- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- 1A-555-312/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05861-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Giedrė Telksnienė, Eglė Venckienė
- Nuteistasis
- R. Č.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Telksnienės ir Eglės Venckienės,
viešajame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. Č. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. Č. paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, kurį jis buvo laikinai sulaikytas – nuo 2023 m. vasario 15 d., 12.43 val., iki 2023 m. vasario 15 d., 14.20 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme jo išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu ir 72 straipsnio 3 dalimi, R. Č. paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. vasario 15 d. bei R. Č. priklausančio automobilio „Chrysler Town & Country“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. R. Č. nuteistas už tai, kad jis, 2023 m. vasario 15 d. apie 12.30 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Vilniuje – Lietuvos magistraliniame kelyje „A1“ (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) – Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Chrysler Town & Country“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra – 2,28 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai bei argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Č. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sutuoktinės B. Č. atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti, skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, artimą minimaliam terminui, neskirti automobilio „Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo arba konfiskuoti automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą (iki 1000 Eur), taip pat prašo paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam įmokos dydžiui (20 MGL) ir atidedant mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui.
Dėl laidavimo instituto taikymo
2.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino galimybės taikyti laidavimo institutą, ir netinkamai įvertino nuteistojo poreikį vairuoti transporto priemones ir taikė turto konfiskavimo institutą pažeisdamas fundamentalius teisės principus. Nuteistasis nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti laidavimo institutą ir prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos sutuoktinės B. Č. atsakomybėn.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nesilaikė teismų praktikos, nes padarė išvadą, kad nuoširdus gailėjimasis egzistuoja tik tuomet, jeigu kaltinamasis prisipažįsta ikiteisminio tyrimo stadijoje. Pagal teismų praktiką, jei norima kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šis neprivalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ir bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija, tačiau teismas tokiais atvejais vis vien gali nuspręsti atleisti tokį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88- 976/2017, 2K-137/2015, 2K-685/2012, 2K-P-82/2010). Toliau dėstoma, jog pagal teismų praktiką, kaltininkas savo kaltę gali pripažinti bylos parengiamojo tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, todėl kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015). Nuteistasis pažymi, kad jis, jausdamas gėdą dėl savo veiksmų, prisipažino ir iš tikrųjų nuoširdžiai gailisi.
2.3. Nuteistasis toliau skunde pažymi, kad naivu tikėtis, jog sulaikant jį sėdintį prie automobilio vairo ir tai matant dviem policijos ekipažams ir dviem civiliams liudytojams, bus patikėta, kad jis buvo sulaikytas ne prie automobilio vairo, o savo garaže. Kaip nurodoma skunde, tai tik patvirtina, kad nuteistasis sąžiningai neprisiminė įvykio aplinkybių, duodamas pirminius parodymus dėl neblaivumo ir davė tokius parodymus, kuriuos įsivaizdavo tuo metu esančius teisingus. Tai buvo ne dėl noro išvengti atsakomybės ateityje. Pažymima, kad nuteistasis 2023 m. kovo 20 d. prieš duodamas parodymus, norėjo pasikonsultuoti su advokatu, bet jam buvo pasakyta, kad nėra čia dėl ko konsultuotis, ir taip viskas aišku. Taigi, kadangi tuo metu jam nebuvo suteikta galimybė pasikonsultuoti su advokatu, jis, nenorėdamas sau galimai daugiau pakenkti, atsisakė duoti parodymus ir pasakė, kad visus sąžiningus parodymus duos teisme. Jis tik pasinaudojo savo konstitucine teise atsisakyti duoti parodymus prieš save, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip nesąžiningi.
