- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-675-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00157-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- T. V.
- Kategorijos
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.6.1.3.1Skolininkų ir kreditorių daugetas
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 25 d sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1034-940/2020 pagal ieškovo D. V. ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei T. V., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. V. prašė priteisti iš atsakovės T. V. 2 514,76 Eur skolą ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismas, 2019 m. birželio 20 d. sprendimu išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-30-488/2019, nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą atsakovė pripažino, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutraukė bendrą santuokinį gyvenimą ir bendro ūkio vedimą su ieškovu bei išsikraustė iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko ieškovas gyveno vienas minėtame bute ir vienas mokėjo įmokas akcinei bendrovei (toliau – ir AB) SEB bankui pagal santuokos metu sudarytą 2008 m. liepos 21 d. kredito sutartį Nr. 0750818011022-33 ir 2013 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30, kurių pagrindu gautos lėšos buvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui. Nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. AB SEB bankui iš viso sumokėjo 4 159,13 Eur. Pagal 2013 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30 buvo gautas 20 000 Lt (5 792,40 Eur) kreditas, iš kurio 11 000 Lt (3 185,82 Eur) buvo nepanaudota ir grąžinta bankui, o 9 000 Lt (2 606,58 Eur) buvo panaudota šeimos poreikiams ir atsakovės mokslams apmokėti.
2. Pažymėjo, kad ne tik įmokas pagal kredito sutartis, bet mokesčius už buto išlaikymą namo savininkų bendrijai taip pat mokėjo tik jis vienas. Nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. sumokėjo 870,39 Eur. Šalys po santuokos nutraukimo liko AB SEB bankui solidariai atsakingos, o butas liko bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ieškovas prašo iš buvusios sutuoktinės T. V. jo naudai priteisti pusę bankui ir už buto išlaikymą sumokėtos sumos – 2 514,76 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. birželio 25 d sprendimu ieškovo D. V. ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės T. V. 1 882,43 Eur skolą, kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo D. V. atsakovei T. V. 57,25 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės T. V. 8,55 Eur pašto išlaidų į valstybės pajamas.
4. Teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kad ieškovas ir atsakovė, būdami santuokoje, sudarė su AB SEB banku dvi kredito sutartis: 1) 2008 m. liepos 21 d. kredito sutartį Nr. 0750818011022-33, buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir remontui, galutinis kredito grąžinimo terminas 2048 m. liepos 20 d. (toliau – ir būsto kreditas), ir 2) 2013 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30, kredito paskirtis – būsto remontui, kredito grąžinimo terminas 2018 m. lapkričio 21 d., sutartis įvykdyta, paskutinė kredito įmoka sumokėta 2018 m. spalio 21 d. (toliau – ir vartojimo kreditas). Panevėžio apylinkės teisme 2017 m. spalio 19 d. buvo iškelta civilinė byla pagal T. V. pareiškimą dėl išlaikymo iš D. V. nepilnamečiam vaikui priteisimo. T. V. patikslintas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų civilinėje byloje Nr. 2-30-488/2019 buvo pateiktas 2018 m. sausio 26 d., priimtas ? 2018 m. balandžio 5 d. Ieškovas 2018 m. birželio 7 d. santuokos nutraukimo byloje teikdamas priešieškinį bei 2018 m. rugpjūčio 31 d. patikslintą priešieškinį prašė butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti natūra lygiomis dalimis kiekvienam po ½ dalį ir nustatyti, kad prievoles pagal 2008 m. liepos 21 d. kredito sutartį Nr. 0750818011022-33 ir 2013 m. lapkričio 22 d. kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30 kreditoriui AB SEB bankui šalys vykdo lygiomis dalimis, kas mėnesį mokėdamos po ½ dalį priklausančios įmokos, šalims liekant solidariais kreditoriais. Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. sprendimu šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovei, ieškovui priteisė 13 312,33 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokinės nuosavybės dalį, tame tarpe įskaičiavus 1 250 Eur kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, be atsakovės žinios pardavus automobilį AUDI A4 AVANT, o prievolę pagal 2008 m. liepos 21 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. 0750818011022-33 paliko solidaria. Dėl prievolės vykdymo pagal 2013 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30 teismas nesprendė, nes prievolė jau buvo įvykdyta, o ieškovas nereiškė atgręžtinio reikalavimo teise jam priteisti sumokėto kredito dalį iš atsakovės. Teismas, nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, nustatė, kad ginčo šalys bendro ūkio neveda nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d., t. y. nuo tada, kai atsakovė išsikėlė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi 2019 m. birželio 20 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria padalintas šalių santuokoje įgytas turtas ir priteista piniginė kompensacija pakeitė: šalių reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą atmetė, priteisė iš T. V. atsakovės naudai 1 250 Eur kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą (parduotą automobilį AUDI A4 AVANT), o kitą dalį sprendimo paliko nepakeistą.
