Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. R. atstovės advokatės Linos Zubovienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo, kuriuo:

Iš VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ ir G. R. solidariai (duomenis neskelbtini) savivaldybės naudai priteista 63 703,70 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iki visiško Šiaulių apygardos prokuratūros civilinio ieškinio atlyginimo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į G. R. nuosavybės teise priklausantį turtą – į pastatą-kotedžą, esantį (duomenis neskelbtini) (registro Nr. (duomenis neskelbtini), unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 85148 Eur, vertintas 2013 m. balandžio 24 d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. R., Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi, nuteistas už tai kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi:

- būdamas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, viešosios įstaigos „(duomenis neskelbtini)“, specialiai įsteigtos vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su (duomenis neskelbtini) komplekso eksploatavimu ir Koncesijos sutarties įsipareigojimų vykdymu, generalinis direktorius, turintis teisę veikti šios įmonės vardu ir teikiantis viešąsias paslaugas – pagal Koncesijos sutartį - koncertų, sporto, kultūros, meno, muzikos ir kitokių renginių organizavimo paslaugas (duomenis neskelbtini), regiono ir visos Lietuvos įvairioms vartotojų grupėms, bei (duomenis neskelbtini) savivaldybės tarybos 2006 m birželio 29 d. sprendimu Nr. T-266 nuo 2006 m birželio 29 d. būdamas paskirtas (duomenis neskelbtini) komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutarties vykdymo priežiūros komisijos (toliau – Komisijos) nariu, pažeisdamas 2006 m birželio 8 d. (duomenis neskelbtini) komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutarties Nr. (duomenis neskelbtini), pasirašytos jo ir (duomenis neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus G. M., 14.7 punktą, numatantį, kad „koncesininkas turi teisę atlikti Investicijų plane nenumatytas investicijas ir remontą, jei tai yra susiję su avarine situacija arba ūkine veikla ir apie šias investicijas ir remontą Koncesininkas nedelsdamas informuoja ir suderina tai su Savivaldybe, o visas kitas investicijas ar remontą, jei tai nėra numatyta Investicijų plane, nėra susiję su ūkine veikla arba avarine situacija, Koncesininkas turi iš anksto suderinti su savivaldybe“, pažeisdamas 14.8 punktą, numatantį, kad Savivaldybės pritarimas nereikalingas „vienkartinėms nenumatytoms investicijoms bei remontui, kuriems reikalingos lėšos neviršija 50 000 litų. Koncesininkas neskaido didelių investicijų, t.y. investicijų, kurių suma viršija 50 000 litų, į mažas dalis tam, kad galėtų pasinaudoti šia išimtimi“, pažeisdamas (duomenis neskelbtini) komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutarties vykdymo priežiūros komisijos darbo reglamentą, patvirtintą (duomenis neskelbtini) savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. T-413 ir 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T-167, numatantį, kad komisija kontroliuoja koncesijos sutarties vykdymą, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi kaip VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ steigėjas ir dalininkas, neinformuodamas Savivaldybės, negaudamas jos pritarimo ir suderinimo, kaip Komisijos narys neinformuodamas kitų komisijos narių, gautas pajamas (įskaitant Savivaldybės mokamą koncesijos mokestį) iš ūkinės komercinės veiklos, susijusios su (duomenis neskelbtini) komplekso eksploatavimu, panaudojo ne viešiems interesams (visuomenės poreikiams) tenkinti, o investavo sudarydamas vertybinių popierių pirkimo sutartis, t.y. nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2010 m. spalio 1 d., tarp AB bankas „(duomenis neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ sudarė penkiolika indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių (2010 m. vasario 23 d. Nr. (duomenis neskelbtini) - 20 000 Lt sumai, 2010 m. vasario 23 d. Nr. (duomenis neskelbtini) - 20 000 Lt sumai, 2010 m. vasario 23 d. Nr. (duomenis neskelbtini) - 20 000 Lt sumai, 2010 m. vasario 23 d. Nr. (duomenis neskelbtini) - 10 000 Lt sumai, 2010 m. kovo 15 d. Nr. (duomenis neskelbtini) - 20 000 Lt sumai, 2010 m. kovo 15 d. Nr. (duomenis neskelbtini) - 20 000 Lt sumai, 2010 m. kovo 15 d. Nr. (duomenis neskelbtini) - 10 000 Lt sumai, 2010 m. rugsėjo 15 d. Nr. (duomenis neskelbtini) -30 000 Lt sumai, 2010 m. rugsėjo 15 d. Nr. (duomenis neskelbtini) - 20 000 Lt sumai, 2010 m. rugsėjo 15 d. Nr. (duomenis neskelbtini) - 50 000 Lt sumai, 2010 m. spalio 1 d. Nr. (duomenis neskelbtini) - 20 000 Lt sumai, 2010 m. spalio 1 d. Nr. (duomenis neskelbtini) - 20 000 Lt sumai, 2010 m. spalio 1 d. Nr. (duomenis neskelbtini) - 20 000 Lt sumai, 2010 m. spalio 1 d. Nr. (duomenis neskelbtini) - 20 000 Lt sumai ir 2010 m. spalio 1 d. Nr. (duomenis neskelbtini) - 20 000 Lt sumai) viso 320 000 Lt sumai, taip tyčia skaidydamas į mažesnes, 50 000 Lt neviršijančias dalis, kad išvengti Savivaldybės pritarimo, apie tokias investicijas neinformavo kitų Komisijos narių, o 2010 m. gegužės 11 d. Komisijos posėdyje svarstant 2009 m. audito ataskaitą nurodė, kad 2009 m. gruodžio 31 d. įmonės skola tiekėjams buvo 293 535 Lt, prognozavo, kad 2010 metais pajamos ir pelnas bus mažesni ir melagingai nurodė, kad trūksta apyvartinių lėšų;

- tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, G. R., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neinformuodamas Savivaldybės, negaudamas jos pritarimo ir suderinimo, kaip Komisijos narys neinformuodamas kitų komisijos narių, gautas pajamas (įskaitant Savivaldybės mokamą koncesijos mokestį) iš ūkinės komercinės veiklos, susijusios su (duomenis neskelbtini) komplekso eksploatavimu, panaudojo ne viešiems interesams (visuomenės poreikiams) tenkinti, o investavo sudarydamas vertybinių popierių pirkimo sutartis, t.y. nuo 2011 m. kovo 3 d. iki 2011 m. rugsėjo 22 d., tarp AB bankas „(duomenis neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ sudarė tris indėlio sertifikato įsigijimo sutartis (2011 m. kovo 3 d. Nr. (duomenis neskelbtini) - 30 000 Lt sumai, 2011 m. kovo 3 d. Nr. (duomenis neskelbtini) - 20 000 Lt sumai ir 2011 m. kovo 3 d. Nr. (duomenis neskelbtini) - 20 000 Lt sumai) viso 70 000 Lt sumai ir tris obligacijų pasirašymo sutartis (2011 m. kovo 25 d. Nr. (duomenis neskelbtini) - 49 961,75 Lt sumai, 2011 m. rugsėjo 22 d. Nr. (duomenis neskelbtini) - 49 997,20 Lt sumai ir 2011 m. rugsėjo 22 d. Nr. (duomenis neskelbtini) - 49 997,20 Lt sumai) viso 149 956,15 Lt sumai, taip tyčia skaidydamas į mažesnes, 50 000 Lt neviršijančias dalis, kad išvengti Savivaldybės pritarimo, apie tokias investicijas neinformavo kitų Komisijos narių, o Komisijos posėdžiuose svarstant audito ataskaitas ir koncesijos mokestį už 2011 metus bei vėlesniuose Komisijos posėdžiuose aiškino, kad tai yra sąnaudos, nemažinančios pelno ir koncesijos mokesčio neįtakoja, nors ilgalaikio finansinio turto sąskaitoje apskaitomos AB bankas (duomenis neskelbtini) obligacijos - 149 956,15 Lt bei indėlių sertifikatai 70 000 Lt rengiant finansines ataskaitas už 2011 metus buvo nurašytos, mažinant Įstaigos finansinį turtą bei veiklos rezultatą, t.y. priskirtos prie nuostolių, kas turėtų reikšmės skaičiuojant koncesijos mokestį ir tokiu būdu, G. R. piktnaudžiaujant tarnyba ir nesuderintoms investicijoms panaudotų lėšų neskiriant tiesioginiai veiklai vykdyti, įsiskolinimams padengti bei neatgavus AB bankas (duomenis neskelbtini) obligacijų -149 956,15 Lt sumai bei indėlių sertifikatų 70 000 Lt sumai, šį finansinį turtą nurašius, mažinant VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ finansinį turtą bei veiklos rezultatą, taip tyčia netinkamai vykdant Koncesijos sutartį, G. R. atstovaujama VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ nepagrįstai prisiimdama investavimo riziką neteisėtai įsigijo finansinio turto 219 956,15 Lt sumai ir jį prarado, apie tai neinformavo (duomenis neskelbtini) savivaldybės, ir dėl tokių G. R. tyčinių neteisėtų veiksmų (duomenis neskelbtini) savivaldybei padaryta didelė turtinė žala, nes dėl jo veiksmų nepagrįstai ir neteisėtai panaudota bei negrąžinta (duomenis neskelbtini) savivaldybei 219 956,15 Lt (63 703,70 Eur) piniginių lėšų, ir dėl to buvo pažemintas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, diskredituota (duomenis neskelbtini)komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutarties vykdymo programa.

