Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. ir atsakovo J. S. M. (J. S. M.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui J. S. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui J. S. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje. Ieškovė ieškiniu prašė teismo nustatyti jos ir atsakovo nepilnametės dukters C. K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki pilnametystės; lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukterimi ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Tenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2020 m. balandžio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi šalių dukters laikina gyvenamoji vieta, iki bus išnagrinėta civilinė byla, yra nustatyta su ieškove ir iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas dukrai, mokamas periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2020 m. balandžio 27 d., iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

3. 2021 m. kovo 12 d. teisme gautas atsakovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, juo prašoma nustatyti laikiną jo ir dukters C. K. M. bendravimo tvarką pagal jo pateiktą siūlymą. Atsakovas prašo: 1. Nustatyti, kad ieškovė netrukdys ir sudarys visas sąlygas nepilnametei dukrai bendrauti su juo ne mažiau kaip septynis kartus per savaitę po vieną valandą kasdien nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Lietuvos laiku arba kitu iš anksto suderintu laiku, naudojant specialiąsias kompiuterines programas, socialinius tinklus („Viber“, „Skype“, „Facebook“ ir pan.) ar telefonu; 2. Nustatyti, kad jis turi teisę matytis ir bendrauti su dukra tiesiogiai ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, kai jis atvyksta į Lietuvos Respubliką, ne trumpiau kaip 3 valandas per dieną, informavęs ieškovę apie ketinimą atvykti prieš dvi savaites iki numatyto susitikimo. Jei yra kliūčių ieškovei perduoti dukrą jam, dukra jam perduodama dalyvaujant valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo specialistui; 3. Nustatyti, kad jis turi teisę praleisti vieną nepertraukiamą savaitę atostogų vasaros laikotarpiu su dukra. Konkrečios dienos privalo būti suderintos iki einamųjų metų balandžio mėnesio pabaigos. Esant poreikiui, likus ne mažiau kaip dviem dienoms iki atostogų pradžios, jis su dukra bendrauja, dalyvaujant valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo specialistui, tam, kad dukra priprastų prie jo. Jam planuojant susitikimą su dukra, jo ir ieškovės bei jo atstovės bendravimas vyks elektroniniu paštu arba naudojantis mobiliųjų aplikacijų programomis su įjungta funkcija, kuri leidžia siuntėjui matyti, ar adresatas gavo ir (ar) perskaitė elektroninį laišką ar žinutę.

4. Prašymo pagrindu nurodo aplinkybes, kad ieškovė anksčiau jam leido pasimatyti su dukra nuotoliniu būdu tik vieną kartą per savaitę vieną valandą, o po 2021 m. vasario 26 d. parengiamojo teismo posėdžio leidžia su dukra pabendrauti du kartus per savaitę po 30 minučių. Mano, kad tokia bendravimo tvarka neužtikrina dukters normalaus bendravimo su juo, būtino dukters raidai. Nurodo, kad nėra jokių duomenų, jog jo bendravimas su nepilnamete dukra darytų žalingą įtaką nepilnamečiam vaikui ar kitaip kenktų vaiko interesams. Priešingai, minimalus nepilnamečio vaiko bendravimas su juo riboja jo kaip tėvo teisę dalyvauti auklėjant ir ugdant vaiką, daro neigiamą įtaką vaiko ir tėvo ryšiui, didina nutolimą ir todėl prieštarauja vaiko interesams. Atsakovo atstovė bandė suderinti su ieškovės atstovu bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, prašydama organizuoti vaizdo skambučius, kurių metu jis kaip vaiko tėvas galėtų bendrauti su dukra septynis kartus per savaitę, o vieno skambučio trukmė būtų bent 30 min., tačiau ieškovė sutiko organizuoti nuotolinius susitikimus tik du kartus per savaitę po 30 min. Mano, kad, nenustačius laikinos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos ir ginčui užsitęsus, atsakovas nutols nuo dukters, susilpnės dukters ir tėvo ryšys, bus pakenkta dukters psichologinei ir emocinei būsenai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15.1. Ieškovė pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas ganėtinai sunkiai serga ir vartoja stiprius psichiką veikiančius vaistus. Ignoruoti tokias aplinkybes, sprendžiant dėl nepilnamečio, vos dvejų metų sulaukusio vaiko tiesioginio, juolab be mamos, bendravimo su tėvu tiesiog negalima, tai būtų neatsakinga, nes nuo to gali priklausyti vaiko sveikata ir ar net gyvybė.

