Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Eglei Paulauskienei, Neringai Dužinienei, Karolinai Butkienei, Aušrai Jokubauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, suinteresuoti asmenys A. K. ir J. S. M., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

11. Nustatyta, kad A. K. ir J. S. M. yra C. K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-52-867/2022 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 5 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartimi, suinteresuoto asmens (ieškovės) A. K. ieškinys buvo tenkintas iš dalies, suinteresuoto asmens (atsakovo) J. S. M. priešieškinis buvo tenkintas visiškai ir nustatyta nepilnametės C. K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta kartu su jos motina, tai yra ieškove A. K.; priteistas iš atsakovo J. S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymas nepilnamečiam vaikui C. K. M., mokamas periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2020-04-27 d., iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės C. K. M. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirta ieškovė A. K.; Nustatyta atsakovo J. S. M. ir jo dukters C. K. M. bendravimo tvarką, pagal kurią: nustatytas dviejų mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu atsakovas su vaiku bendrauja be nakvynių, tai yra nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antrojo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pasiima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą patį vakarą 19.00 val., šeštadienį 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos ir grąžindamas vaiką tą patį vakarą 19.00 val., ir sekmadienį 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos ir grąžindamas vaiką tą patį vakarą 19.00 val.; Pasibaigus dviejų mėnesių perinamajam laikotarpiui vaiko tėvas su vaiku bendrauja: 1) atsakovas kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antrojo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pasiima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.; dėl iš anksto nenumatytų priežasčių savaitgaliai gali būti sukeičiami abipusiu šalių susitarimu; 2) tą savaitę, kai atsakovas su vaiku nebendrauja savaitgalį, jis antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; 3) tą savaitę, kai atsakovas su vaiku bendrauja savaitgalį, jis pirmadienį ir trečiadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; 4) vaiko atostogos (nustatomas pagal mokslo metų metu moksleiviams skiriamas rudens, žiemos, papildomas žiemos ir pavasario atostogas) vaikas praleidžia su tėvu tokia tvarka: rudens atostogas vaikas poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais metais – su mama; žiemos atostogas, įskaitant šv. Kūčių, šv. Kalėdų šventes ir Naujųjų metų šventę, vaikas neporiniais metais praleidžia su tėvu, poriniais metais – su mama; papildomas žiemos atostogas vaikas neporiniais metais praleidžia su mama, poriniais metais praleidžia su tėvu, pavasario atostogas, įskaitant šv. Velykų šventes, vaikas poriniais metais praleidžia su mama, neporiniais metais praleidžia su tėvu; tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną ne vėliau kaip 11.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 18.00 val.; 5) tėvas kartu su vaiku kiekvienais metais praleidžia pusę jo vasaros atostogų laiko; lyginiais metais tėvas su vaiku atostogauja birželio 1–15 d., liepos 15–30 d., rugpjūčio 15–30 d., nelyginiais metais tėvas su vaiku atostogauja birželio 1–15 d., liepos 1–15 d. ir rugpjūčio 15–30 d.; atostogų datos gali būti keičiamos abipusiu šalių susitarimu; 6) tėvas turi teisę bendrauti su dukra pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jei tą sekmadienį dukra praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką; 7) pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną), neatsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką, visais atvejais dukra praleidžia su mama; 8) dukra gimtadienį vienais metais (poriniais) švenčia su mama, kitais metais (neporiniais) su tėvu; tėvas gimtadienio dieną pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba iš ugdymo ar mokymosi vietos pagal jos mokymosi ar ugdymo grafikus, bet ne vėliau kaip 17 val. ir ne anksčiau kaip 10 val., ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jei tą dieną dukra praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką; tėvui negalint vaiko gimimo dieną bendrauti su dukra, bendravimas neperkeliamas, o vaikas gimtadienio dieną praleidžia su mama; 9) jeigu nustatytu laiku tėvo bendravimas su vaiku nėra galimas dėl tėvo darbo grafiko, tėvas informuoja vaiko mamą ne vėliau kaip prieš 2 savaites.

13. 2022 m. lapkričio 15 d. suinteresuotam asmeniui J. S. M. išduotas vykdomasis raštas dėl nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos.

14. Antstolis Aleksandras Selezniovas nuo 2023 m. gegužės 12 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0010/23/00715 pagal teismo 2022 m. lapkričio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-52-867/2022.

