- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-291-854/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00804-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė, Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- J. M.-M., N. M.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams J. M.-M. ir N. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal projektą be bendraturčių sutikimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) atidalinti ieškovui nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geodeziniai matavimai“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)): paskirti ieškovo nuosavybėn projekto sprendinių brėžinyje indeksu „1“ pažymėtą žemės sklypo dalį, kurios plotas 1 555 kv. m, atsakovų J. M.-M. ir N. M. bendrojoje dalinėje nuosavybėje paliekant projekto sprendinių brėžinyje indeksu „2“ pažymėtą 3 110 kv. m ploto žemės sklypo dalį; 2) leisti ieškovui vykdyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)) nesant atsakovų J. M.-M. ir N. M. raštiško pritarimo; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise (po 1/3 dalis kiekvienam) priklauso 0,4665 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklype stovi ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), kuriame ieškovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir nuolat gyvena. Be to, Žemės sklype stovi ir kiti pastatai bei inžineriniai statiniai, kurių po 1/3 dalį priklauso ieškovui ir atsakovams.
2.2. Tarp ieškovo ir atsakovų tarpusavio santykiai nėra geri, šalims įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teises į Žemės sklypą yra kilę ginčų, todėl ieškovas siekia atsidalinti Žemės sklypą.
2.3. Ieškovo iniciatyva ir užsakymu UAB „Geodeziniai matavimai“ parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas), kurio tikslas – pertvarkyti Žemės sklypą, atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas Žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus.
2.4. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. vasario 9 d. surašė žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. FPA-858-(8.30) (toliau – Aktas), kuriame pateikė Projekto patikrinimo apibendrinimą ir nurodė, kad Projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams. Akte pateiktame Projekto patikrinimo apibendrinime Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, jog nustatyti mažareikšmiai trūkumai – Projekto byloje nepateiktas pertvarkomo Žemės sklypo kitų bendraturčių, t. y. atsakovų, raštiškas pritarimas Projektui. Akte pateikta Projekto patikrinimo išvada – tvirtinti Projektą galima, gavus visų pertvarkomo Žemės sklypo savininkų raštiškus pritarimus projektui arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
2.5. Racionaliausias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, kuris labiausiai atitiktų tiek ieškovo, tiek atsakovų interesus, yra pagal Projektą ieškovo nuosavybėn paskiriant Projekte esančiame sprendinių brėžinyje (toliau – Brėžinys) indeksu „1“ pažymėtą žemės sklypo dalį, kurios plotas 1 555 kv. m, atsakovų bendrojoje dalinėje nuosavybėje paliekant indeksu „2“ Brėžinyje pažymėtą 3 110 kv. m ploto žemės sklypo dalį.
2.6. Žemės sklypo atidalijimo variantas grindžiamas tuo, kad:
2.6.1. Brėžinyje indeksu „1“ pažymėtoje Žemės sklypo dalyje stovi ieškovui nuosavybės teise priklausantis Namas, kuriame ieškovas nuolat gyvena ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Dėl aptariamos Žemės sklypo dalies yra susiformavę ieškovo lūkesčiai.
2.6.2. Brėžinyje indeksu „1“ pažymėtą Žemės sklypo dalį ieškovas faktiškai naudoja, prižiūri bei puoselėja.
2.6.3. Iš Projekto aiškinamajame rašte pateiktų atidalintų žemės sklypų naudojimo reglamentų matyti, kad Brėžinyje indeksu „1“ ir indeksu „2“ pažymėtose žemės sklypuose numatoma, kad atidalintų žemės sklypų būsima paskirtis – kita, būsimas atidalintų žemės sklypų naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Taigi, abiejuose atidalintuose žemės sklypuose yra galimos vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Kadangi Brėžinyje indeksu „1“ pažymėtoje Žemės sklypo dalyje jau stovi ieškovui nuosavybės teise priklausantis Namas, yra logiška, kad atsakovams turėtų atitekti Brėžinyje indeksu „2“ pažymėta Žemės sklypo dalis, kurioje atsakovai taipogi galės vykdyti vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų pastatų statybas.
2.6.4. Atsakovai Žemės sklype jokios ūkinės veiklos nevykdė, Žemės sklypo neprižiūri ir apskritai jame net nesilanko, todėl atsakovams iš esmės nėra jokio skirtumo, kurioje vietoje atsakovams bus atidalinta jų Žemės sklypo dalis.
2.6.5. Projekte esantis Brėžinys atitinka šalių turimas idealiąsias Žemės sklypo nuosavybės dalis, todėl padalijus Žemės sklypą pagal Brėžinį, bus išlaikoma šalių nuosavybės teisės proporcija.
2.6.6. Siūlomas Žemės sklypo padalijimo būdas yra racionalus ir dėl to, kad į numatomus žemės sklypus bus galima patekti per atskirus įvažiavimus per šiuo metu esančius kelius, todėl suformuotuose žemės sklypuose nereikės nustatyti kelio servitutų, nereikės mokėti kompensacijų už servitutus, šalims atskirai neteks įrengti ir įforminti privažiavimų prie suformuotų žemės sklypų.
2.6.7. Projekte numatytas Žemės sklypo padalijimo variantas neprieštarauja imperatyvioms teisėms normoms, Projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams (išskyrus raštiško atsakovų sutikimo nebuvimą) ir yra techniškai įgyvendinami. Projekto tvirtinimui neprieštarauja ir Nacionalinė žemės tarnyba.
Atsiliepimas
3. Atsakovai J. M.-M. ir N. M. su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė skirti ieškovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnyje numatytą 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš kurios 50 procentų priteisti atsakovams lygiomis dalimis. Nesutikimą su ieškinio reikalavimais atsakovai grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
3.1. Ieškovas sąmoningai klaidina teismą, nutylėdamas reikšmingas aplinkybes, kurios turi esminę teisinę reikšmę, sprendžiant dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo. Ieškovas nutylėjo tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 pripažino kaip neteisėtą Žemės sklype esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybą, kartu ieškovui suteikiant 12 mėnesių terminą statybai įteisinti.
3.2. Ieškovas apskritai neturi teisės reikalauti Žemės sklypo atidalinimo tol, kol nėra išspręstas civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 neteisėta pripažintos statybos įteisinimo ar Namo nugriovimo klausimas.
3.3. Žemės sklypo padalinimas pagal ieškovo reikalavimą pažeistų bendraturčių lygybės principą, nes siūlomas padalinimas nėra lygiavertis visiems Žemės sklypo savininkams, ieškovui tenkanti Žemės sklypo dalis būtų didesnės turtinės vertės.
3.4. Jei Žemės sklypas būtų dalinamas taip, kaip to pageidauja ieškovas, atsakovai iš esmės net neturėtų galimybės tinkamai patekti į jiems likusias Žemės sklypo dalis, nes atsakovai privažiuoti prie jiems likusios dalies galėtų nebent per aplinkines pievas, nes nėra kelio, besiribojančio su šia likusia Žemės sklypo dalimi. Be to, toks privažiavimas apskritai būtų įmanomas tik šiltuoju metu laiku, nes žiemos laikotarpiu toks privažiavimas per pievas dažniausiai net nebūtų įmanomas.
3.5. Teismas neturėtų vadovautis byloje pateiktu Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu. Pateiktas Projektas neturi esminių dokumentams keliamų reikalavimų – nėra aišku, koks konkretus asmuo rengė pateiktą Projektą, neaišku, kada Projektas baigtas rengti, Projektas nėra pasirašytas jokio asmens, negalima nustatyti jo autentiškumo.
3.6. Ieškovui skirtina bauda dėl piktnaudžiavimo procesu, pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį. Ieškovas, nors ir atstovaujamas profesionalaus advokato, sąmoningai nutylėjo ir nuo teismo nuslėpė itin reikšmingas aplinkybes. Ieškovas, žinodamas faktą apie neteisėtą Namo statybą, vietoje to, kad teisiniu keliu spręstų statybos įteisinimo (ar Namo griovimo) klausimą, vėl siekia veikti prieš atsakovus, ignoruodamas jų teises. Akivaizdu, kad ieškovas privalo suvokti tai, kad jo ieškinys negali būti tenkinamas, kol teisiškai nesureguliuotas Namo statybos klausimas, todėl reikšdamas ieškinį jis privalėjo suvokti savo piktnaudžiavimą. Ieškovas pareiškė ieškinį ne siekdamas realios savo teisių gynybos, o dirbtinai siekdamas apeiti atsakovus ir ignoruodamas jų sąžiningus interesus. Tikėtina ir tai, kad ieškovas galėjo į bylą pateikto Projekto rengėjams teikti tikrovės neatitinkančią informaciją, vėliau šio Projekto pagrindu grįsdamas ir akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. spalio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė; skyrė ieškovui 2 000 Eur baudą, pusę šios sumos (1 000 Eur) lygiomis dalimis priteisiant atsakovams J. M.-M. ir N. M.; priteisė iš ieškovo atsakovams 4 077,74 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo valstybei 5,82 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
7. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo atidalinti Žemės sklypą pagal jo pateiktą Projektą, nurodant, kaip vieną esminių argumentų, pagrindžiančių būtent tokį atidalijimo būdą – ieškovo Namo egzistavimą prašomoje jam atidalinti žemės sklypo dalyje. Atsakovai nurodė, kad minėto Namo statyba yra teismo sprendimu pripažinta neteisėta, suteikiant terminą ieškovui įteisinti Namo statybą, todėl šiuo metu, kol nėra išspręstas Namo egzistavimo klausimas, Žemės sklypo atidalinimo klausimas negali būti sprendžiamas.
8. Teismas nurodė, kad atsakovai pateikė teismui įsiteisėjusį Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą, kuriuo Namas pripažintas neteisėta statyba ir, be kita ko, nuspręsta leisti A. V. per 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybą. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartimi terminas Namo įteisinimui atidėtas iki 2022 m. lapkričio 25 d.
9. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutiko su atsakovų pozicija, kad šiuo metu atidalinti Žemės sklypą pagal ieškovo pateiktą projektą nėra galimybės. Teismo vertinimu, teisiškai reikšminga aplinkybė Žemės sklypo atidalijimui yra tai, kad šiuo metu nėra išspręstas Namo egzistavimo likimas. Teismas pažymėjo, kad atidalijimas natūra turi būti toks, kad nepadarytų neproporcingos žalos daikto paskirčiai, taip pat turi nepažeisti bendraturčių interesų.
