Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. D. (R. D.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3993-901/2023 pagal ieškovės O. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl išlaikymo vaikams dydžio padidinimo ir skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama 1) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9299-639/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą ir jį išdėstyti: priteisti iš R. D. išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. D., gim. (duomenis neskelbtini), po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 3 370 Eur gydymo išlaidų; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. D. (T. D.), gim. (duomenis neskelbtini), po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) priteisti iš atsakovo 2 936,64 Eur dydžio skolą regreso teise; 3) priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 936,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovė su atsakovu susilaukė dviejų vaikų – V. D. ir T. D.. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. sprendimu patenkino šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 2 punktą tėvas įsipareigojo nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti po 100 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, pervedant pinigus už einamąjį mėnesį iki 15 mėnesio dienos, indeksuojant išlaikymą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė nurodo, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas vengė teikti išlaikymą. Dėl pasikeitusių nepilnamečių vaikų poreikių, netekto darbo, ieškovė nebeturi galimybės padengti pusės vaikų išlaidų iš priteistos iš atsakovo mokamos 100 Eur sumos. Be to, išlaikymo sumos atsakovas neindeksavo Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl yra susidariusi skola dėl neindeksavimo (reikalavimo dėl išlaikymo skolos priteisimo ieškovė teismui nereiškia). Nurodė, kad V. D. išlaikymui per mėnesį reikalinga 838,50 Eur, o T. D. išlaikymui per mėnesį reikalinga 710 Eur suma. Ieškovė nuo 2023 m. vasario mėnesio yra bedarbė, jai paskirta 320 Eur nedarbo išmoka, šią vasarą laikinai išvyko į užsienį uždarbiauti, bet gavus pasiūlymą dėl darbo Lietuvoje grįžo ir buvo įsidarbinusi UAB „Rimi Lietuva“. Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, iš kurio galėtų gauti pajamų, neturi jokių santaupų. Ieškovė turi įsiskolinimą už jai suteiktas dantų protezavimo paslaugas 561,79 Eur, be to, kadangi iš atsakovo darboviečių buvo šiek tiek išieškota vaikų išlaikymui, iš ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – „Sodros“) priteista permoka Vaikų išlaikymo fondui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9299-639/2016 nustatytą materialinio išlaikymo vaikams dydį ir priteisė iš atsakovo R. D. išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. D., gim. (duomenis neskelbtini), išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos (2023 m. kovo 28 d.) iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisė ieškovei O. D. iš atsakovo R. D. 120,12 Eur dydžio skolą regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 120,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 121,32 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė, atmetė atsakovo atstovo prašymą dėl dalies bylos nutraukimo, priteisė iš atsakovo R. D. 27 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteisė valstybei iš ieškovės O. D. 126,66 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

4. Pirmosios instancijos teismas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo konstatavo, jog atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, ieškovės ir atsakovo turimą turtą, turimus finansinius įsipareigojimus, skolas, į tėvo ir motinos galimybes dirbti, į nepilnamečio vaiko T. D. poreikius, nenustačius, kad jis turėtų sveikatos problemų, taip pat atsižvelgiant į ginčo šalių paaiškinimus ir liudytojos V. D. paaiškinimus bei vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimus ir padidinti priteistą iš atsakovo periodinį išlaikymą kitam vaikui (T. D.) ir priteisti iš atsakovo išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. V. D. tapus pilnamete dėl išlaikymo (paramos) mokėjimo toliau (priteisimo iš tėvo) ji nustatyta tvarka turi kreiptis į teismą pati (CK 3.1921 straipsnio 1 dalis). Bylos nutraukti dėl minėto ieškovės reikalavimo nėra pagrindo, tačiau V. D. nepareiškus byloje savarankiškų reikalavimų atsakovui ir ieškovei nepateikus įgaliojimo atstovauti dukrai teisme ir neturint aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo (kad galėtų atstovauti dukrai dėl jos naudai pareikštų ieškinio reikalavimų) toks ieškovės reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

6. Dėl gydymo išlaidų pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog reikalavimas nepagrįstas, todėl netenkintinas. Be to, pažymėjo, kad V. D. yra pilnametė, šioje byloje savarankiškų reikalavimų nereiškė. Ji kaip pilnametė turi teisę kreiptis į teismą dėl tokių išlaidų (kaip ir dėl paramos) priteisimo. Nutraukti šią bylos dalį, kaip prašė atsakovo atstovas, nėra jokio pagrindo (CPK 293 straipsnis).

