Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. (V. L.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 9 mėnesiai laisvės apribojimo, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį;

taip pat pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 60 MGL (BBND) (3 000 Eur) bauda.

Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – 9 mėnesiai laisvės apribojimo, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį, ir 60 MGL (BBND) (3 000 Eur) bauda.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį, ir 40 MGL (2 000 Eur) baudos.

Į laisvės apribojimo bausmę įskaitytas V. L. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 29 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d., t. y. viena para, ir V. L. paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta iki 5 mėnesių 28 dienų.

Į baudos bausmę įskaityta V. L. viena laikinojo sulaikymo para (2021 m. birželio 14 d.) ir V. L. paskirta baudos bausmė sumažinta iki 38 MGL (1 900Eur), nustatant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68, 72 ir 72² straipsniais, V. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, vienerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d.;

- automobilio „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės dalies – 3 000 Eur – konfiskavimas;

- įpareigojimas šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant visą vieną jų ciklą.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas – paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu V. L. taikytas laikinas nuosavybės teisių į automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl 3 000 Eur konfiskavimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. L. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą: 2021 m. birželio 13 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2 promilių apsvaigimo laipsnis ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), sudavė ne mažiau kaip 19 smūgių savo (duomenys neskelbtini) V. B. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, krūtinės ląstoje ir rankose, kraujosruvą dešinės akies junginėje, odos nubrozdinimus galvoje ir dešinėje rankoje, taip tyčia nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios V. B. sveikatą.

2. Be to, V. L. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2021 m. rugpjūčio 29 d., apie 10.20 val., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. ribose, (duomenys neskelbtini) r., vairavo automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,73 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Nuteistasis V. L. apeliaciniu skundu prašo: 1) netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų – automobilio „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės dalies – 3 000 Eur – konfiskavimo arba konfiskuotino turto išieškotinos vertės dalį sumažinti iki 1 000 Eur ir jos sumokėjimą atidėti 2 metams; 2) teismui manant, kad privalu taikyti dvi baudžiamojo poveikio priemones, skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų įmokos dydį (10 MGL) ir jos mokėjimą atidedant 2 metams; 3) laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. V. L. su padarytais nusikaltimais sutiko nuo sulaikymo. Anksčiau nebuvo teistas nei už vairavimą, esant neblaiviam, nei už kitus nusikaltimus ar šiurkščius administracinius nusižengimus. Dėl to, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, ir smurtavo, V. L. labai gailisi, pasižada to niekada daugiau ateityje nedaryti. V. L. nesutinka su baudžiamojo poveikio priemonių dydžiu (3 000 Eur sumokėjimu į valstybės biudžetą) ir tvarka ((duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu taikytą V. L. laikiną nuosavybės teisių į automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl 3 000 Eur konfiskavimo įvykdymo).

3.2. Nuteistasis nurodo, jog yra labai teigiamai charakterizuojamas. Dirbdamas darbą, V. L. niekada neturėjo jokių nuobaudų už netinkamą darbo atlikimą. UAB „Ž.“ mato, kad V. L. sutinka, jog labai smarkiai suklydo, tačiau yra atsakinga ir stipri asmenybė, kuri nekartoja tų pačių klaidų. V. L. neslėpė nuo darbdavio, o atvirai papasakojo apie savo pavojingą poelgį – vairavimą, esant neblaiviam. Jie mato, kad nuteistasis smerkia tokį savo elgesį ir neieško būdų, kaip jį pateisinti, o tiesiog besąlygiškai pripažįsta buvęs lengvabūdis. Jie yra įsitikinę, kad šis V. L. pažeidimas yra atsitiktinis, kuris niekada nebepasikartos. UAB „Ž.“ pirmosios instancijos teismo prašė griežtai nebausti V. L. UAB „S.“ charakteristikoje rašoma, kad V. L. labai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo ir jis jau yra suvokęs šio pažeidimo rimtumą bei pasekmes. Pasak bendrovės, V. L. yra atsakinga asmenybė, todėl sprendimą priimanti institucija gali neabejoti, jog nuteistasis jau pasimokė iš šio įvykio ir analogiško teisės pažeidimo nebekartos. UAB „S.“ prašė pirmosios instancijos teismo, kad V. L. būtų baudžiamas kuo švelniau.

3.3. V. L. tvirtina, kad transporto priemonės vertės (ar vertės dalies) konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą yra neproporcinga (neadekvati) baudžiamojo poveikio priemonė jo padarytam pažeidimui. V. L., kaip jau minėta, nėra teistas, nėra baustas už šiurkščius administracinius nusižengimus, yra padaryti nesunkūs nusikaltimai, dėl kurių nuteistasis visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo juos atskleisti, be to, nuteistasis yra charakterizuojamas ypatingai teigiamai. V. L. vairavimo stažas yra 30 metų, iš jų 15 metų kaip (duomenys neskelbtini). Per šiuos vairavimo metus apeliantas nėra padaręs šiurkščių administracinių nusižengimų, jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo nebuvo padaryta žala. Taigi tokios didelės sumos konfiskavimas, kai V. L. negauna jokių pajamų, visiškai sužlugdytų jį finansiškai ir morališkai, nuteistajam tai būtų nepakeliama finansinė našta.

3.4. V. L. turi kreditorinių įsipareigojimų, taip pat ir už paimtą paskolą automobiliui įsigyti. Nuteistasis turi (duomenys neskelbtini), kuriuo rūpinasi ir kurį išlaiko. Pats apeliantas turi ir sveikatos problemų (duomenys neskelbtini), todėl, remiantis anksčiau išdėstytu, konfiskavimo instituto taikymas šioje byloje, konfiskuojant transporto priemonės vertę, nėra proporcinga ir teisinga priemonė. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog Užimtumo tarnybos registro duomenimis 2021 m. lapkričio 1 d. buvo užfiksuota 189,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Remiantis Finansų ministerijos skaičiavimais, 2021 m. biudžetui reikės 230,6 milijonų eurų į prastovas išleistų darbuotojų subsidijoms ir darbo paieškos išmokoms. Esant tokiems ekonominiams rodikliams šalyje, apelianto nuomone, net jam dedant maksimalias pastangas, jis neturi galimybės artimiausiu metu susirasti darbą. Taigi apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog turto ar net jo vertės dalinis konfiskavimas šiuo atveju nepagrįstai apsunkintų ne tik V. L., bet ir jo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kuriais jis rūpinasi, teisinę padėtį.

3.5. Jeigu teismas vis dėlto manys, kad nuteistajam turi būti taikomos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, tokiu atveju V. L. prašo, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir išdėstytus argumentus, jam skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų įmokos dydį (10 MGL) ir mokėjimą atidedant 2 metų terminui. Esant padarytiems tokio pobūdžio nusikaltimams, šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą palaiko ir apeliacinės instancijos teismai.

3.6. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė, kodėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į V. L. priklausantį automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepanaikino iš karto, t. y. kodėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas neturėtų būti panaikintas nuosprendžiui įsiteisėjus. Toliau taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą, neprotingai ir neproporcingai išaugs automobilio saugojimo išlaidos ir nusidėvės pats automobilis. Darant prielaidą, kad V. L. finansinė situacija greitu metu nepagerės, jam parduodant šią transporto priemonę ir gaunant už ją lėšų, nuteistasis galėtų greičiau sumokėti jam paskirtą baudą, būtų greičiau atsiskaityta su kreditoriumi už gautą paskolą minėtam automobiliui įsigyti.

4. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) M. P. atsiliepimu prašo netenkinti nuteistojo V. L. apeliacinio skundo, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo V. L. apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5.1. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

5.2. Apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju nėra keliami įrodymų vertinimo, V. L. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės klausimai, todėl jie ir nebus aptariami šiame teismo procesiniame sprendime. Apeliaciniame skunde yra keliamas V. L. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumo klausimas, taip pat išdėstyti prašymai pakeisti transporto priemonės vertės dalies išieškojimą į įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui taikyti tik iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Būtent šiuos klausimus ir aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje.

6. Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos ar vertės dalies išieškojimo (BK 72 straipsnio taikymas)

6.1. Viena iš V. L. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių yra automobilio „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės dalies – 3000 Eur – konfiskavimas, kurios paskyrimo pagrįstumu ir proporcingumu nuteistasis abejoja. V. L. prašo šios baudžiamojo poveikio priemonės neskirti apskritai arba sumažinti išieškotinos vertės dalį iki 1 000 Eur, arba pakeisti į kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad būtent kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Galiausiai minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiamame nuosprendyje, skirdamas aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad automobilis „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra vienintelė V. L. šeimos transporto priemonė, gana didelės (6 260 Eur) vertės ir V. L. dar tebemoka paskolą, paimtą jos įsigijimui. Būtent įvertinęs šių aplinkybių reikšmę, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė nekonfiskuoti transporto priemonės ir išieškoti ne visą jos vertę atitinkančią pinigų sumą, o tik dalį vertės.

