Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. S., gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Raimondos Jačiauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. S., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla V. S. atžvilgiu nutraukta.

V. S. perduota laiduotojos A. S. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, BK 68 straipsniu, 72 straipsniu, V. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

– uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajai dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 12 d.;

– išieškoti konfiskuotino automobilio ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 1 000,00 eurų, kuri turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Iš V. S. valstybės naudai priteista 46,67 eurai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. S. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo, už tai, kad ji 2022 m. liepos 9 d. apie 17.48 val., (duomenys neskeltini) mieste, žiedinėje sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 3,54 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, konstatavę, kad yra nustatytos visos sąlygos atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą padarė išvadą, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam nei minimalus terminas, taip pat konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio) vertės išieškojimas, nes transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui (juridiniams asmeniui), kuris apie transporto priemonės panaudojimą nusikalstamai veikai daryti nežinojo.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausioji prokurorė Raimonda Jačiauskienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio dalį dėl V. S. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalies atitinkančios pinigų sumos išieškojimo ir iš V. S. išieškoti visą konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 3970, 00 eurų. Taip pat panaikinti 2022 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio dalį, kuria V. S. išaiškinta, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (1000,00 eurų) ji turi sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo ir nustatydamas išieškotinos sumos dalį, iš esmės rėmėsi vien tik V. S. šeimynine padėtimi ir finansine situacija, akcentuodamas tai, kad šiuo metu ji nedirba ir gyvena kartu su mama iš pastarosios pensijos, todėl yra pagrindas mažinti išieškotinos turto vertės dalį. Teismas tinkamai neįvertino padaryto nusikaltimo aplinkybių ir nusikalstamos veikos pobūdžio, kas yra svarbu siekiant pusiausvyros tarp kaltinamojo ir visuomenės interesų. Nagrinėjamu atveju V. S. automobilį vairavo būdama stipriai apsvaigusi (nustatytas 3,54 promilių neblaivumas), didesnio pavojaus šaltinį ji vairavo mieste, 17.48 val., kai transporto priemonių eismas yra itin intensyvus, kas rodo, kad V. S. elgėsi itin neatsakingai ir žinodama, kad yra neblaivi, kaip pati nurodė prieš sėsdama prie automobilio vairo išgėrė 200 g degtinės, be jokios reikšmingos priežasties, padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip demonstruodama abejingumą galimų neigiamų pasekmių jai ir aplinkiniams atžvilgiu. Be to, duomenys apie administracinius nusižengimus taip pat liudija, kad V. S. pažeidimai per vienerių metų laikotarpį yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, todėl nėra pagrindo išvadai, kad minėtas nusikaltimas yra atsitiktinis reiškinys jos gyvenime.

3.2. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurias nustačius, būtų galima vienareikšmiškai teigti, kad visos transporto priemonės vertės išieškojimas iš V. S. būtu aiškiai neproporcinga ir neteisinga priemonė. Prokurorės teigimu, tik visos sumos išieškojimas būtų teisingas ir atitinkantis įstatymo leidėjo suformuotus tikslus. Juo labiau, kad šiuo atveju nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir jam tuo pagrindu iš esmės nėra skiriama jokia bausmė.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nei BK 72 straipsnio nuostatos, nei BPK nuostatos nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 1 dalis numato, kad jei skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis šio kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 10 dienų nuo termino pabaigos, pradeda jį vykdyti priverstinai. CPK nuostatos antstoliui suteikia teisę vykdymo veiksmus atidėti, sustabdyti vykdomąją bylą ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Todėl asmuo, neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos išdėstymo bei mokėjimų grafiko. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai nustatė V. S. 1 metų terminą konfiskuotino turto vertės sumokėjimui.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės V. S. gynėjas advokatas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Raimondos Jačiauskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio prokurorė iš esmės nesutinka su ta nuosprendžio dalimi, kuria sumažinta konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertę atitinkanti pinigų suma ir nuspręsta iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. S. išieškoti 1000,00 eurų sumą bei numatyta, kad asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi prokurorės skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino V. S. padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleido ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei baudžiamąją bylą nutraukė. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai, įvertinęs sunkią materialinę atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės V. S. padėtį, pagrįstai nustatė išieškotiną konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 1000,00 eurų, tačiau nuosprendyje teismas nepagrįstai nustatė konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo terminą. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumažinimo

7. Apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su apylinkės teismo sprendimu nustatyti iš V. S. priteistinos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 1000,00 eurų, motyvuojant tuo, kad teismas tinkamai neįvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, padarymo aplinkybių, vairuotojai nustatyto neblaivumo laipsnio, kad vairavo transporto priemonę mieste, kai eismas itin intensyvus, nebuvo atsižvelgta ir į ankstesnius V. S. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Su tokiu prokurorės vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

7.1. BK 72 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

7.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste (tai yra sprendžiant, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį), reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020).