10. Teismas nustatė, kad ieškovui tenkanti žemės sklypo dalis yra vertingesnė, t. y. ieškovui tenkančios sklypo dalies vieno aro vertė būtų 997 Eur, o atsakovams – 450 Eur (UAB „Euristika“ konsultacinio pobūdžio išvada). Nors ieškovas su šia išvada nesutiko, teigė, jog išvada yra niekinė, nes nėra apžiūros akto, ji neatitinka turto vertinimo metodikos, tačiau teismas sprendė, kad šie argumentai yra neįrodyti. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių išvadą parengusios (duomenys neskelbtini) V. D. kompetencijos ar išvados parengimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams.
11. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas pateikė D. G. konsultaciją dėl nekilnojamojo turto, iš kurios matyti, jog pagal Projektą pažymėtų sklypų Nr. „1“ ir „2“ vertės būtų vienodos tuo atveju, jei būtų nustatyti servitutai, tačiau šiuo metu servitutai minėtuose sklypuose nėra nustatyti, be to, šioje konsultacijoje lyginami tik du sklypai, t. y. atitinkamai sklypas, tenkantis ieškovui ir sklypas, tenkantis abiem atsakovams. Visgi svarbi aplinkybė ta, jog sklypas, Projekte pažymėtas Nr. „2“ turėtų būti dalinamas tarp dviejų bendrasavininkų, taigi akivaizdu, jog bendraturčiams tenkantys pagal Projektą sklypai būtų nelygiaverčiai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti į bylą pateiktais duomenimis apie turto vertę, t. y. aplinkybe, kad ieškovo prašoma atidalinti jam tenkanti žemės sklypo dalis yra vertingesnė už tenkančias dalis atsakovams.
12. Teismas taip pat nurodė, kad, ieškovo teigimu, tiek prie atsakovams tiek prie ieškovui tenkančios žemės sklypo dalies yra privažiavimai. Ieškovas pateikė antstolio Vitalio Milevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta, jog keliu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios (duomenys neskelbtini), galima privažiuoti iki žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rytinės pusės. Atsakovai su šiuo teiginiu nesutiko.
13. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sutiko su atsakovų pozicija, kad patekimas į atsakovams tenkančią pagal Projektą žemės sklypo dalį yra žymiai apsunkintas. Iš į bylą pateiktų nuotraukų teismas nustatė, jog prie pagal Projektą numatyto sklypo Nr. „1“ yra privažiavimas – žvyruotas kelias, o prie žemės sklypo Nr. „2“ privažiavimo atitinkama kelio danga (žvyruotu keliu, asfaltu, kitu įprastam pravažiavimui tinkamu grindiniu) nėra, jis iš esmės yra įmanomas važiuojant per pievą. Tai patvirtina ir į bylą paties ieškovo pateikti vaizdo įrašai (priedai prie antstolio Vitalio Milevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo), iš kurių matyti, jog prie atsakovams pagal Projektą tenkančio žemės sklypo yra važiuojama lėtu greičiu, nemažą atstumą per laukus. Taigi teismas darė išvadą, jog prie atsakovams ir ieškovui tenkančių pagal Projektą žemės sklypų patekimas yra nelygiavertis.
14. Teismas sprendė, kad ieškovo siūlomas Žemės sklypo atidalijimo variantas nėra sąžiningas atsakovų atžvilgiu ir toks Žemės sklypo atidalijimas pažeistų bendraturčių interesus. Kita vertus, svarbi aplinkybė yra tai, jog ieškovo Namas stovi būtent toje Žemės sklypo dalyje, kurią jis ir prašo atidalinti. Taigi, teismo vertinimu, šiuo metu, esant neaiškiam Namo egzistavimo likimui (nesant įteisintos namo statybos bei nepasibaigus terminui šiam įteisinimui atlikti), nėra galimybės objektyviai įvertinti Žemės sklypo atidalijimo proporcingumo aspektu pagal ieškovo pateiktą Projektą.
15. Teismas pažymėjo, kad atsakovai nepateikė savo Žemės sklypo atidalijimo varianto. Maža to, teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, kad, kai bus aiškus Namo likimas, atsakovai neabejotinai turės savo Žemės sklypo atidalijimo variantą, tačiau šiuo metu spręsti šį klausimą dėl objektyvių priežasčių (Namo egzistavimo likimo) nėra galimybės. Teismas darė išvadą, kad atsakovai šiuo metu nesiekia jokio Žemės sklypo atidalijimo varianto savo nesutikimą iš esmės grįsdami nesąžiningu ieškovo Žemės sklypo atidalinimo pasiūlymu bei neteikia savo pasiūlymo dėl neaiškaus Namo egzistavimo Žemės sklype likimo.
16. Teismas, vertindamas atsakovų išdėstytus argumentus, dėl ko jie nesutinka su ieškovo siūlomu atidalijimo variantu, taip pat remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, sprendė, kad Žemės sklypo atidalijimas šiuo metu negalimas dėl egzistuojančių neišspręstų teisiškai reikšmingų aplinkybių – Namo egzistavimo likimo. Todėl, vadovaudamasis išdėstytais motyvais, taip pat sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas ieškinį atmetė.
17. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovų prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodė, kad ieškovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, kuris supranta arba turi suprasti, jog teismui turi būti atskleistos visos teisiškai reikšmingos bylos išsprendimui aplinkybės, prašydamas atidalyti Žemės sklypą pagal jo pateiktą Projektą ir motyvuodamas tokį atidalijimo variantą iš esmės tuo, jog prašomoje jam atidalinti Žemės sklypo dalyje stovi ieškovui nuosavybės teise priklausantis Namas, neatskleidė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės – Namo pastatymo neteisėtumo fakto. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nuo teismo buvo nuslėpta sąmoningai, siekiant sau palankaus teismo sprendimo. Teismo vertinimu, toks ieškovo elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas savo teisių įgyvendinimas.
18. Be to, teismas pažymėjo tai, kad ieškovas du kartus teikė iš esmės analogiško turinio procesinius dokumentus, reiškė nepagrįstą nušalinimą teisėjai. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 23 d. pateikė procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu, kurį teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė priimti. Atsisakius priimti pareiškimą, ieškovas pateikė pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, kuris 2022 m. spalio 5 d. nutartimi buvo netenkintas. Netrukus po nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo, priėmimo prieš pat 2022 m. spalio 6 d. 9.00 val. vykusį teismo posėdį, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuris savo turiniu analogišką 2022 m. rugsėjo 23 d. pareiškimui. Patikslintą ieškinį teismas atsisakė priimti iš esmės tais pačiais motyvais, nurodytais 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartyje. Teismo vertinimu, toks ieškovo, atstovaujamo profesionalaus teisininko, elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą.
19. Teismas, įvertinęs ieškovo procesinį elgesį, konstatavo, kad jis savo veiksmais (reikšmingų bylai aplinkybių neatskleidimu, pakartotinių procesinių dokumentų teikimu prieš pat teismo posėdį, reiškiamu nepagrįstu teisėjos nušalinimu) veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Kadangi toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, teismas sprendė, kad yra pagrindas skirti ieškovui baudą (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, atsakovų prašoma skirti maksimali 5 000 Eur dydžio bauda yra neproporcinga, todėl teismas, įvertinęs ieškovo procesinį elgesį, sprendė, kad baudos skyrimo tikslai bus pasiekti ieškovui skiriant 2 000 Eur dydžio baudą, kuri, teismo vertinimu, būtų teisinga ir proporcinga ieškovo elgesiui piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Atsakovams prašant, pusė šios sumos (1 000 Eur) skirta atsakovams (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
20. Teismas nustatė, kad atsakovai patyrė 3 328,71 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba. Įvertinęs atsakovų atstovo byloje parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, vykusių teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo atsakovų atstovas, skaičių ir trukmę bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), teismas konstatavo, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, neviršijančios maksimalių Rekomendacijoje nustatytų dydžių, todėl, atmetus ieškovo ieškinį, priteistos iš ieškovo atsakovams.
21. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovai patyrė ir kitų išlaidų – 300 Eur už UAB „Euristika“ konsultacinę išvadą bei 449,03 Eur už antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Teismo vertinimu, šios išlaidos taip pat pagrįstos, todėl jos priteistos atsakovams iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 10 punktas).
22. Teismas iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisė 5,82 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Ieškovas A. V. apeliaciniu skundu prašo: 1) konstatavus absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 25 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) nenustačius absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; 3) nustačius, kad neatskleista bylos esmė – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 4) priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė reikalavimo leisti ieškovui vykdyti Žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal Projektą nesant atsakovų pritarimo, todėl tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Bylos pagal ieškovo reikalavimą, kurio teismas neišsprendė, išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka negalima.
23.2. Parengto Projekto organizatorius yra Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, kuris vėliau turės tvirtinti tokį projektą; projekto rengimo sąlygas išdavė Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Teismo sprendimas dėl Žemės sklypo pertvarkymo pagal Projektą neabejotinai turės įtakos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos materialiosioms teisėms ir pareigoms, todėl jos turėjo būti įtrauktos į bylą trečiaisiais asmenimis. To nepadarius, egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
23.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.80 straipsnį, reglamentuojantį nuosavybės atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat ignoravo kasacinio teismo išaiškinimus tokio pobūdžio bylose, kas turėjo įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.
23.4. Joks teisės aktas nedraudžia atlikti žemės sklypo, kuriame yra nelegalus statinys (pastatas), pertvarkymo. Šiuo atveju gyvenamojo namo statybos neteisėtumas nedraudžia ir neužkerta kelio pertvarkyti Žemės sklypą suformuojant iš jo du atskirus žemės sklypus pagal projektą, kaip savarankiškus nekilnojamojo turto objektus. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo gyvenamojo namo savavališkos statybos (ne)įteisinimo, toks namo teisinis statusas neturi jokios įtakos Žemės sklypo pertvarkymui.
23.5. Kadangi gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso ieškovui, o ne atsakovams, ieškovo siūlomas atidalijimo būdas, kai žemės sklypas Nr. 1, kuriame yra gyvenamasis namas, atitenka ieškovui, nepažeidžia atsakovų interesų. Juo labiau, kad atsakovai į Žemės sklypo dalį, kurioje projektuojamas žemės sklypas Nr. 1 net nepretendavo ir tokio reikalavimo nepareiškė. Be to, ieškovas siekia atidalinti jo turimą nuosavybę iš šalių bendrosios dalinės nuosavybės, dar ir tuo tikslu, kad būtų įteisinta namo statyba. Kadangi šalių santykiai yra įtempti, kai Žemės sklypas bus jau pertvarkytas ir nebus šalių bendrąja daline nuosavybe, ieškovui nereikės gauti atsakovų sutikimų, reikalingų gyvenamojo namo statybos įteisinimui.
