- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-924-524/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00688-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- J. S. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui J. S. M. (J. S. M.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, ir atsakovo J. S. M. priešieškinį ieškovei A. K. dėl jo ir dukters bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. ieškiniu atsakovui J. S. M. prašė nustatyti šalių nepilnametės dukters C. K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą priteisti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės ir lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, nustatyti atsakovo ir dukters bendravimo tvarką, pagal kurią:
1) kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir sekmadienį atsakovas bendrauja su dukterimi nuotoliniu būdu – galiniais įrenginiais – telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis: „Messenger“, „Viber“, „Whatsapp“, „Skype“ ir kt., ar kitomis kompiuterio programomis laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Lietuvos laiku, atsižvelgiant į dukters poreikius ir interesus;
2) atsakovas, būdamas Lietuvoje, ne vėliau kaip prieš tris paras informavęs ieškovę, bendrauja su dukterimi jos gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant dukters mamai, du kartus per savaitę nuo 17.00 val. iki 20.00 val., atsižvelgiant į dukters poreikius ir interesus;
3) Tėvo dieną atsakovas bendrauja su dukterimi nuotoliniu būdu (telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis ar kompiuterio programomis) laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Lietuvos laiku arba, būdamas Lietuvoje, ne vėliau kaip prieš parą informavęs ieškovę, bendrauja su dukterimi jos gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant dukters mamai, tą dieną nuo 17.00 val. iki 20.00 val., atsižvelgiant į dukters poreikius ir interesus;
4) atsakovas, būdamas Lietuvoje, turi teisę kiekvienais poriniais metais su dukterimi praleisti šv. Kūčias ir šv. Kalėdas, o kiekvienais neporiniais metais turi teisę su dukterimi sutikti Naujuosius metus jos gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant dukters mamai tomis dienomis, atsižvelgiant į dukters poreikius ir interesus;
5) atsakovas, būdamas Lietuvoje, turi teisę kiekvienais neporiniais metais su dukterimi švęsti jos gimtadienį jos gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant dukters mamai, atsižvelgiant į dukters poreikius ir interesus;
6) šalys informuoja viena kitą apie pasikeitusią gyvenamąją vietą bei telefono numerius, o ieškovė informuoja atsakovą apie pasikeitusią nepilnametės dukters gyvenamąją vietą, jeigu ji nesutampa su mamos gyvenamąja vieta;
7) atsižvelgiant į dukters poreikius bei šalių galimybes bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka gali būti koreguojama abipusiu susitarimu.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį, kiek tai susiję su ginčo dalyku apeliacinės instancijos teisme, t. y. dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, nurodė, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, nes neužtikrina C. K. M. normalaus bendravimo su juo, būtino vaiko raidai. Nesupranta, kuo ieškovė grindžia reikalavimą dukrai bendrauti su tėvu tik jos gyvenamojoje vietoje ir tik kelias valandas per savaitę.
3. Išvada teikianti institucija pateikė išvadą, joje nurodė, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka taip pat atitinka vaiko interesus, o tėvams laikantis tokios bendravimo tvarkos būtų užtikrinta šalių vaiko teisė bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Ieškovės prašomas išlaikymas atitiktų vaiko interesus ir tenkintų maksimalius vaiko poreikius.
Šalies argumentai
4. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti jo ir dukters bendravimo tvarką, pagal kurią:
1) atsakovas kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antrojo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pasiima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.; dėl iš anksto nenumatytų priežasčių savaitgaliai gali būti sukeičiami abipusiu šalių susitarimu;
2) tą savaitę, kai atsakovas su vaiku nebendrauja savaitgalį, jis antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val;
3) tą savaitę, kai atsakovas su vaiku bendrauja savaitgalį, jis pirmadienį ir trečiadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val;
4) vaiko atostogos (nustatomas pagal mokslo metų metu moksleiviams skiriamas rudens, žiemos, papildomas žiemos ir pavasario atostogas) vaikas praleidžia su tėvu tokia tvarka: rudens atostogas vaikas poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais metais – su mama; žiemos atostogas, įskaitant šv. Kūčių, šv. Kalėdų šventes ir Naujųjų metų šventę, vaikas neporiniais metais praleidžia su tėvu, poriniais metais – su mama; papildomas žiemos atostogas vaikas neporiniais metais praleidžia su mama, poriniais metais praleidžia su tėvu, pavasario atostogas, įskaitant šv. Velykų šventes, vaikas poriniais metais praleidžia su mama, neporiniais metais praleidžia su tėvu; tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną ne vėliau kaip 11.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 18.00 val.;
5) tėvas kartu su vaiku kiekvienais metais praleidžia pusę jo vasaros atostogų laiko; lyginiais metais tėvas su vaiku atostogauja birželio 1–15 d., liepos 15–30 d, rugpjūčio 15–30 d., nelyginiais metais tėvas su vaiku atostogauja birželio 1–15 d, liepos 1–15 d. ir rugpjūčio 15–30 d.; atostogų datos gali būti keičiamos abipusiu šalių susitarimu;
6) jeigu nustatytu laiku tėvo bendravimas su vaiku nėra galimas dėl tėvo darbo grafiko, tėvas informuoja vaiko mamą ne vėliau kaip prieš 2 savaites.
5. Priešieškinyje nurodė, kad nesutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, nes tokia tvarka neatitinka vaiko interesų, nes neužtikrina vaiko normalaus bendravimo su juo, būtino vaiko raidai. Nesupranta, kuo ieškovė grindžia reikalavimą dukrai bendrauti su juo tik jos gyvenamojoje vietoje ir tik kelias valandas per savaitę, nes toks mažiau nei minimalus bendravimas aiškiai prieštarauja vaiko interesams. Nemano, kad nustatant bendravimo tvarką reikėtų nustatyti papildomą pereinamąjį laikotarpį ar nustatyti, kad bendravimas turi vykti dalyvaujant socialiniams darbuotojams ar psichologams. Šiuo metu pereinamasis laikotarpis yra taikomas vykdant laikinąsias apsaugos priemones, jis su dukra bendrauja dalyvaujant socialiniams darbuotojams, bendravimas sekasi gerai, nepaisant ilgo gyvo bendravimo nebuvimo vaikas su juo išlaikė šiltą emocinį ryšį ir yra jo pasiilgęs.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, nes atsakovo reikalaujama nustatyti bendravimo tvarka, kuria siekiama, kad atsakovas su dukra bendrautų vienas, nedalyvaujant jai, akivaizdžiai neatitiktų nepilnametės dukters interesų, nes dukra yra vos (duomenys neskelbtini) amžiaus, su tėvu atskirai nuo mamos niekada nėra gyvenusi. Atsakovas neturi tėvystės įgūdžių ir turėtų baigti tėvystės įgūdžių lavinimo programą ir tik tada svarstyti, ar sugebės vienas pats nepertraukiamai rūpintis mažamete dukrele. Be to, atsakovas turi realių psichikos sveikatos sutrikimų. Mano, kad atsakovas gali neteisėtai išvežti vaiką iš Lietuvos į Portugaliją. Sutinka, kad atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra, nurodyta jo priešieškinio 1, 2 reikalavimuose, būtų nustatyta tokia tvarka:
1) tėvas kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antrojo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra, nepertraukiamai dalyvaujant mamai, nuo 15.00 val. iki 20.00 val.; bendravimas vyksta arba nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje, arba kitoje vietoje pagal atskirą ir iš anksto abiejų tėvų suderintą valią; dėl iš anksto nenumatytų priežasčių savaitgaliai gali būti sukeičiami abipusiu šalių susitarimu; bendravimo su nepilnamete dukra išlaidas, kiek tai liečia išlaidas dukros poreikiams, visiškai padengia atsakovas;
