Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl išlaikymo vaikams dydžio padidinimo ir skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - VTAT).

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023 m. kovo 28 d. teisme priimtas ieškovės ieškinys atsakovui, kuriuo ieškovė prašė teismo: 1) pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9299-639/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą ir jį išdėstyti: priteisti iš R. D. išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš R. D. nepilnamečiui vaikui V. D. 3370 Eur gydymo išlaidų; priteisti iš R. D. išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) priteisti iš atsakovo 2936,64 Eur dydžio skolą regreso teise; 3) priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 936,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad ieškovė su atsakovu susilaukė dviejų vaikų – V. D. ir T. D. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. sprendimu patenkino šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 2 punktą tėvas įsipareigojo nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti po 100 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, pervedant pinigus už einamąjį mėnesį iki 15 mėnesio dienos, indeksuojant išlaikymą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė nurodo, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas vengė teikti išlaikymą. Dėl pasikeitusių nepilnamečių vaikų poreikių, netekto darbo, ieškovė nebeturi galimybės padengti pusės vaikų išlaidų iš priteistos iš atsakovo mokamos 100 Eur sumos. Be to, išlaikymo sumos atsakovas neindeksavo Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl yra susidariusi skola dėl neindeksavimo (reikalavimo dėl išlaikymo skolos priteisimo ieškovė teismui nereiškia). Tuo tarpu šalių nepilnamečių vaikų poreikiai auga didesne dalimi nei kompensuojama už infliaciją. Ieškovei tenka didesnė finansinė našta patenkinti iš esmės padidėjusius vaikų poreikius. Siekdama užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų poreikius, ieškovė teismo prašo padidinti išlaikymo dydį. Nurodė, kad V. D. išlaikymui per mėnesį reikalinga 838,50 Eur, o T. D. išlaikymui per mėnesį reikalinga 710 Eur suma. Ieškinyje detalizuotos reikalingo išlaikymo sumos. Ieškovė nuo 2023 m. vasario mėnesio yra bedarbė, jai paskirta 320 Eur nedarbo išmoka, šią vasarą laikinai išvyko į užsienį uždarbiauti, bet gavus pasiūlymą dėl darbo Lietuvoje grįžo ir buvo įsidarbinus UAB „Rimi Lietuva“. Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, iš kurio galėtų gauti pajamų, neturi jokių santaupų. Ieškovė turi įsiskolinimą už jai suteiktas dantų protezavimo paslaugas 561,79 Eur, be to kadangi iš atsakovo darboviečių buvo šiek tiek išieškota vaikų išlaikymui, iš ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - Sodros) priteista permoka Vaikų išlaikymo fondui.