Šalies argumentai
2.4. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo perduoti jį laiduotojos – mylimos sutuoktinės B. Č. atsakomybėn ir ikiteisminį tyrimą nutraukti. Nuteistajam ji yra autoritetas. Jie su B. pažįstami virš 23 metų. Jie turi du vaikus – 7 metų dukrą ir 20 metų sūnų, vaikai gerai auklėjami ir mokosi gerai. Nuteistasis su sutuoktine kartu leidžia laisvalaikį, sportuoja, domisi Lietuvos politiniais įvykiais, sportininkų pasiekimais, skaito knygas, lankosi teatruose ir kino teatruose, veda sveiką gyvenimo būdą. Tarp jų niekada nebuvo nei menkiausio nesutarimo. Nuteistasis teigia, kad jis visada klauso sutuoktinės ir atsižvelgia į jos nuomonę. Be to, sutuoktinė nuteistąjį charakterizuoja kaip atsakingą, iniciatyvų, geranorišką žmogų, kuris kiekvieną darbą arba pažadą atlieka iki galo, moka daryti išvadas bei kartais moralizuoja kitus. Ji garantuoja, kad nuteistasis nekartos senų klaidų. Nuteistasis nurodo, kad tarp jo ir sutuoktinės vykusio auklėjamojo pokalbio metu jis suprato, kad tai, kas įvyko, buvo jo didžiausia gyvenimo klaida ir toks atvejis niekada nepasikartos esant bet kokioms aplinkybėms. Ji dės maksimalias pastangas, kad toks atvejis nepasikartotų.
2.5. Nuteistasis pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, priimtu panašioje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-443-626/2020, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo, kuriam veikos padarymo metu galiojo keturios nuobaudos. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog nusikaltimą padaręs asmuo yra linkęs pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio normas ar nusikalsti. Nuteistojo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje yra visos įstatyme numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pažymima, kad nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo. Neblaivumas nelaikytinas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes tai veiką kvalifikuojantis požymis. Pažymima, kad nuteistasis alkoholį vartoja labai retai, nes organizmas jo visai netoleruoja. Taip pat skunde nurodoma, kad įvertinus byloje pateiktas teigiamas charakteristikas ir asmenų teigiamus atsiliepimus apie nuteistąjį, nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, kad jis yra linkęs pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio normas ar nusikalsti. Be to, pats nuteistasis savo elgesį vertina kritiškai ir pasižada ateityje laikytis įstatymų ir daugiau nedaryti naujų nusikalstamų veikų, būti drausmingu bei atidžiu vairuotoju ir piliečiu. Kaip nurodoma skunde, šis įvykis nuteistajam buvo gyvenimo pamoka, jam gėda prieš savo šeimą, pažįstamus ir draugus. Nuteistojo teigimu, jis dėl padaryto nusikaltimo sugadino savo reputaciją ir neteko galimybių užsidirbti. Taip pat skunde pabrėžiama, kad nuteistasis nėra teistas ir nėra įrašytas į įskaitą dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo. Kadangi jis niekada gyvenime nėra buvęs tokioje situacijoje, neteisinga vertinti, kad jis nepasitaisys.
2.6. Nuteistasis sutinka, kad būtų nustatytas ilgesnis laidavimo terminas, nei vidutinis. Jei teismas nuspręstų, kad laidavimas galimas tik paskiriant užstatą, apeliantas sutinka su jo įmokėjimu. Nors finansinė situacija yra labai sunki, nuteistasis paimtų paskolą ir įvykdytų teismo nurodymą. Nuteistasis įsitikinęs, kad užstatas bus grąžintas laiduotojai, nes jis tikrai nepadarys naujos nusikalstamos veikos. Taip pat skunde pabrėžiama, kad prokuroras neprieštaravo dėl nuteistojo atleidimo šioje byloje pagal laidavimą ir prašė skirti 2 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
2.7. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, jei teismas spręstų, kad atleidžiant R. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės, turėtų būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tokiu atveju apeliantas prašo teismo atsižvelgti į bylos aplinkybes ir išdėstytus argumentus bei paskirti nuteistajam įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų įmokos dydį (20 MGL) ar artimą minimaliam dydžiui, atidedant mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
2.8. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir netaikyti turto konfiskavimo. Pabrėžia, kad jo nusikaltimas padarytas ne dėl savanaudiškų tikslų. Atleidus R. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės, jis nebus nuteisiamas. Akcentuojama teismų praktika, kad ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės faktas neleidžia daryti išvados, kad toks asmuo, teisiamas už kitą veiką, anksčiau yra nusikaltęs (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-239/2008). Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuteisimo atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio (ar jo vertės) kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat gali būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392- 699/2017). Tuo tarpu, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.
