Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-4597-505/2026

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-01-26
Bylos Nr.: eI2-4597-505/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-06457-2025-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas: P. Z.
Atsakovas: Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Advokatai: Darius Dzikas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-4597-505/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06457-2025-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.2; 51.5; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 26 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjo P. Z. (P. Z.) atstovui advokato padėjėjui Dariui Dzikui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Kristupui Baubliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Z. (P. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. Z.kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 25S238257 (toliau – Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo klausimą dėl jo leidimo laikinai gyventi pakeitimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi ketina ir toliau gyventi bei dirbti Lietuvoje pagal galiojančius darbo santykius. Tačiau Sprendimu atsakovas nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) išvada, kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo atstovo vertinimu, Sprendimas priimtas neišnagrinėjus visapusiškai, išsamiai ir objektyviai reikšmingų aplinkybių dėl jo individualios situacijos, neatlikus jokio papildomo tyrimo, nesprendžiant klausimo dėl realios grėsmės ir neįvertinus jo asmenybės, elgesio bei ryšių su Lietuvos Respublika, neatsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas teisėtai gyveno ir dirbo Lietuvoje, neturi jokių teisės pažeidimų, yra integravęsis į Lietuvos visuomenę, nėra nustatyta jokių faktų apie realią ar objektyviai pagrįstą riziką valstybės saugumui.

Paaiškino, jog vien tik aplinkybė, kad pareiškėjas daugiau nei prieš dešimtmetį dirbo Baltarusijos Respublikos valstybinėje įmonėje (duomenys neskelbtini), negali būti laikoma pakankamu pagrindu daryti išvadą dėl jo lojalumo autoritariniam režimui ar grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui. Toks vertinimas faktiškai reiškia, kad vien praeityje buvęs darbas automatiškai ir neribotam laikui panaikina asmens teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje, paverčiant jį preziumuojamu valstybės priešu, nors jokie realūs ryšiai su Baltarusijos režimu nenustatyti. Pastebėjo, jog pareiškėjas neneigia fakto, kad jis dirbo Baltarusijos Respublikoje, tačiau tokia aplinkybė negali būti vertinama atskirai, neatsižvelgiant į visą jo situaciją: praėjusį laikotarpį nuo darbo santykių pabaigos, tikrąsias darbo nutraukimo priežastis, dabartinius socialinius, ekonominius ir asmeninius ryšius Lietuvoje bei faktinį elgesį gyvenant šalyje. Kategoriškai nesutiko su Migracijos departamento ir VSD pozicija, kadangi minėtos institucijos neįvertino pareiškėjo realių darbo funkcijų Baltarusijos Respublikoje, t. y. neįvertino, kad pareiškėjas dirbo žemos kvalifikacijos techninio profilio darbą, neturėdamas jokių vadovaujančių funkcijų, sprendimų priėmimo teisių, prieigos prie strateginės informacijos ar darbo specifikos, susijusios su valstybės interesais ar saugumo struktūromis. Be to, darbo santykiai su įmone buvo trumpi. Pareiškėjas iš darbo išėjo savo iniciatyva, nes netenkino darbo sąlygos, aplinka ir darbo kultūra. Pažymėjo, kad pareiškėjo pozicija Baltarusijos politinio režimo atžvilgiu yra kritiška ir priešiška. Jis nepritaria Baltarusijos valdžios veiksmams, represijoms ir ypač karinei bei užsienio politikai, todėl ne kartą dalyvavo protestuose, reiškė nepritarimą represiniam valdymui ir net neplanuoja grįžti gyventi ar dirbti Baltarusijoje. Vienintelė priežastis – vizitai pas senyvo amžiaus mamą, kuri yra vienintelis išlikęs artimas asmuo Baltarusijoje. Pareiškėjas neturi nei šeimos, nei socialinių, nei profesinių įsipareigojimų Baltarusijoje, todėl nėra jokios realios priežasties manyti, kad jį su Baltarusija sieja kas nors daugiau nei elementari žmogiška pareiga artimam šeimos nariui. Mano, jog VSD ir Migracijos departamento pozicija, kad pareiškėjas gali būti „išnaudotas“ Baltarusijos žvalgybos ar saugumo struktūrų, yra paremta vien hipotetinėmis prielaidomis, o ne realiais duomenimis ar įrodymais. Teigė, kad grėsmė valstybės saugumui negali būti vertinama vien tik remiantis pareiškėjo savanoriška ir be jokios išorinės prievolės pateikta informacija apie buvusius darbo santykius Baltarusijoje. Tam, kad tokią grėsmę būtų galima konstatuoti, būtina įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nustatyti realų rizikos pobūdį, pagrįstumą bei intensyvumą: faktines darbo funkcijas, jų pobūdį, laikotarpį, darbo santykių pabaigos aplinkybes, dabartinį pareiškėjo gyvenimą ir elgesį Lietuvoje, socialinius ryšius, integraciją ir kitus kriterijus. Akcentavo, jog nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas kada nors būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos teisės aktus, bandęs neteisėtai įteisinti savo buvimą čia ar būtų padaręs administracinių ar baudžiamųjų nusižengimų. Priešingai, jis visą laiką gyvendamas Lietuvoje elgėsi sąžiningai, dirbo legaliai, mokėjo mokesčius ir demonstravo aiškų tikslą sieti savo ateitį būtent su Lietuvos Respublika. Pabrėžė, jog nepanaikinus Sprendimo pareiškėjas neteks teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir realiai bus priverstas grįžti į Baltarusijos Respubliką, nors dėl politinės ir žmogaus teisių situacijos to kategoriškai nenori. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą pažymėjo, taip pat atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad ginčijamas Sprendimas priimtas neatlikus individualus vertinimo. Teigė, kad Migracijos departamentas Sprendime nagrinėjo pareiškėjo darbo funkcijas ir aplinkybes, susijusias su darbo santykių nutraukimu, o pareiškėjo darbo funkcijų atlikimo laikas valstybinėje įmonėje Minsko automobilių gamykloje (duomenys neskelbtini) nėra reikšmingas Sprendimo teisėtumui. Akcentavo, kad lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbusiems Baltarusijos valstybinėse institucijose. Pažymėjo, kad šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste šie ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo šių ryšių susiformavimo ar aktualumo praėjo tam tikras laiko tarpas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1927-821/2025).

Atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo valstybėje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07).

Atsakovo atstovo nuomone, tai, kad pareiškėjas prieš tai turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nenori vykti į Baltarusiją, ir tai, kad šiuo metu dirba Lietuvoje, savaime nėra reikšmingiau nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl vien šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti Sprendimo neproporcingumą. Pareiškėjas nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, kurios pagrįstų, kad jo asmeniniai interesai turėtų būti prioritetiniai ir nusverti viešąjį interesą užtikrinti valstybės saugumą. Nurodė, jog pareiškėjo pareiškimai, kad jis dalyvavo protestuose, reiškė nepritarimą represiniam valdymui, nepaneigia aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstai identifikuotos pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui vertinimo. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo išvykos į Baltarusiją dėl ten gyvenančios motinos reiškia, kad jo ryšys su kilmės valstybe nėra nutrūkęs ir pareiškėjas nesiruošia apriboti išvykų į Baltarusiją. Tai, kaip nurodo VSD, kelia papildomų rizikų Lietuvos Respublikos saugumui. Pažymėjo, kad Migracijos departamento sprendimas šiuo atveju prioritetiniu interesu laikyti Lietuvos Respublikos saugumą yra pagrįstas, kitose sferose patiriama žala yra proporcinga ir neatsverianti gaunamos naudos ginant prioritetinę vertybę. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Sprendimas priimtas pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

Paaiškino, jog pareiškėjas, pildydamas klausimyną, nurodė, kad (duomenys neskelbtini)dirbo Minsko automobilių gamykloje ((duomenys neskelbtini)). Viešųjų šaltinių duomenimis, Minsko automobilių gamykla yra viena didžiausių valstybės įmonių, gaminančių transporto mašinas, sunkvežimius, kranus, puspriekabes ir specialius furgonus Rytų Europoje. 2021 m. birželio mėn. Minsko automobilių gamykla buvo įtraukta į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą už represijas prieš darbuotojus, dalyvavusius masiniuose protestuose prieš A. L. autoritarinį režimą po prieštaringai vertinamų 2020 m. prezidento rinkimų, nuo 2023 m. kovo mėn. taikomos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas Minsko automobilių gamykloje, turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.

VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Pažymėjo, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Teigė, kad lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Akcentavo, kad, atsižvelgiant į geopolitinę padėtį, aplinkybė, jog anksčiau VSD neįžvelgė grėsmės nacionaliniam saugumui dėl asmenų, dirbusių Baltarusijos strateginėse įmonėse ir gyvenusių šalyje, nėra reikšminga. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai ryšiai, pareiškėjas išreiškė tik paviršutinišką nuomonę dėl Baltarusijos Respublikos vykdomos politikos, taip pat jo šeimos nariai vis dar gyvena Baltarusijoje – visos šios aplinkybės kelia kontržvalgybinių rizikų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas negalėtų įsidarbinti kilmės valstybėje ar kitoje Europos šalyje. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir laikinai čia gyventi ar pan., jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant uždraudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos neišdavimo klausimus. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 25S238257 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. liepos 28 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes ketina ir toliau pas tą patį darbdavį dirbti pagal darbo sutartį arba pagal laikinojo darbo sutartį.

VSD 2025 m. spalio 21 d. pateikė Migracijos departamentui išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, asmens darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad asmuo, dirbdamas Minsko automobilių gamykloje, turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. VSD vertinimu, asmuo, dirbdamas Minsko automobilių gamykloje privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD turimais duomenimis, asmuo periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, asmeniui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose, ir gali juos verbuoti kontržvalgybos tikslais, žvalgybos informacijai rinkti. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie yra baigę darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, bet gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Vykdant žvalgybą, prioritetas skiriamas NATO ir Europos sąjungos valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Rusijos karinės agresijos šalyje atveju, tokie asmenys gali būti išnaudojami specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandai ir dezinformacijai platinti, diversijoms prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdyti.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2025 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu Sprendimu ir jame atliktu aplinkybių vertinimu, kreipėsi į teismą.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo Baltarusijos Respublikos Minsko automobilių gamykloje ((duomenys neskelbtini)). VSD, atsižvelgęs į šį faktą, atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir pateikė atsakovui išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas, įvertinęs šią išvadą, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Spręsdamas dėl Sprendimo teisėtumo, teismas pažymi, kad LVAT savo nuoseklioje praktikoje (pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1705-821/2024, 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2260-575/2024) yra išaiškinęs, jog, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) bei kitas reikšmingas aplinkybes.

LVAT praktikoje (pvz., 2017 m. birželio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017, 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2260-575/2024) nurodoma, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis. Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo (pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012, 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1705-821/2024). Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas.

Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 16 punkte nurodyta, kad autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą.

Nacionalinis saugumas yra konstitucinė vertybė, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija, nacionalinis saugumas būtinas apsaugoti kitas konstitucines vertybes, inter alia (lot. be kita ko), pamatinius Lietuvos konstitucinės santvarkos principus, kaip antai, prigimtines žmogaus teises ir laisves, demokratiją, nepriklausomybę (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. ir 2020 m. liepos 30 d. nutarimus). Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – tai Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas (Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

Nacionalinis saugumas yra ir viešasis interesas, ir pagrindinė, visai visuomenei esminę reikšmę turinti vertybė, kuri yra svarbesnė už galimus asmens interesų suvaržymus (pvz., LVAT 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1917-602/2021, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023). Nacionalinio saugumo interesai – saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai. Lietuvos nacionalinio saugumo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 135 straipsnio pirmojoje pastraipoje numatyta, kad Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, be kita ko, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę.

