Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimas, e2-52-867/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-07-05
Bylos Nr.: e2-52-867/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00688-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Inga Sakalauskaitė (pirm.)
Ieškovas: A. K.
Atsakovas: J. S. M.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-52-867/2022Teisminio proceso Nr.2-24-3-00688-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.10; 3.2.4.11; 3.2.6.13; 3.1.7.8 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 5 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei, Neringai Dužinienei,vertėjai Ingai Kilkevičienei,dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovui advokatui Donatui Lengvinui,atsakovui J. S. M., jo atstovei advokatei Renatai Cibulskienei,institucijos, teikiančios byloje išvadą atstovei K. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui J. S. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir atsakovo J. S. M. priešieškinį ieškovei A. K. dėl jo ir dukters bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniui pareiškė reikalavimus nustatyti nepilnametės dukters C. K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 400,00 Eur, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės; lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ją. Ieškovė taip pat prašo nustatyti atsakovo ir dukters bendravimo tvarką, pagal kurią:

1. Kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir sekmadienį atsakovas bendrauja su dukterimi nuotoliniu būdu - galinių įrenginių pagalba - telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis: „messenger“, „viber“, „WWhatsup“, skype ir kt., ar kitomis kompiuterio programomis, laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Lietuvos laiku, atsižvelgiant į dukters poreikius ir interesus.

2. Atsakovas būdamas Lietuvoje, ne vėliau kaip prieš tris paras informavęs ją, bendrauja su dukterimi, jos gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant dukters mamai, du kartus savaitėje, nuo 17.00 val. iki 20.00 val., atsižvelgiant į dukters poreikius ir interesus.

3. Tėvo dieną atsakovas bendrauja su dukterimi nuotoliniu būdu (telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis ar kompiuterio programomis) laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Lietuvos laiku arba būdamas Lietuvoje, ne vėliau kaip prieš parą informavęs ją, bendrauja su dukterimi, jos gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant dukters mamai, tą dieną nuo 17.00 val. iki 20.00 val., atsižvelgiant į dukters poreikius ir interesus.

4. Atsakovas būdamas Lietuvoje, turi teisę kiekvienais poriniais metais su dukterimi praleisti Kūčias ir Šv. Kalėdas, o kiekvienais neporiniais metais turi teisę su dukterimi sutikti Naujuosius metus, jos gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant dukters mamai, tomis dienomis, atsižvelgiant į dukters poreikius ir interesus.

5. Atsakovas būdamas Lietuvoje, turi teisę kiekvienais neporiniais metais su dukterimi švęsti jos gimtadienį, jos gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant dukters mamai, atsižvelgiant į dukters poreikius ir interesus.

6. Šalys informuoja viena kitą apie pasikeitusią gyvenamąją vietą bei telefono numerius, o ji informuoja atsakovą apie pasikeitusią nepilnametės dukters gyvenamąją vietą, jeigu ji nesutampa su mamos gyvenamąja vieta.

7. Atsižvelgiant į dukters poreikius bei šalių galimybes bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka gali būti koreguojama abipusiu susitarimu.

Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad ji ir atsakovas būdami nesusituokę gyveno ir vedė bendrą šeimos ūkį ir jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra C. K. M. Laikui bėgant šalių tarpusavio santykiai blėso. Atsakovas pradėjo gyventi su kita moterimi. Dėl išsiskyrusio požiūrio į gyvenimą, asmeninių nesutarimų jie nutraukė tarpusavio santykius ir šiuo metu gyvena atskirai. Nutraukus tarpusavio ryšius su atsakovu, jų nepilnametė dukra liko gyventi su ja Lietuvoje, o atsakovas liko gyventi (duomenys neskelbtini). Ji iš esmės viena pati skiria laiką dukters auklėjimui ir auginimui, rūpinasi ja ir kasdieniais jos poreikiais, ją ir dukrą sieja glaudus tarpusavio ryšys, todėl prašo dukters gyvenamąją vietą nustatytina su ja. Kadangi jų dukra yra auganti, o atsakovas yra dirbantis, mano, kad atsakovas gali teikti dukrai išlaikymą mokamą periodinėmis po 400,00 Eur per mėnesį. Nurodo, kad ji prie dukters išlaikymo prisideda ne tik materialiai, bet ir laiko sąnaudomis, t.y. rūpinasi vaiko vystymusi, kasdieniais buities reikalais ir kt., todėl mano, kad atsakovui turėtų tekti didesnė vaiko išlaikymo našta ir jo mokamo išlaikymo suma turėtų būti padidinta. Nurodo, kad tokią išlaikymui skirtą sumą, atsakovas periodiškai mokėjo ir iki ieškinio padavimo.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jis su ieškove turi dukrą ir visi gyveno (duomenys neskelbtini). Jis su ieškove planavo savo gyvenimą (duomenys neskelbtini) ir nesiruošė keisti gyvenamosios vietos. Ieškovė buvo deklaravusi gyvenamąją vieta (duomenys neskelbtini), dukros medicininė priežiūra buvo vykdoma (duomenys neskelbtini), ji buvo užrašyta į darželi (duomenys neskelbtini), nes C. K. M. yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Jis mylėjo ieškovę, nuolat ja rūpinosi, stengėsi ją viskuo aprūpinti. Nurodo, kad 2019 m. lapkritį ieškovė išreiškė norą aplankyti Lietuvą ir jie su ieškove susitarė, kad ieškovė su dukra išvyks vienam mėnesiui ir grįš į (duomenys neskelbtini) iki 2020-03-01, tuo tikslu jis 2019-11- 05 išdavė leidimą nepilnametei keliauti su jos motina. 2019 m. gruodį ieškovė išvyko į Lietuvą, iš pradžių ieškovė žadėjo pabūti vieną mėnesį, po to pranešė, kad pabus dar 2 mėnesius. Jis buvo suradęs ieškovei ir dukrai bilietus 2020-03-01 grįžti i (duomenys neskelbtini), tačiau vasario mėn. ieškovė pareiškė, kad nesiruošia grįžti į (duomenys neskelbtini). Supratęs kad su ieškove jiems nepavyksta susitarti dėl dukters gyvenamosios vietos, 2020-02-18 jis inicijavo civilini procesą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) šeimos ir nepilnamečiu teismo (duomenys neskelbtini) teisme pateikdamas prašymą dėl nepilnametės C. K. M. tėvų pareigų (atsakomybių) sureguliavimo ir 2020-03-16 kreipsi į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkės generalinę prokuratūrą. Nurodo, kad ieškovei buvo žinoma tiek apie civilinę bylą dėl globos teisių, tiek apie pradėtą baudžiamąją bylą jos atžvilgiu (duomenys neskelbtini). Nes jis ją ne kartą informavo ir prašė jos sugrįžti, kad jie (duomenys neskelbtini) teisme išsiaiškintų dėl dukters globos teisių. Ieškovė iš pradžių sutiko, jis nupirko lėktuvo bilietus Vilnius-(duomenys neskelbtini), tačiau vėliau ieškovė persigalvojo ir pati Lietuvoje kreipėsi į teismą. Norėdamas bendrauti su dukra jis buvo atvykęs į Lietuvą 2020-06-05 (dėl Covid pandemijos atsakovas negalėjo atvykti anksčiau). Ieškovė leisdavo jam su dukra bendrauti tik jos namuose ir tik ribotą laiką. Mano, kad ieškovė padarė ir toliau daro žala vaiko interesams, nes vadovaudamasi išimtinai savo interesais išsivežė dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) be jo sutikimo, leidimas jo buvo duotas išvykti tik atostogų, paėmė dukrą iš jai įprastos aplinkos ir nutraukė jos ryšius su mylimais giminaičiais. Išvežusi dukterį iš (duomenys neskelbtini), ieškovė vienasmeniškai apribojo iki minimalaus dukros ir jo bendravimą. Nurodo, kad jam ir ieškovei gyvenant kartu jis daug rūpinosi mergaite, ir puikiai gali tą daryti ir toliau. Iki dukters išsivežimo juos taip pat siejo glaudus tarpusavio ryšys, dukra turėjo puikias sąlygas augti ir būti ugdoma (duomenys neskelbtini). Jis yra įsitikinęs, kad vaiko interesais būtų geriau užtikrinti jai augant su tėvu (duomenys neskelbtini), todėl kategoriškai nesutinka, kad jo dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos ieškove ir prašo dukters gyvenamąją vieta nustatyti su juo. Mano, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, nes neužtikrina C. K. M. normalaus bendravimo su juo, būtino vaiko raidai. Nesupranta, kuo ieškovė grindžia reikalavimą dukrai bendrauti su tėvu tik jos gyvenamojoje vietoje ir tik kelias valandas per savaitę. Nesutinka su prašomu priteisti išlaikymu 400,00 Eur kasmėnesinėmis išmokomis, nes ieškovė nepateikė jokių duomenų apie vaiko poreikius, o (duomenys neskelbtini) metų vaiko poreikiams patenkinti užtektų žymiai mažesnės sumos, ypač įvertinus, kad jis moka už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė. Be to, jis visada išlaikė ir išlaikys savo nepilnametę dukrą siekdamas užtikrinti visus jos poreikius.

