Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. Č., jo įgaliotam atstovui advokatui J. G. (nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“),

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotam atstovui D. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Č. įgalioto atstovo advokato J. G. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. 2025 m. balandžio 7 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1624-2025 dalies pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja L. S. 2025 m. balandžio 7 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1624-2025, kuriuo E. Č., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2024 m. birželio 28 d., 16.15 val., Sporto g. 1, Marijampolėje, chuliganiškai vairavo automobilį – dėl chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus tikslo ir motyvo, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę „BMW 520D“ iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir atsiradus spūsčiai, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, siekdamas apvažiuoti kitas transporto priemones, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 ir 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punktų reikalavimus (kirto siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją, važiavo priešpriešiniam eismui skirta eismo juosta, ko pasekoje susidūrė su jam iš dešinės, iš stovėjimo aikštelės išvažiavusia transporto priemone „Škoda Superb“. Po smūgio „BMW 520D“ trenkėsi į kelkraštyje stovėjusį automobilį „Audi Q5“, ko pasekoje pastūmė šį automobilį, o pastarasis trenkėsi į kitą kelkraštyje stovėjusį automobilį „Volkswagen Golf“. Eismo įvykio metu sugadinti 3 automobiliai: „Škoda Superb“, „Audi Q5“ bei „Volkswagen Golf“. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais vairuotojas paniekino elementarias moralės ir elgesio normas bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmeniui skirta 11 Eur, už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą – 500 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui. Galutinė asmeniui skirta subendrinta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui.

Pagrindiniai skundo argumentai dėl skundžiamo nutarimo turinio trūkumų (faktinių aplinkybių):

1) skundžiamame nutarime yra klaidingai nurodyta, kad E. Č. neva nepasirinko saugaus greičio, kuomet, realybėje, nei E. Č., nei V. M. vairuotų transporto priemonių greitis iš viso nebuvo nustatytas. Nutarime aprašyta faktinė aplinkybė dėl E. Č. pasirinkto greičio nėra grindžiama jokiais administracinio nusižengimo byloje esančiais rašytiniais įrodymais, juo labiau, kad šios aplinkybės nepavyko nustatyti net ir ekspertizės aktu. Tuo pagrindu darytina neabejotina išvada, kad viena pagrindinių E. Č. veiką kvalifikuojančių faktinių aplinkybių yra grindžiama Marijampolės AVPK prielaidomis ir pamąstymais, kurios yra fikcinio pobūdžio ir nepagrįstos įrodymais;

2) priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, nors E. Č. pažeidė KET taisykles, vis dėlto jis pažeidimo metu ėmėsi būtinų atsargumo priemonių, nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Nors ir kirstamas siaurąją ištisinę liniją bei išvažiuodamas į priešpriešinį eismą, E. Č. lenkimo manevrą atliko priešais save matydamas, ar neatvažiuoja kita transporto priemonė. E. Č. įsitikino savo atliekamo manevro saugumu, kad šis nesukels pavojaus kitiems eismo įvykiams, juo labiau, kad lenkimo manevras būtų atliekamas ypač trumpoje kelio distancijoje, siekiant užimti laisvą kelio dalį prie eismo įvykio vietoje buvusios sankryžos. Yra tendencingai nutylėta skundžiamame nutarime, kad eismo įvykis įvyko ne išimtinai dėl E. Č. atlikto lenkimo manevro, bet ir dėl to, kad „Škodą“ vairavęs V. M. pats pažeidė KET taisykles, t. y., iš gretimos gatvės pasuko į draudžiamą eismo pusę ir išvažiavo į Sporto g., Marijampolėje, pažeidžiant kelio ženklo Nr. 402 „Leidžiama važiuoti tik rodyklės kryptimi“ reikalavimus. Vertinant faktinių aplinkybių visumą, net ir E. Č. pažeidus KET taisykles, tuo atveju, jeigu pats „Škoda“ vairuotojas V. M. nebūtų atlikęs KET pažeidimo, joks eismo įvykis nebūtų susiklostęs. Sistemiškai ir logiškai analizuojant pateiktus duomenis, atsižvelgiant į tai, kad V. M. vairuojama transporto priemonė į priešpriešinį kelio ruožą Sporto g. įvažiavo neapsidariusi, nesustojusi, pagrįstai konstatuotina, kad E. Č. net ir sustabdžius savo transporto priemonę, V. M. transporto priemonė būtų pratęsusi važiavimo manevrą, ir, veikiant neapdariai ir neatsargiai, būtų atsitrenkusi į E. Č. automobilį. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pagrįstai laikytina skundžiamas nutarimas yra surašytas iš esmės pažeidus proceso normas, susijusias su įrodymų tyrimu ir jų vertinimu, dėl ko, egzistuoja teisinis pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti;

