Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Svetlanos Jurgaitienės ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo –

E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje (J. P. turto vagystė), 187 straipsnio 3 dalyje (J. P. nedidelės vertės turto sugadinimas), 178 straipsnio 2 dalyje (dėl S. M. turto vagystė), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas pagrobti V. T. turtą), 187 straipsnio 3 dalį (V. T. nedidelės vertės turto sugadinimas), ir nubaustas:

- pagal 178 straipsnio 2 dalį (J. P. turto vagystė) – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat skirtas BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (J. P. nedidelės vertės turto sugadinimas) – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat paskirtas BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

E. M. skirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, griežtesne bausme apimti švelnesnę bausmę ir paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat paskirtas BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (S. M. turto vagystė) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat skirtas BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti V. T. turtą) – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat skirtas BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (V. T. nedidelės vertės turto sugadinimas) – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, įpareigojant kaltinamąjį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat paskirtas BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti V. T. turtą ir nedidelės vertės turto sugadinimo), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat paskirtas BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir galutinė bausmė E. M. paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat paskirtas BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas – per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

G. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje (J. P. turto vagystė), 187 straipsnio 3 dalyje (J. P. nedidelės vertės turto sugadinimas), 178 straipsnio 2 dalyje (S. M. turto vagystė), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas pagrobti V. T. turtą), 187 straipsnio 3 dalį (V. T. nedidelės vertės turto sugadinimas), ir nubaustas:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (J. P. turto vagystė) – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat jam paskirtas BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (J. P. nedidelės vertės turto sugadinimas) – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat paskirtas BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

G. K. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimti švelnesnę bausmę ir paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat paskirtas BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (S. M. turto vagystė) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat paskirtas BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti V. T. turtą) – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat paskirtas BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (V. T. nedidelės vertės turto sugadinimas) – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, su intensyvia priežiūra, įpareigojant kaltinamąjį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat paskirtas BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas – per 6 ( šešis ) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 3 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti V. T. turtą ir nedidelės vertės turto sugadinimo), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimti švelnesnę bausmę, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat paskirtas BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir G. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat paskirtas BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta konfiskuoti nusikaltimų padarymo priemonę – E. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį VW „Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iki bus įvykdytas automobilio konfiskavimas, paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į E. M., nuosavybės teise priklausantį automobilį VW „Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) spalva balta, registracijos pažymėjimo Nr. Y660149, VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžio dalį dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo nuspręsta vykdyti skubiai.

Nukentėjusiosios J. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo –atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo, ar savo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje (du baudžiamieji nusižengimai) kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, iš esmės keliamas bausmės individualizavimo klausimas, prašant sutrumpinti laisvės apribojimo bausmės terminą, nustatytoje intensyvios priežiūros dienotvarkėje padaryti išlygą dėl išvykimo jei tai susiję su darbu ar mokymusi, iki 100 valandų sumažinti nemokamų darbų atlikimo valandas, taip pat pakeisti nuosprendžio dalį dėl BK 72 straipsnio taikymo. Tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti iš dalies.

Dėl bausmės

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo E. M. apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis E. M. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurias pagrįstai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (du baudžiamieji nusižengimai). Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas parinko teisingą bausmės rūšį ir jos dydį.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. M. paskirtos bausmės rūšies ir trukmės pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

8. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, jog už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų, o už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, atsižvelgė į tai, kad E. M. padarė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus, iš kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir du tyčinius baudžiamuosius nusižengimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė dvi E. M. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi bei tai, kad savo noru atlygino žalą dėl turto sugadinimo nukentėjusiajai J. P. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), taip nustatė ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad E. M. visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nesilaikė BK 61 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų, todėl prašo galutinę laisvės apribojimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais nesutinka. Pagal BK 61 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, o pagal BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, taigi šios bausmės vidurkis yra 1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnuo 15 (penkiolika) dienų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. M. bausme už atskirtas nusikalstamas veikas, pirmiau paminėtų BK 61 straipsnio bei BK 48 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė, nes skyrė mažesnes laisvės apribojimo bausmes nei šios bausmės rūšies vidurkis. Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų motyvų taip pat matyti, kad nustatant bausmių dydžius, buvo įvertinti ne tik E. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, tačiau ir jo asmenybė. E. M. anksčiau neteistas, tačiau eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (6 t., b. l. 113–120), yra dirbantis, vedęs, paties nuteistojo teigimu – turintis du vaikus (šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų nėra pateikęs nei pirmosios instancijos teismui, nei prie apeliacinio skundo). Teisėjų kolegija daro išvadą, apylinkės teismo už padarytas nusikalstamas veikas parinkta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant jos dydžius mažesnius nei tokios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 8 dalis), yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo E. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

11. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam E. M. paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, o paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, taip pat nėra per griežta. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas skirdamas galutinę bausmę bendrinant bausmes, pasirinko nuteistajam E. M. palankesnį dalinį (BK 63 straipsnio 4 dalis), o ne visišką jų sudėjimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, mažiausia pridedama laisvės apribojimo bausmės už nusikalstamą veiką dalis yra 3 (trys) mėnesiai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, prie skundžiamu nuosprendžiu 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės, paskirtos subendrinus bausmes už nusikalstamas veikas numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje bei 187 straipsnio 3 dalyje, taikant bausmių apėmimo principą esant idealiai nusikaltimų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), pridėdamas bausmės dalį paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą 178 straipsnio 2 dalyje (S. M. turto vagystė) ir dalį subendrintos bausmės paskirtos, subendrinus bausmes už nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje bei 187 straipsnio 3 dalyje, taikant bausmių apėmimo principą esant idealiai nusikaltimų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), paskirdamas galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinė subendrinta nuteistajam E. M. paskirta bausmė laikytina teisinga bei proporcinga, nustatyta tinkamai vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu.

12. Nuteistasis E. M. savo apeliaciniame skunde neginčija nuosprendžio dalies, kuria kartu su laisvės apribojimo bausme jam paskirta ir intensyvi priežiūra, tačiau prašo nustatant dienotvarkę – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., įrašyti išlygą – jei tai nesusiję su darbu ir mokslu. BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Pirmosios instancijos teismas su laisvės apribojimo bausme paskyręs intensyvią priežiūrą, E. M. įpareigojo nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš bylos medžiagos nuteistasis E. M. yra vedęs, dirbantis. Nuteistojo E. M. teigimu, jam tenka dirbti ir iki vėlaus vakaro. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis E. M. yra dirbantis, jo nurodomą paties darbo pobūdį, sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti šią nuteistojo E. M. apeliacinio skundo dalį, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas, nustatant, kad E. M. įpareigojamas nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu. Nors nuteistasis šioje dalyje prašė nustatyti ir papildomą išlygą dėl mokymosi, tačiau nepateikė jokių duomenų apie konkretaus mokymosi poreikį ir pobūdį teismo nustatytu įpareigojimo būti namuose laiku, todėl šioje dalyje prašymas nepagrįstas.

13. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo ir tai, jog Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio rezoliucinės dalis prieštarauja šio nuosprendžio aprašomajai daliai, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, jog kaltinamiesiems be laisvės apribojimo bausmės su intensyvia priežiūra skirtinas įpareigojimas per teismo nustatytą laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas skyrė 150 valandų. Teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamo nuosprendžio turinį pritaria šiam apeliacinio skundo argumentui.

14. BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Iš Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų reikalavimų ir išdėstė bausmių bei įpareigojimų skyrimo motyvus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą, E. M. ir G. K. asmenybes, juos charakterizuojančias bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, sprendė, kad jiems turi būti paskirtos vienos iš griežčiausių sankcijoje numatytų laisvės apribojimo bausmės, artimos jų vidurkiui, kartu su intensyvia priežiūra – teismo nustatyta buvimo vietos ir laiko kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant per teismo nustatytą laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje subendrinęs skirtas bausmes ir paskyręs galutinę subendrintą bausmę nuteistiesiems E. M. ir G. K. paskyrė BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą – per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė daugiau valandų neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nei pats buvo nurodęs nuosprendžio aprašomojoje dalyje, taigi, nuosprendžio rezoliucinė dalis prieštarauja aprašomajai ir ši abejonė turi būti vertinama apelianto naudai. Esant šioms aplinkybėms skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas), nuteistajam E. M. nurodant paskirtų neatlygintinai išdirbti valandų skaičių iki 100 valandų.

15. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, tačiau bylos nagrinėjimo ribos apeliacinėje instancijoje pagal įstatymą gali būti plečiamos dviem atvejais: kai, nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas nustato esminių BPK pažeidimų, tuomet, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems; taip pat, kai teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie jį apskundė ar dėl kurių jis buvo apskųstas, tuomet apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems – sušvelnina nuosprendį ir šiems (BPK 320 straipsnio 3, 5 dalys). Nors nuteistasis G. K. apeliacinio skundo nepadavė, tačiau apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis prieštarauja aprašomajai ir sušvelninus apkaltinamąjį nuosprendį nuteistajam E. M., yra pagrindas atitinkamai sumažinti nemokamų valandų skaičių ir G. K. atžvilgiu, nes šiuo atveju nustatytas tas pats įstatymo netinkamas taikymas, kuris turi būti aiškinamas ir G. K. naudai.

16. Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į tai, jog jis yra dirbantis ir nustatyti ilgesį nemokamų valandų išdirbimo laiką. Kaip jau buvo minėta pirmiau, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. M. dirba (vykdo individualią veiklą), gyvena kaimiškoje vietovėje, kur gali būti sudėtinga netoliese rasti sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijų, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti iš šią nuteistojo E. M. apeliacinio skundo dalį, nustatant, kad nuteistasis įpareigojimas per visą laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Dėl turto konfiskavimo

17. Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, prieš nuspręsdamas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti automobilį VW „Caddy“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo patikrinti ar nuosprendžio priėmimo metu šį transporto priemonė priklauso apeliantui, ir tik tuomet spręsti ar konfiskuoti transporto priemonę ar išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisėjų kolegija su šias apelianto argumentais iš esmės sutinka.

18. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės pagrįstą išvadą, jog automobilis VW „Caddy“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis E. M. turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonė (ši išvada apeliaciniame skunde nėra ginčijama), tačiau teismui priimant nuosprendį nebuvo žinomos aplinkybės, jog E. M. minimą transporto priemonę 2024 m. sausio 30 d. pardavė M. R.. Nors 2023 m. birželio 15 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu automobiliui VW „Caddy“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti turtu, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d., o automobilis grąžintas E. M., tačiau bylą perdavus teismui, šios procesinės prievartos priemonės terminas nebuvo pratęstas, todėl 2023 m. rugsėjo 15 d. jis baigėsi, taigi, E. M. nebuvo kliūčių parduoti minimą transporto priemonę, o bylą nagrinėjantis teismas tokia informacija nedisponavo.

19. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamo klausimo kontekste įvertinus tai, jog dabartinis automobilio VW „Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas M. R. dėl nusikalstamų veikų padarymo nebuvo pripažintas kaltu ir nuteistas, byloje nėra duomenų, jog jis būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, kad jo įsigyjama transporto priemonė buvo naudojama nusikalstamoms veikos daryti, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, išsprendžiant klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas.

20. Iš prie apeliacinio skundo pridėtos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad automobilio VW „Caddy Kombi 1.9 TDI DGS“, 2008 m., variklio darbinis tūris – 1896 cm3, variklio galia – 77 KW (104 AG), kuro tipas – dyzelis, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje 2024 m. vasario mėn. – 3 580,00 eurų (7 t., b. l. 146). Su tokia suma sutinka ir pats apeliantas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas, todėl, konfiskuotinos transporto priemonės vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma, už kurią galėtų būti įsigytas/parduotas analogiškas automobilis rinkoje, o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM.

21. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslus ir principus galima pasiekti konfiskuojant transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 3 580,00 eurų, kuri nurodyta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimas nepažeis teisingumo ir proporcingumo principų.

22. Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde nors ir sutiko su konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančia pinigų suma (3 850,00 eurų), tačiau pažymėjo, jog automobilis VW „Caddy“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų darymo metu priklausė jam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad jei automobilis įgytas santuokos metu, jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau jeigu kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, t. y. analogišku būdu, kai BK uždraustą veiką, naudodamas bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, padaro vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020, 2K-13-458/2021). Taigi, vien tai, kad automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė E. M. ir jo sutuoktinei, atsižvelgiant į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, savaime nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju svarstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mažinimo klausimą.

23. Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde prašo konfiskuojant transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą leisti ją sumokėti per 12 mėnesių, tačiau teisėjų kolegija šį prašymą atmeta.

24. Šiame kontekste pažymėtina, kad nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tokiu būdu, E. M., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje. Aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu jis gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu

nusprendžia:

nuteistojo E. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems E. M. ir G. K. galutinių bausmių paskyrimo:

nustatyti, kad E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu įpareigoti per laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

nuteistajam G. K. paskyrus galutinę subendrintą bausmę, paskirtu įpareigojimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte – per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, skirtas neatlygintinai išdirbti valandas sumažinti iki 100 valandų.

Pakeisti Marijampolės apylinkės Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi nuspręsta konfiskuoti nusikaltimų padarymo priemonę – E. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį VW „Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš E. M. valstybės naudai konfiskuotinos transporto priemonės – automobilio VW „Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 580,00 (tris tūkstančius penkis šimtu aštuoniasdešimt) eurų.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui VW „Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.