Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, suinteresuoti asmenys J. S. M., A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens A. K. atstovė advokatė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo antstolio pareiškimą atmesti. Nurodė, kad J. S. M. nuo pat teismo nutarties įsiteisėjimo bei vykdymo dienos nevykdė jam teismo (pereinamuoju laikotarpiu priskirtų) savo įsipareigojimų. Per teismo nustatytą visą pereinamąjį dviejų mėnesių laikotarpį buvo su mergaite susitikęs lapkričio mėnesio 5 praleisti dieną bei dar kelias valandas su mergaite po darželio praleido lapkričio mėn. 14 d. Po ko, J. S. M. išvyko mėnesiui laiko atostogauti į Portugaliją ir bendravimas su vaiku apskritai buvo nutrūkęs. Grįžęs po atostogų, J. S. M. jokiais būdais nesiekė suartėti su vaiku, ir toliau nevykdė teismo nustatytos bendravimo tvarkos pereinamojo laikotarpio, nepasiimdavo mergaitės paprastomis savaitės dienomis. Savo norus iškeldamas aukščiau už vaiko interesus, nurodydamas, kad nori su mergaite bendrauti tik savaitgaliais. Akivaizdu, kad toks formalus savo pareigūnų supratimas bei teismo sprendimų interpretavimas bei taikymas, juo labiau kalbant apie mažametį vaiką bei jo interesus - nėra galimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės, jog suinteresuoti asmenys A. K. ir J. S. M. nebuvo susituokę, jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra C. K. M. Vaiko gimimo įrašas, kuris apskaitytas 2020-01-20 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje patvirtina, kad šalių dukra gimė Portugalijoje, o vaiko tėvas yra Portugalijos pilietis.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2022 m. liepos 5 d. civilinėje byloje Nr. e2-52-867/2022 priimtu sprendimu išsprendė tarp ieškovės A. K. bei atsakovo J. S. M. kilusį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos bei išlaikymo dydžio. Pirmosios instancijos teismas nustatė dviejų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su vaiku bendrauja be nakvynių, tai yra nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antrojo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pasiima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą patį vakarą 19.00 val., šeštadienį 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos ir grąžindamas vaiką tą patį vakarą 19.00 val., ir sekmadienį 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos ir grąžindamas vaiką tą patį vakarą 19.00 val.

2022 m. spalio 17 d. Klaipėdos apygardos teismas šioje byloje (civilinės bylos Nr. e2A-924- 524/2022) priėmė nutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti iš dalies. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kuria nustatyta atsakovo J. S. M. (J. S. M.) ir jo dukters C. K. M bendravimo tvarka pasibaigus dviejų mėnesių perinamajam laikotarpiui, pakeisti papildant 3 punktais (6–8) ir išdėstyti ją taip: „Pasibaigus dviejų mėnesių perinamajam laikotarpiui vaiko tėvas J. S. M. su vaiku C. K. M bendrauja taip:

1) atsakovas kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antrojo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pasiima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.; dėl iš anksto nenumatytų priežasčių savaitgaliai gali būti sukeičiami abipusiu šalių susitarimu;

2) tą savaitę, kai atsakovas su vaiku nebendrauja savaitgalį, jis antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

3) tą savaitę, kai atsakovas su vaiku bendrauja savaitgalį, jis pirmadienį ir trečiadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

4) vaiko atostogos (nustatomas pagal mokslo metų metu moksleiviams skiriamas rudens, žiemos, papildomas žiemos ir pavasario atostogas) vaikas praleidžia su tėvu tokia tvarka: rudens atostogas vaikas poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais metais – su mama; žiemos atostogas, įskaitant Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų šventes ir Naujųjų metų šventę, vaikas neporiniais metais praleidžia su tėvu, poriniais metais – su mama; papildomas žiemos atostogas vaikas neporiniais metais praleidžia su mama, poriniais metais praleidžia su tėvu, pavasario atostogas, įskaitant Šv. Velykų šventes, vaikas poriniais metais praleidžia su mama, neporiniais metais praleidžia su tėvu; tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną ne vėliau kaip 11.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 18.00 val.;

5) tėvas kartu su vaiku kiekvienais metais praleidžia pusę jo vasaros atostogų laiko; lyginiais metais tėvas su vaiku atostogauja birželio 1–15 d., liepos 15–30 d., rugpjūčio 15–30 d., nelyginiais metais tėvas su vaiku atostogauja birželio 1–15 d., liepos 1–15 d. ir rugpjūčio 15–30 d.; atostogų datos gali būti keičiamos abipusiu šalių susitarimu;

6) tėvas turi teisę bendrauti su dukra pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jei tą sekmadienį dukra praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką;

7) pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną), neatsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką, visais atvejais dukra praleidžia su mama;

