Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1028-614/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-07
Bylos Nr.: e2A-1028-614/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-19792-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas: L. P.
Atsakovas: V. P.

Kategorijos

78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1028-614/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19792-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1.; 125.1; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovei V. P. dėl teismo sprendimu nustatytos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jiems bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti 2016 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3915-967/2016 dalį dėl nepilnamečių vaikų A. P. ir U. P. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, nustatyti A. P. ir U. P. gyvenamąją vietą su ieškovu ir iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iki mergaičių pilnametystės bei priteisti ieškovui iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymo 3 900 Eur įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. Ieškovas nurodė, kad po skyrybų vaikų gyvenama vieta minimu teismo sprendimu buvo nustatyta su atsakove, tačiau 2018 metų gegužės mėnesį ji patyrė sunkų sveikatos sutrikimą, dėl kurio nuo 2018 metų gegužės mėnesio ji negali pasirūpinti vaikais ir jais nesirūpina. Atsakovė iki šiol yra gydoma, turi neįgalumą, yra prižiūrima trečiųjų asmenų, o duomenų, kad artimiausiu metu pasikeistų atsakovės sveikatos būklė nėra. Ieškovo manymu tokia išlaikymo forma bei prašomas priteisti išlaikymo dydis po 150 Eur per mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui atitiktų atsakovės galimybes ir esamą atsakovės turtinę padėtį bei užtikrintų vaikų poreikių tenkinimą. Kadangi ieškovas vienas išlaikė nepilnamečius vaikus nuo 2018 m. birželio mėnesio iki kreipimosi į teismą dienos, už nurodomą laikotarpį susidarė įsiskolinimas vaikų išlaikymui. Kadangi atsakovė išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikia nuo 2018 metų birželio, iki kreipimosi į teismą dienos susidaro 13 mėnesių, todėl bendras atsakovės įsiskolinimas nepilnamečių vaikų išlaikymui sudaro 3 900,00 Eur, kurie priteistini iš atsakovės ieškovui.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Mano, kad šioje byloje negali būti sprendžiamas joks klausimas, susijęs su A. P. gyvenamąja vieta, išlaikymo priteisimu ar išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, kadangi 2019 m. rugsėjo 17 d. A. P. tapo pilnamete. Be to, po to, kai atsakovė susirgo, mergaitė paprašė tiek ieškovo, tiek atsakovės, kad jai būtų leista gyventi atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute ir jai tai buvo leista. Ji nepersikėlė nuolat gyventi pas tėvą ir gyvena viena. Visas buto komunalines paslaugas apmoka atsakovė. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių A. P. poreikius bei realiai patirtas išlaidas, dėl kurių galėjo susidaryti išlaikymo įsiskolinimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad gyvenamuoju būstu, jo išlaikymu pasirūpina atsakovė, o pagal esamą teismo sprendimą, ieškovas taip pat privalo teikti išlaikymą. Atsakovė neprieštarauja, kad būtų pakeista nepilnametės dukters U. P. gyvenamoji vieta, tačiau nesutinka su prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma bei prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Nurodo, kad 2018 m. kovo 25 d. atsakovei galvoje plyšo aneurizma ir ištiko galvos smegenų infarktas. Keletą mėnesių buvo neaišku, ar atsakovė iš viso išgyvens. Į bylą pateikiamas 2019 m. balandžio 19 d. medicininis išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovė, be kitų žmonių pagalbos nesugeba pavalgyti, atsisėsti, persikelti, važiuoti neįgaliojo vežimėliu. Jai diagnozuota psoriazė, kuriai reikalingas medikamentinis gydymas, afazija. Esant afazijai sutrinka kalbėjimas, kalbos supratimas, skaitymas, rašymas, skaičiavimas. Atsakovei nustatyta vidinė hidrocefalija (anormalus cerebrospinalinio skysčio (likvoro) susikaupimas kaukolės ertmėje). Esant hidrocefalijai, išsiplečia galvos smegenų skilveliai, dėl ko spaudžiamos galvos smegenų struktūros, didėja galvospūdis. Atsakovė nevalingai šlapinasi, tuštinasi, dėl ko reikalingos sauskelnės. Atsakovei reikalingos kineziterapijos, ergoterapijos bei logopediniai užsiėmimai, taip pat reikalingas medikamentinis gydymas. Nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2019 m. liepos 23 d. atsakovei buvo nustatytas 10 proc. darbingumo lygis bei pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. 2019 m. rugpjūčio 5 d. buvo nustatytas tas pats darbingumo lygis (10 proc.), tačiau jau tik antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakovė gaudavo 500 Eur iš Sodros bei 295 Eur iš savivaldybės slaugai. Iš viso 795 Eur. Pakeitus slaugos poreikio lygį iš pirmo į antrą bus mokama 216 Eur. Iš viso 716 Eur. Kitų pajamų atsakovė neturi ir negali turėti dėl sveikatos būklės. Nors atsakovės pajamos yra 716 Eur, ji turi įsipareigojimų, kurių negali nevykdyti. Nutraukiant santuoką atsakovei atiteko šalims priklausęs butas bei pareiga vykdyti dvi kreditorines prievoles AB „Swedbank“, bei pareiga kas mėnesį mokėti ieškovui 140 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį. Per mėnesį tai sudaro apie 290 Eur. Iš atsakovės sąskaitos kas mėnesį mokami komunaliniai mokesčiai už butą, esantį (duomenys neskelbiami). Vidutiniškai per mėnesį tai sudaro 98 Eur. Šiame bute faktiškai gyvena šalių pilnametė dukra A. P.. Iš ieškovės pajamų (716 Eur), atėmus būtinąsias išlaidas pagal kredito sutartis ir teismo sprendimą, bei komunalinius mokesčius, atsakovei kas mėnesį lieka 328 Eur. Per mėnesį sauskelnėms išleidžiama 1 720 Eur, apie 1 520 Eur vaistų priemokoms ir nekompensuojamiems vaistams, apie 10 Eur palutėms. Su atsakove kas dieną dirba kinezitarapeutai, kas per mėnesį kainuoja apie 500 Eur. Iš viso per mėnesį atsakovės gydymui reikalingi 540-550 Eur. Taip pat reikalingos lėšos maistui – apie 150 Eur, jos daliai tenkantiems komunaliniams mokesčiams – apie 30 Eur. Viso šiuo metu, atsakovės išlaikymui, priežiūrai ir gydymui per mėnesį reikia apie 720 Eur. Pagal šiuo metu susidariusią situaciją, atsakovės pajamų pakanka kredito mokėjimui, komunalinių paslaugų mokėjimui, kompensacijos ieškovui mokėjimui, ir iš dalies jos pačios išlaikymui bei gydymui. Trūkstamas lėšas atsakovei suteikia artimieji giminaičiai ir draugai. Atsižvelgiant į atsakovės gaunamas pajamas, turimus skolinius įsipareigojimus, itin sudėtingą sveikatos būklę, atsakovė būtų pajėgi U. P. naudai teikti 50 Eur išlaikymą per mėnesį.

