Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 8 d. rezoliucija ieškinį priėmė.Atsakovė padavė atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. procesinio sprendimo (rezoliucijos) priimti ieškinį, kuriuo prašė šį procesinį sprendimą panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą, teigdama, kad atsakovė ir pradinė kreditorė UAB ,,Yglė“ yra sudariusios galiojančią arbitražinę išlygą, kuri taikytina ir ieškovei, perėmusiai pradinės kreditorės reikalavimą. Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi tenkino atsakovės atskirąjį skundą, panaikino 2015 m. sausio 8 d. procesinį veiksmą dėl ieškinio priėmimo ir ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad atsakovė ir pradinė kreditorė UAB „Yglė“ buvo susitarusios ginčus spręsti pagal Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo ir taikinimo taisykles, todėl, atsakovei pareiškus prieštaravimus dėl bylos teismingumo, ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Ieškovė padavė atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties, kuriuo prašė šią nutartį panaikinti ir palikti galioti procesinį veiksmą, kuriuo buvo priimtas ieškinys ir iškelta civilinė byla, teigdama, kad arbitražinė išlyga yra akivaizdžiai negaliojanti, nes tarp pradinės kreditorės ir atsakovės tik vyko derybos dėl sutarties sudarymo, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, atsakovė jos nepateikė, o Bendrosios įrangos tiekimo sąlygos pagal projektą „Ignalina B234 SWMSF“ (toliau – Bendrosios sąlygos), kurios, atsakovės teigimu, kartu su Derybų dėl sutarties protokolu sudaro pagrindinę sutartį, yra pasirašytos tik atsakovės, o pradinės kreditorės UAB ,,Yglė“ nepasirašytos.Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2015 m. birželio 4 d. nutartimi Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį panaikino ir apeliacinį procesą pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl ieškinio priėmimo nutraukė.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės kasacinį skundą, 2016 m. sausio 13 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2016 m. kovo 24 d. nutartimi panaikino Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį. Kolegija nurodė, kad arbitražinis susitarimas turi būti sudaromas raštu (Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1.73 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šalys nėra sudariusios bendro dokumento (sutarties), kur toks susitarimas, kaip šalis įpareigojanti sąlyga, būtų užfiksuotas raštu. Derybų dėl sutarties protokolo šalys nelaiko sutarties sudarymo pagrindu, jame fiksuoja tik derybų rezultatus; šis protokolas taptų sutarties dalimi tik nusprendus sudaryti su ieškove sutartį; atsakovė tiesiogiai nurodo, kad šis dokumentas nelaikomas sprendimu dėl rangovo pasirinkimo. Be pateikto Derybų dėl sutarties protokolo teksto pačios sutarties, kuri būtų suderinta ir pasirašyta abiejų šalių, rašytine forma šalys nepateikė, nė viena jų netvirtina, jog tokia sutartis buvo pasirašyta, todėl Derybų dėl sutarties protokolo nuoroda į Bendrąsias sąlygas (jų 66 punktas) netinkama. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.73 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad šalys gali nustatyti papildomų rašytinės formos reikalavimų ir numatyti jų nesilaikymo teisines pasekmes. Kai šių reikalavimų nesilaikoma, sandoris laikomas nesudarytu, jeigu šalių susitarimu nenustatyta ko kita. Šiuo atveju šalys susitarė dėl būtinumo pasirašyti sutartį ir sutarė protokolo nelaikyti rangovo pasirinkimu. Atsakovės argumentas, kad sutartis nesudaryta vengiant perteklinių dokumentų, neatitinka tarp šalių buvusios praktikos, pagal kurią net šalių derybų dėl galimos sutarties sudarymo rezultatai buvo fiksuojami raštu, todėl turėjo būti objektyvios priežastys, trukdžiusios pasirašyti sutartį. Sutartis raštu nebuvo sudaryta, o jos nesant, sandoris laikomas nesudarytu. Atsakovė turėjo įrodyti buvus susitarimą, kad arbitražinė išlyga bus taikoma nepaisant rašytinės sutarties nesudarymo. Aplinkybė, kad UAB „Yglė“, nesant rašytinio sutartinio pagrindo, suteikė paslaugas – atliko dalį darbų, galimai buvusių jų derybų objektu, atsakovė už juos UAB „Yglė“ mokėjo, savaime nereiškia ir neįrodo, kad šalys susitarė dėl darbų atlikimo tik esant arbitražinei išlygai (Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kadangi pagal turimus duomenis arbitražinė išlyga šiam ginčui nenustatyta, tai pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu nutraukti bylos nagrinėjimą ir panaikinti 2015 m. sausio 8 d. procesinį veiksmą – ieškinio priėmimą rezoliucija.Remdamasis nutartyje nurodytais argumentais dėl specialaus šalių susitarimo apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstais ir atsakovės argumentus, kad susitarimas dėl arbitražinės išlygos išreikštas konkliudentiniais veiksmais.