2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalis dėl G. R. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis – G. R. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro civilinis ieškinys dėl 63 703,70 Eur (duomenis neskelbtini) savivaldybei priteisimo paliktas nenagrinėtas. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.

10.4. Atsiliepime, išdėstydamas teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybės, prokuroras pažymi, kad G. R. buvo kaltinamas kaip asmuo, veikęs VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ vardu, sumažinęs jos turtą ir veiklos rezultatą, o vėliau jį praradęs. Prokuroro nuomone, šiuo atveju svarbu yra tai, kad VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ yra įsteigta paties kaltinamojo G. R. jis yra dalininkas, taip pat jis yra ir šios įstaigos direktorius, o Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija nurodyta, kad įstaiga atstovaujama vienasmeniškai ir juridinio asmens vardu veikia vadovas. Įtraukus į procesą atsakovu VšĮ „(duomenis neskelbtini)“, naujas atstovas jai nebuvo paskirtas ir ją atstovavo tas pats kaltinamasis G. R.. Visos šios aplinkybės patvirtina fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas šiuo atveju yra tik G. R., o VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ kaip civilinis atsakovas jokių pretenzijų ir skundų šioje byloje nepateikė.

10.5. G. R., kaip nusikaltimą padariusiam asmeniui, kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, nes būtent jis buvo pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, be to, yra nustatyta visa civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visuma, todėl nėra pagrindo teigti, kad iš G. R. nėra pagrindo reikalauti atlyginti padarytos žalos.

10.6. Nesutinkama ir su argumentu, kad koncesijos mokestis mokamas ne G. R., kaip asmeniui, o VšĮ „(duomenis neskelbtini)“, kuri jį naudoja savo veikloje, ir jei (duomenis neskelbtini) savivaldybė patyrė nuostolius dėl VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ sumokėto per didelio koncesijos mokesčio, o VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ gavo per didelį koncesijos mokestį, tokiu atveju ir atlyginti žalą turėtų VšĮ „(duomenis neskelbtini)“, o ne G. R.. Pažymima, kad dėl G. R. nusikalstamos veikos buvo prarasti pinigai, iš kurių tik dalis 20 695,42 Eur yra pervesti į VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ sąskaitą, tačiau likusioji dalis neatgauta ir VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ jais nedisponuoja. Esant solidariai atsakomybei būtent kaltas asmuo ir turėtų padengti prarastų lėšų likusią dalį.