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl šį automobilį pagrįstai pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone, vadinasi, ir konfiskuotinu pagal BK 72 straipsnį turtu. Pirmosios instancijos teismas, kartu nustatęs, kad minėtas automobilis priklauso ne V. S., o juridiniam asmeniui – Mažajai bendrijai „M.“, registracijos liudijime jos valdytoju nurodytas O. K., kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad minėtą transporto priemonę nuo 2021 m. sausio 11 d. išnuomojo V. S., pateikė nuomos sutartį, apie tai, kad automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti, jis nežinojo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, nusprendė konfiskuoti iš V. S. automobilio „Toyota Prius“ vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau šią sumą, įvertinęs padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, apylinkės teismas sumažino nuo 3970,00 eurų iki 1000,00 eurų.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, pagrįstai atsižvelgė tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, V. S. finansinę padėtį, kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes ir visiškai teisingai sprendė, kad yra pagrindas sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iki 1000,00 eurų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nustatydamas išieškotiną konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad V. S. padarė nesunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), jos iškvėptame ore rasta etilo alkoholio koncentracija ženkliai viršijo minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją, taip pat ženkliai viršijo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė (jai nustatytas 3,54 promilių girtumas). Nusikalstamą veiką ji padarė pirmą kartą, nors ir bausta administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iki 2022 m. liepos 12 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino, buvusio darbdavio charakterizuojama teigiamai, neigiamai ją charakterizuojančių duomenų iš esmės nenustatyta, nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nusikalstama veika buvo daugiau sąlygota susiklosčiusių asmeninių gyvenimo aplinkybių (šiuo metu lankosi pas psichologus, lanko anoniminių alkoholikų grupę, M. programą ir bando spręsti problemą dėl žalingo alkoholio vartojimo), taip pat į tai, kad V. S. yra jauno amžiaus, tačiau šiuo metu nedirba, pajamų negauna ir yra išlaikoma pensijinio amžiaus mamos, sprendė, kad visos automobilio vertės konfiskavimas būtų per sunki finansinė našta, suvaržytų jos teises daugiau negu yra būtina ir būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad siekiamus prevencinius tikslus užtikrins 1000,00 eurų dydžio konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančios pinigų sumos išieškojimas. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra logiška ir pakankamai motyvuota, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad tik visos sumos išieškojimas būtų teisingas ir atitinkantis įstatymo leidėjo suformuotus tikslus, yra neteisingas, atmetamas kaip nepagrįstas.

10. Nors prokurorė savo prašymą nemažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos, grindžia tuo, kad V. S. automobilį vairavo būdama stipriai apsvaigusi (nustatytas 3,54 promilių neblaivumas), didesnio pavojaus šaltinį ji vairavo mieste, 17.48 val., kai transporto priemonių eismas yra itin intensyvus, kas rodo, kad ji elgėsi itin neatsakingai ir žinodama, kad yra neblaivi, kaip pati nurodė prieš sėsdama prie automobilio vairo išgėrė 200 g degtinės, be jokios reikšmingos priežasties, padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, be to, yra bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šios aplinkybės nėra imperatyvios sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje taikymo, jos buvo vertintos, jokių kitų naujų aplinkybių ar faktų, kurie nebuvo žinomi bylą nagrinėjusiam teismui ar kurių šis teismas nevertino, prokurorė savo apeliaciniame skunde nenurodė. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad apylinkės teismas nepagrįstai sumažino priteistiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, prevenciniams tikslams pasiekti adekvatu ir proporcinga iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės V. S. išieškoti konfiskuotino automobilio vertės dalį (1000,00 eurų) atitinkančią pinigų sumą. Manytina, kad jai pakankamai reikšmingi turtiniai praradimai atgrasys nuo pakartotinio automobilio vairavimo būnant neblaiviai ir turės stiprų prevencinį poveikį. Nėra pagrindo sutikti ir su prokurorės skundo teiginiais, kad V. S. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jai iš esmės nėra skiriama jokia bausmė, todėl tik dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas nagrinėjamu atveju yra per švelni baudžiamojo poveikio priemonė. Pažymėtina, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo poveikio priemonių taikymas nesietinas su asmens nubaudimu, be to, pats baudžiamasis procesas visuomet turi reikšmingą auklėjamąjį poveikį. Juolab, kad nagrinėjamu atveju V. S. dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nėra visiškai atleista nuo neigiamų padarinių kilimo, skundžiamu nuosprendžiu jai paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau paminėtos baudžiamojo poveikio priemonės šiuo konkrečiu atveju yra adekvačios ir proporcingos įgyvendinant šių priemonių prevencinę paskirtį.

Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo termino nustatymo

11. Prokurorė apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria teismas nustatė atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. S. paskirto konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo terminą 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

11.1. BK 72 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimo taikymo sąlygas ir aplinkybes. BPK VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje numato tik bausmės – baudos išdėstymo galimybę, o turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje ( Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-408-315/2018, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-812-530/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-185-1076/2021).

11.2. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo.

12. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, teismas paskyręs atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, nustatė 12 (dvylikos) mėnesių terminą šiai pinigų sumai sumokėti.

13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad priimant nuosprendį, kuriuo V. S. buvo taikytas turto konfiskavimas, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nustatyti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1000,00 eurų ji privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tuo apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendžio vykdymo metu V. S., neturėdama galimybės iš karto sumokėti visos iš jos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad priimant nuosprendį, kuriuo V. S. buvo taikytas turto konfiskavimas, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nustatyti, kad dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1000,00 eurų (ji privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tuo teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl proceso išlaidų

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. rugsėjo 21 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš V. S. 76,67 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjo advokato Gintaro Platūkio atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

16. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103-106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

17. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį apskundė prokurorė, kurios apeliacinis skundas šiuo nuosprendžiu tenkinamas iš dalies. Apeliacinės instancijos teisme, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. S. pati gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, gynėjas jai buvo paskirtas Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi (b. l. 168). Iš bylos duomenų matyti, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. S. niekur nedirba, pajamų negauna, šiuo metu yra išlaikoma artimųjų, iš jos nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, duomenų apie turimą V. S. turtą nėra. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. S. neatitiktų proporcingumo reikalavimų, todėl šios išlaidos neišieškotinos.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Raimondos Jačiauskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. S. išaiškinta, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (1 000,00 eurų) ji turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt . Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertė išieškoma priverstinai.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. S. 76,67 eurų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.