Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marijaus Šalčiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. V. gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo

R. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 MGL dydžio, tai yra 3000,00 (trijų tūkstančių) eurų bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. V. paskirta galutinė – 40 MGL dydžio, tai yra 2000,00 (dviejų tūkstančių) eurų bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 ir 3 dalimis, BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, R. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- konfiskuota automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 13 400,00 (trylika tūkstančių keturi šimtai) eurų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. V. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent, 2024 m. liepos 6 d. apie 12.10 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį – važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po ko nefiksuodama minėto fakto pasišalino iš eismo įvykio vietos ir, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, vartojo alkoholį iškart po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2024 m. liepos 6 d. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0355, patikros sertifikato Nr. 2070598, pirmuoju tikrinimu 13.51 val. jai buvo nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu 14.10 val. jai buvo nustatytas 1,88 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai nuosprendyje sprendžiant baudžiamojo poveikių priemonių paskyrimo nuteistajai R. V. klausimą, atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas tyčinis nusikaltimas, kuris susijęs su specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu, R. V. nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, dėl nusikaltimo padarymo ji prisipažino ir gailėjosi, yra teista už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, bausta administracine tvarka, dėl ko pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas R. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones – 4 (ketverių) metų terminui. Teismas nustatė, kad R. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodama jai nuosavybės teise nepriklausantį automobilį, todėl nurodė, kad vadovaujantis turto vertinimo ataskaita, konfiskuotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 13 400,00 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistosios R. V. gynėja advokatė Kristina Česnauskienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžio dalį dėl R. V. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, o būtent, draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminą sutrumpinti iki 2 (dvejų) metų ir neskirti turto konfiskavimo – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 13 400,00 eurų, o paskirtos 2 000,00 eurų baudos mokėjimą išdėstyti 5 (penkių) mėnesių terminui. Taip pat pateikti alternatyvūs prašymai: išdėstyti 13 400,00 eurų konfiskuojamos sumos mokėjimą 2 (dvejų) metų terminui, subendrinti bausmes pagal 2024 m. liepos 5 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistoji R. V. serga priklausomybės liga –alkoholizmu, dėl kurios yra ne tik siekusi gydytis, bet ir šiuo metu lanko anoniminių alkoholikų grupę. Priklausomybė alkoholiui yra pripažįstama liga, kuri gali turėti esminę įtaką asmens elgesiui, priimamiems sprendimams ir nusikalstamos veikos padarymui. Manoma, jog ši aplinkybė, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktu, galėtų būti pripažinta kaip lengvinanti atsakomybę. Pažymima, kad R. V. pripažįsta turinti priklausomybę, gydosi, kas rodo jos motyvaciją keisti gyvenimo būdą ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

3.2. Prašoma neskirti transporto priemonės vertės konfiskavimo, kadangi apeliantė mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti baudos paskyrimu ir viena baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Skunde nurodoma, jog nuteistoji pakeitė gyvenimą, požiūrį į alkoholio vartojimą, deda pastangas gydantis nuo šios ligos. Prašo įvertinti tai, kad ji jau yra praradusi labai vertingą automobilį, kuris buvo konfiskuotas vykdant 2024 m. liepos 5 d. nuosprendį, dėl ko nuteistoji patiria daug nepatogumų. Konfiskuotina suma yra ypač didelė, kurios neišgalėtų sumokėti nei per vienerius, nei per dvejus metus. Pripažinus R. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra priklausomybės ligą, manoma, jog yra pagrindas pripažinti, kad transporto priemonės vertės konfiskavimas yra netikslingas ir neproporcingas.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismo sprendimas neišdėstyti konfiskuojamos automobilio vertės pinigų sumos – 13 400,00 eurų, yra nepagrįstas ir neatitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų, kadangi teismas neatsižvelgė į realią nuteistosios turtinę ir finansinę padėtį. Nurodoma, jog R. V. darbo užmokestis sudaro apie 1 043,00 eurų per mėnesį (be mokesčių), papildomų pajamų šaltinio neturi, iki tol turėjo finansinių įsipareigojimų vykdant 2024 m. liepos 5 d. nuosprendį. Nuteistoji neturi galimybės per du mėnesius sumokėti 2 000,00 eurų baudos ir tuo pačiu metu sumokėti 13 400,00 eurų konfiskuotino turto vertės. Atsižvelgiant į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės turi būti ne tik teisingos, bet ir realiai įvykdomos, prašoma išdėstyti baudos mokėjimą 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, o konfiskuojamos pinigų sumos mokėjimą 2 (dvejų) metų terminui. Teigiama, jog toks sprendimas leistų pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslus, užtikrinti bausmės neišvengiamumą ir teisingumą, nepažeidžiant žmogaus socialinių bei ekonominių teisių, leistų turėti pajamas būtinosioms reikmėms.