23.6. Padarius prielaidą, kad atsakovų pateikta UAB „Euristika“ konsultacinio pobūdžio išvada, pagal kurią ieškovui tenkantis Žemės sklypo dalis (žemės sklypas Nr. 1), yra vertingesnė už atsakovams bendrai tenkančią Žemės sklypo dalį (žemės sklypą Nr. 2), kadangi ieškovui tenkančios sklypo dalies 1 aro vertė būtų 997 Eur, o atsakovams – 450 Eur, tokiu atveju byloje spręstinas piniginės kompensacijos sumokėjimo klausimą. Piniginės kompensacijos mokėjimo klausimas spręstinas ir teismui nustačius, kad privažiavimo sąlygos prie naujai formuojamų žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 yra skirtingos.
23.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl to, kad šalims atitenkančios Žemės sklypo dalys yra nelygiavertės ir kad šiuo metu esant neaiškiam gyvenamojo namo egzistavimui (likimui), t. y. nesant įteisintos šio namo statybos bei nepasibaigus terminui statybai įteisinimui, nėra galimybės objektyviai įvertinti Žemės sklypo atidalijimo proporcingumo aspektu pagal ieškovo pateiktą Projektą.
23.8. Teismas iš esmės formaliais pagrindais užkirto kelią ieškovui siekti šalių bendrą turtą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas nepagrįstai atsisakė byloje taikyti interesų pusiausvyros principą ir tokiu būdu nustatyti, kad atidalijimo Projektas techniškai įmanomas ar neįmanomas, racionalus bei atitinka bendraturčio dalį, įeinančią į bendrąją nuosavybę, nedaro žalos daikto paskirčiai, taip pat geriausiai atitinka bendraturčių interesus. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Projektas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Be to, atsakovai šalių bendro turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti nesiekė ir šioje byloje alternatyvaus bendro turto atidalijimo būdo nepateikė. Taigi, nėra aiškūs kriterijai, dėl kurių Žemės sklypo pertvarkymas pagal Projektą ir šalių bendro turto atidalijimo būdas yra netinkami.
23.9. Atsakovų pateikta UAB „Euristika“ konsultacinio pobūdžio išvada vertintina kritiškai, o teismas, suteikęs įrodomąją galią tokiam dokumentui, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. V. D. yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (duomenys neskelbtini), todėl ji nėra UAB „Euristika“ įgaliotas asmuo ir konsultacinės išvados nerengė. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Euristika“ įgaliotas asmuo (vertintoja) apžiūrėjo Žemės sklypą. UAB „Euristika” konsultacinio pobūdžio išvadoje nors ir nurodoma, kad Žemės sklypo dalių vertės nustatytos lyginamuoju metodu, tačiau nėra pateikta jokių skaičiavimų, nepateikti sandoriai, nepateiktos sandorių kainų pataisos (Turto ir verslo vertinimo metodikos 58, 60 punktai). Taip pat nėra surašytas Žemės sklypo apžiūros aktas (Turto ir verslo vertinimo metodikos 31.1 punktas). Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Euristika“ konsultacinio pobūdžio išvada atitinka Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatas bei jai neprieštarauja.
23.10. Iš antstolio Vitalio Milevičiaus faktinių aplinkybių protokolo matyti, kad prie atsakovams siūlomo žemės sklypo Nr. 2 yra galimybė nesunkiai ir nevaržomai privažiuoti. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti fotonuotrauka iš viešo paslaugų portalo www.regia.lt, iš kurios matyti, jog privažiavimas yra ne per pievą, o keliu. Tokiu būdu yra paneigiama teismo išvada, kad žemės sklypo Nr. 2 dalis yra blogesnė, kadangi iki jos esančiu keliu buvo lėtai važiuojama – tačiau antstoliui fiksuojant faktines aplinkybes nebuvo tikslo apskaičiuoti maksimalaus greičio, be to, iš sprendimo nėra aišku, kokiu greičiu turėjo būti važiuojama, kad teismas laikytų, jog privažiavimai prie sklypo yra vienodi. Tai reiškia, kad byloje nesant įrodymų, jog prie atsakovams siūlomos Žemės sklypo dalies neįmanoma privažiuoti, teismo išvada dėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 nelygiavertiškumo yra nepagrįsta. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, atlikęs Projekto patikrinimą, jokių priekaištų dėl privažiavimų prie atidalijamų žemės sklypų nenurodė. Tai reiškia, kad Žemės sklypo pertvarkymas pagal Projektą yra galimas.
23.11. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad žemės sklypo Nr. 2 dalys, bendrai tenkančios atsakovams, yra nelygiavertės. Jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad kitoks Žemės sklypo pertvarkymas ir kartu šalių turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, negu nurodytas Projekte, atitiktų teisės aktų reikalavimus ir užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą, nėra pateikta.
23.12. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik vienu atsakovų pateiktu įrodymu – UAB „Euristika“ konsultacine išvada dėl Žemės sklypo dalių verčių. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad šalims tenkančios naudotis Žemės sklypo dalys yra lygiavertės, tokiu būdu atsakovams tenkančią įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkeldamas ieškovui. Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo paaiškinimus dėl pertvarkomo Žemės sklypo dalių lygiavertiškumo, kaip į savarankišką įrodinėjimo priemonę CPK 177 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, pagal suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose vietos apžiūra yra teisiškai reikšmingas procesinis veiksmas ir kartu įrodinėjimo priemonė procese.
23.13. Aplinkybė dėl šalims tenkančių naudotis žemės sklypo dalių nelygiavertiškumo funkcine prasme turėjo būti patvirtinta kompetentingo asmens. Taigi, institucijos, duodančios išvadą byloje. Tai reiškia, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turėjo būti įtraukta į bylą, kaip institucija, duodanti išvadą byloje.
23.14. Teismas atsakovų pateiktą UAB „Euristika“ konsultacinio pobūdžio išvadą prijungė prie bylos jau nagrinėjant bylą iš esmės ir neišklausęs ieškovo pozicijos dėl tokio įrodymo. Be to, nors ieškovo pateiktus rašytinius – D. G. išvadą ir servituto nustatymo schemą projektuojamame žemės sklype Nr. 1 – teismas prijungė prie bylos, tačiau vėliau užkirto kelią ieškovui pagal šiuos esminius rašytinius įrodymus patikslinti ieškinio dalyką ir pateikti dėl to patikslintą ieškinį. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias ieškovui tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką bei nurodyti ieškinio pagrindą. Šie proceso teisės normų pažeidimai buvo esminiai sprendžiant dėl įrodinėjimo ir tai nulėmė teismo nepagrįstą išvadą dėl atsakovų galimai pažeistų teisių gynimo, taigi ir nepagrįsto teismo sprendimo byloje priėmimą.
23.15. Teismas neatskleidė bylos esmės – nenustatinėjo tinkamam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, kad Žemės sklypo pertvarkymas pagal Projektą atitinka šalių teisėtus interesus ir nepažeidžia jų, kaip bendrasavininkų, teisių bei užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, o būtent: i) dėl Projekto (ne)atitikimo teisės aktų reikalavimams; ii) dėl piniginės kompensacijos priteisimo atsakovams, jeigu pagal Projektą atsakovams tenkanti Žemės sklypo dalis yra vertingesnė; iii) ar atsakovai turi teisėtą ir pagrįstą interesą į ieškovui tenkančią Žemės sklypo dalį; iv) kad (duomenys neskelbtini) V. D., būdama Nacionalinės žemės tarnybos įgaliotas asmuo, nėra UAB „Euristika“, parengusios konsultacinę išvadą pagal atsakovų užsakymą, įgaliotu asmeniu; v) dėl UAB „Euristika“ konsultacinės išvados sudarymo (surašymo) aplinkybių; vi) dėl ieškovo teisėto ir pagrįsto intereso skirti jam pagal projektą tenkančią Žemės sklypo dalį, kurioje yra jam nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas; vii) dėl Žemės sklypo dalių lygiavertiškumo pagal funkcinę paskirtį; viii) Dėl Projekto, parengto pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotas pertvarkymo sąlygas atitikimo teisės aktų reikalavimams; ix) dėl atsakovų, kaip bendraturčių, pareigos išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto – Žemės sklypo, pertvarkymo; x) dėl atsakovų pareigos bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visoms visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo iš šalių bendrosios dalinės nuosavybės varianto; xi) kaip ir kokia apimtimi pasireiškė atsakovų teisėtų interesų galimas pažeidimas dėl ieškovui tenkančios Žemės sklypo dalies Nr. 1; xii) kaip ir kokia apimtimi pasireiškia atsakovų teisėtų interesų galimas pažeidimas dėl ieškovui tenkančiame žemės sklype Nr. 1 esančio gyvenamojo namo statybos ir jo teisinio statuso tiek šiuo metu, tiek ateityje; xiii) kaip ir kokia apimtimi gyvenamojo namo teisinis statusas (savavališkos statybos įteisinimas) daro esminę įtaką atsakovų teisėtiems interesams; xiv) kaip ir kokia apimtimi esant galimam žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 verčių skirtumui piniginės kompensacijos sumokėjimas iš esmės pažeistų atsakovų teisėtus interesus; xv) dėl Žemės sklype esančių gyvenamojo namo II, kiemo rūsio, daržinės I, daržinės II, šulinio ir lauko tualeto, priklausančių šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, teisinio statuso ir dėl jų galimo atidalijimo.
23.16. Teismas pažeidė CPK 2 straipsnį, jame numatytą tikslą – atkurti šalių teisinę taiką, kas turėjo įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Teismas ieškinį atmetė formaliais pagrindais – dėl gyvenamojo namo, esančio ieškovui tenkančiame žemės sklype Nr. 1, savavališkos statybos įteisinimo (neįteisinimo), dėl naujai formuojamų žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 galimo nelygiavertiškumo, dėl privažiavimų įrengimų, kurie gali būti nesunkiai pašalinami. Jokių atsakovų interesų esminių pažeidimų byloje nenustatyta. Tai reiškia, kad padarius prielaidą, jog teismo sprendimas įsiteisėtų, ieškovui įteisinus Namo statybą, jam vėl tektų rengti iš esmės tapatų Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Tokiu būdu nėra užkertamas kelias kilti šalių ginčams ateityje. Taigi byloje teismo sprendimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės nesukelia šalims jokių teisinių pasekmių dėl įstatyme numatytos ieškovo teisės atidalyti turimą nuosavybę iš šalių bendrosios dalinės nuosavybės.
Žemesnės instancijos teismas
23.17. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas piktnaudžiauja procesu, todėl teismo paskirta 2 000 Eur bauda naikintina. Ieškovui priklausančio gyvenamojo namo statybos neteisėtumas nedraudžia atlikti ir įgyvendinti Projektą ir tokiu būdu atidalinti ieškovo turimą nuosavybę iš šalių bendrosios dalinės nuosavybės. Aplinkybės dėl Namo teisinio statuso (statybos) aplinkybių ieškovas nenuslėpė, kadangi nuosekliai laikėsi pozicijos, jog tokia aplinkybė savaime nėra pagrindas ieškinį atmesti. Tokia ieškovo pozicija niekaip ir jokia forma nei vilkino, nei apsunkino bylos nagrinėjimo. Be to, aplinkybė apie Namo savavališką statybą teismui procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovai. Taigi, tokia aplinkybė buvo žinoma.