2.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. Č. yra charakterizuojamas teigiamai. MB „S.“ charakteristikoje teigiama, kad tarp šios įmonės ir nuteistojo vyksta bendradarbiavimas, nurodoma, kad jis suplanuotus darbus visada atlikdavo puikiai, taip pat nurodoma, kad nuteistasis yra tolerantiškas, ramus, gyvenantis pavyzdinį gyvenimo būdą žmogus. Mato, kad jis labai gailisi dėl vairavimo esant neblaiviam, ir jie yra įsitikinę, kad šis teisės pažeidimas yra tikrai atsitiktinis, kuris niekada nepasikartos. Kaip teigia apeliantas, jis vadovui papasakojo apie savo padarytą teisės pažeidimą, jie apie tai kalbėjo. Direktorius mato, kad jis pergyvena ir neieško būdų pateisinti savo neapgalvotą elgesį. Pažymima, kad įmonės direktorius žino R. Č. kaip nuostabų žmogų ir prašo jį nubausti kuo švelniau, neatimant iš jo teisės vairuoti, kuri reikalinga tolimesniam nuteistojo ir direktoriaus sėkmingam bendradarbiavimui. MB „S.“ yra įsitikinę, kad R. Č. gali daryti išvadas ir mokosi iš savo klaidų, todėl nebedarys tokių teisės pažeidimų. Jie laiduoja už jo elgesį.
2.10. Toliau skunde dėstomos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo asmenybę. Akcentuojama, kad nuteistasis veda sveiką gyvenimo būdą, turi du gerai besimokančius vaikus. Dukros mokymo įstaiga yra už 2 kilometrų nuo gyvenamosios vietos. Taip pat nuteistasis pažymi, kad jis yra neįgalus ir serga labai daug ligų. Jam nustatytas trombas plaučiuose, astma, aukštas kraujospūdis, psoriazė, 3 stuburo išvaržos. Pabrėžiama, kad nuteistojo mobilumas labai ribotas – praėjus didesnį atstumą, pasidaro silpna, pradeda dūsti. Be to, poreikį turėti automobilį ir teisę vairuoti patvirtina R. Č. globojamas žmogus S. R. Ji pateikė prašymą, kuriame prašo atsižvelgti į keletą faktų. Pateiktame prašyme ji nurodė, kad R. Č. yra nepaprastai rūpestingas, doras, sąžiningas ir visada atsakingai ir sąžiningai elgiasi visose gyvenimo situacijose. Šis įvykis yra didelė gėda ir jam, ir artimiesiems. Ji mato, kad nuteistasis labai pergyvena dėl neatsakingo poelgio ir dėl gresiančių pasekmių. Teigia, kad jai labai reikalinga R. Č. pagalba. Jos gyvenimo kokybę itin prastina nuolatiniai, stiprūs skausmai stuburo srityje, dažni galvos svaigimai, jai yra nustatyti specialūs poreikiai, ji patyrė du insultus ir beveik nevaldo vienos rankos, mažai juda, iš namų viena beveik neišeina. Viešuoju transportu sunku jai naudotis, nes sunku į jį įlipti. R. Č. ją nuveža pas gydytojus, lydi gydymo įstaigose, jie nuvažiuoja į kapines. Be to, nuteistasis jai atveža maisto ir perka vaistus. Dėl prarastos teisės vairuoti ir automobilio sumažėjo nuteistojo rūpinimasis ja. Daugiau ja niekas negali pasirūpinti. Pateiktame prašyme S. R. prašo teismo išlikti humanišku ir laiduoja už nuteistojo elgesį.
