Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. N. paskirta 20 parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymas E. N. atidėtas 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant E. N. įpareigojimą pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

E. N. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – 3 metams, skaičiuojant terminą nuo 2024 m. spalio 26 d.

E. N. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

E. N. paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – ir nustatyta konfiskuoti iš E. N. automobilio Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 560 EUR, valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. N. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent, jis, 2024 m. spalio 26 d. apie 7.22 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais E. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. N. (toliau ir – apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir nustatyti 5 mėnesių terminą 1 560 EUR vertės konfiskuotinai turto vertei sumokėti.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas sutinka su piniginės vertės dydžio konfiskavimu valstybės naudai, tačiau negali iš karto viso padengti t. y. sumokėti visos konfiskuotinos vertės iš karto, todėl prašo nustatyti 1 560 EUR vertės konfiskavimą 5 mėnesiams. Nors BK IX skyriaus nuostatos dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir jų taikymo nenumato tiesiogiai galimybės nustatyti terminą konfiskuotinai turto piniginei vertei sumokėti, tačiau Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 22 straipsnis numato, jog teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo ir nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Taigi tokiu būdu nuteistasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą sumą iš karto, reikšmės neturi – pratęsiant baudos sumokėjimo terminą, nuosprendžio esmė nekeičiama.

2.2. Akcentuojama, kad įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį teismas nustato savo nuožiūra, atsižvelgdamas į nuteistojo pateiktus argumentus, asmenybę, finansinę padėtį, galimybes užsidirbti, nuteistojo išlaikytinius ir jų interesus, kitas individualias priežastis. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali sumokėti iš karto visos konfiskuotinos turto vertės – jo darbo užmokestis yra mažesnis nei automobilio vertė, be to, jis neturi santaupų, priverstine tvarka reguliariai moka anksčiau skirtą baudą, todėl yra pagrįsta priežastis taikyti įstatymo analogiją, t. y. BVK 22 straipsnį, ir nustatyti 5 mėnesių terminą 1 560 EUR vertės konfiskuotinai turto vertei sumokėti.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė Lina Urbonienė (toliau ir – prokurorė) prašo E. N. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

3.1. Pažymint, jog turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, nurodoma, kad baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės teismui nustatyti šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo termino ar išdėlioti mokėjimus dalimis. BK 74 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisines pasekmes, tačiau skirtingai nei bausmių atveju, minėtame straipsnyje ar kitose teisės normose nėra numatyta šios baudžiamojo poveikio priemonės sumokėjimo išdėstymo galimybė. Be to, nors šiuo atveju buvo konfiskuota turto vertė pinigais, tačiau tokio konfiskavimo būdo parinkimas taip pat nesąlygoja jo išdėstymo dalimis, nes BVK numato tik baudos (bausmės) išdėstymo tvarką ir sąlygas.

3.2. Nurodoma, kad BVK 1 straipsnyje yra įtvirtinta, jog BVK nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus. Taigi turto konfiskavimo vykdymo BVK nereglamentuoja. Be to, nors apeliantas prašo taikyti BVK 22 straipsnio nuostatas, tačiau pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją, šis straipsnis reglamentuoja probacijos tarnybos teises ir pareigas vykdant laisvės apribojimo bausmę, o ne baudos vykdymą. Cituojant BVK 6 straipsnio nuostatas, pažymima, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei 2 mėnesiai baudos įvykdymo laikotarpį, tačiau nei BVK, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau ir – BPK) ar BK nenumato galimybės nustatyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos sumokėjimo termino. Atsižvelgiant į tai, kad turto konfiskavimas nėra bausmės rūšis ir nėra analogiškas savo turiniu baudai, jo vykdymas yra reglamentuotas atskiromis įstatymo nuostatomis, kurios galimybės nustatyti įvykdymo terminą nenumato, nėra galimybės ir taikyti aptartų BVK nuostatų kaip įstatymo analogijos dėl turto konfiskavimo.