Išvada teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad nuo pat gimimo dukra gyvena kartu su mama ir šalims pradėjus gyventi skyriumi liko gyventi su mama, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka vaiko interesus. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka taip pat atitinka vaiko interesus, o tėvams laikantis tokios bendravimo tvarkos būtų užtikrinta šalių vaiko teisė bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Ieškovės prašomas išlaikymas atitiktų vaiko interesus ir tenkintų maksimalius vaiko poreikius.

Šalies argumentai

Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti jo ir dukters bendravimo tvarką, pagal kurią:

1. Jis kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antrojo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pasiima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val. Dėl iš anksto nenumatytų priežasčių savaitgaliai gali būti sukeičiami abipusiu šalių susitarimu.

2. Tą savaitę, kai jis su vaiku nebendrauja savaitgalį, jis antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Tą savaitę, kai jis su vaiku bendrauja savaitgalį, jis pirmadienį ir trečiadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

3. Vaiko atostogos (nustatomas pagal mokslo metų metu moksleiviams skiriamas rudens, žiemos, papildomas žiemos ir pavasario atostogas) vaikas praleidžia su tėvu tokia tvarka: rudens atostogas vaikas poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais metais - su mama; žiemos atostogas, įskaitant Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų šventes ir Naujųjų metų šventę, vaikas neporiniais metais praleidžia su tėvu, poriniais metais - su mama; papildomas žiemos atostogas vaikas neporiniais metais praleidžia su mama, poriniais metais praleidžia su tėvu, pavasario atostogas, įskaitant Šv. Velykų šventes, vaikas poriniais metais praleidžia su mama, neporiniais metais praleidžia su tėvu. Tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną ne vėliau kaip 11.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 18.00 val.

4. Tėvas kartu su vaiku kiekvienais metais praleidžia pusę jo vasaros atostogų laiko. Lyginiais metais tėvas su vaiku atostogauja birželio 1-15 d, liepos 15-30 d, rugpjūčio 15-30 d., nelyginiais metais tėvas su vaiku atostogauja birželio 1-15 d, liepos 1-15 d. ir rugpjūčio 15-30 d. Atostogų datos gali būti keičiamos abipusiu šalių susitarimu.

5. Jeigu nustatytu laiku tėvo bendravimas su vaiku nėra galimas dėl tėvo darbo grafiko, tėvas informuoja vaiko mamą ne vėliau kaip prieš 2 savaites.

Sutinka, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir sutinka, kad iš jo dukters išlaikymui būtų priteista kasmėnesinėmis įmokomis po 250,00 Eur per mėnesį.

Priešieškinyje nurodo, kad jis 2020 m. gegužės mėn. vyko į Londoną, kad atskristų į Lietuvą, bet dėl Covid pandemijos atšaukus skydžius jis liko Londone iki 2020-06-05, o kai galiausiai atvyko į Lietuvą ir apsistojo kartu su ieškove ir savo dukra, jie nuomojo butą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovė norėjo, kad jis pasirašytų susitarimą, kad visos dukters globos teisės priklauso tik jai, bet jis nesutiko. Jis susirado darbą Lietuvoje, dirbo šeimoje mokė vaikus anglų kalbos, vėliau dirbo (duomenys neskelbtini). Jis likdavo su dukra vienas, kai ieškovė išeidavo į savo mokymosi įstaigą. 2020 m. rugsėjo mėn. jis išvyko į (duomenys neskelbtini), kad pabaigtų (duomenys neskelbtini) kursus ir galėtų (duomenys neskelbtini) susirasti darbą. 2020 m. gruodžio mėn. jis grįžo į (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama, kuri norėjo aplankyti anūkę. 2021-01-05 ieškovė iniciavo ikiteisminį tyrimą dėl tariamo jo smurto ir pradėjo baudžiamąjį procesą prieš jį, kuris tęsėsi iki 2022-02-14. Ieškovė neleido jam susitikti su dukra, motyvuodama, kad baudžiamasis procesas tebevyksta. Mano, kad ieškovė baudžiamąjį procesą iniciavo tik tam, kad lengviau pasiektų savo savanaudiškus tikslus, kad nepilnamečio vaiko gyvenamojo vieta būtų nustatyta su ja, o jis negalėtų bendrauti su vaiku. Pasibaigus baudžiamajam procesui jis persikėlė gyventi į Lietuvą, susirado darbą Lietuvoje, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale (duomenys neskelbtini). Kai jis likdavo vienas su dukra jis pilnai sugebėdavo pasirūpinti savo dukra, keisdavo sauskelnes, maitindavo ją, migdydavo, žaisdavo su ja ir kitaip rūpindavosi. Nesutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, nes tokia tvarka neatitinka vaiko interesų, nes neužtikrina vaiko normalaus bendravimo su juo, būtino vaiko raidai. Nesupranta kuo ieškovė grindžia reikalavimą dukrai bendrauti su juo tik jos gyvenamojoje vietoje ir tik kelias valandas per savaitę, nes toks mažiau nei minimalus bendravimas aiškiai prieštarauja vaiko interesams. Jis daugiau kaip metus negalėjo gyvai bendrauti su vaiku, o pastaruoju metu bendrauja su vaiku svetimose vietose, nepritaikytose bendravimui su vaiku, dalyvaujant tretiesiems asmenims, o ieškovė pasinaudojusi kiekviena galimybe siekia kuo labiau apsunkinti jo bendravimą su dukra, kategoriškai nesutinka kad jis bendrautų su dukra vienas. Mano, kad ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja motinos valdžia ir daro žalą vaiko interesams. Ieškovė nenurodė nei vieno fakto ar aplinkybės, kad jo bendravimas kenktų vaiko interesams, todėl jos siūlomi bendravimo ribojimai neturi jokio pagrindo. Nepavykus ieškovei toliau riboti vaiko bendravimo su tėvu dėl tariamo jo smurto, ieškovė teismo posėdžio metu pateikė naują versiją dėl jo bendravimo ribojimo – jo vartojamus vaistus nuo nerimo sutrikimo. Paaiškina, kad generalizuotas nerimo sutrikimas pasireiškia tuo, kad ligoniui nuolat jaučiamas nerimas kyla be aiškių priežasčių ar aplinkybių, tai intensyvus nerimas, apimantis keletą sričių, tokių kaip sveikata, šeima, saugumas, pasaulio įvykiai, stichinės nelaimės. Žmogus nuolatos dėl kažko nerimauja, jaučiasi bejėgis savo nerimą suvaldyti, negali atsipalaiduoti. Jis sutinka, kad dukra turi turėti stabilią namų aplinką ir mano, kad jo siūloma bendravimo tvarka, kai jis su dukra kas antrą savaitgalį bendrauja su dukra savo gyvenamojoje aplinkoje, šių nuostatų nepažeidžia. Nemano, kad nustatant bendravimo tvarką reikėtų nustatyti papildomą pereinamąjį laikotarpį, ar nustatyti, kad bendravimas turi vykti dalyvaujant socialiniams darbuotojams ar psichologams. Šiuo metu pereinamasis laikotarpis yra taikomas vykdant laikinąsias apsaugos priemones, jis su dukra bendrauja dalyvaujant socialiniams darbuotojams, bendravimas sekasi gerai, nepaisant ilgo gyvo bendravimo nebuvimo vaikas su juo išlaikė šiltą emocinį ryšį ir yra jo pasiilgęs. Nurodo, kad jo gaunamos pajamos yra apie 928,00 Eur bruto, nekilnojamo turto jis neturi, ką tik įsigijo 2007 m. automobilį, kad galėtų papildomai užsidirbti teikdamas pavėžėjimo paslaugas. Jis šiuo metu moka laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytą išlaikymą 250,00 Eur, ir mano, kad toks nuolatinis išlaikymas galėtų būti priteistas iš jo. Ieškovė pasielgė nesąžiningai, ieškinyje teigdama, kad ji viena išlaiko dukrą, o atsakovas gyvena atskirai ir vaiko neišlaiko. Kai ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, jis pervedė ieškovei 6 100,00 Eur, kurie buvo skirti nepilnamečio vaiko išlaikymui, be to kiekvieną mėnesį ieškovei pervesdavo nepilnamečiui vaikui skirtą išlaikymą.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, nes atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra nesuderinama su nepilnamečio vaiko teisėmis ir teisėtais interesais. Užsitęsus bylos nagrinėjimui ir pasikeitus aplinkybėms, sutiktina, kad jos siūlyta bendravimo tvarka galėtų būti keistina, t.y. kiek kitokia, negu prašoma nustatyti ieškiniu. Nustatant atsakovo ir dukters bendravimo tvarką, prašo teismo atsižvelgti ir į Institucijos teikiančios išvadą byloje pateiktas pastabas, nurodytas 2020-10-05 rašte. Nesutinka su atsakovo reikalaujama nustatyti bendravimo tvarka, kuria siekiama, kad atsakovas su dukra bendrautų vienas, nedalyvaujant jai, nes tai akivaizdžiai neatitiktų nepilnametės dukters interesų, nes dukra yra vos (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, su tėvu, atskirai nuo mamos niekada nėra gyvenusi. Nustačius tokią bendravimo tvarką, kokios prašo atsakovas, mano, kad vaikas patirtų neigiamus išgyvenimus, kurie jį traumuotų. Nurodo, kad atsakovas neturi tėvystės įgūdžių ir turėtų baigti tėvystės įgūdžių lavinimo programą ir tik tada, svarstyti ar sugebės jis vienas pats nepertraukiamai rūpintis mažamete dukrele. Be to, atsakovas turi realių sveikatos psichikos sutrikimų - jam diagnozuotas generalizuotas nerimo sutrikimas, dėl ko jis nuolat vartoja stiprius receptinius raminamuosius vaistus, antidepresantus, kurie ir patys turi pasireiškiančius šalutinius poveikius asmens psichikos sveikatai, emocijoms ir elgesiui. Atsakovo liga turi neabejotiną reikšmę, svarstant klausimą dėl atsakovo sugebėjimo tinkamai rūpintis dukra. Ši atsakovui diagnozuota liga pasireiškia tokiais aspektais kaip: dėmesio koncentracijos pablogėjimas, drebulys, dirglumas, nuolatinis nerimas, greitas nuovargis. Abejoja ar niekada realiai nesusidūręs su vaiko auginimu (ne epizodiniu bendravimu, kai šalia yra vaiko mama, kuri nuolat rūpinasi vaiko poreikiais), turėdamas tokią ligą atsakovas sugebės adekvačiai reaguoti į nepilnamečio vaiko norus, verksmą, poreikius ir ar neiššauks tai jam nepageidaujamo, nepilnametės dukters psichologinę, emocinę ir fizinę būklę neigiamai paveiksiančio elgesio ir reakcijų. Mano, kad atsakovas gali neteisėtai išvežti vaiką iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra, nurodyta jo priešieškinio 1- 2 reikalavimuose būtų nustatyta, tokia tvarka:

