Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti Kaune, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2022 m. liepos 9 d. apie 17.48 val., (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, žiedinėje sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę - automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 3,54 promilių neblaivumas.

Kaltinamoji V. S. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. liepos 9 d. baigusi darbą dėl turimų psichologinių problemų jautėsi prastai, todėl automobilyje išgėrė apie 200 g degtinės ir galvojo, jog parvažiuos namo. Bevažiuojant namo, į kelią išvažiavo žmogus su paspirtuku, todėl ji bandė išvengti susidūrimo. Kai vairavo automobilį, jautėsi gerai. Apie įvykį viską atsimena, suvokė, jog dėl jos veiksmų galėjo kilti dar sunkesnės pasekmės. Turi psichologinių problemų bei priklausomybę alkoholiui. Iki įvykio alkoholį vartodavo vieną kartą per savaitę, kai turėdavo laisvą dieną. Nuo rudens pradėjo gydytis turimą priklausomybę, kiekvieną dieną lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, todėl išėjo iš darbo ir grįžo gyventi į Kauną. Įvykio metu vairavo išnuomotą automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso O. K.. Tai buvo pirmas kartas, kai prie automobilio vairo sėdo būdama neblaivi. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, gydysis priklausomybę alkoholiui ir yra pasiryžusi keisti savo gyvenimą bei gyvenimo būdą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios V. S. prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

2022 m. liepos 13 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo apklaustas liudytojas O. K. parodė, kad nuo 2022 m. vasario 2 d. jis yra įkūręs MB ,, (duomenys neskelbtini)“, kurios veikla yra susijusi su automobilių nuoma. V. S. pažįsta, nes ji nuo 2021 m. sausio 11 d. iš jo įmonės išsinuomojo automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie tai, kad V. S. padarė eismo įvykį, jis sužinojo iš jos pačios bei policijos pareigūnų. Su V. susitarė, kad už padarytą žalą ji jam atlygins, todėl šiuo metu jai neturi jokių pretenzijų dėl apgadinto jam priklausančio automobilio. Prie apklausos prideda dvi pasirašytas su V. S. sutartis bei automobilio registracijos liudijimą (b. l. 23–25).

2022 m. liepos 15 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo apklausta liudytoja R. K. parodė, kad 2022 m. liepos 9 d. apie 18.05 val., patruliuodama nustatytame maršrute radijo šaukiniu „K1714” kartu su Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyr. patruliu K. M., iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad nuo ,, (duomenys neskelbtini)“ važiuodamas žiede, pranešėjas matė kaip sidabrinės spalvos automobilis ,,Toyota Prius“ tiesiai dideliu greičiu įvažiavo į žiedo vidurį ir ten sustojo. Pranešėjas nurodė, kad yra išlipęs ir laukia prie automobilio. Apie 18.12 val. nuvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje, pamatė priekiniais ratais ant saugumo salelės užvažiavusį automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios viduje sėdėjo minėtą automobilį vairavusi moteris V. S.. Minėtame automobilyje ,,Toyota Prius“ sėdėjo ir pranešėjas K. B.. Šalia minėto automobilio ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant žemės gulėjo pėsčiųjų perėjos ženklas. Bendraujant su minėto automobilio vairuotoja V. S., pastarajai iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus moters, prieš kiek laiko ji vartojo alkoholį, moteris teigė, jog prieš vieną valandą vartojo degtinę ir pripažino, kad ji vairavo minėtą automobilį. Patikrinus alkotesteriu vairuotojos blaivumą, pirmuoju putimu 18.13 val. buvo nustatytas 3,54 promilių neblaivumas, 18.31 val. antruoju putimu nustatytas 3,79 promilių neblaivumas. Paklausus V. S., kaip įvyko eismo įvykis, ši paaiškino, kad vairuodama automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pirmąja eismo juosta (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos. Artėdama link sankryžos, norėjo persirikiuoti iš pirmos eismo juostos į antrąją eismo juostą, tačiau antroje eismo juostoje važiavęs automobilis jos neužleido, todėl vairuotoja bandydama išvengti smūgio, suko vairą į kairę pusę ir taip nesuvaldžiusi savo vairuojamo automobilio ,,Toyota Prius“, užvažiavo ant pėsčiųjų perėjos saugumo salelės, kliudė pėsčiųjų perėjos ženklą ir pravažiavusi salelę kirto (duomenys neskelbtini) esančią žiedinę sankryžą, bei užvažiavo ant žiedinės sankryžos viduryje esančio kelkraščio. Automobilis ,,Toyota Prius“ buvo apgadintas, apgadinimai užfiksuoti transporto priemonės apžiūros protokole, taip pat buvo apgadintas ir pėsčiųjų perėjos ženklas. Pabendravus su pranešėju K. B., šis paaiškino, kad jam einant per pėsčiųjų perėją, vedantis šalia paspirtuką, tuo metu automobilis ,,Toyota Prius“, važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) nuo ,, (duomenys neskelbtini)“ pusės link (duomenys neskelbtini), įvažiavo į pėsčiųjų perėjos saugumo salelę ir kliudė pėsčiųjų perėjos ženklą, ir pravažiavęs salelę kirto (duomenys neskelbtini) esančią sankryžą, bei užvažiavo ant žiedinės sankryžos viduryje esančio kelkraščio. Tuomet K. B. priėjo prie minėto automobilio pažiūrėti, ar vairuotojas nesužeistas ir iškvietė policiją bei automobilio ,,Toyota Prius“ salone laukė iki atvyks policija, ant galinės sėdynės, kadangi lauke lijo. K. B. alkotesteriu buvo nustatytas 2,01 promilių neblaivumas, po to šis staiga dingo iš įvykio vietos. Dėl to, kad V. S. vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 41–42). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės R. K. 2022 m. liepos 9 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl neblaivaus vairuotojo ROIK: 0122000403966 (b. l. 74–75).

