Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su nuteistojo A. D. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 25 d. nuosprendžių, pareiškimu dėl praleisto kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistojo A. D. kasacinis skundas paduotas praleidus baudžiamojo proceso įstatymo numatytą trijų mėnesių nuo teismų procesinių sprendimų įsiteisėjimo terminą (skundas išsiųstas 2021 m. spalio 11 d., o terminas paduoti skundą baigėsi 2021 m. rugsėjo 27 d.). Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad pareiškime nurodytos priežastys (nemoka lietuvių kalbos, nes gimė Rusijoje, yra vokiečių tautybės, viso proceso metu parodymus davė, klausimus uždavinėjo ir dokumentus pasirašinėjo tik rusų kalba, visuose procesiniuose veiksmuose kartu su juo dalyvaudavo rusų-lietuvių vertėja, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendį perskaityti galėjo tik nuo 2021 m. liepos 21 d., kai gavo nuosprendžio vertimą į rusų kalbą, be to, yra suimtas) pripažintinos svarbiomis ir praleistas terminas atnaujintinas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, skirdami nuteistajam bausmę, tik paviršutiniškai įvertino jo asmenybę (bausmės atlikimo metu charakterizuojamas teigiamai), elgesį proceso metu (nuo pat primos apklausos davė išsamius parodymus, padėjo atskleisti kitus nusikalstamą veiką padariusius asmenis), antraeilį vaidmenį darant veiką; proceso metu buvo saugomas nuo kitų bendrininkų, tačiau teismas paskyrė jam panašią bausmę kaip ir nusikaltimų organizatoriams. Vienodų bausmių skyrimas parodo, kad teismai neindividualizavo bausmių, tinkamai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde pateiktas prašymas sušvelninti nuteistajam A. D. paskirtą bausmę grindžiamas tuo, kad aplinkybes, reikšmingas bausmės paskyrimui, teismai turėjo įvertinti kitaip, t. y. palankiai kasatoriui (nuteistajam). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 376 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas kasacinės instancijos teismas, teisės taikymo aspektu patikrindamas skundžiamų teismų nuosprendžius ir nutartis, gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, tuo tarpu iš nuteistojo A. D. kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti argumentai nėra susiję su konkrečiais teisės taikymo pažeidimais, kuriuos būtų padarę teismai, iš esmės yra prašoma pakartotinai įvertinti abiejų instancijų teismų jau įvertintas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, o tai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 370 straipsnio 2 dalimi, 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 4 punktu, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą.

Atsisakyti priimti nuteistojo A. D. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.