2) tą savaitę, kai tėvas su vaiku nebendrauja savaitgalį, tėvas antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra nepertraukiamai, dalyvaujant mamai, nuo 17.30 val. iki 20.00 val.; bendravimas vyksta arba nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje, arba kitoje vietoje pagal atskirą ir iš anksto abiejų tėvų suderintą valią; tą savaitę, kai tėvas su vaiku bendrauja savaitgalį, tėvas pirmadienį ir trečiadienį turi teisę bendrauti su dukra, nepertraukiamai dalyvaujant mamai, nuo 17.30 val. iki 20.00 val.; bendravimas vyksta arba nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vieloje, arba kitoje vietoje pagal atskirą ir iš anksto abiejų tėvų suderintą valią; bendravimo su nepilnamete dukra išlaidas, kiek tai liečia išlaidas dukros poreikiams, visiškai padengia atsakovas;
7. Dėl priešieškinio 3 ir 4 reikalavimų ieškovė nesutiko, nes toks reikalavimas, t. y. leisti atostogas su vaiku ar praleisti su dukra lygiai pusę kiekvieno vasaros kalendorinio mėnesio, galbūt svarstytinas ateityje, t. y. dukrai sulaukus ne mažiau kaip 5–6 metų, atsižvelgiant į tai, kaip klostytis atsakovo bendravimas iki tol. Visiškai neaišku, kas rūpinsis vaiku, kai atsakovas bus darbe (išvykęs iš Lietuvos), juolab vasaros metu, kai jis reikalauja su vaiku praleisti lygiai pusę kiekvieno mėnesio laiko. Tėvas galėtų kartu leisti laiką per didžiąsias metų šventes, t. y. šv. Kūčias, šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir šv. Velykas. Suprasdama realias atsakovo galimybes, jo įgūdžius, nepilnametės dukters interesus, ji sutiktų, kad 3 punkto dalis būtų nustatoma iš esmės taip, kaip nurodyta jos ieškinyje, papildant punktą dėl bendravimo vietos ir išlaidų, t. y. tokia tvarka: tėvas turi teisę kiekvienais poriniais metais su dukra, nepertraukiamai dalyvaujant mamai, praleisti šv. Kūčias ir šv. Kalėdas, o kiekvienais neporiniais metais tėvas turi teisę su dukra, nepertraukiamai dalyvaujant mamai, sutikti Naujuosius metus ir šv. Velykas; bendravimas vyksta arba nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje, arba kitoje vietoje pagal atskirą ir iš anksto abiejų tėvų suderintą valią; bendravimo su nepilnamete dukra išlaidas, kiek tai liečia išlaidas dukros poreikiams, visiškai padengia atsakovas.
8. Siekiant teisinio apibrėžtumo ir kasdienės tvarkos – dienos planų vaiko gyvenime, ieškovės manymu, nustatant atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką papildomai turėtų būti įtraukti šie punktai ir sąlygos, kurie nurodyti ieškovės ieškinyje, papildant punktus dėl bendravimo vietos ir išlaidų, t. y.:
1) tėvas turi teisę bendrauti su dukra, nepertraukiamai dalyvaujant mamai, pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną); bendravimas vyksta arba nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje, arba kitoje vietoje pagal atskirą ir iš anksto abiejų tėvų suderintą valią; bendravimo su nepilnamete dukra išlaidas, kiek tai liečia išlaidas dukros poreikiams, visiškai padengia atsakovas;
2) Motinos dieną, neatsižvelgiant į 1 ir 2 punktuose nustatytą bendravimo tvarką, visais atvejais dukra praleidžia su mama;
3) dukra gimtadienį vienais metais (poriniais) švenčia su motina, kitais metais (neporiniais) su tėvu, nepertraukiamai dalyvaujant mamai, jei tą dieną dukra praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką; bendravimas vyksta arba nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje, arba kitoje vietoje pagal atskirą ir iš anksto abiejų tėvų suderintą valią; bendravimo su nepilnamete dukra išlaidas, kiek tai liečia išlaidas dukros poreikiams, visiškai padengia atsakovas; tėvui negalint vaiko gimimo dieną bendrauti su dukra, bendravimas neperkeliamas, o vaikas gimtadienio dieną praleidžia su mama;
4) dėl objektyvių priežasčių (dukrai susirgus, užsitęsus renginiams ugdymo įstaigoje ar mokykloje ir dėl kitų nenumatytų aplinkybių) bendravimas su dukra atšaukiamas, nepilnametės dukters motinai informavus tėvą telefonu, SMS žinute ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais iki bendravimo pradžios likus 2 valandoms.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai:
1) nustatė nepilnametės šalių dukters gyvenamąją vietą kartu su jos motina, tai yra ieškove;
2) priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis, po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 27 d., iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
3) nepilnametės išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę;
4) nustatė atsakovo ir jo dukters bendravimo tvarką, pagal kurią:
4.1) nustatė dviejų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su vaiku bendrauja be nakvynių, tai yra nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antrojo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pasiima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą patį vakarą 19.00 val., šeštadienį 10.00 val. pasiima vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos ir grąžina vaiką tą patį vakarą 19.00 val., sekmadienį 10.00 val. pasiima vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos ir grąžina vaiką tą patį vakarą 19.00 val.;
4.2) pasibaigus dviejų mėnesių perinamajam laikotarpiui vaiko tėvas su vaiku bendrauja taip:
4.2.1) atsakovas kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antrojo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pasiima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.; dėl iš anksto nenumatytų priežasčių savaitgaliai gali būti sukeičiami abipusiu šalių susitarimu;
4.2.2) tą savaitę, kai atsakovas su vaiku nebendrauja savaitgalį, jis antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val;
4.2.3) tą savaitę, kai atsakovas su vaiku bendrauja savaitgalį, jis pirmadienį ir trečiadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val;
4.2.4) vaiko atostogos (nustatomas pagal mokslo metų metu moksleiviams skiriamas rudens, žiemos, papildomas žiemos ir pavasario atostogas) vaikas praleidžia su tėvu tokia tvarka: rudens atostogas vaikas poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais metais – su mama; žiemos atostogas, įskaitant šv. Kūčių, šv. Kalėdų šventes ir Naujųjų metų šventę, vaikas neporiniais metais praleidžia su tėvu, poriniais metais – su mama; papildomas žiemos atostogas vaikas neporiniais metais praleidžia su mama, poriniais metais praleidžia su tėvu, pavasario atostogas, įskaitant šv. Velykų šventes, vaikas poriniais metais praleidžia su mama, neporiniais metais praleidžia su tėvu; tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną ne vėliau kaip 11.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 18.00 val.;
4.2.5) tėvas kartu su vaiku kiekvienais metais praleidžia pusę jo vasaros atostogų laiko; lyginiais metais tėvas su vaiku atostogauja birželio 1–15 d., liepos 15–30 d., rugpjūčio 15–30 d., nelyginiais metais tėvas su vaiku atostogauja birželio 1–15 d., liepos 1–15 d. ir rugpjūčio 15–30 d.; atostogų datos gali būti keičiamos abipusiu šalių susitarimu;
4.2.6) jeigu nustatytu laiku tėvo bendravimas su vaiku nėra galimas dėl tėvo darbo grafiko, tėvas informuoja vaiko mamą ne vėliau kaip prieš 2 savaites;
5) likusią ieškinio dalyje atmetė;
6) iš atsakovo ieškovei priteisė 1 516,10 Eur bylinėjimosi išlaidų;
7) iš atsakovo priteisė 29,50 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;
8) iš ieškovės atsakovui priteisė 183 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas, kiek tai susiję su ginčo dalyku apeliacinės instancijos teisme, t. y. dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, nurodė, kad duomenų, jog atsakovas netinkamai vykdytų tėvo pareigas mažametei dukrai, nenustatyta, taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovo gyvenimo būdas yra netinkamas ar jis keltia realų pavojų dukrai. Atsakovas yra dirbantis, gyvena nuomojame bute, kur vaikui yra nupirkta lova, žaislų ir įrengta erdvė žaidimams. Atsakovo darbo grafikas yra kintantis, tačiau atsakovas pateikė duomenis, kad jis turi galimybę darbe keisti savo darbo laiką. Nors atsakovas ir dukra kurį laiką nesimatė, nes atsakovas gyveno Portugalijoje, o ieškovė Lietuvoje ir jo ir dukters bendravimas vyko tik socialiniais tinklais, tačiau, po ilgo laiko atsakovui ir dukrai susitikus gyvai, šalių dukra atsakovą pažino ir džiaugėsi. Šalių dukra yra per mažo amžiaus, kad galėtų pati išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo su atsakovu ar būtų išklausyta vaiko teisių ar psichologo.
11. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prie ieškovę, kuris vėliau buvo nutrauktas, nesudaro pagrindo riboti atsakovo ir dukters bendravimo ar nustatyti minimalią jo ir dukters bendravimo tvarką, nes nėra jokių duomenų, kad atsakovas kada nors yra smurtavęs prieš šalių dukrą. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad kai šalių dukra buvo maža ir ji trumpam paliko vaiką su atsakovu, dukra iškrito iš lovytės, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas netinkamai rūpinosi vaiku ir nesugeba vaiku pasirūpinti, nes tai buvo vienkartinis įvykis. Kaip paaiškino atsakovas, taip įvyko, nes tą naktį dukrytė buvo labai nerami ir tiek jis, tiek ir ieškovė buvo pavargę, todėl jis ir užmigo, o dukra iškrito. Pati ieškovė 2020 m., šalims gyvenant kartu Klaipėdoje, ne kartą paliko dukrą atsakovo priežiūrai, kol ji nuvyks į savo mokymosi įstaigą, tai, teismo vertinimu, tik patvirtina, kad atsakovas gali pasirūpinti šalių dukra, kuri palyginti su 2020 m. yra paaugusi. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas dėl savo ligos negali tinkami pasirūpinti tokio amžiaus vaiku, taip pat atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos, nes atsakovo į bylą teismui pateikti dviejų Portugalijos gydytojų raštai patvirtina, kad jis dėl turimos diagnozės gali vykdyti savo kaip tėvo pareigas. Atsakovas ieškovei siūlė, kad jis gali nueiti pas bet kurį ieškovės pasirinktą gydytoją Lietuvoje dėl savo sveikatos būklės patikrinimo, tačiau ieškovė atsisakė, tik prašė pateikti jį gydančio gydytojo Portugalijoje pažymą. Ieškovė į bylą nepateikė jokių nenuginčijamų įrodymų, kad atsakovui vartojant vaistus yra realus pavojus vaikui. Kaip nurodo pats atsakovas, šis nerimo sindromas jam yra nustatytas nuo 14 metų. Ieškovė patvirtino, kad po kelių mėnesių draugystės atsakovas jai pats pasakė apie turimą ligą ir ieškovei tai nesukėlė jokių baimių, jie kartu gyveno ir susilaukė dukters. Tai, kad atsakovas, turėdamas nuo vaikystės nustatytą, generalizuotą nerimo sutrikimą, atliko karinę tarnybą Portugalijoe, tik patvirtina, kad dėl savo sveikatos būklės jis gali ne tik dirbti, bet ir pasirūpinti vaiku, be to, atsakovas prieš įsidarbindamas skrydžio palydovu taip pat praėjo medicininę komisiją.
12. Teismas dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovas neturi tėvystės įgūdžių, nurodė, kad akivaizdu, jog atsakovas, gyvendamas skyriumi nuo vaiko ne tik skirtinguose miestuose, o nagrinėjamu atveju ir skirtinguose šalyse, dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės vaiko slaugyti ir jo nuolat prižiūrėti, todėl ieškovės nurodytas motyvas, kad nuo pat gimimo ji viena pati rūpinosi vaiku ir atsakovas jai nepadėjo, taip pat nėra pagrindas minimaliai apriboti atsakovo ir dukters bendravimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, siekdamas kuo dažniau matytis su vaiku, pakeitė savo nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą ir persikėlė gyventi į Lietuvą iš Portugalijos. Tai, kad atsakovas norėjo bendrauti su dukra ir po šalių išsiskyrimo, patvirtina ir tai, kad pati ieškovė ne kartą atleido atsakovui ir bandė vėl gyventi kartu, tačiau bendras jų gyvenimas nepavyko. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas 2020 m. po bylos iškėlimo teisme vasaros metu gyveno Klaipėdoje, buvo įsidarbinęs ir kurį laiką gyveno su ieškove ir dukra.
13. Teismo vertinimu, atsakovas deda maksimalias pastangas, kad jo ir dukters ryšys kuo greičiau būtų atkurtas. Atsakovui bendraujant pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, socialinė darbuotoja A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad dviejų valandų bendravimas mergaitei yra per ilgas ir visą savaitgalį mergaitei būtų sunku išbūti su tėvu, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bendravimas vyko centro patalpose, tai yra salėje, kuri, kaip patvirtino šio centro darbuotojos, nėra pritaikyta vaikų bendravimui. Be to, bendravime dalyvavo ne tik atsakovas ir dukra, bet ir socialinė darbuotoja bei ieškovė. Formali vaikų bendravimui nepritaikyta aplinka bei kitų asmenų dalyvavimas galėjo turėti įtakos atsakovo ir vaiko bendravimo kokybei. Be to, socialinė darbuotoja A. P. patvirtino, kad ji per ieškovę atsakovo prašė, kad į kiekvieną susitikimą jis atvažiuotų pasiruošęs, tai yra pasirūpinęs vandeniu, užkandžiais ir žaislais, tačiau atsakovas atvykdavo nepasiruošęs. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad jos anglų kalbos žinos yra mažos, o pati ji nė karto jo nepaklausė, ar jis yra atsivežęs vaikui maisto ar vandens, žaislų.
14. Teismas nurodė, kad šalių dukra yra pakankami maža, o tokio amžiaus vaikams yra būdingas ir neigimas ar nuotaikų kaita. Gyvendamas šeimoje, kurioje yra abu tėvai, vaikas dažnai labiau nori pasilikti su mama, o ne su tėčiu, nes kiekvienam vaikui, kurį sieja stiprus emocinis ryšys su mama, bet koks išsiskyrimas su mama, net jei mama išeina į parduotuvę, kelia neigiamus jausmus. Vaikai, pradedantys laikyti darželį, taip pat dažnai nenori pasilikti be mamos, nors ten yra vaikų, aplinka pritaikyta vaikams ir yra auklėtojų, ir tai yra natūralus reiškinys, tačiau palaipsniui vaikai prisitaiko prie tokios tvarkos. Teismo vertinimu, ir šiuo atveju galbūt pirmus kartus bus sunku ne tik šalių dukrai, bet ir atsakovui pasilikti su dukra vieniems, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kodėl vaiko tėvas šiuo atveju negalėtų pasilikti su vaiku vienas be ieškovės.
15. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių posėdžio metu duotus paaiškinimus, atsižvelgdamas į byloje pateiktą išvadą, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti minimalią atsakovo ir jo dukters bendravimo tvarką ir tenkinti ieškovės reikalavimą, kad ji dalyvautų atsakovo ir dukters susitikimuose, todėl nustatytina atsakovo priešieškiniu prašoma bendravimo tvarka, nes nenustatyta, kad ji pažeistų šalių vaiko interesus.
16. Teismas sutiko, kad yra pagrindas nustatyti 2 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su dukra galėtų bendrauti pagal jo siūlomą tvarką savaitgaliais, tačiau be nakvynės, o vėliau jau ir su nakvynėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
17. Ieškovė A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta ginčijama atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą – atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką nustatyti taip:
1) nustatyti vienerių metų pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su vaiku bendrauja be nakvynių, tai yra nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antrojo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepertraukiamai dalyvaujant mamai A. K., nuo 15 val. iki 20 val.; bendravimas vyksta arba nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje, arba kitoje vietoje pagal atskirą ir iš anksto abiejų tėvų suderintą valią; dėl iš anksto nenumatytų priežasčių savaitgaliai gali būti sukeičiami abipusiu šalių susitarimu; bendravimo su nepilnamete dukra išlaidas, kiek tai liečia išlaidas dukros poreikiams, visiškai padengia atsakovas;
2) pasibaigus vienerių metų perinamajam laikotarpiui vaiko tėvas su vaiku bendrauja:
2.1) kas antrą savaitgalį, pasiima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.; dėl iš anksto nenumatytų priežasčių savaitgaliai gali būti sukeičiami abipusiu šalių susitarimu;
2.2) tą savaitę, kai vaiko tėvas su vaiku nebendrauja savaitgalį, jis antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;
2.3) tą savaitę, kai atsakovas su vaiku bendrauja savaitgalį, jis pirmadienį ir trečiadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.
2.4) vaiko atostogos (nustatomas pagal mokslo metų metu moksleiviams skiriamas rudens, žiemos, papildomas žiemos ir pavasario atostogas) vaikas praleidžia su tėvu tokia tvarka: rudens atostogas vaikas poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais metais – su mama; žiemos atostogas, įskaitant šv. Kūčių, šv. Kalėdų šventes ir Naujųjų metų šventę, vaikas neporiniais metais praleidžia su tėvu, poriniais metais – su mama; papildomas žiemos atostogas vaikas neporiniais metais praleidžia su mama, poriniais metais praleidžia su tėvu, pavasario atostogas, įskaitant šv. Velykų šventes, vaikas poriniais metais praleidžia su mama, neporiniais metais praleidžia su tėvu; tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną ne vėliau kaip 11.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 18.00 val.;
2.5) tėvas turi teisę bendrauti su dukra pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jei tą sekmadienį dukra praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką; bendravimo su nepilnamete dukra išlaidas, kiek tai liečia išlaidas dukros poreikiams, visiškai padengia atsakovas;
2.6) Motinos dieną, neatsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką, visais atvejais dukra praleidžia su mama;
2.7) dukra gimtadienį vienais metais (poriniais) švenčia su motina, kitais metais (neporiniais) su tėvu; bendravimo su nepilnamete dukra išlaidas, kiek tai liečia išlaidas dukros poreikiams, visiškai padengia atsakovas; tėvas gimtadienio dieną pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba iš ugdymo ar mokymosi vietos pagal jos mokymosi ar ugdymo grafikus, bet ne vėliau kaip 17 val. ir ne anksčiau kaip 10 val., ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jei tą dieną dukra praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką; tėvui negalint vaiko gimimo dieną bendrauti su dukra, bendravimas neperkeliamas, o vaikas gimtadienio dieną praleidžia su mama;
2.8) dėl objektyvių priežasčių (dukrai susirgus, užsitęsus renginiams ugdymo įstaigoje ar mokykloje ir kitų nenumatytų aplinkybių) bendravimas su dukra atšaukiamas, nepilnametės dukters motinai informavus tėvą J. S. M. telefonu, SMS žinute ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, iki bendravimo pradžios likus 2 valandoms;
2.9) jeigu nustatytu laiku atsakovo bendravimas su vaiku nėra galimas dėl atsakovo darbo grafiko, atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 savaites.
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vaikas yra mažametis – vos (duomenys neskelbtini) amžiaus ir nėra niekada su tėvu atskirai nuo mamos gyvenęs, nėra ilgesniam laikui buvęs atskirtas nuo mamos. Dukra neturi jokio noro ir nėra pasirengusi viena pati bendrauti su atsakovu, aiškiai išreiškė nenorą bendrauti su tėvu, tiesiog neprisileidžia tėvo prie savęs, vengia kontakto, atsisako pasilikti viena su tėvu be mamos, bendraudama darosi irzli, nori būti su mama. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tėvas neturi tėvystės įgūdžių, negeba rūpintis mažamete dukra, bendrauti su dukra, užmegzti su ja kontakto ir patenkinti jos poreikių, neatsižvelgia ir visiškai nepaiso socialinės darbuotojos rekomendacijų, pervertina save ir ignoruoja realią tikrovę. Atsakovas yra konfliktiškas, ūmaus būdo, turi psichikos sutrikimų – generalizuotą nerimo sindromą, vartoja raminamuosius bei depresiją malšinančius vaistus. Jo ūmus būdas pasireiškė konfliktais su socialine darbuotoja ir su vaiko mama susitikimo su dukra metu, kas yra tipinis netinkamo savęs įsivaizdavimo ir pervertinimo rezultatas. Atsakovui visų pirma būtina lankyti tėvystės ugdymo kursus ir palaipsniui, iš lėto pratintis bendrauti su dukra, atrasti ryšį, nekelti mergaitei baimės, įtampos, streso, o pamažu užmegzti tėvo ir dukters ryšį, kas, manytina, pasiekiama ne greičiau nei per vienerių metų laikotarpį.
19. Apeliaciniame skunde teigiama, jog, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pereinamojo laikotarpio nustatymas, kai atsakovas bendrauja su dukra vienas, t. y. be mamos, yra ydingas. Pereinamasis laikotarpis, kurį nustatė teismas, yra nepakankamas, t. y. dviejų mėnesių terminas yra aiškiai per trumpas ir prieštaraujantis vaiko interesams. Teismas pereinamąjį laikotarpį nustatė atsižvelgdamas išskirtinai į atsakovo asmeninius samprotavimus, jo norus ir visiškai ignoruodamas nepilnamečio vaiko interesus, įskaitant neigiamus vaiko emocinius, dvasinius ir psichologinius išgyvenimus. Teismas visiškai nepagrįstai ignoravo vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadas nustatyti bent jau vienerių metų pereinamojo laikotarpio terminą, be to, bendravimo su dukra metu kartu turėtų dalyvauti ir nepilnametės dukters mama arba bent jau vaiko teisių apsaugos specialistais, kad vaikui būtų užtikrinta saugi aplinka ir bendravimo metu užtikrinami jos poreikiai – užkandžiai, vanduo, žaidimai. Taip pat šiuo laikotarpiu atsakovas turėtų dalyvauti tėvystės įgūdžių tobulinimo kursuose.