3. Kadangi šalių dukra A. P. nagrinėjant bylą sulaukė pilnametystės, ieškovas nepalaikė reikalavimo dėl jos išlaikymo ir gyvenamos vietos nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė 2016 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3915-967/2016 patvirtintos 2015 m. birželio 1 d. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą, kuriuo šalių nepilnamečių vaikų A. P., gim. 2001 m., ir U. P., gim. 2012 m., gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina V. P., ir nustatė nepilnametės U. P. gyvenamąją vietą su tėvu L. P.; nutraukė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3915-967/2016 priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. P. ir U. P. išieškojimą iš tėvo L. P.; Teismas priteisė iš atsakovės V. P. nepilnametei dukrai U. P. išlaikymą po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2019 m. liepos 3 d., kol dukra sulauks pilnametystės, pavedant dukters piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jo įstatyminiam atstovui - tėvui L. P., priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kitus ieškinio reikalavimus teismas atmetė kaip nepagrįstus, priteisė iš atsakovės V. P. ieškovo L. P. naudai 252 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nukreipė vykdyti skubiai.

5. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu 2016 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3915-967/2016 šalių santuoka buvo nutraukta bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta šalių 2015 m. birželio 1 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punkte numatyta, kad nutraukus santuoką šalių nepilnamečių vaikų A. P. ir U. P. gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina V. P., o remiantis tos pačios sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad vaikų tėvas L. P. nepilnamečių vaikų A. P. ir U. P. išlaikymui skirs po 150 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise paskiriant šalių nepilnamečių vaikų motinai V. P..

6. 2018 m. kovo 25 d. atsakovei galvoje plyšo aneurizma ir ištiko galvos smegenų infarktas, nuo 2018 m. liepos mėn. atsakovei buvo nustatytas 10 proc. darbingumo lygis bei pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, o nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakovei buvo nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

7. Kadangi bylos nagrinėjimo metu šalių dukra A. P., gim. 2001 m. rugsėjo 17 d., sulaukė pilnametystės, ir pilnametė A. P. nepateikė prašymo įstoti į procesą su savarankiškais reikalavimais dėl paramos jai iš atsakovės priteisimo, teismas nesprendė klausimo dėl netinkamos šalies pakeitimo ar pilnamečio veiksnaus asmens įtraukimo į bylą. Nurodė, kad A. P. sulaukus pilnametystės, jos gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu bei išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo iš atsakovės klausimai tapo nebeaktualūs.

8. Pakeitus nepilnamečio vaiko U. P. gyvenamąją vietą ir nustačius ją su tėvu, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnametei U. P. iš skyrium gyvenančios motinos, vadovaudamasis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais bei atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės nepilnametės dukros U. P. išlaikymą pagrįstas iš dalies, todėl teismas iš atsakovės priteisė po 50 Eur mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės.

9. Spręsdamas šalių ginčą dėl išlaikymo įsiskolinimo, teismas pažymėjo, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra terminuotas. Jos terminas yra nustatytas iki pilnametystės suėjimo ir šis juridinis faktas yra pagrindas nutraukti išlaikymo teikimą (CK 3.194 straipsnio 4 dalis), jeigu nėra kitų aplinkybių, dėl ko išlaikymas turi būti nustatomas ilgesniam laikui (CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai, minėta, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Teismas nurodė, jog tuo atveju, kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Kadangi išlaikymo prievolė vaikui baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės, teismas sprendė, jog pasibaigus prievolei ieškovas nelieka teisinio pagrindo reikalauti vykdyti šią prievolę ateityje. Jeigu civilinėje byloje buvo pareikštas reikalavimas priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą iki pilnametystės, tai, teismui nustačius, kad išlaikymas vaikui yra ar buvo tinkamai vykdomas, o bylos nagrinėjimo metu nepilnametis vaikas sulaukė pilnametystės, tai reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui atmetamas, o tarp tėvų, iš kurių vienas visa apimtimi teikė tinkamą išlaikymą, o kitas pažeidė savo prievolę nepilnametį vaiką išlaikyti, išsprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytą prievolę. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad jis įvykdė už atsakovę nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę, turi įrodyti atsakovės prievolės egzistavimo faktą, šios prievolės dydį ir faktą, kad ieškovas įvykdė prievolę už atsakovę (įvykdytos prievolės dydį). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kokio dydžio realias išlaidas jis patyrė laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., vykdydamas ir už atsakovę prievolę išlaikyti jų nepilnamečius vaikus, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė šio savo reikalavimo ir jį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovas L. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui U. P. po 150 Eur mokamomis kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei priteisti iš atsakovės vaikų išlaikymo įsiskolinimą 3 900 Eur sumoje. Alternatyvus apelianto reikalavimas - panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžiamoje dalyje ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Ieškovas taip pat prašo priimti kartu su apeliaciniu skundu jo teikiamus naujus įrodymus.

11. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnametei dukrai U. P. priteisto išlaikymo dydžio ir dėl abiejų dukrų – U. ir A. P. išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo yra nepagrįstas, priimtas nepakankamai įvertinus faktines aplinkybes ir pažeidžiant materialinės teisės normas. Apelianto manymu pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės turtinę padėtį, o sprendime nurodomos atsakovės patiriamos išlaidos (sauskelnėms, vaistams) neįrodytos. Teismas nevertino atsakovės valdomo nekilnojamojo turto, atsakovė kartu su seserimi, kurios yra prižiūrima, gyvena jų paveldėtame bute, o butas, kuris šalims nutraukiant santuoką liko atsakovei, nėra naudojamas tokiu būdu, kad pagerintų pačios atsakovės turtinę padėtį. Tai, kad atsakovė moka ieškovui piniginę kompensaciją už santuokos nutraukimo metu jai tekusią didesnę turto dalį, bei atsakovės įsipareigojimai kitam kreditoriui, negali būti vertinamasis kriterijus siekiant identifikuoti atsakovės turtinę padėtį ir negali nulemti vaikų išlaikymo dydžio. Be to, ieškovas ir jo motina prisidėjo atsakovei išlaikant santuokoje padalintą ir atsakovei atitekusį butą (apmokėjo komunalines paslaugas).