2023 m. balandžio 13 d. teisme gauta VTAT išvada dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kurioje nurodoma, kad ieškovės O. D. ir atsakovo R. D. šeima Skyriui yra žinoma. 2021 m. birželio 25 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai V. D. atžvilgiu. Dėl ieškovės ir jos nepilnametės dukters tarpusavio konfliktiškų santykių, nuo 2021 m. birželio 29 d. ieškovei taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos (2021-07-12, 2022-12-06 Pagalbos planai). Atsakovui atvejo vadybos procesas netaikomos, socialinės paslaugos neteikiamos. V. D. ir nepilnamečiui T. D. gyvenat kartu su motina, manytina, kad ieškovei kasdien tenkinant vaikų poreikius, geriausiai žinomos patiriamos išlaikymo išlaidos. V. D. bylos nagrinėjimo metu tapo pilnametė, jai yra 18 metų amžiaus, o T. D. 14 metų amžiaus, vaikams dėl fiziologinių poreikių sąlygotų objektyvaus brendimo tarpsnio bei šiandieninės ekonominės situacijos, tokio dydžio išlaikymo, koks nustatytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimu negali pakakti net būtinosioms kasdieninėms priemonėms, nekalbant apie maksimalų nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimą - neformalųjį ugdymą, laisvalaikį. Skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams pakeitimo (padidinimo) atitinka V. D. ir T. D. interesus, o prašoma priteisti suma - po 350 Eur kiekvienam iš vaikų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis - galėtų būti pakankama kasdieniams nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Iš ieškinyje pateiktų faktinių aplinkybių, matyti, jog ieškovei su nepilnamete V. D. galimai nepavyks sulaukti valstybės kompensacijos dėl ortodontinio gydymo (iš Privalomojo sveikatos draudimo), nes 2023 m. birželio mėnesį V. D. sueis 18 metų, o ortodontinis gydymas nepilnametei reikalingas dėl diagnozuotos dantų lanko ryšių anomalijos, todėl Skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo konkrečioms nepilnametės gydymo išlaidoms, atitinka nepilnametės interesus. Bylą prašo nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad bylos nagrinėjimo metu dukra V. D. tapo pilnamete, todėl sutinka išlaikymą jai priteisti nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, savo reikalavimų daugiau netikslino. Nurodė, jog atsakovas su vaikais praktiškai nebendrauja, paskutinį kartą bendravo gal prieš metus laiko. Ieškovės teigimu ji niekada nedraudė atsakovui bendrauti su vaikais, tai atsakovo pasirinkimas su jais nebendrauti. Prie vaikų išlaikymo neprisidėjo. Vaikų poreikiai išaugo, todėl būtina padidinti išlaikymą. Pažymėjo, jog reikalauja iš atsakovo priteisti 2936,64 Eur dydžio skolą, nes ji neturėtų mokėti už butą, kuriame negyvena. Paaiškino, jog dukters gydymui jau yra sumokėjusi apie 500 Eur, yra numatytas gydymo planas ir bus reikalinga virš 3000 Eur. Atsakovas prie dantų gydymo nėra prisidėjęs. Ieškovės teigimu ji nuo 2023 m. vasario mėn. iki dabar faktiškai nedirba (trumpai buvo įsidarbinus), ketina įsidarbinti RIMI parduotuvėje (mėnesinės pajamos į rankas sudarytų apie 800 Eur), gauna tik nedarbo išmokas apie 350 Eur per mėnesį bei vaiko pinigus iš valstybės, kuriuos perveda tiesiai į vaikų banko sąskaitas.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko. Paaiškino, kad sutinka tik kad būtų padidintas išlaikymas sūnui T. iki 180 Eur. Teigė, kad kaip galėdavo prisidėdavo prie vaikų išlaikymo, kartais vaikams nupirkdavo rūbų, batų. Nesutinka nei su dukros dantų gydymo apmokėjimu, nes pakaktų jai ir „plokštelės“, kuri nėra tokia brangi kaip „breketai“, nei su ieškovės reikalavimu dėl skolos regreso tvarka priteisimo, nes atsakovo teigimu įmokas kreditoriui jis pats moka, todėl nesupranta ką antstolis išieškojo iš ieškovės. Nurodė, jog jo pajamos šiuo metu yra apie 1200 Eur, iš kurių jam reikia mokėti antstoliams ir už butą.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad šalių dukra V. D. šiai dienai būdama jau pilnametė, turėtų pati kreiptis į teismą ir reikšti reikalavimą dėl išlaikymo ir dantų gydymo išlaidų, ieškovė nebegali būti jos atstovė. Be to ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių išlaidas dukters dantų gydymui. Atsakovas sutinka padidinti išlaikymą sūnui iki 180 Eur. Reikia atsižvelgti į jo pajamas, į tai, kad jis bedarbis. Palaiko atsakovo poziciją dėl nesutikimo priteisti iš jo skolą dėl ieškovės sumokėtos sumos kreditoriui, nes atsakovas nurodo, kad jis moka kreditoriui pats.

Liudytoja V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad tėvas išlaikymo reguliariai neteikė, vieną kartą buvo nupirkęs striukę. Jai reikalingas dantų gydymas breketais, „dantų plokštelė“ netinka, nes dantys jau susiformavę. Ortodontas sakė, kad gydymas gali kainuoti apie 1000-2000 Eur. Paskutiniu metu jai buvo taisomi dantys, atlikta dantų higiena, mama už tai sumokėjo apie 500 Eur. Su tėvu nebendrauja, su gimtadieniu ir šventėmis nei jos, nei brolio jis nesveikina, dovanų nedovanoja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl išlaikymo vaikams

išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Įstatyme nurodytiems subjektams pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-495/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-37/2010).