3) pažeidimai, susiję su įrodymų tyrimu ir jų vertinimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

Pagrindiniai skundo argumentai dėl administracinio nusižengimo perkvalifikavimo iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį:

1) skundžiamo nutarimo motyvai dėl E. Č. veiksmų kvalifikacijos yra šabloniško pobūdžio, lengvai pritaikomi ir „Škoda“ vairuotojo V. M. atžvilgiu (juo labiau, kad faktiškai atitinka ir „Škoda“ vairuotojo veiksmus). Tai savarankiškai patvirtina, kad E. Č. veiksmų kvalifikacija buvo atlikta paviršutiniškai, neatsižvelgiant į jokias objektyvias aplinkybes. Ko pasekoje, vienu atveju, konstatuotina, kad E. Č. veiksmų kvalifikavimas, kaip chuliganiškas vairavimas, yra atliktas nukrypus nuo teismų suformuotos praktikos, aptariamą veiksmų kvalifikaciją grindžiant ne objektyviomis aplinkybėmis, tačiau, šabloniško pobūdžio teiginiais;

2) E. Č. veiksmuose neatsispindi chuliganiškos paskatos. E. Č. KET pažeidimą – siaurosios ištisinės linijos kirtimą, darant lenkimo manevrą, atliko trumpoje kelio atkarpoje, neviršijant greičio, lenkiant tik vieną transporto priemonę, įsitikinant, kad lenkimo manevrą, išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, atlikti yra saugu, tačiau, objektyviai nežinant ir negalint numatyti, kad įvyks eismo įvykis: E. Č. pagrįstai tikėjosi, kad kitiems eismo dalyviams laikantis KET taisyklių (pvz. „Škoda“ vairuotojui – V. M.), joks pavojus kitiems eismo dalyviams nekils;

3) skundžiamame nutarime nėra detalizuota ir/arba nurodyta, ar dėl E. Č. veiksmų kiti eismo dalyviai buvo/būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, taip pat, ar nebuvo sutrikdyta ir konkrečių asmenų rimtis ir pan., dėl ko pagrįstai spręstina, kad nutarimo išvada, jog E. Č. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pažeidimą, yra grindžiama nutarimą surašiusio pareigūno subjektyviu vertinimu, kuris nėra grįstas įrodymais ir/arba byloje esančia medžiaga;

4) E. Č. vertinimu, analizuojant jo veiksmus, nors jis sutinka, kad atliko KET pažeidimą, vis dėlto, matyti, kad E. Č. nesiekė demonstruoti pranašumo prieš kitus vairuotojus, ar atkreipti į save dėmesį. E. Č., nors ir atliko KET pažeidimą, šį atliko neturėdamas chuliganiškų paskatų;

5) ekspertizės akte yra nurodyta, kad E. Č. atsakomybė už eismo įvykį yra tolygi V. M. atsakomybei, tačiau E. Č. veiksmai yra kvalifikuoti pagal reikšmingai sunkesnį ANK įtvirtintą pažeidimą, t. y. šiuos kvalifikuojant kaip chuliganišką vairavimą (ANK 420 straipsnio 2 dalis). Nors E. Č. ir V. M. atžvilgiu teisinė atsakomybė už eismo įvykį liko nepakitusi, nutarimo pagrindu, be jokio aiškaus teisinio pagrindimo, E. Č. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal reikšmingai sunkesnį ANK pažeidimą, kas sąlygoja E. Č. lygiateisiškumo pažeidimą, nepateikiant jokių konkrečių priežasčių ar nurodant konkrečius faktus, dėl kurių E. Č. teisinė atsakomybės kvalifikacija yra vertintina kaip sunkesnio laipsnio pažeidimas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Pagrindiniai skundo argumentai dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo:

