka jos ieškinio reikalavimus. Teismui taikius ieškovės siūlomas laikinąsias apsaugos priemones būtų iš esmės tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai, kas šiuo atveju nėra procesiškai teisinga, nesant visapusiškai išnagrinėtoms bylos faktinėms aplinkybėms, t. y. teismas tik visapusiškai išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes galės priimti sprendimą dėl ieškovės siūlomos vaiko bendravimo su tėvu tvarkos. Teismas nurodė, kad vaikai, kurių tėvai gyvena skyriumi, turi teisę bendrauti su abiem tėvais. Atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka yra nustatyta 2022 m. liepos 5 d. teismo sprendimu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartimi. Ar yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir keisti šią bendravimo tvarką, teismas galės įvertinti ir pasisakyti dėl to tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Vien aplinkybė, jog bylos šalys nesutaria tarpusavyje, ieškovės subjektyvūs įsitikinimai dėl atsakovo galimo netinkamo elgesio su dukra nesuteikia teisinio pagrindo riboti bylos šalių vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais ir, neišnagrinėjus bylos, nustatyti kitokią laikiną bendravimo su atsakovu tvarką, negu yra nustatyta teismo sprendimu. Todėl ieškovės (vaiko motinos) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas netenkino.

66. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo (ieškovė) A. K. civilinėje byloje Nr. e2-101-998/2025 2024 m. birželio 21 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinąją bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra C. K. M. tokia tvarka: vaiko tėvas kas antrą savaitgalį pasiima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. Dėl iš anksto nenumatytų priežasčių savaitgaliai gali būti sukeičiami abipusiu šalių susitarimu. Jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne ugdymo įstaigoje arba vizitai pas gydytojus, atsakovas privalo vaiką nuvežti ir parvežti iš būrelio / užsiėmimo / poliklinikos; tėvas kartu su vaiku 2024 metais liepos 8?12 d, liepos 22?25 d., rugpjūčio 5?8 d. ir 19?22 d. atostogauja tokiu būdu: visas dienas bendrauja be vaiko nakvynės, t. y. tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną ne vėliau kaip 10.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą kiekvienos savaitės dienos 19.00 val. Atostogų datos gali būti keičiamos abipusiu šalių sutarimu.

67. Teismas 2024 m. liepos 4 d. nutartyje nurodė, kad nuo dabartinės vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos ieškovės siūloma laikina bendravimo tvarka skiriasi iš esmės bendravimu su tėvu vaiko atostogų metu, t. y. ieškovė laikinosiomis apsaugos priemonėmis nori susiaurinti vaiko ir tėvo bendravimą laikinai nustatant, kad tėvas su vaiku atostogauja 2024 metais liepos 8?12 d, liepos 22?25 d., rugpjūčio 5?8 d. ir 19?22 d., visas dienas bendrauja be vaiko nakvynės. Nutartyje teismas pažymėjo, jog šioje (pradinėje) bylos nagrinėjimo stadijoje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su bylos šalių nepilnamečiu vaiku pažeistų vaiko teises ir teisėtus interesus. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas netinkamai įgyvendintų tėvo valdžią šalių nepilnametės dukters atžvilgiu. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma laikino bendravimo tvarka visiškai riboja tėvo ir dukros bendravimą atostogų metu. Taip pat teismui taikius ieškovės siūlomas laikinąsias apsaugos priemones būtų iš dalies tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai, kas šiuo atveju nėra procesiškai teisinga, nesant visapusiškai išnagrinėtoms bylos faktinėms aplinkybėms, t. y. teismas tik visapusiškai išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes galės priimti sprendimą dėl ieškovės siūlomos vaiko bendravimo tvarkos su tėvu. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nurodo, kad atsakovas gali neteisėtai išvežti vaiką iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). Teismas šiuo atveju tokius ieškovės teiginius vertina kaip deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus, t. y. byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie atsakovo ketinimus neteisėtai išvežti vaiką iš Lietuvos. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovą nuo 2023 m. birželio 12 d. iki šiol sieja darbo santykiai Lietuvoje, nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. jis vykdo individualią veiklą. Atsakovas 2024 m. gegužės 28 d. yra sudaręs gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto nuomos Klaipėdoje. Institucija, byloje teikianti išvadą, nurodė, kad neturi pagrindo manyti, jog atsakovas ruošiasi vaiką išvežti į (duomenys neskelbtini) kaip (duomenys neskelbtini) pilietę slaptais ketinimais, neteisėtai, pakeisdamas jos gyvenamąją vietą. Taip pat institucija nurodė, kad ieškovės prašoma laikina bendravimo tvarka neatitinka atostogų sąvokos, tokia tvarka ribotų vaikui su tėčiu galimybę turėti ilgesnes nei 1 dienos išvykas, keliones, iškylas, net ir Lietuvos teritorijoje. Teismas šiuo atveju visiškai sutinka su institucijos pozicija ir pažymi, jog nepilnametis vaikas turi teisę nekliudomai keliauti, atostogauti tiek su ieškove, tiek su atsakovu ir kitose užsienio valstybėse. Vien aplinkybė, jog bylos šalys nesutaria tarpusavyje, ieškovės subjektyvūs įsitikinimai dėl atsakovo ir dukros ryšio nebuvimo ar ieškovės samprotavimai dėl galimo mergaitės išvežimo į užsienį nesuteikia teisinio pagrindo riboti bylos šalių vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais ir, neišnagrinėjus bylos, nustatyti kitokią laikiną bendravimo su atsakovu tvarką, negu ji yra šiuo metu nustatyta teismo sprendimu. Todėl teismas ieškovės (vaiko motinos) prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

68. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog duomenų, kad civilinėje byloje Nr. e2-101-998/2025 būtų priimti ir ginčo laikotarpiu galiotų procesiniai sprendimai dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nėra.

69. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, pažymi, kad vaiko teisė palaikyti ryšius su abiem tėvais yra konstituciškai saugoma vertybė ir viena iš prioritetinių vaiko teisių. Byloje nėra duomenų, kurie leistų nuspręsti, jog vaiko tėvo elgesys kelia realią grėsmę vaiko saugumui, vystymuisi ar gerovei. Nors apeliantė nurodė aplinkybes, dėl kurių 2024 m. vasarą kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių pradėti baudžiamąjį persekiojimą vaiko tėvo atžvilgiu, o specialiojo liudytojo statusas, nesant teisinio pagrindo, buvo panaikintas. Be to, Tarnybos išvadose konstatuota, jog vaiko teisė bendrauti su tėvu yra ribojama neteisėtai, dėl to silpnėja vaiko ir tėvo emocinis ryšys. Aptartos aplinkybės, nustatytos civilinėje byloje Nr. e2-101-998/2025, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantė nurodytoje byloje siekė iš esmės apriboti vaiko ir tėvo bendravimą ginčo vasaros laikotarpiu, prašydama teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė nurodytoje byloje iš esmės dėstė panašias aplinkybes, kaip ir šiuo nagrinėjamu atveju, nuogąstavo, kad tėvas vaiką išsiveš į (duomenys neskelbtini), kad tėvas neturi įgūdžių tinkamai pasirūpinti vaiku. Tačiau nurodytoje byloje, kaip ir aptarta šioje nutartyje, teismas apeliantės prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, nenustatęs kliūčių tėvui ir dukrai bendrauti pagal teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtintą tėvo ir dukters bendravimo tvarką pasibaigus dviejų mėnesių pereinamajam laikotarpiui. Pažymėtina ir tai, kad šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pateikusi atskirąjį skundą apeliantė pati akcentavo tai, kad šiuo metu vaiko tėvas yra įgijęs pakankamai tiek vaiko pasitikėjimo, tiek ir atitinkamus įgūdžius, taip pat yra išnykusios buvusios procesinės kliūtys tinkamam J. S. M. bendravimui su vaiku. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro pagrįstą išvadą, kad vaiko motina iš esmės sutinka su tuo, kad vaiko tėvas geba tinkamai vaiku pasirūpinti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu nėra objektyvių ir teisinių kliūčių vykdyti bendravimą tarp vaiko ir tėvo pagal įsiteisėjusį teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą. Vaiko teisė į visavertį ryšį su abiem tėvais turi būti užtikrinama, o nepagrįstas bendravimo su vienu iš tėvų ribojimas, grindžiamas subjektyviais vieno iš tėvų nuogąstavimais, negali būti suderinamas su geriausiais vaiko interesais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad į bylą suinteresuotas asmuo vaiko motina pateikė psichologės pažymą apie vaiko nenorą ir baimę bendrauti su tėvu. Tačiau, vertindamas šią pažymą, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į Tarnybos pateiktą 2024 m. rugpjūčio 2 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad paklausus mergaitės, ar tėtis jai (mergaitei) sakė, kad nori ją išsivežti, mergaitė sakė, kad taip sakė mama. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalių mergaitė, turėdama ypatingą ryšį su mama, ja (mama) besąlygiškai tiki ir pasitiki, todėl natūralu, kad suinteresuotas asmuo A. K., turėdama savo subjektyvią baimę dėl vaiko išvežimo, šią baimę nepagrįstai perduoda ir mergaitei.

