Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos „Pramogų sala“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje, kurioje buvo išnagrinėtas ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimo, kuriuo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovams G. R. ir viešajai įstaigai „Pramogų sala“ atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Šiaulių apygardos prokuroras 2017 m. gegužės 25 d. pateikė Šiaulių apygardos teismui patikslintą civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė solidariai iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Pramogų sala“ ir nuteistojo G. R. priteisti 63 703,70 Eur Šiaulių miesto savivaldybės naudai.

5. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. spalio 21 d. gautas atsakovės VšĮ „Pramogų sala“ atstovo prašymas priimti papildomą sprendimą ir atsakovės naudai priteisti iš ieškovo 3 327,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašyme nurodyta, kad dėl sudėtingos turtinės padėties ir susiklosčiusios situacijos ir viešųjų renginių ribojimo, atsakovė nebuvo apmokėjusi advokato sąskaitos už teisinę pagalbą. Todėl atsakovė, negalėdama patvirtinti bylinėjimosi išlaidų realumo, nepateikė teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Taip pat prašyme nurodyta, kad pats prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo suformuotas atsiliepime į apeliacinį skundą, bet iki šio prašymo pareiškimo momento atsakovė negalėjo pagrįsti išlaidų realumo.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Taigi, papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

7. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikimo tvarka yra aiškiai apibrėžta – toks prašymas ir jį patvirtinantys duomenys gali būti teikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

8. Įstatyminis draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės įrodymus apie patirtas išlaidas pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir (arba) jų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).

9. Šiuo atveju atsakovės atstovas neginčija, kad praleido CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau nurodo priežastis dėl kurių laiku nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jį pagrindžiančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo priimti papildomo sprendimo ir spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Be to, atsakovės atstovas prie prašymo nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų nurodomų teiginių dėl sudėtingos atsakovės finansinė padėties pagrįstumą ir nenurodė jokių objektyvių aplinkybių dėl kurių prašymas ir duomenys dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negalėjo būti pateikti CPK nustatyta tvarka.

10. Atitinkamai, nepagrįstais laikytini atsakovės atstovo argumentai dėl bylos nagrinėjimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje, remiantis įstatyme nustatyta tvarka, procesas vyko pagal CPK nuostatas.

11. Pažymėtina, kad atsakovės prašyme nurodoma kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neatitinka šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių, kadangi minėtoje byloje kasacinis teismas sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimą šaliai, kuri nebuvo tinkamai informuota apie procesą ir neturėjo galimybės pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju atsakovė buvo tinkamai informuota apie apeliacinį procesą, jame dalyvavo, tačiau laiku prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad atsakovės VšĮ „Pramogų sala“ prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo yra nepagrįstas ir jo netenkina.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277, 302 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės viešosios įstaigos „Pramogų sala“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti.