- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- 1S-296-307/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19780-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Justas Namavičius, Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- J. F.
- Advokatai
- Tomas Kaminskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus ir Algimanto Valantino,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. F. gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. F. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 24 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. J. F. kaltinamas tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2018-05-02 14.03 val. neteisėtai automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudėjęs į tris juodai-raudonos spalvos maišus, gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – ne mažiau kaip 3 333,665 g grynojo metamfetamino (27,7 % - 29,7 %) nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, kur 2018-05-02 14.03 val. susitikimo su organizuotos grupės nariais D. D. ir N. L. metu, iš anksto susitaręs dėl vėlesnio atsiskaitymo, įdėjęs į D. D. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, pardavė šiems labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – ne mažiau kaip 3 333,665 g grynojo metamfetamino (27,7 % - 29,7 %), kurią D. D. ir N. L. automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje, neteisėtai gabeno nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, iki pastato, esančio Višinskio g. 83, Kaune. Šiais savo veiksmais J. F. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje.
2. Be to, J. F. kaltinamas tuo, kad 2019 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019-04-24, Kauno mieste, netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu P. už 100 eurų atlygį įgijo suklastotą dokumentą – žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą 2016 m. kovo 3 d. Valstybės įmonėje „Regitra“ J. F., gim. (duomenys neskelbtini), kurį, laikydamas prie savęs, gabeno nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno mieste iki savo gyvenamosios vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kur laikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2019-04-24 08.50 val. kratos metu netikrą vairuotojo pažymėjimą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais J. F. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.
3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka J. F. laikinai sulaikytas 2019 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi J. F. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, skaičiuojant nuo 2019 balandžio 24 d. iki 2019 m. liepos 24 d., 2019 m. liepos 18 d. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams iki 2019 m. spalio 24 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartimi kaltinamajam J. F. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad J. F. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.
Šalies argumentai
5. Kaltinamojo J. F. gynėjas advokatas T. Kaminskas skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį ir paskirti švelnesnes kardomąsias priemones.
5.1. Gynėjas skunde, remdamasis Europos žmogaus teisių tesimo sprendimais (Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją) bei Lietuvos apeliacinio teismo praktika (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-166/2014; 1S-267/2014), teigia, jog kaltinamajam J. F. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra neproporcinga ir pernelyg griežta, taikoma tarsi bausmė esant išankstinei pozicijai dėl asmens kaltės ir nesant objektyvaus būtinumo. Gynėjas pažymi, jog nusikaltimo sunkumas ir gresiančios bausmės griežtumas negali būti absoliutus pagrindas taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę — suėmimą, kadangi tai nėra bausmės rūšis nepriklausomai nuo to, kuo J. F. yra kaltinamas bei kokia bausmė gresia už tai. Minėtos aplinkybės teismų praktikoje yra priskiriamos kitų aplinkybių sąvokai. Pagal įstatymą pirmiausia būtina atsižvelgti į nurodytų aplinkybių visumą — į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes
5.2. Gynėjas pažymi, kad kaltinamasis teisme pripažino, jog turi ryšius užsienio šalyse, gimines ir draugus jose, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl to jis gali bėgti ar slėptis nuo teismo. Ryšių turėjimas turėtų būti vertinamas nustatant tokias aplinkybes, pavyzdžiui, kad iki suėmimo kaltinamasis nuolat buvo išvykęs į užsienio valstybes, kokiais tikslais buvo išvykęs – asmeniniais ar darbiniais tikslais, ar turėjo kitoje užsienio valstybėje gyvenamąją vietą ir pan. Be to, skundžiamą nutartį priėmusio teismo prielaida yra tai, kad veika, kurios padarymu J. F. kaltinamas, padaryta siekiant neteisėtai gauti pajamų, nes iki suėmimo J. F. neturėjo legalių pajamų. Nusikalstamos veikos tikslas – gauti nelegalias pajamas, iš esmės konstatuojamas priimant teismo nuosprendį dėl asmens kaltės, ir negali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo.
5.3. Kaltinamojo gynėjo nuomone, J. F. socialiniai ir šeiminiai ryšiai bei nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas yra tos aplinkybės, kurios iš esmės mažina tikimybę, kad kaltinamasis bėgs ar slėpsis nuo teismo. Gynėjas pažymi, kad šios aplinkybės atsirado po kaltinamojo teistumo. Pažymi ir tai, kad kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, todėl paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, jis (J. F.) galėtų nuolat būti namuose ir prižiūrėti mažametį vaiką. Tai neabejotinai užtikrintų šios kardomosios priemonės vykdymą.
5.4. Skunde gynėjas atkreipia dėmesį, kad nors iki suėmimo kaltinamasis oficialiai nedirbo, tačiau jis augino mažametį vaiką, jog sugyventinė galėtų dirbti. Bylos duomenys atvirtina, kad prieš tai J. F. dirbo ūkyje samdomu darbuotoju. Taigi būdamas suimtas kaltinamasis negali pasirūpinti savo mažamečiu vaiku, nors kaip vienas iš tėvų yra vaiko priežiūros atostogose, kai kitas dirba. Kaltinamasis nesikreipė į Sodrą dėl išmokų mokėjimo, kadangi pagal įstatymą tai padaryti galima ir vėliau arba pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms. Dėl taikomo suėmimo nukenčia ne tik vaiko emocinė gerovė augant be tėvo svarbiu vaiko raidos etapu, bet ir kaltinamojo sugyventinė dėl to negali dirbti. Tai turi neigiamą įtaką jos darbo santykiams ir visai šeimos gerovei.
5.5. Be to, gynėjas teigia, kad nors kaltinamajam pareikšti kaltinimai dėl vieno sunkaus nusikaltimo ir formaliai tokio nusikaltimo pobūdis atitinka BPK 122 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sąlygas, tačiau tai nėra pagrindas išvadai, jog iki nuosprendžio priėmimo ar vykdymo J. F. galėtų padaryti naujų analogiškų labai sunkių, sunkių ar BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Gynėjo nuomone, tokią išvadą turėtų patvirtinti daugiau reikšmingų aplinkybių nei vien tik kaltinamajam inkriminuotas vienas sunkus nusikaltimas.
5.6. Skunde gynėjas nesutinka su teismo išvada, jog 15 000 Eur užstato dydis tiek laikant vien tik kardomąją priemonę – užstatą, tiek ir su kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nėra pakankamas pagrindas pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus. Pagal naujausią praktiką kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra bei užstatas, yra bene efektyviausios kardomosios priemonės, užtikrinančios BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Intensyvi priežiūra yra antra pagal griežtumą kardomoji priemonė po suėmimo, kuri realiai užtikrintų visišką kaltinamojo kontrolę bet kuriuo metu, taigi tokia priemonė akivaizdžiai mažintų ir bėgimo ar pasislėpimo nuo teismo riziką bei aiškiai ribotų galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Pažeidus intensyvios priežiūros sąlygas ar pažeidus kitas įpareigojimų ar draudimų sąlygas, kaltinamajam iš karto galėtų būti paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, o kaltinamojo artimųjų sumokėtas užstatas pereitų valstybei. Ši aplinkybė taip pat prevenciškai veiktų kaltinamojo elgesį ir būtų kaltinamojo dalyvavimo baudžiamajame procese garantija. Gynėjas pažymi, J. F. sutinka, kad jam būtų taikyta intensyvi priežiūra, o pastarojo artimieji yra pasiruošę sumokėti didesnį, t. y. 20 000 Eur užstatą.
5.7. Gynėjas taip pat nesutinka su teismo nurodyta aplinkybe, jog kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas pratęsiama tik antrą kartą, dėl to J. F. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, kadangi suėmimo pratęsimų skaičius neturi būti pagrindas, kuris savaime pateisintų suėmimo taikymą. Suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kuri iš esmės riboja žmogaus teises ir nesvarbu, ar ji taikoma tris ar šešis mėnesius, ar kelis metus, tam turi būti objektyvus pagrįstumas. Be to, kaip minėta, suėmimas nėra ir bausmės rūšis iš anksto preziumuojant asmens kaltę.
6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. F. gynėjo advokato T. Kaminsko skundas atmetamas
7. Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių kaltinamojo kaltę, nevertina, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus bylą iš esmės. Baudžiamosios byloje esantys duomenys, t. y. kaltinamojo D. D. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamojo A. D. parodymai, specialistų išvados, kratų, apžiūrų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai ir kita bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis J. F. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
8. Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam J. F. pratęsta nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
9. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
11. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. J. F. kaltinamas padaręs apysunkį ir labai sunkų tyčinius nusikaltimus. J. F. inkriminuotas sunkus nusikaltimas patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Baudžiamasis įstatymas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą numato tik itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Kaltinamojo gynėjas skunde pagrįstai nurodo, jog gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Iš Sodros duomenų matyti, kad J. F. iki 2019 m. kovo 31 d. dirbo sugyventinės motinos G. V. ūkyje, tačiau nuo 2018 m. gruodžio mėn. jokių oficialių lėšų išmokėtų jam iš šio ūkio Sodrai nėra deklaruota (t. 11, b. l. 65-66). Nuo 2018 m. gruodžio 1 d. J. F. yra vaiko priežiūros atostogose (t. 13, b. l. 23), tačiau jam tėvystės išmoka nemokama. Gynėjo skunde nurodoma, jog dėl išmokų mokėjimo galima kreiptis ir pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms. Tačiau šis paaiškinimas nėra įtikinamas, kadangi ankščiau kaltinamasis aiškino, kad jis (J. F.) neturi banko kortelės šioms piniginėms lėšoms gauti. Be to, J. F. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas su asmenimis, kurie galimai buvo organizuotos grupės nariai, o jų padaryti nusikaltimai yra ne atsitiktinio pobūdžio, o gerai suorganizuoti ir suplanuoti, turint tikslą neteisėtai gauti pajamų. Atsižvelgus į kaltinamojo J. F. galimai padaryto sunkaus nusikaltimo pobūdį (disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos), ankstesnius teistumus užsienyje (plėšimą iš parduotuvių), yra pagrindo manyti, kad lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių J. F. pragyvenimo šaltinių, o tai rodo pastarojo asmens didesnį neteisėtų veiksmų pavojingumą. Nors J. F. turi faktinę šeimą – sugyventinę ir mažametį vaiką, tačiau jis nevedęs, neturi savo nekilnojamojo turto, gyvena sugyventinei priklausančiame bute, anksčiau ne kartą teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Danijos Karalystėje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje), ne kartą baustas administracine tvarka, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o paskirtos bausmės ar administracinės nuobaudos teigiamos įtakos jo elgesiui neturi. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės metu nustatyta, kad J. F. nuolat vyksta į Vakarų Europos šalis – Vokietiją, Prancūziją, Olandiją (laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. gegužės 5 d. buvo išvykęs keturis kartus). Nors kaltinamasis J. F. pats neneigia turintis ryšius užsienio šalyse, gimines ir draugus jose, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia egzistuojančios rizikos, jog paleistas iš suėmimo kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Taip pat šiame kontekste vertintini kaltinamojo ankstesni teistumai už užsienyje padarytas nusikalstamas veikas. Šių aplinkybių visuma rodo, kad J. F. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje bei galimai turi ryšių užsienyje. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis J. F. gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bandyti pasislėpti bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytus suėmimo termino pratęsimo pagrindus.
12. Paskirta kardomąja priemone J. F. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. J. F. laikomas suimtu virš šešių mėnesių, t. y. nuo 2019 m. balandžio 24 d., tačiau šiuo atveju suėmimo trukmė nepažeidžia Baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, ilgas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Šiuo metu suimtojo teisės suvaržytos laikantis Baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų, esant suėmimo taikymo sąlygoms ir pagrindams. Toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Įvertinus J. F. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, pobūdį, gresiančią bausmę, asmenybės pavojingumą, ryšius užsienyje bei kitus duomenis, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo J. F. panaikinti pratęstą griežčiausią kardomąją priemonę. Šioje konkrečioje byloje nurodyto dydžio užstatas (20 000 eurų), atsižvelgus į galbūt J. F. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, nėra pakankama garantija užtikrinant kardomųjų priemonių paskirtį. Tuo pačiu pažymėtina, jog J. F. buvimas vaiko priežiūros atostogose nesulaikė jo nuo galimo nusikalstamų veikų padarymo. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad dėl taikomo suėmimo nukenčia vaiko emocinė gerovė, o kaltinamojo sugyventinė negali dirbti, yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ar keisti.
13. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam J. F. pratęsimo. Šiuo metu kaltinamojo J. F. teisės suvaržytos laikantis Baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų. Gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo ir toliau kaltinamajam F. F. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutarė:
kaltinamojo J. F. gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundą atmesti.
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi kaltinamajam J. F. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.