15.4. Ieškovė pažymi, kad institucija, teikianti išvadą byloje, atkreipė dėmesį į tai, jog, sprendžiant dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo, būtina atsižvelgti į realias gyvenimo aplinkybes – tėvo / motinos sveikatos būklę. Kaip minėta, bylos duomenimis, atsakovas J. S. M. turi rimtų psichinės sveikatos problemų, vartoja psichiką veikiančius receptinius vaistus, jam pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš ieškovę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

18. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

20. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

21. Ieškovė ir atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė į bylą naujus įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų

22. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė ieškiniui užtikrinti, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetines vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į prioritetinius šalių mažamečio vaiko interesus, taip pat šalių įtemptus tarpusavio santykius, padarė išvadą, kad yra tikslinga iki bylos išnagrinėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam, jog būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose.

25. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

26. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).

27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

28. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, t. y. kad „ieškovė netrukdys ir sudarys visas sąlygas mažametei šalių dukrai C. K. M. bendrauti su atsakovu ne mažiau kaip septynis kartus per savaitę po vieną valandą kasdien nuo 17 val. iki 18 val. Lietuvos laiku <...>“, ir prašo nustatyti teismo, kad atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku truktų ne ilgiau kaip 30 min. ir ne dažniau kaip tris dienas per savaitę. Savo nesutikimą argumentuoja tuo, jog „ji taip pat turi asmeninį gyvenimą, mokosi, turi kasdienių namų ruošos darbų <...>“, be to, „bendravimo laikas yra per ilgas, nes dviejų metų vaikai nėra linkę sėdėti kasdien po valandą prie kompiuterio (telefono, planšetės) ir kalbėti su kitu žmogumi“, „<...> ne dukra, bet ieškovė privalės klausytis ir bendrauti su atsakovu, kas yra nepriimtina“.

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtą kasacinio teismo praktiką, apeliantės argumentus, siekdamas išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, mano, kad nėra pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais. Apeliantės siūlomu ginčo sąlygos pakeitimu prioritetas būtų suteiktas ne vaiko, o pačios apeliantės interesams, o tai būtų nesuderinama su CK įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat kitomis CK normomis, įtvirtinančiomis lygias abiejų tėvų teises savo vaikams (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 1, 4 dalys).

30. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į ieškovės teiginius, jog neva pirmosios instancijos teismas ignoravo vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą. Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos institucijos išvada neturi teismui privalomosios galios, tačiau, spręsdamas ginčą, teismas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą įvertina kartu su kitais šalių pateiktais įrodymais (CK 3.178 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą (nutartį), atsižvelgia į įrodymų visumą ir vadovaujasi vidiniais savo įsitikinimais (CPK 185 straipsnis), todėl neprivalo priimti sprendimo (nutarties) pagal vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje išdėstytus teiginius. Teismas vertino išvadą byloje nustatytų aplinkybių, šalių teiktų paaiškinimų kontekste, akcentuodamas, jog nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad atsakovas gyvena Portugalijoje, o šalių dukra su ieškove jau metai laiko gyvena Lietuvoje ir dėl objektyvių priežasčių atsakovas negali dažnai lankyti dukters ir bendrauti su ja tiesiogiai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, šiuo atveju itin svarbu yra siekti, kad šalių dukra neprarastų emocinio ryšio su atsakovu.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytą ieškovės argumentą, kad atsakovas dėl vartojamų vaistų ar esamos emocinės būsenos negali bendrauti vieną valandą per dieną. Be to, kaip matyti iš ieškovės teismui pateiktų Porto „PIN“ raidos centro duomenų apie J. S. M. sveikatos būklę, psichiatrė nurodė, kad „<...> J. pasireiškia generalizuotas nerimo sutrikimas, šiuo metu stabilizuotas ir be aktyvių požymių, taikant gydymą medikamentais“, be to, pažymima, kad „kiek tai susiję su gebėjimu atlikti tėvystės pareigas, <...> tiek teoriškai, tiek savaime psichiatrinės diagnozės nėra kliūtis tinkamai vykdyti tėvystės pareigas“. Taigi, teismo vertinimu, atsakovo bendravimas su dukra per nuotolį nesukels šalių dukrai pavojaus.

32. Pažymėtina, kad kadangi atsakovas turi lygias teises bendrauti su dukra taip, kaip ir vaiko motina, siekiant nepažeisti atsakovo teisių, užtikrinant maksimalų bendravimą su dukra, atsakovui turi būti sudaryta galimybė į kasdieninį bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis.

33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pagrindo keisti aptariamą laikinąją bendravimo su vaiku tvarkos sąlygą nėra.

34. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo patvirtinta laikinosios bendravimo tvarkos sąlyga, kuria nustatyta: „Atsakovas J. S. M. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra C. K. M. tiesiogiai ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, kai jis atvyksta į Lietuvos Respubliką, ne trumpiau kaip 3 valandas per dieną Klaipėdos rajono paramos šeimai centre, adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui, laiką suderinus su įstaiga prieš savaitę iki planuojamo susitikimo. Atsakovas informuoja ieškovę apie ketinimą atvykti prieš dvi savaites iki numatyto susitikimo. Ieškovė A. K. privalo užtikrinti dukros C. K. M. pristatymą į Klaipėdos rajono paramos šeimai centrą.“

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sąlygas dėl laikino atsakovo ir dukters bendravimo tiesiogiai, įvertino tai, kad atsakovas pakankamai ilgą laiką nebendravo tiesiogiai su dukra, atsižvelgė į šalių dukters amžių ir esančius duomenis apie tai, kad atsakovas vartoja vaistus, taip pat į konfliktinius šalių tarpusavio santykius.

37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių dukra yra vos sulaukusi dvejų metukų amžiaus, tėvą yra mačiusi epizodiškai, yra glaudžiai prisirišusi prie mamos (nuo pat dukters gimimo dukra nuolat rūpinasi ir ją prižiūri jos mama), turi pagrindo manyti, jog, mažamečiam vaikui dar nesuvokiant tokio atitraukimo nuo mamos ir jam pažįstamos aplinkos tikslo, nustatant trijų valandų bendravimą su atsakovu, dalyvaujant nepažįstamiems asmenims – psichologui ar socialiniam darbuotojui svetimoje aplinkoje – Klaipėdos rajono paramos šeimai centre, tai gali neigiamai paveikti mažamečio vaiko emocinę ir psichologinę būseną. Pažymėtina, kad šalių dukra šiuo metu yra tokio amžiaus vaikas, kuriam yra labai svarbi saugi ir pastovi aplinka, kurioje vaikas jaustųsi saugiai, todėl bet kokie staigūs pokyčiai, šalių tarpusavio ginčai gali turėti neigiamos įtakos šalių dukters psichologinei ir dvasinei būsenai.

38. Teismas, siekdamas, jog būtų nustatyta tokia laikina atsakovo ir dukters bendravimo tvarka, kuri atitiktų prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą, taip pat nepilnametės dukters interesus, o ne šalių asmenines ambicijas ir siekius, daro išvadą, kad laikinos tiesioginio bendravimo su vaiku tvarkos sąlyga turėtų būti keičiama, leidžiant tiesioginio dukters susitikimo su atsakovu metu dalyvauti ir vaiko mamai.