23.18. Teisė reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) yra įtvirtinta CPK. Šioje byloje pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai nebuvo patenkintas. Nors tokią procesinę teisę dalyvaujančiam byloje asmeniui numato CPK, tačiau daugiau nušalinimų teismui ieškovas nepareiškė. Taigi, ieškovo pareikštas nušalinimas teisėjai negali būti pagrindu skirti baudą.
23.19. Tiek 2022 m. rugsėjo 23 d. pareiškimas, tiek 2022 m. spalio 6 d. patikslintas ieškinys byloje buvo pateikiami reaguojant į atsakovų nesavalaikiai, t. y. jau pasibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijai, pateiktus dokumentus – 2022 m. rugsėjo 1 d. pateiktą UAB „Euristika“ konsultacinio pobūdžio išvadą, dėl kuriuos prijungimo prie bylos teismas net neatsiklausė ieškovo nuomonės (pozicijos). Kadangi bylą išnagrinėjusios teisėjos nušalinimo klausimas buvo išspręstas 2022 m. spalio 5 d., todėl kitą dieną buvo teikiamas 2022 m. spalio 6 d. patikslintas ieškinys. Tuo atveju, jeigu bylą nagrinėjusi teisėja būtų nušalinta, patikslinto ieškinio priėmimo klausimą būtų sprendęs (-usi) kitas (-a) teisėjas (-a).
23.20. Tam, kad patikslinti reikalavimą (nustatant kelio servitutą per ieškovui tenkančią Žemės sklypo dalį) pakako pateikti 2022 m. rugsėjo 23 d. pareiškimą, tačiau teismas tokį pareiškimą atsisakė priimti, be kita ko, nurodydamas, kad turi būti teikiamas patikslintas ieškinys. Atsižvelgiant į teismo nurodymą, 2022 m. spalio 6 d. patikslintas ieškinys ir buvo pateiktas. Kadangi byla buvo išnagrinėta vieno posėdžio metu, teismo išvada, jog ieškovas pažeidė proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus, yra nepagrįsta. Be to, CPK nedraudžia tikslinti ieškinio net ir pasibaigus pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdžio stadijai, juolab, kad buvo reaguojama į po pasirengimo stadijos atsakovų pateiktus dokumentus.
Atsiliepimas
24. Atsakovai J. M.-M. ir N. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Ieškovo ieškinio reikalavimas dėl leidimo jam leisti vykdyti Projektą nėra savarankiškas, o išvestinis reikalavimas ir yra neatsiejamai susijęs su ieškovo reikalavimu dėl Žemės sklypo atidalijimo. Teismui konstatavus, kad nėra galimas Žemės sklypo atidalijimas pagal ieškovo reikalavimą, automatiškai nėra galimybės tenkinti ir reikalavimo dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo. Tokio išvestinio reikalavimo (ne)tenkinimas nesukeltų jokių naujų savarankiškų teisinių padarinių, todėl teismas, pasisakydamas dėl Žemės sklypo atidalinimo negalimumo, iš esmės pasisakė ir dėl išvestinio ieškovo reikalavimo. Kadangi pagrindinio reikalavimo atmetimo faktas savaime lemia, jog išvestinis reikalavimas teismo negali būti tenkinamas, teismo sprendime nėra reikalinga nurodyti papildomus išvestinio reikalavimo atmetimo motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021).
Šalies argumentai
24.2. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad į bylą trečiaisiais asmenimis turėjo būti įtrauktos Nacionalinė žemės tarnyba ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Ieškovas pateikia bendro pobūdžio samprotavimą apie nurodytų asmenų įtraukimo į bylą būtinybę, tačiau nepaaiškina, kokią teisinę reikšmę šios bylos nagrinėjimas galėtų turėti nurodytų trečiųjų asmenų teisėms ir (ar) pareigoms. Byloje pagrindinis ginčo klausimas yra dėl Žemės sklypo atidalijimo tarp jį valdančių bendraturčių, todėl tokio ginčo išsprendimas niekaip nedaro įtakos Nacionalinės žemės tarnybos ar Vilniaus rajono savivaldybės administracijos teisėms ar pareigoms.
24.3. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad Žemės sklypo padalinimas pagal ieškovo pateiktą Projektą niekaip nepažeistų atsakovų interesų, todėl toks padalinimas yra galimas. Būtent ieškovas turėjo pagrįsti, kad jo siūlomas padalinimas nepažeis atsakovų interesų, tačiau to jis net nedarė. Priešingai, atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, pateikė teismui išsamią motyvaciją ir atitinkamus įrodymus, kad jų interesai dalinant Žemės sklypą pagal siūlomą Projektą būtų pažeisti, su kuo sutiko ir teismas. Nors ieškovas apeliaciniame skunde ir teigia, kad jo siūlomas dalinimas nepažeistų atsakovų interesų, tačiau jis niekaip nepaneigia teismo padarytų išvadų.
24.4. Atsakovai pateikė į bylą įrodymus, kad dalinant Žemės sklypą pagal ieškovo reikalavimą, atsakovams tenkančios dalys būtų mažiau vertingos. Šie atsakovų byloje pateikti įrodymai nebuvo paneigti, jokių priešingų įrodymų byloje ieškovas nepateikė. Nors ieškovas teigia, kad teismas turėjo tokiu atveju spręsti dėl galimos kompensacijos dydžio atsakovams, tačiau pats ieškovas ieškiniu tokio reikalavimo nereiškė, jokios kompensacijos nesiūlė. Atitinkamai teismas pasisakė būtent dėl ieškovo ieškinio dalyko. Byla neturi viešo intereso požymių, todėl teismas neturėjo teisės pats savo iniciatyva išeiti už ieškinio ribų ir dalinti Žemės sklypą priteisdamas kompensaciją.
24.5. Atsakovai pateikė teismui įrodymus, kurie patvirtina, kad jei Žemės sklypas būtų dalinamas taip, kaip to pageidauja ieškovas, atsakovai iš esmės net neturėtų galimybės tinkamai keliu patekti į jiems likusią Žemės sklypo dalį. Teismas įvertino abiejų pusių argumentus dėl šios aplinkybės ir padarė išvadą, kad atsakovai neturėtų galimybės privažiuoti keliu į jų dalis, jei būtų tenkinamas ieškovo reikalavimas. Taigi, priešingai nei bando apeliaciniame skunde sudaryti įspūdį ieškovas, sprendime aiškiai buvo motyvuota, kodėl ieškovo siūlomas padalinimas nėra lygiavertis, kodėl tai pažeistų atsakovų interesus.
24.6. Padalinus Žemės sklypą pagal ieškovo reikalavimą, atsakovai iš esmės patirtų neproporcingų nepatogumų, jie būtų priversti patirti dideles išlaidas, jei pageidautų įsirengti atitinkamą privažiavimą prie jiems teksiančios sklypo dalies, tačiau šiuo metu net nėra aišku, ar toks privažiavimo įrengimas apskritai būtų įmanomas. Todėl ieškovo reikalavimas negalėjo būti tenkinamas ir dėl šios priežasties.
24.7. Ieškovo dėstomi teiginiai apie tai, kad Žemės sklypo formavimo procese dalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba, Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir pan., neturi jokios teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui. Be to, ieškovo apeliacinio skundo teiginiai apie Nacionalinės žemės tarnybos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos dalyvavimą Žemės sklypo dalinimo procese, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių taikymą apeliacinės instancijos teismo net neturėtų būti vertinami, nes tokiais argumentais nebuvo remiamasi pirmosios instancijos teisme, tai yra naujos apelianto įvardinamos aplinkybės.
24.8. Ieškovo tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde dėstomi motyvai dėl to, jog Žemės sklypas yra dalintinas pagal ieškovo reikalavimą, nes prašomoje atidalinti dalyje yra jam priklausantis gyvenamasis namas yra nepagrįsti. Kadangi yra konstatuotas ieškovo gyvenamojo namo statybos neteisėtumo faktas, ieškovas apskritai neturi jokio teisinio pagrindo remtis gyvenamojo namo egzistavimo faktu, nes de jure tai yra neteisėta statyba. Priešingu atveju būtų pažeistas vienas pagrindinių teisės principų – iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur).
24.9. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai byloje vertino įrodymus. Priešingai, teismas ištyrė bylos įrodymų visumą, aptarė bylos teisingam išnagrinėjimui teisiškai reikšmingus įrodymus. Teismo atliktas įrodymų tyrimas atitinka teismų praktikoje įtvirtintas įrodymų tyrimo taisykles.
24.10. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad teismas netinkamai vertino UAB „Euristika“ išvadą. Teismo sprendime tiesiog buvo padaryta techninio pobūdžio rašymo apsirikimo klaida, nurodant, kad UAB „Eurisitika“ pažyma buvo pasirašyta V. D., nors pažyma buvo pasirašyta D. A. Toks rašymo apsirikimas niekaip nekeičia UAB „Euristika“ kaip įrodymo vertinimo, taip pat nekeičia sprendimo esmės ir jo pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
24.11. Priešingai nei teigia ieškovas, UAB „Euristika“ išvadą pasirašiusi jos (duomenys neskelbtini) turto vertintoja ir teismo ekspertė D. A. faktiškai apžiūrėjo žemės sklypą. Išvadą specialistas pagrindė atlikęs preliminarius skaičiavimus, vadovaudamasis turto apžiūrėjimo duomenimis, užsakovo atstovo suteikta informacija turto apžiūros metu, VĮ Registrų centras informacija apie palyginamuosius sandorius bei išnagrinėjęs analogiškus arba panašius į analizuojamą nekilnojamojo turto objektą siūlomus parduoti objektus. Pačioje UAB „Euristika“ išvadoje patvirtintas ir nurodytas Žemės sklypo apžiūros faktas. Turto apžiūros faktą bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir atsakovas N. M., kuris taip pat dalyvavo turto vertintojai apžiūrint sklypą.