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kuomet priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.201 straipsnis).

Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9299-639/2016 nutraukta R. D. ir O. D. santuoka, taip pat sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią po santuokos nutraukimo R. D. įsipareigojo nepilnamečių vaikų V. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, indeksuojant išlaikymą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), ieškinį motyvuodama išaugusiais vaikų poreikiais.

Nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, gyvena su vaikais jos motinai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinio padavimo metu ieškovė niekur nedirbo, jos gaunamas pajamas sudarė gaunamos išmokos. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu įsidarbino parduotuvėje, jos pajamas sudarys apie 800 Eur per mėnesį. Sodros duomenimis ieškovė tik laikinai 2023 m. vasarą dirbo UAB „Rimi Lietuva“, nuo 2023 m. sausio pabaigos (kai neteko darbo Maxima LT, UAB) iki 2023 m. gegužės pabaigos, kai įsidarbino UAB „Rimi Lietuva“, ieškovė gaudavo apie 320 Eur nedarbo išmoką. Ieškovė turi aukštesnįjį išsilavinimą (2001 m. baigus Sabaliauskaitės aukštesniąją verslo mokyklą).

Ieškovė ieškinyje pateikė šalių vaikų poreikiams reikalingą lėšų sąrašą. Nurodo, kad nepilnamečio vaiko T. D. išlaikymui per mėnesį reikalinga 710 Eur suma, kurią sudaro: 133,33 Eur buičiai (būsto nuoma ir komunaliniai mokesčiai); 41,42 Eur avalynė; 81,92 Eur rūbams (aprangai ir mokyklinei uniformai); 45,15 Eur higienos ir skalbimo prekėms; 20,83 Eur Sveikatos priežiūros priemonėms (vaistai, papildai ir vitaminai ar paslaugoms); 57,67 Eur laisvalaikiui (vasaros stovyklos, gimtadieniai, savaitgalio išvykos); 200 Eur maistui namuose (maitinimas mokykloje įtrauktas prie mokyklos išlaidų); 92,80 Eur mokyklos priemonėms, išvykoms su klase, klasės fondui ir maitinimui mokykloje; 37,30 Eur kitoms nekasmetinėms išlaidoms (įskaitant kambario ir baldų ir atnaujinimą, telefono ir kompiuterio įgijimo išlaidas). Ieškinio pateikimo metu dukra V. D. buvo nepilnametė, ieškinyje jos išlaikymui per mėnesį ieškovė nurodė, kad reikalinga 838,50 Eur suma, kurią sudaro: 133,33 Eur buičiai (būsto nuoma ir komunaliniai mokesčiai); 108,33 Eur avalynė; 71,83 Eur rūbams (aprangai ir mokyklinei uniformai); 55,15 Eur higienos ir skalbimo prekėms; 62,27 Eur nuolatinėms sveikatos priežiūros priemonėms (vaistai, papildai ir vitaminai ar paslaugoms), t. y. dukrai diagnozuota: a. skolioze ir būtinas nuolatinis sportas, reabilitacijos, siuntimai į sanatorijas; b. trumparegystė ir būtini akiniai; c. gastritas ir su tuo susiję pasikartojantys sveikatos sutrikimai; 47,00 Eur laisvalaikiui (vasaros stovyklos, gimtadieniai, savaitgalio išvykos); 200 Eur maistui namuose (maitinimas mokykloje įtrauktas prie mokyklos išlaidų); 114,47 Eur mokyklos priemonėms, išvykoms su klase, klasės fondui ir maitinimui mokykloje; 46,12 Eur kitoms nekasmetinėms išlaidoms (įskaitant kambario ir baldų ir atnaujinimą, telefono ir kompiuterio įgijimo išlaidas).

Registrų duomenimis atsakovas turi nekilnojamo turto (butą (duomenys neskelbtini), kuris jam atiteko po skyrybų su O. D.), automobilių neturi, Sodros duomenimis šiuo metu nedirba, gauna apie 360 Eur mėnesiui nedarbo išmoką, šiuo metu Lietuvoje niekur oficialiai nedirba, yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (Darbo biržoje). Teismo posėdžio metu teigė, jog jo pajamos yra apie 1200 Eur mėnesiui, kas sudaro pajamas detaliai nepaaiškino. Teismas neturi duomenų, kad atsakovas turėtų kažkokių sveikatos sutrikimų, trukdančių jam įsidarbinti ir rasti geriau apmokamą darbą. Nenustatyta, kad atsakovo darbingumas būtų apribotas ir kad jis turėtų kitų išlaikytinių.

Ieškovės nurodomos priežastys - tai, kad nuo 2016 m. liepos 28 d. teismo sprendimo, kuriuo priteistas 100 Eur dydžio išlaikymas vaikams, priėmimo iš esmės pasikeitė ir padidėjo vaikų poreikiai rodo ne tik praėjęs didelis laiko tarpas (7 metai), infliacija, bet ir pats vaikų amžius (paauglystė, o vienas vaikas bylos nagrinėjimo metu tapo pilnametis), taip pat tuo laikotarpiu padidėjusios išlaidos vieno iš vaikų (V. D.) išlaikymui dėl turimų sveikatos problemų (ieškovės su ieškiniu pridėti medicininiai dokumentai). Teismas negali sutikti su atsakovo teiginiais, kad įvertinus jo ir atsakovės turtinę padėtį bei su metais išaugusius vaikų poreikius jo vaikams turėtų užtekti siūlomos 180 Eur sumos mėnesiui, ir kad savivaldybės duodamų vaiko pinigų (apie 100 Eur), kuriuos kaip nurodė ieškovė jau kurį laiką ji perveda tiesiogiai vaikams į jų vardu atidarytas sąskaitas, turėtų pakakti vaikų laisvalaikiui, higienos ir kitoms priemonėms ir kad atitinkama suma neturėtų būti didinamas priteisto išlaikymo dydis. Pažymėtina, kad vaiko pinigų paskirtis yra kita ir jų gavimas negali atleisti skyrium gyvenančio tėvo nuo pareigos teikti tinkamo dydžio išlaikymą vaikams. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad atsakovas nuosavybės teise turi gyvenamą būstą, kuris po skyrybų jam atiteko, jis kitų išlaikytinių neturi, o atsakovė nuosavybės teise būsto neturi, gyvena motinai priklausančiame bute su dviem vaikais ir yra faktiškai priklausoma nuo jos geranoriškumo, be to kad jokių išlaidų, susijusių su šiuo būstu ji nepatiria tėra tik atsakovo niekuo nepagrįsti teiginiai. Reikia pažymėti, kad iš ieškovės kaip solidarios skolininkės reikalaujama kredito įstaigai dengti skolą už būstą, kuriuo naudojasi atsakovas, taip pat ieškovė turi kitų įsiskolinimų (už dantų protezavimą, išlaikymo permoka Sodrai).

Reikia pažymėti, kad kol vaikai yra nepilnamečiai jų motina, su kuria nustatyta vaikų gyvenama vieta, jiems skirtą išlaikymą tvarko uzufrukto teise ir yra jų įstatyminė atstovė. Ieškovė savo reikalavimo priteisti padidintą išlaikymą V. D. nuo ieškinio priėmimo iki jos pilnametystės neatsisakė. Šiuo atveju pilnametė nepateikė prašymo įstoti į procesą su savarankiškais reikalavimais dėl paramos jai iš atsakovo priteisimo, todėl teismas nesprendė klausimo dėl netinkamos šalies pakeitimo ar pilnamečio veiksnaus asmens įtraukimo į bylą. Už laikotarpį nuo ieškinio priėmimo (2023 m. kovo 28 d.) iki V. D. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) sutinkamai su formuojama teismų praktika teismo vertinimu ieškovė neturi teisės reikšti, taip pat ji neturi teisės kreiptis į antstolį dėl išlaikymo skolos V. D. išieškojimo (jei atsakovas geranoriškai nemokėjo viso išlaikymo), tą turi padaryti pati pilnametė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010, 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-313/2023, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1028-614/2020). Be to V. D. tapus pilnamete dėl išlaikymo (paramos) mokėjimo toliau (priteisimo iš tėvo) ji nustatyta tvarka turi kreiptis į teismą pati (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Bylos nutraukti dėl minėto ieškovės reikalavimo nėra pagrindo, tačiau V. D. nepareiškus byloje savarankiškų reikalavimų atsakovui ir ieškovei nepateikus įgaliojimo atstovauti dukrą teisme ir neturint aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo (kad galėtų atstovauti dukrą dėl jos naudai pareikštų ieškinio reikalavimų) toks ieškovės reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į prieš tai aptartą šalių turtinę padėtį, ieškovės ir atsakovo turimą turtą, turimus finansinius įsipareigojimus, skolas, į tėvo ir motinos galimybes dirbti, į nepilnamečio vaiko T. D. poreikius, nenustačius, kad jis turėtų sveikatos problemų, taip pat atsižvelgiant į ginčo šalių paaiškinimus ir liudytojos V. D. parodymus bei vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimus, ir padidinti priteistą iš atsakovo periodinį išlaikymą kitam vaikui (T. D.) ir priteisti iš atsakovo T. D. išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.201 straipsnis).