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas nurodė, kad nepilnametės šalių dukros U. P. poreikių ieškovas nedetalizavo, tačiau byloje yra duomenys, kad mergaitė lankė darželį, šokius, šių faktų visuma suponuoja tam tikrų išlaidų egzistavimą. Vien tai, kad ieškovas nepateikė konkrečių kvitų/čekių, nereiškia, kad išlaidų vaikui jis nepatyrė, ieškovas nekaupė kvitų ir negalėjo žinoti, kad jų prireiks. Didžiąją dalį vaikų poreikių jis tenkino atsiskaitydamas grynaisiais pinigais. Teismo argumentas, kad ieškovas turėjo detalizuoti bendrus vaiko poreikius ir juos pagrįsti įrodymais, prieštarauja protingumo kriterijui, nes teismų praktikoje laikomais nuomonės, kad nereikia įrodinėti dalykų, kurie yra savaime suprantami, o būtent, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamas plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės ir kt. Teismas turėjo vertinti, ar jo prašoma priteisti suma yra realaus, protingo dydžio. Teismų praktikoje neįrodinėtina aplinkybe pripažįstama suma, reikalinga minimalių vaiko poreikių tenkinimui, o nagrinėjamu atveju buvo prašoma įgyvendinti pareigą išlaikyti vaikus, siekiant tokio dydžio išlaikymo, kuris padėtų užtikrinti bent būtinų vaikų poreikių patenkinimą. Nutraukdamos santuoką šalys sustarė, kad kiekvieno vaiko poreikių patenkinimui reikia iki 300 Eur per mėnesį, teismui patvirtinant šalių sudarytą sutartį iš ieškovo buvo priteistakiekvienam vaikui po 150 Eur per mėnesį. Kadangi vaikų poreikiai augant iš esmės nekito, nekito ir ieškovo turtinė padėtis, todėl ieškovas pagrįstai reikalavo iš atsakovės 150 Eur dydžio per mėnesį išlaikymo vaikui. Tačiau teismas besąlygiškai sutiko su atsakovės pozicija ir iš jos priteisė teismų praktikos ir vaiko intereso neatitinkančio dydžio išlaikymą. Akivaizdu, kad vaikams pakeitus gyvenamąją vietą jų poreikai nesumažėjo, o tai reikšia, kad jie turi būti tenkinami ta pačia apimtimi. Apeliantas pažymėjo, kad jo prašomas priteisti išlaikymo vaikams dydis net nesiekia pusės MMA dydžio, o teismo priteista išlaikymo suma nesiekia net valstybės teikiamą išlaikymo dydį, kuomet tėvai nevykdo pareigos išlaikyti vaiką.

13. Teismas neteisingai vertino šalių dukros A. P. gyvenamąją vietą, byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės atsikirtimą į ieškinį, jog dukra laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. gyveno ne su tėvu. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kokio dydžio realias išlaidas minimu laikotarpiu vykdydamas prievolę už atsakovę jis patyrė. Teismas paneigė tai, kad vaikai turėjo net ir būtiniausius poreikius ir tai, kad vaikų poreikia turi būti tenkinami nepertraukiamai. Atsakovė nurodytu laikotarpiu neprisidėjo prie vaikų išlaikymo dėl savo sveikatos būklės. 602 Eur vaikų pinigai į ieškovo sąskaitą buvo pervesti tik 2019 m. liepos 16 d. Per visą nurodytą laikotarpį vaikų poreikius tenkino tik ieškovas, todėl pirmosios instancijos teismas skudžiamu sprendimu vaikų išlaikymo naštą iš esmės permetė ieškovui, nesivadovavo kasacinio teismo praktika. Teismas turėjo priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą nepaisant to, kad viena iš šaių dukterų sulaukė pilnametystės ir kad ji nereiškia savarankiškų reikalavimų byloje. Būtent tam iš tėvų, kuris vykdė savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikainčiu vienu iš tėvų, nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje, tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Duomenų, kad kiti (tretieji) asmenys būtų teikę išlaikymą vaikams, byloje nėra. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis veikas, tam tikrą laiką nereikalauja išlaikymo vaikui iš antrojo tėvo ir vaiką išlaiko vienas, pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą. Be to ieškovas nurodė, kad jis ir toliau teikia išlaikymą pilnametei dukrai A., kadangi ji tebesimoko gimnazijos dvyliktoje klasėje ir jai reikalingas išlaikymas.

Atsiliepimas

14. Atsakovė V. P. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė taip pat prašė neprijungti su apeliaciniu skundu teikiamų naujų įrodymų.

15. Atsakovė nurodo, kad ieškovo prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą dviems vaikams, negali būti tenkinamas. Tiek išlaikymas, tiek išlaikymo įsiskolinimas yra priteisiamas vaikui, todėl šalių dukrai A. P. 2019 m. rugsėjo 17 d. tapus pilnamete, tik ji turi reikalavimo teisę reikšti reikalavimą dėl išlaikymo ar išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, o apeliantas tokios teisės neturi. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisė gauti išlaikymą yra nepilnamečio vaiko, todėl materialine prasme ieškovas yra vaikas, o jo procesinę teisę įgyvendina tėvai ar CK 3.194 straipsyje numatyti asmenys. Taigi, kai yra pagrindas, išlaikymas priteisiamas nepilnamečiui vaikui, o ne tėvams, dėl šių aplinkybių ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

16. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės - tiek vaiko poreikiai, tiek kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis bei būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir kiekvieno iš tėvų turtinei padėčiai, tiek tai kokią dalį reikalingo išlaikymo teiskė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu ir nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai riekšmingus faktus turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia tiksliai ir patikimai apskaičiuoti, kokią konkrečiai sumą atsakovas išleido vaikų išlaikymui ginčo laikotarpiu, tačiau patvirtina, kad atsakovas teikė vaikams tam tikrą išlaikymą. Asmenys paprastai nekaupia kvitų, tokia situacija yra suprantama ir galima, todėl tai lemia, kad teismas, sprendžiantis ginčą dėl vaikui išlaikyti patirtų išlaidų priteisimo, turi pareigą priimti kiek galima labiau pagrįstą ir teisingą sprendimą. Nustačius, kad vaikas buvo tinkamai išlaikomas, galima pagrįstai manyti, kad vaiko išlaikymui buvo skirta pagal vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį būtina išlaikymo suma. Apeliantas iki šiol nepateikė įrodymų kokie buvo ar yra vaiko būtinieji poreikiai. Remtis 2016 m. sausio mėnesį šalių sudarytu susitarimu, kad šalys vaikams skirs po 300 Eur per mėnesį, nagrinėjamu atveju negalima, nes tokį susitarimą sudarant šalių padėtis buvo visiškai kitokia. Atsakovės sveikatos problemos nėra susijusios su netinkamu gyvenimo būdu ar neatsargiu elgesiu. Plyšus kraujagyslei ir pažeidus galvos smegenis, ji neteko 90 procentų darbingumo. Pasikeitus padėčiai turi būti peržiūrėti ne tik vaikų poreikiai, bet ir tėvų galimybės teiskti išlaikymą. Išmuomoti butą atsakovė galėtų, jei jame negyventų šalių dukra. Jos gyvenimo bute faktas buvo patvirtintas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Ši byla nagrinėjama ieškovo L. P. apeliacinio skundo ribose. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog neapskųstoje dalyje teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nėra nustatyta.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priima ir vertina kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus. CPK 314 straipsnis nustato naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, priėmimo ribojimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šis ribojimas nėra absoliutus. Nors atsakovės atstovė minimų įrodymų prašė nepriimti, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos pobūdį, sutinka, kad siekiant objektyviai nustatyti nepilnamečių vaikų išlaikymo ginčo laikotarpiu aplinkybes, tikslinga šiuos įrodymus priimti ir vertinti. Atsakovės atstovė su pateiktais dokumentais susipažino.

21. Kaip jau minėta, ginčas tarp šalių kilo dėl to, kokia išlaikymo suma reikalinga nepilnametei jų dukrai - septynerių metų amžiaus U. ir kokią dalį vaikui reikiamo išlaikymo turi skirti vaiko motina (atsakovė), nuo kada ir kokio dydžio vaiko išlaikymo skola susidarė faktiškai pakeitus šalių vaikų U. ir pilamete 2019 m. rugsėjo 17 d. tapusios A. gyvenamąją vietą, ar apskritai skola susidarė. Ginčas taip pat keliamas dėl apelianto reikalavimo teisės reikšti ieškinį dėl pilnamete bylos nagrinėjimo metu tapusios dukters A. išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

22. Abi ginčo šalys nurodė, kad 2016 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3915-967/2016 šalių santuoka buvo nutraukta bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtintas jų susitarimas (2015 m. birželio 1 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių) dėl nepilnamečių vaikų A. P. ir U. P. gyvenamosios vietos nustatymo su vaikų motina V. P., bei dėl vaikų išlaikymo – kad vaikų tėvas L. P. A. P. ir U. P. išlaikymui skirs po 150 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

23. Abi ginčo šalys taip pat nurodė, kad 2018 m. atsakovei sutriko sveikata ir dėl šio sutrikimo ji prarado galimybę rūpintis ne tik vaikais, bet ir savimi, todėl nuo 2018 m. gegužės mėnesio vaikais rūpinosi ieškovas, nepilnametė U. persikėlė gyventi pas tėvą (ieškovą). Ieškovas ieškinyje ir jo atstovas teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pas ieškovą (apeliantą) nurodytu laiku apsigyveno ir šešiolikos (netrukus – septyniokos) metų amžiaus tuo metu buvusi šalių dukra A.. Atsakovė atsiliepime bei atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dukra A. gyveno atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbiami). Atsakovės atstovė nurodė, kad ištikus mamos ligai A. nenorėjo persikelti gyventi pas tėvą ir šeimos sutarė, kad ji gali gyventi minėtame atsakovei priklausančiame bute. Atsakovės atstovė neneigė, kad dieną mergaitė ateidavo į tėvo namus, ją pamaitindavo ir močiutė ir tėvas. Nurodė, kad mergaitės dažnai po pamokų dienas leisdavo pas mamą (atsakovę), buvo pamaitinamos atsakovės sesers, kuri taip pat prižiūri atsakovę ir ja rūpinasi. Atstovės atstovė taip pat neneigė, kad ieškovas turėjo išlaidų vaikų išlaikymui, tačiau nurodė, kad vaikais iš tiesų rūpinosi abi šeimos, o atsakovė suteikė 2019 m. rugsėjo mėnesį pilnamete tapusiai dukrai A. gyvenamą plotą. Nuomoti šio buto svetimiems žmonėms atsakovė negali, nes jis labiau reikalingas besimokančiai dukrai A.. Atsakovė gyvena kartu su ją prižiūrinčia ir slaugančia seserimi J. P., jų abiejų iš tėvų paveldėtame bute adresu (duomenys neskelbiami).

24. Taigi, šalys nurodė skirtingas aplinkybes dėl pilnametystės sulaukusios jų dukters A. gyvenamos vietos.

25. Rungtyniškumo (rungimosi) principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, kad ieškovui reikia įrodyti ieškinio, o atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

26. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius susipažino su bylos procesiniais dokumentais, apsilankė apelianto gyvenamoje vietoje ir pateikė pirmosios instancijos teismui išvadą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Išvadoje nurodoma, kad, kad ieškovas kartu su dukromis ir ieškovo motina gyvena ieškovo motinai I. P. priklausančiame trijų kambarių bute, mergaitės dalinasi vienu kambariu, turi atskiras miegojimo vietas. Pastebėta žaislų ir ugdomųjų priemonių. Tarnybai suteiktais duomenimis mergaitės yra sveikos. Su mergaitėmis buvo bendrauta individualiai. P. A., apie metus ji gyvena su tėvu, nes mamai buvo atlikta sudėtinga galvos operacija ir ji negali ja ir seserimi rūpintis. Mergaitė teigė, kad nuo 2018 m. ja rūpinasi tėtis ir močiutė, pamaitina, aprengia, išklauso. P. A., su mama ji bendrauja, aplanko ją kartu su seserimi, savaitgaliais su mama būna nuo ryto iki vakaro. Pasak U., ja rūpinasi tėtis ir močiutė, žaidžia su ja, daro valgyti, tėtis nuveža į darželį, nuperka rūbus, močiutė rūpinasi jos sveikata. Mergaitė teigė, kad aplanko mamą kartu su vyresniaja seserimi.