2.11. Apeliantas nurodo, kad jis nevartoja alkoholio kasdien. Pažymi, kad jis nėra teistas. Jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus ir nesmurtinio pobūdžio, be to, jis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, yra teigiamai charakterizuojamas, jo automobilio ir pagalbos jį vairuojant reikia vaikams ir globojamam žmogui, kurie su šiuo nusikaltimu nesusiję. Nuteistojo įsitikinimu, transporto priemonės konfiskavimas šioje byloje yra neproporcingas jo padarytam teisės pažeidimui. Tokios pozicijos ir laikomasi apeliacinės instancijos teismų praktikoje (pvz. Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-291-348/2017, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-313-174/2017, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-230-309/2017 ir kt.). Taip pat, šiuo klausimu yra ne kartą pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. baudžiamoji byla 2K-7-83/2010, baudžiamoji byla 2K-7-130- 699/2015, baudžiamoji byla 2K-7-304-976/2016, baudžiamoji byla Nr. 2K-34-699/2018). Nors turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisinga pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagristas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimu, kad asmeniui nebūtų užkrauta pernelyg didelė našta.
2.12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-135-768/2020, buvo konstatuota, kad pagal šiuo metų suformuotą teismų praktiką, atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, transporto priemonė paprastai nekonfiskuojama (netaikomas konfiskacijos institutas) jei nustatytas girtumas labai neviršija ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė arba girtumas nėra sunkus, vairuotojas nelinkęs daryti šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytas pažeidimas atsitiktinio pobūdžio, asmuo charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-50-788/2018). Panašios nuomonės laikosi ir Vilniaus apygardos teismas priimtame nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-323-312/2021. Šioje byloje teisėjų kolegija netaikė turto konfiskavimo instituto ir pažymėjo, kad vietoj prašomo konfiskacijos instituto tikslinga taikyti 500 Eur įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
2.13. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad pajamos yra tik 296 Eur neįgaliojo pašalpa, daugiau negauna jokių pajamų. Automobilio vertė yra beveik 6000 Eur. Nuteistojo teigimu, jis tokios brangios transporto priemonės niekada negalės nusipirkti gaudamas tokias minimalias pajamas. Anot nuteistojo, turto ar jo vertės konfiskavimas šiuo atveju nepagrįstai apsunkintų jo ir artimųjų teisinę padėtį. Taip pat nurodoma, kad dabartinė situacija jam kelia neviltį, emocinę depresiją, bejėgiškumą, jis prarado pasitikėjimą savimi ir teisingumu.
Dėl BK 68 straipsnio taikymo
2.14. Apeliantas skundu prašo paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienerių metų laikotarpiui ar terminui, kuris būtų artimas minimaliam. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį. Nuteistasis apeliaciniu skundu, remdamasis pirmiau išdėstytais skundo argumentais, prašo atimti teisę vairuoti transporto priemones minimaliam terminui, kadangi jis turi negalią, sunkiai serga ir rūpinasi neįgaliu, specialiuosius poreikius turinčiu asmeniu. Taip pat pažymi, kad byloje nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o sunkinančių aplinkybių nėra.
2.15. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismai, nagrinėdami administracinių nusižengimų bylas, retai skiria teisės pažeidėjui specialiosios teisės atėmimą atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui ar didesniam terminui. Jei pažeidėjas gailisi, pripažįsta kaltę, yra kitos aplinkybės (teisė vairuoti reikalinga darbo funkcijoms atlikti, sunki pažeidėjo sveikata ir pan.), teismai dažnai skiria minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
2.16. Apelianto teigimu, baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones minimaliam laiko tarpui. Tokia ar panaši teismų pozicija matoma iš teismų praktikos - Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-851/2018 teisiamajai skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams (pažeidėjos neblaivumas 2,69 prom.), Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-413-626/2018 teisiamajam skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėn. (pažeidėjos neblaivumas 2,69 prom.), t. y. asmenims šiose bylose buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Nors pirmosios instancijos teismų sprendimai negali būti precedentais, bet tokios praktikos (kai specialioji teisė atimama minimaliam laikotarpiui, t. y. 1 metams) yra laikomasi ir kitose panašiose pirmos instancijos teismų sprendimuose (pvz. 2020 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2190-961/2020, 2020 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1264-834/2020, 2020 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2415-978/2020, 2021 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2995-598/2021, 2023 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. el-1666-753/2023, Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-531-865/2022, 2023 m. balandžio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1154-1109/2023, arba panašiam terminui – 2021 m. lapkričio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-988-269/2021 (1 metams ir 3 mėnesiams), 2023 m. balandžio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-09425-23 (1 metams ir 3 mėnesiams).