E. Č. yra statutinis pareigūnas, neturi nuobaudų, nėra padaręs jokių kitų pažeidimų, transporto priemonės naudojimas E. Č. yra būtinas dėl socialinių ir šeimyninių aplinkybių. Be kitą ko, akcentuotina, kad E. Č. neprašo visiškai panaikinti administracinio pobūdžio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo), tačiau prašo, atsižvelgiant į nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos visumą, į tai, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekiami skiriant ir švelnesnę poveikio priemonę, teisės vairuoti automobilį atėmimą sutrumpinti iki 3 mėnesių. E. Č. nuomone, tokia administracinio poveikio priemonė būtų proporcinga, teisinga bei neprieštarautų administracinės nuobaudos paskirčiai, juo labiau, kad jokių kitų administracinių nuobaudų jis neturi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Dėl skundžiamo nutarimo turinio trūkumų (faktinių aplinkybių)

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad jame nurodyta, jog „E. Č. nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę „BMW 520D“ iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties”. Teismas pažymi, jog skundžiamame nutarime nurodyta faktinė aplinkybė reiškia, ne tai, kad asmuo važiavo didesniu, nei leidžiama maksimaliu greičiu, bet tai, kad E. Č. nepasirinko tokio greičio, kuris būtų leidęs jam sustabdyti vairuotą automobilį ir išvengti eismo įvykio. Teismo vertinimu, čia painiojamos dvi skirtingos greičio parametro sąvokos, siekiant sau palankiai interpretuoti įvykio situaciją.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nubaustam asmeniui ir jo įgaliotam atstovui nepriimtinos Marijampolės AVPK išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

Pagal ANK 2 straipsnio 4 dalį, pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. Č. atsiradus spūsčiai, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, siekdamas apvažiuoti kitas transporto priemones, dėl ko kirto siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją, važiavo priešpriešiniam eismui skirta eismo juosta ir susidūrė su jam iš dešinės, iš stovėjimo aikštelės išvažiavusia transporto priemone. Nustatytų faktinių aplinkybių ir savo veiksmų nubaustas asmuo E. Č. neneigia.

E. Č. šioje administracinio nusižengimo byloje dėl aukščiau aprašytų veiksmų nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, tačiau tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nubaustas asmuo ir jo įgaliotas atstovas nurodė, kad E. Č. veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Prašymas argumentuojamas tuo, kad E. Č. veiksmuose neatsispindi chuliganiškos paskatos. E. Č. KET pažeidimą – siaurosios ištisinės linijos kirtimą, darant lenkimo manevrą, atliko trumpoje kelio atkarpoje, neviršijant greičio, lenkiant tik vieną transporto priemonę, įsitikinant, kad lenkimo manevrą, išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, atlikti yra saugu, tačiau, objektyviai nežinant ir negalint numatyti, kad įvyks eismo įvykis. Skundžiamame nutarime nėra detalizuota ir/arba nurodyta, ar dėl E. Č. veiksmų kiti eismo dalyviai buvo/būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, taip pat, ar nebuvo sutrikdyta ir konkrečių asmenų rimtis ir pan. E. Č. nesiekė demonstruoti pranašumo prieš kitus vairuotojus, ar atkreipti į save dėmesį. E. Č., nors ir atliko KET pažeidimą, šį atliko neturėdamas chuliganiškų paskatų.

Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį baudžiama už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo tiesioginis objektas yra kelių transporto eismo saugumas. Ši administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, t. y. veikos turinys atskleidžiamas kitame teisės akte – atitinkamai KET nuostatose, taigi ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas objektyviai pasireiškia atitinkamais KET pažeidimais. Nagrinėjamoje byloje ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusižengimo požymis susietas su KET 8 punkto, 9 punkto, 140.7 punkto, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimų pažeidimais.

KET 9 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 140.7 punkte nurodyta, jog lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15.

