Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2440-560/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-25
Bylos Nr.: e2A-2440-560/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00340-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
Atsakovas: A. V., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Ieškovas: J. M. M., N. M.
Trečiasis asmuo: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, VĮ „Registrų centras“, UAB „Retuta“

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-2440-560/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00340-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.1.2.6.; 3.1.1.2.11. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. M. M., N. M. ieškinį atsakovams A. V., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl susitarimo pripažinimo nesudarytu arba negaliojančiu, statybos leidimo, deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo, gyvenamojo namo statybos pripažinimo neteisėta bei įpareigojimo nugriauti namą, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, VĮ „Registrų centras“, UAB „Retuta“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

1.1 pripažinti 2014 m. lapkričio 30 d. susitarimą tarp N. M., J. M. – M. ir A. V. nesudarytu;

1.2 teismui netenkinus aukščiau nurodyto reikalavimo, pripažinti 2014 m. lapkričio 30 d. susitarimą tarp N. M., J. M. – M. ir A. V. negaliojančiu;

1.3 panaikinti 2000 m. liepos 14 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus išduotą statybos leidimą Nr. 578 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

1.4 panaikinti 2014 m. gruodžio 16 d. statybos užbaigimo deklaraciją dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini);

1.5 pripažinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybą neteisėta;

1.6 įpareigoti atsakovą A. V. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti neteisėtai pastatytą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietės teritoriją;

1.7 jeigu teismas laikytų, kad byloje praleistas ieškinio senaties terminas, atnaujinti ieškinio senaties terminą;

1.8 priimti atskirąją nutartį ir apie ieškinyje nurodytas aplinkybes informuoti atitinkamas ikiteisminio tyrimo institucijas;

1.9 priteisti ieškovų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad jiems bei atsakovui A. V. dalinės nuosavybės teise, kiekvienam atitinkamai po 1/3 dalį, priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei šiame žemės sklype įregistruoti statiniai. Atsakovas, galimai nusikalstamais veiksmais imituodamas ieškovų sutikimą naudotis sklypu, šalių nuosavybės teise valdomame sklype pastatė bei savo vardu atliko gyvenamojo namo statybos užbaigimo registraciją. Ieškovė J. M. – M. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo inspekciją, iš kurios atsakymo buvo sužinota, kad tarp bendrasavininkų, t. y. ieškovų J. M. – M. ir N. M. bei atsakovo A. V. neva pasirašytas susitarimas, pagal kurį neva ieškovai neprieštaravo, kad atsakovas pastatytų ir įregistruotų gyvenamąjį namą savo vardu bei atliktų kitus reikalingus veiksmus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018 m. kovo 5 d. raštu Nr. (23.17)2D-2878 informavo, jog 2000 m. liepos 14 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. 578 statyti gyvenamąjį namą žemės sklype. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2015 m. vasario 6 d. patvirtino deklaraciją apie gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimą Nr. UDT-00-150206-00229. Rašte nurodyta, kad 2014 m. lapkričio 30 d. buvo pasirašytas susitarimas tarp bendrasavininkų, kuriame ieškovai neva neprieštaravo, kad atsakovas A. V. žemės sklype statytų gyvenamąjį namą ir įregistruotų pastatą savo vardu. Ieškovai, žinodami, kad niekada nepasirašė 2014 m. lapkričio 30 d. susitarimo, iš Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos išreikalavo minėtą susitarimą. Pateiktame dokumente, tikėtina, jų parašai yra suklastoti.

3. Aplinkybę, kad ieškovai niekada nepasirašė atitinkamo sutikimo patvirtina byloje pateiktas 2019 m. gegužės 22 d. gautas rašysenos eksperto A. B. Ekspertizės aktas Nr. 20190522/01, kuriame konstatuota, jog tikėtina, kad 2014 m. lapkričio 30 d. datos N. M. ir J. M.- M. susitarime dėl žemės sklypo su bendrasavininku A. V. dėl statinių įregistravimo, apatinėje dalyje, greta spausdintinų įrašų „N. M.“ ir „J. M. – M.“ pasirašė ne N. M. ir ne J. M. – M.. Ieškovams nepasirašius tokio sutikimo atsakovas negalėjo atlikti gyvenamojo namo statybos užbaigimo proceso. Statybos leidimas buvo išduotas nekompetentingos institucijos. Pagal 2000 m. lapkričio 14 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo išdavimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą statybos leidimai buvo išduodami Apskričių viršininkų administracijų, o savivaldybė neturėjo tokios kompetencijos. Statybos leidimas yra pasirašytas tik vieno iš savivaldybės skyrių vyriausiojo specialisto P. Š. Statybos leidimo išdavimo procese statinio projektas paprastai turėtų būti derinamas su eile subjektų (priešgaisrinės saugos, elektros, dujų ir pan. klausimais), tačiau šiuo atveju jokių tokių duomenų ginčijamo statybos leidimo atveju nėra. Iš į bylą Statybos inspekcijos pateikto atsiliepimo priedų matyti, kad toks derinimo procesas apskritai nėra vykęs, kas dar kartą patvirtina šios statybos neteisėtumą. Statybos leidimas jau buvo netekęs galios, nes pasibaigė šio leidimo galiojimo laikas, net jeigu jis buvo pratęstas maksimaliam 5 metų terminui. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog atsakovas būtų teikęs atsakingoms institucijoms prašymus dėl Statybos leidimo galiojimo termino pratęsimo. Atliktoji gyvenamojo namo statyba buvo neteisėta ne tik dėl to, kad atlikta pagal nekompetentingos institucijos išduotą leidimą, bet ir dėl to, kad atlikta po leidimo galiojimo pabaigos. Statybos užbaigimo deklaracija taip pat yra neteisėta.

Atsiliepimas

4. Atsakovas A. V. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad reikalavimas panaikinti 2000 m. liepos 14 d. išduotą statybos leidimą Nr. 578 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškinyje nurodytu pagrindu pripažintinas esantis administracinio teisinio pobūdžio. Kadangi statybos leidimas yra individualus administracinis aktas, šioje byloje taikytinos Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. 2018 m. kovo 5 d. yra ta data, nuo kurios pradedamas skaičiuoti ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesinis vieno mėnesio senaties terminas ieškiniui pareikšti, kuris baigiasi 2018 m. balandžio 4 d. Ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo ieškovai pareiškė 2020 m. vasario 4 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo sužinojimo apie skundžiamą dokumentą, jo numerį, priėmimo datą bei juo suteiktas teises atsakovui. Atsakovo gyvenamasis namas jau buvo pastatytas 2004 metais.

5. Namo statybos užbaigimas buvo 2000 metais, todėl nėra pagrindo teigti, kad statybos darbai yra neteisėti, nes buvo tęsiami pasibaigus statybos leidimui. Ieškovai yra praleidę bendrą 10 metų ieškininės senaties terminą reikalavimo dėl neteisėtos statybos padarinių taikymo, tai yra įpareigojimo nugriauti namą. Ieškovai sklypo savininkais tapo praėjus 12 metų, o ieškinį pareiškė praėjus 20 metų nuo to momento, kai namas buvo pastatytas. Tam, kad gautų statybą leidžiantį dokumentą, atsakovui buvo reikalingas ne ieškovų sutikimas, o tuometinio sklypo savininko - valstybės sutikimas. Kadangi statybos leidimą išdavė valstybės institucija, preziumuotina, kad valstybės sutikimas tokiai statybai buvo gautas. Rašytinį sutikimą namo statybai davė ir S. V. teisių perėmėjai, atsakovo motina J. V. ir atsakovo sesuo S. F.. 2012 m. gegužės 4 dieną, kuomet ieškovai tapo sklypo savininkais, senaties terminas reikalavimui nugriauti namą ar panaikinti statybos leidimą buvo pasibaigęs. Pagrindinio ieškinio reikalavimo tenkinimo atveju nebūtinai namas turi būti nugriautas. Turi būti sprendžiamas savavališkai pastatytų statinių įteisinimo klausimas. 2014 m. lapkričio 30 d. susitarimas dėl statinių įregistravimo yra vienašalis, o ne dvišalis sandoris. Ieškovai neįrodė aplinkybės, kad atsakovas nuo jų slėpė kažkokią tai informaciją ar neleido su ja susipažinti. Senaties terminas ieškinio reikalavimams pareikšti pasibaigė tuo metu, kai sklypo savininkais buvo J. V. ir S. F..

Atsiliepimas

6. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybė atsiliepime nurodė neturinti duomenų apie 2000 m. liepos 14 d. leidimą statyti gyvenamąjį namą, iki 2002 metų savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo išdavinėti ir neišdavinėjo statybos leidimų, nes jų išdavimas buvo Apskrities viršininko administracijos kompetencija. Ginčijamas leidimas pasirašytas Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto P. Š. parašu. Tačiau tik 2001 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 99K „Dėl P. Š. skyrimo pareigoms“ nuo 2001 m. rugsėjo 6 d. P. Š. buvo paskirtas Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus rekonstruojamų ir eksploatuojamų objektų vyriausiojo techninės priežiūros inžinieriaus pareigoms. Prašė Vilniaus rajono savivaldybę laikyti netinkama atsakove byloje arba nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

7. Tretieji asmenys UAB „Retuta“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, VĮ „Registrų centras“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsiliepime į pradinį ieškinį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad inspekcijos specialistas, patikrinęs, kad įvykdyti Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ reikalavimai 2015 m. vasario 6 d. patvirtino statybos deklaraciją. Teigė, kad vadovaujantis reglamento nuostatomis, inspekcijai yra numatyta pareiga patikrinti formaliuosius reikalavimus, preziumuojant deklaranto sąžiningumą, sprendimo metu inspekcija neturėjo duomenų, kad susitarimas buvo suklastotas. VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad neturi suinteresuotumo byla, prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir:

8.1 pripažino 2014 m. lapkričio 30 d. susitarimą tarp N. M., J. M. – M. ir A. V. nesudarytu;

8.2 panaikino 2000 m. liepos 14 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus statybos leidimą Nr. 578 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

8.3 panaikinti 2014 m. gruodžio 16 d. statybos užbaigimo deklaraciją dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini);

8.4 leido atsakovui per 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybą. Atsakovui A. V. per nustatytą terminą neįteisinus gyvenamojo namo statybos įpareigojo atsakovą per 6 mėnesius nuo nurodyto termino pasibaigimo savo lėšomis nugriauti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini);

8.5 priteisė iš ieškovų atsakovo A. V. naudai lygiomis dalimis 462,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 233,25 Eur;

8.6 priteisė iš atsakovo ieškovų naudai solidariai 3 575 Eur bylinėjimosi išlaidų;

8.7 priteisti iš atsakovo A. V. valstybės naudai 31,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

9. Teismas nurodė, kad ieškovai ir atsakovas A. V. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Atsakovo A. V. nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistruotos 2006 m. balandžio 19 d. Paveldėjimo teisės liudijimo bei 2011 m. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo pagrindu. Ieškovų teisės į žemės sklypą (1/3 dalis) įregistruotos 2012 m. gegužės 4 d. Dovanojimo sutarties pagrindu. Minėtame žemės sklype yra pastatytas gyvenamasis namas, kurio statybos teisėtumą ieškovai ginčija šioje byloje. Iš registrų centro išrašo matyti, kad nuosavybės teisės į atsakovui priklausantį namą įregistruotos 2014 m. gruodžio 16 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu nuo 2015 m. balandžio 17 d. Registrų centro išraše namo statybos pradžios metai nurodyti 1998, pabaigos – 2000.

Šalies argumentai

10. Ieškovai pateikė 2019 m. gegužės 22 d. ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, jog tikėtina, kad 2014 m. lapkričio 30 d. susitarime pasirašė ne N. M. ir ne J. M. – M.. Atsakovas gi jokių įrodymų, paneigiančių minėtus ieškovų įrodymus, tai yra paaiškinimus bei eksperto išvadą, nepateikė. Atsakovas nepateikė į bylą susitarimo originalo, kad būtų atlikta jo ekspertizė siekiu nustatyti sandorio tikrumą, nors būtent atsakovas minėtu susitarimu grindė statybos teisėtumą bei įregistravo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą. Atsakovui nepateikus susitarimo originalo ieškovai negalėjo teikti prašymo skirti teismo ekspertizę nustatyti parašų netikrumo faktą. Teismo posėdyje atsakovas A. V. negalėjo paaiškinti 2014 m. lapkričio 14 d. sandorio sudarymo aplinkybių, nurodė, kad su ieškovais dėl jokių susitarimų nebendravo, paaiškino, kad jis nieko nedarė, tik važiavo į (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teises įregistruoti). UAB „Retuta“ atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad gavo atsakovo užsakymą atlikti kadastrinius matavimus, padaryta byla buvo atiduota atsakovui, ginčijamo susitarimo įmonė neturėjo, iš atsakovo gavo tik statybos leidimo kopiją ir žemės sklypo plano kopiją. Byloje yra duomenys, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31725-8 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, kad 2015 metais galimai buvo suklastoti J. M. – M. ir N. M. vardu išduoti sutikimai dėl nekilnojamo turto – pastatyto namo adresu (duomenys neskelbtini) įregistravimo A. V. vardu, kuriuos A. V. pateikė VĮ „Registrų centras“. Duomenys apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nereiškia nusikalstamos veikos konstatavimo, tačiau įrodo, kad buvo gauta pakankamai duomenų apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką, kas šioje byloje papildomai pagrindžia ieškovų argumentus, jog jie nėra sudarę minėto sandorio. Teismas konstatavo, kad 2014 m. lapkričio 30 d. susitarimas niekada nebuvo sudarytas, todėl ieškovų reikalavimą dėl jo pripažinimo nesudarytu tenkino.

Žemesnės instancijos teismas

11. Atsakovas A. V. nepaneigė atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos argumentų, kad ginčijamo statybos leidimo Vilniaus rajono savivaldybė nebuvo išdavusi. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ar jo atstovas kreipėsi į minėtą instituciją dėl leidimo išdavimo. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2000 metais žemės sklypo savininkas buvo valstybė, todėl tam, kad gauti statybos leidimą, buvo reikalingas ne ieškovų, o tuometinio sklypo savininko, valstybės sutikimas, tačiau į bylą tokio sutikimo nebuvo pateikta. Bylos duomenų visuma suponuoja išvadą, kad ginčijamo leidimo Vilniaus rajono savivaldybė nebuvo išdavusi. Teismo posėdyje atsakovas A. V. paaiškino, kad jis statė namą, tačiau nežino jokių aplinkybių, susijusių su statybos leidimo išdavimu, tuo klausimu rūpinosi įmonė. Atsakovas negalėjo paaiškinti aplinkybių, kokius įgaliojimus išdavė įmonei rūpintis statybų įteisinimu, kokios sutartys dėl tokių veiksmų buvo sudarytos, nepateikė jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas negalėjo atsakyti į ieškovų atstovo klausimą, kokius dokumentus pateikė UAB „Retuta“, į klausimą, kokius statybos dokumentus tvarkė UAB „Retuta“ atsakovas atsakė, kad jis nieko nedarė, visų reikiamų dokumentų ieškojo, bet nerado, su ieškovais dėl susitarimų nebendravo. Teismo vertinimu, bylos duomenų visuma pakankamai pagrindžia, kad 2000 m. liepos 14 d. atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija neturėjo teisės išduoti statybos leidimo ir ginčijamo 2000 m. liepos 14 d. statybos leidimo Nr. 578 faktiškai neišdavė, dėl ko yra pakankamas pagrindas minėtą aktą panaikinti.

12. Panaikinus statybos leidimą, teismas tenkino ir išvestinį ieškovų reikalavimas panaikinti 2014 m. gruodžio 16 d. statybos užbaigimo deklaraciją dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas įrodinėjo, kad buvo gavęs kitų žemės sklypų bendraturčių sutikimus dėl namo statybos. Liudytojos I. T. parodymai minėtu klausimu buvo gan abstraktūs, nes pradžioje liudytojas parodė, kad matė, jog pasirašinėjo kažką, vėliau parodė mačiusi pasirašant susitarimą, kad S. leido namo statybas, buvo tuo metu atsakovo mama, senelis, G.. Atsakovo atstovas taip pat teigė, kad pradėjus namo statybas žemės sklypo savininkė buvo valstybė. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų taip pat matyti, kad žemės sklypas S. V. vardu registruotas tik nuo 2002 metų, o namo statyba pradėta 1998 metais, todėl nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra ne atsakovo artimų giminaičių, bet valstybės įgaliotos institucijos sutikimas dėl statybų valstybinėje žemėje. Pastarojo fakto atsakovas neįrodė. 2020 m. vasario 4 d. ieškiniu ieškovai pateikė reikalavimą panaikinti gyvenamojo namo teisinę registraciją, pripažinti statybą neteisėta bei įpareigoti atsakovą nugriauti statinį. 2020 m. kovo 20 d. pateikė reikalavimą dėl statybos leidimo panaikinimo. Ieškovai dar 2014 m. rugpjūčio 7 d. siūlė atsakovui pradėti teisinę registraciją pastatų, kurie nėra įregistruoti, tačiau minėta aplinkybė nepatvirtina, kad ieškovai tuo metu galėjo sužinoti apie statybos leidimą, nes nėra duomenų, kad ginčijamas leidimas tuo metu buvo sudarytas. Ieškovai, gavę 2018 m. kovo 5 d. Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštą sužinojo apie ginčijamą statybos leidimą, dėl ko konstatuotina, kad jie anksčiau nei mėnesį iki 2020 m. kovo 20 d. galėjo su juo susipažinti ir pateikti atitinkamą reikalavimą. Taigi, ieškovai praleido terminą administraciniams aktams apskųsti, tačiau svarbią reikšmę turi aplinkybė, kad šioje byloje yra ginčijamas administracinis aktas, susijęs su statybos teisėtumu, vadinasi, ginčas yra kilęs ne tik iš privačių santykių, tačiau susijęs su viešuoju interesu. Šioje byloje atsakovas nepaneigė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos argumentų, kad ginčijamas statybos leidimas niekada nebuvo išduotas, kas sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog jis galimai sukurtas nusikalstamu būdu bei priimtina atskiroji nutartis. Šioje byloje nustačius, kad ginčijamas leidimas niekada nebuvo išduotas, atsakovui neįrodžius, kad jis turėjo valstybės institucijos išduotą sutikimą pradėti statybas valstybinėje žemėje, pripažinus, kad 2014 m. lapkričio 30 d. susitarimas nebuvo sudarytas, nebūtų teisinga ir pagrįsta ginant atsakovo interesus neatnaujinti įstatymo nustatyto termino pateikti reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo, nes toks sprendimas prieštarautų pamatiniam teisės principui ex injuria jus non oritur („iš neteisės teisė neatsiranda“).