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nėra gauta.
4. Teismo posėdyje nuteistojo R. Č. gynėjas advokatas prašė tenkinti apeliaciniame skunde nurodytus prašymus ir atleisti R. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sutuoktinės B. Č. atsakomybei, bei paskirti minimalų uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą. Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje nurodė, kad jis ir jo ginamasis atsisako apeliaciniame skunde pateikto prašymo netaikyti turto konfiskavimo instituto. Prokuroras prašė atmesti apeliacinį skundą dalyje dėl laidavimo instituto taikymo, tačiau pažymėjo, kad baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu prašė R. Č. paskirti specialiosios teisės atėmimą 2 metų terminui, ir, atsižvelgdamas į tai, kad R. Č. yra neteistas, administracine tvarka baustas, bet jo teistumai nėra itin šiurkštūs, nurodė, kad paskirtas 3 metų terminas gali būti mažinamas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo R. Č. apeliaciniame skunde jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo ir kaltės klausimai nėra keliami. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti R. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto. Taip pat skundžiamas nuosprendis ginčijamas nuteistajam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių aspektu – prašoma netaikyti turto konfiskavimo ir sutrumpinti uždraudimo vairuoti transporto priemones terminą. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų neginčijamose nuosprendžio dalyse, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas atsisakė apeliaciniame skunde pateikto prašymo netaikyti turto konfiskavimo instituto, nurodytas prašymas nebus vertinamas.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymo
6. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
7. Taigi, asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymas yra galimas tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąlygų visumą. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Bent vienos iš aptartų sąlygų nebuvimas BK 40 straipsnio taikymą daro negalimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020).
8. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra visų įstatyme nustatytų sąlygų atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo R. Č. parodymų bei jo pozicijos nenuoseklumą byloje, kaltės pripažinimo momentą, aplinkybes, kurioms esant kaltė pripažinta, pagalbos teisėsaugos institucijoms nesuteikimą, kaltininko požiūris į padarytą veiką, jo elgesį po įvykio ir vėliau, konstatavo, jog nėra pakankamo pagrindo tikėti, kad kaltininko gailėjimasis šiuo atveju iš tikrųjų yra nuoširdus. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo sprendimu nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga, būtina atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, išklausiusi teismo posėdyje proceso dalyvių išsakytus argumentus, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai atsisakyta atleisti R. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
10. Susipažinus su bylos medžiaga konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nesant vienos iš būtinų BK 40 straipsnio taikymo sąlygų – kaltės pripažinimo ir gailėjimosi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nuteistojo R. Č. prisipažinimas ir gailestis atsirado tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pažymėtina, kad nuteistasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė 2023 m. vasario 15 d., apie 12.30 val., tačiau tiek tą pačią dieną, tiek praėjus porai dienų, apklausiamas kaltės visiškai nepripažino, teigė, kad automobilį vairavo blaivus (t. 1, b. l. 103-104, 107-108). Kaip matyti iš 2023 m. vasario 17 d. įtariamojo apklausos protokolo, R. Č. parodė, kad 2022 m. vasario 15 d., apie 12 val., automobiliu „Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Vilniaus į Lentvarį. Važiavo po darbo į namus vienas. Ryte buvo išgėręs alaus. Jis Lentvaryje turi garažą. Atvažiavęs prie garažo, sustabdė automobilį „Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užgesino automobilio variklį, iš jo išlipo ir užrakino. Atsirakino garažo duris, užėjo į garažą. Garaže turėjo