Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. S. M. (J. S. M.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui J. S. M. (J. S. M.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo, nepilnamečio vaiko C. K. M. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su vaiko motina, iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, mokant periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 27 d., iki teismo sprendimo priėmimo dienos, laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Atsakovo skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo: pakeistos 2020 m. balandžio 29 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, mokant periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, laikosi pozicijos, jog vaiko išlaikymui gali mokėti tik 100 Eur per mėnesį.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno iš tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

11. Pažymėtina, jog laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio ir to, kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. po išsamaus įrodymų vertinimo. Šioje proceso stadijoje (teisminio proceso pradžioje) teismas neturi pagrindo atlikti išsamaus byloje esančių įrodymų vertinimo ir daryti išvados apie šalių nepilnamečiam vaikui išlaikyti būtinų išlaidų dydį, taip pat realią šalių turtinę padėtį ir jų galimybes prisidėti prie nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo.

12. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama pastoviai, be pertraukų, reikiamo dydžio ir formos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant laikino išlaikymo būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti klausimą, svarbu atsižvelgti į minimalios mėnesio algos dydžio kriterijų, minimali mėnesio alga šiuo metu (nuo 2021 m. sausio 1 d.), atskaičius mokesčius, yra 468 Eur, tačiau pažymėtina, jog šis kriterijus yra tik orientacinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas minimalios mėnesio algos kriterijų, nurodė, jog išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė šios sumos – 233,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas prašė sumažinti teismo nutartimi jau priteisto laikino išlaikymo dydį iki 100 Eur – teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo dydis sudarė 300 Eur per mėnesį. Taigi teismas, spręsdamas dėl atsakovo prašymo pagrįstumo, vertino tai, ar vaiko poreikiai nuo nutarties, kuria priteistas laikinas išlaikymas, priėmimo momento pakito ir nenustatė, kad vaiko poreikiai būtų padidėję ar sumažėję, lyginant juos su laikino išlaikymo priteisimo momentu. Taip pat teismas pažymėjo, jog, nors ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 850 Eur, šiuo momentu nėra nustatyti tikslūs šalių nepilnametės dukters poreikiai, o kai kurie ieškovės nurodyti vaiko poreikiai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi, jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra didesnis nei minimalus mėnesio atlyginimas, o laikino išlaikymo dydžio sumažinimas iki atsakovo prašomos 100 per mėnesį dydžio sumos reikštų tiek paties nepilnamečio vaiko, tiek ir ieškovės, kaip vaiko motinos, su kuria vaikas gyvena ir kuriai tenka kasdienio rūpinimosi vaiku, jo priežiūros, auklėjimo našta, teisių pažeidimą, neproporcingos finansinės naštos jai perkėlimą.

14. Taip pat pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo prašymo sumažinti priteisto laikino išlaikymo dydį pagrįstumą, preliminariai įvertino ir turimus duomenis apie tėvų turtinę padėtį ir jų galimybes teikti vaiko poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymą. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. dirba interjero dizainere, jos gaunamas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudaro 1 445 Eur (kaip atsiliepime nurodo ieškovė, atskaičius mokesčius, darbo užmokestis sudaro 920 Eur). Atsakovo darbo užmokestis už 2021 m. liepos mėnesį, atskaičius mokesčius, sudarė 789,62 Eur. Nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2021 m. birželio mėnesio atsakovui buvo mokama socialinio draudimo nedarbo išmoka, kuri sudarė apie 688,83 Eur per mėnesį. Atsakovas nuo 2021 m. liepos 1 d. nuomojasi butą, nuomos kaina – 300 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodo, kad neturi turto, santaupų dėl Covid-19 pandemijos prarado skydžių palydovo darbą, šiuo metu dirba oro uoste ir registruoja keleivius skrydžiams. Preliminariai įvertinus duomenis apie šalių turtinę padėtį, matyti, jog ji yra apylygė, tačiau, kaip teisingai pažymėjo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tėvui, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnio materialinio aprūpinimo našta. Todėl atmestinas, kaip nepagrįstas, atsakovo argumentas, jog jo turtinė padėtis blogesnė nei ieškovės, ir jam turėtų tekti mažesnė dukters išlaikymo dalis. Taip pat akivaizdu, jog ieškovės turtinė padėtis nuo laikino išlaikymo priteisimo momento pagerėjo (priteisiant laikiną išlaikymą, ieškovė Lietuvoje niekur nedirbo, buvo vaiko priežiūros atostogose, nebuvo duomenų, kad ieškovei būtų mokama motinystės išmoka ar ieškovė gautų kitokių pajamų), taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, vaiko amžių, ieškovės turtinę padėtį, kuri pagerėjo, tai, kad nėra nustatyti tikslūs šalių nepilnametės dukters poreikiai, o kai kurie ieškovės nurodyti vaiko poreikiai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais, padarė išvadą, kad yra pagrindas pakeisti teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos ir sumažinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį iki 250 Eur per mėnesį.

15. Pasisakant dėl atsakovo argumentų, jog neaišku, kokiu pagrindu teismas nusprendė, kad aviacijos pramonė atsigauna, ir kad teismas nekonkretizavo, kokius įrodymus atsakovas galėjo pateikti norėdamas įrodyti, kad bandė įsidarbinti skrydžių palydovu, o vien tai, kad atsakovas šiuo metu dirba prasčiau apmokamose pareigose, patvirtina faktą, kad atsakovas neturi galimybių dirbti geriau apmokamo skrydžių palydovo darbo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad atsakovas pasirinko dirbti dėl pandemijos nukentėjusioje srityje nepateisina tinkamo išlaikymo pareigos nevykdymo. Kaip jau minėta, minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas net ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Šiuo atveju atsakovas gauna didesnes nei minimalias pajamas. Be to, yra jaunas, darbingo amžiaus žmogus, todėl turi dėti maksimalias pastangas, kad užsitikrintų pajamas, iš kurių galėtų teiktų išlaikymą, reikalingą bent jau būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo subjektyviu pasirinkimu dirbti srityje, kuri nukentėjo nuo pandemijos.

16. Sutiktina su atsakovu, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepritaria atsakovui, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišskaičiavo išmokos vaikui išlaikymo sumos iš teiktino išlaikymo dydžio. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybė kas mėnesį skiria vaikui 70 Eur išmoką, todėl iš atsakovo priteistinas 250 Eur kas mėnesį dydžio laikinas išlaikymas šiuo metu atitiktų tiek vaiko teisių apsaugos prioriteto, tiek tėvų ir vaikų teisių ir interesų pusiausvyros, tiek tėvų valdžios lygybės principus. Taigi akivaizdu, jog teismas nustatė priteistino išlaikymo dydį įvertinęs valstybės mokamos išmokos sumą. Kaip jau minėta, taikydamas tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones teismas tik preliminariai įvertina nepilnamečio vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir jų galimybes teikti vaiko poreikius tenkinantį išlaikymą.

17. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo konstatuoja, jog konkrečiu atveju priteisto laikino išlaikymo dydis atitinka teisingumo, proporcingumo, prioritetinės vaiko interesų apsaugos principus. Laikinas 250 Eur per mėnesį dydžio išlaikymas leis patenkinti minimalius šalių dukters poreikius, iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje.

18. Papildomai pažymėtina, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai – iki teismo sprendimo priėmimo – užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

19. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, pagrindo ją naikinti ar keisti nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.