Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Remeikos ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Z. prašymą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos ir įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėjimo išdėstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu R. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje (6 veikos), 226 straipsnio 3 dalyje (5 veikos), 226 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje.

Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 71 straipsniu, R. Z. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – sumokėti į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 25 MGL (941,50 Eur) dydžio įmoką ir įpareigoti jį sumokėti įmoką per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš R. Z. nuspręsta išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (paimtų kyšių dalyko) vertę atitinkančią pinigų sumą – 19 275,30 Eur.

Nuteistasis R. Z. prašo išdėstyti paskirtos sumos mokėjimą 5 metų laikotarpiui, kadangi jis dirba pagal individualios veiklos pažymą, jo pajamos nėra pastovios, jos per mėnesį sudaro truputį daugiau už minimalią algą. Jo žmona taip pat negauna pastovių pajamų, nes dirba pagal verslo liudijimą, jos pajamos taip pat yra minimalios. Šių jo ir žmonos pajamų vos užtenka minimaliems šeimos poreikiams tenkinti. Be to, jie turi ilgametį kreditą būstui, pagal kurį kas mėnesį bankui reikia mokėti 264 Eur. Šeimoje augina mažametę dukrą, gimusią 2014 m.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Z. prašymas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos ar įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėjimo, to nenumato ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas.

Baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui ji vykdoma priverstinai, o nuosprendis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikiamas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas).

Įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimo terminas yra nurodomas nuosprendyje (BK 71 straipsnis), kas šiuo atveju ir buvo padaryta – teismas įpareigojo nuteistąjį sumokėti įmoką per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina ir tai, kad BPK VII dalies normos nenumato galimybės nuteistajam pateikti prašymą dėl ilgesnio įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą savanoriško sumokėjimo termino nustatymo.

BPK 362 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka teismas sprendžia dar ir klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio kodekso 361 straipsnį, t. y. teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Jeigu nuosprendyje teismas būtų neaiškiai išdėstęs sprendimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos ar įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimo ar dėl šios nuosprendžio dalies kiltų kitokių abejonių, tas abejones galima būtų pašalinti BPK 362 straipsnio nustatyta tvarka. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nuosprendžio, kuriuo skirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė, rezoliucinėje dalyje įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimo terminas nurodytas konkrečiai ir aiškiai, dėl šios baudžiamojo įsakymo dalies jokių abejonių nekyla. Todėl įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimo termino pakeitimas šiuo atveju pakeistų pačią nuosprendžio esmę.

BPK 357 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, kuriems paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas arba nemokami darbai, arba įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, BK 74 straipsnyje numatytais atvejais teismas vieną baudžiamojo poveikio priemonę gali pakeisti kita BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

BK 74 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kokia teismo paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą nuteistajam išaiškintina, kad jei jis dėl pateisinamų priežasčių negali įvykdyti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jis turi teisę pateikti prašymą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo kita.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. Z. prašymą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos ir įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėjimo išdėstymo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.