Sprendžiant užsieniečių atvykimo ir jų gyvenimo Lietuvos Respublikoje klausimą nacionalinio saugumo aspektu, taip pat svarbu pažymėti, jog tarptautinėje teisėje pripažįstama valstybių teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Ü. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99), taip pat LVAT 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023, 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1705-821/2024). Dėl to šioje srityje EŽTT praktikoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (pvz., 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Z. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodomą Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teismas pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 dalis) bei su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu, jo visapusiškumu ir objektyvumu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, jog tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Šių išvadų nepaneigia ir pareiškėjo nurodyti argumentai apie jo užimtas paprasto darbininko pareigas strateginę reikšmę Baltarusijos Respublikai turinčioje įmonėje, darbo santykių pasibaigimo priežastys.

Teismo vertinimu, Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl potencialiai realios galimybės būti užverbuotam priešiškai Lietuvos Respublikai veiklai vykdyti. Todėl vien tai, kad Sprendimas nėra grindžiamas konkrečiais faktais apie konkrečius, jau nustatytus pareiškėjo ryšius su Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis, nereiškia, jog Sprendimas yra neteisėtas.

EŽTT taip pat yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07).

Aktualu ir tai, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turi būti taikomas sugriežtintos, kruopščios patikros reikalavimų standartas. Toks vertinimas atitinka LVAT praktiką (pvz., 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1210-815/2024, 2024 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1130-624/2024).

Sprendimo turinys patvirtina, kad esminis jo pagrindas yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, jog Migracijos departamentas atliko pareiškėjo turimų Lietuvos Respublikoje socialinių ir ekonominių ryšių vertinimą bei nustatė, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) buvo išduotos nacionalinės vizos, o (duomenys neskelbtini) – leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) dirbo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismo vertinimu, Sprendime pagrįstai atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas dažnai vykdavo į Baltarusijos Respubliką, nes tai smarkiai padidina riziką dėl jo bendradarbiavimo su Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybomis ir informacijos joms teikimo. Taigi, Migracijos departamentas, įvertinęs aplinkybių visumą, geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, konstatuoja, kad jis yra grindžiamas aktualiu teisiniu reglamentavimu. Be to, jame yra individualiai įvertintas pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis ir reikšmė, lyginant su nacionalinio saugumo interesais, todėl pareiškėjo argumentai, kad pats atsakovas neatliko individualaus jo situacijos vertinimo, o rėmėsi tik VSD išvada, yra atmestini.

Pareiškėjas nurodo, kad VSD ir atsakovo išvados yra grįstos iš esmės prielaidomis, spėjimais dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, bet ne konkrečiais įrodymais apie konkrečius pareiškėjo veiksmus ar ryšius, keliančius tokią grėsmę, tačiau teismas su tuo nesutinka. Pirmiausiai pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas ne vienus metus dirbo Minsko automobilių gamykloje ((duomenys neskelbtini)), kuri, viešųjų šaltinių duomenimis, yra viena didžiausių valstybės įmonių, gaminančių transporto mašinas, sunkvežimius, kranus, puspriekabes ir specialius furgonus Rytų Europoje. Įmonė turi savo filialą ir Rusijos Federacijoje, kuris aptarnauja Rusijos rinką sunkvežimiais ir kitu specialiuoju transportu, daugiau nei 60 procentų produkcijos yra eksportuojama į Rusiją. Taip pat turi daugiau nei 30 bendradarbiavimo projektų su Rusijos įmonėmis, kurioms tiekia įvairias Baltarusijoje pagamintas detales. Rusijos ginkluotosios pajėgos, netekusios daug įmonių (duomenys neskelbtini) sunkvežimių, pradėjo naudotis (duomenys neskelbtini) pagamintais sunkvežimiais. 2021 m. birželio mėn. įmonė buvo įtraukta į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą už represijas prieš darbuotojus, dalyvavusius masiniuose protestuose prieš A. L. autoritarinį režimą po prieštaringai vertinamų 2020 m. prezidento rinkimų, nuo 2023 m. kovo mėn. taikomos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos.

Taigi, pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad asmuo, dirbdamas Minsko automobilių gamykloje ((duomenys neskelbtini)), galėjo turėti ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Ši aplinkybė, ją vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Analogiškos aplinkybės būtent taip yra vertinamos nuoseklioje ir aktualioje teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-919-821/2024, 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-821/2024, 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2260-575/2024).