1. Tėvas kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antrojo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra, nepertraukiamai dalyvaujant mamai, nuo 15.00 val. iki 20.00 val. Bendravimas vyksta arba nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje, arba kitoje vietoje pagal atskirą ir iš anksto abiejų tėvų suderintą valią. Dėl iš anksto nenumatytų priežasčių savaitgaliai gali būti sukeičiami abipusiu šalių susitarimu. Bendravimo išlaidas su nepilnamete dukra, kiek tai liečia išlaidas dukros poreikiams, visiškai padengia atsakovas.

2. Tą savaitę, kai tėvas su vaiku nebendrauja savaitgalį, tėvas antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra, nepertraukiamai, dalyvaujant mamai, nuo 17.30 val. iki 20.00 val. Bendravimas vyksta arba nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje, arba kitoje vietoje pagal atskirą ir iš anksto abiejų tėvų suderintą valią. Tą savaitę, kai tėvas su vaiku bendrauja savaitgalį, tėvas pirmadienį ir trečiadienį turi teisę bendrauti su dukra, nepertraukiamai dalyvaujant mamai, nuo 17.30 val. iki 20.00 val. Bendravimas vyksta arba nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vieloje, arba kitoje vietoje pagal atskirą ir iš anksto abiejų tėvų suderintą valią. Bendravimo išlaidas su nepilnamete dukra, kiek tai liečia išlaidas dukros poreikiams, visiškai padengia atsakovas.

Dėl priešieškinio 3 - 4 reikalavimų nesutinka, nes toks reikalavimas, t.y. leisti atostogas su vaiku ar praleisti su dukra lygiai pusę kiekvieno vasaros kalendorinio mėnesio galbūt svarstytinas ateityje, t.y. dukrai sulaukus ne mažiau kaip 5-6 metų, atsižvelgiant į tai, kaip klostytis atsakovo bendravimas iki tol. Atsakovas pats nurodo, kad šiai dienai yra dirbantis (duomenys neskelbtini) bei gyvenantis (duomenys neskelbtini), tokiu atveju visiškai neaišku, kas rūpinsis vaiku, kai atsakovas bus darbe (išvykęs iš Lietuvos), juolab, vasaros metu, kai jis reikalauja su vaiku praleisti lygiai pusę kiekvieno mėnesio laiko. Nežiūrint to, ieškovė neginčija ir kaip nurodė pati savo ieškinyje, kiekvienas nepilnametis vaikas, o taip pat ir tėvas galėtų kartu leisti laiką per didžiąsias metų šventes, t. y. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir Šv. Velykas. Suprasdama realias atsakovo galimybes, jo įgūdžius, nepilnametės dukters interesus, ji sutiktų, kad 3 punkto dalis būtų nustatoma iš esmės taip, kaip nurodyta jos ieškinyje, papildant punktą dėl bendravimo vietos ir išlaidų, t. y. tokia tvarka:

3. Tėvas turi teisę kiekvienais poriniais metais su dukra, nepertraukiamai dalyvaujant mamai, praleisti Kūčias ir Šv. Kalėdas, o kiekvienais neporiniais metais tėvas turi teisę su dukra, nepertraukiamai dalyvaujant mamai, sutikti Naujuosius metus, ir Šv. Velykas. Bendravimas vyksta arba nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje, arba įeitoje vietoje pagal atskirą ir iš anksto abiejų tėvų suderintą valią. Bendravimo išlaidas su nepilnamete dukra, kiek tai liečia išlaidas dukros poreikiams, visiškai padengia atsakovas.

Siekiant teisinio apibrėžtumo ir kasdienės tvarkos/dienos planų vaiko gyvenime, ieškovės manymu nustatant atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukterimi papildomai turėtų būti įtraukti šie punktai ir sąlygos, kurie nurodyti ieškovės ieškinyje, papildant punktus dėl bendravimo vietos ir išlaidų, t. y.:

4. Tėvas, turi teisę bendrauti su dukra, nepertraukiamai dalyvaujant mamai, pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną). Bendravimas vyksta arba nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje, arba kitoje vietoje pagal atskirą ir iš anksto abiejų tėvų suderintą valią. Bendravimo išlaidas su nepilnamete dukra, kiek tai liečia išlaidas dukros poreikiams, visiškai padengia atsakovas.

5. Motinos dieną, neatsižvelgiant į 1 - 2 nustatytą bendravimo tvarką, visais atvejais dukra praleidžia su mama.

6. Dukra gimtadienį vienais metais (poriniais) švenčia su motina, kitais metais (neporiniais) su tėvu, nepertraukiamai dalyvaujant, jei tą dieną dukra praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką. Bendravimas vyksta arba nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje, arba kitoje vietoje pagal atskirą ir iš anksto abiejų tėvų suderintą valią. Bendravimo išlaidas su nepilnamete dukra, kiek tai liečia išlaidas dukros poreikiams, visiškai padengia atsakovas. Tėvui negalint vaiko gimimo dieną bendrauti su dukra, bendravimas neperkeliamas, o vaikas gimtadienio dieną praleidžia su mama.

7. Dėl objektyvių priežasčių (dukrai susirgus, užsitęsus renginiams ugdymo įstaigoje ar mokykloje ir kitų nenumatytų aplinkybių) bendravimas su dukra atšaukiamas, nepilnametės dukters motinai informavus tėvą telefonu, SMS žinute ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, iki bendravimo pradžios likus 2 valandoms.

Nesutinka su atsakovo siūloma išlaikymo suma ir pasilieka prie ieškinio reikalavimų, t. y. prašo priteisti nepilnametės dukters poreikiams po 400,00 Eur, kas mėnesį, mokamų periodinių išmokų, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki pilnametystės.

Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį reikalavimus, bei papildomai paaiškino, kad jos ir atsakovo dukra gimė (duomenys neskelbtini). Gimus dukrai atsakovas pradėjo savo mokslus (duomenys neskelbtini) ir nuo dukters gimimo ji praktiškai gyveno viena, jai padėdavo atsakovo mama, o atsakovas grįždavo tik periodiškai, kas savaitę ar kas dvi ir tik parai. Jų santykiai prastėjo ir ji sužinojo, kad atsakovas yra pradėjęs kitus santykius su kita moterimi, savo kolege (duomenys neskelbtini). Pats atsakovas nusprendė nelikti su ja ir dukra, todėl ji jam pasakė, kad ji neliks vieniša mama su dukra gyventi (duomenys neskelbtini), ir dėl to ketina grįžti į Lietuvą ir atsakovas tam neprieštaravo ir davė sutikimą išvykti neribotam laikui iš (duomenys neskelbtini). Atsakovas žadėjo padėti jai ir dukrai įsikurti Lietuvoje. Prieš išvykstant į Lietuvą likus kelioms valandom iki skrydžio, tarp jų įvyko ginčas ir konflikto metu atsakovas ją fiziškai užsipuolė, tai yra grasino kumščiu, kad smogs, o jai padėjus dukrą jis ją kelis sykius pastūmė į sieną, o po to patempė jai už plaukų ir pasiėmė dukrą. Atsakovas leido jai išeiti su sąlyga, kad dukra lieka su juo. Tada ji nulipusi laiptais paskambino atsakovo mamai, kad ji paskambintų ir jį nuramintų. Nurodė, kad tai buvo pirmas toks įvykis, o kadangi ji buvo artima su atsakovo mama, be to buvo sutrikusi ir turėjo išskristi, todėl į policiją ji tuo metu nesikreipė. Pats atsakovas ją nuvežė į oro uostą. Atvykusi į Lietuvą ji pateikė prašymą mediacijai, tačiau atsakovas nesutiko. Žinodama atsakovo būdą, ir tai, kad jis vartoja vaistus, ne tik dėl nerimo, bet ir dėl depresijos, mano, kad jis nesugebės pasirūpinti dukra. Nurodė, kad atsakovas yra nepastovių emocijų, be to ir Lietuvoje prieš ją smurtavo ir ji dėl to kreipėsi į policiją. Kol jie gyveno kartu jis ilgai nebūdavo paliekamas su vaiku vienas, nes neturi kantrybės prižiūrėti tokio amžiaus vaiko. Ji ne kartą jo prašė, kai dukra sirgdavo, kad palaikytų vaiką, tačiau jis to padaryti negalėdavo. Nurodė, kad atsakovui prižiūrint vaiką, dukra buvo nukritusi iš lovos, kol ji tuo metu buvo virtuvėje ir darėsi sau sultis, o atėjus suprato, kad atsakovas užmigo. Gyvendama su atsakovu ji pastebėdavo, kad atsakovas kartais pamiršta išgerti vaistus, nors jo vaistai turi būti vartojami reguliariai. Mano, kad atsakovas nesugebės pasirūpinti dukra ir sukurti saugią aplinką jai, be to ji juo nepasitiki kaip atsakingu žmogumi. Neprieštarauja, kad jis dalyvautų dukters gyvenime, tračiau mano, kad dukra turi augti saugioje aplinkoje, todėl saugiau būtų jei jis atvyktų iš (duomenys neskelbtini) bendrauti su vaiku kol ji tokia maža. Nors dukra bendrauja tiek angliškai, tiek lietuviškai, nes supranta dvi kalbas, tačiau savęs išreikšti dukra negeba. Kai dukra bus didesnė, atsakovas galės ilgesnį laiką praleisti su dukra, tačiau tai galėtų būti kai dukra bus 5-6 metų amžiaus, o iki tol atsakovas turėtų prisitaikyti prie dukters interesų, o ne paisyti tik savo norų ir interesų. Preliminariai dukrai ji išleidžia: 150,00 Eur maistui, 100,00 būstui (komunaliniai mokesčiai, internetas, dujos ir kiti poreikiai namų), 80,00 Eur rūbams ir avalynei, 20,00 Eur telefonui, kompiuterinei įrangai, 100,00 Eur darželiui ir kelionėms į jį ir iš jo, 70,00 Eur lavinimo priemonėms, 50,00 Eur sveiktos priežiūrai, 70,00 Eur higienos prekėms, 60,00 Eur laisvalaikiui, parkams, muziejams, 100,00 Eur išlaidų šventėms, 50,00 Eur išlaidos nenumatytiems atvejams, tai yra viso 850,00 Eur. Paaiškino, kad vien šį mėnesį privataus gydyto vizitas jai kainavo 60,00 Eur, plius apie 35,00 Eur vaistai ir inhaliatorius. Atsakovo skola išlaikymui yra apie 2 700,00 Eur. Gyvenant Lietuvoje jie dar kartą bandė taikytis, tačiau atsakovas su ja gyveno kelias savaites rugsėjo mėnesį, o po to išvyko į (duomenys neskelbtini), kad baigtų kursus ir grįžo tik prieš Kalėdas su savo mama, o po Naujų metų jis ją užsipuolė ir po to karto jie kartu nebegyvena. Jiems gyvenant jie buvo susitaupę 15 000,00 Eur bendrų santaupų ir iš atsakovo ji gavo 6 000,00 Eur ir iš tų lėšų kartu su dukra gyveno, kol susirado darbą be to, jai padėjo jos šeima. Šiuo metu ji su dukra dviese gyvena jos mamai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) ir per mėnesį komunaliniams mokesčiams išleidžia apie 160,00-180,00 Eur. Ji dukrai nupirko gyvybės draudimą už 126,00 Eur ir šios sumos ji nėra įtraukusi į išlaidų paskaičiavimą. Pats atsakovas jai sakė, kad jis sutiktų, kad ji dalyvautų jam bendraujant su dukra, nes dukra labai aktyvi ir reikalauja daug dėmesio. Nurodė, kad dukra nepratusi važiuoti automobiliu ilgas keliones, nes ją pykina ir ji vemia. Šiuo metu dukra pradės (duomenys neskelbtini) lankyti privatų (duomenys neskelbtini) darželį, kuris kainuos 300,00 Eur jau atskaičius suteiktą kompensaciją iš savivaldybė, be to reikės pirkti visas priemones darželio lankymui, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt., jai teks rūpintis vaiko maistu.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad jis su ieškiniu nesutinka, o priešieškinį palaiko. Paaiškino, kad jis nenori būti tėvas, kuris pasirodo tik kas savaitgalį, nes nori dalyvauti vaiko gyvenime, leisti laiką su vaiku, nori prabusti namuose su vaiku, pabūti parke su vaiku, ir, kad vaikas nenukentėtų dėl to, kad jo tėvai gyvena atskirai. Mano, kad jis sugebės pasirūpinti vaiku, nes ir iki tol jam yra tekę pasirūpinti vaiku, kol ieškovė buvo studijose ir jis būdavo paliekamas vienas su dukra. Jo vartojami vaistai nesukelia jokio pavojaus, nes šį nerimo sutrikimą jis turi nuo 14 metų ir vartodamas vaistus jis gyvena pilnavertį gyvenimą ir jaučiais gerai. Net jei jis pamirštų išgeri tabletę, tai neturėtų jokios įtakos, nes vaistai yra ilgo veikimo. Jis nori, kad jo dukra augtų šalia jo, o jo prašymo esmė, kad dukra praleistų bent du savaitgalius per mėnesį, nors jo manymu tai yra mažai. Neneigia, kad kol jie gyveno (duomenys neskelbtini) dukra buvo iškritusi iš lovos jam būnant su ja, tačiau tai buvo dėl to, kad jis buvo labai pavargęs po nemigo nakties, kaip ir ieškovė, nes dukra buvo nerami visą naktį. Dėl to įvykio jis labai išgyveno, verkė ir pati ieškovė jį tuo metu ramino, jie buvo nuvykę į ligoninę ir vaikui viskas buvo gerai. Gydytojos jį taip pat ramino, nes taip nutinka, o šiuo metu ieškovė tai nurodo, kaip priekaištą. Paaiškino, kad jis dėl dukters persikėlė gyventi į Lietuvą, nes labai nori su vaiku bendrauti. Paliko savo šeimą, pakeitė darbą. Supranta, kad vaikas gali nenorėti su juo bendrauti ir jis atsižvelgs į vaiko norus, nepaisant, kad pagal teismo nustatytą tvarką jis turės teisę tuo metu bendrauti su vaiku. Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu yra nutrauktas, nes nepasitvirtino. Nurodė, kad po ilgo laiko teismui suteikus galimybę pasimatyti su dukra, dukra jį pažino ir buvo laiminga ir nenorėjo su juo išsiskirti, o kai K. turėjo išeiti, tada jie abu su ieškove nusprendė, kad jis liks ir ilgiau pabendraus su vaiku ir jie visi kartu praleido visą likusią dienos dalį, kol jam reikėjo grįžti į (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jis supranta vaiko poreikius ir pasakymus lietuviškai, tai yra kada ji nori valgyti ar į tualetą, atsigerti. Nurodė, kad jo darbas suteikia jam galimybę susikeisti ir reguliuoti savo (duomenys neskelbtini) jei tik reiks, kad jis galėtų dalyvauti bendravime su vaiku. Taip pat jis papildomai uždarbiauja pagal individualią veiklą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paslaugas teikia. Nurodė, kad jis yra dirbęs gelbėtoju ir jam yra tekę išgelbėti užspringusį vaiką, už tai net buvo apdovanotas. Jo teta yra vaikų gydytoja, todėl jis galėtų pasikonsultuoti su ja dėl dukters sveikatos, be to gydytojų yra ir (duomenys neskelbtini) ir jis gali slaugyti vaiką ir pas save. Nesutinka, kad jo bendravime su dukra dalyvautų socialiniai darbuotojai, nes išskyrus vaiko amžių nėra jokių duomenų, kad jis blogas tėvas. Jei teismas nustatys perinamąjį laikotarpį, mano, kad jis neturėtų būti ilgas, nes ir taip jau daug laiko jis neteko ir prarado.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad atsakovo ir dukters pirmas susitikimas įvyko jai dalyvaujant ir vyko pakankamai sklandžiai. Mergaitė ėjo prie tėčio, bendravo su juo. Vėliau bendravimas persikėlė į netoliese esančią žaidimų aikštelę ir tėtis užsiėmė vaiku, tėtis buvo atsivežęs dukters mašinėlę ir davė jai pažaisti. Vėliau ji išėjo, o ieškovė ir atsakovas su dukra pasiliko. Kadangi ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl neturi pagrindo prieštarauti, kad šalių dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Atsižvelgiant į mažą šalių vaiko amžių ir į centro pateiktą informaciją, į tai, kad mergaitė labai priširšusi prie mamos, mano, kad tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, tačiau ne iki kol mergaitei sueis šešeri metai. Dėl išlaikymo mano, kad 400,00 Eur suma maksimaliai patenkintų vaiko poreikius, o atsakovo siūloma 250,00 Eur suma patenkintų tik būtiniausius šalių vaiko poreikius, todėl pašo teismo spręsti. Rekomenduotų tėčiui pasidomėti galimybe dalyvauti tėvystės įgūdžių tobulinimo kursuose. Mano, kad pereinamasis laikotarpis dėl bendravimo neturėtų būti ilgesnis nei vieneri metai.