20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visiškai nesuderinama su vaiko interesais tai, kad pagal šią tvarką nepilnametis, mažametis vaikas su atsakovu vasarą privalės praleisti ne mažiau kaip 15 kalendorinių dienų iš eilės tris mėnesius. Atsakovas šiuo metu dirba skrydžių palydovu bei gyvena Vilniuje. Tokiu atveju visiškai neaišku, kas rūpinsis vaiku, kai atsakovas bus darbe (išvykęs iš Lietuvos), juolab vasaros metu, kai pagal nustatytą bendravimo tvarką jis su vaiku turi praleisti lygiai pusę kiekvieno mėnesio laiko. Dukrai turint mylinčią ir visokeriopai ja besirūpinančią mamą, akivaizdu, kad tokia nustatyta bendravimo tvarka yra visiškai nereikalinga ir perteklinė, neabejotinai žalinga nepilnamečio vaiko interesams, kai vietoje gyvenimo su mama vaikas, pildant tėvo įnorius, turės leisti laiką neaišku su kuo ir kokiomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į vaiko amžių, atsakovo realias galimybes tinkamai pasirūpinti vaiku, jo bendravimas vasaros metu neturėtų būti kitoks nei įprasta, t. y. teismo nustatytas bendravimas kas antrą savaitgalį ir darbo dienomis. Skundžiamu sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo trukmė vasarą yra visiškai neracionali, realiai neįgyvendinama, prieštaraujanti vaiko interesams ir todėl turi būti panaikinta. Teismas ciniškai ignoravo, nepagrįstai suabsoliutino tėvo teisę bendrauti su vaiku, iškeldamas atsakovo norus aukščiau vaiko interesų, nekreipdamas dėmesio į realią tikrovę.
21. Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamas sprendimas yra nesuprantamas ir visiškai paminantis nepilnamečio vaiko interesus, juos tiesiog ciniškai ignoruojant, nepagrįstai suabsoliutinant tėvo teisę bendrauti su vaiku, iškeliant atsakovo norus aukščiau vaiko interesų, nekreipiant dėmesio į realią tikrovę, šiuo metu atsakovo nepasirengimą tokiam bendravimui, koks nustatytas, vaiko nenorą, jo būseną bendraujant su tėvu ir vaiko galimą patirti psichologinę bei emocinę traumą, neigiamus išgyvenimus, kas pakenks vaiko kaip asmenybės formavimuisi ateityje. Toks teismo sprendimas, jeigu jis būtų paliktas, t. y. akivaizdžiai psichologiškai nepasiruošusį ir nenorintį likti su tėvu vaiką prieš jo valią paliekant vien su tėvu, kuris kol kas nesugeba patenkinti vaiko poreikių ir negeba užmegzti kontakto su vaiku, neabejotinai žalingas vaikui ir ateityje sukels daug psichologinių ir asmenybės formavimosi problemų. Be to, teismas visiškai nepagrįstai, nepateikdamas absoliučiai jokių motyvų, atsisakė nustatyti ieškovės ieškiniu prašomą atsakovo bendravimo su dukra tvarką kitomis, tačiau lygiai taip pat gyvenime svarbiomis aplinkybėmis, t. y. Tėvo dieną, Motinos dieną ir vaiko gimimo dieną.
Atsiliepimas
22. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priimti naujai teikiamus įrodymus, atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad
ieškovė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė nė vieno fakto ar aplinkybės, kad atsakovo bendravimas kenktų vaiko interesams, todėl jos siūlomi bendravimo ribojimai neturi jokio pagrindo. Tai, kad socialinė darbuotoja, dalyvavusi ieškovės, atsakovo ir nepilnamečio vaiko keliuose susitikimuose, pastebėjo, kad atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimas kelis kartus buvo sudėtingesnis, niekaip neįrodo, kad atsakovas nemoka bendrauti su nepilnamečiu vaiku ar juo labiau tokie susitikimai traumuotų vaiką. Atsakovas buvo kaltinamas, kad neatsinešė į socialinių darbuotojų organizuojamą susitikimą su vaiku vandens atsigerti ar žaislų. Tačiau atsakovas visada atsinešdavo vandens ar žaisliuką, bet susitikimų metu dalyvaudavo ir ieškovė, kuri paduodavo savo atsineštą vandenį iš vaiko mėgstamos gertuvės. Be to, ieškovė į susitikimus atnešdavo ir pilną krepšį vaiko mėgstamų žaislų. Teismas teisingai įvertino, kad formali vaikų bendravimui nepritaikyta aplinka bei kitų asmenų dalyvavimas galėjo turėti įtakos atsakovo ir vaiko bendravimo kokybei. Be to, socialinė darbuotoja A. P. patvirtino, kad ji per ieškovę atsakovo prašė, kad į kiekvieną susitikimą jis atvažiuotų pasiruošęs, tai yra pasirūpinęs vandeniu, užkandžiais ir žaislais, tačiau atsakovas atvykdavo nepasiruošęs. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad jos anglų kalbos žinos yra mažos, o pati ji nė karto jo nepaklausė, ar jis yra atsivežęs vaikui maisto ar vandens, žaislų. Tai, kad atsakovas geba bendrauti su nepilnamečiu vaiku, o šis su juo yra laimingas, patvirtina atsakovo pridedami įrodymai – nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose matyti laimingas vaikas.
24. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog po teismo sprendimo priėmimo atsakovas ne kartą su dukra bendravo vienas, be ieškovės tiek dukters darželyje, tiek kitose vietose. Ieškovė tam neprieštaravo, leisdavo atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku beveik visą dieną ir pati nedalyvaudavo. Atsakovas pateikia jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku chronologiją, kurią iliustruoja pridedamos nuotraukos ir vaizdo įrašai. Visus nurodytus kartus atsakovas bendravo su nepilnamečiu vaiku be ieškovės, mergaitė buvo linksma ir laiminga, ieškovė taip pat buvo patenkinta, todėl atsakovui yra visiškai nesuprantamas ieškovės reikalavimas, kad jis dar metus laiko su mergaite bendrautų dalyvaujant ieškovei. Jei ieškovė nurodo, kad bendravimas be mamos traumuoja vaiką, neaišku, kodėl ji sutiko, kad pastaruosius mėnesius atsakovas be jos bendrautų su dukra 7 kartus po pusę dienos ar daugiau. Sprendime nustatytas pereinamasis 2 mėnesių laikotarpis realiai pailgės iki pusės metų ar metų vien todėl, kad ieškovė pateikė apeliacinį skundą. Sprendimas neįsiteisėjo ir pereinamasis dviejų mėnesių laikotarpis bus pradėtas skaičiuoti tik nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė puikiai supranta, kad, prailginus pereinamąjį laikotarpį iki vienerių metų, realiai atsakovas negalėtų normaliai bendrauti su dukra beveik dvejus metus. Būtent ieškovės siūloma bendravimo tvarka nustatant vienerių metų pereinamąjį laikotarpį, kai atsakovas bendrauja su dukra tik dalyvaujant ieškovei, prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams turėti visavertį ir stiprų ryšį su savo tėvu. Atsakovas deda maksimalias pastangas bendrauti su nepilnamečiu vaiku, nes supranta, kad tėčio vaidmuo mergaitės gyvenime yra labai svarbus. Tuo tikslu jis net pakeitė savo gyvenamąją vietą ir atvyko gyventi į Lietuvą. Atsakovas mielai apsigyventų ne Vilniuje, o Klaipėdoje, kad būtų dar arčiau savo dukters, bet šiuo metu neturi tam galimybių, nes jo darbo pobūdis oro linijose reikalauja turėti gyvenamąją vietą Vilniuje. Atsakovo nuomone, ieškovės reikalavimas nustatyti vienerių metų pereinamąjį laikotarpį su papildomais bendravimo ribojimais yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis vaiko interesams.
25. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ieškovės reikalavimas, jog atsakovas neturėtų galimybės su dukra praleisti atostogų vasaros metu ir vasarą turėtų galimybę bendrauti tik kas antrą savaitgalį ar tam tikromis darbo dienomis vakarais, yra visiškai nepagrįstas ir prasilenkia su elementaria žmogiška logika. Būtent vasaros metu žmonės paprastai atostogauju, nes tuo metu yra geriausias oras, todėl atsakovo noras pusę dukters vasaros atostogų praleisti su ja yra visiškai teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas labai norėtų turėti lygias galimybes bendrauti su savo dukra, pavyzdžiui, kad dukra praleistų vieną savaitę su juo, o kitą su ieškove. Tačiau atsakovas supranta, kad, ieškovei ir atsakovui gyvenant skirtinguose miestuose, tokia tvarka galėtų būti įgyvendinama tik tuomet, jei ieškovė geranoriškai bendradarbiautų. Atsakovas, siekdamas nepilnamečio vaiko interesų patenkinimo, sutinka, kad jam teks su dukra praleisti gerokai mažiau laiko nei jis pats norėtų, tačiau jis pagrįstai nori praleisti kartu bent pusę vaiko laisvo laiko, taip pat ir pusę vaiko atostogų laiko. Papildomai pažymėtina, kad teismo nustatyta bendravimo atostogų metu tvarka visiškai atitinka tiek nepilnamečio vaiko interesus, tiek ir Lietuvos teismų praktiką, kurioje yra akcentuojama, kad skyrium gyvenantys tėvai turi teisę praleisti vaiko atostogas lygiomis dalimis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
27. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
28. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo dalis, kuria nustatyta atsakovo J. S. M. bendravimo su atsakovo ir ieškovės A. K. dukterimi C. K. M., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka.
29. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog dukra nepasirengusi ir atsisako bendrauti su tėvu, o tėvas neturi tėvystės įgūdžių, serga psichikos liga, yra ūmaus būdo, pervertina save, ignoruoja realybę ir dėl to nesugebės dukra pasirūpinti. Teigiama, kad teismas neįvertinęs minėtų aplinkybių nepagrįstai nustatė per trumpą pereinamąjį laikotarpį, kurio metu dukra su atsakovu bendraus be nakvynių, be to, nepagrįstai nustatė, kad pereinamuoju laikotarpiu atsakovas su dukra galės bendrauti vienas, be vaiko mamos ar vaikų teisių apsaugos specialistų. Taip pat argumentuojama, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas turės teisę su dukra praleisti pusę vasaros atostogų laiko ir kad atsakovo bendravimas su vaiku vasaros atostogų metu neturėtų būti kitoks nei įprastai.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
30. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
31. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
32. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
33. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – fotonuotraukas ir vaizdo įrašus. Kadangi dėl naujų įrodymų byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę pasisakyti, laikytina, jog šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pateikti nauji įrodymai anksčiau negalėjo būti patiekti, nes atsirado po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus priima.
Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo
34. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
35. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio nuostatas kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
36. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Taigi minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tačiau pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik tada, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
38. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vaiko nuomonė yra viena iš bylai svarbių aplinkybių, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-511-378/2016, 37 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 28 punktas). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014, 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 52 punktas).
39. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytiems motyvams ir argumentams.
40. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys dukters susilaukė Portugalijoje, vėliau ieškovė su dukra grįžo gyventi į Lietuvą, o atsakovas liko Portugalijoje. Šalys skirtingai nurodo aplinkybes dėl ieškovės ir dukters išvykimo iš Portugalijos, tai yra ieškovė tvirtina, kad ji su dukra išvyko į Lietuvą nuolat gyventi, nes atsakovas susirado kitą moterį ir pats atsakovas tam pritarė bei leido išvykti. Atsakovas tvirtina, kad jis išdavė ieškovei ir dukrai leidimą išvykti iš Portugalijos, kad ieškovė su dukra vyktų atostogų į Lietuvą, nes su ieškove buvo susitarę, kad ieškovei su dukra grįžus jie aptars visus klausimus dėl dukters globos Portugalijoje. Šalių dukra šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus. Nustatyta, kad dėl objektyvių priežasčių daugiau nei metus laiko atsakovas nebendravo su dukra, nes jis gyveno Portugalijoje, o šalių dukra Lietuvoje. Atsakovo ir dukters bendravimą apsunkino ir tai, kad jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pakeitė savo gyvenamąją vietą siekdamas dažniau matytis su dukra ir iš Portugalijos persikėlė gyventi į Lietuvą, šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje, o ieškovė su dukra yra deklaruotos Klaipėdos rajone, tačiau faktiškai gyvena Klaipėdos mieste.
41. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, susijusioms su šalių dukros pasirengimu bendrauti su tėvu ir tėvo galimybėmis pasirūpinti vaiku bendravimo metu. Šalių dukra yra per mažo amžiaus, kad galėtų pati išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo su atsakovu ar būtų išklausyta vaiko teisių ar psichologo. Nors atsakovas ir dukra kurį laiką nesimatė, nes atsakovas gyveno Portugalijoje, o ieškovė Lietuvoje ir jo ir dukters bendravimas vyko tik socialiniais tinklais, tačiau, po ilgo laiko atsakovui ir dukrai susitikus gyvai, šalių dukra atsakovą pažino ir džiaugėsi – tai teismui patvirtino teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė. Nors atsakovui bendraujant pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką socialinė darbuotoja teismo posėdžio metu nurodė, kad dviejų valandų bendravimas mergaitei yra per ilgas ir visą savaitgalį mergaitei būtų sunku išbūti su tėvu, tačiau sutiktina, kad bendravimas vyko centro patalpose, tai yra salėje, kuri, kaip patvirtino šio centro darbuotojos, nėra pritaikyta vaikų bendravimui. Be to, bendravime dalyvavo ne tik atsakovas ir dukra, bet ir socialinė darbuotoja bei ieškovė, todėl sutiktina, kad formali vaikų bendravimui nepritaikyta aplinka bei kitų asmenų dalyvavimas galėjo turėti įtakos atsakovo ir vaiko bendravimo kokybei.
42. Byloje esantis BĮ Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centro raštas patvirtina, kad 2022 m. balandžio 20 d. pirmo susitikimo metu dalyvavo ir ieškovė, nes mergaitė atsisakė pasilikti su socialiniu darbuotoju ir tėvu be mamos. Šio susitikimo metu šalių dukra bendravo su tėvu ir buvo matyti jos ir tėvo ryšys. Kito susitikimo metu, kuris įvyko 2022 m. gegužės 31 d., šalių dukra, pamačiusi tėvą, atsisakė eiti į centro salę ir tik mergaitės mamai ir socialinei darbuotojai pakalbinus mergaitė sutiko įeiti į salę. Viso susitikimo metu mergaitė vengė kontakto su tėvu. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, šalių dukra yra pakankami maža, o tokio amžiaus vaikams yra būdingas neigimas ar nuotaikų kaita. Be to, dėl to, jog vaikas paskutiniu metu gyveno tik su mama, suprantama, kad vaiką ir mamą sieja stipresnis emocinis ryšys ir kad vaikas turėdamas galimybę net trumpam nenori pasilikti be mamos. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad vaikas nenorėjo pasilikti be mamos ir kad vienu atveju vengė kontakto su tėvu, dar nereiškia, kad tarp jų nėra jokio ryšio, kad vaikas nepasirengęs ir kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, jog pirmasis susitikimas įvyko netgi sėkmingiau nei antrasis, leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad būtent reti tėvo ir dukros susitikimai, tam nepritaikytos patalpos, pašaliniai asmenys, neturėjimas galimybės tėvui tiesiogiai bendrauti su vaiku blogina sąlygas kuo greičiau visiškai atkurti ir išlaikyti tėvo ryšį su vaiku.