10.7. Dėl visų šių priežasčių, prokuroro vertinimu, darytina išvada, kad apeliacinis skundas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

11. Trečiojo suinteresuoto asmens (duomenis neskelbtini) savivaldybės atstovo atsiliepimu į G. R. atstovės advokatės Linos Zubovienės apeliacinį skundą prašoma atsakovo G. R. atstovės skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat atstovo vertinimu, turi būti atmesti visi apelianto procesiniai prašymai, nes visos su žalos dydžiu susijusios aplinkybės buvo išnagrinėtos kasacinio teismo sprendimu bei bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme.

11.2. Taip pat aiškinama, kad skundo nepagrįstumą įrodo ir tai, kad Savivaldybė Koncesininkui skyrė ((duomenis neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimais) 2011 m. - 742 300 Lt (214 984,94 Eur), 2012 m. – 497 600 Lt (144 114,92 Eur) koncesijos mokesčio (t. 13, b. 1. 118). Komisijos posėdžių protokolų turinys (t. 6, b. 1. 28-30) patvirtina, kad 2011 m. gruodžio 23 d. svarstant koncesijos mokesčio peržiūrėjimą G. R. neinformavo komisijos apie investicijas į AB banko „(duomenis neskelbtini)“ sertifikatus bei obligacijas ir teigė, kad dėl koncesijos mokesčio peržiūrėjimo nepasiruošęs, o 2012 m. vasario 8 d. posėdyje prašė koncesijos mokestį palikti tą patį ir nurodė, kad VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ patyrė nuostolių dėl AB banko „(duomenis neskelbtini)“, tačiau nedetalizavo, kas tai per nuostoliai, ir tik 2012 m. balandžio 30 d. posėdyje (t. 7, b. 1. 3) svarstant Koncesininko audito ataskaitą už 2011 m. nurodė, kad finansiniai nuostoliai tai AB banko „(duomenis neskelbtini)“ sertifikatai ir obligacijos. Iš Koncesininko ataskaitų matyti, kad 2011 m. jis turėjo 221 517 Lt (64 155,76 Eur) nuostolių prieš apmokestinimą, o AB banko „(duomenis neskelbtini)“ sertifikatai ir obligacijos už 219 956 Lt (63 703,66 Eur) buvo nurašyti kaip nuostoliai (t. 7, b. 1. 11-22). Taigi koncesininko nuostolius 2011 m. sudarė neteisėtos investicijos į minėto banko vertybinius popierius, o tai tiesiogiai susiję su Savivaldybės mokamu koncesijos mokesčiu, kuris pagal Koncesijos sutarties 10 straipsnio nuostatas kasmet turi būti peržiūrimas, dėl to Savivaldybė permokėjo 219 956 Lt (63 703,66 Eur) koncesijos mokesčio. Tai, kad (duomenis neskelbtini) savivaldybė neturėjo pretenzijų VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ dėl patirtų nuostolių, nereiškia, kad jai žala nepadaryta, o viešąjį interesą šioje byloje gina prokuroras. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, jog indėlių sertifikatas yra draudžiamas kaip indėlis, todėl 70 000 Lt (20 273,40 Eur) nėra prarasti, reikšmingas tik VšĮ ,,(duomenis neskelbtini)“, o ne Savivaldybei padarytos žalos aspektu, nes, kaip minėta, Savivaldybė permokėjo 219 956 Lt (63 703,66 Eur) koncesijos mokesčio.

11.3. Atstovo vertinimu, visos šios aplinkybės įrodo aiškiai padarytos žalos dydį, kuris jau nebeturėjo būti tikrinamas iš naujo šioje byloje ir aiškiai pasisakyta, kad žala padaryta savivaldybei ir dėl kokių priežasčių. (duomenis neskelbtini) savivaldybė neatgavo iš VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ gauto draudimo sumos, todėl tai aiškus įrodymas, kad žalos dydis nepakito ir liko toks, kokio atlyginimo reikalauja viešąjį interesą atstovaujantis prokuroras.