5. Teismas nustatė, kad prievolės solidarumas pagal šalių 2008 m. liepos 21 d. sudarytą būsto kredito sutartį Nr. 0750818011022-33 konstatuotas 2019 m. birželio 20 d. teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo. Sprendė, kad ieškovas prašo priteisti dalį jo sumokėtų kredito įmokų už laikotarpį, kurių įmokų mokėjimo terminai pagal teismui AB SEB banko pateiktą kredito mokėjimo grafiką jau yra suėję, todėl turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti priteisti iš atsakovės, kaip solidariosios skolininkės, tą dalį skolos, kuri jau yra sumokėta pagal suėjusius kredito grąžinimo terminus. Atsakovės argumentus, kad įmokų bankui pagal būsto kredito sutartį negalėjo mokėti dėl sunkios turtinės padėties, vertino kaip neturinčius teisinės reikšmės, kadangi atsakovės (skolininkės) turtinė padėtis neatleidžia nuo pareigos tinkamai vykdyti prievoles. Nustatė, kad teismui nėra pateikta duomenų, kurie suponuotų spręsti, kad kreditorius AB SEB bankas atsisakė priimti atsakovės siūlomą prievolės įvykdymą būdą, todėl sprendė, kad nėra pagrindo sutikti ir su atsakovės teiginiais, kad ji dėl objektyvių priežasčių negalėjo mokėti kredito įmokų iš savo sąskaitos pagal būsto paskolos sutartį, kadangi įmokos bankui buvo nuskaitomos ir mokamos tik iš ieškovo banko sąskaitos. Nustatė, kad AB SEB banko pateikti sąskaitos išrašai ir mokėjimo grafikai patvirtina, jog ieškovas nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. gruodžio 21 d. kreditoriui pagal 2008 m. liepos 21 d. Kredito sutartį Nr. 0750818011022-33 iš viso sumokėjo 2 894,45 Eur, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė pusę nurodytu laikotarpiu jo sumokėtos sumos – 1 447,23 Eur.
6. Teismas nustatė, kad vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30 pasirašė abi šalys (tuo metu sutuoktiniai), kredito suma buvo išmokėta į D. V. banko sąskaitą, sutartis įvykdyta, paskutinė kredito įmoka sumokėta 2018 m. spalio 21 d., laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. spalio 21 d. ieškovas sumokėjo AB SEB bankui 1 024,42 Eur pagal šią vartojimo kredito sutartį. Teismo posėdžio metu ieškovas ir atsakovė patvirtino, jog dalis kredito jo nepanaudojus, t. y. 11 000,00 Lt (3 185,82 Eur) buvo grąžinta bankui. Atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl dalies jo sumokėtų įmokų priteisimo ir teigė, kad likusi dalis kredito – 9 000,00 Lt (2 606,58 Eur), buvo panaudota ne šeimos poreikių tenkinimui, už šias kredito lėšas be atsakovės žinios buvo nupirktas automobilis AUDI A4 AVANT ir perrašytas ieškovo tėvui. Ieškovas teigė priešingai, jog ši dalis kredito buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, tačiau ne automobilio įsigijimui, o atsakovės mokslams apmokėti.
7. Teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas būtų reiškęs reikalavimą atsakovei dėl dalies jo sumokėtų įmokų priteisimo santuokos nutraukimo byloje. Ieškovas byloje neįrodinėjo, kad nutraukiant santuoką dar nebuvo suėjęs atsakovės prievolės grąžinti pinigus pagal nurodytą vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30 įvykdymo terminas. Todėl vien ta aplinkybė, kad ginčo šalių prievolė kreditoriui buvo įvykdyta santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovas, kaip kreditorius, neturėjo pareigos spręsti šio klausimo santuokos nutraukimo byloje. Atitinkamai, teismas vertino, kad tai nesudaro pagrindo pripažinti ieškovo reikalavimą, pareikštą atskiroje byloje, dėl skolos priteisimo šioje dalyje pagrįstu. Pažymėjo, jog priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir prievolės kvalifikavimo, teismas vadovavosi duomenimis, kuriuos šalys pateikė, vykdydamos procesinę pareigą pateikti įrodymus apie bendro dalijamo turto vertę ir prievolių dydį ir pobūdį. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad santuokos nutraukimo byloje prašė įvertinti jo sumokėtą vartojimo kredito įmokų dalį nuo tos dienos kai pradėjo gyventi atskirai (2017 m. rugpjūčio 17 d.) ar pripažinti, kad įmokos buvo mokamos iš jo asmeninių lėšų ir tuo pagrindu reikalauti teisės į kompensaciją. Nors ieškovas santuokos nutraukimo byloje pateiktame priešieškinyje ir prašė nustatyti, kad pagal 2013 m. lapkričio 22 d. kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30 kreditoriui AB SEB bankui šalys vykdo lygiomis dalimis, kas mėnesį mokėdamos po ½ dalį priklausančios įmokos, tačiau 2018 m. spalio 21 d. pilnai įvykdęs prievolę kreditoriui pagal šią sutartį, daugiau jokių pretenzijų atsakovei santuokos nutraukimo byloje nereiškė, nors byla dėl santuokos nutraukimo buvo išnagrinėta tik 2019 m. birželio 20 d.
8. Teismas vertino, kad šiuo atveju susiklostė situacija, kai vienas iš sutuoktinių (ieškovas) būdamas kito sutuoktinio (atsakovės) kreditorius, nutraukiant santuoką jokių pretenzijų dėl prievolės pagal 2013 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30 įvykdymo nereiškė. Nereikšdamas jokių reikalavimų dėl įvykdytos prievolės dalies santuokos nutraukimo byloje, ieškovas tokiu savo procesiniu elgesiu patvirtino, kad kreditorinių reikalavimų dėl šios grąžintos kredito dalies atsakovei neturi.
9. Pažymėjo ir tai, kad santuokos nutraukimo byloje atsakovės nurodomas automobilis AUDI A4 AVANT buvo pripažintas sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe ir teismo sprendimu atsakovei iš ieškovo D. V. buvo priteista kompensacija už minėto automobilio AUDI A4 AVANT pardavimą be jos žinios. Tačiau ieškovui neigiant aplinkybes dėl dalies kredito, išmokėto į jo banko sąskaitą, panaudojimo automobilio įsigijimui ir neteikiant jokių leistinų įrodymų dėl kredito panaudojimo, vien jo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad kredito dalis buvo panaudota atsakovės mokslams apmokėti, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dalis kredito pagal 2013 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30 buvo panaudota šeimos interesais, o atsakovė kaip solidari skolininkė turi grąžinti jam dalį įvykdytos prievolės.
10. Nurodytais motyvais bei nesant konkrečių objektyvių duomenų, kad kreditas buvo panaudotas šeimos poreikių patenkinimui, ieškovo reikalavimo dalį dėl skolos priteisimo už grąžintą vartojimo kredito dalį, teismas laikė nepagrįstu, todėl atmetė.
11. Teismas nustatė, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. mokėjo mokesčius daugiabučio namo bendrijai už šildymą, bendro naudojimo elektrą, kaupimo išlaidas ir kitus namo administravimo, eksploatavimo mokesčius. Atsakovė neginčijo, kad neprisidėjo prie buto išlaikymo, tačiau nesutiko, kad ji nurodytu laikotarpiu turėjo pareigą mokėti dalį buto išlaikymo išlaidų, kadangi nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. minėtame bute nebegyveno ir nesinaudojo butu, o nuo 2019 m. lapkričio 15 d. nuomojosi kitą gyvenamąjį būstą. Teismas konstatavo, jog nepriklausomai nuo to, kad atsakovė bute nebegyvena, ji vis tiek turi solidarią pareigą tretiesiems asmenims kaip bendraturtė apmokėti išlaidas butui išlaikyti ir išsaugoti. Atsakovės argumentus, jog ji negali dėl sunkios turtinės padėties mokėti mokesčių už ginčo butą, kadangi butu negali naudotis dėl ieškovo kaltės ir moka mokesčius už nuomojamą būstą, vertino kaip neturinčius teisinės reikšmės ir nesudarančius pagrindo spręsti priešingai. Pagrindo išvadai, kad ieškovas prašo priteisti ne eksploatacines išlaidas, būtinas butui išlaikyti, o išlaidas suteiktas už komunalines paslaugas, kuriomis atsakovė nesinaudojo, nėra. Teismas taip pat nenustatė pagrindo spręsti, kad 2019 m. gruodžio 23 d. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pažymoje nurodytos išlaidos butui išlaikyti būtų skaičiuotos pagal faktiškai bute gyvenusių žmonių skaičių. Pažymėjo ir tai, kad Gyventojų registro duomenimis atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi butas tarp šalių nėra padalintas ir nutraukus šalių santuoką butas liko bendroji jungtinė nuosavybė, todėl išlaidos, susijusios su bendru daiktu (turtu), turi būti mokamos, nepriklausomai nuo to, kad ar vienas iš bendraturčių negyvena bute ar ne. Atsakovė turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Dėl nurodyto ieškovui iš atsakovės priteisė pusę jo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. lapkričio 27 d. sumokėtos sumos – 435,20 Eur.
12. Teismas taip pat nustatė, kad nors atsakovė savo baigiamojoje kalboje nurodė, kad jos sunki materialinė padėtis, ir prašė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, tačiau duomenų pagrindžiančių jos sunkią materialinę (banko sąskaitų išrašų, turimų finansinių įsipareigojimų, gaunamų pajamų ir t.t.) nepateikė, o jos pateikti įrodymai (būsto nuomos sutartis, mokami būsto nuomos ir komunaliniai mokesčiai už nuomojamą būstą) realios atsakovės turtinės padėties neatskleidžia. Atsižvelgiant į tai, prašymo dėl skolos išdėstymo teismas netenkino, išaiškindamas, kad tapatus prašymas gali būti reiškiamas pakartotinai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Ieškovas D. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuriuo ieškinys atmestas ir toje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės T. V. 512,21 Eur ieškovo naudai.
14. Nurodo, kad su sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas priteisti dalį padengto vartojimo kredito regreso tvarka iš bendraskolės (atsakovės) nesutinka, kadangi toje dalyje teismo sprendimas prieštaringas savo paties nurodomiems motyvams ir argumentams.
15. Pažymi, kad atsakovė nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo savo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose pati pripažino, jog išsikraustė iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 17 d., t. y. nutraukė bendrą santuokinį gyvenimą ir bendro ūkio vedimą su ieškovu. Tokios pačios aplinkybės nustatytos ir civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo tarp ieškovo ir atsakovės. Todėl akivaizdu, jog ieškovas neturi ir neturėjo jokios pareigos savo asmeninėmis lėšomis dengti vartojimo kredito dalies po pradėjimo gyventi su atsakove atskirai, t. y. faktiškai kredituoti atsakovę, nes su ja nebegyveno, jokio bendro ūkio nebevedė.
16. Mano, kad atsakovės argumentai dėl įsigyto automobilio AUDI A4 AVANT nėra pagrįsti ir teisingi, kadangi būtent atsakovė santuokos nutraukimo byloje neįrodė, jog jos mokslai aukštojoje mokykloje nebuvo finansuoti iš šeimos pinigų, tame tarpe ir vartojimo kredito. Automobilis AUDI A4 AVANT santuokos nutraukimo byloje buvo pripažintas šeimos turtu ir atsakovei priteista piniginė kompensacija už jį. Todėl susidaro ydinga situacija, suponuojanti šalių nelygiateisiškumą – santuokos nutraukimo byloje ieškovei priteista piniginė kompensacija už automobilį ir dar (pagal skundžiamą sprendimą) jai nereikia sugrąžinti ieškovo sumokėtos dalies lėšų už vartojimo kreditą, pradėjus atsakovei gyventi atskirai ir nebevedant su ieškovu bendro ūkio. Atsakovė tampa nepagrįstai praturtėjusią ieškovo sąskaita.
17. Pažymi, jog neatitinka tikrovės teismo argumentas dėl ieškovo pretenzijų neturėjimo atsakovei dėl padengto kredito iki santuokos nutraukimo bylos pabaigos. Ieškovo ieškinys šioje civilinėje byloje patvirtina turėtas pretenzijas ir asmuo turi teisę pasirinkti kaip ir kokiu būdu ginti savo pažeistas turtines teises. Todėl tokie teismo sprendimo motyvai nėra teisingi ir pagrįsti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. spalio 21 d. ieškovas sumokėjo AB SEB bankui 1 024,42 Eur pagal vartojimo kredito sutartį, todėl ieškovas, atskaičius jam tenkančią dalį, turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti ½ dalį šios sumos – 512,21 Eur.
Atsiliepimas
18. Atsakovė T. V. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad D. V. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
19. Nurodo, kad apelianto ieškinio dalykas ir pagrindas šioje byloje yra kildinamas iš klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, todėl turi būti taikomas CK 3.67 straipsnio 1 dalis. Pažymi, jog santuokos nutraukimo byloje teismas jau buvo ištyręs aplinkybes, kad gyvenant santuokoje su D. V. 2013 m. gruodžio 27 d. buvo įsigytas automobilis AUDI A4 AVANT, kuris be sutuoktinės žinios 2015 m. gruodžio 5 d. dovanojimo sutartimi buvo perleistas D. V. tėvui. D. V. be sutuoktinės žinios 2015 m. gruodžio 8 d. perrašė ir kitą šeimos automobilį BMW 330XD, įgytą 2013 m. sausio 3 d., savo broliui, kurį vėliau 2018 m. rugsėjo 29 d. persirašė savo vardu. Minėti veiksmai patvirtino D. V. nesąžiningą elgesį ir siekį nuslėpti šeimos turtą nuo sutuoktinės. Be to, D. V. 2017 m. rugsėjo mėnesį teismui teigė gaudavęs minimalų darbo užmokestį, todėl neturėjo galimybių teikti didesnį materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai, tačiau teismui pateiktas jo banko išrašas, patvirtino apie D. V. brangius pirkinius (pvz. įsigytas brangias BMW automobilio detales - asmeninėms reikmėms), kurie viršijo jo gaunamas pajamas. Vartojimo kreditą D. V. naudojo savo asmeninėms reikmėms be sutuoktinės žinios ir sutikimo. T. V. pateikus įrodymus, kad D. V. gyveno ne pagal savo pajamas, o vartojimo kreditas nebuvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, D. V. 2018 m. spalio 21 d. įvykdęs vartojimo kredito prievolę, santuokos nutraukimo byloje nebetikslino savo reikalavimo dėl įvykdytos prievolės atgręžtinio reikalavimo, taip sutikdamas ir neprieštaraudamas T. V. teiginiams, kad vartojimo kreditas buvo naudotas išimtinai D. V. asmeniams poreikiams tenkinti. D. V. santuokos nutraukimo byloje neįrodė, kad vartojimo kreditą naudojo T. V. mokslams apmokėti.
20. Pažymi ir tai, jog santuokos nutraukimo byloje D. V., siekdamas asmeninės finansinės naudos, į bylą teikė savo tėvo ranka parašytą raštą dėl D. V. suteiktos 10 000 Lt paskolos. Teismo jau yra išsiaiškinta, kad apie šią paskolą sutuoktinė nieko nežinojo. Santuokos nutraukimo byloje teismas vertino D. V. visus pateiktus rašytinius įrodymus, žodinius paaiškinimus ir nustatė, kad D. V. neįrodė, jog vartojimo kreditas buvo panaudotas šeimos reikmėms. Teismo sprendimas įsiteisėjęs ir turi įstatymo galią. Kaip matyti, D. V. šioje byloje ginčija įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus faktus.
Žemesnės instancijos teismas
21. Akcentuoja, jog santuokos nutraukimo byloje (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose) D. V. naudojosi profesionalia teisininko paslauga, turėjo advokatą, todėl buvo žinomos patikslinto priešieškinio pateikimo dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, skolų ir kt. turtinių įsipareigojimų, bei klausimo dėl kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams paskirstymo sąlygos, tačiau tuo metu atgręžtinio reiklavimo dėl 512,21 Eur apeliantas nepareiškė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
23. Ginčas byloje kilo dėl bendraskolių (buvusių sutuoktinių) atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo, kai vienas iš jų iš įvykdė solidarią prievolę, taip pat prievolės pobūdžio.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. V. ir atsakovė T. V. yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta bei visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai išspręsti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-30-488/2019. Šiuo sprendimu nustatyta, kad ginčo šalys bendro ūkio neveda nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d., t. y. nuo tada, kai atsakovė išsikėlė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Padalijant tarp sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo priteistas atsakovei, ieškovui priteista 13 312,33 Eur kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę santuokinės nuosavybės dalį, tame tarpe įskaičiuota 1 250 Eur kompensacija už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, be atsakovės žinios pardavus automobilį AUDI A4 AVANT, o prievolė pagal 2008 m. liepos 21 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. 0750818011022-33 palikta solidaria. Dėl prievolės vykdymo pagal 2013 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30 teismas nesprendė, nes prievolė jau buvo įvykdyta, o ieškovas nereiškė reikalavimo atgręžtinio reikalavimo teise jam priteisti sumokėto kredito dalį iš atsakovės. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi 2019 m. birželio 20 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria padalintas šalių santuokoje įgytas turtas ir priteista piniginė kompensacija pakeista: šalių reikalavimas padalinti santuokoje įgytą turtą atmestas, priteista iš D. V. atsakovės naudai 1 250 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą (parduotą automobilį AUDI A4 AVANT), o kita dalis sprendimo palikta nepakeista.
25. Nagrinėjamoje byloje ieškovas D. V., remdamasis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi bei santuokos nutraukimo byloje nustatytu prejudiciniu faktu, jog atsakovė T. V. nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. bendro ūkio su ieškovu nebeveda, prašė priteisti iš atsakovės 2 514,76 Eur skolą, kurią sudaro 435,20 Eur, t. y. ½ dalis buto išlaikymo išlaidų, ir 2 079,56 Eur, t. y. ½ dalis vartojimo kredito ir būsto kredito įmokų, kurias jis sumokėjo nuo 2017 m. rugsėjo mėn.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Nustatęs, kad butas tarp šalių nėra padalintas ir nutraukus šalių santuoką butas liko bendroji jungtinė nuosavybė, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. gruodžio 21 d. pagal 2008 m. liepos 21 d. kredito sutartį Nr. 0750818011022-33 ieškovas sumokėjo 2 894,45 Eur, priteisė ieškovui iš atsakovės ½ dalį nurodytu laikotarpiu jo sumokėtos sumos, t. y. 1 447,23 Eur. Taip pat priteisė ieškovui iš atsakovės ½ dalį laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. lapkričio 27 d. ieškovo sumokėtos buto išlaikymo išlaidų sumos, t. y. 435,20 Eur. Ieškovo reikalavimą priteisti ½ dalį kredito įmokų, sumokėtų pagal 2013 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30 laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. spalio 