2022 m. liepos 9 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini), apžiūra. Matoma už pėsčiųjų perėjos ant žiedinės sankryžos salelės, kuri apželdinta, priekiniais ratais užvažiavusi transporto priemonė ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šalia automobilio kairės pusės priekinio rato, ant žolės yra apgadintas pėsčiųjų perėjos ženklas. Žiedinės sankryžos dešinėje pusėje (duomenys neskelbtini), šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini), yra salelė, kurioje yra duobė, kurioje nėra pėsčiųjų perėjos ženklo. Salelėje guli automobilio ratų apsaugos plastikinės dalys. Duomenims rinkti naudotas bepilotis orlaivis bepilotis orlaivis ,,DJI Mavic 2 PRO“, Serijos Nr. 163CJ4FR0A7R6T, reg. Nr. LTUvk8k7wz5wxhxc. Po apžiūros paimti: automobilis ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio užvedimo raktelis bei automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 8–21).

2022 m. liepos 9 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota automobilio ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, nustatyti transporto priemonės sugadinimo požymiai. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 43–59).

Iš neblaivumo nustatymo akte pateiktų duomenų matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 6810“, AEFM-0363, patikros sertifikato Nr. 1710550, 2022 m. liepos 9 d. 18.13 val. V. S. nustatytas 3,54 promilių neblaivumas, 18.31 val. antrojo tikrinimo metu – 3,79 promilių neblaivumas (b. l. 64–64).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos matyti, kad automobilio ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra MB ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas: (duomenys neskelbtini) (b. l. 68–69).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės ,,Toyota Prius“, gamybos periodas 2004-2010 m., pasirinkti metai 2006 m., kaina Lietuvoje be PVM 3136,30 Eur, su PVM – 3970 Eur (b. l. 70).

Iš 2022 m. liepos 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas O. K. savanoriškai pateikė 2021 m. sausio 11 d. sudarytą transporto priemonės nuomos sutarties, sudarytos su V. S., bei 2022 m. vasario 7 d. sudarytą transporto priemonės nuomos sutarties, sudarytos su V. S., kopijas, transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktą su fotonuotraukomis bei automobilio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 26–37).

Iš 2021 m. sausio 11 d. transporto priemonės nuomos sutarties kopijos matyti, kad O. K. ir V. S. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, kurios pagrindu O. K. V. S. perdavė automobilį ,,Toyota Prius“, valst. NR. (duomenys neskelbtini) naudotis juo už 100 Eur nuomos mokestį per savaitę. Minėtos sutarties pagrindu V. S. įsipareigojo naudoti automobilį pagal sudarytos sutarties sąlygas, neleisti bei neparduoti automobilio naudotis tretiesiems asmenims be nuomotojo O. K. leidimo, laikytis saugaus eismo taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatų reikalavimų, reglamentuojančių transporto priemonių eksploatavimą bei naudoti automobilį tik Lietuvos Respublikos teritorijoje (b. l. 28–29).

Iš 2022 m. vasario 7 d. transporto priemonės nuomos sutarties kopijos matyti, kad O. K. ir V. S. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, kurios pagrindu O. K. V. S. perdavė automobilį ,,Toyota Prius“, valst. NR. (duomenys neskelbtini) naudotis juo už 100 Eur nuomos mokestį per savaitę. Minėtos sutarties pagrindu V. S. įsipareigojo naudoti automobilį pagal sudarytos sutarties sąlygas, neleisti bei neparduoti automobilio naudotis tretiesiems asmenims be nuomotojo O. K. leidimo, laikytis saugaus eismo taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatų reikalavimų, reglamentuojančių transporto priemonių eksploatavimą bei naudoti automobilį tik Lietuvos Respublikos teritorijoje (b. l. 30–32).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas V. S. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonės būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji V. S. savo kaltė pripažino visiškai, jos neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu (b. l. 65), kurio patikra galioja iki 2022 m. lapkričio 27 d., ir užfiksuotas 2022 m. liepos 6 d. neblaivumo nustatymo akte (b. l. 64), kuriame kaltinamoji V. S. nurodė, jog sutinka su tikrinimo rezultatais. Transporto priemonės vairavimo būnant neblaivia faktą taip pat patvirtina kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai tiek apie alkoholio vartojimą, tiek apie transporto priemonės vairavimą, liudytojos R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir jos tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės. V. S. veikė tiesiogine tyčia – žinodama, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis: prieš vairavimą automobilyje išgėrė stipraus alkoholio (jai nustatytas daugiau nei trijų promilių girtumo laipsnis) ir vairavo automobilį, nors tam nebuvo jokios būtinybės.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamoji V. S. 2022 m. liepos 9 d. apie 17.48 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, žiedinėje sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę - automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 3,54 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais kaltinamoji V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl laidavimo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji V. S. prašė teismo perduoti ją motinos A. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