11.4. Nepagrįstu, paremtu tik prielaidomis, laikomas argumentas dėl minusinio balanso. Pažymima, jog teismo posėdžio metu atsakovas G. R. paaiškino, kad, jei būtų nesudaręs netinkamų sandorių, už tuos pinigus būtų uždirbęs vos keletą tūkstančių eurų pelno. Tokia pozicija, būtent ir pasako, kad bet kokiu atveju, jei lėšos būtų panaudotos tinkamai, įstaiga būtų dirbusi pelningai ir dėl to nebūtų gavusi koncesijos mokesčio.

11.5. Kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti pagrindai, kodėl civilinis ieškinys buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai būtent, kad išsiaiškinti aplinkybę dėl atsakomybės, tačiau tai jokiu būdu nereiškia visų aplinkybių, kurios nustatytos Aukščiausiojo Teismo sprendimu, nagrinėjimo iš naujo privalomumo, nes aukštesnės instancijos teismų sprendimai nekviestionuojami, tą pripažino ir pats atsakovas apeliaciniame skunde.

11.6. Atstovo nuomone, apeliaciniame skunde pateikiami ir nepagrįsti argumentai dėl žalos dydžio netinkamo nustatymo, nes kasacinės instancijos teismas nutarė konkretaus dydžio (63 703,70 Eur) civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civiline tvarka, pripažįstant teisę į ieškinio patenkinimą. Pažymima, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu, kuris ginčijamas šioje byloje, nurodė, kad teismų praktikoje, sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016). Teismas patvirtino aplinkybes, kurios buvo nustatytos kasacinės instancijos teismo sprendimu dėl žalos dydžio ir faktinių jos kilimo aplinkybių.

11.7. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo teisingai pažymėta, jog buvo nustatyta, kad tarp (duomenis neskelbtini) savivaldybės administracijos ir VšĮ „(duomenis neskelbtini)“, atstovaujamos G. R., 2006 m. birželio 8 d. buvo pasirašyta Koncesijos sutartis dėl (duomenis neskelbtini) komplekso eksploatavimo koncesijos pagrindu, VšĮ „(duomenis neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus G. R., pažeidė Koncesijos sutarties 14.7 ir 14.8 punktus, taip tyčia netinkamai vykdant Koncesijos sutartį, VšĮ „(duomenis neskelbtini)“, nepagrįstai prisiimdama investavimo riziką, neteisėtai įsigijo finansinio turto už 219 956,15 Lt (63 703,70 Eur) ir jį prarado, ir dėl tokių neteisėtų veiksmų (duomenis neskelbtini) savivaldybei padaryta didelė turtinė žala. VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – Savivaldybei padaryta didele materialine žala. Tokiu būdu, nustačius šias aplinkybes, yra pakankamas pagrindas VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

11.8. Atstovo vertinimu, byloje buvo tinkamai pritaikyta solidarioji atsakomybė ir priteistas prokuroro, ginančio viešąjį interesą prašomas žalos dydis, kurį pagrindė ir kasacinės instancijos teismas. Tuo tarpu, byloje pateikta atsakovo specialisto išvada, šiuo atveju, nebeturi teisinės reikšmės ir dėl to neturėtų būti nagrinėjama.

11.9. Įvertinant BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2009), atstovo nuomone, akivaizdu, kad teismas nebeprivalėjo nustatinėti civilinės atsakomybės sąlygų, o buvo tik įpareigotas spręsti klausimą dėl solidariosios atsakomybės taikymo ar ne, ką ir padarė savo sprendimu. Teismas nebeprivalėjo atskirai vertinti VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ atsakomybės sąlygų, nes buvo aiškiai nustatyta, kad G. R. veikė, kaip įstaigos vadovas ir pastarajam taikoma deliktinė atsakomybė, o įstaigai sutartinė, atsižvelgiant į Koncesijos sutartį, sudarytą tarp (duomenis neskelbtini) savivaldybės ir VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ bei kitas sutartis, kuriomis buvo neteisėtai panaudotos lėšos.

11.10. Nepagrįstu laikomas apeliantų argumentas, kad (duomenis neskelbtini) savivaldybė privalėjo pagrįsti žalos dydį bei aplinkybes, nes tokia procesinę teisę turi ir prokuroras, kurio pateiktą ieškinį (duomenis neskelbtini) savivaldybė byloje palaikė ir prašė tenkinti.

11.11. Esant išdėstytam, mano, kad atsakovo G. R. atstovės advokatės L. Zubovienės apeliacinis skundas nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

12. G. R. atstovės advokatės Linos Zubovienės apeliacinis skundas tenkinamas visiškai.

13. Remiantis BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą ir perduoti jį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Priėmus tokį sprendimą, civilinis ieškinys nagrinėjamas pagal civilinio proceso taisykles, nustatytas CPK. Taigi, nagrinėjamoje byloje pateiktas apeliacinis skundas nagrinėjamas, vadovaujantis CPK nuostatomis.

14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nagrinėja G. R. atstovės apeliacinį skundą, laikydamasi tokių apeliacinio skundo ribų.

15. G. R. atstovė apeliaciniame skunde ginčija Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo, kuriuo iš VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ ir G. R. (duomenis neskelbtini) savivaldybei priteista 63 703,70 Eur turtinei žalai atlyginti, teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė formuojamos praktikos, nepagrįstai nenagrinėjo iš esmės civilinio ieškinio, nepasisakė ir nenustatinėjo žalos dydžio, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir atsakovų teises. Todėl prašoma panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.

16. Nagrinėjamos civilinės bylos ypatumas yra tas, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo pareikštas baudžiamojoje byloje. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras 2013 m. gruodžio 6 d. baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenis neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl (duomenis neskelbtini) savivaldybei nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo. G. R. ir V. D. buvo pareikšti įtarimai, vėliau kaltinimai baudžiamojoje byloje, todėl jie civiliniame ieškinyje buvo nurodyti civiliniais atsakovais. Lietuvos Aukščiausias Teismas priėmė galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, kuriuo paliko galioti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl G. R. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, tačiau panaikino dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo iš G. R.. Kasacinės instancijos teismas nutarė prokuroro civilinį ieškinį dėl 63 703,70 Eur priteisimo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka pripažįstant teisę į ieškinio patenkinimą. Kasacinės instancijos teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad reikia įvertinti juridinio asmens VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ civilinės atsakomybės klausimą, o baudžiamojoje byloje juridinis asmuo nedalyvavo ir nebuvo įtrauktas kaip civilinis atsakovas.

17. Šiaulių apygardos teisme civilinio proceso tvarka nagrinėjant civilinį ieškinį, 2017 m. vasario 10 d. posėdžio metu prokuroras paaiškino, kad civilinis ieškinys turi būti patikslintas – įtraukiant VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ kaip civilinį atsakovą ir teismas tokį prašymą patenkino. 2017 m. gegužės 25 d. vykusio posėdžio metu prokuroras pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ ir G. R. solidariai 63 703,70 Eur (duomenis neskelbtini) savivaldybei turtinei žalai atlyginti.

18. Pirmosios instancijos teismas visiškai tenkino ieškinį, konstatuodamas, kad (duomenis neskelbtini) savivaldybei padarytą turtinę žalą turi atlyginti atsakovai G. R. ir VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ solidariai, atsakovui G. R. taikoma deliktinė, o atsakovui VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ – sutartinė atsakomybė. Su pirmosios instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

19. Civilinei atsakomybei (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei asmens kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Sutartinė atsakomybė nuo deliktinės skiriasi tuo, kad sutartinės atsakomybės atveju neteisėti veiksmai yra sutarties pažeidimas.