Iš esmės pasikeitus ieškovės ar atsakovo turtinei padėčiai (pvz. gavus gerai apmokamą darbą) ar nepilnamečio vaiko, kuriam priteistas išlaikymas poreikiams, suinteresuoti asmenys turi teisę vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl gydymo išlaidų

Ieškovė yra pateikusi teismui prašymą priteisti iš atsakovo dukrai V. D. 3370 Eur gydymo išlaidų. Dukrai bylos nagrinėjimo metu tapus pilnamete šio savo reikalavimo neatsisakė. Savo reikalavimą grindžia tik savo pačios paaiškinimais ir liudytojos V. D. parodymais, rašytinių faktines gydymo išlaidas pagrindžiančių dokumentui teismui nepateikė.

Atsakovas pripažino, kad prie dukters dantų gydymo neprisidėjo, teigia, kad dukrai pakaktų ir „plokštelės“, o ne brangaus dantų gydymo „breketais“, be to ieškovė neišnaudojo visų galimybių gauti kompensaciją už tokį gydymą. Dėl dukters dantų gydymo sutinka pasidomėti kiek kainuos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnio, 17 straipsnio ir 178 straipsnio nuostatomis šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 185 straipsnis).

Ieškovė teigia, kad 2022 m. spalio mėnesį šalių dukrai buvo diagnozuotos dantų lanko ryšių anomalijos. Jai taikomas ortodontinis gydymas „breketais“, paslaugos perkamos privačiai UAB „Šypsokis pasauliui“, „plokštelės“ dėti gydytojai nerekomendavo dėl V. D. amžiaus, nes toks gydymas tinka tik kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, o ne jau sulaukusiam pilnametystės, kai jau žandikaulis susiformavęs. Ieškovės skaičiavimu gydymo kaina bus 3370 Eur, dalį (apie 500 Eur) jau sumokėjo, nes reikėjo paruošti dantis gydymui – „sutaisyti skyles“, kelis kartus padaryti burnos higieną. Tikslesnių datų, sumų kada kiek už ką mokėta nei ieškovė nei jos dukra pasakyti negalėjo, be to nėra pateiktas teismui nei jų minimas gydymo planas, kurioje atsispindėtų preliminarios sumos už konkrečias paslaugas ir kokie konkrečiai darbai ir kada turi būti atlikti. Nepateiktas ir nei vienas apmokėjimo už dantų gydymą kvitas („skylių taisymą“, burnos higieną ir t.t.). Teismas kritiškai vertina tokius ieškovės ir liudytojos pasisakymus, kuri kaip artimas giminaitis negali išlikti objektyvi teikiant parodymus, ir atmeta kaip nepagrįstą, neįrodytą reikalavimą dėl gydymo išlaidų iš atsakovo priteisimo. Be to pažymėtina, kad V. D. yra pilnametė, šioje byloje savarankiškų reikalavimų nereiškė. Ji kaip pilnametė turi teisę kreiptis į teismą dėl tokių išlaidų (kaip ir dėl paramos) priteisimo. Bylos nutraukti šioje dalyje kaip prašė atsakovo atstovas nėra jokio pagrindo (CPK 293 straipsnis).

Dėl skolos regreso tvarka ir dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo teismo priteisti jai iš atsakovo 2936,64 Eur dydžio skolą regreso teise bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 936,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis reikalavimas kaip susijęs ir kildinamas iš išnagrinėtoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9299-639/2016, kurioje 2016 m. liepos 28 d. sprendimu nutraukta R. D. ir O. D. santuoka, išspręsti ne tik vaikų gyvenamos vietos, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, bet ir kreditorinių įsipareigojimų pasidalijimo klausimą, teismo nuomone pagrįstai nagrinėtinas vienoje byloje, kur sprendžiamas sprendimo pakeitimo (išlaikymo vaikams padidinimo) klausimas.

Su tokiu reikalavimu nesutinka atsakovas, teigdamas, kad jis pats viską tinkamai mokėjo (jokių tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikia). Atsakovo atstovas pritaria atstovaujamojo pozicijai, nurodydamas, kad argumentų nesutikti su tokiu ieškovės reikalavimu jis pateikti negalintis.

Ieškovė nurodė, kad jos žiniomis atsakovas nemoka įsiskolinimo UAB Būsto paskolų draudimas (priteisto skyrybų metu) ir ši skola yra išieškoma iš jos. 2022 metais atsakovas kurį laiką dirbo, iš antstolių ieškovė sužinojo, kad 2023 m. pradžioje atsakovas vėl buvo bedarbis. Pažymi, kad ginčo šalys santuokos nutraukimo metu susitarė likti solidariais skolininkais kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal 2015 m. liepos 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-5785-794/2015 dėl 4009,53 Eur skolos bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo ir pagal 2013 m. liepos 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5666-676/2013 dėl 3986,48 Eur skolos bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo. Išieškojimus vykdo antstolis Aleksandras Selezniovas. Pagal Sutarties 8.3 punktą atsakovas įsipareigojo iš asmeninių lėšų vykdyti visus įsipareigojimus šiam kreditoriui. Taip pat atsakovas įsipareigojo padengti visas sumas sumokėtas arba išieškotas iš ieškovės šio kreditoriaus naudai. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, antstolis pagal Sutarties 8.1 ir 8.3 punktus išieškojo 1561,25 Eur skolos iš ieškovės, o pagal Sutarties 8.2 ir 8.3 punktus išieškojo 1375,39 Eur skolos iš ieškovės. Viso iš ieškovės išieškota 2936,64 Eur. Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti šią įvykdytą solidarios prievolės dalį iš bendraskolio regreso teise.

Nustatyta, kad pagal 2007 m. sausio 15 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BP3040070008 ieškovė ir atsakovas turi solidariąją prievolę kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“, kuris reikalavimo teises perėmė iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo (ankstesnis Sampo bankas), pagal kurią bankas atsakovui buvo suteikęs 66.612,60 Eur (230000,00 Lt) sumos kreditą būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti. Nurodyto kredito grąžinimą bankui atsakovas R. D. apdraudė 2007 m. sausio 16 d. būsto draudimo sutartimi Nr. BPD 031133 (kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“). Tuometiniams sutuoktiniams nevykdant įsipareigojimų, Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5666-676/2013 ieškovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ solidariai iš atsakovų R. D. ir O. D. (kaip sutuoktinio prisiimtų prievolių laiduotojos) priteista 4462,67 Eur skolos, 22,45 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 4485,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2013-04-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, po 232,50 Lt (67,34 Eur) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo atskirai. Taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5785-794/2015 solidariai iš atsakovų R. D. ir O. D. priteista 3.950,07 Eur skola ir 14,96 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme t.y. nuo 2015-05-27 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir po 44,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo ieškovei UAB „Būsto paskolų draudimas“. Minėtiems sprendimams įsiteisėjus išduoti vykdomieji raštai, kurie perduoti vykdymui antstoliui A. Selezniovui (atitinkamai vykdomosios bylos Nr. 0010/14/04860 ir Nr. 0010/15/02895). Nutraukiant santuoką R. D. ir O. D. prievolių solidarumą kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ paliko, tačiau sutarties 8.3 punktu aiškiai susitarė, kad R. D. įsipareigoja iš asmeninių lėšų vykdyti visus įsipareigojimus šiam kreditoriui. Toks kreditorinių prievolių pasidalijimo būdas ir susitarimas kaip toliau kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ mokamos įmokos ir dengiama skola patvirtintas teismo sprendimu dėl solidariųjų skolininkų santuokos nutraukimo. Pagal šį įsiteisėjusį ir vykdytiną sprendimą konstatuota, kad „visus įsipareigojimus kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ R. D. vykdo iš asmeninių lėšų. Įvykdęs pareigas šiam kreditoriui R. D. neturi teisės regreso tvarka reikalauti iš O. D. sumokėtų sumų padengimo. Visos sumos sumokėtos arba išieškotos iš O. D. kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai R. D. įsipareigoja O. D. padengti.“

Ieškovė pateikė teismui antstolio A. Selezniovo 2023 m. vasario 8 d. pažymą, iš kurios matyti, kad iš jos kaip iš solidarios skolininkės pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-5666-676/2013 išieškoma 1375,39 Eur suma, o pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-5785-794/2015 išieškoma 1561,25 Eur suma (skolos su iki 2023 m. vasario 8 d. paskaičiuotomis procesinėmis palūkanomis ir vykdymo išlaidomis). Teismas iš pažymos turinio sprendžia, kad šių sumų negalima laikyti ieškovės jau faktiškai patirtomis išlaidomis, nes nurodyta tik skolos, palūkanų ir vykdymo išlaidų likučiai 2023 m. vasario 8 dienai. Kiek ieškovė faktiškai už atsakovą dengė skolų pagal minėtus vykdomuosius raštus reikia žiūrėti kitus ieškovės teismui pateiktus mokėjimus pagrindžiančius dokumentus – jos sąskaitos Nr. LT63 7300 0100 3465 1105 Swedbank, AB išrašus už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2023 m. vasario 24 d., nes kitų mokėjimus antstoliui pagrindžiančių dokumentų ieškovė teismui nepateikė, taip pat neteigė, kad turi ar turėjo kitą banko sąskaitą, iš kurios antstolis nurašydavo išieškomas sumas. Susipažinus su ieškovės sąskaitos išrašais matyti, kad antstolis A. Selezniovas iš ieškovės yra nurašęs tam tikras sumas, niekur nenurodydamas mokėjimo paskirties, kurias vėliau ieškovei faktiškai visas grąžino (2020-07-27 nurašė 151,77 Eur, tą pačią sumą grąžino 2020-07-29; 2021-03-24 nurašė 202,59 Eur, 2021-03-30 grąžino dalį (82,47 Eur); 2021-10-28 nurašė 10,25 Eur, tą pačią sumą grąžino 2021-11-03; 2022-01-20 nurašė 86,35 Eur, tą pačią sumą grąžino 2022-01-25; 2022-04-19 nurašė 30,63 Eur, tą pačią sumą grąžino 2022-04-22; 2023-02-02 nurašė 120,45 Eur, tą pačią sumą grąžino 2023-02-08), nurodant, kad grąžinama pagal vykdomąją bylą Nr. 0010/14/04860 nurašytas sumas, išskyrus, kad grąžinama viena suma pagal vykdomąją bylą Nr. 0010/15/02895 (2020-07-29). Negrąžinta ieškovei tik 120,12 Eur suma. Kokios sumos išieškotos iš R. D. pagal minėtus vykdomuosius dokumentus ir ar jis dengia kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ skolas geranoriškai teismui duomenų nepateikta.

Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Įstatymas numato, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 33 punktas; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-684/2021).

Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012, Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1669-1043/2021).

Byloje pateikti duomenys įrodo, jog iš ieškovės kaip solidarios skolininkės faktiškai išieškota tik 120,12 Eur suma buvusių sutuoktinių kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“, kitų įrodymų teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Esant buvusių sutuoktinių solidariai prievolei ir sutuoktinius įpareigojančiam teismo sprendimu patvirtintam susitarimui, kad prievoles UAB „Būsto paskolų draudimas“ vykdys R. D., ieškovė, dengdama skolas šiam kreditoriui, remiantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi ir teismine praktika, įgijo reikalavimo teisę į iš jos išieškotas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-684/2021, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-675-589/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. civilinėje byloje Nr. e2-3532-328/2021 ir 2021 m. rugsėjo 23 d. civilinėje byloje Nr. e2A-779-459/2021, kt.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga suponuoja išvadą, kad atsakovas savo prievolę pažeidė, kadangi nustatyta tvarka ir terminais solidariosios prievolės kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ nevykdė (išduoti vykdomieji raštai ir jų perdavimas antstoliui rodo, kad geranoriškai jis šiam kreditoriui skolų nedengia), šią prievolę už atsakovą iš dalies vykdė ieškovė, todėl ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo to, ką ji įvykdė, todėl visą nurodytą įvertinus jai iš atsakovo priteistina 120,12 Eur suma (CK 6.9 straipsnio 1 d., 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas neturi pagrindo priteisti ieškovei daugiau nei ji įrodė, pateikdama teismui faktines jos išlaidas pagrindžiančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-20-210/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-142-1092/2023), todėl jos reikalavimas dėl likusios sumos regreso tvarka priteisimo atmetamas.

Ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (120,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad, patenkinus dalį ieškinio reikalavimų, atsakovės priešieškinį atmetus, ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinta 17 proc. ieškinio reikalavimų.

Kadangi ieškovė buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (už išlaikymo padidinimą), todėl teismui patenkinus 20 proc. jos ieškinio reikalavimų, valstybei iš atsakovo priteistina dalis už ieškinio reikalavimus (dėl išlaikymo padidinimo) mokėtino žyminio mokesčio, t.y. 27 Eur. Kadangi faktiškai atmesti visi ieškovės ieškinio reikalavimai, už kuriuos ji sumokėjo 66 Eur žyminio mokesčio (patenkinta tik 2 proc. dalyje dėl 120,12 Eur sumos su procesinėmis palūkanomis priteisimo), atitinkamai iš atsakovo priteistina ieškovei priteistina 1,32 Eur jos už ieškinį sumokėto šio mokesčio. Atsižvelgiant į patenkintus ieškovės reikalavimus (20 proc.) ir į tai, kad ieškovė pateikė teismui dalį jos atstovavimo faktines išlaidas pagrindžiančių dokumentų (jos atstovės 2023 m. liepos 31 d. pranešimas teismui dėl teisinės pagalbos sustabdymo ieškovei nemokant likusios sumos), iš atsakovo ieškovei priteistina 120 Eur jos faktiškai turėtų atstovavimo išlaidų, kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokatės ruoštus procesinius dokumentus (ieškinį), atstovavimo klientės teisme laiką, teismo vertinimu neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 93 str. 1 d., 96 str., 98 str.).

Viso ieškovei iš atsakovo priteistina 121,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba. Ieškinį patenkinus iš dalies iš ieškovės priteistina 126,66 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Ieškinį patenkinus iš dalies iš ieškovės priteistina valstybei 10,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, likusi procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma (2,66 Eur) iš atsakovo nepriteistina, nes neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9299-639/2016 nustatytą materialinio išlaikymo vaikams dydį, ir priteisti iš atsakovo R. D. išlaikymą nepilnamečiui vaikui (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos (2023 m. kovo 28 d.) iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti ieškovei O. D. iš atsakovo R. D. 120,12 Eur dydžio skolą regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 120,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 121,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškovės reikalavimus atmesti.

Atmesti atsakovo atstovo prašymą dėl dalies bylos nutraukimo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. D. 27 Eur žyminio mokesčio valstybei (turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI) surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis).

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės O. D. 126,66 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (turi būti sumokėta į atitinkamą VMI surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir 11,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (turi būti įmokėta į atitinkamą VMI atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Įpareigoti Klaipėdos apylinkės teismo raštinę išversti šį teismo sprendimą į rusų kalbą, pateikiant į bylą atsakovui skirtą vertimo kopiją.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.