15. Iš vykdomosios bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose civilinėje byloje Nr. 2VP-314-904/2024 buvo išnagrinėtas pareiškėjo antstolio A. Selezniovo pareiškimas dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo akto ir 2024-01-19 nutartimi pareiškimas atmestas. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi pakeistas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

16. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pareiškime nurodytą laikotarpį nuo 2023-05-12 iki procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2VP-314-904/2024 teismas jau analizavo ir dėl jo pasisakė, todėl teismas pakartotinai šių aplinkybių nebevertins ir pasisakys tik dėl laikotarpio nuo 2024-06-03, t.y. kai buvo priimtas patvarkymas „Patvarkymas dėl vykdomojo dokumento reikalavimų vykdymo” S1J-12950, kuriuo antstolis įpareigojo suinteresuotą asmenį A. K. nedesliant nurodyti dėl kokių priežasčių nėra vykdomi 2022 m. lapkričio 15 d. išduoto vykdomojo rašto reikalavimai (vykdomosios bylos Nr. 0010/23/00715 t. 2 b. l. 39).

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

18. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Bendravimo tvarkos nustatymo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi šių tikslų galima pasiekti tik tuomet, kai abu tėvai bendradarbiauja ir visus klausimus, susijusius su vaikų priežiūra, sprendžia bendru sutarimu siekdami geriausių vaiko interesų.

19. Kaip ir buvo minėta, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-314-904/2024 buvo nuspręsta netenkinti antstolio pareiškimo, dėl to, kad suinteresuotas asmuo neįvykdė 2022 m. liepos 5 d. teismo sprendimo nustatyto dviejų mėnesių pereinamojo laikotarpio.

20. Liteko duomenimis nustatyta, kad šiuo metu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-101-998/2025 pagal suinteresuoto asmens (ieškovės) A. K. ieškinį suinteresuotam asmeniui (atsakovui) J. S. M. dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Duomenų, kad šioje byloje būtų priimti ir ginčo laikotarpiu galiotų procesiniai sprendimai dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, negauta.

21. Antstolis 2024 m. birželio 3 d. patvarkymu įpareigojo A. K. informuoti dėl kokių priežasčių nėra vykdomi 2022 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2- 52-867/2022 reikalavimai. 2024 m. birželio 25 d. suinteresuotas asmuo A. K. raštu informavo, kad teismo nustatyta tvarka neatitinka mažamečio vaiko interesų (ypatingai vasaros laikotarpiai). Vaikas vos dvi paras išbūna pas tėvą ir reguliariai atsisako bendrauti savaitės dienomis (vykdomosios bylos t. 2 b. l. 40). 2024 m. birželio 27 d. antstolio kontoroje gautas J. S. M. atstovės pranešimas apie tai, kad A. K. 2022 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-52-867/2022 reikalavimų nevykdo. Laikotarpyje nuo 2024-07-17 iki 2024-07-23 antstolio kontoroje gauti J. S. M. atstovės pranešimai apie tai, kad A. K. 2022 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-52-867/2022 reikalavimų nevykdo. 2024 m. liepos 25 d. antstolio kontoroje gautas J. S. M. atstovės prašymas sudaryti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir perduoti jį nagrinėti teismine tvarka.

22. Iš vykdomosios bylos esančių duomenų nustatyta, kad tiek suinteresuotas asmuo J.S. M., tiek jo atstovė kreipėsi į antstolį, kad suinteresuotas asmuo laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 10 iki vasario pabaigos; 2024 m. birželio 1 d. iki birželio 15 d. ir laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 15 d. iki 2024 m. liepos 24 d. nevykdė teismo sprendimo (vykdomosios bylos Nr. 0010/23/00715 t. 2 b. l. 61).