6.2. Dėl to, kas minėta, apygardos teismas pažymi, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais (2016 m. kovo 25 d. įstatymas Nr. XII-2277; 2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1871) už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Nuo 2019 m. balandžio 1 d. aptartos nuostatos buvo perkeltos į atskirą 281¹ straipsnį (2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1929). Šiais baudžiamojo įstatymo pakeitimais buvo siekiama didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, taip pat buvo siekiama išvengti eismo įvykių, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, daugeliu atvejų nėra įmanomas. Tokia situacija, kai transporto priemonė nebūtų konfiskuojama ar nebūtų išieškoma jos vertę atitinkanti pinigų suma, formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, neužtikrintų prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį ir nori taip veikti. Sąmoningas transporto priemonės panaudojimas, darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, yra įtrauktas į BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis, tačiau tai transporto priemonės, kaip nusikalstamos veikos priemonės, statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Taigi transporto priemonės panaudojimas yra ir nusikaltimo padarymo priemonė, ir būtina sąlyga, be kurios neįmanoma padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos.

6.3. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl vairuotojams keliami didesni atidumo, rūpestingumo ir atsargumo reikalavimai. Kiekvienas eismo dalyvis privalo būti pakankamai protingas, atsargus ir rūpestingas, kad, prieš vairuodamas transporto priemonę, įsitikintų, ar yra tinkamos būklės tai daryti ir nesukels pavojaus sau bei kitiems eismo dalyvavimas. Taigi nagrinėjamu atveju negalima tvirtinti, kad V. L. veika buvo neatsargi, kadangi, vairuodamas neblaivus, jis suprato savo veiksmų pavojingumą ir priešingumą teisei, tačiau vis tiek norėjo taip elgtis. Apygardos teismas pažymi, jog nors V. L. anksčiau nėra teistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 2, b. l. 10-14), taip pat anksčiau nebaustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 2, b. l. 15-17), buvusios darbovietės UAB „S.“ (t. 2, b. l. 59), o taip pat ir esamos darbovietės UAB „Ž.“ (t. 2, b. l. 57-58) administracijų charakterizuojama teigiamai, tačiau, V. L. nepaskyrus baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios su nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimu, būtų visiškai nepasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai ir asmuo ne visiškai pajustų savo neteisėtos veikos padarinių naštą.

6.4. Dėl skunde dėstomų argumentų, jog konfiskuotinos transporto priemonės vertė yra labai didelė, o V. L. finansinė padėtis sunki, nes turi finansinių (kreditinių) įsipareigojimų (t. 2, b. l. 69), privalo išlaikyti (duomenys neskelbtini) ir rūpintis (duomenys neskelbtini) amžiaus (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 62-63, 67-68), apygardos teismas nurodo, jog asmens šeiminės, darbinio pobūdžio aplinkybės, materialinė padėtis nesudaro pakankamo pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – nekonfiskuoti transporto priemonės, kuria buvo padarytas nusikaltimas, ar neišieškoti iš kaltininko konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos. Nuteistasis V. L. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tokiais savo veiksmais galėjo sukelti pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui, o tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta žala nė vienam eismo dalyviui ir jokioms transporto priemonėms, yra tik laimingas atsitiktinumas. Apygardos teismas konstatuoja, kad vien tik simbolinės, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens pageidavimus tenkinančios bausmės ar (ir) baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų baudžiamajai atsakomybei keliamų tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant nusikalstamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo V. L. visiškai netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – neišieškoti nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotos transporto priemonės vertės dalį atitinkančios pinigų sumos.

6.5. Vis dėlto apygardos teismas pažymi, jog nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės dėl panaudoto turto. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

6.6. Nagrinėjamu atveju, kaip jau ir minėta, skirdamas BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ypatingas šios bylos aplinkybes, t. y. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad automobilis „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra vienintelė V. L. šeimos transporto priemonė, gana didelės (6 260 Eur) vertės ir V. L. dar tebemoka paskolą, paimtą jos įsigijimui. Būtent įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skyrė ne transporto priemonės konfiskavimą, o jos vertės išieškojimą, pažymėtina, jog net ne visos vertės, o tik dalies. Taigi nagrinėjamu atveju nesama pagrindo ir galimybės V. L. apskritai neskirti transporto priemonės konfiskavimo, o tiksliau jos vertės išieškojimo, bet taip pat nesama pagrindo ir sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą išieškotinos vertės dydį, kadangi buvo nuspręsta išieškoti net šiek tiek mažiau už pusę transporto priemonės rinkos vertės. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su V. L. finansine padėtimi, skundžiamame nuosprendyje jau buvo įvertintos ir nebesudaro pagrindo pakartotinai dar labiau švelninti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Pastebėtina, kad nuteistojo nurodyti duomenys apie ekonominę padėtį šalyje galbūt ir atitinka realią situaciją, tačiau jo tvirtinimas, kad nesama visiškai jokių galimybių šiuo metu susirasti darbą, yra deklaratyvus ir gali būti laikomas hipotetiniu pasvarstymu arba jo siekiu išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės. Pagal baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis jis yra dirbantis (t. 2, b. l. 19-20), be to, darbą susirado karantino režimo Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojimo metu (t. 2, b. l. 21).