21 d., pirmosios instancijos teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra konkrečių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kreditas buvo panaudotas šeimos poreikių patenkinimui, be to, ieškovas, 2018 m. spalio 21 d. pilnai įvykdęs prievolę kreditoriui pagal 2013 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30, reikalavimo dėl dalies jo sumokėtų įmokų priteisimo santuokos nutraukimo byloje atsakovei nereiškė, nors byla dėl santuokos nutraukimo buvo išnagrinėta tik 2019 m. birželio 20 d., tokiu savo procesiniu elgesiu patvirtindamas, kad kreditorinių reikalavimų dėl šios grąžintos vartojimo kredito dalies atsakovei neturi.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei procesinius šalių dokumentus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas bei atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu ieškinys patenkintas iš dalies, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
28. Apeliantas D. V., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl padengto vartojimo kredito dalies nepriteisimo atgręžtinio reikalavimo teise iš bendraskolės (buvusios sutuoktinės – atsakovės), apeliaciniame skunde argumentuoja, jog neturėjo jokios pareigos savo asmeninėmis lėšomis dengti vartojimo kredito dalies, tenkančios atsakovei, nuo to momento, kai nebevedė su atsakove bendro ūkio. Apelianto nuomone, jis turi teisę pasirinkti kaip ir kokiu būdu ginti savo pažeistas turtines teises, pareikštas ieškinys šioje civilinėje byloje patvirtina turėtas pretenzijas dėl dalies jo sumokėtų įmokų priteisimo ir būtent atsakovė santuokos nutraukimo byloje neįrodė, jog jos mokslai aukštojoje mokykloje nebuvo finansuoti iš šeimos pinigų, tame tarpe ir vartojimo kredito. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams.
29. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2013 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30 pasirašė abi šalys (tuo metu sutuoktiniai), kredito suma buvo išmokėta į apelianto banko sąskaitą, paskutinė kredito įmoka, bylos duomenimis, sumokėta 2018 m. spalio 21 d. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. spalio 21 d. apeliantas sumokėjo AB SEB bankui 1 024,42 Eur pagal šią vartojimo kredito sutartį. Ieškovo reikalavimo teisės specifika yra ta, kad šis vartojimo kreditas buvo gautas ir didžioji jo dalis buvo grąžinta šalims gyvenant santuokoje, likusi 1 024,42 Eur vartojimo kredito dalis buvo grąžinta vykstant teisminiam santuokos nutraukimo procesui (paskutinė kredito įmoka sumokėta 2018 m. spalio 21 d., o byla dėl santuokos nutraukimo buvo išnagrinėta tik 2019 m. birželio 20 d.). Atsakovės prievolę sumokėti ieškovui pusę sugrąžinto vartojimo kredito aptariamu laikotarpiu ieškovas grindė tuo, kad pasiskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos reikmėms, o sugrąžinti iš asmeninių ieškovo lėšų. Esant nurodomai situacijai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog sutuoktinių, kaip solidariųjų bendraskolių, tarpusavio įsipareigojimų paskirstymo klausimas turėjo būti išspręstas sudarant turto balansą pagal CK 3.118 straipsnį santuokos nutraukimo byloje.
30. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. plenarinės sesijos nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 3.118 straipsnyje nustatyti tam tikri sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai, taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių. Tokiomis aplinkybėmis teismas, spręsdamas reikalavimą padalyti santuokinį turtą, turi laikytis įstatyme nustatytos veiksmų sekos: pirma, sudaryti turto balansą, kuriame turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas; antra, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; trečia, jeigu po balanso sudarymo paaiškėja, kad, priteisus kreditoriams mokėtinas sumas, bendro turto liko, šis padalijamas sutuoktiniams, priešingu atveju pripažįstama, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi; ketvirta, jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2003; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).
31. Nurodytos materialinės nuostatos procedūriškai realizuojamos CPK 382 straipsnyje numatyta tvarka, reglamentuojančioje ieškinio / priešieškinio turinį bylose dėl santuokos nutraukimo. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje turi būti nurodomi duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnis).
32. Nagrinėjamu atveju šalių santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu jau buvo žinomos faktinės aplinkybės, susijusios su solidariosios prievolės AB SEB bankui pagal vartojimo kredito sutartį vykdymu bei apimtimi ir vieno iš solidariųjų skolininkų regreso tvarka reikalaujamos sumos dydžiu, todėl faktiškai tuo metu jau buvo atsiradusi solidariojo skolininko, t. y. D. V., teisė regreso tvarka reikalauti iš sutuoktinės T. V. to, ką apeliantas įvykdė sutuoktiniams nebevedant bendro ūkio. Santuokos nutraukimo byloje D. V. netikslino savo reikalavimų sutuoktinei, neprašė kompensuoti kreditoriui sugrąžintą vartojimo kredito dalį kitais CK III knygos VIII skyriuje numatytais būdais. Panevėžio apylinkės teismas bei Panevėžio apygardos teismas šalių santuokos nutraukimo byloje nenustatė, kad T. V. turi turtinių įsipareigojimų D. V. ar kad D. V. turi reikalavimo teisę į T. V., priešingai – toje byloje priimtais procesiniais sprendimais iš D. V. T. V. naudai priteista 1 250 Eur kompensacija už D. V. sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Santuokos nutraukimo bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad T. V. yra skolinga D. V. už jo padengtą vartojimo kreditą.
33. Apeliantas pagrįstai teigia, kad atgręžtinio reikalavimo pareiškimas yra ne jo pareiga, o teisė, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesinaudojimas šia teise taip, kaip numato įstatymai (nutraukiant santuoką), pašalina galimybę atskiroje byloje sprendžiant klausimą, susijusį su bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimu, koreguoti santuokos nutraukimo byloje nustatytą kompensacijų balansą.
34. Pasisakydamas dėl reikalavimo, susijusio su bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga, nagrinėjimo atskiroje ne santuokos nutraukimo byloje, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. plenarinės sesijos nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011; 2017 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, 15 punktas).
35. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškinio, tiek apeliacinio skundo pagrindu nurodomos aplinkybės nėra išimtinės. Procesinę pareigą pateikti informaciją apie šalių kreditorius turi abu sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Abi šalys santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvavo lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, santuokos nutraukimo byloje ieškovas buvo atstovaujamas advokato, tačiau jokioje proceso stadijoje nepareiškė kreditorinio reikalavimo sutuoktinės atžvilgiu, neprašė kompensuoti kredito įstaigai sugrąžintą vartojimo kredito dalį kitais CK III knygoje numatytais būdais. Santuokos nutraukimo byloje nebuvo nustatyta rungimosi ir dispozityvumo principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui būtų sudarę pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių (D. V.) interesais, patenkinant daugiau jo reikalavimų, negu buvo pareikšta (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Taigi, šiuo atveju nesusiklostė išskirtinė situacija, kuomet santuokos nutraukimo byloje būtų likęs neišspręstas D. V. keltas sutuoktinių tarpusavio įsipareigojimų kompensavimo klausimas ir dėl to nagrinėjamoje byloje jį reikėtų spręsti, preziumuojant pasiskolintų pinigų panaudojimą šeimos interesais, šios aplinkybės paneigimo naštą perkeliant atsakovei.
36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad apelianto procesinis elgesys santuokos nutraukimo byloje įrodo priešingą faktą – pasiskolintų pinigų panaudojimą asmeninėms reikmėms, dėl šios priežasties didžiąją jų dalį sugrąžinant iš asmeninių lėšų bei pasirenkant nereikalauti atsakovės kompensuoti sugrąžintą vartojimo kredito dalį nutraukiant santuoką (CK 6.9 straipsnio 5 dalis). Šią išvadą papildomai pagrindžia tai, kad vartojimo kredito pinigai buvo pervesti į apelianto sąskaitą, kad nei nagrinėjamoje, nei santuokos nutraukimo byloje nėra duomenų apie tų pinigų perdavimą atsakovei jos mokslams aukštojoje mokykloje finansuoti, kaip tvirtina apeliantas (CPK 12, 176-177, 185 straipsniai).
37. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
38. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą bei vertindamas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendraskolių (buvusių sutuoktinių) atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 25 d sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.