23. Iš į bylą pateiktos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) nuomonės bei prie jos pateiktų priedų matyti, kad 2024-06-03 buvo gautas policijos pranešimas, kad vaiko tėvas atvyko pasiimti savo dukters, tačiau mama vaiko nedavė. 2024-06-03 gautas tėvo advokatės pranešimas su informacija dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo, ir vaiko paieškos paskelbimo, vaiko perdavimo tėvui, kaip numatyta teismo nutartyje dėl vaiko ir tėvo bendravimo. A. K. nesudarė sąlygų Skyriaus specialistui susitikti ir pabendrauti su vaiku įstatymų numatyta tvarka. 2024-06-12 atlikus vaiko situacijos vertinimą Nr. 5VSV-2585 Skyrius nustatė, kad pažeista vaiko teisė į saugias emocines sąlygas dėl tėvų konfliktiškų tarpusavio santykių, taip pat pažeista vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais, nes vaiko tėvo teigimu motina nesilaiko teismo nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, dėl to nukenčia C. santykis su tėvu. Vaikas su tėvu J. S. M. praleidžia mažai laiko, silpnėja jų tarpusavio ryšys. Dėl nustatytų rizikos veiksnių ir nepakankamų apsaugos veiksnių, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. 2024-06-13 Skyrius raštu kreipėsi į BĮ Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centrą, su prašymu inicijuoti atvejo vadybos procesą šeimai. 2024-08-01 Skyriaus specialistai lankėsi šeimos gyvenamojoje vietoje, bendravo su mažamete C. C. sakė, kad pas tėtį ji ne visada nori nakvoti, kartais nori pabūti tik „4 valandytes“. Pas tėtį nori būti tik tiek, kiek ji pati nori. C. klausta, kada paskutinį kartą matėsi su papa. Mergaitė sakė, kad tai buvo seniai, negalėjo įvardinti kada, nes neprisimena. Sakė, kad su papa ilgai nesusitiko, nes tėtis ją nori išsivežti į Portugaliją. C. sakė, kad ji nenori to, nes jai nepatinka toli važiuoti ir ji ten (Portugalijoje) niekada nėra buvusi. Po to patikslino ir sakė, kad yra buvusi tada, kai buvo dar labai maža „leliukas“, nes ji ten gimė. Mergaitės klausta ar papa jai sakė, kad nori ją išsivežti. C. sakė, kad taip sakė mama. Papa yra jos klausęs ar ji nori važiuoti į Portugaliją, o ji jam atsakė, kad nenori (2024-08-02 Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 5VSV-3298).

24. Iš suinteresuoto asmens J. S. M. pateikto CD su vaizdo įrašais nustatyta, kad pateikti 4 vaizdo įrašai, daryti 2024-08-05, padaryti vaiko perdavimo metu, taip pat kuriuose užfiksuotos akimirkos - vaiko ir tėvo leidžiamas laikas po vaiko perdavimo.

25. Iš 2024-02-28 šeimos psichologės pažymos matyti, kad šalių dukra C. nuo 2023 m. birželio mėn. 15 d. iki šiol lanko psichologo konsultacijas. Psichologė pastebėjo, kad mergaitę su mama sieja ypatingas ryšys, o kalbėdama apie santykį su biologiniu tėvu, pamini, kad bijo jo, ją gąsdina tėvo nenuspėjamumas. Nurodoma, kad vaiko vidinio pasaulio vaizdinyje biologinis tėtis yra mažai patikimas žmogus (b. l. 43).

26. Iš 2024-12-13 nutarimo panaikinti specialiojo liudytojo statusą matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė D. Baltrūnaitė – Petkevičienė panaikino J. S. M. suteiktą specialaus liudytojo statusą (b. l. 71-72).

27. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pagal galiojančią Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-52-867/2022 nustatytą bendravimo tvarką, J. S. M. turi teisę su vaiku bendrauti: pereinamuoju laikotarpiu be nakvynių, tai yra nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, J. S. M. su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antrojo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pasiima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą patį vakarą 19.00 val., šeštadienį 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos ir grąžindamas vaiką tą patį vakarą 19.00 val., ir sekmadienį 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos ir grąžindamas vaiką tą patį vakarą 19.00 val.; Pasibaigus dviejų mėnesių perinamajam laikotarpiui vaiko tėvas su vaiku bendrauja: 1) atsakovas kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antrojo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pasiima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.; dėl iš anksto nenumatytų priežasčių savaitgaliai gali būti sukeičiami abipusiu šalių susitarimu; 2) tą savaitę, kai atsakovas su vaiku nebendrauja savaitgalį, jis antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; 3) tą savaitę, kai atsakovas su vaiku bendrauja savaitgalį, jis pirmadienį ir trečiadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; 4) vaiko atostogos (nustatomas pagal mokslo metų metu moksleiviams skiriamas rudens, žiemos, papildomas žiemos ir pavasario atostogas) vaikas praleidžia su tėvu tokia tvarka: rudens atostogas vaikas poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais metais – su mama; žiemos atostogas, įskaitant šv. Kūčių, šv. Kalėdų šventes ir Naujųjų metų šventę, vaikas neporiniais metais praleidžia su tėvu, poriniais metais – su mama; papildomas žiemos atostogas vaikas neporiniais metais praleidžia su mama, poriniais metais praleidžia su tėvu, pavasario atostogas, įskaitant šv. Velykų šventes, vaikas poriniais metais praleidžia su mama, neporiniais metais praleidžia su tėvu; tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną ne vėliau kaip 11.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 18.00 val.; 5) tėvas kartu su vaiku kiekvienais metais praleidžia pusę jo vasaros atostogų laiko; lyginiais metais tėvas su vaiku atostogauja birželio 1–15 d., liepos 15–30 d., rugpjūčio 15–30 d., nelyginiais metais tėvas su vaiku atostogauja birželio 1–15 d., liepos 1–15 d. ir rugpjūčio 15–30 d.; atostogų datos gali būti keičiamos abipusiu šalių susitarimu; 6) tėvas turi teisę bendrauti su dukra pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jei tą sekmadienį dukra praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką; 7) pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną), neatsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką, visais atvejais dukra praleidžia su mama; 8) dukra gimtadienį vienais metais (poriniais) švenčia su mama, kitais metais (neporiniais) su tėvu; tėvas gimtadienio dieną pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba iš ugdymo ar mokymosi vietos pagal jos mokymosi ar ugdymo grafikus, bet ne vėliau kaip 17 val. ir ne anksčiau kaip 10 val., ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jei tą dieną dukra praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką; tėvui negalint vaiko gimimo dieną bendrauti su dukra, bendravimas neperkeliamas, o vaikas gimtadienio dieną praleidžia su mama; 9) jeigu nustatytu laiku tėvo bendravimas su vaiku nėra galimas dėl tėvo darbo grafiko, tėvas informuoja vaiko mamą ne vėliau kaip prieš 2 savaites.