6.7. Apeliaciniame skunde nuteistasis yra išdėstęs prašymą jam paskirtą transporto priemonės vertės dalies išieškojimą pakeisti į kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pažymėtina, jog V. L. buvo paskirta galutinė bausmė – 5 mėnesiai 28 dienos laisvės apribojimo, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį, ir 38 MGL (1 900 Eur) bauda. BK 42 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, jog kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Taigi nagrinėjamu atveju viena baudžiamojo poveikio priemonė negali būti pakeista kita, nes būtų pažeistas baudžiamajame įstatyme įtvirtintas draudimas. Nors apeliaciniame skunde nėra tiesiogiai išdėstytas prašymas atidėti ar išdėstyti V. L. paskirtą transporto priemonės vertės dalies išieškojimą, tačiau, prašydamas sumažinti išieškomos vertės dalį arba skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, V. L. buvo nurodęs ir prašymą atidėti šių baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą, tad minimo instituto taikymo galimybę nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas trumpai aptaria. BK 74 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisines pasekmes, tačiau įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo pakeitimo, kai asmuo negali įvykdyti jos dėl pateisinamų priežasčių, kita priemone galimybės (BK 74 straipsnio 1 dalis, BPK 357 straipsnio 8 dalis). Taip pat įstatymas nenumato šios baudžiamojo poveikio priemonės atidėjimo ar išdėstymo galimybės, nes nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui. Teismas pažymi, kad nuteistojo V. L. prašyme nurodytos aplinkybės apie jo turtinę padėtį nesudaro teisinio pagrindo išdėstyti turto konfiskavimo sumos sumokėjimą, kadangi, kaip minėta, įstatymas to nenumato ir numato tik baudos bausmės išdėstymo galimybę, o turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudos bausmei ir negali būti vykdoma Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nustatyta tvarka (BVK 22 straipsnis). Anksčiau padaryta teismo išvada dėl negalimumo išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo matoma ir formuojamoje teismų praktikoje šiuo klausimu (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-408-315/2018, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. T-41-238/2018 ir Nr. T-345-478/2015, Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis Nr. 1-111-804/2018, Panevėžio apylinkės teismo nutartis Nr. T-1069-1046/2018, Marijampolės apylinkės teismo nutartis Nr. T-244-416/2018, Šilutės rajono apylinkės teismo nutartis Nr. T-155-750/2017). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu V. L., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, gali kreiptis į antstolį su prašymais dėl vykdymo tvarkos, dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo ir tokiu būdu aktyviai bendradarbiaudamas gali susitarti su antstoliu, t. y. mažinti būsimo priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

7.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu V. L. taikytą laikiną nuosavybės teisių į automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą paliko galioti iki nuosprendžio dalies dėl 3 000 Eur konfiskavimo įvykdymo. Apeliantas prašo laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti iš karto tik nuosprendžiui įsiteisėjus.

7.2. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą ribojimu. Laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrindai ir sąlygos nustatytos BPK 151 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytą žalą arba konfiskuoti uždraustos veikos įrankį, priemonę ar rezultatą.

7.3. Nuteistasis V. L. pats savo apeliaciniame skunde užsimena apie itin sudėtingą finansinę padėtį, kuri reiškia, kad jam nuosprendžio dalį dėl konfiskuotino turto vertės dalies išieškojimo įvykdyti gali būti sudėtinga. Teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, nagrinėjamu atveju ėmėsi veiksmų, kad būtų galima užtikrinti ir jos tinkamą įvykdymą – paliko laikiną nuosavybės teisės apribojimą galioti –, ir toks sprendimas yra ne tik teisingas, bet ir visiškai pagrįstas. Apeliaciniame skunde V. L. užsimena, kad, panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą, galėtų transporto priemonę parduoti ir taip greičiau atsiskaityti su kreditoriais. Toks tvirtinimas akivaizdžiai parodo, jog nesama garantijų, kad V. L., pardavęs transporto priemonę, gautas lėšas paskirs skundžiamo nuosprendžio vykdymui, todėl lieka rizika, jog, panaikinus procesinę prievartos priemonę, nebebus įmanoma įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės dalies išieškojimo. Tokią išvadą patvirtina ir bylos medžiagoje esantys bei apeliaciniame skunde nurodyti duomenys, jog nuteistasis V. L. turi ir kitų finansinių (kreditinių) įsipareigojimų, kuriems vykdyti jam taip pat reikia lėšų. Taigi apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo laikino nuosavybės teisės apribojimo į automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti anksčiau, t. y. nuosprendžiui įsiteisėjus, todėl jis paliekamas galioti iki nuosprendžio dalies dėl konfiskuotino turto vertės dalies (t. y. 3 000 Eur) išieškojimo iš V. L. įvykdymo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. L. (V. L.) apeliacinį skundą atmesti.