A. S., kaltinamosios motina, sutiko būti laiduotoja ir prašė teismo perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato. A. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra kaltinamosios V. S. motina ir jos gyvena kartu. Žino, jog dukra turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau dukra jai sakydavo, jog alkoholį vartoja tuomet, kai nori, o kai nenori, jo nevartoja. Negali patikėti tuo, kad dukra būdama neblaivi sėdo prie automobilio vairo. Šiuo metu ji pati yra pensininkė, po įvykio dukra išėjo iš darbo, todėl kol gydysis, abi gyvens iš jos gaunamos pensijos. Dukra nuo spalio mėnesio lankosi pas psichologą bei pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus, ji pati ją įkalbėjo kreiptis pagalbos, todėl neabejoja, kad ir toliau dukrai pavyks daryti teigiamą įtaką bei sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Iš bylos duomenų matyti, kad ji pati nėra teista, administracine tvarka nebausta. Iš visų aukščiau paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad A. S. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamosios pasitaisymui, todėl A. S. skirtina laiduotoja.

Esant V. S. prašymui perduoti ją A. S. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamoji V. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, praeityje ji neteista (b. l. 98), bausta administracine tvarka, tačiau tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 108–113). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruota (b. l. 114), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 102). Kaltinamoji V. S. iki 2022 m. liepos 12 d. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kazino, buvusio darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 106). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Teismas kaltinamosios V. S. veiką vertina kaip atsitiktinę, sąlygotą susiklosčiusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, o ne kaip tendencingą ankstesnio neteisėto elgesio rezultatą. Tai leidžia manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos V. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–3 dalyse, įvertinus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus tai, kad laiduotoja yra senatvės pensininkė, teismas sprendžia, kad kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atleidus kaltinamąją V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, taikymo.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 3,54 promilių neblaivumas, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi V. S. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, anksčiau nėra teista, o taip pat nėra bausta už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nustatytinas trumpesnis, nei vidurkis (BK 68 straipsnio 2 dalis) uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Tačiau, šiuo konkrečiu atveju skirtinas ilgesnis, nei minimalus uždraudimo naudotis specialia teise terminas, kadangi kaltinamoji vairuodama automobilį neblaivi sukėlė eismo įvykį, be to, jai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – šios aplinkybės rodo didesnį kaltinamosios padarytos veikos pavojingumą. Savo veiksmais kaltinamoji sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatytinas 2 (dvejų) metų terminas, per kurį V. S. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 12 d.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodama automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė – automobilis ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis registruotas juridinio asmens MB ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), vardu (b. l. 68–69), o transporto priemonės registracijos liudijime kaip jos valdytojas nurodytas byloje liudytoju apklaustas O. K. (b. l. 80).

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi iš V. S. pagal įstatymą turi buti išieškoma automobilio ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad transporto priemonės ,,Toyota Prius“, pasirinkti metai 2006 m., kaina Lietuvoje su PVM – 3970 Eur (b. l. 70). Tačiau teismas pažymi, kad VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, minėta informacija yra rekomendacinio pobūdžio, tai yra minėtoje duomenų bazėje esantys duomenys yra orientaciniai, masinio vertinimo tokios markės automobiliui. Individualūs automobilio ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) požymiai ir techninės savybės pagal VšĮ „Emprekis“ pažymoje pateikiamus duomenis nėra įvertinti. Atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji V. S. šiuo metu nedirba, gyvena kartu su motina iš jos pensijos, visos 3 970 Eur sumos išieškojimas iš kaltinamosios nebūtų proporcingas jos padarytai nusikalstamai veikai. Todėl iš kaltinamosios išieškotina mažesnė dalis šios transporto priemonės vertės – 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų).

Teismas taip pat pažymi, kad minėtos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas jokiu būdu nereiškia neproporcingai griežtos poveikio priemonės. Teismo įsitikinimu, šioje situacijoje visuomenės ir kaltinamosios interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarosios nebūtų išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti piniginė suma, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. liepos 18 d. pažyma Nr. APD-2022-07782 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai V. S. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 46,67 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamosios valstybės naudai.

Atsižvelgiant į sąlyginai nedidelę išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad kaltinamoji yra darbinga, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, pripažintinos proceso išlaidomis ir 46,67 Eur išlaidų suma priteistina iš kaltinamosios.

Kaltinamajai V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Civilinis ieškinys napareikštas, daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 428 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą V. S. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti V. S. laiduotojos A. S. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti V. S., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, BK 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajai dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 12 d.

- išieškoti konfiskuotino automobilio ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų).

Konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios V. S. valstybės naudai 46,67 (keturiasdešimt šešis eurus 67 ct), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Kaltinamajai V. S. išaiškinti, kad priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.