- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-01-15
- Bylos Nr.
- 1A-67-1007/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34800-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Domeikienė, Gintarė Bunikienė, Martynas Galvičius
- Nuteistasis
- V. Š.
- Advokatai
- Juta Kareivė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Daivos Domeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Martyno Galvičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – 51 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. spalio 1 d. 5.24 val. iki 2025 m. spalio 1 d. 15.35 val., vieną sulaikymo parą prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir laikyta, kad V. Š. yra sumokėjęs 300 Eur dydžio baudą.
Nustatytas 6 mėnesių terminas, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais, V. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
- uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams;
- konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turto vertę atitinkanti pinigų suma – 5 780 Eur.
Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinta, kad V. Š. konfiskuotino turto vertės pinigų sumą turi sumokėti per 1 metus.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos V. Š. palikta galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta ją panaikinti.
Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį, registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti teisėtam daiktų savininkui – D. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. V. Š. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 m. spalio 1 d., apie 5.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę keleivinį automobilį „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2025 m. spalio 1 d. 5.24 val. alkotesteriu „Alcotest 7510, Nr. ARJK-0148“ (patikrinimo Nr. 2361506) jam nustatytas 2,72 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Žilvinas Generauskas prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 20 d. nuosprendį, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria V. Š. išaiškinta konfiskuotino turto vertės pinigų sumą sumokėti per 1 metus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.
2.1. Teigia, kad skundžiamas nuosprendis dėl veikos kvalifikavimo, paskirtos bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo bei turto vertės konfiskavimo yra priimtas tinkamai taikant įstatymą, yra pagrįstas bei teisingas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turto vertės konfiskavimą, išieškant iš V. Š. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 5 780 Eur, be pagrindo nuteistajam V. Š. išaiškino, jog jis konfiskuotą turto vertės pinigų sumą turi sumokėti per 1 metus.
2.2. Pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nemotyvuojama, kodėl V. Š. nustatytinas 1 metų terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai sumokėti konfiskuotino turto vertę, t. y. 5 780 Eur.
Šalies argumentai
2.3. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimą dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliui arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas ir BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuoto turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė, o turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas), kaip baudžiamojo poveikio priemonė, pasak prokuroro, negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.
2.4. Akcentuoja ir tai, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį (nutartį) vykdo, vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Prokuroro vertinimu, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, o tai reiškia, kad nuosprendžio vykdymo metu V. Š., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turės galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje. Apibendrintai teigia, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo išdėstymo priimtas netinkamai taikant įstatymą, todėl nepagrįstas ir šioje dalyje naikintinas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Žilvinas Generauskas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis V. Š. sutiko su prokuroro skundu, nuteistojo gynėja Juta Kareivė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).
7. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka tik su ta skundžiamo nuosprendžio dalimi, kurioje nuteistajam V. Š. išaiškinta, kad jis konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą turi sumokėti per 1 metus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuspręsdamas dėl V. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, todėl vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo termino nustatymo
8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 5 780 Eur, konfiskavimą, nustatė 1 metų terminą šiai pinigų sumai sumokėti.
9. Teisėjų kolegija, pritardama prokuroro apeliacinio skundo argumentams, pažymi, kad BK 72 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimo taikymo sąlygas ir aplinkybes, o nuosprendžio ir nutarties vykdymą reglamentuoja BPK VII dalies normos. Nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimą dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BVK 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė, o turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas), kaip baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-812-530/2019 ir Nr. 1A-630-1049/2022, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-371-1049/2025, Nr. 1A-289-876/2024, Nr. 1A-243-1049/2024, Nr. 1A-243-1049/2024, T-251-1023/2025; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-408-315/2018 ir Nr. 1A-161-1058/2025; Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-83-1069/2024; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-185-1076/2021 ir kt.).
10. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad priimant skundžiamą nuosprendį, kuriuo nuteistajam V. Š.buvo taikytas turto konfiskavimas, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nustatyti (išaiškinti), jog konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 780 Eur nuteistasis privalo sumokėti per 1 metus. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, be to, savo sprendimo nemotyvavo. Todėl prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 dalies pagrindu.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, jog įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.
12. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tokiu būdu, nuteistasis V. Š., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visą iš jo priteistą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendžio vykdymo metu turės galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje. Be to, aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu, jis gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2026 m. sausio 7 d. pažymą Nr. APD-2026-00173, kurioje prašoma priteisti valstybei iš V. Š. 151,71 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjos advokatės Jutos Kareivės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
14. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).
15. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 20 d. nuosprendį apskundė prokuroras, kurio apeliacinis skundas šiuo nuosprendžiu tenkinamas. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis V. Š. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, gynėjas jam buvo paskirtas Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir į tai, kad apeliacinis procesas vyko pagal prokuroro skundą, o gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas ne visa apimtimi, byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, į nuteistajam paskirtos bausmės ir aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės dydžius bei į tai, kad nuteistasis išlaiko du nepilnamečius vaikus, sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą V. Š. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 20 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam V. Š. išaiškinta, kad konfiskuotino turto vertės pinigų sumą jis turi sumokėti per 1 metus.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 151,71 Eur – išieškojimo iš V. Š. netenkinti.