28. Tiek iš šalių paaiškinimų, tiek ir surinktos byloje medžiagos nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki birželio 15 d. ir laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 15 d. iki 2024 m. liepos 24 d. tėvui nebuvo perduotas. Nors suinteresuotas asmuo J. S. M. ir jo atstovė nurodė, kad A. K. nevykdė teismo sprendimo ir laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 10 d. iki 2024 m. vasario pabaigos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad antstolis šio laikotarpio pareiškime nenurodė, t.y. dėl jo nesikreipė, todėl teismas minėto laikotarpio neanalizuos ir dėl jo šiame procesiniame sprendime nepasisakys.

29. Išanalizavus vykdomojoje byloje ir teismo byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, nustatyta, kad tarp šalių ginčo, jog 2022 m. liepos 5 d. teismo sprendimu nustatytas 2 mėnesių pereinamasis laikotarpis įvykdytas nebuvo, nėra. Suinteresuotas asmuo A. K. papildomai nurodė, kad į antstolį su vykdomuoju raštu dėl to, kad suinteresuotas asmuo J.S. M. neįvykdė teismo sprendimo dalyje dėl pereinamojo laikotarpio, nesikreipė. Taip pat šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš esmės teismo sprendimas yra vykdomas pagal nustatytą tvarką, t.y. vaikas su tėvu praleidžia savaitgalius su nakvynėmis. Remiantis nustatyta faktine aplinkybe, konstatuotina, kad šalys savo veiksmais iš esmės pripažino, kad pereinamasis laikotarpis vaiko ir tėvo bendravimui nebėra aktualus.

