Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Petraitytės ir nuteistojo R. K. (toliau – R. K.) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 28 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš R. K. išieškota konfiskuotino turto – V. G. priklausančio automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 686 Eur, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. K. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) kelyje, ties (duomenys neskelbtini) kilometru, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (nustatytas 2,09 promilės girtumas).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skiriant draudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jo terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą - užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tačiau taip pat turi būti atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis R. K. yra dirbantis asmuo (UAB „P.L.S.“ vamzdynų klojėju ir mechanizatoriumi), turintis vieną mažametį vaiką ir netrukus turėsiantis antrą vaiką, nuoširdžiai galisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę akivaizdžiai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kadangi analogiškose byloje šis terminas nustatomas artimas sankcijos minimumui (2 metams) (Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1973-865/2019, Panevėžio apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-17-185/2018). Šiuo atveju, nuteistajam R. K. paskyrus baudą bei baudžiamojo poveikio priemones, tai yra konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos priteisimą ir trumpesnį - 2 metų specialios teisės atėmimą, bausmės tikslai akivaizdžiai bus pasiekti.

5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės J. Petraitytės apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo R. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokurorės ir nuteistojo apeliaciniais skundais nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o teisėjų kolegijai patikrinus baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti R. K. veiksmų teisiniu vertinimu, jokio teisinio pagrindo neturi, todėl nuteistojo kaltės klausimas šiuo nuosprendžiu išsamiau neanalizuotinas. Nagrinėjamu atveju prokurorės apeliaciniu skundu nesutinkama, jog nuteistajam yra nustatytas 12 mėnesių terminas sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nuteistasis apeliaciniame skunde kelia tik baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones atėmimo termino klausimą ir prašo šį terminą sutrumpinti.

7. Teisėjų kolegija, pritardama prokurorės apeliacinio skundo argumentams pažymi, kad nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BVK 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. O turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.

8. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tokiu būdu, R. K. neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje. Aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu jis gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

10. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

11. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs R. K. kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be kita ko paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui, tai yra, 5 metams. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistajam turi būti skiriama minėta baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau sprendžiant dėl jos trukmės turi būti vertinama aplinkybių visuma, atsižvelgiama į proporcingumo principą. Nors R. K. ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, vos atgavęs teisę vairuoti transporto priemones, tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad anksčiau jis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus pažeidimą, padarytą 2015 m. gruodžio 5 d. (būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis 2,10 promilių girtumas, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas per sankryžą šalutiniu keliu nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė), nėra baustas. Be to, R. K. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs. Tad nors atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes R. K. nėra charakterizuojamas itin teigiamai, tačiau piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju jo taip pat negalima laikyti. Tuo tarpu pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir panašiai. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, R. K. asmenybę, tai, kad jis nelinkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisyklių, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui, yra neproporcingas padarytam nusikaltimui.

12. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir R. K. draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas trumpinamas iki trejų metų (įstatyme numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės vidurkis) (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Be to, Kauno apylinkės teismas, nustatydamas, kad R. K. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 686 Eur privalo sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, aukščiau minėtų nuostatų nesilaikė, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Petraitytės apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti:

R. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą sutrumpinti iki 3 (trejų) metų.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. K. išaiškinta, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (686 Eur) jis turi sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.