Iš (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos pateiktos išvados, nustatyta, kad atsakovas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) mieste kartu su sugyventine J. G. nuomojame dviejų kambarių bute su visais patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru. Miegamajame yra dvigulė lova ir vaikiška lovytė, žaislai ir kt. Svetainėje yra sukurta erdvė vaiko žaidimams- vaikiškas kilimas, staliukas, kėdutė, piešimo ir ugdymo priemonės, vaikiška palapinė/namelis su žaislais viduje, yra vaikiški rūbai, higienos priemonės. Atsakovo teigimu jo pajamos yra apie 1 000,00 Eur darbo užmokestis ir dar papildomai jis dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 50,00 Eur per dieną, už būstą moka apie 665,00 Eur per mėnesį, nurodė, kad šiuo metu jis dukrai teikia 250,00 Eur išlaikymą ir nori bendrauti su dukra. Tvirtino, kad po kiekvieno susitikimo su juo dukra nenori išsiskirti, verkia ir nenori išsiskirti, jis su dukra bendrauja ir vaizdo skambučiais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo susituokę, tačiau turi dukrą C. K. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Vaiko gimimo įrašas, kuris apskaitytas 2020-01-20 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje patvirtina, kad šalių dukra gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, o vaiko tėvas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. (Duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) išduota registracijos pažyma patvirtina, kad ieškovė iki 2020-08-03 buvo registruota (duomenys neskelbtini). Šalių dukra nuo gimimo buvo priregistruota pas gydytoją (duomenys neskelbtini), o nuo 2019-05-10 buvo užregistruota į lopšelį darželį – kūdikių grupę, kurią turėjo pradėti lankyti 2019-09-01. Pateiktas atsakovo išrašas patvirtina, kad 2020-03-18 šalių dukrai buvo numatytas vizitas pas šeimos daktarą (duomenys neskelbtini). Šalių dukters gyvenamoji vieta nuo 2020-01-21 buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2020-02-06 šalių dukra prirašyta pas vaikų gydytoją (duomenys neskelbtini). Kaip patvirtina į bylą pateiktas leidimas išvykti iš šalies teritorijos atsakovas leido ieškovei su dukra išvykti iš (duomenys neskelbtini).

Pažyma apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad nuo 2022-02-14 atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2022-02-01 darbo sutartis patvirtina, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale, pagal terminuotą darbo sutartį nuo 2022-02-01 iki 2023-05-18, (duomenys neskelbtini) pareigose.

Byloje esančiais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad atsakovas 2021-01-20 ieškovei pervedė 300,00 Eur, 2020-01-06 pervedė 100,00 Eur, 2020-01-01 pervedė 100,00 Eur, 2020-01-15 pervedė 100,00 Eur, 2020-01-22 pervedė 100,00 Eur, 2020-01-01 pervedė 100,00 Eur, 2020-02-09 - 100,00 Eur, 2020-04-26 – 100,00 Eur, 2020-05-19 – 100,00 Eur, 2020-06-03 – 100,00 Eur, 2020-06-06 pervedė 6 000,00 Eur, 2020-08-29 – 22,25 Eur, 2020-09-15 - 285,00 Eur, 2020-10-17 – 218,00 Eur, 2020-11-20 – 223,48 Eur, 2020-12-14 – 214,06 Eur.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių dukra 2019 m. gruodžio pabaigoje iš (duomenys neskelbtini) kartu su ieškove parskrido į Lietuvą ir nuo to laiko gyvena Lietuvoje, lanko čia ikimokyklinio ugdymo įstaigas, yra registruota pas gydytojus. Ieškovei ir dukrai persikėlus gyventi į Lietuvą atsakovas kurį laiką liko (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2022-02-01 gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimais taip pat nustatyta, kad šalims pradėjus gyventi atskirai, šalys ne kartą bandė taikytis ir atsakovas buvo atvykęs gyventi į Lietuvą, ir kurį laiką šalys su dukra gyveno kartu (duomenys neskelbtini) mieste, metams buvo išsinuomoję butą.

Nustatyta, kad ieškovė imasi priemonių užtikrinti visus šalių vaiko kasdienius poreikius, tai yra užtikrina kasdieninę vaiką priežiūrą, aprūpina dukrą gyvenamąja patalpa bei nuolat rūpinasi kasdieniais vaiko poreikiais. Byloje nėra jokių duomenų, kad pas ieškovę šalių dukrai būtų sudarytos netinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Kaip patvirtina į bylą pateikta išvada šalių dukrą ir ieškovę sieja artimas ryšys, be to mergaitė nuo pat gimimo visą laiką buvo su ieškove. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, šalių dukters amžių, tai, kad šalys kartu negyvena daugiau nei metus laiko, o šalims pradėjus gyventi atskirai šalių dukra liko gyventi su ieškove, šiai dienai Lietuvoje lanko ikimokyklinio mokymosi įstaigą, o atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), tai, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad šalių dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, darytina išvada, kad yra pagrindas šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Teismo vertinimu, nustačius šalių dukters gyvenamąją vietą su ieškove nebus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nes šalių vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, tarp ieškovės ir šalių dukters yra stiprus emocinis ryšys. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė elgiasi netinkamai ar vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovė pažeistų šalių vaiko interesus, todėl C. K. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnis ir 3.169 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena, todėl ieškovė turi skatinti pastovų vaiko bendravimą su tėvu, nedaryti jokių kliūčių skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku, siekti, kad būtų išsaugotas jų tarpusavio ryšys.

Dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su vaiku

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt.

Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys dukters susilaukė (duomenys neskelbtini), vėliau ieškovė su dukra grįžo gyventi į Lietuvą, o atsakovas liko (duomenys neskelbtini).

Šalys skirtingai nurodo aplinkybes dėl ieškovės ir dukters išvykimo iš (duomenys neskelbtini), tai yra ieškovė tvirtina, kad ji su dukra išvyko į Lietuvą nuolat gyventi, nes atsakovas susirado kitą moterį ir pats atsakovas tam pritarė bei leido išvykti. Atsakovas tvirtina, kad jis ieškovei ir dukrai leidimą išdavė išvykti iš (duomenys neskelbtini), kad ieškovė su dukra vyktų atostogų į Lietuvą, nes su ieškove buvo susitarę, kad ieškovei su dukra grįžus jie aptars visus klausimus dėl dukters globos (duomenys neskelbtini).

Šalių dukra šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Nustatyta, kad dėl objektyvių priežasčių daugiau nei metus laiko atsakovas nebendravo su dukra, nes jis gyveno (duomenys neskelbtini), o šalių dukra Lietuvoje. Atsakovo ir dukters bendravimą apsunkino ir tai, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis yra nutrauktas.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovo ir dukters bendravimo tvarkos. Ieškovė nurodo, kad ji neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su dukra, tačiau mano, kad vaikui turi būti sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos, o atsakovas dėl savo sveikatos, neturėjimo tėvystės įgūdžių ir savo asmeninių savybių nesugebės tinkamai pasirūpinti tokio amžiaus vaiku. Ieškovės vertinimu atsakovo ir dukters bendravimas turėtų vykti dalyvaujant jai ir tik dukrai sulaukus 5-6 metų amžiaus atsakovas galėtų dukrą pasiimti ilgesniam laikui.

Iš Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022-01-13 nutarties nustatyta, kad 2021-01-04 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00498-21, kuris 2021-07-02 buvo nutrauktas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokurorės nutarimu nenustačius, kad tariamo įvykio metu A. K. atžvilgiu būtų padaryta BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika. Taip pat nustatyta, kad tenkinus A. K. skundą ikiteisminis tyrimas vėl buvo atnaujintas, o vėliau nutrauktas 2021-11-16 prokurorės nutarimu, nes nenustatyta nusikalstama veika šis nutarimas taip pat ieškovės buvo apskųstas, tačiau skundas buvo atmestas. Klaipėdos apygardos teismas 2022-02-14 nutartimi išnagrinėjęs A. K. skundą dėl 2022-01-13 Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria buvo atmestas jos skundas, nutarė taip pat skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021-01-13 nutartį palikti galioti.

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2022-04-12 atliko šeimos pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą ir lankėsi atsakovo nuomojamame bute ir nustatė, kad bute yra reikiami visi baldai ir buitinė technika. Bute stebima tvarka ir švara. Namo kieme yra vaikų žaidimo aikštelė.

Į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad pas atsakovą bute šalių dukrai yra nupirkta lovelė, žaislų ir yra įrengta erdvė žaidimui.

Ieškovė teismui pateikė 2020-09-10 atsakovui išrašytą vaistų receptą, kuriuo atsakovui paskirti vaistai (duomenys neskelbtini) pailginto atpalaidavimo kapsulės (1 tabletė iš ryto) ir (duomenys neskelbtini).

Iš 2022-05-18 (duomenys neskelbtini) atsakovą gydančio gydytojo psichiatro J. M. P. pažymos matyti, kad atsakovas pas jį stebimas nuo 2016 metų. Gydytas mažomis antidepresantų ir ansiolių dozėmis. Būklė stabili jau daugelį metų, panikos priepuolių nepatiria. Šis gydymas ir paciento psichologinė būsena, niekaip neturi įtakos jo galimybei vykdyti savo kaip tėvo pareigas.

(Duomenys neskelbtini) gydytojos C. A. A. M. M., gydytoja psichiatrė, 2021 m. vasario mėnesį konsultavo atsakovą ir įvertino jo būklę. Nurodyta, kad atsakovui pasireiškia generalizuotas nerimo sutrikimas, šio metu stabilizuotas ir be aktyvių požymių taikant gydymą medikamentais, šiuo metu gydomas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Gydytoja pažymi, kad tiek teoriškai, tiek savaime psichiatrinės diagnozės nėra kliūtis tinkamai vykdyti tėvystės pareigas.

Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vadovybės rekomendacinio laiško apie atsakovą nustatyta, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) ir pasireiškė kaip verslus, labai atsakingas (duomenys neskelbtini), turintis puikias technines - profesines žinias, aukštą kompetenciją ryšių įrangą ir informacines sistemas, esančias tarnyboje. Jis apibūdinamas kaip atsakingas (duomenys neskelbtini) su nuoširdžiu pasišvitimu ir dvasia atlikti savo pareigas, dalyvavo (duomenys neskelbtini), tokiose šalyse kaip (duomenys neskelbtini) ir turėjo užtikrinti, savalaikį ryšį ir apsikeitimą informacija tinkle tarp įvairių pašnekovų (atsakovo atsiliepimo priedas Nr. 11).

Byloje esantis Biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) miesto Šeimos ir vaiko gerovės centro raštas, patvirtina, kad pagal nustatytą laikiną atsakovo ir dukters bendravimo tvarką, kad atsakovas su dukra bendravo du keletą kartų dalyvaujant centro darbuotojoms ir ieškovei. Nurodyta, kad atsakovas atvyko į susitikimus nepasiruošęs, neatsivežė nei vandens dukrai, nei žaislų, nei užkandžių. Nurodyta, kad mergaitei 2 valandų susitikimas yra per ilgas, nes mergaitė pavargsta, nebesukaupia dėmesio, gulinėjo mamai ant rankų, darėsi irzli. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad 2022-04-20 pirmo susitikimo metu dalyvavo ir ieškovė, nes mergaitė atsisakė pasilikti socialiniu darbuotoju ir tėvu be mamos. Šio susitikimo metu šalių dukra bendravo su tėvu ir matėsi jos ir tėvo ryšys. Kito susitikimo metu, kuris įvyko 2022-05-31 šalių dukra pamačiusi tėvą, atsisakė eiti į centro salę ir tik mergaitės mamai ir socialinei darbuotojai pakalbinus mergaitė sutiko įeiti į salą. Viso susitikimo metu mergaitė vengė kontakto su tėvu.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pakeitė savo gyvenamąją vietą siekdamas dažniau matytis su dukra jis iš (duomenys neskelbtini) persikėlė gyventi į Lietuvą ir šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), o ieškovė su dukra yra deklaruotos (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini) mieste.

Duomenų, kad atsakovas netinkamai vykdytų tėvo pareigas mažametės dukters atžvilgiu nenustatyta, taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas veda netinkamą gyvenimo būdą ar keltų realų pavojų dukrai. Atsakovas yra dirbantis, gyvena nuomojame bute, kur vaikui yra nupirkta lova, žaislai ir yra įrengta erdvė žaidimams. Atsakovo darbo grafikas yra kintantis, tačiau atsakovas pateikė duomenis, kad jis turi galimybę darbe keisti savo darbo laiką.

Nors atsakovas ir dukra kurį laiką nesimatė, nes atsakovas gyveno (duomenys neskelbtini), o ieškovė Lietuvoje ir jo ir dukters bendravimas vyko tik per socialinius tinklus, tačiau po ilgo laiko atsakovui ir dukrai susitikus gyvai, šalių dukra atsakovą pažino ir džiaugėsi, tai teismui patvirtino teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė. Šalių dukra yra per mažo amžiaus, kad galėtų pati išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo su atsakovu ar būtų išklausyta vaiko teisių ar psichologo.

Teismo vertinimu, tai, kad atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prie ieškovę, kuris vėliau buvo nutrauktas, nesudaro pagrindo riboti atsakovo ir dukters bendravimo ar nustatyti minimalią jo ir dukters bendravimo tvarką, nes nėra jokių duomenų, kad atsakovas kada nors yra smurtavęs prieš šalių dukrą. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad kai šalių dukra buvo maža ir ji trumpam paliko vaiką su atsakovu, dukra iškrito iš lovytės, taip pat nesudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovas netinkamai rūpinosi vaiku ir nesugeba vaiku pasirūpinti, nes tai buvo vienkartinis įvykis. Kaip paaiškino atsakovas, taip įvyko, nes tą naktį dukrytė buvo labai nerami ir tiek jis, tiek ir ieškovė buvo pavargę, todėl jis ir užmigo, o dukra iškrito. Pati ieškovė 2020 m., šalims gyvenant kartu (duomenys neskelbtini), ne kartą paliko dukrą atsakovo priežiūrai, kol ji nuvyks į savo mokymosi įstaigą, kas, teismo vertinimu tik patvirtina, kad atsakovas gali pasirūpinti šalių dukra, kuri lyginant su 2020 m. yra paaugusi.

Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas dėl savo ligos negali tinkami pasirūpinti tokio amžiaus vaiku taip pat atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos, nes atsakovo į bylą teismui pateikti dviejų (duomenys neskelbtini) gydytojų raštai patvirtina, kad jis dėl turimos diagnozės gali vykdyti savo kaip tėvo pareigas. Atsakovas ieškovei siūlė, kad jis gali nueiti pas bet kurį ieškovės pasirinktą gydytoją Lietuvoje dėl jo sveikatos būklės patikrinimo, tačiau ieškovė atsisakė, tik prašė pateiktį jį gydančio gydytojo (duomenys neskelbtini) pažymą. Ieškovė į bylą nepateikė jokių nenuginčijamų įrodymų, kad vartojant atsakovui skirtus vaistus, yra realus pavojus vaikui. Kaip nurodo, pats atsakovas šis nerimo sindromas jam yra nustatytas nuo 14 metų. Ieškovė patvirtino, kad po kelių mėnesių draugystės atsakovas jai pats pasakė apie turimą ligą ir ieškovei tai nesukėlė jokių baimių, jie kartu gyveno ir susilaukė dukters. Tai, kad atsakovas turėdamas nuo vaikystės nustatytą, generalizuotą nerimo sutrikimą, atliko karinę tarnybą (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, tik patvirtina, kad dėl savo sveikatos būklės jis gali ne tik dirbti, bet ir pasirūpinti vaiku, be to atsakovas prieš įsidarbindamas (duomenys neskelbtini) taip pat praėjo medicininę komisiją.

Dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovas neturi tėvystės įgūdžių. Akivaizdu, kad atsakovas gyvendamas skyriumi nuo vaiko, ne tik, kad skirtinguose miestuose, o nagrinėjamu atveju ir skirtinguose šalyse, dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės vaiko slaugyti ir jo nuolat prižiūrėti, todėl ieškovės nurodytas motyvas, kad nuo pat gimimo ji viena pati rūpinosi vaiku ir atsakovas jai nepadėjo, taip pat nėra pagrindas minimaliai apriboti atsakovo ir dukters bendravimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas siekdamas kuo dažniau matytis su vaiku, pakeitė savo nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą ir persikėlė gyventi į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini). Tai, kad atsakovas norėjo bendrauti su dukra ir po šalių išsiskyrimo, patvirtina ir tai, kad pati ieškovė ne kartą atleido atsakovui ir bandė vėl gyventi kartu, tačiau bendras jų gyvenimas nepavyko. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas 2020 m. po bylos iškėlimo teisme vasaros metu gyveno (duomenys neskelbtini), buvo įsidarbinęs ir kurį laiką gyveno su ieškove ir dukra. Teismo vertinimu, atsakovas deda maksimalias pastangas, kad jo ir dukters ryšys kuo greičiau atsistatytų.

Atsakovui bendraujant pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, socialinės darbuotoja A. P., teismo posėdžio metu nurodė, kad dviejų valandų bendravimas mergaitei yra per ilgas ir visą savaitgalį mergaitei būtų sunku išbūti su tėvu, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bendravimas vyko centro patalpose, tai yra salėje, kuri, kaip patvirtino šio centro darbuotojos, nėra pritaikyta vaikų bendravimui. Be to, bendravime dalyvavo ne tik atsakovas ir dukra, bet ir socialinė darbuotoja bei ieškovė. Teismo vertinimu, formali vaikų bendravimui nepritaikyta aplinka bei kitų asmenų dalyvavimas, galėjo turėti įtakos atsakovo ir vaiko bendravimo kokybei. Be to, socialinė darbuotoja A. P., patvirtino, kad ji per ieškovę atsakovo prašė, kad į kiekvieną susitikimą jis atvažiuotų pasiruošę, tai yra pasirūpinęs vandeniu, užkandžiais ir žaislais, tačiau atsakovas atvykdavo nepasiruošęs. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad jos anglų kalbos žinos yra mažos, o pati ji nė karto jo nepaklausė ar jis yra atsivežęs vaikui maisto ar vandens, žaislų.

Šalių dukra yra pakankami maža, o tokio amžiaus vaikams yra būdingas ir neigimas, ar nuotaikų kaita. Gyvenant šeimai, kurioje yra abu tėvai, vaikas dažnai labiau nori pasilikti su mama, o ne su tėčiu, nes kiekvienam vaikui, kurį sieja stiprus emocinis ryšys su mama, bet koks išsiskyrimas su mama, net jei mama išeina į parduotuvę, kelia neigiamus jausmus. Vaikai pradedantys laikyti darželį taip pat dažnai nenori pasilikti be mamos, nors ten yra vaikų, aplinka pritaikyta vaikams ir auklėtojos, ir tai yra natūralus reiškinys, tačiau palaipsniui vaikai prisitaiko prie tokios tvarkos. Teismo vertinimu, ir šiuo atveju, galimai pirmus kartus bus sunku ne tik šalių dukrai, bet ir atsakovui pasilikti su dukra vieniems, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kodėl vaiko tėvas šiuo atveju negalėtų pasilikti su vaiku vienas be ieškovės.

Teismas įvertinęs, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių posėdžio metu duotus paaiškinimus, atsižvelgdamas į byloje pateiktą išvadą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti minimalią atsakovo ir jo dukters bendravimo tvarką bei tenkinti ieškovės reikalavimą, kad ji dalyvautų atsakovo ir dukters susitikimuose, todėl nustatytina atsakovo priešieškiniu prašoma bendravimo tvarka, nes nenustatyta, kad ji pažeistų šalių vaiko interesus.

Teismas sutinka, kad yra pagrindas nustatyti 2 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su dukra galėtų bendrauti pagal jo siūlomą tvarką savaitgaliais, tačiau be nakvynės, o vėliau jau ir su nakvynėmis.

Iš į bylą pateiktų ieškovės ir atsakovo susirašinėjimų matyti, kad atsakovui pradėjus gyventi Lietuvoje jis prašė leisti ieškovei susitikti su dukra, nurodydamas konkrečias datas, tačiau paliekant ieškovei teisę spręsti dėl laiko, siūlė galimus laiko praleidimo variantus, nurodydamas, kad baudžiamoji byla yra baigta ir bendravimui nėra jokių kliūčių, tačiau ieškovė nurodė, kad atsakovas pagal teismo nutartį gali bendrauti 1 kartą per mėnesį centre. Teismo posėdžio metu atsakovui paklausus ar jis gali visą dieną praleisti su dukra (duomenys neskelbtini) darželyje, nes darželio auklėtojos tėvams pasiūlė tokią galimybę, ieškovė nesutiko, nors atsakovas būtų galėjęs bendrauti su dukra dalyvaujant darželio auklėtojoms.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 46 punktą).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui ir ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2022-01-01 yra 730,00 Eur, atskaičius mokesčius 518,00 Eur. Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių dukra, gimusi (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Ieškovė į bylą teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad šalių dukra pradėjo lankyti privatų (duomenys neskelbtini) darželį (duomenys neskelbtini) mieste, kuris, kaip tvirtino ieškovė, pritaikius savivaldybės kompensaciją kainuoja 300,00 Eur, tačiau atsakovas šias aplinkybes iš esmės pavirtino teismo posėdžio metu. Prieš tai šalių dukra lankė (duomenys neskelbtini) lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalių dukra dėl savo amžiaus šiuo metu jokių papildomų užsiėmimų nelanko, neturi specialių poreikių, tačiau pradėjusi lankyti darželį dažnai serga. Ieškovės pateikti medicininiai duomenys apie šalių dukrą patvirtina, kad šalių dukrai yra diagnozuotas recidyvuojantis obstrukcinis bronchitas, jai būtina reguliari pulmonologo ir LOR gydytojo konsultacija. Šalių dukters gydytojos 2022-06-06 medicininėje pažymoje taip pat nurodyta, kad šalių dukrai liga dažnai paūmėja ir būtinas tausojantis namų rėžimas, aktyvi, nuolatinė vaiko priežiūra.

2021-08-16 darbo sutartis Nr. 1839 patvirtina, kad ieškovė nuo 2021-08-17 dirba (duomenys neskelbtini) pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokesti neatskaičius mokesčius yra 1 445,00 Eur, darbo sutartis neterminuota. Ieškovė per savaitę dirba 40 valandų pagal individualų darbo laiko apskaitos rėžimą. Kaip patvirtina ieškovės sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2021-09-01 iki 2022-03-01 ieškovė vidutiniškai per mėnesį atskaičius mokesčius gauna apie 745,76 Eur. Bei iki 2021-12-13 iš (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos kas mėnesį gaudavo po 70,00 Eur išmoką vaikui, o nuo 2022-02-10 po 73,50 Eur. Ieškovei nuosavybės teise, pagal 2018-03-13 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso 62/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise taip pat priklauso 2007 m. automobilis Opel Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ji įsigijo 2020-08-07.

2022-02-01 darbo sutartis patvirtina, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale, pagal terminuotą darbo sutartį nuo 2022-02-01 iki 2023-05-18, (duomenys neskelbtini) pareigose. Jam mokamas bazinis mėnesinis atlyginimas, kurio dydis yra 928,00 Eur bruto per mėnesį, kas sudaro 11 136,00 Eur bruto dydžio metinį bazinį atlyginimą. Apmokėjimas už darbą naktį: 149,60 Eur bruto per mėnesį, apmokėjimas už darbą švenčių dienomis 25,30 Eur bruto per mėnesį, apmokėjimas už pasyvų budėjimą iš namų 23,10 Eur bruto per mėnesį. (duomenys neskelbtini). Lietuvos filialo, (duomenys neskelbtini) bazės vadovės 2022-04-25 patvirtinamo, matyti, kad atsakovas užimdamas (duomenys neskelbtini) pareigas, turi galimybę keistis darbo grafike numatytus (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklauso automobilis Skoda Fabia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. gamybos, kurį atsakovas įsigijo 2022-04-06.