Teismas sutinka, kad Migracijos departamentas neturėjo pagrindo abejoti VSD vertinimu, jog pareiškėjui ir toliau suteikus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti ir veiklai prieš Lietuvos Respubliką kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, nes VSD išvadoje patvirtino, jog kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose (įstaigose, įmonėse, organizacijose, strateginiuose objektuose).

Kadangi sprendžiant, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas, VSD išvadoje, kuria pagrįstas ir Migracijos departamento Sprendimas, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, nes jie yra paremti VSD veikloje nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie Baltarusijos valdžios ir jos institucijų veiklą, metodus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, ir pareiškėjo galimą ryšį su šiomis institucijomis bei riziką lengvai išnaudoti šiuos ryšius dėl nuolatinio pareiškėjo lankymosi Baltarusijoje.

Kartu pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui, jeigu geopolitinė situacija pasikeitė ir jos tampa svarbios sprendžiant dėl leidimo gyventi. Todėl pareiškėjo akcentuojama 2012–2014 m. Baltarusijoje buvusi situacija neeliminuoja dabartiniu metu Lietuvos valstybės saugumui kylančių grėsmių iš Baltarusijos valdžios ir jos institucijų veiklos metodų, išnaudojant ar galint išnaudoti lojalius savo piliečius, turinčius teisę gyventi Lietuvoje, priešiškais Lietuvai tikslais.

LVAT praktikoje analogiškose bylose (pvz., 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023) yra išaiškinta, kad teisinę reikšmę turinčių aplinkybių vertinimas atspindi esamą bei iš dalies prognozuojamą ateityje galimą situaciją ir tokiam teisiniam vertinimui neturi reikšmės ankstesni sprendimai dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Tai, kad užsieniečiui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra pakankamas pagrindas paneigti VSD teisės reikšmingas užsieniečio biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (LVAT 2024 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1229-492/2024, 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023). Tai lemia grėsmių nacionaliniam saugumui neapibrėžtumas ir nuolat kintantis jų pobūdis.

Nurodytos geopolitinės situacijos ir Lietuvos saugumo kontekste pareiškėjo argumentai, kad jis dirbo eiliniu darbininku, neatliko jokių vadovaujančių funkcijų, neatstovavo įmonės valdžios institucijose, nedalyvavo jokiame režimui reikšmingame sprendimų priėmimo procese, iš darbo išėjo savanoriškai, teismo vertinimu, nepaneigia fakto, jog pareiškėjas, dirbdamas strateginę reikšmę Baltarusijai turinčioje įmonėje, privalėjo būti ir buvo lojalus Baltarusijos Respublikos valdžiai. Be to, pareiškėjo darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos, t. y. jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į VSD išvadoje nurodytus Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, galima išvada, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog pareiškėjas, dirbdamas Minsko automobilių gamykloje ((duomenys neskelbtini)), galėjo turėti ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, pareiškėjo užimtos pareigos nėra esminis ir lemiamas kriterijus sprendžiant dėl asmens pažeidžiamumo gyvenant Lietuvoje. Vien tas faktas, kad pareiškėjas šiuo metu nurodytų pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jis ryšių neturėjo ar kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) bei nebegali kelti grėsmės.

Naujausioje LVAT praktikoje (pvz., 2024 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1254-822/2024, 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1109-629/2024, 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-983-821/2024, 2024 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024) pateiktas išaiškinimas, kad lojalumo Rusijos ir Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems Rusijos ar Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023, 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1211-552/2024, 2025 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1301-968/2025).

Pareiškėjo reikalavimas, kad turi būti nustatyti konkretūs jo veiksmai, keliantys grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, analogiško pobūdžio bylose LVAT vertinamas kaip nepagrįstas ir pernelyg aukštas, pernelyg rizikingas (esant tokiai geopolitinei situacijai) įrodinėjimo standartas (pvz., LVAT 2024 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1259-492/2024, 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023, 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023). LVAT praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad Migracijos departamentui, siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje, nebūtina konstatuoti konkrečių pareiškėjo neteisėtų veiksmų, nes tokiais sprendimais asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką (žr. 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2049-463/2023). Atsisakymas išduoti (pakeisti) leidimą gyventi, leidimo panaikinimas užsieniečiui negali būti prilyginamas asmens nubaudimui baudžiamosios teisės prasme, atitinkamai taikant baudžiamosios teisės nuostatas ir principus dėl įrodinėjimo standarto (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010).