3.3. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad turto konfiskavimo vykdymas iš esmės reglamentuotas BPK 357 straipsnio 6 dalyje. Taigi nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nuteistasis gali sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą į VMI sąskaitą, tačiau įstatyme nustatyta, jog turto konfiskavimą, kai išieškoma turto vertė, bet kokiu atveju vykdo antstolis. Kaip buvo nurodyta, įstatymas nenumato galimybės nei teismui priimant nuosprendį, nustatyti konfiskavimo įvykdymo termino ar mokėjimo dalimis, nei galimybės nuteistajam kreiptis į teismą po nuosprendžio priėmimo dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo vykdymo tvarkos pakeitimo, taip pat nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo ar nustatyti mokėjimo terminą. Įsiteisėjus nuosprendžiui, ši baudžiamojo poveikio priemonė – turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas – vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui. Taigi, prokurorės teigimu, nuteistasis savanoriškai sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą į VMI sąskaitą gali iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir perdavimo vykdyti. Įstatymas nenumato galimybės pratęsti mokėjimo laiką ar išdėstyti mokėjimus dalimis. Atkreipiamas dėmesys, kad tokiu atveju baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo E. N. gynėja palaikė nuteistojo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokurorė prašė nuteistojo E. N. apeliacinio skundo netenkinti, nes įstatymas nenumato galimybės nustatyti konfiskavimo įvykdymo terminą ar mokėjimą dalimis, nuteistajam kreiptis į teismą po nuosprendžio priėmimo dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo vykdymo tvarkos pakeitimo, taip pat ir galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo ar nustatyti mokėjimo terminą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. N. apeliacinis skundas yra atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Nuteistasis E. N. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendį dalyje ir nustatyti 5 mėnesių terminą 1 560 EUR vertės konfiskuotinai turto vertei sumokėti.

6. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad nuteistojo E. N. įvykio metu vairuota transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, kad šiai transporto priemonei priklausant trečiajam asmeniui (S. N.), pagrįstai taikytos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš E. N. nuspręsta konfiskuoti automobilio Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 560 EUR, valstybės naudai. Apeliaciniame skunde E. N. nurodo negalintis iš karto sumokėti šios pinigų sumos ir prašo tam nustatyti 5 mėnesių terminą. Atsižvelgiant į tai, kad kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų apeliaciniame skunde nepateikiama, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi minėtomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendį tikrina apeliacinio skundo ribose.

7. BK 72 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimo taikymo sąlygas ir aplinkybes, BK 74 straipsnis numato baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisines pasekmes, tačiau nei šie straipsniai, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo, o taip pat BVK nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš tiesų, apeliaciniame skunde nurodomas BVK 22 straipsnis šiuo metu numato probacijos tarnybos teises ir pareigas vykdant laisvės apribojimo bausmę, tačiau, kaip teisingai pažymėta prokurorės atsiliepime, tiek ši nuostata, tiek ir visas aptariamas teisės aktas reglamentuoja paskirtų bausmių, o ne baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą. Taigi, nors BVK 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, tačiau turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios dalies pinigų sumos išieškojimas), kaip baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.

8. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliui arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, kai nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, kai BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismas nusprendžia išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuoto turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui, t. y. įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis, antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą reglamentavimą, pažymi, kad E. N., negalėdamas iš karto (tiksliau per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kai, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs nuosprendis pateikiamas vykdyti) sumokėti iš jo išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 1 560 EUR, dalies, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo. Tokiu būdu aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu, nuteistasis E. N. gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

10. Esant nustatytam aptartam teisiniam reguliavimui, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo E. N. apeliacinio skundo prašymą ir nustatyti pageidaujamą 5 mėnesių terminą konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančiai pinigų sumai sumokėti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad toks sprendimas atitinka nuoseklią teismų praktiką sprendžiant analogiškus prašymus išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-54-795/2022, Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-776-478/2019, 1A-102-919/2020, Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-630-1049/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-185-1076/2021).

11. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nustatant galutinę bausmę, buvo nurodyta ją atlikti areštinėje. Pažymėtina, kad BK 49 straipsnio 2 dalies nuostata, jog areštas atliekamas areštinėje, 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Taigi, netekus galios minėtai nuostatai, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo 2022 m. birželio 28 d. įstatymui Nr. XIV-1196, pagal BVK 23 straipsnio 1 dalį, konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą (BVK 24 straipsnio 3 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą, neatsižvelgė į esamą teisinį reguliavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas bei aiškinimas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis patikslinama – iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinama dalis, kuria nuspręsta E. N. paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti areštinėje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo E. N. apeliacinį skundą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, pašalinant nuorodą dėl paskirtos arešto bausmės atlikimo areštinėje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.