KET 3 priedo 1.1 punkte nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Chuliganiškų paskatų samprata ANK nėra įtvirtinta, tačiau jos turinys atskleistas teismų praktikoje. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis atnaujintose administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-64-942/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-976/2018 ir kt.).

Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-976/2018). Teismų praktikoje taip pat pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, E. Č., vairuodamas transporto priemonę, atsiradus spūsčiai, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, siekdamas apvažiuoti kitas transporto priemones (kaip nurodė pats pareiškėjas teismo posėdžio metu – kad spėtų pravažiuoti per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui), dėl ko kirto siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją, važiavo priešpriešiniam eismui skirta eismo juosta ir susidūrė su jam iš dešinės, iš stovėjimo aikštelės išvažiavusia transporto priemone. Toks manevravimas, esant automobilių spūsčiai, laikytas chuliganišku vairavimu; šį vairavimo būdą vairuotojas pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui (2024 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-54-1214/2024). Visi išvardinti E. Č. atlikti veiksmai sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, sudaro prielaidas susidaryti eismo įvykiui, kuris šiuo konkrečiu atveju ir kilo. Tokiais veiksmais buvo sukeltas realus pavojaus tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

E. Č. teismo posėdžio metu parodė, jog suprato, kad daro KET pažeidimus. Teismo vertinimu, asmuo suprasdamas savo neteisėtus veiksmus, sukeldamas pavojų eismo saugumui veikė tiesiogine tyčia (ANK 7 straipsnis, 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nubausto asmens atliktas veiksmas – stovinčių spūstyje automobilių apvažiavimas akivaizdžiai reiškė savo individualaus intereso – nestovėti kartu su kitais automobiliais spūstyje, sutaupyti laiko kitų vairuotojų, besilaikančių KET, sąskaita – tenkinimą, savo išskirtinumo demonstravimą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, priešpriešinant savo poreikius kitų asmenų poreikiams. Pirmiau nurodytu manevravimu, pažeidžiant KET, buvo ne tik rodoma nepagarba, bet kartu ir sukeltas realus pavojus kitiems eismo dalyviams, kadangi eismo įvykio metu iš viso buvo apgadinti keturi automobiliai. Tokį vairavimo būdą vairuotojas pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą, savo interesus (spūsties metu siekdamas pravažiuoti sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui) įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui. Toks vairavimo būdas pripažįstamas chuliganišku ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).

Būtina atsižvelgti į tai, kad nubaustas asmuo apvažiavo susidariusią automobilių spūstį, kai tuo tarpu kiti vairuotojai kantriai stovėjo, laukdami savo eilės. E. Č., sąmoningai įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją, važiuodamas priešpriešiniam eismui skirta eismo juosta, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojoms, savo interesus įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas ir sukėlęs grėsmę eismo saugumui, priešpriešinant savo interesą kitų vairuotojų interesams ir iškeliant jį aukščiau jų. Teismo vertinimu, būtent prieš spūstyje stovėjusiuose automobiliuose buvusius asmenis E. Č. stengėsi iššaukiančiai pademonstruoti, kad jis gali negerbti aiškių žmogaus ir visuomenės elementarių moralės ar elgesio normų bei siekiant pademonstruoti savo sugebėjimus, pastatydamas save prieš aplinkinius, nors tam nebuvo jokios realios priežasties. Tokiais veiksmais asmuo atvirai demonstravo nepagarbą visuomenei, niekino moralės ir elgesio normas, demonstravo savo niekinantį požiūrį į galiojančią teisinę tvarką (nustatytus draudimus ir įpareigojimus), savęs iškėlimą aukščiau kitų eismo dalyvių, kurie tinkamai laikosi KET, o tokiam elgesiui pateisinti nebuvo jokios objektyvios dingsties ir priežasties.

Teismas konstatuoja, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytos aukščiau aptartos E. Č. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimas yra neleistinas pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis ir sukėlęs realų pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui. Pareiškėjas chuliganiškai važiavo mieto gatve, piko metu (16.15 val.), kurioje (kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo) įvykio metu buvo ne viena transporto priemonė. Taigi, E. Č. padaryti KET pažeidimai rodo jo itin neatsakingą ir atsainų požiūrį į KET laikymąsi, visišką nepagarbą socialinėms normoms, kuriomis siekiama užtikrinti eismo saugumą.