Šalies argumentai
24.12. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad UAB „Euristika“ parengta išvada neatitinka Turto ir verslo vertinimo metodikos. UAB „Euristika“ parengta išvada yra konsultacinio pobūdžio dokumentas, kuriame pateikiama preliminari Žemės sklypo vertė, todėl tokiam konsultacinio pobūdžio dokumentui nėra taikomi Turto ir verslo metodikos reikalavimai. Išvadą savo parašu patvirtino reikiamą kvalifikaciją turinti turto vertintoja D. A., kuri, be kita ko, taip pat yra įrašyta ir į Teismo ekspertų sąrašą, todėl padarytos išvados dėl turto vertės laikytinos pagrįstomis, o teismas pagrįstai rėmėsi šiuo dokumentu kaip įrodymu. Ieškovas nepateikė jokių priešingų įrodymų, kurie leistų abejoti UAB „Euristika“ išvadoje fiksuotomis vertėmis.
24.13. Atmestini ieškovo teiginiai, kad prie atsakovams teksiančios Žemės sklypo dalies yra lengva privažiuoti. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad tokiu atveju, jei Žemės sklypas būtų dalinamas pagal ieškovo pageidavimą, atsakovams būtų iš esmės apsunkintas patekimas į jiems teksiančią sklypo dalį. Prie pagal Projektą ieškovui teksiančios dalies veda žvyrkelis, kai prie atsakovams teksiančios dalies galima patekti tik laukais per pievą, nėra prie šios dalies vedančio kelio. Tą patvirtina: i) antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas: „<...> Pieva, kur nėra jokių ribojimų patekti, einama link užsakovo nurodytos konstatuojamo sklypo ribos. Vizualiai matomo tako ar keliuko nėra <...>; ii) UAB „Euristika” išvada: formos, ribojasi su sklypo dalimi Nr. 1 bei kaimynystėje esančiais žemės ūkio paskirties sklypais, įvažiavimo į sklypo dalį nėra (sklypo formavimo – pertvarkymo projekte (ZSFP-86059) nurodyto 8 m. pločio kelio per šalia esančius žemės ūkio paskirties sklypus faktiškai nėra ir nėra aišku ar kada nors šioje vietoje bus įrengta gatvė ar pravažiuojamas žvyro kelias (žr. 3 priede)), sklypas yra netvarkomas, apaugęs daugiametėmis žolėmis, turi ženklų nuolydį į rytų pusę. Sklypo dalyje Nr. 2 yra įregistruoti (reg. Nr. 41/62334, žr. 2 priede) pastatai; iii) byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad patekimas į žemės sklypą galimas žvyrkeliu tik iš vienos pusės, o iš kitos pusės yra pieva; iv) iš antstolio Vitalio Milevičiaus faktinių aplinkybių protokolo matyti, kad prie žemės sklypo dalies, kuri pagal Projektą tektų atsakovams, yra privažiuojama tik laukais, pieva, o ne keliu; v) paties ieškovo pateiktos Regia žemėlapių iškarpos; vi) šias aplinkybes patvirtino ir atsakovai teismo posėdžio metu.
24.14. Nors Žemės sklypas ir priklauso trims savininkams, tačiau Projektu atidalinimas siūlomas tik į dvi dalis. Taigi pagal Projektą ir ieškovo pageidaujamą atidalinimo būdą net nėra aišku, kaip ir kokiu būdu likusioji dalis būdu naudojama/dalinama tarp dviejų atsakovų, neaiškus patekimo į atskiras atsakovų naudojamas dalis klausimas, jei likusioji žemės sklypo dalis būtų dalinama tarp atsakovų, kas parodo Projekto ydingumą.
24.15. Ieškovas nenurodo jokio teisinio pagrindo, kas galėtų pagrįsti jo keliamą prielaidą apie tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba turėtų dalyvauti byloje kaip išvadą teikianti institucija. Ši institucija pagal jos funkcijas apibrėžiančius nuostatus neturi jokios kompetencijos spręsti privačių asmenų ginčų dėl jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų, todėl jos įtraukimas į bylą nėra galimas. Be to, ji neatlieka turto vertintojo funkcijų, negali pasisakyti dėl žemės sklypo dalių vertės ir pan.
24.16. Nors ieškovas nurodo, kad pagal suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose vietos apžiūra yra teisiškai reikšmingas procesinis veiksmas, tačiau nepateikia jokių argumentų, ką konkrečiai šioje byloje būtų pakeitusi vietos apžiūra ir nenurodo jokių aplinkybių, kurių teismas nebūtų galėjęs ištirti be vietos apžiūros. Kita vertus, teismų praktikoje nėra įtvirtintos taisyklės, jog sprendžiant atidalinimo klausimą, yra būtina ir teisiškai privaloma vietos apžiūra. Be to, ieškovas tokio prašymo pirmosios instancijos teismui niekada neteikė. Priešingai, būtent atsakovai prašė teismo išvažiuojamojo teismo posėdžio, kad būtų galima įsitikinti, jog ieškovo deklaruojamas neva egzistuojantis kelias iki atsakovams teksiančios dalies iš tiesų neegzistuoja, tačiau teismas tokį prašymą atmetė, taip iš esmės konstatuodamas, kad vietos apžiūra nėra būtina, o bylai teisingai išspręsti pakanka kitų bylos įrodymų.
24.17. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad teismas jam perkėlė įrodinėjimo pareigą dėl sklypo dalių lygiavertiškumo, kadangi, remiantis teismų praktika, būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui – ieškovui, tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kita vertus, atsakovai pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovo prašomas atidalinimas neatitinka bendraturčių interesų, dalių lygiavertiškumas nėra užtikrinimas.
24.18. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas jam nepagrįstai užkirto kelią patikslinti ieškinį. Ieškovas ieškinį bandė tikslinti jau tuomet, kai teismas buvo paskyręs bylos nagrinėjimą iš esmės, o toks ieškinio tikslinimas nebuvo galimas, nes kirtosi su CPK reikalavimais (CPK 141 straipsnis).
24.19. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Visas esmines bylos aplinkybes teismas įvertino, o teismo padarytos teisinės išvados nekelia abejonių.
24.20. Nors ieškovas apeliaciniame skunde išskiria neva teismo neanalizuotas aplinkybes, tačiau toks išskyrimas yra dirbtinis, nes dėstomi teiginiai kartojasi skirtingose vietose ir yra nepagrįsti dėl šių priežasčių: i) teismas neprivalėjo vertinti Projekto atitikties teisės aktams; teismas įvertino, kad atidalijimas pagal Projektą neatitiktų visų bendraturčių interesų; ii) ieškiniu buvo prašoma atidalinti Žemės sklypą nesiūlant jokios kompensacijos (teigiant, kad sklypai lygiaverčiai), todėl, nesant tokio reikalavimo, teismas neturėjo tokio klausimo svarstyti; iii) teisingam ginčo išsprendimui yra aktualu nustatyti ne atsakovų interesą į ieškovo pageidaujamą dalį, o užtikrinti Žemės sklypo dalių lygiavertiškumą; teismo sprendime pagrįsta, kodėl ieškovo siūlomas atidalijimas neatitiktų visų bendraturčių interesų; iv) teismas padarė techninio pobūdžio rašymo apsirikimo klaidą, nurodydamas, kad UAB „Eurisitika“ pažyma buvo pasirašyta V. D., nors ji buvo pasirašyta D. A.; v) UAB „Euristika“ pažyma surašyta apžiūrėjus Žemės sklypą; vi) teismo sprendime pasisakyta dėl gyvenamojo namo teisinio statuso ir jo statybos neteisėtumo įtakos šiam ginčui (sprendimo 14, 15, 18 punktai); vii) teismo sprendime pasisakyta dėl dalių nelygiavertiškumo (sprendimo 16-18 punktai); viii) teismų praktikoje pripažįstama, kad bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu; atsakovai pagrindė aplinkybes, kad siūlomas atidalijimo variantas pažeistų jų interesus; be to, atsakovai dėjo visas pastangas rasti taikų ginčo išsprendimo būdą su ieškovu, tačiau būtent ieškovas piktnaudžiauja procesu ir nesiekia realaus bendradarbiavimo su atsakovais; ix) sprendime detaliai aptartas atsakovų interesų pažeidimas, dalinant žemės sklypą pagal ieškovo reikalavimą; x) teismas neturėjo spręsti Žemės sklype esančių statinių atidalijimo klausimą, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas; be to, kitų statinių egzistavimu Žemės sklype nebuvo remiamasi kaip ieškinio pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės neturėtų vertinti.
Šalies argumentai
24.21. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas neatkūrė teisinės taikos tarp šalių, taip pažeisdamas CPK 2 straipsnį. Teismas byloje išsprendė šį konkretų tarp šalių kilusį ginčą, todėl civilinio proceso keliami tikslai yra pasiekti. Be to, vietoje to, kad ieškovas vykdytų įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl Namo neteisėtos statybos pripažinimo ir galimybės jį įteisinti, ieškotų racionalaus ginčo situacijos išsprendimo su atsakovais, jis inicijavo šį naują ginčą, kas tik parodo, jog pats ieškovas nesiekia teisinės taikos atkūrimo, o piktnaudžiaudamas ir tam pasitelkdamas teismus siekia išimtinai sau naudingų tikslų.
24.22. Teismas pagrįstai skyrė ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Pats ieškovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad aplinkybes dėl gyvenamojo namo statybos neteisėtumo teismui atskleidė ne jis, o atsakovai. Pagrindinis ieškovo ieškinio pagrindą sudarantis motyvas yra tas, jog Žemės sklypo atidalinimas yra būtinas dėl jame esančio ieškovui priklausančio gyvenamojo namo, todėl toks bylai reikšmingų aplinkybių nutylėjimas ir parodo akivaizdų ieškovo nesąžiningumą, kas leido teismui pagrįstai konstatuoti faktą dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesu.
24.23. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos ieškovui skyrimo, vertino aplinkybių visumą, o ne pavienius atskirus ieškovo procesinio elgesio faktus. Teismas įvertino faktą, kad ieškovas teikė iš esmės savo turiniu tapačius dokumentus tiek 2022 m. rugsėjo 23 d., tiek ir antrąjį kartą 2022 m. spalio 6 d., nors teismas jau šį klausimą buvo išsprendęs. Teismui nepriėmus atitinkamo procesinio 2022 m. rugsėjo 23 d. dokumento, buvo reiškiamas nepagrįstas nušalinimas dėl teismo atlikto procesinio veiksmo. Ieškovas, atstovaujamas advokato, neabejotinai turėjo žinoti, kad teismo priimami atitinkami procesiniai sprendimai negali būti pagrindu pareikšti nušalinimą, tačiau tokį nušalinimą reiškė būtent dėl teismo procesinio sprendimo (nutarties). Teismas pagrįstai sprendė, kad yra veikiama prieš operatyvų bylos nagrinėjimą ir šių aplinkybių ieškovas apeliaciniame skunde nepaneigia.