27. Įvertinusi šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių atstovų teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus (garso įrašas), teisėjų kolegija daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovei susirgus šalių dukra A. gyveno atsakovei nuosavybės teise po santuokos nutraukimo atitekusiame bute, o dienos metu lakėsi ir buvo prižiūrimą tiek ieškovo, tiek atsakovės šeimos narių. Vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu bei bylos įrodymų visetu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus akte aplankius šeimą fiksuoti įrašai apie tai, kad šalių dukra A. atsakovei susirgus gyvena su ieškovu, nėra pakankamas įrodymas apelianto skundo argumentui patvirtinti, kadangi aktas surašytas iš ieškovo ir vaiko žodžių, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, jis turi būti vertinamas kaip vienas iš įrodymų visų įrodymų kontekste. Suprantama, kad šalių dukrai A. dar nesulaukus pilnametystės jos savarankiškas gyvenimas atsakovės bute tarnybos darbuotojams galėjo būti ir neatskleistas. Teisėjų kolegijos išvadą, jog labiau tikėtina aplinkybė, kad atsakovė suteikė mergaitei būstą, netiesiogiai įrodo ir paties apelianto elgesys – apmokant už dalį šio buto komunalinių paslaugų (dažniausiai mokėjo apelianto mama I. P., ketetas mokėjimų yra atlikta paties apelianto), o taip pat pervedant dukrai didesnes pinigų sumas maistui savarankiškai maitintis (keletą kartų per mėnesį apeliantas pervesdavo A. po 50 Eur, po 100 Eur ir panašias sumas maistui). Padarius priešingą išvadą būtų nesuprantamas paties ieškovo elgesys, kadangi minimas butas, esantis (duomenys neskelbiami), šalims 2016 m. sausio mėnesį nutraukiant santuoką, nuosavybės teise buvo perleistas būtent atsakovei, todėl ieškovas neturėjo pareigos mokėti už šio buto komunalines paslaugas.

28. Šios nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu paneigia apelianto argumentą, jog atsakovė jai susirgus visiškai neprisidėjo prie dukters A. išlaikymo, kadangi atsakovė suteikė dukrai gyvenamąjį plotą. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais, kad nesant kitų įrodymų apie atsakovės išlaikymo dukroms A. ir U. teikimą laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki ieškovo ieškinio pareiškimo teisme, darytina išvada, jog didžiausia vaikų išlaikymo finansinė našta teko būtent apeliantui. Šią teisėjų kolegijos išvadą taip pat patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai apie apelianto išlaidas vaikų rūbams, avalynei, maistui, U. darželio bei pramogų apmokėjimą.

29. CK 3.53 straipsnio 3 dalis, nustato, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Be to, minėta dalis nustato, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Kasacinio teismo praktika dėl šios CK 3.53 straipsnio 3 dalies, kiek tai susiję su teismo procesiniu sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytu išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimu, yra išplėtota ir nuosekli. Kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismų procesinių sprendimų dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo res judicata galios neįgijimo ypatumas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 34 punktas).

30. Ieškovo (apelianto) ir atsakovės prievolės išlaikyti nepilnametes dukteris egzistavimo faktą ir prievolės dydį lemia CK normos, reglamentuojančios tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra įtvirtinta įstatymo, t. y. ji egzistuoja ir jos dydis yra nulemtas įstatymo, nepriklausomai nuo to, ar yra priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis; kt.). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis). Taigi, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto skundo argumentu, kad šalims 2016 m. sausio 25 d. nutraukiant santuoką apeliantas ir atsakovė iš esmės susitarė kokio dydžio išlaikymas tuo metu buvo reikalingas jų vaikams. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo priteisto išlaikymo dydis buvo nustatytas teismo sprendimu, t. y. teismo patvirtinta apelianto ir atsakovės sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Šios sutarties 3 punktu ieškovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 150 Eur išlaikymą iki jų pilnametystės, o atsakovė įsipareigojo šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, sutartyje buvo nurodyta, jog ieškovas mokės išlaikymą vaikams. Nors nurodytoje teismo patvirtintoje sutartyje nėra aptartas atsakovės indėlis į vaikų išlaikymą, nagrinėjamu atveju spręstina, kad atsakovė, su kuria buvo nustatyta nepilnametčių dukterų gyvenamoji vieta, turėjo rūpintis nepilnametėmis dukterimis, užtikrindama kasdienius dukterų poreikius ir dėl to patirdama reikiamas vaiko išlaikymo išlaidas. CK 3.156 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju teismo patvirtintoje šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nėra nurodytas skirtingas tėvų (ieškovo ir atsakovės) indėlis į šalių nepilnamečių dukterų išlaikymą atsižvelgiant į aplinkybę, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta, taip pat nėra ir nuostatos, jog atsakovė turi vykdyti nepilnamečių dukterų išlaikymo pareigą mažesne apimtimi nei ieškovas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skuno argumentu, jog šalys sutiko, kad jos lygiomis dalimis teiks išlaikymą dukterims. Kartu tai teikia pagrindą daryti išvadą, kad šalys sutarė, jog kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma per mėnesį sudaro apytiksliai 300 Eur, nors sutartyje ir nekonkretizavo kiekvieno vaiko poreikių turinio ir jiems patenkinti būtinos sumos. Nagrinėjamu atveju šalys sutinka, kad vaikų poreikiai per minimą laikotarpį iš esmės nepasikeitė. Taigi, kol teismo nėra nustatyta kitaip, nėra pagrindo spręsti, kad ši vaikų poreikiams patenkinti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo to, su kuo gyvena vaikai. Kitaip tariant, vaiko poreikiai tokia apimtimi turi būti tenkinami ir kai nepilnametės dukterys gyveno su atsakove, kaip nustatyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ar kai, neatsižvelgiant į sutartį ir pasikeitus šalių gyvenimo aplinkybėms, nepilnametė šalių duktė U. faktiškai gyvena su ieškovu, o A. iki pilnametystės iš dalies gyveno savarankiškai, tačiau finansiškai buvo priklausoma nuo apelianto.

31. Nurodyti argumentai teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas (apeliantas) įrodė atsakovės prievolės egzistavimo faktą bei šios prievolės dydį šalių santuokos nutraukimo metu, o taip pat ir atsakovės prievolę teikti išlaikymą abiems nepilnametėms dukterims po to kai jų faktinė gyvenamoji vieta pasikeitė. Tačiau nagrinėjamo ginčo esmė yra būtent atsakovės prievolės dydis ginčo laikotarpiu - po jos sveikatos sutrikimo 2018 m.