39. Atsižvelgdamas į tai, kad nustatyti tiesioginio bendravimo su atsakovu susitikimai nėra dažni, teismas neturi pagrindo trumpinti atsakovo bendravimo su dukra laiką, kaip to prašo ieškovė. Tačiau, atsižvelgdamas į mažametės dukters amžių, į šalių dukrai būtiną pastovų dienos ritmą, įprastą maitinimo ir poilsio režimą, psichinę ir fizinę sveikatą bei gerovę, į tai, kad teismo nutartimi nustatytas bendravimo laikas – „ne trumpiau kaip 3 valandas per dieną“, nėra pakankamai tikslus ir ši sąlyga gali sukelti sunkumų ją įgyvendinant, apeliacinės instancijos teismas nustatytą bendravimo trukmę tikslina, nurodydamas, kad tiesiogiai atsakovas su dukra gali bendrauti ne ilgiau kaip tris valandas per dieną.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl jo ir dukters nepertraukiamo savaitės buvimo vasaros atostogų metu, pažymėdamas, kad tam, jog būtų galima nustatyti nepertraukiamą savaitės laiko bendravimo su atsakovu laiką, turi būti nustatytos reikšmingos aplinkybės, sudarančios pagrindą įsitikinti, kad atsakovas sugebės tinkamai pasirūpinti mažamečiu vaiku, sugebės sudaryti tinkamą ir saugią vaikui aplinką. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad nuo pat gimimo šalių dukra gyvena su ieškove, šalių dukra yra prisirišusi prie ieškovės ir nėra buvusi palikta ilgam laikui be ieškovės, tuo labiau nėra be jos nakvojusi. Šios nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad vaiko paėmimas iš jai saugios aplinkos ir atskyrimas nuo ieškovės ilgesniam laikui gali sukeltų baimę likti su tėvu be motinos. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl nepertraukiamo savaitės bendravimo su dukra vasaros metu, įvertino šalių dukters amžių ir šiuo metu tarp atsakovo ir dukters susiformavusį ryšį, kuris kol kas nėra itin glaudus, todėl pagrįstai priėjo prie išvados, jog tikėtina, kad tėvas neturi galimybių išsiaiškinti vaiko poreikių (valgyti, gerti, pasidarys šalta, blogai jausis ir reikės gydymo ar pan.), o toks bendravimas nepertraukiamai kelias dienas iš eilės neatitiktų vaiko poreikių ir interesų.

41. Ieškovė skundžia nutarties dalį, pagal kurią, planuojant susitikimą su dukra, atsakovo ir ieškovės, taip pat jo atstovės bendravimas vyks elektroniniu paštu arba naudojantis mobiliųjų aplikacijų programomis su įjungta funkcija, kuri leidžia siuntėjui matyti, ar adresatas gavo ir (ar) perskaitė elektroninį laišką ar žinutę. Savo poziciją ieškovė grindžia tuo, kad, jos nuomone, teismas įpareigojo ieškovę bendrauti su atsakovu (ir jo atstove), be to, įvedė ieškovės susirašinėjimo ir bendravimo kontrolę, o tai pažeidžia ieškovės teisę į privatų gyvenimą ir susirašinėjimo slaptumą.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką, nurodė, kad ieškovė „netrukdys ir sudarys visas sąlygas“ mažametei bendrauti su atsakovu nuotolinio ryšio priemonėmis, be to, ji privalo užtikrinti dukros pristatymą į Klaipėdos rajono paramos šeimai centrą. Taigi, pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę tinkamai vykdyti teismo nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką (jos tinkamai nevykdant, atsakovas gali kreiptis į antstolį ir vykdyti nutarimą priverstinai). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas ieškovės atskirojo skundo argumentams, turi pagrindą daryti išvadą, kad papildomas ieškovės įpareigojimas, planuojant susitikimus su dukra, bendrauti su atsakovu ar jo atstove elektroniniu paštu arba naudojantis mobiliųjų aplikacijų programomis su įjungta funkcija, leidžiančia siuntėjui matyti, ar adresatas gavo ir (ar) perskaitė elektroninį laišką ar žinutę, yra nereikalingas, perteklinis ir niekuo nepagrįstas, sudarantis sąlygas pažeisti apeliantės teisę į privatumą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartimi nustatytas minėtas įpareigojimas naikintinas kaip neteisėtas.