Dėl baudos, skirtos apeliantei nevykdant teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu nustatytos nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, dydžio pagrįstumo

71. Suinteresuotas asmuo J. S. M. atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą nurodo, kad vaiko motina ne pirmą kartą tyčia nevykdė teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu nustatytos suinteresuoto asmens J. S. M. ir dukros bendravimo tvarkos, slapstėsi nuo dukros tėvo, nebendradarbiavo su Tarnybos specialistais. Toks vaiko motinos elgesys yra pasikartojantis ir sistemingas. Todėl įvertinus tai, kad bauda turi skatinti teismo sprendimo vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo tolesnio dukros neperdavimo tėvui, kad baudos dydis ir toliau neskatintų nevykdyti teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo, akivaizdu, jog nėra nei jokio faktinio, nei teisinio pagrindo sumažinti skundžiama teismo nutartimi vaiko motinai paskirtą baudos dydį arba iš viso jos neskirti.

72. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad suinteresuotas asmuo A. K. tinkamai nevykdė teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos laikotarpiais: nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. birželio 15 d., nuo 2024 m. liepos 15 d. iki 2024 m. liepos 24 d. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vaiko motina už tokį elgesį (teismo sprendimo nevykdymą) baudžiama pirmą kartą, į tai, kad teismo sprendimas dėl suinteresuoto asmens A. K. kaltės nebuvo vykdomas per abu laikotarpius net 24 dienas, atsižvelgęs į baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo paskirtį, pažeidimo pobūdį, trukmę bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nutarė paskirti suinteresuotam asmeniui A. K. po 30 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, t. y. 720 Eur (24 x 30).

73. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

74. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą paskirties yra išaiškinęs, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). Todėl skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

75. Pažymėtina, kad CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

76. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

77. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

78. Pirmosios instancijos teismas paskyręs apeliantei po 30 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, t. y. 720 Eur (24x30) už teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu nustatytos suinteresuoto asmens J. S. M. ir dukros bendravimo tvarkos nevykdymo, nurodė, kad tokio dydžio bauda yra proporcinga, teisinga ir protinga atsakomybės forma nagrinėjamu atveju, visiškai atitinkanti pažeidimų pobūdį, trukmę, pasekmes. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens vaiko tėvo prašomas maksimalios baudos ? po 300 Eur už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną ? skyrimas būtų aiškiai neproporcinga, neteisinga ir per didelė našta suinteresuotam asmeniui vaiko motinai.

79. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus: vaikų gimimo įrašus ir VSDFV informaciją apie jai apskaičiuotas socialines išmokas. Apeliantės teigimu, šie dokumentai patvirtina, kad ji faktiškai gauna tik vieninteles pajamas – socialines išmokas ir jos yra pakankamai mažos palyginti su pirmosios instancijos teismo priteistos baudos dydžiu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl jos neva gaunamų vienintelių finansinių pajamų.

80. Iš apeliantės pateiktų vaikų gimimo įrašų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad abiejų vaikų – D. K. ir L. K. – tėvas M. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad M. K. yra darbingo amžiaus vyras, todėl pagrįstai galima manyti, jog jis dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad penkių asmenų šeima pragyvena vien iš apeliantės gaunamų socialinių išmokų. Todėl taip pat nėra pagrindo nuspręsti, kad apeliantė objektyviai negalėtų sumokėti pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos už teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo nevykdymą. Be to, kaip pagrįstai nurodė šalių vaiko tėvas atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantė jau antrą kartą pažeidžia 2022 m. liepos 5 d. teismo sprendimu nustatytą tėvo ir vaiko bendravimo vasaros laikotarpiu tvarką. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės įvairūs nuogąstavimai dėl vaiko tėvo elgesio nėra nei objektyviai nustatyti nei patvirtinti įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo paskirta 720 Eur (24 x 30 Eur) bauda už teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo nevykdymą yra pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydį ar juo labiau jos visiškai neskirti apeliantei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, priteisimo

81. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad procesai dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nuolat inicijuojami išimtinai pagal suinteresuoto asmens J. S. M. skundus, todėl iš šio asmens tūrėtų būti priteisiamos suinteresuoto asmens A. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas, patirtas tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme.

82. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus. Nurodytais atvejais netaikytina bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

83. Dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymo, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė suinteresuotų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad ši procesinė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė šalims taikoma ir bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties

84. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė dėl atskirojo skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Suinteresuoto asmens A. K. pateiktus papildomus įrodymus priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.

Netenkinti suinteresuoto asmens J. S. M. (J. S. M.) prašymo dėl papildomų įrodymų priėmimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.