32. Rašytiniai bylos dokumentai – stacionaro epikrizė patvirtina, kad 2018 m. kovo 25 d. atsakovei buvo embolizuota aneurizma, dėl agresyvaus vazospazmo išsivystė GSI. 2018 m. rugsėjo 24 d. – lapkričio 30 d., 2018 m. gruodžio 18 d. – 2019 m. sausio 11 d. atlikta reabilitacija. Taikant reabilitaciją ligoninėje dėl daugėjančių sąmonės sutrikimo epizodų atsakovė buvo perkelta į ligoninės neurologijos skyrių, kur gydyta 2019 m. sausio 29 – vasario 7 d., vėliau atsakovė atsiųsta pakartotinei reabilitacijai. Pagrindinė diagnozė hospitalizavus stacionare 2019 m. kovo 18 d. – 2019 m. balandžio 11 d. fiksuojama subarchnoidinio kraujavimo pasekmės (nauja liga), smegenų infarkto pasekmės: dalinė s/m afazija, spazminė hemiplegija dešinėje, šlapimo nelaikymas, išmatų nelaikymas. Centrinės kilmės svaigimas. Lydinčios diadnozės paprastoji psoriazė (lėtinė pirmą kartą nustatyta liga), kitos patikslintos cerebrovaskulinės (smegenų kraujagyslių) ligos (pakartotinai diagnozuojama). Kontaktas su paciente (atsakove) apsunkintas dėl s/m afazijos. Sutrikusi kalba, dešiniųjų galūnių nevaldymas; negalėjimas savarankiškai judėti, apsitarnauti. Bendra būklė fiksuota kaip patenkinama; bėrimas ir pleiskanojimas veido ir galvos odoje, plaštakose; dešinė akis dengta dėl dvejinimosi; šlapinasi ir tuštinasi nevalingai, naudoja sauskelnes; ekspresyvioje kalboje stebimi žymūs afaziniai trukdžiai – laisvos kalbos nėra; Minimali automatizuota ir spontaninė kalba, išlikęs pasikartojimas; kalbos supratimas nukentėjęs dalinai – vykdo paprastas komandas; disfragija; disleksija; trumpas protinės būklės tyrimo testas neištestuojamas dėl sensomotorinės afazijos; sutrikusi dinaminė pusiausvyra; mobilumas: pasiverčia ir atsisėda lovije su vidutine pagalba, persikelia su vidutine/maksimalia pagalba; mechaniniu vežimėliu nevažiuoja. Nevaikšto. Apsitarnavimas: pavalgo su minimalia pagalba, ilgiau užtrunka, kituose apsitarnavimo veiksmuose reikalinga maksimali/vidutinė pagalba. Objektyviai apžiūrėjus AS kaušelio oda išsausėjusi, pleiskanota, apžiūra pacieneti skausmiinga dėl pagrindinės ligos – psoriazės. Gydymas sudėtingas, tepti galvą Betnovato skysčiu, plauti šampūnu prieš pleiskanas, veidą tepti Atopicontrol kremu; reikalingos neurologo konsultacijos, dermatologo konsultacijos, terapeuto konsultacijos, LOR gydytojo konsultacijos; išvada: nusiskundimai: nurodo skausmą dešinėje pusėje nuo pusės kūno; vėmė, dažnai kartojosi samonės netekimo epizodai, buvo vangi, nustojo kalbėti; vėliau – sąmoninga, tačiau kontaktas apsunkintas. Atkti tyrimai. Ligos eiga ir taikytas gydymas: pacientei (atsakovei) sudaryta ir taikyta individuali reabilitacijos programa: kineziterapija, ergoterapija, psichologo konsultacijos / užsiėmimai; socialinio darbuotojo konsultacijos, logoterapeuto konsultacijos / užsiėmimai; ligonio ir artimųjų mokymas, slauga esant kontraindikacijoms ir nesant jų; skirtas medikamentinis gydymas. Reabilitacijos eigoje pacientės (atsakovės) būklė nepasikeitė. Duotos rekomendacijos: tęsti kineziterapijos, ergoterapijos pratimus, tęsti logoterapeuto rekomenduotas užduotis (su artimųjų pagalba); tęsti medikamentinį gydymą: Carbamazepinum, Depakine, Escitalopram, Quetiapini, Omep ir dermatologo rekomenduotas gydymas; pakartotina reabilitacija 2020 m. po gydytojų konsultacijos (nesant kontraindikacijų), šeimos gydytojo priežiūra, gydytojo psichiatro priežiūra ambulatoriškai, esant reikalui – dermatologo, neurologo konsultacijos. Atsakovei išduotas neįgaliojo pažymėjimas, nustatas darbingumo lygis 10 procentų, nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2021 m. liepos 17 d. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

33. Kaip matyti iš rašytinių bylos dokumentų, bylos nagrinėjime atsakovė dalyvavo per atstovę, dėl kurios dalyvavimo procese atsakovės valia buvo išreikšta atsakovės V. P. sesers J. P. 2019 m. rugpjūčio 9 d. įgaliojimo pagrindu. Bylos duomenys bei atstakovės atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme patvirtina, jog atsakovės priežiūra ir slauga rūpinasi jos sesuo J. P., kadangi pati atsakovė dėl savo sveikatos būklės neišgali pasirūpinti savimi, o taip pat negali savarankiškai daryti patvarkymų dėl savo turto ir lėšų ar jų paskyrimo savo ar dukterų poreikiams tenkinti. Šios nustattos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė yra visiškai priklausoma nuo kitų asmenų pagalbos ir priežiūros.

34. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo eigoje atsakovės būklė kiek keitėsi – taikant kineziterapijos procedūras atsakovė mokosi perstatinėti kojas, jomis remtis, tačiau kontaktas su atsakove yra apsunkintas dėl sutrikusios kalbos, savo valią sutikimu ar neigimu atsakovė iš esmės patvirtinama tik akių mirktelėjimu. Bylos dokumentai neabejotinai patvirtina, jog atsakovei reikalingi medikamentai ir mokamos reabilitacinės paslaugos bei procedūros (pav. į bylą pateikti įrodymai apie 500 Eur kineziterapijos apmokėjimo procedūras), atsakovė neturi jokios galimybės dirbti ar kitaip gauti savarankiškų pajamų, atsakovės pragyvenimui bei sveikatinimo paslaugoms būtinos išlaidos tenkinamos išimtinai iš netekto darbingumo ir slaugos pašalpų, kurios per mėnesį sudarė apie 785 Eur, o vėliau sudarys apie 717 Eur.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neteinkamai įvertino atsakovės turtines galimybes bei jos sveikatos poreikiams bei prievolių vykdymui reikiamas išlaidas.