43. Taip pat sutiktina, kad duomenų, jog atsakovas netinkamai vykdytų tėvo pareigas mažametei dukrai, nenustatyta, taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovo gyvenimo būdas netinkamas ar jis kelia realų pavojų dukrai. Atsakovas yra dirbantis, gyvena nuomojame bute, kur vaikui yra nupirkta lova, žaislų ir yra įrengta erdvė žaidimams. Atsakovo darbo grafikas yra kintantis, tačiau atsakovas pateikė duomenis, kad jis turi galimybę darbe keisti savo darbo laiką. Sutiktina ir su tuo, kad tai, jog atsakovui ieškovės iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš ieškovę, kuris vėliau buvo nutrauktas, ieškovės iniciatyva atnaujintas ir vėl nutrauktas, nesudaro pagrindo atsakovo elgesio vertinti kaip netinkamo. Priešingai – šie duomenys patvirtina, jog atsakovui ikiteisminis tyrimas ir jo atnaujinimas buvo inicijuoti nepagrįstai.
44. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kurias ieškovė pakartoja ir apeliaciniame skunde, jog atsakovas negali tinkami pasirūpinti tokio amžiaus vaiku dėl savo ligos, taip pat atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos. Kaip nurodė pats atsakovas, šis nerimo sindromas jam yra nustatytas nuo 14 metų. Atsakovo į bylą teismui pateikti dviejų Portugalijos gydytojų raštai patvirtina, kad jis dėl turimos diagnozės gali vykdyti savo kaip tėvo pareigas. Sutiktina, jog tai, kad atsakovas, turėdamas nuo vaikystės nustatytą, generalizuotą nerimo sutrikimą, atliko karinę tarnybą Portugalijoje, kurioje buvo itin gerai charakterizuojamas, taip pat kad prieš įsidarbindamas dabartiniame darbe skrydžio palydovu praėjo medicininę komisiją, tik patvirtina, kad nėra duomenų, jog atsakovas dėl savo sveikatos būklės negalėtų ne tik dirbti, bet ir pasirūpinti vaiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės kaip tik patvirtina, jog atsakovas yra atsakingas, laiku ir tikslingai sprendžia susidariusias problemas ir sunkumus. Kita vertus, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas ieškovei siūlė, kad jis gali nueiti pas bet kurį ieškovės pasirinktą gydytoją Lietuvoje dėl savo sveikatos būklės patikrinimo, tačiau ieškovė atsisakė ir tik prašė pateikti jį gydančio gydytojo Portugalijoje pažymą. Be to, ieškovė patvirtino, kad po kelių mėnesių draugystės atsakovas jai pats pasakė apie turimą ligą ir ieškovei tai nesukėlė jokių baimių, jie kartu gyveno ir susilaukė dukters. Darytina išvada, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovui diagnozuotos ligos kiltų koks nors pavojus vaikui.
45. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas yra ūmaus būdo, pervertinantis save, ignoruojantis realią tikrovę, kadangi pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką atvykęs į susitikimą su vaiku išsakė savo pastabas dėl susitikimo laiko, vaiko vardo tarimo ir nurodė, kad jis puikiai atlieka savo kaip tėvo pareigas ir žino kaip elgtis su dukra, laikytini neobjektyviais ir nepagrįstais. Viena vertus, esama situacija atsakovo neįpareigoja jokiais klausimais nereikšti savo nuomonės ir besąlygiškai klausyti tik specialistų ir ieškovės. Kita vertus, esama situacija, besitęsiantys procesai, susiję su vaiku, svetimoje šalyje gali turėti įtakos ir emocijoms. Be to, ieškovė nenurodė ir byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ką nors užsipuolęs, neadekvačiai ar per daug emocingai elgęsis. Todėl iš ieškovės nurodytų aplinkybių daryti išvadą, kad atsakovas yra tokio ūmaus būdo, pervertinantis save ir ignoruojantis realią tikrovę, kad negalėtų vienas ar ilgesniais laiko tarpais bendrauti su savo paties vaiku, nėra jokio pagrindo.
46. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas neturi tėvystės įgūdžių, tačiau jokių konkrečių tai patvirtinančių įrodymų nepateikia. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad atsakovas, gyvendamas skyriumi nuo vaiko ne tik skirtinguose miestuose, o nagrinėjamu atveju ir skirtinguose šalyse, dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės vaiko slaugyti ir jo nuolat prižiūrėti. Sutiktina, kad ieškovės nurodytas motyvas, jog nuo pat gimimo ji viena pati rūpinosi vaiku ir atsakovas jai nepadėjo, nėra pagrindas teigti, jog ieškovas neturi tėvystės įgūdžių. Be to, socialinė darbuotoja patvirtino, kad ji per ieškovę atsakovo prašė, kad į kiekvieną susitikimą jis atvažiuotų pasiruošęs, tai yra pasirūpinęs vandeniu, užkandžiais ir žaislais, tačiau atsakovas atvykdavo nepasiruošęs. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad jos anglų kalbos žinos yra mažos, o pati ji nė karto jo nepaklausė, ar jis yra atsivežęs vaikui maisto ar vandens, žaislų. Atsakovas paaiškino, kad jis visada atsinešdavo vandens ar žaisliuką, tačiau susitikimų metu dalyvaudavo ir ieškovė, kuri paduodavo savo atsineštą vandenį iš vaiko mėgstamos gertuvės. Be to, ieškovė į susitikimus atnešdavo ir pilną krepšį vaiko mėgstamų žaislų. Taigi, šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas neturi tėvystės įgūdžių.
47. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, siekdamas kuo dažniau matytis su vaiku, pakeitė savo nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą ir persikėlė gyventi į Lietuvą iš Portugalijos. Tai, kad atsakovas norėjo bendrauti su dukra ir po šalių išsiskyrimo, patvirtina ir tai, kad pati ieškovė ne kartą bandė vėl gyventi kartu, tačiau bendras jų gyvenimas nepavyko. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas 2020 m. po bylos iškėlimo teisme vasaros metu gyveno Klaipėdoje, buvo įsidarbinęs ir kurį laiką gyveno su ieškove ir dukra. Iš į bylą pateiktų ieškovės ir atsakovo susirašinėjimų matyti, kad atsakovui pradėjus gyventi Lietuvoje jis prašė leisti ieškovei susitikti su dukra, nurodydamas konkrečias datas, tačiau palikdamas ieškovei teisę spręsti dėl laiko, siūlė galimus laiko praleidimo variantus, nurodydamas, kad baudžiamoji byla yra baigta ir bendravimui nėra jokių kliūčių, tačiau ieškovė nurodė, kad atsakovas pagal teismo nutartį gali bendrauti vieną kartą per mėnesį centre. Teismo posėdžio metu atsakovui paklausus, ar jis gali visą dieną praleisti su dukra lauko darželyje, nes darželio auklėtojos tėvams pasiūlė tokią galimybę, ieškovė nesutiko, nors atsakovas būtų galėjęs bendrauti su dukra dalyvaujant darželio auklėtojoms. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas deda maksimalias pastangas, kad jo ir dukters ryšys būtų kuo greičiau atkurtas.