Dėl naujų argumentų apeliacinės instancijos teisme

43. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde pateikia reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (atsakovo atskirojo skundo 4.1.2.2, 4.1.2.3 ir 4.1.2.4 punktai), kurie nebuvo sprendžiami pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant atsakovo pateiktą prašymą, t. y. nei ieškovė, nei išvadą teikianti institucija, nei teismas šių reikalavimų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.

44. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Siekiant įvertinti skundžiamo sprendimo ar nutarties pagrįstumą, pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Dėl šios priežasties atsakovo nurodomi nauji reikalavimai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nevertinami ir nenagrinėjami.

Dėl baudos apeliantei skyrimo

45. Ieškovė, teikdama atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, nurodo, kad atsakovas, atskirajame skunde reikšdamas reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir sąmoningai klaidina proceso dalyvius ir teismą. Ieškovės nuomone, yra pagrindas atsakovui skirti 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant ieškovei A. K., kuri dėl tokių nesąžiningų atsakovo veiksmų patiria dvasinius išgyvenimus ir turi naudoti laiko, materialinius išteklius, kad nesąžiningais atsakovo veiksmais nebūtų pakenkta jos ir jos nepilnametės dukters interesams.

46. Pažymėtina, jog apeliacinė instancija skirta ne dar kartą pasibylinėti, o įvertinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

47. Nagrinėjamu atveju atsakovas padavė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, kuris jam atrodo nepalankus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, siekdamas apginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises ir interesus, įgyvendino CPK įtvirtintą procesinę teisę apskųsti žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą. Aplinkybė, kad atskirajame skunde atsakovas nurodė ir naujus reikalavimus, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme, nesudaro pagrindo konstatuoti apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl ieškovės prašymas skirti atsakovui baudą netenkinamas.

Dėl bylos procesinės baigties

48. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

49. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose, todėl skundžiama nutartis pakeičiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartimi nustatytą atsakovo J. S. M. (J. S. M.) ir nepilnametės dukters C. K. M. laikiną bendravimo tvarką:

- nutartyje nurodytos tvarkos 2 punktą išdėstyti taip: „Nustatyti, kad atsakovas J. S. M. (J. S. M.) turi teisę matytis ir bendrauti su dukra C. K. M. tiesiogiai, dalyvaujant vaiko mamai, ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, kai jis atvyksta į Lietuvos Respubliką, ne ilgiau kaip 3 valandas per dieną Klaipėdos rajono paramos šeimai centre, adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui, laiką suderinęs su įstaiga prieš savaitę iki planuojamo susitikimo. Atsakovas informuoja ieškovę apie ketinimą atvykti prieš dvi savaites iki numatyto susitikimo. Ieškovė A. K. privalo užtikrinti dukros C. K. M. pristatymą į Klaipėdos rajono paramos šeimai centrą“;

- panaikinti nutartyje nurodytos tvarkos 3 punktą: „Nustatyti, kad, planuojant susitikimą su dukra, bendravimas tarp atsakovo J. S. M. (J. S. M.) ir ieškovės A. K. bei jo atstovės vyks elektroniniu paštu arba naudojantis mobiliųjų aplikacijų programomis su įjungta funkcija, kuri leidžia siuntėjui matyti ar adresatas gavo ir / ar perskaitė elektroninį laišką ar žinutę.“

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.