24.24. Atsakovų į bylą teikta UAB „Euristika“ pažyma, kaip įrodymas, buvo pateikta reaguojant į ieškovo nesavalaikius procesinius veiksmus. Ieškovas prieš pat byloje 2022 m. liepos 21 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį tą pačią dieną (2022 m. liepos 21 d.) pateikė į bylą didelį kiekį naujų įrodymų, su kuriais atsakovams net nebuvo galimybės tinkamai susipažinti iki tos pačios dienos posėdžio. Atitinkamai atsakovai tik po parengiamojo teismo posėdžio galėjo pateikti papildomus įrodymus, reaguodami į ieškovo pateiktus dokumentus. Todėl jokie atsakovų procesiniai veiksmai nesąlygojo bylos užvilkinimo. Atsakovų procesiniai dokumentai buvo pateikti 2022 m. rugsėjo 1 d., kai byloje artimiausias posėdis įvyko tik 2022 m. spalio 6 d. Ieškovas patikslintą ieškinį, taip pat ir dar vieną prašymą dėl įrodymų prijungimo byloje pateikė 2022 m. spalio 5 d., t. y. vėl prieš pat teismo posėdį, taip vėl užkirsdamas kelią atsakovams tinkamai susipažinti su pateiktais dokumentais. Tai teismui ir leido konstatuoti ieškovą veikus prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktuose numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (ne)buvimo
Žemesnės instancijos teismas
26. Nagrinėjamu ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atidalyti jam nuosavybės teise priklausančią Žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės su atsakovais nuosavybės pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir leisti jam vykdyti Žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal minėtą projektą nesant atsakovų raštiško pritarimo.
27. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus, o, būtent, teismas nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo leisti ieškovui vykdyti Žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal Projektą nesant atsakovų raštiško pritarimo, dėl ko, ieškovo teigimu, sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.
28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad proceso teisės normų pažeidimai, kurie yra pagrindas naikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą, yra besiskiriantys savo pobūdžiu ir teisiniais padariniais. Absoliutūs ir santykinai absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019).
29. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
30. Remiantis CK 4.80 straipsnio 1–2 dalimis, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
31. Bendraturčio teisės į atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ŽĮ) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal ŽĮ 2 straipsnio 15 punktą žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Tuo tikslu privataus sklypo savininkai ar vienas iš jų turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (ŽĮ 37 straipsnio 7 dalis, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas ir įgyvendinamas ŽĮ 40 straipsnyje, Teritorijų planavimo įstatyme bei lydimuosiuose teisės norminiuose aktuose (pvz., Taisyklėse) nustatyta tvarka.
32. Pagal ŽĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį; pagal minėto straipsnio 3 dalį teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi, be kita ko, privačios žemės savininkai. Pagal minėto straipsnio 5 dalį Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Pagal minėto straipsnio 7 dalies 1 punktą parengtam žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai.
33. Taisyklėse nustatyta, kad projekto rengimą gali inicijuoti, be kita ko, privačios žemės savininkai (Taisyklių 13.4 punktas), projekto rengimas tokiu atveju finansuojamas Projekto rengimą inicijavusio asmens lėšomis (Taisyklių 14 punktas). Iniciatorius pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (organizatoriui) prašymą organizuoti Projekto rengimą (Taisyklių 19 punktas). Jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai (Taisyklių 29 punktas). Kai, vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, prašymą pertvarkyti sklypus pateikė ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes (Taisyklių 57 punktas).
34. Parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas (Taisyklių 66 punktas).
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kilus tarp bendraturčių ginčui dėl vienam iš bendraturčių priklausančios dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, teismas vertina šalių pateiktus atidalijimo projektus ir atidalija turtą pagal projektą, kurį pripažįsta labiausiai atitinkančiu bendraturčių interesus, tačiau negali leisti vienam iš bendraturčių rengti atidalijimo projektą be kitų bendraturčių sutikimo, kadangi tokio atsidalijimo siekiančio bendraturčio teisių gynybos būdo nenustato CK 4.80 straipsnio norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-611/2022).
36. Įvertinusi teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką ginčo klausimu, teisėjų kolegija daro išvadą kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės gali būti įgyvendinamas dviem būdais: i) neteisminiu – parengto projekto tvirtinimo stadijoje atidalijimo siekiančiam bendraturčiui gavus raštišką kitų bendraturčių pritarimą siūlomam atidalijimo projektui, arba ii) teisminiu – atidalijimo siekiančiam bendraturčiui kreipusis į teismą ir prašant atidalyti jam priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal parengtą atidalijimo projektą (CK 4.80 straipsnis). Toks materialusis teisinis reikalavimas, kuris nagrinėtinas vadovaujantis bendrosios nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis, įtvirtintomis CK ketvirtosios knygos ketvirtajame skirsnyje, teismine tvarka iš esmės ir yra reiškiamas tuomet, kai kiti bendraturčiai dar ikiteisminėje stadijoje nesutinka su siūlomu atidalijimo projektu (neduoda raštiško sutikimo). Išsprendus tokį pareikštą reikalavimą bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia ir yra pasiekiamas tas teisinis rezultatas, kurio ieškiniu ir buvo siekiama – atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas atidalyti jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės su atsakovais nuosavybės pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, greta to papildomai prašant jam leisti vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal parengtą projektą nesant atsakovų raštiško pritarimo savo esme yra suformuluotas ydingai ir siekiamų teisinių padarinių aspektu besidubliuojantis. Teismui išnagrinėjus bylą pagal pareikštą reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (pagal šalies (-ių) pateiktą (-us) atidalijimo projektą (-us)), ir atidalijus žemės sklypą (CK 4.80 straipsnis), būtų laikoma, kad ginčas tarp šalių yra išnagrinėtas, juolab įvertinus tai, kad ieškovas reikalavimu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būtent ir siekia atidalinti jam priklausančią žemės sklypo dalį pagal jo užsakymu UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą projektą, kuriam raštiško pritarimo nedavė kiti bendraturčiai (atsakovai), t. y. ieškovas iš esmės siekia atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal Projektą be bendraturčių raštiško sutikimo.
38. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad byloje yra pareikšti du savarankiški materialaus pobūdžio reikalavimai ir dėl to sutikti su ieškovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė ne dėl visų byloje pareikštų reikalavimų, dėl ko būtų pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Ta aplinkybė, kad ieškovas, siekdamas tapataus tikslo – atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, greta materialaus teisinio reikalavimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės papildomai formuluoja ir prašymą leisti jam vykdyti Žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal Projektą nesant atsakovų raštiško pritarimo, nekeičia ieškiniu siekiamų vienodų teisinių padarinių ir nesudaro pagrindo konstatuoti reikalavimų savarankiškumo.
39. Ieškovas taip pat nurodo, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi į bylą trečiaisiais asmenimis nebuvo įtrauktos Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri yra žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizatorė ir kuri vėliau turės tvirtinti Projektą, bei Vilniaus rajono savivaldybės administracija, kuri išdavė Projekto rengimo sąlygas, o teismo sprendimas neabejotinai turės įtakos jų materialiosioms teisėms ir pareigoms. Teisėjų kolegija su šiais ieškovo teiginiais nesutinka.
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
41. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra nurodęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021, 16 punktas).
42. Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2012).
43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje kilusio ginčo pobūdį, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, motyvus, pažymi, kad teismo sprendimu dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos teisių ir pareigų nėra niekaip nuspręsta: šiems subjektams skundžiamu sprendimu nėra nustatyta, pripažinta, pakeista, panaikinta ar kitaip nuspręsta dėl jokių jų teisių ar pareigų. Taigi sprendimas neturi jokios įtakos šių neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisinei padėčiai.
44. Šiuo atveju byloje ginčas kilęs dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl ginčo teisiniai santykiai byloje sieja tik ieškovą ir atsakovus – prašomo atidalyti žemės sklypo bendraturčius. Byloje nėra reiškiami jokie materialaus pobūdžio reikalavimai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ar Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, nėra ginčijami jų priimti aktai, kvestionuojamas jų teisėtumas, todėl vien tai, kad ieškovas atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės siekia pagal jo užsakymu parengtą Projektą, kurio įgyvendinimui valstybės ir/ar savivaldybės institucijos ar įstaigos turi atlikti joms įstatymų priskirtas viešojo administravimo funkcijas, savaime nelemia šių subjektų suinteresuotumo šios bylos baigtimi ir to, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos jų materialiosioms teisėms ir pareigoms.
45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, neįtraukęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, CPK 47 straipsnio 1 dalies, taigi ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų, nepažeidė, dėl ko nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimą šiuo pagrindu.
46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, toliau pasisako dėl ginčo esmės.
47. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
48. Byloje nustatyta, kad ieškovui A. V. ir atsakovams J. M.-M. ir N. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,4665 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) – kiekvienam po 1/3 dalį žemės sklypo.
49. Žemės sklype yra pastatytas ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas). Žemės sklype taip pat yra ir pastatai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovams – kiekvienam po 1/3 dalį.
50. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 iš dalies patenkintas ieškovų J. M.-M., N. M. ieškinys atsakovams A. V., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl susitarimo pripažinimo nesudarytu arba negaliojančiu, statybos leidimo, deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo, gyvenamojo namo statybos pripažinimo neteisėta bei įpareigojimo nugriauti namą, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, VĮ „Registrų centras“, UAB „Retuta“. Teismas sprendime konstatavo, kad A. V. priklausančio Namo statyba yra neteisėta ir leido jam per 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti Namo statybą, o to nepadarius – įpareigojo jį per 6 mėnesius nuo nurodyto termino pasibaigimo savo lėšomis Namą nugriauti. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2440-560/2021 pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimas paliktas nepakeistas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
51. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6401-892/2022 terminas Namo statybai įteisinti atidėtas iki 2022 m. lapkričio 25 d., o 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-13423-892/2022 terminas Namo statybai įteisinti atidėtas iki 2023 m. rugsėjo 13 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
52. Ieškovo iniciatyva UAB „Geodeziniai matavimai“ parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas), kurio tikslas – pertvarkyti Žemės sklypą, atidalinti ieškovo iš atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas Žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Pagal projektą Žemės sklypas dalijamas į 2 sklypus – sklypą Nr. 1 (1 555 kv. m) atitenkantį ieškovui (šioje dalyje yra ir ieškovui priklausantis Namas), ir sklypą Nr. 2 (3 110 kv. m), atitenkantį abiem atsakovams.
53. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. vasario 9 d. žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. FPA-858-(8.30) (toliau – Aktas) nurodė, kad Projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams; nustatyti mažareikšmiai trūkumai – Projekto byloje nepateiktas pertvarkomo Žemės sklypo kitų bendraturčių, t. y. atsakovų, raštiškas pritarimas Projektui. Akte pateikta Projekto patikrinimo išvada – tvirtinti Projektą galima, gavus visų pertvarkomo Žemės sklypo savininkų raštiškus pritarimus projektui arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
54. Nagrinėjamu atveju ieškovas, negavęs atsakovų raštiškų pritarimų Projektui, kreipėsi į teismą, prašydamas atidalyti jam nuosavybės teise priklausančią Žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės su atsakovais nuosavybės pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir leisti jam vykdyti Žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nesant atsakovų raštiško pritarimo.
55. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, be kita ko, atsakovų argumentus dėl nesąžiningo ieškovo Žemės sklypo atidalijimo pasiūlymo, taip pat įvertinęs tai, kad atsakovai neteikė savo pasiūlymo dėl neaiškaus Namo Žemės sklype likimo, sprendė, kad Žemės sklypo atidalijimas šiuo metu negalimas dėl egzistuojančių neišspręstų teisiškai reikšmingų aplinkybių – Namo egzistavimo likimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo pateiktas atidalijimo projektas pažeidžia bendraturčių – atsakovų, interesus, kadangi ieškovui tenkanti Žemės sklypo dalis yra vertingesnė negu atsakovams tenkanti dalis, be to, prie atsakovams ir ieškovui tenkančių pagal Projektą žemės sklypų patekimas yra nelygiavertis.
56. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, nurodydamas, kad skundžiamas sprendimas naikintinas tiek dėl pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės, tiek materialinės teisės normų pažeidimo. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, perkeldamas įrodinėjimo naštą ieškovui ir nepagrįstai prioritetą suteikdamas atsakovų pateiktiems įrodymams. Pažymi, kad teismas taip pat netinkamai aiškino ir taikė CK 4.80 straipsnį, reglamentuojantį atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, tokiu būdu neatkleidė bylos esmės, dėl ko sprendimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai skyrė jam baudą, nesant jo veiksmuose piktnaudžiavimo proceso požymių.
57. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovo apeliaciniame skunde ir atsakovų atsiliepime į jį dėstomų faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo
58. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo atidalinti jam ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (po 1/3 dalį kiekvienam) pagal jo užsakymu parengtą Projektą, pagal kurį žemės sklypas būtų padalintas į dvi dalis – sklypas Nr. 1 atitektų ieškovui (1 555 kv. m), o sklypas Nr. 2 (3 110 kv. m ploto) – atsakovams. Tokį sklypo padalijimo variantą ieškovas iš esmės grindė tuo, kad jam tenkančioje atidalinto žemės sklypo dalyje yra jam nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas. Atsakovai į bylą nepateikė savo siūlomo žemės sklypo atidalijimo varianto, tačiau nesutiko su ieškovo pateiktu atidalijimo projektu, motyvuodami tuo, kad jis nėra sąžiningas ir neatitinka bendraturčių interesų. Teigė, kad žemės sklypas negali būti padalintas tol, kol nebus išspręstas ieškovo Namo, kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neteisėta statyba, egzistavimo likimas, o be to, ieškovui tenkančios sklypo dalies vertė yra didesnė negu atsakovams tenkančios dalies bei tai, kad privažiavimas prie atidalintų žemės sklypų nėra lygiavertis – privažiavimas prie ieškovui tenkančios žemės sklypo dalies yra žvyruota kelia danga, o prie atsakovams – pieva.
Žemesnės instancijos teismas
59. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės pritardamas atsakovų pozicijai, be kita ko sprendęs, kad žemės sklypo atidalijimas šiuo metu negalimas dėl egzistuojančių neišspręstų teisiškai reikšmingų aplinkybių – Namo egzistavimo likimo, ieškovo ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamo ginčo pobūdį ir šios bylos faktines aplinkybes, neturi pagrindo pritarti tokiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl žemiau nurodomų motyvų.
60. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).
61. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
62. Atidalijimo instituto aspektai ir nuosavybės neliečiamumo principas lemia tam tikrą atidalijimo teisės apsaugą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 25 punktas). Tai reiškia, kad atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas). Visa tai lemia ir įrodinėjimo dalyką atidalijimo bylose: iš bendraturčio negali būti reikalaujama įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių. Kitaip tariant, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą.
63. Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 25 punktas). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
64. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009; 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
65. Tuo atveju, kai kitas bendraturtis prieštarauja atidalijimo variantui ir siekia patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir neatsižvelgti į juos, bet parinkti optimaliausią atidalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018).
66. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, laikomasi nuostatos, kad teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019, 19 punktas).
67. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).
68. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus atidalijimo teisės absoliutumą, konstatuotina, kad ieškinio atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pareiškimas lemia, kad tokio pobūdžio bylos nagrinėjimo (įrodinėjimo) dalykas yra teisingas atidalijimo būdo parinkimas. Tai reiškia, kad bet kuriam iš bendraturčių teismine tvarka pareiškus reikalavimą atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, toks ieškinio reikalavimas privalo būti išnagrinėtas iš esmės ir turtas atidalijamas parenkant tinkamiausią atidalijimo būdą, labiausiai atitinkantį daikto paskirtį, ir suderinant visų bendraturčių interesus. Tokiu būdu šioje byloje ieškovui išreiškus valią atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmosios instancijos teisme iš esmės turėjo būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendraturčiams – ieškovui ir atsakovams, priklausantį turtą – žemės sklypą.
69. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, bylai teisingai išspręsti reikšmingas nustatyti aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui ieškinį atmetus, šalių ginčas iš esmės išspręstas nebuvo. Nors teismas tam tikra dalimi ir vertino ieškovo pateiktą atidalijimo Projektą, pasisakė dėl kai kurių jo sprendinių įtakos kitų bendraturčių – atsakovų interesams, tačiau, konstatavęs, kad nėra išspręstas ieškovo siekiamoje po atidalijimo įgyti žemės sklypo dalyje esančio Namo likimas (jo statybos įteisinimas/nugriovimas), nepagrįstai darė išvadą, kad byloje nėra galimybės išspręsti bendraturčių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
70. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė – neaiškus Namo egzistavimo likimas, savaime nėra pagrindas nenagrinėti ginčo iš esmės (atmesti ieškovo reikalavimą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės), tačiau gali būti viena iš priežasčių svarstyti bylos sustabdymo galimybę iki paaiškėtų galimai ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės arba, įvertinus kitas bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, šalių pozicijas, ginčą nagrinėti iš esmės pagal byloje jau esančius įrodymus ir parinkti teisingiausią atidalijimo būdą, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus.
71. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad svarbiausia teismo pareiga – apginti asmens pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. Tai galima padaryti tik teisingai nustačius bylos nagrinėjimo dalyką ir teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Pagal dispozityvumo principą šalys turi teisę laisvai naudotis savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis, pačios veikti proceso eigą. Teismo iniciatyva galima tik tokiu mastu, kiek tai nepažeidžia dispozityvumo principo.
72. Teismui, kaip valdžios institucijai, tenka labai svarbus vaidmuo visuomenės bei valstybės gyvenime, nes būtent jam vieninteliam yra pavesta vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 straipsnis, CPK 6 straipsnis). Tik teismas, neturintis materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, gali siekti nustatyti tiesą byloje (Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalis; CPK 21 straipsnis). Nepaisant to, kad teismo galios nustatant visas reikšmingas bylos aplinkybes yra gana ribotos, tačiau teismas turi teisę, o kartu ir pareigą, laikantis ieškinyje nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į šalių valią, aktyviai įgyvendinti išaiškinimo pareigą.
73. CPK suformuluotas civilinio proceso tikslas – kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas, o proceso koncentracijos, ekonomiškumo principai nedviprasmiškai įpareigoja teismą imtis visų leistinų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, o tai yra pasiekiama teisėjui tinkamai vadovaujant civiliniam procesui. Viena iš vadovavimo civiliniam procesui formų – teismo veiksmai, kai įstatymo nustatytomis priemonėmis šalinami trukdžiai, kliudantys siekti civilinio proceso tikslų, bei padedama dalyvaujantiems byloje asmenims įgyvendinti savo teises bei pareigas. Siekdamas užtikrinti CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą teismas privalo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad asmens teisminės gynybos prieinamumo teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2, 7, 72, 158 ir kt. straipsniai).
74. Nagrinėdamas civilinę bylą teismas turi pareigą nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes ir jų pagrindu spręsti dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Apie reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).
75. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nors ir nepaneigdamas šalių teisės ir pareigos įrodyti, jų manymu, bylai reikšmingas aplinkybes, pats iš esmės netinkamai įgyvendino išaiškinimo, bendradarbiavimo su šalimis pareigą (CPK 8 straipsnis), dėl ko buvo nevisapusiškai nustatytos, ištirtos ir įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, neišsiaiškintos realios ginčo turto atidalijimo galimybės. Šiuo atveju teismas turėjo pareigą šalims išaiškinti atsidalijimo teisės absoliutumą ir tai, kad esant pareikštam reikalavimui atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nėra svarstomas atsidalijimo tikslingumas ir toks ginčas bet kuriuo atveju turi būti išnagrinėtas, surandant bendraturčiams tinkamiausią atidalijimo variantą. Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas).
76. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti atsakovų pateikti jų siūlomo žemės sklypo atidalijimo varianto, tačiau, įvertinus ginčo pobūdį, turėjo pareigą atsakovams pasiūlyti tai padaryti, išaiškinti galimybę pareikšti pasiūlymus ar galimus racionalesnius, patogesnius sprendinius, pateikiant alternatyvius žemės sklypo atidalijimo variantus ir aiškiai nurodyti galimas to nepadarymo teisines pasekmes, t. y. tai, kad nesant tokių pasiūlymų, gali būti svarstomas tik techninis ieškovo siūlomų sprendinių priimtinumas ir atsižvelgiant į tai išnagrinėjamas ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-611/2022). Teismas turėjo pasiūlyti šalims pasisakyti ir dėl kitokio atidalijimo iš bendros nuosavybės būdo - priteisiant jos netenkantiems asmenis (asmeniui) piniginę kompensaciją, taip pat išdėstyti argumentus dėl tokios kompensacijos dydžio bei galimybių ją sumokėti.
77. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju techninis ieškovo siūlomų sprendinių priimtinumas, racionalumas skundžiamame sprendime iš esmės pakankamai vertintas ir motyvuotas nebuvo, o atidalijimo pagal ieškovo pateiktą Projektą negalimumas (nesąžiningumas) teismo iš esmės buvo grindžiamas tik atidalintinų žemės sklypo dalių nelygiavertiškumu jų kainos ir privažiavimo prie sklypų aspektais.
78. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018, 45 punktas; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 20 punktas).