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas G. R. ir VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ civilinės atsakomybės sąlygas, iš esmės rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartyje ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis bei plačiau dėl civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakė. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio, gali vadovautis baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaip prejudicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013). CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Teismų praktikoje tokia nuostata aiškinama taip, kad teismas, nagrinėjantis civilinę bylą dėl teisiamojo veiksmų kilusių civilinių teisinių pasekmių, nenustatinėja faktų, ar buvo padaryti veiksmai, kurie konstatuoti nuosprendžiu, o kiti faktai, nesusiję su nusikalstamais veiksmais, gali būti ginčijami ir teismas turi teisę juos kitaip nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-525/2001, 3K-7-874/2001).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi palikta galioti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalis, kuria G. R. nuteistas už tai, kad jis, būdamas VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ generalinis direktorius, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas (duomenis neskelbtini) komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutartį, padarė didelės turtinės žalos (duomenis neskelbtini) savivaldybei. Taip pat šiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatyta, kad į VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ nuostolius buvo įrašyta 63 703,70 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių prejudicijos nagrinėjamoje byloje, svarbu tai, kad joje buvo nustatinėjami ir įrodinėjami fizinio asmens G. R. nusikalstami veiksmai. VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ nedalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjimo procese, dėl jos galimos atsakomybės nėra pasisakoma baudžiamojoje byloje priimtuose galiojančiuose procesiniuose sprendimuose. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę ignoravo, nes abiejų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas pagrindė baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės prejudiciją turi, tik sprendžiant dėl G. R. deliktinės atsakomybės sąlygų, o ne dėl VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ sutartinės atsakomybės. Priešingai aiškinant, būtų pažeistos šio atsakovo teisės, nes iš esmės jis negalėtų pasisakyti dėl civilinio ieškinio išsprendimui turinčių reikšmės aplinkybių. Tokios išvados nepaneigia ir aplinkybė, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu G. R. buvo VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ generalinis direktorius, nes jie yra skirtingi teisinių santykių subjektai. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, daroma išvada, kad baudžiamojoje byloje nustatyti faktai neturi prejudicijos, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ taikymo.

22. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu toje dalyje, kur teismas plačiau nepasisakė dėl G. R. deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo formaliu VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ civilinės sutartinės atsakomybės taikymu, išsamiai ir visapusiškai neanalizuojant jos sąlygų. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ sutartinės atsakomybės, turėjo nagrinėti ir įvertinti šias būtinas sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, tačiau to nepadarė.

23. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad byloje nėra įrodyta, jog (duomenis neskelbtini) savivaldybė patyrė žalą, kadangi žalos padarymo faktas yra nustatytas įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu. Kita vertus, nuo baudžiamojoje byloje procesinių sprendimų priėmimo praėjo nemažai laiko, todėl pagrįstai gali būti keliamas klausimas dėl to, ar nepasikeitė padarytos žalos dydis, ar ji nebuvo visiškai ar iš dalies atlyginta. Todėl proceso dalyviams keliant klausimą dėl to, kad žalos dydis pasikeitė, pirmosios instancijos teisme turi būti įvertinami ir išnagrinėjami tokie proceso dalyvių paaiškinimai. Toks žalos dydžio peržiūrėjimas nepaneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties res judicata galios, nes šiuo atveju nepaneigiamas žalos padarymo faktas, tačiau, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, įvertinama, ar nepasikeitė jos dydis. Toks įvertinimas padės užtikrinti tinkamą ir teisingą padarytos žalos atlyginimą.

24. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tokiu atveju reikia nustatyti bendrus asmenų veiksmus ir tik juos nustačius, galima preziumuoti solidariąją atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien išvados, kad G. R. ir VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ sieja bendri veiksmai neteisėtų veikų atžvilgiu, nepakanka, toks teiginys turi būti motyvuojamas, remiantis įrodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo, kad yra pagrindas taikyti solidariąją atsakomybę, nemotyvuodamas išvados dėl bendrų veiksmų buvimo. Taip netinkamai pritaikė CK nuostatas.

25. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatinėdamas ir netirdamas pirmiau paminėtų aplinkybių, turinčių esminės reikšmės sprendžiant dėl pareikšto civilinio ieškinio, neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bylos nagrinėjimas iš naujo apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visų procesų dalyvių atžvilgiu visa apimtimi, nors nagrinėjamoje byloje skundą padavė tik vieno atsakovo atstovė. Apeliacinės instancijos teismo galimybės ribotos, jis bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose ir negali pabloginti apelianto padėties (CPK 313 straipsnis). Teismų praktikoje blogesnio sprendimo priėmimu nelaikomas skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2013). Taigi teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skundžiamą sprendimą panaikina ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi įvertinti ir ištirti VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ civilinės atsakomybės sąlygas, įvertinti atsakovų VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ ir G. R. pateiktus duomenis dėl žalos dydžio.

26. (duomenis neskelbtini) savivaldybė ir VšĮ „(duomenis neskelbtini)“ 2006 m. birželio 8 d. pasirašė (duomenis neskelbtini)komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutartį. Šios sutarties 33.3 punkte numatyta, kad ginčai, kylantys iš sutarties, pirmiausia sprendžiami derybų būdu, taip pat 33.4 punkte įtvirtinta, kad ginčai sprendžiami arbitraže. CPK 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ar (ir) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo procesiniai veiksmai tuo atveju, kai šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą, nustatyti Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Taigi teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi išsiaiškinti, ar ginčo šalių sudarytas arbitražinis susitarimas galioja, ir atsisakyti priimti ieškinį dėl tų reikalavimų, dėl kurių nagrinėjimo arbitraže šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą. Tuo atveju, jeigu ieškinio priėmimo metu teismas neišsiaiškino, kad šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą (arbitražinio sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį), teismas tokį ieškinį palieka nenagrinėtą (Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-428-690/2016, e3K-3-238-686/2017). Todėl pirmosios instancijos teismas taip pat turi įvertinti pačios sutarties nuostatas, įskaitant arbitražinę išlygą.

27. Teisėjų kolegija, nusprendus, kad yra pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimuose į jį argumentų nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų, nes šis klausimas turės būti išspręstas, nagrinėjant bylą iš naujo.

28. Atsakovo G. R. atstovė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2018 m. kovo 13 d. prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Toks prašymas nurodytas ir apeliaciniame skunde. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą, arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Taigi, vien apelianto pageidavimas dėl žodinės proceso formos, nesant tokios proceso formos būtinybę pagrindžiančių objektyvių aplinkybių, nėra pagrindas apeliacinės instancijos teismui skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-85/2014; Nr. 3K-3-115/2013, Nr. 3K-3-215-915/2017, kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovė neprašo apklausti specialistų, ekspertų ar liudytojų apeliacinio proceso metu, o tik nurodo, kad reikia išklausyti ginčo šalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, priėmus sprendimą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti, proceso dalyviai galės pasisakyti pirmosios instancijos teisme, todėl nėra būtinybės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

29. Taip pat skundžiamu sprendimu buvo išspręstas G. R. turtui pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo klausimas. Pirmosios instancijos teismas nutarė pratęsti iki visiško Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro civilinio ieškinio atlyginimo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą į G. R. nuosavybės teise priklausantį turtą – pastatą-kotedžą, esantį (duomenis neskelbtini) (registro Nr. (duomenis neskelbtini), unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 85148 Eur, vertintas 2013 m. balandžio 24 d.). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo taikomas viso civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, numatyta BPK 151 straipsnyje, ir taikoma baudžiamojo proceso metu. Tais atvejais, kai civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, yra perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, byla nagrinėjama, vadovaujantis CPK, o ne BPK nuostatomis. Todėl nepagrįstai civilinį ieškinį nagrinėjant civilinio proceso tvarka buvo pritaikyta ir vėliau tęsiama BPK numatyta procesinė prievartos priemonė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, turėjo taikyti CPK nuostatas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.