Pažymėtina, kad, jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie asmens atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galbūt atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl visiškai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – baudžiamosios atsakomybės taikymo. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, susiję su pareiškėjo teisine padėtimi Lietuvoje, ir vertinama, ar Sprendimu prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme.

Pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką, kurie liudytų Baltarusijos valdžios vykdomos politikos smerkimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas pritaria Lietuvos Respublikos nuostatoms ir jo pozicija Baltarusijos politinio režimo atžvilgiu yra kritiška ir priešiška, jis nepritaria Baltarusijos valdžios veiksmams, represijoms ir ypač karinei bei užsienio politikai, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu, nes tai nereiškia, kad pareiškėjas negali būti užverbuotas ir išnaudotas Baltarusijos žvalgybos veikti prieš Lietuvos interesus.

Teismas sutinka su Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjo dažnos išvykos į Baltarusijos Respubliką didina riziką dėl jo bendradarbiavimo ir informacijos teikimo Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnyboms. Nors pareiškėjas skunde įvardijo, kad leidimų laikinai gyventi laikotarpiu jis važiuodavo į Baltarusijos Respubliką lankyti ten gyvenančios motinos, tačiau, nepriklausomai nuo vykimo į Baltarusiją priežasčių ar dažnumo, egzistuoja didelė vykstančių asmenų verbavimo rizika, o tai turi būti vertinama kaip reikšmingas veiksnys, galintis kelti riziką nacionaliniam saugumui. Teismas sutinka, kad buvusių Baltarusijos režimui lojalių darbuotojų dažnas vykimas iš Lietuvos į Baltarusiją didina ir taip itin išaugusią grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.

Pareiškėjas leidimų laikinai gyventi laikotarpiu į Baltarusijos Respubliką vyko pakankamai dažnai – fiksuota 18 Lietuvos–Baltarusijos sienos kirtimų (2023 m. 13 kartų vyko į Baltarusiją ir ten praleido 101 d., 2024 m. 9 kartus vyko į Baltarusiją ir ten praleido 75 d., 2025 m. 7 kartus vyko į Baltarusiją ir ten praleido 58 d.). Akivaizdu, kad pareiškėjas į Baltarusiją vyko po 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto karinę agresiją prieš Ukrainą, vykdytą, be kita ko, ir iš Baltarusijos teritorijos. Taigi, pareiškėjo elgesys parodo, kad jo lojalumu Baltarusijos valdžios politikai, Baltarusijos žvalgybos tarnybos gali pasinaudoti jam gyvenant Lietuvoje. Tuo tarpu Lietuvos nacionalinio saugumo interesais gyventi Lietuvoje turi būti leidžiama tik tokiam užsieniečiui, kurio veikla, ryšiai ir pažeidžiamumas negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam gyvenant Lietuvoje, kils grėsmė, o juo labiau bus padaryta žalos Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui. Pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje ir jo išimtinai tik darbiniai ryšiai Lietuvoje negali būti pripažįstami prioritetiniais ir reikšmingesniais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pareiškėjo darbas strateginę reikšmę Baltarusijai turinčioje įmonėje pagrįstai leidžia spręsti apie potencialų jo pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo institucijų veiklos metodų kontekste. Teismo vertinimu, Sprendime aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai, kad pareiškėjas turi arba bet kada gali atnaujinti ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis. Dėl to buvo konstatuotas potencialus pareiškėjo pažeidžiamumas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu, kuris nebuvo paneigtas.

Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Pažymėtina, kad LVAT praktikoje panašaus pobūdžio bylose (pvz., 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023) remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, jog ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinamą grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu). Taip pat matyti, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Netenkinus šio pareiškėjo skundo reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo klausimą dėl jo leidimo laikinai gyventi pakeitimo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. Z. (P. Z.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisDaina KukalienėJolanta Medvedevienė