3.4. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, t. y. draudimo vairuoti kelių transporto priemones, atkreipiamas dėmesys, jog 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžiu R. V. paskirta bausmė už vairavimą esant neblaiviai, o šiuo atveju nuteistoji automobilį vairavo būdama blaivi, alkoholį vartojo tik grįžusi namo, t. y. po įvykio, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, kad transporto priemonė pakartotinai buvo vairuojama apsvaigus nuo alkoholio. Atkreipiamas dėmesys, kad R. V. visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, dirba (duomenys neskelbtini), turi stabilių pajamų, laikosi viešosios tvarkos. Nuosprendžiu paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas apriboja galimybę naudotis transporto priemone darbo reikmėms bei šeimos poreikiams ir neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

3.5. Nepaisant to, kad R. V. apylinkės teismui pateikė prašymą taikyti bausmių subendrinimą su 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, o teismas šio klausimo nenagrinėjo ir jokių argumentų nenurodė. Anot apeliantės, teismas privalo svarstyti bausmių bendrinimo klausimą, kai yra duomenų apie įsiteisėjusį ir vykdomą nuosprendį kitoje baudžiamojoje byloje.

4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistosios R. V. gynėja apeliacinį skundą palaikė dalyje dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių pakeitimo. Apeliacinio skundo dalies dėl bausmių bendrinimo su kitu nuosprendžiu, atsisakė ir nepalaikė. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistosios R. V. gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu iš esmės neginčijamas apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas, ar kaltininko veiksmų kvalifikavimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taip pat sutinkama su R. V. paskirta bausme bei jos dydžiu, todėl išsamiau šie klausimai nenagrinėtini. Apeliaciniame skunde prašoma paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui bei nesutinkama su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kuria nuteistajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iš jos išieškant konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 13 400,00 eurų, prašant ją panaikinti, o šio prašymo netenkinus, konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą išdėstyti dalimis, leidžiant šią sumą sumokėti per 2 (dvejų) metų laikotarpį. Taip pat nesutinkama ir su paskirta baudžiamojo poveikio priemone – teisės vairuoti kelių transporto priemones draudimu, prašant skirtą 4 (ketverių) metų terminą sutrumpinti iki 2 (dvejų) metų.

6. Nuteistosios R. V. gynėjos skunde taip pat buvo prašoma šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniu R. V. atžvilgiu priimtu nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau atsižvelgiant į tai, kad paskirta bauda, ankstesniu nuosprendžiu jau yra sumokėta, šio reikalavimo, teismo posėdyje nuteistosios gynėja atsisakė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl šio skundo reikalavimo nepasisako.

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo

7. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog nuteistoji R. V. serga priklausomybės liga – (duomenys neskelbtini) bei nusikalstamą veiką padarė būdama susijaudinusi, dėl ko tai galėtų būti pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

8. Nesutinkant su apeliacinio skundo argumentais dėl prašomos pripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tuomet kai veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra pripažinta nukentėjusiųjų asmenų bei tai, jog būtent kitų asmenų veiksmai nulėmė didelį nuteistosios susijaudinimą. Neabejotina, jog R. V. susipažinusi su jos atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kaip tai nurodoma skunde, kuris buvo priimtas dieną iki aptariamo įvykio, galėjo išgyventi neigiamas emocijas. Visgi, nuteistosios veiksmai, kuomet ji vairuodama transporto priemonę sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino bei po ko vartojo alkoholį, buvo nulemti pačios nuteistosios susiformavusios asmenybės ir vertybinių nuostatų. Vien ši aplinkybė, t. y., tai, jog nuteistoji prieš padarydama nusikaltimą patyrė tam tikrus neigiamus išgyvenimus, nesudaro pagrindo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