Atsakovas prie prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pateikė rašytinius įrodymus, kurie teisme užregistruoti DOK-33593, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) nuomos sutartimi nuomojosi butą už 300,00 Eur per mėnesį, o jo gaunamos darbo užmokestis 2021-07-31 atskaičius mokesčius buvo 789,62 Eur. Atsakovo pateiktas 2021-08-21 socialinio draudimo mokėjimo detalizavimas patvirtina, kad jam laikotarpiu nuo 2020-04-30 iki 2020-06-30 buvo išmokėta nedarbo išmoka 700,84 Eur.

Šiuo metu atsakovas nurodo, kad jis gyvena nuomojame bute (duomenys neskelbtini) mieste. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad jos komunaliniai mokesčiai 2021-07 m. buvo 64,70 Eur už butą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei kvitą patvirtinantį, kad ji už 198,14 Eur įsigijo rūbelių dukrai 2021-08-25.

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaikui skirto išlaikymo dydžio. Ieškovė teik ieškiniu, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo iš atsakovo priteisti dukrai išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur, o atsakovas sutinka teikti išlaikymą, tačiau mano, kad šiuo metu ieškovės prašoma išlaikymo suma yra per didelė, todėl jis sutiktų mokėti po 250,00 Eur išlaikymą dukrai kas mėnesį.

Ieškovė nurodė, kad dukters poreikiams mėnesiui reikalinga 850,00 Eur suma, o šią sumą sudaro: 150,00 Eur maistui, 100,00 Eur vaikui tenkanti išlaidų dalis už būstą (komunaliniai mokesčiai, internetas, dujos ir kiti namų poreikiai), 80,00 Eur rūbams ir avalynei, 20,00 Eur telefonui, kompiuterinei įrangai, 300,00 Eur darželiui, 70,00 Eur lavinimo priemonėms, 50,00 Eur sveiktos priežiūrai, 70,00 Eur higienos prekėms, 60,00 Eur laisvalaikiui, parkams, muziejams, 100,00 Eur išlaidų šventėms, 50,00 Eur išlaidos nenumatytiems atvejams. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu mano, kad ieškovės prašoma išlaikymo suma yra per didelė, nes pagal savo pajamas jis dukters išlaikymu galėtų teikti po 250,00 Eur.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi daugiau išlaikytinių, kuriems turėtų teikti išlaikymą, nei jų bendra dukra. Ieškovės turtinė padėtis lyginant su atsakovo yra kiek geresnė, nes ieškovė turi nekilnojamojo turto, o atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad ji su dukra šiuo metu gyvena jos mamai priklausančiame bute ir nuomos mokėti nereikia, tačiau reikia mokėti už komunalinius patarnavimus, o atsakovas gyvena nuomojame bute ir kas mėnesį išleidžia apie 665,00 Eur mokesčiams. Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad kai jis gyveno (duomenys neskelbtini), jis taip pat nuomojosi butą ir tam išleisdavo apie 300,00 Eur.

Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad šalių dukra praktiškai visą laiką rūpinasi viena pati ieškovė, nes atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, šiai dienai tiek ieškovės, tiek atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra panašus, tačiau ieškovės turtinė padėtis yra kiek geresnė, nes jai priklauso nekilnodamas turtas, tai yra dalis buto (duomenys neskelbtini) mieste, o atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė su dukra gyvena, jos mamai priklausančiame bute ir moka tik komunalinius mokesčius, o atsakovas (duomenys neskelbtini) nuomojasi butą ir per mėnesį su mokesčiais išleidžia apie 665,00 Eur. Duomenų, kad šalys turėtų kreditorių nėra pateikta.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnio nuostatas kiekviena šalis turi pareigą įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Nors atsakovas tiek atsiliepime, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jam abejonių kelia tam tikros ieškovės nurodomos išlaidos nepilnamečiui vaikui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vaiko poreikiai skirtingais laikotarpiais gali kisti ir tam tėvui su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta neišvengiamai tenka didesnė išlaikymo dalis dėl nenumatytų atsirandančių išlaidų vaikų išlaikymui, todėl jis geriausiai žino vaikų kasdieninius poreikius bei jiems skiriamas lėšas (maistui, transporto poreikiui, sveikatai, laisvalaikiui, vaistams, vitaminams, buities prekėms ir pan.).

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, į pateiktus rašytinius įrodymus, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, į šalių turtinę padėtį, šalių dukters amžių, į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, kad ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 400,00 Eur nepilnametei dukrai kas mėnesį išlaikymo dydis yra mažintinas iki 250,00 Eur, kuris, teismo įsitikinimu, būtinas ir proporcingas, atsižvelgiant tiek į šalių dukters amžių, poreikius, šalių turtinę padėtį ir toks išlaikymo dydis laikytinas realiu, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymui po 250,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2020-04-27 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu, abiem tėvams teikiant po 250,00 Eur dukters išlaikymui bei iš valstybės gaunat išmoką vaikui šalių nepilnametės dukters interesai bus užtikrinti, kad šalių dukra galėtų augti ir vystytis. Tokio išlaikymo dydis priteistinas dar ir dėl to, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, o ieškovė su dukra (duomenys neskelbtini) , todėl atsakovas, siekdamas įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką, patirs papildomų kelionės išlaidų, kurių atsakovas neprašo ieškovės kompensuoti.

Išaiškinti šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185-3.186 straipsniai, 3.190 straipsnis).

Išaiškinti ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 151,00 Eur žyminis mokestis, 70,00 Eur už mediacijos pažymą, antstoliui J. P. sumokėta 36,30 Eur už atsakovui skirtų procesinių dokumentų įteikimą, advokato pagalbai apmokėti 2 250,00 Eur, vertimai: 298,00 Eur (2020-03-24), 58,00 Eur (2020-06-15), 200,00 Eur (2020-11-04), 199,30 Eur (2020-11-07) ir 33,28 Eur (2020-02-03), tai yra viso 3 259,88 Eur.

Atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas 37,00 Eur už atskirąjį skundą, 88,00 Eur žyminį už priešieškinį ir 95,00 Eur už psichiatro pažymą, tai yra iš viso183,00 Eur.

Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, yra pagrindas iš atsakovo valstybės naudai priteisti 67,50 Eur žyminį mokestį, nes ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nustatyta, kad atsakovo atstovė 2021-03-26 teikdama atskirąjį skundą sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį, nors pagal CPK nuostatas už atskiruosius skundus šeimos bylose nėra mokamas žyminis mokestis, todėl yra pagrindas įskaityti šį žyminį mokestį ir iš atsakovo valstybės naudai priteisti (67,50 Eur -38,00 Eur) = 29,50 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškiniu buvo pareiškusi tris reikalavimus iš kurių vienas pilnai patenkintas, o kitas 37 procentais, o trečias atmestas, atsakovas priešieškiniu buvo pareiškęs tik vieną reikalavimą, kuris buvo patenkintas visiškai, todėl darytina išvada, kad ieškovės ieškinys patenkintas 46 procentais, o atsakovo visiškai, todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 1 516,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui priteisti 183,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsnis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės šalių dukters C. K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos motina, tai yra ieškove A. K.

Priteisti iš atsakovo J. S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui C. K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2020-04-27 d., iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametės C. K. M. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę A. K.

Nustatyti atsakovo J. S. M. ir jo dukters C. K. M. bendravimo tvarką, pagal kurią:

Nustatyti dviejų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su vaiku bendrauja be nakvynių, tai yra nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antrojo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pasiima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą patį vakarą 19.00 val., šeštadienį 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos ir grąžindamas vaiką tą patį vakarą 19.00 val., ir sekmadienį 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos ir grąžindamas vaiką tą patį vakarą 19.00 val.

Pasibaigus dviejų mėnesių perinamajam laikotarpiui vaiko tėvas su vaiku bendrauja:

1. Kas antrą savaitgalį, pasiima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val. Dėl iš anksto nenumatytų priežasčių savaitgaliai gali būti sukeičiami abipusiu šalių susitarimu.

2. Tą savaitę, kai vaiko tėvas su vaiku nebendrauja savaitgalį, jis antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Tą savaitę, kai jis su vaiku bendrauja savaitgalį, jis pirmadienį ir trečiadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

5. Jeigu nustatytu laiku tėvo bendravimas su vaiku nėra galimas dėl tėvo darbo grafiko, tėvas informuoja vaiko mamą ne vėliau kaip prieš 2 savaites.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Iš atsakovo J. S. M. ieškovei A. K. priteisti 1 516,10 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiolika eurų ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo J. S. M. priteisti 29,50 Eur (dvidešimt devynis eurus ir 50 ct) žyminį mokestį, valstybės naudai.

Iš ieškovės A. K. atsakovui priteisti 183,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2021-03-22 nutartimi, 2021-03-22 nutartimi, kuri iš dalies pakeista 2021-05-06 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, 2021-09-13 ir 20212-03-24 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Inga Sakalauskaitė