36. Bylos duomenimis atsakovei nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis 0.0610 ha ploto žemės sklypo, esančio Vilniuje Bubilo g. 10A, kurio paskirtis - Mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, o taip pat 1/2 dalis trijų kambarių 66.57 kv. m ploto buto, esnčio (duomenys neskelbiami); nuosavybės pagrindas - 2012-11-08 Paveldėjimo teisės pagal istatymą liudijimas Nr. 1-6125, likusią dalį šio turto paveldėjo atsakovės sesuo J. P., su kuria minimame bute atsakovė šiuo metu gyvena. Paveldėta dalis sodo sklypo santykinai nėra didelės vertės. Atsakovei nuosavybės teise taip pat priklauso dviejų kambarių 50.08 kv.m bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbiami), nuosavybės pagrindas – 2016 m. sausio 25 d. Apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-3915-967/2016, iš registro išrašo matyti, kad mimimam butui nuo 2006-07-04 registruota hipoteka. Kaip matyti iš apelianto į bylą pateikto 2016 m. sausio 25 d. teismo sprendimo dėl šalių santuokos nutratukimo ir prievolių paskirstymo teismo patvirtinta šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, minimas butas buvo įgytas šalių santuokos metu paėmus banko paskolą, o po santuokos nutraukimo atsakovei teko tiek minimas butas, tiek prievolė mokėti kreditą bankui (prievolės apimtis – 15 748,46 Eur), tiek prievolė išmokėti apeliantui 15 877,27 Eur piniginę kompensaciją už apeliantui priklausiusią buto dalį, kurią atsakovė įsipareigojo mokėti dalimis po 140 Eur kas mėnesį. Ši prievolė turi būti vykdoma devynis su puse metų. Bylos dokumentai patvirtina, kad santuokos metu buvo paimta dar viena paskola ir atsakovės prievolės bankui kas mėnesį sudaro apie 150 Eur, bei kompensacija apeliantui 140 Eur, viso – apie 300 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog šios prievolės visiškai negali lemti atsakovės prievolės dydžio vaikų išlaikyme. Minėta, kad šios prievolės buvo prisiimtos atsakovei dar esant sveikai, darbingai, o atsakovei praradus darbingumą šios prievolės privalo būti vykdomos ir toliau, priešingu atveju būtų patirtos neigiamos finansinės bei materialinės pasekmės. Tai pat sutiktina su atsakovės atstovės argumentu, kad atsakovės valia suteikus butą, esantį (duomenys neskelbiami), pilnamete tapusiai dukrai, šį butą nuomoti tretiesiems asmenims nėra racionalu. Taigi, vien įvykdžius iki ligos prisiimtas būtinąsias prievoles, atsakovės asmeninių poreikių poreikių ar vaikų poreikių tenkinimui lieka apie 485 Eur (vėliau liks apie 417 Eur), iš kurių taip pat turi būti dengiami atsakovės būsto komunaliniai mokesčiai, atsakovės maitinimas, priežiūra, slauga, medikamentai, sauskelnės, palutės, reikiamos reabilitacinės procedūros.

37. Bylos duomenimis apeliantas yra pakankamai jauno amžiaus darbingas, neturi sveikatos problemų. Nors apeleliantas asmeninės nuosavybės teise neturi registruoto nekilnojamojo turto, jis taip pat nenurodė ir turintis kitų finansinių prievolių ar išlaikytinių, tik nepilnametę šalių dukrą U. ir pilnametę A., kuriai, kaip teigia apeliantas, reikalinga parama, nes ji mokosi. Apeliantas turi gyvenamąją vietą, kartu su motina gyvena jai priklausančiame trijų kambarių bute. Apelianto vardu registruotas 2007 m. gamybos automobilis TOYOTA RAV4. Nors apeliantas pateikia duomenis, jog jo darbo pajamos 2019 m. sudarė apie 556 Eur, teisėjų kolegijos nuomone apeliantas neįrodė, kad yra išnaudojęs visas galimybes uždirbti didesnę pinigų sumą, priešingai bei atsakovė, kuri objektyviai to padaryti negali. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

38. Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės turtinė padėtis bei sveikatos būklė iš esmės pasikeitė ir leidžia jai mokėti nepilnametės dukters U. išlaikymui po 50 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį, o likurią vaikui reikiamą sumą turi imtis priemonių ir paskirti apeliantas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

39. Dėl fakto, kad apeliantas (ieškovas) įvykdė nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolę už atsakovę, įrodinėjimo apeliantas teigia, kad teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą ir vertino išimtinai atsakovės ar jos atstovės paaiškinimus, kurie apelianto manymu įrodymais nebuvo pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apelianto skundo argumentais iš dalies sutinka.

40. Minėta, kad rungtyniškumo (rungimosi) principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, kad ieškovui reikia įrodyti ieškinio, o atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia.

41. Atsakovė, grįsdama savo prievolės išlaikyti dukteris įvykdymą, per atstovę paaiškino, kad ji suteikė būstą dukrai A., jos šeimos nariai prisidėjo prie dukterų priežiūros, mergaites pamaitindavo. Kaip skunde nurodė apeliantas, atsakovė, išskyrus paaiškinimus, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji savo prievolę įvykdė tinkamai. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą ir neginčija, jog tokie įrodymai byloje neegzistuoja. Atsakovės atstovė tik nurodo, kad, praėjus tam tikram laikui, yra sudėtinga pateikti tokius įrodymus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek ieškovo (apelianto) reikalavimas, tiek atsakovės atsikirtimai yra susiję su praeityje įvykusiomis aplinkybėmis, t. y. jie retroaktyvaus pobūdžio, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas ir atsakovė susiduria su skirtingais įrodinėjimo sunkumais. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, kad šalių duktė U. bendru šalių sutarimu nepertraukiamai nuo 2018 m. birželio 1 d. iki ieškinio pareiškimo 2019 m. liepos 3 d. ir vėliau gyveno pas ieškovą, o nepilnamete buvusi dukra A. gyveno iš dalies savarankiškai, ieškovas šiuo laikotarpiu rūpinosi abiem dukterimis, atsakovė ieškovui lėšų dukterų išlaikymui nėra davusi, akivaizdu, kad šiuo laikotarpiu būtent ieškovui teko pareiga kasdien, nuolat ir nepertraukiamai rūpintis šalių nepilnametėmis dukterimis ir patirti jų išlaikymo išlaidas. Atsakovė neginčija aplinkybės, jog tuo metu, kai nepilnametė duktė U. gyveno su ieškovu, o duktė A. gyveno jos bute, mergaitės buvo tinkamai prižiūrimos. Kaip jau buvo nurodyta, apelianto papildomai pateikti rašytiniai įrodymai papildomai pagrindžia šias aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad atsakovės ar jos sesers epizodiškas dalyvavimas pamaitinant dukteris kai šios apsilankydavo, negali būti pakankamas spręsti, jog atsakovė vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametes dukteris. Neatsižvelgiant į tai, kad, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių konkrečias apelianto išlaidas vaikams, toks atsakovės rūpinimasis savo nepilnamečių dukterų išlaikymu negali būti laikomas pakankamu ar tinkamu savo pareigos nepilnamečiams vaikams vykdymu. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentais, jog yra pakankamas pagrindas spręsti, jog nepilnametes dukteris iki 2019 m. liepos mėnesio iš esmės išlaikė apeliantas, kadangi byloje nėra ginčo, jog visi būtinieji vaikų poreikiai buvo patenkinti.