9. BK 59 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Skunde akcentuojama, kad nuteistoji R. V. serga priklausomybės liga, kas nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog byloje nėra jokių duomenų, kad dėl turimos priklausomybės (duomenys neskelbtini) nuteistoji būtų riboto pakaltinamumo ar negalėtų tinkamai suvokti savo veiksmų pavojingumo, kas leistų pripažinti šią jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Byloje esantys duomenys išties patvirtina, jog nuteistoji turi priklausomybę (duomenys neskelbtini), tai patvirtina ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame nurodoma, jog R. V. daug metų kenčia dėl priklausomybės sindromo (2 t., b. l. 71–72). Visgi, aptariamos aplinkybės, nagrinėjamu atveju negali būti pateisinančios padarytą nusikalstamą veiką ar laikytinos nuteistosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Priešingai, aptariamu atveju, apsvaigimas nuo alkoholio yra kvalifikuojantis nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje požymis. Be to, iš Respublikinio priklausomybės centro (duomenys neskelbtini) filialo pateiktų duomenų matyti, kad R. V. į Respublikinio priklausomybės ligų centro filialą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (1 t., b. l. 165), psichiatrijos klinikoje nesigydė/nesilankė (1 t., b. l. 166). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių laikyti nuteistosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones trukmės

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. V. 2024 m. liepos 6 d. apie 12.10 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį – važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po ko nefiksuodama minėto fakto pasišalino iš eismo įvykio vietos ir, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, vartojo alkoholį iškart po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2024 m. liepos 6 d. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0355, patikros sertifikato Nr. 2070598, pirmuoju tikrinimu 13.51 val. jai buvo nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu 14.10 val. jai buvo nustatytas 1,88 promilių neblaivumas.

12. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

13. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nuteistosios R. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis, įvertinęs tai, kad padarytas nusikaltimas susijęs su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu, o nuteistoji dėl padaryto nusikaltimo kalta prisipažino ir gailėjosi, yra teista už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, bausta administracine tvarka, uždraudė nuteistajai naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams. Skunde nėra ginčijamas tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas, tačiau teigiama, jog šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra per ilgas.

14. Sprendžiant klausimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino trukmės, svarbu įvertinti ne tik veikos aplinkybes, tačiau ir pačio nusikalstamą veiką padariusio asmens charakterizuojančius duomenis. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo abejoti nuteistąją R. V. teigiamai charakterizuojančiais duomenimis, t. y., jog ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Būtent ši aplinkybė buvo įvertinta ir skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo. Taip pat neabejojama, jog nuteistoji dar ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis. Nuteistoji dirba bei nėra jokių duomenų, jog šiuo metu ir toliau pažeidinėtų visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Visgi, šios aplinkybės, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė nepagrįstas išvadas dėl taikytinos priemonės proporcingumo.

15. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos manymu, svarbu įvertinti tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog nuteistoji R. V., nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė 2024 m. liepos 6 d., t. y. sekančią dieną po to, kuomet Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžiu ji buvo pripažinta kalta, dėl analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama tai, jog ankstesnis teismo nuosprendis dar buvo neįsiteisėjęs, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, tai niekaip nepaneigia to, jog nagrinėjamu atveju, R. V. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Priešingai, aptartos aplinkybės leidžia nuteistosios R. V. asmenybę vertinti kaip linkusią pažeidinėti įstatymus bei nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

16. Apeliaciniame skunde, akcentuojama ir tai, jog nagrinėjamu atveju, priešingai nei ankstesniu atveju, R. V. transporto priemonę vairavo būdama blaivi, o alkoholį vartojo tik grįžusi namo, t. y. po eismo įvykio. Visgi, šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesumenkina padaryto nusikaltimo. Teismų praktikoje nurodoma, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir iki aplinkybių nustatymo alkoholį vartojęs asmuo prilyginamas asmeniui vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina už šią veiką įstatymu nustatyta atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023). Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatydamas tokią pačią baudžiamąją atsakomybę transporto priemonę vairavusiam asmeniui tiek tuo atveju, kai tai jis darė būdamas neblaivus, tiek tuo atveju, kai jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė ne tik efektyviai apginti įstatymo saugomas vertybes, bet ir, be kita ko, atgrasyti eismo įvykyje dalyvavusius asmenis nuo tokių veiksmų, kurie užkerta galimybę nustatyti jų neblaivumą iš karto po eismo įvykio.

17. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo skyrimo bei jos termino nustatymo, aukštesniojo teismo vertinimu, labai svarbu atsižvelgti į tai, kad R. V. transporto priemonę vairavo neturėdama tokios teisės. Byloje esančiais duomenimis bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones R. V. buvo sustabdyta dar 2024 m. vasario 28 d. kuomet jai buvo paskirta tokia kardomoji priemonė. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog 2024 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. V. paskirtas specialiosios teisės atėmimas – teisė vairuoti transporto priemones atimta 36 mėnesių laikotarpiui. Ši administracinio poveikio priemonė vykdoma nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2027 m. birželio 30 d. Taigi, nepaisant šių aplinkybių, nesant jokios svarbios priežasties, R. V., žinodama, jog neturi teisės vairuoti transporto priemones, 2024 m. liepos 6 d. vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei sukėlė eismo įvykį iš kurio pasišalino. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog R. V. nėra linkusi laikytis įstatyme numatytų teisės reikalavimų, kas iš esmės neigiamai apibūdina nuteistosios asmenybę.

18. Vertinant nuteistosios R. V. asmenybę bei darant išvadą, jog padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, paminėtina ir tai, kad iš 2024 m. liepos 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad policijos informacinėse sistemose patikrinus R. V. duomenis, nustatyta, kad ji dar 2019 m. buvo praradusi teisę vairuoti dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo, t. y. už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs asmenys. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog R. V. iš ties nėra linkusi laikytis Kelių eismo taisyklių. Nuteistoji ne kartą bausta už nustatyto leistino greičio viršijimą, bausta už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdama šios teisės bei kitus pažeidimus. Visa tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistosios asmenybę, rodo, kad R. V. elgiasi neatsakingai, sistemiškai ir piktybiškai, aiškiai ignoruoja savo kaip vairuotojos pareigas, kurių tinkamas vykdymas užtikrina tiek paties vairuotojo, tiek aplinkinių saugumą, taigi, tokiais savo veiksmais kelia didelę grėsmę tiek sau, tiek ir aplinkiniams.

19. Atsižvelgiant į valstybės siekiamus tikslus padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus ir pažeidinėti Kelių eismo taisykles, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, įvertinus R. V. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, aukštesnysis teismas sprendžia, kad uždraudimas R. V. naudotis specialia teise 4 (ketverių) metų terminui bent minimaliai užtikrins baudžiamojo poveikio priemonės teisingumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimus.

20. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas apriboja nuteistosios galimybę naudotis transporto priemone darbo reikmėms bei šeimos poreikiams. Neabejotina, jog teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas nuteistajai sukelia tam tikrų neigiamų nepatogumų, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo trumpinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą, taip sumenkinant visuomenės saugumą. Be to, pažymėtina, kad tokios teisės ji jau neturėjo ir įvykio metu.

21. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog panašaus pobūdžio sunkumai, kurie šiuo atveju nuteistajai sukelti ne vien šios baudžiamosios bylos padarinių, įprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neuždrausti asmeniui naudotis specialia teise ar sutrumpinti jos terminą. Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų nepatogumų, tačiau tai nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-698/2018). Byloje nėra jokių duomenų, jog dėl specialiosios teisės atėmimo, nuteistoji negalės vykdyti darbinių funkcijų ar atlikti kasdieninių darbų, priešingai, ji netgi neturėdama tokios teisės toliau vairavo transporto priemonę, o apeliaciniame skunde šias aplinkybes nutylėjo. Tam tikri nepatogumai, t. y. neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įtvirtinant įstatyme draudžiamas veikas bei nustatant sankcijas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji vos vieną dieną prieš nusikalstamos veikos padarymą buvo nuteista už analogiško nusikaltimo padarymą, neabejotina, jog sankcijos griežtumas nuteistajai buvo žinomas, teisės vairuoti transporto priemones ji jau buvo netekus, tačiau akivaizdu, jog nuo nusikalstamos veikos padarymo, R. V. tai nesulaikė.

22. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra jokių duomenų spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams jai būtų aiškiai neteisinga ar per griežta, priešingai – laikytina optimalia, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

23. Apeliaciniame skunde prašoma neskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, motyvuojant tuo, jog nuteistoji serga priklausomybės liga – (duomenys neskelbtini) bei šiuo metu gydosi. Be to, skunde pažymima, jog taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą būtų neproporcinga, kadangi ankstesniu teismo nuosprendžiu iš nuteistosios buvo konfiskuotas jai priklausantis automobilis dėl ko ji patyrė daug nepatogumų.

24. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnyje padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnyje numatytus konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis bei pirmosios instancijos teismui nustačius, kad R. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamasi automobiliu „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, pagrįstai nusprendė iš nuteistosios išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

25. Konfiskuotino turto vertės klausimas turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, t. y. aptariamu atveju, svarbu įvertinti aplinkybes, susijusias su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kaltininko asmenybe ir ar tokios vertės turto konfiskavimas nebūtų nepakeliama našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

26. Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad R. V. pripažįsta turinti priklausomybę (duomenys neskelbtini) nuo kurios gydosi jau kurį laiką. Teisėjų kolegija neabejoja, kad yra teigiamai vertinamos aplinkybės dėl siekio gydytis priklausomybę, tačiau vien tai, jog nuteistoji pripažįsta turinti priklausomybę (duomenys neskelbtini), nepaneigia taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslingumo. Nuteistosios teigimu, dar iki nusikalstamos veikos padarymo, supratusi, kad turi priklausomybės ligą, ėmėsi priemonių spręsti šią problemą. Iš byloje esančio ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, jog R. V. dar 2012 m. lankė Minesotos programą, o 2019 m. stebėtas pirmas atkrytis (2 t., b. l. 71–72). Tai išties patvirtina, jog R. V. jau kurį laiką susiduria su alkoholio vartojimo problemomis. Visgi akivaizdu, jog net gydymasis bei tam tikrų programų lankymas nesustabdė R. V. nuo alkoholio vartojimo ir naujos nusikalstamos veikos padarymo. Šios aplinkybės tik sustiprina apeliacinio teismo manymą, jog R. V. nėra linkusi koreguoti savo nederamo elgesio teigiama linkme bei nevertina savo elgesio kritiškai. Dėl ko, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.

27. Nesutinkant su skundo argumentais, jog bausmės tikslai bus pasiekti nagrinėjamu atveju ir netaikius turto konfiskavimo, pažymėtina tai, kad kaip jau aukščiau šioje nutartyje aptarta, R. V. šią nusikalstamą veiką padarė sekančią dieną po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, kas rodo, jog nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai. Ankstesniu teismo nuosprendžiu, nuteistajai buvo paskirta ne tik baudos bausmė bei specialiosios teisės atėmimas, tačiau ir nuspręsta konfiskuoti nusikaltimo įrankį – jai priklausančią transporto priemonę. Taigi, nuteistoji suvokė jai gresiančios atsakomybės pasekmes. Vien tai, jog ankstesniu teismo nuosprendžiu, kaip nusikaltimo įrankis buvo konfiskuotas R. V. priklausantis automobilis, nesudaro pagrindo šioje byloje netaikyti įstatyme numatyto turto konfiskavimo. Priešingai, tai tik sustiprina aukštesniojo teismo manymą, jog ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė teigiamos įtakos nuteistosios elgesiui nepadarė. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, jos nagrinėjamu atveju neskyrus baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo išties bus pasiekti tikslai siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų nusikaltimų darymo. Todėl siekiant apsaugoti visuomenės saugumą kelyje, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog aptariamu atveju R. V. yra tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

28. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog turto konfiskavimas, t. y. automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, būtų aiškiai neteisingas bei neproporcingas įvertinus tiek pačios nuteistosios asmenybę, tiek ir padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, jog automobilio „Toyota Corolla“ vidutinė rinkos kaina su PVM yra 16 940,00 eurų (1 t., b. l. 73), o iš Turto vertinimo ataskaitos matyti, kad automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vertė yra – 13 400,00 eurų. Taigi, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog iš R. V. išieškotina jai palankesnė 13 400,00 eurų suma.

29. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuojamo turto vertę atitinkančios sumos dydžio proporcingumo, aukštesnysis teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog skiriamas turto konfiskavimas išties būtų nepakeliama našta nuteistajai. Pažymėtina tai, kad R. V. turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, gauna stabilias pajamas. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti apie išties sunkią nuteistosios finansinę padėtį, t. y. byloje nėra duomenų apie turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turimas pinigines lėšas ar tam tikrus finansinius įsipareigojimus. Iš esmės, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistoji R. V. dėl objektyvių priežasčių negalės įvykdyti jai skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.

30. Apeliaciniame skunde taip pat pateiktas alternatyvus prašymas – konfiskuotino turto vertę leisti sumokėti per 2 (dvejų) metų terminą. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. BPK nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas numato tik bausmės – baudos išdėstymo galimybę, o turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama bausmei. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-185-1076/2021).

31. Pažymima tai, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui. Taigi, aptariamu atveju, nuteistoji R. V., nuosprendžio vykdymo metu, neturėdama galimybės iš karto sumokėti visos iš jos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje.

32. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išdėstymo dalimis, kadangi tokios galimybės nenumato nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso, ne Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksai.

Dėl paskirtos bausmės – baudos išdėstymo

33. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistąją charakterizuojančias aplinkybes, į nusikaltimo padarymo sunkumą, kaltės formą, jo įvykdymo aplinkybes, sprendė, kad bausmės tikslams pasiekti R. V. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.

34. Nuteistosios R. V. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte už nesunkų nusikaltimą numatyta nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog R. V. paskirta kiek didesnė nei sankcijoje numatytas baudos minimumas – 60 MGL dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dar ir sumažinta vienu trečdaliu, ir skirta galutinė 40 MGL dydžio bauda. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijama paskirtos bausmės rūšis ar jos dydis, tačiau prašoma teismo nustatyt` baudos dydį, atsižvelgiant į nuteistosios finansinę padėtį, išdėstyti 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui.

35. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

36. Apylinkės teismas, vadovaudamasis šio įstatymo nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje įpareigojo R. V. per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti jai paskirtą baudą. Šioje dalyje, atkreiptinas dėmesys, jog nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta, jog paskirta bauda turi būti sumokama nuo teismo baudžiamojo įsakymo dienos, nors šiuo atveju yra priimtas ne teismo baudžiamasis įsakymas, o nuosprendis. Visgi, tai laikytina rašymo apsirikimu, kas iš esmės nuosprendžio esmės nekeičia bei nedaro nuosprendžio neteisėtu.

37. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistoji iš esmės per nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį nesugebės sumokėti jai paskirtos 2 000,00 eurų baudos, motyvuojant tuo, jog R. V. darbo užmokestis sudaro apie 1 043,00 eurų per mėnesį, papildomų pajamų šaltinio ji neturi, iki šiol turėjo įsipareigojimų vykdant 2024 m. liepos 5 d. nuosprendį. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog R. V. finansinė padėtis šiai dienai yra išties sudėtinga, dėl ko ji, paskirtos baudos per įstatyme numatytą terminą dėl objektyvių priežasčių nesugebės sumokėti. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esančiais duomenimis, R. V. turi aukštąjį išsilavinimą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gauna pastovias pajamas, byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistoji šiai dienai turėtų tam tikrų finansinių įsipareigojimų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, R. V. buvo paskirta 34 MGL (1 700,00 eurų) dydžio bauda, kuri šiai dienai yra sumokėta. Taigi, aptariamu atveju, nėra jokių duomenų, jog R. V., be skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudos ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vis dar vykdytų bei turėtų kitus finansinius įsipareigojimus.

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog esant tokiai situacijai, kuomet nuteistoji išties per nustatytą laikotarpį dėl objektyvių priežasčių neturėtų galimybės įvykdyti jai paskirtos bausmės, iki šio termino pabaigos, R. V. turi teisę kreiptis į skundžiamą nuosprendį priėmusį teismą su motyvuotu prašymu pratęsti šios baudos sumokėjimo terminą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, šioje dalyje keisti skundžiamą nuosprendį, teisinio pagrindo nėra.

39. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios R. V. gynėjos advokatės K. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.