degtinės, kurią iš karto išgėrė, nes buvo susinervinęs dėl darbo. Visą laiką buvo garaže ir tikrai nematė jokių pašalinių žmonių. Jis policijos pareigūnams pasakė, kad vairavo blaivus, o atvažiavęs garaže išgėrė butelį degtinės. Policijos pareigūnai neprašė jo parodyti butelio, nors jis tuščią butelį turėjo. Po kurio laiko atvažiavo kitas policijos pareigūnų ekipažas, jie davė jam pūsti į alkotesterį, jis sutiko su alkotesterio parodymais. Automobilis „Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užrakintas, užgesintu varikliu ir stovėjo prie jo garažo. Automobilio „Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis neblaivus nevairavo, o degtinę gėrė būdamas garaže (t. 1, b. l. 107–109). Taigi, iš šių apelianto duotų parodymų akivaizdu, kad savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu jis nepripažino, savo parodymais siekė suklaidinti ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, taip pat nesigailėjo dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Ir nors 2023 m. kovo 20 d. vykusios apklausos metu R. Č. savo pozicijos dėl jam pareikšto kaltinimo nepateikė nurodydamas, kad visus sąžiningus parodymus duos teisme, vis tik, tai nepaneigia aplinkybės, kad įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis, duodamas pirminius parodymus dėl neblaivumo, sąžiningai neprisiminė įvykio aplinkybių ir davė tokius parodymus, kuriuos įsivaizdavo tuo metu esančius teisingus, tačiau teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę iš esmės paneigia paties nuteistojo parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Kaip matyti iš 2023 m. liepos 25 d. teisiamojo posėdžio protokolo, R. Č. nurodė, kad prisimena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, sakė, kad buvo užėjęs į garažą ir ten pavartojo alkoholio, tačiau vėliau suprato, kad buvo neteisus, kad kalbėjo nesąmones. Dabar visiškai pripažįsta savo kaltę, apgalvojo viską. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad buvo garaže, bet ten nebuvo. Policijos pareigūnams sakė, kad nevairavo neblaivus, nežinojo, kad jį stebi. Kai susipažino su visa byla, pradėjo galvoti kitaip. Jis nematė, kad jį sekė kiti vairuotojai (t. 2, b. l. 1-2). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog R. Č. kaltę pripažino tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat įvertinusi paties nuteistojo paaiškinimus, jog policijos pareigūnams jis nurodė nevairavęs neblaivus, nes nežinojo, kad jį stebi; kai susipažino su visa bylos medžiaga, pradėjo galvoti kitaip; nematė, kad jį sekė kiti vairuotojai, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog R. Č. kaltės pripažinimas padarius nusikaltimą šiuo atveju yra nulemtas ne jo noro prisipažinti, o byloje surinktų įrodymų visumos, todėl nuteistojo gailėjimasis šiuo atveju negali būti vertinamas kaip nuoširdus.
12. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, jog pagal teismų praktiką, kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015). Todėl šiuo atveju darytina išvada, kad apeliantas kaltu prisipažino tik formaliai, parodymus davė tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų, turėdamas išskaičiavimą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o toks prisipažinimas nelaikytinas visišku savo kaltės pripažinimu ir gailėjimusi padarius nusikalstamą veiką BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino vienos iš būtinųjų BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų nebuvimą. Nenustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumos, nėra pagrindo nuteistąjį R. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones termino
13. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Č. neginčija sprendimo jam skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau nesutinka su nustatytu terminu, prašydamas jį sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų ar iki įstatyme numatytos minimalios trukmės. Su tokiu prašymu sutiktina iš dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymas nustatyti minimalų baudžiamojo poveikio priemonės terminą yra nepagrįstas, tačiau tuo pačiu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo skirtas 3 (trejų) metų terminas yra neproporcingas.
14. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų, taigi, šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 metai. Skundžiamu nuosprendžiu R. Č. buvo paskirtas specialiosios teisės atėmimas 3 (trejiems) metams. Pirmosios instancijos teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad R. Č. padarė nusikalstamą veiką, jam buvo nustatytas 2,28 promilių neblaivumas, jis neblaivus važiavo tokiu paros metu, kai eismas kelyje yra intensyvus, taip keldamas padidintą pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad R. Č., vairuodamas neblaivus, prisiėmė atitinkamų padarinių, taip pat ir susijusių su teisės vairuoti transporto priemones laikinu praradimu bei dėl to galimai apsunkinta jo darbine veikla, ar kitais nepatogumais, susijusiais su pareigų šeimoje ir pan., tinkamu įgyvendinimu, riziką, todėl aptariamos poveikio priemonės netaikymas, ar minimalus (arba artimas jam) jos taikymo termino nustatymas, šiuo atveju būtų neteisingas bei neproporcingas jo padarytai nusikalstamai veikai. Visgi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtas uždraudimo naudotis specialia teise terminas nėra tinkamai motyvuotas bei individualizuotas. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę turi būti vadovaujamasi proporcingumo principu, kuris reikalauja, kad už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. Č. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (pirmojo tikrinimo metu nustatytas 2,54 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu nustatytas 2,28 promilių girtumas (t. 1, b. l. 35)). Nuteistasis automobilį vairavo magistraliniame kelyje dienos metu, esant gana intensyviam eismui, tad tokie veiksmai neabejotinai kėlė pavojų ne tik svetimam turtui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Be to, R. Č. anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (nesusijusius su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam), o tai rodo, kad jis atitinkamų išvadų iš ankstesnio baustumo administracine tvarka nepadarė. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, jog nėra pagrindo nustatyti apelianto prašomą minimalų 1 (vienerių) metų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą ar terminą, kuris būtų artimas minimaliam įstatyme numatytam šios baudžiamojo poveikio priemonės terminui. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą, todėl taikant prevencines priemones ir asmens, padariusio nusikalstamą veiką, nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
16. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, ankstesnis baustumas administracine tvarka, įvertinus tai, kad administraciniai nusižengimai nepasižymi itin dideliu pavojingumu ir šiurkštumu (transporto priemonės sustabdymas ir stovėjimas kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje; transporto priemonės pastatymas vietoje, kurioje taikoma vietinė rinkliava, ir šios rinkliavos nesumokėjimas iš karto; vairuojant transporto priemonę, leistino greičio viršijimas; transporto priemonės, neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vairavimas ir kt.), taip pat įvertinus tai, kad baudos, paskirtos už šiuos nusižengimus yra sumokėtos, savaime neduoda pagrindo nustatyti pakankamai ilgą 3 (trejų) metų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą. Pastebėtina, kad R. Č. yra neteistas, šioje byloje nors ir nėra nustatyta R. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet taip pat nenustatyta ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, taip pat atsižvelgdama į nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, jog R. Č. turi negalią (nuteistajam nustatytas 30 procentų neįgalumo lygis (t. 1, b. l. 191)), jis sunkiai serga (byloje pateiktas medicinos dokumentų išrašas (t. 1, b. l. 192) ir rūpinasi neįgaliu, specialiuosius poreikius turinčiu asmeniu, darytina išvada, kad yra pagrindas R. Č. skirti trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, sumažinant jį iki 2 (dvejų) metų.
17. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo savo išvadas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto nuteistajam R. Č. netaikymo, tačiau baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones termino nustatymo klausimas buvo išspręstas netinkamai, neįvertinus visų šiam klausimui spręsti reikšmingų bylos aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį pakeisti:
R. Č. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones terminą sutrumpinti iki 2 (dvejų) metų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos.