Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB SEB banko atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei T. V., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą atsakovė pripažino, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutraukė bendrą santuokinį gyvenimą ir bendro ūkio vedimą su ieškovu bei išsikraustė iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nuo to laiko ieškovas gyveno vienas minėtame bute ir vienas mokėjo įmokas AB SEB bankui pagal santuokos metu sudarytą 2008 m. liepos 21 d. kredito sutartį Nr. 0750818011022-33 ir 2013 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30, kurių pagrindu gautos lėšos buvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui. Nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. AB SEB bankui iš viso sumokėjo 4 159,13 Eur.

Pagal 2013 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30 buvo gautas 20 000 Lt (5 792,40 Eur) kreditas, iš kurio 11 000 Lt (3 185,82 Eur) buvo nepanaudota ir grąžinta bankui, o 9 000 Lt (2 606,58 Eur) buvo panaudota šeimos poreikiams ir atsakovės mokslams apmokėti. Pažymi, kad ne tik įmokas pagal kredito sutartis, bet mokesčius už buto išlaikymą namo savininkų bendrijai taip pat mokėjo tik jis vienas. Nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. sumokėjo 870,39 Eur.

Šalys po santuokos nutraukimo liko AB SEB bankui solidariai atsakingos, o butas liko bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ieškovas prašo iš buvusios sutuoktinės T. V. jo naudai priteisti pusę bankui ir už buto išlaikymą sumokėtos sumos – 2 514,76 Eur.

Atsakovės skaičiavimais pagal 2008 m. liepos 21 d. būsto kreditavimo sutarties įmokų mokėjimo grafiką nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. AB SEB bankui turėjo būti sumokėta 2 998,96 Eur kredito įmokų suma.

Pagal 2008 m. liepos 21 d. būsto kreditavimo sutartį šalys yra solidariai atsakingos AB SEB bankui, šios prievolės ieškovas dar nėra įvykdęs, prievolė yra su atidedamuoju terminu, todėl jos įvykdyti negalima reikalauti tol, kol nesuėjo terminas.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB SEB banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės bylos aplinkybės

Ieškovas D. V. ir atsakovė T. V., būdami santuokoje, sudarė su AB SEB banku dvi kredito sutartis: 1) 2008 m. liepos 21 d. kredito sutartį Nr. 0750818011022-33, buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir remontui, galutinis kredito grąžinimo terminas 2048 m. liepos 20 d. (toliau ir būsto kreditas), ir 2) 2013 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30, kredito paskirtis – būsto remontui, kredito grąžinimo terminas 2018 m. lapkričio 21 d., sutartis įvykdyta, paskutinė kredito įmoka sumokėta 2018 m. spalio 21 d. (toliau ir vartojimo kreditas).

Panevėžio apylinkės teisme 2017 m. spalio 19 d. buvo iškelta civilinė byla pagal T. V. pareiškimą dėl išlaikymo iš D. V. nepilnamečiui vaikui priteisimo. T. V. patikslintas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų civilinėje byloje Nr. 2-30-488/2019 buvo pateiktas 2018 m. sausio 26 d., priimtas ? 2018 m. balandžio 5 d. Ieškovas 2018 m. birželio 7 d. santuokos nutraukimo byloje teikdamas priešieškinį bei 2018 m. rugpjūčio 31 d. patikslintą priešieškinį prašė butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti natūra lygiomis dalimis kiekvienam po ½ dalį ir nustatyti, kad prievoles pagal 2008 m. liepos 21 d. kredito sutartį Nr. 0750818011022-33 ir 2013 m. lapkričio 22 d. kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30 kreditoriui AB SEB bankui šalys vykdo lygiomis dalimis, kas mėnesį mokėdamos po ½ dalį priklausančios įmokos, šalims liekant solidariais kreditoriais.

Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. sprendimu šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovei, ieškovui priteisė 13 312,33 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokinės nuosavybės dalį, tame tarpe įskaičiavus 1 250 Eur kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, be atsakovės žinios pardavus automobilį AUDI A4 AVANT, o prievolę pagal 2008 m. liepos 21 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. 0750818011022-33 paliko solidaria. Dėl prievolės vykdymo pagal 2013 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30 teismas nesprendė, nes prievolė jau buvo įvykdyta, o ieškovas nereiškė atgręžtinio reikalavimo teise jam priteisti sumokėto kredito dalį iš atsakovės. Teismas nagrinėdamas santuokos bylą nustatė, kad ginčo šalys bendro ūkio neveda nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d., tai yra nuo tada, kai atsakovė išsikėlė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi 2019 m. birželio 20 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria padalintas šalių santuokoje įgytas turtas ir priteista piniginė kompensacija pakeitė: šalių reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą atmetė, priteisė iš T. V. atsakovės naudai 1 250 Eur kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą (parduotą automobilį AUDI A4 AVANT), o kitą dalį sprendimo paliko nepakeistą.

2019 m. gruodžio 23 d. Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pažyma patvirtina, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. lapkričio 27 d. mokėjo mokesčius bendrijai už šildymą, bendro naudojimo elektrą, skaitliuko priežiūrą, tikslines kaupiamąsias lėšas ir kitus buto administravimo, eksploatavimo mokesčius, iš viso 870,39 Eur.

Iš teismui AB SEB banko 2020 m. kovo 26 d. pateiktų sąskaitos išrašų ir grafikų pagal kredito sutartis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. imtinai ieškovas AB SEB bankui sumokėjo 2894,45 Eur pagal kredito sutartį Nr. 0750818011022-33, o laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. AB SEB bankui sumokėjo 1 024,42 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30. Iš viso per nurodytą laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. ieškovas AB SEB bankui sumokėjo 3918,87 Eur, o ne 4159,13 Eur, kaip nurodyta ieškinyje.

Byloje kilo ginčas tarp buvusių sutuoktinių ir solidarių skolininkų dėl vieno solidaraus skolininko teisės įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisę įvykdžius prievoles (dalį prievolės), prievolės pobūdžio ir bendraturčio pareigos prisidėti prie būsto išlaikymo išlaidų.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2514,76 Eur skolą, kurią jo teigimu sudaro 435,20 Eur buto išlaikymo išlaidos (870,39 Eur/2), o likusi 2079,56 Eur suma ? ½ dalis jo sumokėtų vartojimo kredito ir būsto kredito įmokų.

Dėl bendraskolių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų

Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.6 straipsnio 4 dalis). Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis).

Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012).

Nagrinėjamu atveju prievolės solidarumas pagal šalių 2008 m. liepos 21 d. sudarytą būsto kredito sutartį Nr. 0750818011022-33, konstatuotas 2019 m. birželio 20 d. teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo (CK 6.6 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 182 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė (solidari bendraskolė) nesutinka su ieškovo reikalavimu sumokėti jam dalį įvykdytos prievolės pagal 2008 m. liepos 21 d. Kredito sutartį Nr. 0750818011022-33, kadangi pagal savo pobūdį ši prievolė yra terminuota prievolė su atidedamuoju terminu, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Vadovaujantis CK 6.33 straipsnio 2 dalimi atsakovės nuomone negalima reikalauti prievolę įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, taip pat negalima reikalauti grąžinti to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka (CPK 185 straipsnis).

Ieškovas prašo priteisti dalį jo sumokėtų kredito įmokų už laikotarpį, kurių įmokų mokėjimo terminai pagal teismui AB SEB banko pateiktą kredito mokėjimo grafiką jau yra suėję, todėl turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti priteisti iš atsakovės, kaip solidariosios skolininkės, tą dalį skolos, kuri jau yra sumokėta pagal suėjusius kredito grąžinimo terminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018) (CK 6.9 straipsnis).

Atsakovės argumentai, kad įmokų bankui pagal būsto kredito sutartį negalėjo mokėti dėl sunkios turtinės padėties nagrinėjimu neturi teisinės reikšmės, kadangi atsakovės (skolininko) turtinė padėtis neatleidžia nuo pareigos tinkamai vykdyti prievoles (CK 6. 38 straipsnis).

Teismui nėra pateikta duomenų, kurie suponuotų spręsti, kad kreditorius AB SEB bankas atsisakė priimti atsakovės siūlomą prievolės įvykdymą būdą, todėl nėra pagrindo sutikti ir su atsakovės teiginiais, kad ji dėl objektyvių priežasčių negalėjo mokėti kredito įmokų iš savo sąskaitos pagal būsto paskolos sutartį, kadangi įmokos bankui buvo nuskaitomos ir mokamos tik iš ieškovo banko sąskaitos (CK 6.39 straipsnis).

Teismas sprendžia jog ieškovo ieškinio dalykas ir pagrindas yra kildinami iš solidariosios prievolės ir ją įvykdžius regresinio reikalavimo, o ne iš santuokoje įgyto turto padalijimo ar kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, kadangi buvę sutuoktiniai (t. y. ieškovas ir atsakovė) šiuo atveju turi procesinę padėtį ne kaip sutuoktiniai, o kaip bendraskoliai prieš kreditorių, t. y. ieškovas ir atsakovė yra tarpusavio prievoliniuose santykiuose, todėl atsakovės argumentai dėl CK 3.67 straipsnio taikymo yra atmestini (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos faktinės aplinkybės, susijusios su solidariosios prievolės AB SEB bankui vykdymu bei apimtimi ir vieno iš solidariųjų skolininkų regreso tvarka reikalaujamos sumos dydžiu, todėl faktiškai tuo metu dar nebuvo atsiradusi solidariojo skolininko, t. y. ieškovo, teisė regreso tvarka reikalauti iš atsakovės to, ką ieškovas įvykdė pradėjus sutuoktiniams gyventi atskirai.

AB SEB banko pateikti sąskaitos išrašai ir mokėjimo grafikai patvirtina, kad ieškovas nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. gruodžio 21 d. kreditoriui pagal 2008 m. liepos 21 d. Kredito sutartį Nr. 0750818011022-33 iš viso sumokėjo 2894,45 Eur. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina pusė nurodytu laikotarpiu jo sumokėtos sumos – 1447,23 Eur (CK 6.9 straipsnis, 6.38 straipsnis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti dalį kredito įmokų, sumokėtų pagal 2013 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30. Kredito sutartį pasirašė abi šalys (tuo metu sutuoktiniai), kredito suma buvo išmokėta į T. V. banko sąskaitą, sutartis įvykdyta, paskutinė kredito įmoka bylos duomenimis sumokėta 2018 m. spalio 21 d. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. spalio 21 d. ieškovas sumokėjo AB SEB bankui 1 024,42 Eur pagal šią vartojimo kredito sutartį.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir atsakovė patvirtino, jog dalis kredito jo nepanaudojus, t. y. 11 000,00 Lt (3 185,82 Eur) buvo grąžinta bankui. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl dalies jo sumokėtų įmokų priteisimo ir teigia, kad likusi dalis kredito – 9 000,00 Lt (2 606,58 Eur), buvo panaudota ne šeimos poreikių tenkinimui, už šias kredito lėšas be atsakovės žinios buvo nupirktas automobilis AUDI A4 AVANT ir perrašytas ieškovo tėvui. Ieškovas teigia priešingai, jog ši dalis kredito buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, tačiau ne automobilio įsigijimui, o atsakovės mokslams apmokėti.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi duomenų, jog ieškovas būtų reiškęs reikalavimą atsakovei dėl dalies jo sumokėtų įmokų priteisimo santuokos nutraukimo byloje. Ieškovas byloje neįrodinėjo, kad nutraukiant santuoką dar nebuvo suėjęs atsakovės prievolės grąžinti pinigus pagal nurodytą vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30 įvykdymo terminas. Todėl vien ta aplinkybė, kad ginčo šalių prievolė kreditoriui buvo įvykdyta santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovas, kaip kreditorius, neturėjo pareigos spręsti šio klausimo santuokos nutraukimo byloje. Atitinkamai, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo pripažinti ieškovo reikalavimą, pareikštą atskiroje byloje, dėl skolos priteisimo šioje dalyje pagrįstu.

Priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir prievolės kvalifikavimo, teismas vadovavosi duomenimis, kuriuos šalys pateikė, vykdydamos procesinę pareigą pateikti įrodymus apie bendro dalijamo turto vertę ir prievolių dydį ir pobūdį (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad santuokos nutraukimo byloje prašė įvertinti jo sumokėtą vartojimo kredito įmokų dalį nuo tos dienos kai pradėjo gyventi atskirai (2017 m. rugpjūčio 17 d.) ar pripažinti, kad įmokos buvo mokamos iš jo asmeninių lėšų ir tuo pagrindu reikalauti teisės į kompensaciją (CK 3.98 straipsnis). Nors ieškovas santuokos nutraukimo byloje pateiktame priešieškinyje ir prašė nustatyti, kad pagal 2013 m. lapkričio 22 d. kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30 kreditoriui AB SEB bankui šalys vykdo lygiomis dalimis, kas mėnesį mokėdamos po ½ dalį priklausančios įmokos, tačiau 2018 m. spalio 21 d. pilnai įvykdęs prievolę kreditoriui pagal 2013 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30, daugiau jokių pretenzijų atsakovei santuokos nutraukimo byloje nereiškė, nors byla dėl santuokos nutraukimo buvo išnagrinėta tik 2019 m. birželio 20 d.

Taigi, šiuo atveju susiklostė situacija, kai vienas iš sutuoktinių (ieškovas) būdamas kito sutuoktinio (atsakovės) kreditorius, nutraukiant santuoką jokių pretenzijų dėl prievolės pagal 2013 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30 įvykdymo nereiškė. Nereikšdamas jokių reikalavimų dėl įvykdytos prievolės dalies santuokos nutraukimo byloje, teismo vertinimu ieškovas tokiu savo procesiniu elgesiu patvirtino, kad kreditorinių reikalavimų dėl šios grąžintos kredito dalies atsakovei neturi.

Pažymėtina ir tai, kad santuokos nutraukimo byloje atsakovės nurodomas automobilis AUDI A4 AVANT buvo pripažintas sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe ir teismo sprendimu atsakovei iš ieškovo T. V. buvo priteista kompensacija už minėto automobilio AUDI A4 AVANT pardavimą be jos žinios. Tačiau ieškovui neigiant aplinkybes dėl dalies kredito, išmokėto į jo banko sąskaitą, panaudojimo automobilio įsigijimui ir neteikiant jokių leistinų įrodymų dėl kredito panaudojimo, vien jo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad kredito dalis buvo panaudota atsakovės mokslams apmokėti, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dalis kredito pagal 2013 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30 buvo panaudota šeimos interesais, o atsakovė kaip solidari skolininkė turi grąžinti jam dalį įvykdytos prievolės (CK 6.6 straipsnis, 6.9 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Nurodytais motyvais bei nesant konkrečių objektyvių duomenų, kad kreditas buvo panaudotas šeimos poreikių patenkinimui ieškovo reikalavimo dalis dėl skolos priteisimo už grąžintą vartojimo kredito dalį, laikytina nepagrįsta, todėl atmestina (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl išlaidų, susijusių su bendros jungtinės nuosavybės išlaikymu ir išsaugojimu, atlyginimo

Ieškovas prašo priteisti dalį mokesčių, sumokėtų namo savininkų bendrijai nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. už butą, kuris priklauso ginčo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

CK 4.86 straipsnio, reglamentuojančio bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja jungtine nuosavybe ir ją išlaikant, 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. mokėjo mokesčius daugiabučio namo bendrijai už šildymą, bendro naudojimo elektrą, kaupimo išlaidas ir kitus namo administravimo, eksploatavimo mokesčius. Atsakovė neginčija, kad neprisidėjo prie buto išlaikymo, tačiau nesutinka, kad ji nurodytu laikotarpiu turėjo pareigą mokėti dalį buto išlaikymo išlaidų, kadangi nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. minėtame bute nebegyvena ir nesinaudoja butu, o nuo 2019 m. lapkričio 15 d. nuomojasi kitą gyvenamąjį būstą.

Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-611/2017).

Taigi, konstatuotina, jog nepriklausomai nuo to, kad atsakovė bute nebegyvena, ji vis tiek turi solidarią pareigą tretiesiems asmenims kaip bendraturtė apmokėti išlaidas butui išlaikyti ir išsaugoti. Atsakovės argumentai, jog negali dėl sunkios turtinės padėties mokėti mokesčių už ginčo butą, kadangi butu negali naudotis dėl ieškovo kaltės ir moka mokesčius už nuomojamą būstą, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo spręsti priešingai.

Pagrindo išvadai, kad ieškovas prašo priteisti ne eksploatacines išlaidas, būtinas butui išlaikyti, o išlaidas suteiktas už komunalines paslaugas, kuriomis atsakovė nesinaudojo, nėra (CPK 185 straipsnis). Teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad 2019 m. gruodžio 23 d. Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pažymoje nurodytos išlaidos butui išlaikyti būtų skaičiuotos pagal faktiškai bute gyvenusių žmonių skaičių. Pažymėtina ir tai, kad Gyventojų registro duomenimis atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Kadangi butas tarp šalių nėra padalintas ir nutraukus šalių santuoką butas liko bendroji jungtinė nuosavybė, todėl išlaidos, susijusios su bendru daiktu (turtu), turi būti mokamos, nepriklausomai nuo to, kad ar vienas iš bendraturčių negyvena bute ar ne. Atsakovė turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 straipsnis).

Ieškovui iš atsakovės priteistina pusė jo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. lapkričio 27 d. sumokėtos sumos – 435,20 Eur (CK 4.76 straipsnis, 4.86 straipsnis).

Ieškinys tenkintas iš dalies. Ieškovui ši atsakovės priteistina 1882,43 Eur skola, iš jų 1447,23 Eur būsto kredito įmokų ir 435,20 Eur už butą sumokėtų eksploatavimo išlaidų (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.6 straipsnis, 6.9 straipsnis, 4.76 straipsnis, 4.86 straipsnis).

Dėl skolos išdėstymo

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar pakeisti jo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, o skolininko prašymas būtent ir yra siejamas tik su šia aplinkybe. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.).

Nors atsakovė savo baigiamojoje kalboje nurodė, kad jos sunki materialinė padėtis ir prašo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, tačiau duomenų pagrindžiančių jos sunkią materialinę (banko sąskaitų išrašų, turimų finansinių įsipareigojimų, gaunamų pajamų ir t.t.) nepateikė, o jos pateikti įrodymai (būsto nuomos sutartis, mokami būsto nuomos ir komunaliniai mokesčiai už nuomojamą būstą) realios atsakovės turtinės padėties neatskleidžia.

Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl skolos išdėstymo netenkintinas, išaiškinant, kad tapatus prašymas gali būti reiškiamas pakartotinai, kaip ir sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti ir pakartotinai, o klausimas išnagrinėjamas CPK 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas byloje sumokėjo 57 Eur žyminį mokestį. Duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas byloje nėra. Atsakovė patyrė 400 Eur atstovavimo išlaidų.

Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams (75 proc.), iš atsakovės ieškovui priteistina 42,75 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis). Iš ieškovo proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams priteistina 100 Eur atstovavimo išlaidų atsakovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Atlikus įskaitymą atsakovei iš ieškovo priteistina 57,25 Eur (100 Eur – 42,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės priteistinos 8,55 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Iš ieškovo pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes priteistina proporcinga atmestiems reikalavimams suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina suma (5 Eur) (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1882,43 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų ir 43 ct) skolą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 57,25 Eur (penkiasdešimt septynis eurus ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,55 Eur (aštuonis eurus ir 55 ct) pašto išlaidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660.

Sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.