Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako ir Reginos Pocienės,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo nuteistojo A. D. prašymą apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama baudžiamoji byla pagal nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio. Minėtu nuosprendžiu be kitų nuteistųjų A. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) subendrinta bausme – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų. Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. A. D. prašymu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi jam leista pradėti atlikti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. D. prašymas tenkinamas.

4. Iš nagrinėjamo prašymo turinio bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad A. D. nebesutinka atlikti apeliacine tvarka apskųstu nuosprendžiu jam paskirtąją laisvės atėmimo bausmę, kol baudžiamoji byla bus išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme.

5. BPK 315 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jei yra paduotas apeliacinis skundas, nuosprendis nepradedamas vykdyti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bet kurio proceso dalyvio paduotas apeliacinis skundas sustabdo nuosprendžio vykdymą visų nuteistųjų atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, ar jie padavė apeliacinį skundą, ar jų atžvilgiu skundžiamas nuosprendis. Tačiau pagal to paties straipsnio 2 dalį nuteistasis turi teisę raštu pareikšti norą pradėti atlikti paskirtąją bausmę nedelsiant, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka. Esant tokiam nuteistojo prašymui, nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti ir anksčiau, nei jis įsiteisės. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato nuteistajam teisės atšaukti savo raštu išreikštą pageidavimą pradėti atlikti paskirtąją bausmę, neįsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui. Vis dėlto, kaip numatyta BPK 335 straipsnyje, tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis pateikiamas vykdyti ir yra vykdomas. Todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo pagal neįsiteisėjusį teismo nuosprendį galimybė yra neatsiejama nuo paties nuteistojo valios dėl bausmės vykdymo pradžios. Minėtų normų analizė suponuoja išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės pagal neįsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį atlikimas neturi trukti ilgiau nei nuteistas asmuo, savanoriškai atliekantis bausmę, to pageidauja, t. y. nuteistojo pasirinkimas pradėti atlikti neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę negali būti neatšaukiamas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad, A. D. prašyme išdėsčius savo pakeistą valią dėl apskųstu teismo nuosprendžiu paskirtosios bausmės atlikimo, nėra pagrindo tęsti jam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės, kol teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, vykdymą pataisos įstaigoje.

6. Konstatavus, kad pagrindo nuteistajam A. D. atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kol baudžiamoji byla apeliacine tvarka neišnagrinėta ir teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, nėra, teismui kyla pareiga spręsti dėl nuteistajam A. D. skirtinos kardomosios priemonės, užtikrinant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Nuteistasis A. D. prašyme neprieštaravo, kad jam būtų taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų galima pasiekti, nuteistajam A. D. taikant kardomąją priemonę – suėmimą.

7. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Skundžiamu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu, A. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 metų. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitant į bausmę laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

8. Spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo, panaikinimo ar pakeitimo kita kardomąja priemone klausimą, teismas byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pakankamai duomenų asmenį įtarti ar kaltinti padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir tokių duomenų pirmosios instancijos teismui pakako. Kita vertus, nuteistojo A. D. prašymą nagrinėjantis teismas šioje stadijoje nesprendžia šio nuteistojo kaltės klausimo, nes pirmosios instancijos teismas dėl to jau pasisakė, o apeliacinės instancijos teismas tai padarys priimtame sprendime, baigęs nagrinėti bylą apeliacine tvarka.

9. Nors nuosprendį priėmęs teismas nedetalizavo, tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų matosi, jog ši kardomoji priemonė A. D. buvo taikoma BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais (esant pagrįstam manymui, kad jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas). A. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų tyčinių – vieno sunkaus ir vieno labai sunkaus, nusikaltimų, susijusių su narkotinių medžiagų kontrabanda iš užsienio valstybių, siekiant gauti pajamų, padarymą. Nusikaltimai padaryti, veikiant organizuota grupe tarptautiniu mastu, o A. D. pripažintas vykdytoju, taigi jo vaidmuo nebuvo antraeilis. Pripažinus A. D. kaltu, skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta griežta laisvės atėmimo 11 metų bausmė. Nors bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ši aplinkybė reikšminga kitų aplinkybių kontekste, vertinant suimtojo pabėgimo pavojų. Apie galimą asmens pasislėpimo riziką sprendžiama, ir vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. nuteistojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad A. D. yra Vokietijos Federacinės Respublikos ir Rusijos Federacijos pilietis, jo faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, ten gyvena ir jo šeima, duomenų, kad iki sulaikymo jis būtų oficialiai dirbęs Lietuvoje ar Vokietijoje, nėra. Šios aplinkybės rodo, kad su Lietuvos Respublika jo nesieja jokie šeiminiai, ekonominiai ar kitokie socialiniai ryšiai, jie susiję išimtinai su Vokietijos Federacine Respublika. A. D. yra teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje už analogiškų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą A. D. skundžiamu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas, įvykdytos turint neišnykusį teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šios nusikalstamos veikos galimai siekiant turtinės naudos, esant byloje duomenų, jog Vokietijos Federacinėje Respublikoje nuteistasis turi skolų. Atsižvelgus ne tik į bausmės griežtumą, tačiau ir į kitus veiksnius, sustiprinančius slėpimosi grėsmę, bei jų visumą, o taip pat į A. D. galimybę daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, esant nesuimtam, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiame bylos proceso etape išlikę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatyti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindai.

10. Nuteistajam A. D. taikant griežčiausią kardomąją priemonę, BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatyti terminai nepažeidžiami. Baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties – ją sudaro 18 tomų, nuteisti penki asmenys, visi jie yra padavę apeliacinius skundus dėl priimto nuosprendžio. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo gauta 2020 m. rugsėjo 7 d., 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi sudaryta teisėjų kolegija ir byla paskirta nagrinėti 2020 m. spalio 14 d. Teismo posėdis 2020 m. spalio 14 d. neįvyko dėl objektyvių priežasčių – dėl vieno iš nuteistųjų gynėjų užimtumo kitoje byloje. 2020 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje buvo pradėtas bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka, nutarta byloje atlikti įrodymų tyrimą. Kiti teismo posėdžiai, atsižvelgus į gynėjų ir teisėjų užimtumą, taip pat į Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės, bei remiantis 2020 m. spalio 23 d. teisėjų tarybos raštu dėl teismų funkcijų vykdymo ekstremaliosios situacijos metu, numatyti 2021 m. kovo 3 d. ir 17 d. Todėl proceso trukmė apeliacinės instancijos teisme sąlygota objektyvių priežasčių

11. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. gegužės 3 d. A. D. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi A. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo, t. y. 2020 m. rugpjūčio 3 d. Nuosprendžiu kardomoji priemonė – suėmimas A. D. buvo palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostata dėl maksimalios galimos suėmimo trukmės nepažeista. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam taikoma kardomoji priemonė - suėmimas yra pakankama ir būtina, siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, nuosprendžio įvykdymą.

12. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad, nuteistajam A. D. prašyme išdėsčius savo pakeistą valią dėl apskųstu teismo nuosprendžiu paskirtosios bausmės atlikimo, pagrindo tęsti jam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės, kol teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, vykdymą pataisos įstaigoje nėra. Nuteistajam A. D. skirtina kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsniu, 355 straipsniu, 270 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti A. D. (A. D.), kaip savanoriškai atliekančio neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę nuteistojo, statusą.

Nuteistajam A. D. (A. D.) paskirti kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 8 d.

Nutarties vykdymą pavesti Alytaus pataisos namų administracijai.