7. Dėl skolos regreso tvarka ir dėl procesinių palūkanų priteisimo pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė ieškiniu taip pat prašo teismo priteisti jai iš atsakovo 2 936,64 Eur dydžio skolą regreso teise bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 936,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis reikalavimas kaip kildinamas iš išnagrinėtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-9299-639/2016, kurioje 2016 m. liepos 28 d. sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Byloje pateikti duomenys įrodo, jog iš ieškovės kaip solidarios skolininkės faktiškai išieškota tik 120,12 Eur suma buvusių sutuoktinių kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“, kitų įrodymų teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Esant buvusių sutuoktinių solidariai prievolei ir sutuoktinius įpareigojančiam teismo sprendimu patvirtintam susitarimui, kad prievoles UAB „Būsto paskolų draudimas“ vykdys atsakovas, ieškovė, dengdama skolas šiam kreditoriui, remiantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi ir teismine praktika, įgijo reikalavimo teisę į iš jos išieškotas sumas. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga suponuoja išvadą, kad atsakovas savo prievolę pažeidė, kadangi nustatyta tvarka ir terminais solidariosios prievolės kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ nevykdė (išduoti vykdomieji raštai ir jų perdavimas antstoliui rodo, kad geranoriškai jis šiam kreditoriui skolų nedengia), šią prievolę už atsakovą iš dalies vykdė ieškovė, todėl ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo to, ką ji įvykdė, todėl visą nurodytą įvertinus jai iš atsakovo priteistina 120,12 Eur suma (CK 6.9 straipsnio 1 d., 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir priteisti nepilnamečiam vaikui T. D. išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį bei gaunamas pajamas, kurios yra nepakankamos teikti teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Atsakovas yra pajėgus teikti 180 Eur išlaikymą.

6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

7. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, nusprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

8. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuriuo padidintas priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio T. D., gim. (duomenis neskelbtini), ir V. D., gim. (duomenis neskelbtini), tėvai.

10. Klaipėdos apylinkės teismas patenkino šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9299-639/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą tėvas įsipareigojo nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti po 100 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, pervedant pinigus už einamąjį mėnesį iki 15 mėnesio dienos, indeksuojant išlaikymą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė buvo paskirta išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

11. Ieškovė pareiškė reikalavimą padidinti iš atsakovo priteisto išlaidymo dydį – priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 350 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos.

12. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9299-639/2016 nustatytą išlaikymo vaikams dydį ir priteisė iš atsakovo R. D. išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. D., gim. (duomenis neskelbtini), po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos (2023 m. kovo 28 d.) iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

13. Bylos nagrinėjimo metu V. D. tapus pilnamete, ieškinio dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo V. D. atmesta.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

14. Apeliacinį skundą atsakovas iš esmės motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, pagrindžiančius atsakovo turtinę padėtį bei gaunamas pajamas. Atsakovo vertinimu, jo pajamos yra nepakankamos teikti teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Atsakovas yra pajėgus teikti 180 Eur išlaikymą. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.

15. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

16. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

17. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-432-421/2021).

18. Ieškovė ieškinį grindė iš esmės padidėjusiais nepilnamečio vaiko poreikiais bei pasikeitusia (pablogėjusia) ieškovės turtine padėtimi.

19. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog nepilnamečio vaiko T. D. išlaikymui per mėnesį reikalinga 710 Eur suma. Apeliaciniame skunde atsakovas neginčija padidėjusių vaiko poreikių, neįrodinėja, kokia suma vaikui išlaikyti, jo manymu, yra pagrįsta, todėl apeliacinės instancijos teismas trumpai pasisako dėl padidėjusių vaiko poreikių pagrįstumo.

20. Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

21. Ieškovė ieškinyje detaliai išvardijo nepilnamečio sūnaus poreikius, kuriuos sudaro išlaidos 133,33 Eur buičiai (būsto nuoma ir komunaliniai mokesčiai); 41,42 Eur avalynei; 81,92 Eur rūbams (aprangai ir mokyklinei uniformai); 45,15 Eur higienos ir skalbimo prekėms; 20,83 Eur sveikatos priežiūros priemonėms (vaistams, papildams ir vitaminams ar paslaugoms); 57,67 Eur laisvalaikiui (vasaros stovyklos, gimtadieniai, savaitgalio išvykos); 200 Eur maistui namuose (maitinimas mokykloje įtrauktas prie mokyklos išlaidų); 92,80 Eur mokyklos priemonėms, išvykoms su klase, klasės fondui ir maitinimui mokykloje; 37,30 Eur kitoms nekasmetinėms išlaidoms (įskaitant kambario ir baldų atnaujinimą, telefono ir kompiuterio įgijimo išlaidas), iš viso 710 Eur.

22. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023). Nuo 2023 m. sausio 1 d. nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis (toliau – MMA), atskaičius mokesčius, siekia 633 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, jog šalių nepilnamečiam vaikui yra būtinas maistas, apranga, higienos priemonės, taip pat patiriamos papildomos išlaidos vaiko laisvalaikiui, periodiškai pasikartojančioms ligoms. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyto 100 Eur dydžio išlaikymo nepakanka patenkinti net minimalius vaiko poreikius. Tačiau ieškovei neįrodžius, jog vaikas turėtų specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, dėl kurių vaiko poreikiams patenkinti reikėtų didesnės sumos nei minimali mėnesinė alga, tai yra didesnės nei 633 Eur sumos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 600 Eur suma.

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis nusprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio nuspręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė asmeninės nuosavybės teise registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, gyvena su vaikais jos mamai priklausančiame bute, adresu (duomenis neskelbtini), Klaipėda. Ieškinio padavimo metu ieškovė niekur nedirbo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė įsidarbino UAB „Rimi Lietuva“, jos pajamas sudaro apie 1 254,67 Eur (apie 840 Eur atskaičius mokesčius) per mėnesį.

25. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenis neskelbtini), Klaipėdoje, transporto priemonių atsakovo vardu neregistruota. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nuo 2023 m. sausio Lietuvoje nedirba, jo pajamas sudaro 361,51 Eur nedarbo draudimo išmoka. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog išvažiuoja periodiškai dirbti į užsienį, tačiau įrodymų apie jo gaunamas pajamas nepateikė, tik teismo posėdžio metu nurodė uždirbantis 1 200 Eur. Nesutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovas neminėjo teismo posėdžio metu, jog jo pajamas sudaro 1 200 Eur, kadangi išklausius teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, jog atsakovas baigiamojoje kalboje nurodė uždirbantis 1 200 Eur.

26. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti ir į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Kaip matyti iš surinktų byloje įrodymų, ieškovės finansinė padėtis yra prastesnė nei atsakovo. Įvertinus tai, jog atsakovas išlaiko jam nuosavybės teise priklausantį būstą, patenkina savo paties poreikius, darytina išvada, jog atsakovo deklaruojama 361,51 Eur nedarbo draudimo išmoka nėra vienintelės atsakovo pajamos. Kadangi teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovas periodiškai išvyksta dirbti į užsienį, labiau tikėtina, jog jo pajams sudaro atsakovo teismo posėdžio metu paminėta 1 200 Eur suma. Ta aplinkybė, jog atsakovas nepagrindė visų savo gaunamų pajamų įrodymais, vertintina kaip sąmoningas atsakovo siekis nuslėpti savo tikrąją finansinę padėtį ir šios aplinkybės vertintinos nepilnamečio vaiko naudai. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas negali dirbti dėl sveikatos sutrikimų ar turėtų kitų specialiųjų poreikių ar kitų išlaikytinių, todėl atsakovas privalo vykdyti pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, jog paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, 100 Eur išlaikymas vaikui nėra pakankamas patenkinti padidėjusius poreikius, o viena ieškovė neturi pakankamų galimybių vaiko poreikius visiškai patenkinti, darytina išvada, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas padidinti nepilnamečio poreikiams patenkinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą iki 300 Eur. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką darytina išvada, jog priteistas didesnis išlaikymo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai ir esant šios konkrečios bylos aplinkybėms nėra nepagrįstai per didelis, pažeidžiantis atsakovo interesus.

28. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

29. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010).

31. Ieškovė vienu iš ieškiniu pareikštų reikalavimų prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9299-639/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą ir jį išdėstyti: priteisti iš R. D. išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. D., gim. (duomenis neskelbtini), po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

32. V. D. bylos nagrinėjimo metu, tai yra, (duomenis neskelbtini) tapo pilnamete, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog V. D. nepareiškė byloje savarankiškų reikalavimų atsakovui, ieškovė nepateikė įgaliojimo atstovauti dukrai teisme ir neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo (kad galėtų atstovauti dukrai dėl jos naudai pareikštų ieškinio reikalavimų), ieškovės reikalavimą pakeisti priteistą išlaikymą V. D. atmetė kaip nepagrįstą.

33. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2023 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas nusprendė V. D. apklausti tik kaip liudytoją, pirmosios instancijos teisme V. D. nebuvo suteikta galimybė pareikšti nuomonės dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų, susijusių su jai priteisto išlaikymo pakeitimu. Todėl pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinio reikalavimą padidinti Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimu priteistą išlaikymą V. D., priteisiant iš atsakovo 350 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki V. D. pilnametystės, iš esmės nusprendė dėl V. D., kuri nebuvo įtraukta dalyvauti byloje, teisių ir pareigų. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnamečiui T. D. paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Nustačius, jog egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo V. D., naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Panaikinus dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir bylą dėl dalies reikalavimų grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes dėl to nuspręs dalį bylos iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo dalį dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9299-639/2016 priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo V. D. bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.