13. Deklaracija apie statybos užbaigimą surašyta 2014 m. gruodžio 16 d., pastatas įregistruotas nuo 2015 m. balandžio 17 d., taigi, bendrasis 10 metų terminas ginčyti pastato teisinę registraciją nėra praleistas. Nustačius, kad ginčijamas statybos leidimas niekada nebuvo išduotas ir jį panaikinus konstatuotina, kad pastato statyba buvo neteisėta. Ieškovai neįrodinėjo, kad nagrinėjamu atveju žemės sklype statyba nėra galima, todėl įpareigojimas griauti statinį nesuteikiant galimybės jo įteisinti įvertintinus tai, kad statinys stovi jau ilgą laiką, neatitiktų proporcingumo principo, todėl teismas reikalavimą dėl statinio griovimo tenkino iš dalies suteikdamas atsakovui terminą jį įteisinti. Neteisėtos statybos padariniai šalintini atsakovo A. V. lėšomis. Šioje byloje nėra įrodyta, jog namas statytas su valstybės institucijų žinia, nes nėra duomenų, kad faktiškai buvo išduotas ginčytinas statybos leidimas, ar kad įgaliota institucija davė sutikimą statyti valstybinėje žemėje. Byloje nėra jokių duomenų, kad anksčiau nei 2015 m. gyvenamasis namas buvo įregistruotas registre kaip nekilnojamas daiktas dėl ko ieškovams ar buvusiems žemės sklypo savininkams reiktų ginčyti jo teisėtumą. Net ir sutinkant, kad senatis reikalavimui panaikinti neteisėtos statybos pasekmes suėjo, egzistuoja pagrindas ją atnaujinti remiantis anksčiau išdėstytais argumentais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Atsakovas A. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė iš esmės neišnagrinėjęs bylos, nors teismo sprendimas gali būti priimtas tik išnagrinėjus bylą. Tai patvirtina šios aplinkybės: pirminis ieškinys byloje buvo pateiktas 2020 m. vasario 4 d., po to ieškinys buvo keletą kartų tikslintas, kol 2020 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio teismo posėdžio metu byla buvo išnagrinėta iš esmės, šalys turėjo sakyti baigiamąsias kalbas, tačiau tenkinus ieškovų prašymą pripažinti trečiojo asmens UAB „Retuta” atstovo dalyvavimą būtinu posėdis buvo atidėtas, turint tikslą jį apklausti. Po to ieškovai pakeitė atstovą. 2020 m. gruodžio 14 d. įvykusio teismo posėdžio metu teismas į bylą įtraukė naują atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją bei spręsdamas, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo, tenkino ieškovų prašymą bei nustatė jiems terminą iki 2020 m. gruodžio 21 d. pateikti patikslintą ieškinį. Ieškovai dalies reikalavimų atsisakė bei ieškinio dalyje pakeitė ieškinio pagrindą. 2021 m. gegužės 31 d. posėdis iš karto prasidėjo nuo atsakovo paaiškinimų. Teismas net nesiaiškino šalių nuomonės dėl tokio keisto bylos nagrinėjimo ne CPK 250 straipsnyje nustatyta tvarka būdo, nors buvo pateiktas patikslintas ieškinys ir įtrauktas naujas atsakovas. Ieškovai paaiškinimų pagal patikslintą ieškinį nedavė. Tokiu būdu buvo pažeistas šalių procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 str.) ir rungimosi principas (CPK 12 str.). Atsakovas neturėjo galimybės užduoti klausimų ieškovams pagal patikslintą ieškinį bei neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės dėl ieškovų paaiškinimų. Teismo sprendimas tam tikrose dalyse buvo argumentuotas tam tikrų dokumentų (prašymo, statybos leidimo) kopijos ar originalo nebuvimu, nors tie dokumentai dar nuo bylos nagrinėjimo pradžios yra pateikti į bylą.

Žemesnės instancijos teismas

16. Vilniaus rajono savivaldybės administracija turi tiesioginį materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Ieškinio tenkinimo atveju akivaizdžiai jai būtų tekusi pareiga apmokėti namo griovimo išlaidas. Pripažindama, kad išdavė statybos leidimą peržengdama jai suteiktos kompetencijos ribas, Vilniaus rajono savivaldybės administracija automatiškai būtų įpareigota apmokėti statinio griovimą. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovas nepateikė prašymo originalo ar kopijos, yra nepagrįstas - jį paneigia rašytiniai bylos įrodymai. Sutinkamai su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2001-09-05 įsakymu Nr. 99K P. Š. buvo paskirtas į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus rekonstruojamų ir eksploatuojamų objektų vyresniojo techninio inžinieriaus pareigas. Iš atsakovo faktiškai reikalaujama pateikti tai, ko jis neprivalo nei turėti, nei saugoti, nes tiesiog yra pasibaigę tokių dokumentų saugojimo terminai. Nuo atsakovo susirašinėjimo su oficialiomis institucijomis, su namo projektuotoju ar žemės sklypo savininku dėl sutikimo statyti valstybinės žemės sklype atsiradimo fakto yra praėjęs 21 metų terminas, todėl aplinkybė, kad atsakovas tokio susirašinėjimo nepateikė į bylą šio ginčo atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės ir nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį, nes kitaip būtų paneigtas teisinių santykių stabilumas. Pats statybos leidimo išdavimo faktas suponuoja išvadą, kad toks sutikimas buvo duotas, juo labiau, kad per 20 metų niekas niekuomet nekėlė klausimo dėl statybos teisėtumo iki ieškinio pareiškimo šioje byloje. Būdami praleidę senaties terminą (tiek procesinį, tiek ieškininį) daugybę metų (20 metų), būtent ieškovai turėjo pareigą įrodinėti, kad kažkoks dokumentas egzistavo ar neegzistavo, o ne atsakovas įrodinėti jų egzistavimo faktą ar pateikti originalus.