48. Minėtas pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo išvadas, susijusias su šalių dukros pasirengimu bendrauti su tėvu ir tėvo galimybėmis pasirūpinti vaiku bendravimo metu, patvirtina ir tos aplinkybės, kad, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, pati ieškovė 2020 m. šalims gyvenant kartu Klaipėdoje ne kartą paliko dukrą atsakovo priežiūrai, kol ji nuvyks į savo mokymosi įstaigą. Be to, ieškovė nepaneigė atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių, kad po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atsakovas 7 kartus po pusę dienos ar daugiau su dukra bendravo vienas, be ieškovės tiek dukters darželyje, tiek kitose vietose, mergaitė buvo linksma ir laiminga. Šias aplinkybes patvirtina kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiami įrodymai – fotonuotraukos ir vaizdo įrašai. Atsakovo teigimu, ieškovė taip pat buvo patenkinta. Atsižvelgiant į tai, iš tiesų yra visiškai nesuprantamas ieškovės reikalavimas, kad atsakovas dar metus laiko su dukra bendrautų dalyvaujant ieškovei ar vaiko teisių apsaugos specialistams, todėl ilginti pirmosios instancijos teismo nustatytą dviejų mėnesių pereinamąjį laikotarpį ir nustatyti griežtesnius atsakovo ir dukters bendravimo šiuo laikotarpiu reikalavimus, t. y. kad atsakovas su dukra bendrautų dalyvaujant ieškovei ar vaikų teisių apsaugos specialistams, nėra pagrindo.
49. Kaip minėta, pagal teismų praktiką, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nesant duomenų, kad nagrinėjamu atveju bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai, nepagrįstai nustatė, kad tėvas kartu su vaiku kiekvienais metais praleidžia po pusę kiekvieno vasaros mėnesio atostogų laiko.
50. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog nepagrįstas ieškovės reikalavimas nustatyti, kad dėl objektyvių priežasčių (dukrai susirgus, užsitęsus renginiams ugdymo įstaigoje ar mokykloje ir dėl kitų nenumatytų aplinkybių) bendravimas su dukra atšaukiamas, nepilnametės dukros motinai informavus tėvą telefonu, SMS žinute ar kitais telekomunikacijų galiniai įrenginiais, iki bendravimo pradžios likus 2 valandomis. Atsakovas gyvena Vilniuje ir pasimatyti su dukra keliauja iš Vilniaus į Klaipėdą, informavimas prieš 2 valandas reikštų, kad atsakovui esant jau netoli Klaipėdos jis turėtų apsisukti ir grįžti atgal net nepamatęs dukros. Atsakovas privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 savaites, jeigu nustatytu laiku jo bendravimas su vaiku nėra galimas dėl jo darbo grafiko. Tuo tarpu ieškovė nori, kad jai būti suteikta teisė faktiškai bet kada jai panorėjus ir prieš 2 valandas informavus atsakovą riboti atsakovo bendravimą su dukra. Tai neatitiktų nei proporcingumo, nei teisingumo principų. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas teismų praktikoje įtvirtintas tėvų kooperacijos principas, atsiradus objektyvioms priežastims (dukrai susirgus, užsitęsus renginiams ugdymo įstaigoje ar mokykloje ir dėl kitų nenumatytų aplinkybių), dėl kurių atsakovas negalėtų bendrauti su vaiku nustatytu laiku, atsakovę įpareigoja apie tai atsakovui pranešti nedelsiant ir atsižvelgiant į priežastis nebūtinai atšaukti bendravimą, o pagal galimybes pavėlinti bendravimo pradžią ar pan. Dėl tų pačių priežasčių nepagrįstas ieškovės reikalavimas bendravimo tvarkoje nustatyti, kad bendravimo su nepilnamete dukra metu išlaidas, kiek tai liečia išlaidas dukros poreikiams, visiškai padengia atsakovas, kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, jog, atsakovui pasiėmus dukrą, bendravimo metu jis turi rūpintis jos poreikiais.
51. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėta skundžiama pirmosios instancijos sprendimo dalis laikytina teisėta ir pagrįsta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo, proporcingo ir teisingumo principais, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti ieškovės ieškiniu prašomą atsakovo bendravimo su dukra tvarką kitomis, tačiau lygiai taip pat gyvenime svarbiomis aplinkybėmis, t. y. Tėvo dieną, Motinos dieną ir vaiko gimimo dieną.
52. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė atsakovo bendravimo su dukra tvarkos kitomis svarbiomis aplinkybėmis, t. y. Tėvo dieną, Motinos dieną ir vaiko gimimo dieną. Taigi, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas – nustatytina atsakovo bendravimo su dukra tvarka kitomis svarbiomis aplinkybėmis, t. y. Tėvo dieną, Motinos dieną ir vaiko gimimo dieną (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog minėta taisyklė netaikoma tais atvejais, jeigu nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Tokiu atveju turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017, 29 punktas).
54. Byloje nenustatyta reikšmingų aplinkybių, įrodančių, kad šalys neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu bei išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus pateikė 2022 m. rugsėjo 26 d., t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (2022 m. rugsėjo 15 d.), o atsakovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu bei išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė, prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Priimti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus.
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kuria nustatyta atsakovo J. S. M. (J. S. M.) ir jo dukters C. K. M. bendravimo tvarka pasibaigus dviejų mėnesių perinamajam laikotarpiui, pakeisti papildant 3 punktais (6–8) ir išdėstyti ją taip:
„Pasibaigus dviejų mėnesių perinamajam laikotarpiui vaiko tėvas J. S. M. su vaiku C. K. M. bendrauja taip:
1) atsakovas kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antrojo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pasiima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.; dėl iš anksto nenumatytų priežasčių savaitgaliai gali būti sukeičiami abipusiu šalių susitarimu;
2) tą savaitę, kai atsakovas su vaiku nebendrauja savaitgalį, jis antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val;
3) tą savaitę, kai atsakovas su vaiku bendrauja savaitgalį, jis pirmadienį ir trečiadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val;
4) vaiko atostogos (nustatomas pagal mokslo metų metu moksleiviams skiriamas rudens, žiemos, papildomas žiemos ir pavasario atostogas) vaikas praleidžia su tėvu tokia tvarka: rudens atostogas vaikas poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais metais – su mama; žiemos atostogas, įskaitant šv. Kūčių, šv. Kalėdų šventes ir Naujųjų metų šventę, vaikas neporiniais metais praleidžia su tėvu, poriniais metais – su mama; papildomas žiemos atostogas vaikas neporiniais metais praleidžia su mama, poriniais metais praleidžia su tėvu, pavasario atostogas, įskaitant šv. Velykų šventes, vaikas poriniais metais praleidžia su mama, neporiniais metais praleidžia su tėvu; tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną ne vėliau kaip 11.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 18.00 val.;
5) tėvas kartu su vaiku kiekvienais metais praleidžia pusę jo vasaros atostogų laiko; lyginiais metais tėvas su vaiku atostogauja birželio 1–15 d., liepos 15–30 d., rugpjūčio 15–30 d., nelyginiais metais tėvas su vaiku atostogauja birželio 1–15 d., liepos 1–15 d. ir rugpjūčio 15–30 d.; atostogų datos gali būti keičiamos abipusiu šalių susitarimu;
6) tėvas turi teisę bendrauti su dukra pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jei tą sekmadienį dukra praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką;
7) pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną), neatsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką, visais atvejais dukra praleidžia su mama;
8) dukra gimtadienį vienais metais (poriniais) švenčia su mama, kitais metais (neporiniais) su tėvu; tėvas gimtadienio dieną pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba iš ugdymo ar mokymosi vietos pagal jos mokymosi ar ugdymo grafikus, bet ne vėliau kaip 17 val. ir ne anksčiau kaip 10 val., ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jei tą dieną dukra praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką; tėvui negalint vaiko gimimo dieną bendrauti su dukra, bendravimas neperkeliamas, o vaikas gimtadienio dieną praleidžia su mama;
9) jeigu nustatytu laiku tėvo bendravimas su vaiku nėra galimas dėl tėvo darbo grafiko, tėvas informuoja vaiko mamą ne vėliau kaip prieš 2 savaites.“
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Atmesti šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.