8) dukra gimtadienį vienais metais (poriniais) švenčia su mama, kitais metais (neporiniais) su tėvu; tėvas gimtadienio dieną pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba iš ugdymo ar mokymosi vietos pagal jos mokymosi ar ugdymo grafikus, bet ne vėliau kaip 17 val. ir ne anksčiau kaip 10 val., ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jei tą dieną dukra praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką; tėvui negalint vaiko gimimo dieną bendrauti su dukra, bendravimas neperkeliamas, o vaikas gimtadienio dieną praleidžia su mama;

9) jeigu nustatytu laiku tėvo bendravimas su vaiku nėra galimas dėl tėvo darbo grafiko, tėvas informuoja vaiko mamą ne vėliau kaip prieš 2 savaites.“

Pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-394-998/2024 nagrinėjamas ieškovės A. K. ieškinys atsakovui J. S. M., kuriuo ieškovė prašo pakeisti 2022 m. liepos 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimu nustatytą atsakovo J. S. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku – C. K. M, gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti jos siūlomą naują bendravimo tvarką.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukuria Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje nurodytus padarinius ir turi būti privalomai vykdomas. Kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nustatant bendravimo su vaiku tvarką pirmiausia buvo išskirtas būtinasis pereinamasis tėvo bendravimo su vaiku laikotarpis. Nustatytas būtinasis bendravimo su vaiku pereinamasis laikotarpis, laikytina būtina sąlyga, tik kurią tinkamai įgyvendinus suinteresuotas asmuo J. S. M. turėtų galimybes nepertraukiamai bendrauti su vaiku tiek jam priklausančių savaitgalių, tiek ir atostogų laikotarpiu.

Byloje nepateikta įrodymų patvirtinančių, kad tėvas J. S. M. šias būtinas pareinamojo laikotarpio sąlygas įvykdė. Pažymėtina, jog J. S. M. į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų neteikė.

Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė rašytinius įrodymus (el. susirašinėjimus) bei paaiškinimus, jog per teismo nustatytą visą pereinamąjį dviejų mėnesių laikotarpį J. S. M. buvo su mergaite susitikęs lapkričio 5 d. praleisti dieną bei dar kelias valandas su mergaite po darželio praleido lapkričio 14 d. Po ko, J. S. M. išvyko mėnesiui laiko atostogauti į Portugaliją ir bendravimas su vaiku apskritai buvo nutrūkęs. Grįžęs po atostogų, J. S. M. jokiais būdais nesiekė suartėti su vaiku, ir toliau nevykdė teismo nustatytos bendravimo tvarkos pereinamojo laikotarpio, nepasiimdavo mergaitės paprastomis savaitės dienomis.

Byloje pateikti rašytiniai dokumentai (el. susirašinėjimas) patvirtina, jog J. S. M. pripažįsta, kad teismo nustatytu pereinamuoju laikotarpiu buvo išvykęs ir į Lietuvą grįžo kai dviejų mėnesių pereinamasis laikotarpis buvo pasibaigęs.

Teismas, įvertinęs A. K. paaiškinimus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog A. K. pažeidė dėl 2022 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-52-867/2022 reikalavimus. Nagrinėjimo metu nustatyta, jog J. S. M. pats savo veiksmais nesilaikė jam numatytų dviejų mėnesių perinamojo laikotarpio, kuris buvo privalomai nustatytas siekiant sukurti emocinį ryšį tarp tėvo ir keturių metų jo dukros. Klaipėdos apylinkės teismas 2022-07-05 priimtame sprendime nusprendė nustatyti dviejų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su vaiku bendrauja be nakvynių, tai yra nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antrojo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pasiima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą patį vakarą 19.00 val., šeštadienį 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos ir grąžindamas vaiką tą patį vakarą 19.00 val., ir sekmadienį 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos ir grąžindamas vaiką tą patį vakarą 19.00 val.

Klaipėdos apygardos teismas šioje byloje 2022-10-17 priimtoje nutartyje nutarė, jog (tik) „Pasibaigus dviejų mėnesių perinamajam laikotarpiui vaiko tėvas J. S. M. su vaiku C. K. M bendrauja taip“. Tik po šio pereinamojo laikotarpio, buvo galimas nepertraukiamas bendravimas su vaiku savaitgaliais bei su nakvynėmis.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus pareiškimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 847 Eur teisinės advokato pagalbos išlaidos (atsiliepimo parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose, teisinės konsultacijos).

CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus antstolio ar kitų asmenų vykdymo procese pateiktus teismui pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022 išaiškinta, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų neatitiktų CPK 593 straipsnio 5 dalies aiškinimas, kuriuo vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos visais atvejais, neatsižvelgiant į šalių sąžiningumą, šių išlaidų pagrįstumą ir būtinumą, kitas reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė suinteresuotas asmuo A. K., kuri teikė atsiliepimą teismui dėl antstolio pareiškimo, jos atstovė advokatė dalyvavo teismo posėdžiuose. Spręstina, kad suinteresuoto asmens A. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), priteistinos iš suinteresuoto asmens J. S. M..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą atmesti.

Priteisti iš suinteresuoto asmens J. S. M. 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų A. K..

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 10/715/23, grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.