17. Kadangi atsakovas, statydamas gyvenamąjį namą, nurodytų atstumų neišlaikė, jam buvo reikalingas kitų statinių bendraturčių sutikimas tokiai statybai. Reikėtų sąžiningai atsakyti į klausimą, kuris gi eilinis, paprastas, teisinio išsilavinimo neturintis žmogus galėtų atsiminti įgaliojimo ar sutarties turinį, kai nuo jo išdavimo ar sutarties sudarymo yra praėję 21 metų terminas. Teismo argumentas, kad atsakovas nesugebėjo paaiškinti dvidešimt vienerių metų senumo aplinkybių bei pasirašytų dokumentų turinio yra neprotingas, nesąžiningas ir neteisingas, o pati aplinkybė, kad atsakovas negalėjo prisiminti, kas buvo parašyta prieš dvidešimt vienerius metus sudarytame dokumente nieko neįrodo šioje byloje. Teismas neteisingai ir nesąžiningai iš atsakovo reikalavo pateikti prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą originalą, nes tokio originalo buvimas pas atsakovą reikštų, kad prašymas nebuvo perduotas adresatui. Popierinio dokumento nei teismas, nei ieškovai nereikalavo, todėl dėl statybos leidimo nepateikimo popieriniame variante neigiamos pasekmės atsakovui kilti negali. Jokio pareiškimo apie įrodymo suklastojimą nebuvo, teismas nereikalavo statybos leidimo originalo, teismas jokios ekspertizės neskyrė, o tiesiog nustatė faktinę aplinkybę, kad statybos leidimas yra suklastotas bei klaidingai nurodė, kad jo originalas neegzistuoja. Teismas pažeidė nešališkumo principą. Byloje apskritai nėra jokių įrodymų apie tai, kad ginčijamas leidimas niekuomet nebuvo išduotas. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi neaktualia, pasenusia teismų praktika. Gyvendamas pastatytame name dvidešimt vienerius metus atsakovas negalėjo tikėtis, kad gali kažkada prireikti dokumentų, kurių saugojimo laikas pasibaigęs pagal įstatymą. Teigdami, kad atsakovas kaltas dėl to, kad statybos leidimą išdavė netinkamas viešojo administravimo subjektas, jo kaltę privalo įrodyti ieškovai, o ne paneigti atsakovas. Reikalavimui panaikinti Statybos leidimą yra suėjęs ne tik procesinis senaties terminas, bet ir suėjęs naikinamasis terminas. Byloje nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio apie nustatytą nusikalstamos veikos padarymą.

Atsiliepimas

18. Ieškovai J. M. – M. ir N. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad paskutiniame teismo posėdyje apeliantas taip pat išreiškė savo sutikimą, kad bylos nagrinėjimas būtų tęsiamas nuo jo apklausos, nepageidavo bylos nagrinėti nuo pradžių, nepageidavo apklausti ieškovų dėl patikslintame ieškinyje išdėstytų aplinkybių. Apeliantas byloje yra atstovaujamas advokato, todėl esant bet kokių abejonių dėl bylos nagrinėjimo išsamumo ar apeliantui (jo atstovui) nesuprantant kokių nors ieškinyje išdėstytų aplinkybių, apeliantas (jį atstovaujantis advokatas) turėjo reikšti atitinkamus prašymus teismui, tačiau to nedarė. Byloje šalių rungimosi principas niekaip nebuvo pažeistas, nes atsakovas turėjo visas galimybes ginti savo teises CPK nustatyta tvarka. Sprendime pateikiamais motyvais teismas tiesiog teisiškai motyvavo savo poziciją, o tai, kad apeliantas tokių motyvų negalėjo numatyti, nereiškia sprendimo negaliojimo. Teismas, padarydamas išvadas dėl Statybos leidimo neišdavimo fakto, rėmėsi ne vien tik Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pozicija byloje, bet vertino visas bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų ir proceso dalyvių paaiškinimus. Išvados, kad ginčo statybos leidimas nebuvo išduotas, nepaneigia ir byloje esantis 1999-12-06 prašymas Nr. A34-6517, kurį apeliaciniame skunde akcentuoja apeliantas. Aptariamasis prašymas nėra susijęs su ginčui aktualia naujo Gyvenamojo namo statyba, o su jau sklype buvusio kito namo rekonstrukcija pristatant priestatą. Nurodytasis dokumentas apskritai nėra aktualus šiam ginčui. Neturėdamas savininko sutikimo dėl naudojimosi žemės sklypu, apeliantas neturėjo teisės inicijuoti Gyvenamojo namo statybos.

19. Namo statybos teisinis procesas buvo baigtas tik 2015 metais, todėl visi su statyba susiję dokumentai net ir pagal paties apelianto supratimą turėjo būti saugomi dešimt metų būtent nuo statybos pabaigos proceso. Neišsaugodamas atitinkamų dokumentų, net jeigu tokius ir būtų turėjęs, apeliantas prisiėmė visų iš to galinčių kilti padarinių riziką. Teismui kilo pagrįstų abejonių dėl galimo dokumentų klastojimo, dėl ko teismas priėmė ir atskirąją nutartį, apie tai informuodamas prokurorą. Joks statybos leidimo originalas į bylą pateiktas nebuvo. Ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo vis dar tebevyksta, o apeliantui, tikėtina, gali kilti dar ir baudžiamoji atsakomybė. Pats apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės negalėjo paaiškinti jokių reikšmingų aplinkybių susijusių su statybos leidimo išdavimu. Apeliantas teigė, kad visus namo statybos dokumentus tvarkė trečiasis asmuo UAB „Retuta“, tačiau šios bendrovės atstovė šias aplinkybes byloje paneigė. Ši aplinkybė tik dar kartą papildomai rodo apelianto nesąžiningumą byloje ir jo siekį klaidinti teismą. Byloje ginčijamame statybos leidime nurodyta ji išdavusi institucija (Vilniaus rajono savivaldybės administracija), t. y. atsakovė pagal šį ieškinio reikalavimą, neprašė taikyti ieškinio senaties, todėl teismas ir neturėjo jos taikyti. Bylos aplinkybių visetas patvirtina, kad ieškovai buvo sąžiningi, atidūs ir savo teises įgyvendino rūpestingai. Jei teismas tiesiog mechaniškai būtų taikęs ieškinio senatį, galimai nusikalstamą veiką atlikęs asmuo būtų išvengęs neigiamų padarinių vien tik dėl pritaikytos senaties. Apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad teismas rėmėsi neaktualia teismų praktika yra atmestini. Kaip teisingai pažymėjo teismas, neteisėtos statybos padarinių šalinimui taikytinas 10 metų senaties terminas, kuris nėra praleistas. Ieškovai ne vieną kartą apeliantui siūlė šį ginčą sureguliuoti taikiai, yra ir dabar pasiruošę ieškoti kompromiso bei užbaigti šį teisinį ginčą. Ieškovų nuomone, apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai apie tai, kad neva apeliantas negali prisiminti 21 metų senumo įvykių, tėra dirbtinis gynybinis išsisukinėjimas. Apeliantas, duodamas paaiškinimus byloje užėmė poziciją, kad visus gyvenamojo namo statybos reikalus neva tvarkė trečiasis asmuo UAB „Retuta“, tačiau šios bendrovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ši bendrovė yra atlikusi tik kadastrinius sklypo matavimus, o jokių namo statybos reikalų netvarkė. Jeigu apeliantas mano, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija yra atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus šioje ginčo situacijoje, tuomet jis turi visas galimybes ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

20. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Vilniaus rajono savivaldybės administracija duomenų apie minėto statybos leidimo išdavimą statyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), neturi. Iki 2002 m. savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo išdavinėti ir neišdavinėjo statybos leidimų, nes jų išdavimas buvo Apskrities viršininko administracijos kompetencija.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

22. Byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovas A. V. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Atsakovo A. V. nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistruotos 2006 m. balandžio 19 d. Paveldėjimo teisės liudijimo bei 2011 m. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo pagrindu. Ieškovų teisės į žemės sklypą (1/3 dalis) įregistruotos 2012 m. gegužės 4 d. Dovanojimo sutarties pagrindu. Minėtame žemės sklype yra pastatytas gyvenamasis namas, kurio statybos teisėtumą ieškovai ginčija šioje byloje. Iš registrų centro išrašo matyti, kad nuosavybės teisės į atsakovui priklausantį namą įregistruotos 2014 m. gruodžio 16 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu nuo 2015 m. balandžio 17 d. Registrų centro išraše namo statybos pradžios metai nurodyti 1998, pabaigos – 2000.

23. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovų ieškinį. Ieškovai byloje ginčijo neva jų sudarytą 2014 m. lapkričio 30 d. susitarimą, kuriuo jie žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), sutiko, kad atsakovas A. V. gali statyti gyvenamuosius pastatus bei kitus statinius pagal išduotą leidimą ir juos įregistruotų teisės aktų nustatyta tvarka Registrų centre. Ieškovai teigė, kad tokio sandorio nėra pasirašę. Pirmosios instancijos teismas iš to, kad teismo posėdyje atsakovas A. V. negalėjo paaiškinti 2014 m. lapkričio 14 d. sandorio sudarymo aplinkybių, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, kad 2015 metais galimai buvo suklastoti J. M. – M. ir N. M. vardu išduoti sutikimai dėl nekilnojamo turto – pastatyto namo adresu (duomenys neskelbtini) įregistravimo A. V. vardu, kuriuos A. V. pateikė VĮ „Registrų centras“, pagrįstai sprendė, kad ieškovai ginčo sutikimo nėra davę. Apeliantas nors ir nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau nepateikia jokių šias nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas statybos leidimą ir deklaraciją apie statybos užbaigimą pripažino negaliojančiais ir nurodo, jog teismas nereikalavo statybos leidimo originalo, neskyrė jokios ekspertizės. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas vertino aplinkybes, jog atsakovas nepateikė ne tik pačio statybos leidimo originalo, tačiau ir duomenų apie kreipimąsi išduoti dokumentus, tuometinio sklypo savininko, valstybės, sutikimo dėl statybos darbų. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas.

24. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog nuo atsakovo susirašinėjimo su oficialiomis institucijomis, su namo projektuotoju ar žemės sklypo savininku dėl sutikimo statyti valstybinės žemės sklype atsiradimo fakto yra praėjęs 21 metų terminas, todėl aplinkybė, kad atsakovas tokio susirašinėjimo nepateikė į bylą šio ginčo atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės. Apelianto teigimu ieškovai turėjo pareigą įrodinėti, kad kažkoks dokumentas egzistavo ar neegzistavo, o ne atsakovas įrodinėti jų egzistavimo faktą ar pateikti originalus. Kaip pagrįstai ieškovai nurodė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovo namo statybos teisinis procesas buvo baigtas tik 2015 metais, todėl visi su statyba susiję dokumentai net ir pagal paties apelianto supratimą turėjo būti saugomi dešimt metų būtent nuo statybos pabaigos proceso. Apeliantas, nusprendęs neišsaugoti byloje minimų dokumentų, prisiėmė visų iš to galinčių kilti padarinių riziką. Apeliantas nurodo, jog byloje nebuvo jokio pareiškimo apie įrodymo suklastojimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Bylos medžiaga patvirtina, jog šiuo metu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo, taip pat kad pirmosios instancijos teismui kilo pagrįstų abejonių dėl galimo dokumentų klastojimo, dėl ko teismas 2021 m. birželio 14 d. priėmė atskirąją nutartį, kuria apie galimai padarytą nusikalstamą veiką informavo prokurorą.

25. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog yra suėjęs senaties terminas. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, kad visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016 31 punktą ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016). Reikalavimas panaikinti deklaraciją apie statybos užbaigimą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti statybos leidimą, jam taikomas ne 1 mėnesio administracinio akto apskundimo terminas, bet 10 bendrasis ieškinio senaties terminas, nes ginčas yra susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimu (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-253-273/2019). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog egzistuoja 2000 m. liepos 14 d. Vilniaus rajono savivaldybė leidimas Nr. 578 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi Vilniaus rajono savivaldybė neigia tokį dokumentą išdavusi. Iki 2002 m. savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo išdavinėti ir neišdavinėjo statybos leidimų, nes jų išdavimas priklausė Apskrities viršininko kompetencijai. Duomenų, paneigiančių šias išvadas atsakovas į bylą nepateikė. Nesant duomenų, kad 2000 m. liepos 14 d. būtų buvęs išduotas, pagrindo skaičiuoti senaties terminą nėra. Deklaracija apie statybos užbaigimą surašyta 2014 m. gruodžio 16 d., pastatas įregistruotas nuo 2015 m. balandžio 17 d., taigi, bendrasis 10 metų terminas ginčyti pastato teisinę registraciją nėra praleistas.

26. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė iš esmės neišnagrinėjęs bylos, ieškovai paaiškinimų pagal patikslintą ieškinį nedavė, o atsakovas neturėjo galimybės užduoti klausimų ieškovams pagal patikslintą ieškinį bei neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės dėl ieškovų paaiškinimų. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013).Tinkamas civilinio proceso principų laikymasis yra pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą. Teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi principai reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kiekviena šalis būtų išklausyta, teismas motyvuotų savo sprendimą (CPK 12, 17, 270 straipsniai). Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis pirmiau nurodytų principų, užtikrinti operatyvią bylos eigą, rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, patikslinti šalių pareigą įrodinėti, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai). Taigi vienodos šalių galimybės teikti teismui įrodymus, paaiškinimus ir argumentus dėl nagrinėjamos bylos dalyko yra vienas iš esminių šalių lygiateisiškumo, kartu – ir tinkamo teismo proceso, principo aspektų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012). Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovams pateikus patikslintą ieškinį, apeliantui buvo sudarytos visos galimybės atsiliepti į byloje pateiktą patikslintą ieškinį, apeliantas pateikė savo atsiliepimą, kuriame išdėstė savo nesutikimo su patikslintu ieškiniu motyvus. Taigi šioje byloje šalių rungimosi principas niekaip nebuvo pažeistas, nes atsakovas turėjo visas galimybes ginti savo teises CPK nustatyta tvarka. Byloje esantys teismo posėdžio garso įrašai patvirtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas teismui neteigė, kad jam būtų nesuprantama ar kaip nors kitaip neaiški ieškovų pozicija byloje ar jų patikslintame ieškinyje išdėstyti teisiniai motyvai, jokių su šia aplinkybe susijusių prašymų neteikė, nereiškė noro pakartotinai apklausti ieškovus. Atsakovas byloje yra atstovaujamas advokato, kuris manydamas, jog yra pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas taip pat turėjo galimybę reikšti prašymus, tačiau šia savo procesine teise nepasinaudojo. Taigi, byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs šalių rungimosi ar lygiateisiškumo principus.

27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl daro išvadą, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

28. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovų N. M. ir J. M. – M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieškovui N. M. iš atsakovo A. V. priteisiant 1 815 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. V. ieškovo N. M. naudai 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Visvaldas KazakiūnasDainius RinkevičiusAlma Urbanavičienė