79. Taigi atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės siekiama išspręsti tarp bendraturčių kilusius nesutarimus, užbaigti bendrosios dalinės nuosavybės santykius, o nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu neatidalijus ginčo turto – žemės sklypo, ginčas iš esmės išspręstas nebuvo ir šie tikslai atkuriant teisinę taiką tarp šalių pasiekti nebuvo.
Dėl procesinės bylos baigties
80. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
81. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
82. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020).
83. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė išaiškinimo pareigą, kuri yra kooperacijos (bendradarbiavimo) civiliniame procese principo dalis (CPK 8 straipsnis), dėl to buvo nustatytos ne visos bylai reikšmingos aplinkybės, ištirti ir įvertinti ne visi byloje esantys įrodymai, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė ir ginčas iš esmės nebuvo išspręstas, t. y. tikslas, dėl kurio ieškovas kreipėsi į teismą – atidalijimas iš bendrosios dalinės su atsakovais nuosavybės, nebuvo pasiektas. (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
84. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Kadangi, atsižvelgiant į byloje tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į pačią apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka), o apeliacinės instancijos teismas turėtų nagrinėti tai, ko pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo (spręsti dėl tinkamiausio žemės sklypo atidalijimo būdo), teisėjų kolegija, remdamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daro išvadą, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Taigi, dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas yra tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjant šį ginčą iš naujo būtina nustatyti šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, esant būtinumui pareikalauti iš šalių papildomų įrodymų.
85. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, dėl šios priežasties nėra tikslinga pasisakyti dėl kitų ieškovo apeliaciniame skunde ir atsakovų atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, kurie aktualūs ir vertintini teismui iš naujo nagrinėjant bylą ir pasisakant dėl ginčo esmės – atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės parenkant bendraturčiams tinkamiausią atidalijimo būdą.
Dėl ieškovo prašymo panaikinti jam paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesu
86. Pirmosios instancijos teismas ieškovui už piktnaudžiavimą procesu skyrė 2 000 Eur baudą, pusę šios baudos (1 000 Eur) lygiomis dalimis sumokant atsakovams. Teismas nurodė, kad pagrindas ieškovui skirti baudą yra dėl to, jog ieškovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, sąmoningai neatskleidė teismui visų reikšmingų aplinkybių bylai teisingai išnagrinėti, o būtent to, kad prašomoje jam atidalinti žemės sklypo dalyje stovi ieškovui nuosavybės teise priklausantis namas, kurio statyba įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta neteisėta.
87. Teismas baudos skyrimą taip pat grindė ir tuo, jog ieškovas du kartus teikė iš esmės analogiško turinio procesinius dokumentus – 2022 m. rugsėjo 23 d. pareiškimą, kurį 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti (atsisakius priimti buvo pareikštas nušalinimas teisėjai, kuris 2022 m. spalio 5 d. nutartimi buvo netenkintas), ir 2022 m. spalio 5 d. patikslintą ieškinį prieš 2022 m. spalio 6 d. teismo posėdį, kuris savo turiniu analogiškas 2022 m. rugsėjo 23 d. pareiškimui, ir kurį taip pat tapačiais, kaip ir 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartyje nurodytais motyvais, buvo atsisakyta priimti. Teismo vertinimu, visi šie ieškovo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą.
88. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti jam paskirtą baudą, nurodydamas, kad jo veiksmuose nėra piktnaudžiavimo procesu požymių. Ieškovas pažymi, kad jis nenuslėpė gyvenamojo namo statybos aplinkybių, kadangi laikėsi pozicijos, kad tokia aplinkybė savaime nėra pagrindas ieškinį atmesti – statybos neteisėtumas nedraudžia įgyvendinti teisės atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Be to, nurodo, kad tokia aplinkybė buvo atskleista atsakovų procesiniuose dokumentuose, todėl ji buvo žinoma. Ieškovo teigimu, pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo apskritai negali būti pagrindu skirti jam baudą, kadangi jam tokią teisę numato įstatymas. Ieškovas taip pat pažymi, kad tiek 2022 m. rugsėjo 23 d. pareiškimas, tiek 2022 m. spalio 5 d. patikslintas ieškinys byloje buvo pateikti reaguojant į atsakovų nesavalaikiai, t. y. jau pasibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijai, pateiktus dokumentus – 2022 m. rugsėjo 1 d. pateiktą UAB „Euristika“ konsultacinio pobūdžio išvadą. Pats teismas, atsisakydamas priimti 2022 m. rugsėjo 23 d. pareiškimą nurodė, kad turi būti teikiamas patikslintas ieškinys, todėl 2022 m. spalio 5 d. išsprendus nušalinimo klausimą, buvo pateiktas patikslintas ieškinys. Byla buvo išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu (2022 m. spalio 6 d.), todėl teismo išvada, jog ieškovas pažeidė proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus, yra nepagrįsta.
89. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta byloje dalyvaujančių asmenų pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
90. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje.
91. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas).
92. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).
93. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo procesinį elgesį, pirmosios instancijos teismo motyvus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja pakankamas pagrindas ieškovui skirti baudą, remiantis CPK 95 straipsnio nuostatomis.
94. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį ir prašydamas atidalyti turtą – žemės sklypą, iš bendrosios dalinės su atsakovais nuosavybės, turėjo jame nurodyti visas su reiškiamu reikalavimu susijusias teisiškai reikšmingas aplinkybes, taigi ir dėl ieškovui priklausančio Namo statybos neteisėtumo fakto. Visgi, įvertinus tai, kad ši aplinkybė atsakovams, kuriems šioje byloje pareikštas ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, jau buvo žinoma (būtent jų pareikšto ieškinio pagrindu ieškovui priklausančio Namo statyba buvo pripažinta neteisėta) ir tai, kad jie šią aplinkybę teismui nurodė jau pirminiame jų pateiktame procesiniame dokumente – atsiliepime į ieškinį, ir iki tol, kol teismas iš esmės sprendė dėl pasirengimo nagrinėti bylą formos ir/ar atliko kitus esminius pasirengimo nagrinėti bylą veiksmus, spręstina, kad šios aplinkybės nenurodymas ieškinyje nesukėlė esminių neigiamų pasekmių procesui (jis nebuvo užvilkintas), dėl ko būtų pagrindas skirti ieškovui baudą.
95. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovas teismui pateikė procesinius dokumentus – 2022 m. rugsėjo 23 d. pareiškimą ir 2022 m. spalio 5 d. patikslintą ieškinį, savaime nesudaro pagrindo šių ieškovo veiksmų vertinti kaip sąmoningą veikimą prieš greitą ir operatyvų procesą, taigi ir konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
96. Nustatyta, kad ieškovas 2022 m. rugsėjo 23 d. pateikė teismui pareiškimą iš esmės reaguodamas į atsakovų 2022 m. rugsėjo 1 d. teismui pateiktą įrodymą – UAB „Euristika“ konsultacinio pobūdžio išvadą dėl atidalintinų pagal Projektą Žemės sklypo dalių vertės, pagal kurią ieškovui atitenkančio žemės sklypo Nr. 1 vertė didesnė negu atsakovams atitenkančio žemės sklypo Nr. 2 vertė. Tokį ieškovo pareiškimo pateikimo tikslą iš esmės pagrindžia pareiškimo turinys, kuriame ieškovas vertina atsakovų pateiktą įrodymą ir nurodo, kad nustačius ieškovo siūlomus servitutus, atidalintų žemės sklypų vertės būtų vienodos, bei jo pateikti įrodymai – turto vertintojo – teismo eksperto D. G. 2022 m. rugsėjo 22 d. parengta konsultacinė išvada. Tokie ieškovo veiksmai, nors ir gali būti vertinami kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (nesavalaikis ieškinio dalyko ir pagrindo keitimas), dėl ko teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi iš esmės ir atsisakė priimti ieškovo pareiškimą, tačiau visgi nesudaro pagrindo teigti, kad būtų sąmoningai įgyvendinti, siekiant piktnaudžiauti procesu, o ne nulemti būtent atsakovų atsikirtimų ir taipogi po pasirengimo nagrinėti bylą stadijos pabaigos (2022 m. liepos 21 d.) teismui pateiktų naujų įrodymų dėl žemės sklypo vertės.
97. Aplinkybė, kad ieškovas 2022 m. spalio 5 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuris savo turiniu iš esmės atitinka 2022 m. rugsėjo 23 d. pareiškimą, taip pat nėra pagrindas baudai pagal CPK 95 straipsnį skirti. Nors patikslintas ieškinys ir pateiktas dieną prieš byloje suplanuotą teismo posėdį, t. y. 2022 m. spalio 6 d., tačiau nenustatyta, kad jo pateikimas būtų sukėlęs tam tikras neigiamas pasekmes procesui. Byla iš esmės išnagrinėta buvo būtent šio teismo posėdžio metu, todėl spręstina, kad patikslinto ieškinio pateikimas neturėjo realios įtakos bylos proceso eigai, nenulėmė jos atidėjimo, taigi ir vilkinimo. Be to, įvertinus tai, kad teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo 2022 m. rugsėjo 23 d. pareiškimą, ieškovo atstovui išsiųsta 2022 m. spalio 3 d., ieškovo pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo pareikštas 2022 m. spalio 4 d. ir išnagrinėtas 2022 m. spalio 5 d. teismo pirmininkės nutartimi jį atmetant, bei tai, kad ieškovas iškart tą pačią dieną (2022 m. spalio 5 d.) pateikė ir patikslintą ieškinį, spręstina, kad visų veiksmų seka atitinka nuoseklią proceso eigą ir nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimą procesu.
98. Šiuo atveju tai, kad teismui 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakius priimti ieškovo 2022 m. rugsėjo 23 d. pareiškimą, ieškovas 2022 m. spalio 4 d. pateikė bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimą, nesudaro pagrindo remiantis tuo, kaip viena iš aplinkybių, skirti ieškovui baudą, nepriklausomai nuo to, kad nušalinimas 2022 m. spalio 5 d. teismo pirmininkės nutartimi buvo atmestas. Proceso šaliai galimybę pareikšti nušalinimą numato įstatymas, o šiuo atveju nenustačius, kad ieškovas šia teise būtų pasinaudojęs siekdamas priešingų teisei tikslų, o ne dėl savo subjektyvaus, nors ir nepagrįsto, įsitikinimo teisėjos šališkumu, negalima konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Be to, kaip minėta, byla išnagrinėta 2022 m. spalio 6 d. teismo posėdžio metu, taigi ieškovo pareikštas nušalinimas neturėjo jokios įtakos proceso eigai.
99. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi ieškovo procesinį elgesį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas ieškovui, remiantis CPK 95 straipsniu, skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir šioje dalyje (CPK 95 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
100. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
101. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat ir valstybei priteistinų, paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
nutaria:
ieškovo A. V. apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.