Teismo nuomone, skunde ir teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai, jog E. Č. veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų (lenkimo manevrą atliko trumpoje kelio atkarpoje, neviršijant greičio, lenkiant tik vieną transporto priemonę, įsitikinant, kad lenkimo manevrą, išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, atlikti yra saugu, nėra duomenų, ar dėl E. Č. veiksmų kiti eismo dalyviai buvo/būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, taip pat, ar nebuvo sutrikdyta ir konkrečių asmenų rimtis ir pan.) visgi nepaneigia E. Č. veiksmuose buvus ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektyvinę pusę – chuliganiškas paskatas. Teismas mano, kad nubausto asmens pozicija dėl chuliganiškų paskatų neturėjimo, yra siekis išvengti administracinės atsakomybės ir su ja susijusių neigiamų padarinių.

Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, remdamasis teismų praktika, suformuota atnaujintose administracinių nusižengimų bylose kvalifikuojant pavojingus eismo saugumui vairuotojų veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie E. Č. tyčinę kaltės formą ir chuliganiškas paskatas. Veiksmai buvo nulemti vairuotojo tyčinių veiksmų ir parodo aiškų pažeidėjo motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Veiksmai padaryti intensyvioje miesto gatvėje, esant didelei automobilių spūsčiai, intensyviam eismui, tai matė daugelis vairuotojų, kantriai stovėjusių ir laukusių spūstyje.

Kaip minėta, skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą, kuriuo pareiškėjas E. Č. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir pripažinti E. Č. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remdamasis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Taigi, teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, turi teisę perkvalifikuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą nusižengimą, nebūtina naikinti skundžiamo nutarimo, kaip to prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. 2025 m. balandžio 7 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1624-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nei panaikinti skundžiamą nutarimą, nei jį pakeisti ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

Skundu taip pat prašoma (netankinus pirmojo jau aptaro prašymo) pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl taikytos administracinio poveikio priemonės ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba atėmimo terminą skirti žymiai trumpesnį nei 12 mėnesių.

Esminės administracinių poveikio priemonių skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas ar Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Kita vertus, ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Analizuojamas prašymas motyvuojamas tuo, kad E. Č. yra statutinis pareigūnas, neturi nuobaudų, nėra padaręs jokių kitų pažeidimų, transporto priemonės naudojimas E. Č. yra būtinas dėl socialinių ir šeimyninių aplinkybių. Nuobaudos tikslai gali būti pasiekiami skiriant ir švelnesnę poveikio priemonę, teisės vairuoti automobilį atėmimą sutrumpinti iki 3 mėnesių. E. Č. nuomone, tokia administracinio poveikio priemonė būtų proporcinga, teisinga bei neprieštarautų administracinės nuobaudos paskirčiai, juo labiau, kad jokių kitų administracinių nuobaudų jis neturi.

Vertindamas šiuos argumentus, teismas pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018).

Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, o taip pat, jog specialioji teisė vairuoti transporto priemones, jam reikalinga kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimaisiais, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Asmuo, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad asmuo, nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Klaipėdos apygardos 2017 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-256-651/2017).

Sprendžiant administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą, pažymėtina, kad E. Č. KET pažeidimus padarė visiškai ignoruodamas geros moralės elgesio normas, tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas ir sukėlęs realų pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Visa tai, kas išdėstyta, E. Č. charakterizuoja labiau neigiamai. Be to, šis administracinis nusižengimas buvo padarytas eismo spūsties metu, didelio intensyvumo miesto gatvėje, kelyje esant didesniam kitų eismo dalyvių srautui. E. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pažeidėjui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą

Teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Pareiškėjas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad asmuo, nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų visuma nesuteikia jokio teisinio pagrindo tenkinti skunde esančio antrojo prašymo – pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nuobaudą sušvelninti – sutrumpinti taikytos administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą iki 3 mėnesių.

Taigi, skundžiamas Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. 2025 m. balandžio 7 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1624-2025 paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Č. įgalioto atstovo advokato J. G. skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Č. įgalioto atstovo advokato J. G. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.