Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, M. K. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant, ir M. K. galutinė subendrinta bausmė paskirta 40 parų arešto bausmė ir 158 MGL (7 900 Eur) dydžio bauda.

Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio M. K. sulaikymo dienos, vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, M. K. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, nuspręsta panaikinti. Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir draudimas jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos - 2023 m. gruodžio 29 d., apie tai nuspręsta pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. K. nuspręsta išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės – automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 770,00 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. K. gynėjas advokatas Žydrūnas Ambrizas prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nuosprendį ir paskirti M. K. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, be to, paskirti M. K. baudą ir konfiskuotino turto – automobilio, vertę atitinkančią sumą sumokėti per 12 mėnesių nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos bei atnaujinti įrodymų tyrimą ir pridėti pateiktus dokumentus.

1.1. Skundo autorius teigia, jog skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys neatitinka Teisėjų tarybos nutarime Nr. 13P-65-(7.1.2) įtvirtintų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų. Advokatas skunde nurodo, jog M. K. skiriant arešto bausmę, skundžiamame nuosprendyje buvo aprašyta tai, jog nuteistasis nėra įvykdęs Kauno apygardos teismo 2022 m. nuosprendžiu paskirtos bausmės, tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio negalima suprasti, kaip paskyrus arešto bausmę bus pasiekti BK nurodyti bausmės tikslai ir kurie.

1.2. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nevertino aplinkybių, kad M. K. yra dirbantis, turintis išlaikytinių ir nors nuteistasis ankščiau ir baustas už nusikalstamas veikas, tačiau visos bausmės yra atliktos, išskyrus 2022 m. paskirtą baudą. Taip pat kvalifikuodamas nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas formaliai pasisakydamas, kad lengvinančios aplinkybės yra prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis - nevertino to, kad nuteistasis yra dirbantis, turi nepilnamečių išlaikytinių bei deda aktyvias pastangas, kad resocializuotis po jam ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių. Alytaus apylinkės teismas iš esmės pažymėjo, kad 2022 m. paskirtos baudos M. K. nėra sumokėjęs, kas turėtų leisti daryti išvadą, kad laisvės atėmimas sulaikys nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaus jį, atims ir apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveiks bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Skundo autoriaus įsitikinimu, M. K. paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, leis užtikrinti greitesnį finansinių sankcijų įgyvendinimą.

1.3. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo gynėjas nurodo, jog skundžiamu nuosprendžiu jo ginamasis įpareigotas sumokėti jam 2022 m. paskirtą baudą per 4 mėnesius nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nors M. K. šis terminas yra palankesnis, tačiau jis nustatytas pagal senąją Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakciją, kuri šiuo metu yra negaliojanti ir tai leidžia dar kartą daryti išvadą, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis priimtas nesilaikant įstatymo reikalavimo.

1.4. Su skundu gynėjas pateikia duomenis apie M. K. vidutines pajamas, iš kurių matyti, kad jo vidutinės mėnesinės pajamos (neatskaičius mokesčių) yra 2542,06 Eur (1 581,38 Eur + 3 343,79 Eur + 1 998,66 Eur + 2 405,00 Eur + 3 381,45 Eur = 12 710,28 Eur/ 5). Iš pateikiamų duomenų matyti, kad nei per 4, nei per 2 mėnesius nuteistasis neturės galimybės sumokėti privalomų sumų (iš viso: 12 670 Eur), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi jam paskirtinas kitas terminas baudos bausmei įvykdyti, t. y. 12 mėnesių laikotarpis.

4. Atsiliepimų byloje negauta.

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo M. K. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo apeliacinis skundas atmetamas

6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo M. K. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar padarymo aplinkybės, nesutinkama tik nuteistajam paskirta bausme, teigiant, kad paskirta arešto bausmė nepasieks tikrųjų bausmės tikslų bei užsitęs subendrintos galutinės bausmės įvykdymas, kadangi atlikdamas arešto bausmę, nuteistasis negalės dirbti ir greičiau sumokėti baudą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė nėra per griežta. Bausmė paskirta tinkamai vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo bei proporcingumo principų.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

9. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas skirdamas bausmę nuteistajam M. K.. Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 (vienerių) metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta sumažinta galutinė 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

11. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 (nuo 2019 m. sausio 1 d.) redakcija), ir jam paskirta galutinė 158 MGL (7 900 Eur) dydžio bauda. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 20 d. Vadovaujantis BK 11 straipsnio taisyklėmis, BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 (nuo 2019 m. sausio 1 d.) redakcija) numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b) papunktyje numatyta, jog turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, daro pagrįstą išvadą, jog M. K. skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors aplinkybės dėl nuteistojo nusikalstamų veikų recidyvo yra akivaizdžios, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl šios aplinkybės pripažinimo nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes nesant prokuroro skundo, tai reikštų nuteistojo padėties pabloginimą, o tai daryti draudžia BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos. Ir nors aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nepripažinta M. K. atsakomybe sunkinančia aplinkybe, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo sistemingas nusikalstamas elgesys turi būti įvertinamas individualizuojant bausmę.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, parinkdamas M. K. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta, M. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Taip pat Alytaus apylinkės teismas pagrįstai vertino ir tai, jog M. K. praeityje teistas, be kitų nusikalstamų veikų, jis teistas ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu). Iš bylos medžiagoje esančio 2023 m. gruodžio 29 d. administracinių nusižengimų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 (trejus) metus, jog nuteistasis administracine tvarka baustas daugybę kartų, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 76-86). Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nors skiriant bausmę pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepažymėjo, tačiau nusikalstamą veiką M. K. padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo paties bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, neblaivus sėsdamas prie automobilio vairo, visiškai ignoravo galinčias kilti pasekmes. Akivaizdu, kad M. K. elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nepriekaištingas, kadangi jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sistemingai daro tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo elgesį prieš šioje baudžiamojoje byloje minimo nusikaltimo padarymą, turi pagrindą daryti išvadai, jog M. K. yra linkęs nusikalsti, nepaisyti įstatymų, moralės normų reikalavimų, jo visuomeninės nuostatos yra neteisingos, prieštaraujančios padoraus elgesio taisyklėms, didinančios jo pavojingumą visuomenei.

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, ankstesnius teistumus ir administracinius baustumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežtesnė negu švelniausia (bauda) baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, parenkant dydį šiek tiek mažesnį už vidurkį pagal BK 49 straipsnį. Tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių ir teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2006, 2K-140/2012). Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad apeliantas daug kartų teistas, nusikalto neišnykus ir įstatymo tvarka nepanaikinus teistumo, akivaizdu, kad išvadų iš ankstesnių teistumų ir skiriamų bausmių nedaro, jam paskirta arešto bausmė yra tinkamai paskirta bei individualizuota. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio pagrindu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia jo keisti teigiama linkme, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio savo elgesio kilimo priežasčių, nepriima sprendimų jį keisti, koreguoti.

14. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtai baudai sumokėti M. K. buvo nustatytas 4 (keturių) mėnesių terminas, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo padidinti jam paskirtos baudos sumokėjimo terminą iki 12 (dvylikos) mėnesių, motyvuojant, jog M. K. neturės galimybės per tokį trumpą skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laiką sumokėti baudos. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistajam nustatytas ilgesnis nei 2 (dviejų) mėnesių terminas baudai sumokėti. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti gynėjo išrašai apie M. K. pajamas atspindi, jog nuteistojo mėnesinės pajamos svyruoja nuo 1 500 Eur iki 3 300 Eur (2 t., b. l. 27-36). Aukštesnysis teismas pažymi, jog Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2022 m. gegužės 20 d., paskirtos baudos M. K., gaudamas žymiai didesnes nei Lietuvoje dirbančio žmogaus vidutinis atlyginimas, pajamas, net nėra pradėjęs mokėti. Atsižvelgiant į nurodytą konstatuojama, jog šiuo metu nėra pagrindo nustatyti ilgesnį terminą savanoriškam baudos sumokėjimui, nes nuteistasis neįrodė, kad jo finansinė padėtis yra itin prasta ar ženkliai pablogėjo po jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio. Reikia pažymėti, jog bauda – tai ne įprastas mokėjimas, bet apkaltinamuoju nuosprendžiu teismo paskirta bausmė, kurios viena iš paskirčių – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus, todėl gali ir turi dėti ženklias pastangas paskirtąją baudą sumokėti laiku. Dėl objektyvių priežasčių nepajėgdamas baudos sumokėti per nustatytą terminą, nuteistasis, pateikęs duomenis apie atliktus mokėjimus ir esamą finansinę situaciją, gali prašyti nuosprendį priėmusio teismo terminą pratęsti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje

15. Skundžiamu nuosprendžiu M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 770,00 Eur konfiskavimas. Apeliaciniame skunde neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, tačiau prašoma padidinti sumokėjimo terminą.

16. Teisėjų kolegija pažymi, jog nei BK 72 straipsnyje, nei BPK nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. Baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui ši baudžiamojo poveikio priemonė iš karto pradedama vykdyti priverstinai, o ne laisva nuteistojo valia, bei nuosprendis dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo pateikiamas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas, 357 straipsnio 6 dalis), kuris nuosprendį vykdo ne baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, tačiau vadovaudamasis išimtinai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis.

17. Aukštesnysis teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui, t. y. civilinio proceso įstatymas numato galimybę antstoliui spręsti klausimą dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, M. K., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje, tai yra tokiu būdu, aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu, jis gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. K. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. kovo 8 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.