42. Atsakovė, teigdama, kad apelianto (ieškovo) pateikti įrodymai yra nepakankami už atsakovę įvykdytos nepilnametės dukters išlaikymo prievolės dydžiui pagrįsti, turėjo įrodyti šias aplinkybes kaip savo atsikirtimų pagrindą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad šių ieškovo pateiktų išlaidų atsakovė iš esmės nepaneigė ir neginčijo; teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos yra pagrįstos įrodymais, protingos, o atsakovės teiginiai, kad ieškovas neįrodė ieškinio aplinkybių yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes atsakovė šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas ieškinio šioje dalyje apskritai nepagrindė. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

43. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais, kad ieškovo pateiktų įrodymų pakanka tam, jog būtų įsitikinta, kad ieškovas įvykdė prievolę išlaikyti šalių nepilnametes dukteris už atsakovę. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog, šalių dukteriai U. gyvenant su ieškovu, o iš dalies savarankiškai atsakovės bute gyvenant nepilnamete tuo metu buvusiai šalių dukrai A., jomis rūpinosi ieškovas ir jos buvo jo išlaikomos. Atsakovei neįrodžius, kad ji įvykdė savo prievolę išlaikyti šalių nepilnametes dukteris, yra pagrindas daryti išvadą, kad tokį išlaikymą dukterims teikė ieškovas. Tai reiškia, kad ieškovas teikė ne papildomą, o būtent kasdienį, vaikų poreikius atitinkantį ir šalių sutartą teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių išlaikymą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovei neginčijant, kad šalių dukterys nebuvo tuo laikotarpiu, tinkamai išlaikomos, ir esant objektyviems įrodymams, patvirtinantiems tam tikrų nepilnamečių šalių dukterų išlaikymo išlaidų buvimą, yra didesnė tikimybė, kad ieškovas įvykdė prievolę išlaikyti nepilnametes dukteris už atsakovę, nei neįvykdė. Pati savaime atsakovės nurodoma aplinkybė, kad mergaitėmis rūpinosi abi šeimos, nepaneigia fakto, kad ieškovas minimu laikotarpiu išlaikė nepilnametes šalių dukteris ir įvykdė nepilnamečių dukterų išlaikymo prievolę už atsakovę.

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas jo naudai priteisti iš atsakovės vaikų išlaikymo skolą, nėra teisėta ir pagrįsta, todėl yra pagrindas šio sprendimo dalį pakeisti. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių dukrai A. teismo proceso metu 2019 m. rugsėjo 17 d. tapus pilnametei ieškovas prarado teisę reikšti ieškinį dėl išlaikymo skolos priteisimi. Minėta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepalaikė reikalavimo del pilnamete tapusios dukros A. gyvenamos vietos nustatymo ir išlaikymo dukrai A. periodinėmis išmokomis priteisimo, todėl teismas pagrįstai šių reikalavimų netenkino, tačiau ieškovui įrodžius aplinkybę, jog šalių dukrai A. dar esant nepilnametei, ieškovas įvykdė nepilnametės dukters išlaikymo prievolę už atsakovę, ieškovas turi reikalavimo teisę, nes ją grindžia kaip kreditorius, o ne kaip įstatyminis vaiko atstovas (CK 50 straipsnio 2 dalis).

45. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdama bylą dėl išlaikymo skolos priteisimo, nustačiusi vaikų tėvo ir motinos turtinę padėtį, bei retrospektyviai įvertinusi padėtį atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį ir galimybes siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš atsakovės dukters U. išlaikymui per laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki ieškinio padavimo teismui - 2019 m. liepos mėn. 1 d. (kaip prašo ieškovas- už trylika mėnesių) atsakovė U. išgalėjo skirti po 50 Eur kas mėnesį, todėl susidariusi įsiskolinimo suma sudarytų 650 Eur (13 mėn. x 50,00 Eur = 650,00 Eur), o tuo metu nepilnamete buvusiai dukrai A. išlaikymui per laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki ieškinio padavimo teismui - 2019 m. liepos mėn. 1 d. - už trylika mėnesių atsakovė taip pat išgalėjo skirti po 50 Eur kas mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė A. suteikė gyvenamą plotą, teisėjų kolegija sprendžia jog protinga suma šiuo atveju būtų po 40 Eur per mėnesį, todėl susidariusi įsiskolinimo suma sudarytų 520 Eur (13 mėn. x 40,00 Eur = 520,00 Eur) ir šios sumos priteistinos iš atsakovės ieškovui.

46. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

47. Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertino bylos įrodymus ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, dėl to dalyje dėl iškaikymo skolos priteisimo priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą minimoje dalyje ir priteisia iš atsakovės ieškovo naudai 1 170 Eur skolą. Atsižvelgdama į atsakovės sveikatos būklę bei aplinkybę, jog savarankiškų pajamų įgyti ji negali, o taip pat į tai, kad atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas, įvertindama priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi papildomų sumų už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ieškovui iš atsakovės nepriteisia, o taip pat atleidžia atsakovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei.

48. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nesusidarė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti dalyje, kurioje teismas atmetė ieškovo L. P. reikalavimą dėl skolos vaikų išlaikymui priteisimo ir ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui L. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 170,00 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas septyniasdešimt eurų 00 ct) skolą už dukterų U. P. ir A. P. išlaikymo prievolę, įvykdytą už atsakovę.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeitą.

Teisėjai Margarita Stambrauskaitė Eglė SurgailienėRūta Veniulytė - Jankūnienė