30. Taip pat šalių paaiškinimais nustatyta, kad pagrindinės problemos, vykdant teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, kyla vasaros laikotarpiu, kai tėvas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno vasaros mėnesio atitinkamas 15 dienų. A. K. nurodo, kad dukra nenori, o ji (A. K.) baiminasi, jog J. S. M. išsiveš mergaitę į užsienį, nes dukra dar per maža tokioms kelionėms. Suinteresuotas asmuo A. K. papildomai nurodė, kad dukra ne visada nori būti pas tėvą su nakvynėmis, taip pat nurodo, kad J. S. M. elgeys, būnant jam su dukra, yra nederamas, nes buvo atvejis, kai J. S. M. išdykaudamas rodė nuogus sėdmenis, maudėsi su dukra duše nuogas (dėl pastarojo atvejo ji (A. K.) kreipėsi į policiją). Dėl šių atvejų dukrai buvo nejauku ir ji privengia tėvo. Todėl per prievartą versti vaiką ilgesnį laiką būti su tėvu, ypač vasaros periodu, ji nenori. O J. S. M. nenori atsižvelgti į vaiko poreikius ir susitarti dėl kitokios tvarkos. Visgi teismas, vertindamas A. K. paaiškinimus, pastebi, kad jos (A. K.) baimė yra paremta daugiau jos pačios subjektyviu vertinimu. Jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, jog šalių mergaitei su tėvu nesaugu, nėra. Priešingai, byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad vaiko ir tėvo santykiai yra šilti, o ryšys tvirtas, ypač turint omeny ir tą aplinkybę, kad vaizdo įrašai daryti kuomet J. S. M. ir dukra pasimatė pirmą kartą po dviejų mėnesių pertraukos. Į bylą pateiktas 2024-12-13 nutarimas panaikinti specialiojo liudytojo statusą J. S. M., taip pat J.S. M. kreipimaisi į policiją dėl vaiko dingimo, tik patvirtina, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai. Duomenų, kad J.S. M. būtų paskirtos kardomosios priemonės, ribojančios bendravimą su vaiku, nėra. Teismas atkreipia dėmesį, ir į tai, kad į bylą suinteresuotas asmuo A. K. pateikė psichologės pažymą apie vaiko nenorą ir baimę bendrauti su tėvu. Tačiau vertindamas šią pažymą, teismas atkreipia dėmesį ir į Skyriaus pateiktą 2024-08-02 vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 5VSV-3298 iš kurios matyti, kad paklausus mergaitės ar tėtis jai (mergaitei) sakė, kad nori ją išsivežti, C. sakė, kad taip sakė mama. Tokie duomenys leidžia daryti išvadą, kad šalių mergaitė, turėdama ypatingą ryšį su mama, ja (mama) besąlygiškai tiki ir pasitiki, todėl natūralu, kad suinteresuotas asmuo A. K., turėdama savo subjektyvią baimę dėl vaiko išvežimo, šią baimę nepagrįstai perduoda ir mergaitei. Teismas pažymi, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Teismo vertinimu, vien vaiko nenoras praleisti ilgesnį laiką su tėvu nėra pakankamas pagrindas teismui padaryti išvadą, kad vaiko motina dėjo maksimalias pastangas ir ėmėsi visų priemonių, kad vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas vyktų.

31. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo A. K. tinkamai nevykdė teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos laikotarpiais: 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. birželio 15 d., nuo 2024 m. liepos 15 d. iki 2024 m. liepos 24 d., todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą.

32. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1464-803/2018).

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Pažymėtina, jog teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, netinkamai įgyvendinant teismo nutartimi nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.

34. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad A. K. už tokį elgesį (teismo sprendimo nevykdymą) baudžiama pirmą kartą, į tai, kad teismo sprendimas dėl suinteresuoto asmens A. K. kaltės nebuvo vykdomas, per abu laikotarpius, net 24 dienas, atsižvelgiant į baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo paskirtį, pažeidimo pobūdį, trukmę bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas nutaria skirti A. K. po 30,00 Eur už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, t.y. 720 Eur (24x30). Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra proporcinga, teisinga ir protinga atsakomybės forma nagrinėjamu atveju, visiškai atitinkanti pažeidimų pobūdį, trukmę, pasekmes (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys). Suinteresuoto asmens J. S. M. bei jo atstovės prašomas maksimalus baudos skyrimas po 300,00 Eur už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną būtų aiškiai neproporcinga, neteisinga ir per didelė našta suinteresuotam asmeniui A. K..

35. Suinteresuoto asmens A. K. atstovė teismo posėdžio metu daug dėmesio skyrė antstolio surašyto pareiškimo ydingumui, nurodydama, kad pareiškimas surašytas, nesilaikant įstatymų ir LAT praktikos reikalavimų, dėl ko A. K. negalėjo suprasti, ką konkrečiai ji padarė, pažeidė, ir dėl to jai buvo sunku gintis. Visgi bylą nagrinėjantis teismas negali sutikti su tokiais teiginiais. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių duomenų, suinteresuotas asmuo A. K. teikė antstoliui paaiškinimus dėl vykdomojo rašto reikalavimų nevykdymo atitinkamais laikotarpiais, o tai, kad pats antstolio pareiškimas surašytas ne visiškai pagal Sprendimų vykdymo instrukciją, savaime nepaneigia teismo sprendimo privalomumo principo ir nereiškia, kad visas vykdymo procesas yra neteisėtas.

36. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal teismų formuojamų praktiką šiais atvejais netaikytina bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymą, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1275-343/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2S-600-513/2024). Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ir teismų praktiką, suinteresuotų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

37. Suinteresuotam asmeniui A. K. išaiškinti, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsniu, 771 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Skirti suinteresuotam asmeniui A. K. 720 Eur (septynių šimtų dvidešimties eurų) baudą už teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-52-867/2022 nevykdymą suinteresuoto asmens J. S. M. naudai.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0010/23/00715 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.